Byla 2-1711/2010

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Čekanauskaitės ir

2Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Būstas Plius“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 22 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei ,,Gimanita“, civilinėje byloje Nr. B2-2549-527/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Būstas Plius“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Gimanita“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

4Ieškovas UAB „Būstas Plius“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iškelti atsakovui UAB ,,Gimanita“ bankroto bylą. Ieškovas nurodo, kad 2010-01-04 tarp šalių buvo pasirašyta paslaugų tiekimo sutartis Nr. 4, pagal kurią ieškovas įsipareigojo tiekti paslaugas atsakovui, o pastarasis privalėjo už suteiktas paslaugas atsiskaityti laiku. 2010-03-01 atsakovas pagal minėtą sutartį už suteiktas paslaugas liko skolingas 12 100 Lt. Taip pat 2010 m. sausio – vasario mėn. ieškovas remontavo atsakovui priklausančius automobilius: MAZDA RX8 bei autovežį, už kurių remontą atsakovas liko skolingas ieškovui 46 902,63 Lt, kurie turėjo būti sumokėti iki 2010-03-15, bet iki šios dienos tai nebuvo padaryta. Taip pat atsakovas iš ieškovo yra pirkęs automobilius, bet už juos taip pat nėra sumokėjęs 15 379,71 Lt. Taigi viso už atliktus darbus bei nupirktas prekes atsakovas ieškovui yra skolingas 74 382,34 Lt. Ieškovo žiniomis, atsakovas šiai dienai yra skolingas ne tik ieškovui, bet ir valstybės biudžetui, taip pat SODRAI, bei kitiems asmenims. 2010-03-16 atsakovui buvo siųstas pranešimas dėl neįvykdytų įsipareigojimų bei suteiktas 30 dienų terminas geruoju sumokėti minimą skolą, nurodant, kad priešingu atveju ieškovas kreipsis į Kauno apygardos teismą su prašymu iškelti bankroto bylą atsakovui. Po šio pranešimo minėtoji skola nebuvo apmokėta, be to, atsakovas nurodė, kad pinigų apmokėti minėtą skolą ji neturi. Ieškovo manymu, atsakovas, kurio pagrindinė veikla buvo pervežimo paslaugos, yra nemokus ir nebegali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams bei padengti skolų. Kadangi, ieškovo žiniomis, atsakovo šiai dienai pradelsti įsipareigojimai viršija pusę įmonės balanse įrašyto turto vertės, ieškovas prašo iškelti bankroto bylą atsakovui ir paskirti administratoriumi Rolandą Žvironą.

5Kauno apygardos teismas 2010 m. liepos 22 d. nutartimi atsisakė iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Gimanita“ pagal ieškovo UAB „Būstas Plius“ pareiškimą, panaikino 2010-07-08 nutartį, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad šalys 2010-01-04 sudarė paslaugų sutartį Nr. 4, kuria ieškovas (vykdytojas) įsipareigojo sutarties galiojimo metu teikti atsakovui (užsakovui) sutarties užsakomos paslaugos nurodytas paslaugas, o šis įsipareigojo atsiskaityti už paslaugas šioje sutartyje ir jos prieduose nustatyta tvarka (sutarties 1.1 p.). Ieškovas ieškinyje nurodė, jog pagal minėtą sutartį už suteiktas paslaugas (atliktus automobilių remonto darbus) bei nupirktas prekes atsakovas ieškovui yra skolingas 74 382,34 Lt. Iš atsiliepimo į ieškinį matyti, kad atsakovas neigia esamą įsiskolinimą ir nurodo, kad pagal 2010-01-04 paslaugų sutartį Nr. 4 atsakovas neteikė jokių paslaugų užsakymų ieškovui, paslaugų sutartis nesukėlė atsakovui jokių teisinių įsipareigojimų, todėl negali būti pagrindu išrašyti PVM sąskaitas faktūras ir kilti šalių civiliniams santykiams, o juo labiau iškelti įmonei bankroto bylą. Sutarties 1.2 p. šalys numatė, kad ši sutartis nustato bendras tarp šalių galiojančias sąlygas; specialiosios sąlygos, reglamentuojančios konkrečių paslaugų teikimą, numatomos Sutarties prieduose. Sutarties 2.2 p. šalys numatė, kad vykdytojas pagal šią sutartį užsakovui pradeda teikti tik gavęs sutarties 3.1 p. nurodytą mokestį (100 Lt). Tačiau, atsakovo teigimu, minėto mokesčio atsakovas ieškovui nemokėjo nei grynais, nei pavedimu, o su ieškiniu tai paneigiantys įrodymai nepateikti. Be to, atsakovo teigimu, jis su ieškovu taip pat nepasirašė nei vieno šios Sutarties priedo, kuriame būtų konkretizuota užsakoma paslauga, jos apmokėjimo tvarka bei atlikimo terminai, o su ieškiniu taip pat jokie priedai nepateikti. Be to, ieškovo atsakovui išrašytos sąskaitos faktūros vienašališkai, atsakovo nepasirašytos ir nepriimtos, todėl negali būti traktuojamos kaip paslaugų suteikimo faktą patvirtinantys įrodymai. Taip pat teismas nurodė, kad ĮBĮ 5 straipsnis nustato, kad be kitų įstatymo leidėjo nustatytų asmenų, turinčių teisę pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, turi kreditorius (kreditoriai). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas neigia ieškovo nurodytą įsiskolinimą. Be to, 2010-07-19 teisme gautas ieškovo siūlomo administratoriaus Rolando Žvirono 2010-07-17 prašymas neskirti jo atsakovo administratoriumi, nes ieškovas, prašydama jo sutikimo administruoti įmonę, žadėjo, bet reikiamai nesupažindino jo su bylos dokumentais, atsiuntė vieną PVM sąskaitą faktūrą serija BUSP Nr. 2007061 su 13 625, 25 Lt įsiskolinimu ir užsakymo lapą be numerio 6 512 Lt sumai. Administratorius teigė, jog jis išsiaiškino, kad atsakovas nėra skolingas ieškovui, pateikti dokumentai ginčytini, jis jaučia daromą atsakovo spaudimą jam, todėl prašė jo sutikimą teikti administravimo paslaugas atsakovui laikyti negaliojančiu. Teismo teigimu, tokie administratoriaus pasisakymai, sustiprina abejonės dėl ieškovo reikalavimo atsakovui pagrįstumo. Tačiau viešo intereso bankroto bylose buvimas, nagrinėjamu atveju esant galimybei teismui patikrinti ĮBĮ nustatytus bankroto bylos iškėlimo pagrindus, įpareigoja išspręsti bankroto bylos iškėlimo klausimą (LAT 2006-10-13 nutartis c. b. Nr. 3K-7-564/2006; Lietuvos apeliacinio teismo 2010-03-04 nutartis c. b. 2-614/2010). Spręsdamas klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo teismas vadovaujasi tiek prie pareiškimo pridėtais dokumentais, tiek ir ĮBĮ 9 str. 2 dalyje numatyta tvarka teismo iniciatyva gautais duomenimis bei atsižvelgia į įmonės finansinės būklės pasikeitimą per laikotarpį nuo pareiškimo gavimo iki bylos iškėlimo. Iš atsakovo pateikto ir atsakovo direktorės Nijolės Matusevičienės patvirtinto 2010-07-12 balanso matyti, kad įmonė 2010-01-01 – 2010-06-30 laikotarpiu turėjo 1 470 662 Lt vertės ilgalaikio bei 511 762 Lt vertės trumpalaikio turto (viso

61 982 424 Lt turto), per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 799 872 Lt, o pradelsti įsipareigojimai, kaip matyti iš pateikto 2010-06-30 kreditorių sąrašo, sudarė tik 154 084,2 Lt, t. y. pradelsti įmonės įsipareigojimai (154 084,2 Lt) neviršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (991 212 Lt). VSDFV Marijampolės skyriaus duomenimis, atsakovas VSDFV biudžetui 2010-07-01 skolingas 81 247,02 Lt, iš jų 80 320,84 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų ir 926,18 Lt delspinigius už ne laiku sumokėtas įmokas. Tačiau, kaip 2010-07-20 rašte Nr. (4.30) SD-1099 nurodė VSDFV, su atsakovu ji 2010-06-29 sudarė įmokų atidėjimo sutartį Nr. IS-46 55 700 Lt sumai. Atsižvelgiant į tai, pradelsti atsakovės įsipareigojimai VSDFV biudžetui sudaro 25 547,02 Lt. Ir su minėtu įsiskolinimu pradelsti įmonės įsipareigojimai (154 084,2 Lt+25 547,02=179 631,22 Lt) neviršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (991 212 Lt). Marijampolės apskrities VMI duomenimis, pagal jos turimus 2010-07-20 duomenis, atsakovė valstybės (savivaldybės) biudžetui bei fondams skolinga 31 290,39 Lt mokesčių bei 3 153,86 Lt delspinigių, viso 34 444,25 Lt. Ir su atsakovės įsiskolinimu valstybės (savivaldybės) biudžetui pradelsti įmonės įsipareigojimai (179 631,22 Lt+34 444,25 Lt=214 075,47 Lt) neviršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (991 212 Lt). Teismas pažymėjo, kad netgi tuo atveju, jeigu ieškovo visas 74 382,34 Lt dydžio finansinis reikalavimas būtų neginčytinas, pradelsti įmonės įsipareigojimai (214 075,47+74 382,34=288 457,81 Lt) neviršytų pusę į atsakovo balansą įrašyto turto vertės (991 212 Lt). Atsakovo teigimu, jis nevėluoja išmokėti darbuotojams atlyginimų, o duomenų, kad atsakovas viešai būtų paskelbęs ar kitaip pranešęs kreditoriams, kad negali atsiskaityti su jais ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų, teismas neturi. Atsižvelgdamas į atsakovo finansinę būklę, teismas padarė išvadą, kad atsakovo ĮBĮ 2 str. 8 dalies prasme negalima laikyti nemokia įmone, bei nenustatyta, kad yra bent viena sąlygų, numatytų ĮBĮ 9 str. 5 dalyje, iškelti atsakovui bankroto bylą atsisakytina.

7Ieškovas UAB ,,Būstas Plius“ atskiruoju skundu prašo Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 22 2 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundą grindžia šiais argumentais:

81. Neteisinga teismo išvada, kad ieškovas neatitina kreditoriaus sąvokos. Nors teismas konstatavo, kad paslaugų teikimo sutartis sudaryta tarp šalių 2010-01-04 nėra galiojanti, tačiau teismas netinkamai išnagrinėjo visus kitus ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus, nes pagal šią sutartį atsakovas ieškovui liko skolingas 12 100 Lt. Visi kiti civiliniai santykiai tarp šalių yra susiklostę ne minėtos sutarties pagrindu.

92. Teismas, turėdamas teisę patikrinti tikrąją atsakovo turto būklę, tai padarė remdamasis atsakovo pateiktais paaiškinimais, bei suklastotu įmonės pusmečio balansu. Kad teismui pateiktas atsakovo balansas neatitinka tikrosios įmonės būklės, ieškovas turi įrodymų, nes buvo šios įmonės akcininku. Pagal atsakovo 2009 m. balansą, įmonės turto vertė buvo 1 958 962 Lt, o įsiskolinimas sudarė 2 368 145 Lt. Šie duomenys patvirtina, kad įmonės įsiskolinimai viršijo turimą turtą. Taip pat ieškovo turimais duomenimis atsakovas užsiima nelegaliu verslu, dėl ko ieškovas šio skundo kopiją nusiuntė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai.

10Atskirasis skundas netenkintinas.

11Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

12Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 str. 1 d.). Specialusis įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui yra Įmonių bankroto įstatymas, o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms. Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismas, rengdamasis nagrinėti klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, turi būti aktyvus, nes to reikalauja viešasis interesas. Teismas nagrinėdamas bylas dėl bankroto bylos iškėlimo privalo aktyviai veikti ex officio. Pagal įstatymą jam suteiktos didesnės galimybės įtakoti bylos aplinkybių nustatymą (ĮBĮ 9 str. 2 d., 10 str. 1 d., CPK 159 str. 1 d., 179 str. 2 d.).

13Pagrindai bankroto bylai iškelti numatyti ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalyje. Bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą arba įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Įmonės nemokumas gali būti nustatytas išanalizavus jos ūkinės finansinės veiklos rezultatus, kurie atsispindi finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose, turinčiuose reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę (įmonės balansas, pelno (nuostolių) ataskaita, kapitalo pokyčių ataskaita, pinigų srautų ataskaita bei aiškinamasis raštas ir kiti įmonės finansinės veiklos rezultatus atspindintys dokumentai). Svarbu ir tai, kad teismas pasisakytų dėl įmonės nemokumo bankroto bylos iškėlimo metu. Tam reikalinga įvertinti įmonės finansinę būklę ne tik praeityje buvusiu laikotarpiu, apie kurį teismui yra pateikti įrodymai, bet ir įmonės finansinės būklės pokyčius iki bankroto bylos iškėlimo. Tik taip bus pasiektas bankroto proceso tikslas – pašalinti iš apyvartos tik nemokius rinkos dalyvius ir išsaugoti tuos rinkos dalyvius, kurie turėjo laikinų finansinių sunkumų.

14Bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant ĮBĮ įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus. Bankroto procese prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių dėl įmonės mokumo.

15Bylos duomenimis, ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Gimanita“ grindžiamas atsakovo nemokumo būsena. Tokiu atveju ieškinys gali būti tenkinamas ir bankroto byla įmonei gali būti iškeliama tik nustačius abi įmonės nemokumą apsprendžiančias sąlygas – negalėjimą laiku atsiskaityti su kreditoriais ir pradelstų skolų sumos viršijimą pusės į balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.).

16Pirmosios instancijos teismas, remdamasis atsakovo UAB „Gimanita“ pateikto 2010 m. birželio 30 d. įmonės balanso duomenimis nustatė, kad įmonės turto vertė sudaro 1 982 424 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 799 872 Lt (t. 1, b. l. 81-82). Aplinkybę, kad visa ši suma nėra pradelsti įsipareigojimai, patvirtina atsakovo pateiktas 2010 m. birželio 30 d. kreditorių sąrašas, kuriame nurodyta, jog įmonės pradelsti įsipareigojimai sudaro

17154 084,2 Lt (t. 1, b. l. 84-85). VSDFV Marijampolės skyrius informavo teismą, kad UAB ,,Gimanita“ valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2010 m. liepos 1 d. buvo skolinga 81 247 Lt, tačiau su įmone yra sudaryta įmokų atidėjimo sutartis 55 700 Lt sumai (t. 1, b. l. 39). Marijampolės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, atsakovas UAB ,,Gimanita“ valstybės (savivaldybės) biudžetui bei fondams 2010 m. liepos 20 d. buvo skolingas 34 444,25 Lt (t. 1, b. l. 37). Remdamasis nurodytais duomenimis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovo pradelsti įsipareigojimai (214 075,47 Lt) neviršija pusės į jo balansą įrašyto turto vertės.

18Teismų praktikoje pripažįstama, kad, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, svarbu nustatyti bendrą įmonės pradelstų įsipareigojimų dydį ir jų santykį su įmonės balanse įrašyto turto verte. Tuomet, kai atsakovas ginčija ieškovo ieškinyje dėl bankroto bylos iškėlimo nurodytą skolą, ši skola neįskaičiuojama į bendrą pradelstų įsipareigojimų masę, o apie įmonės (ne)mokumą sprendžiama pagal kitus byloje esančius duomenis. Tai reiškia, kad atsakovui ginčijant ieškovo ieškinyje dėl bankroto bylos iškėlimo nurodytą atsakovo skolą ieškovui, reikia nustatyti, ar įmonės skolos, neįskaitant ginčijamos skolos dydžio, viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 4 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1620/2010; 2010 m. sausio 21 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-114/2010). Bankroto byla įmonei turi būti keliama, kai, teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių dėl įmonės nemokumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. sausio 29 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-182/2009; 2009 m. birželio 11 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-754/2009; 2009 m. birželio 25 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-759/2009).

19Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad netgi įskaičius į įmonės pradelstų įsipareigojimų sumą ieškovo ieškinyje nurodomą 74 382,34 Lt dydžio finansinį reikalavimą, kurį ginčija atsakovas, UAB ,,Gimanita“ pradelsti įsipareigojimai vis tiek neviršytų pusės į atsakovo balansą įrašyto turto vertės.

20Apeliantas, nesutikdamas su atsakovo pateiktais įmonės finansiniais duomenimis, su atskiruoju skundu pateikė UAB ,,Gimanita“ 2009 m. gruodžio 31 d. balansą (t. 2, b. l. 7-8). Tačiau ieškovo pateiktas UAB ,,Gimanita“ balansas nėra pasirašytas atsakovo vadovo, byloje nėra duomenų, kad jie buvo pateikti Juridinių asmenų registrui (CK 2.66 str.) bei Valstybinei mokesčių inspekcijai (nėra VMI suderinimo žymos), todėl nėra pagrindo jais vadovautis sprendžiant atsakovo mokumo (nemokumo) klausimą. Be to, kaip minėta, klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti sprendžiamas remiantis duomenimis apie įmonės finansinę būklę, susiklosčiusią šio klausimo sprendimo momentu. Taip pat apelianto pateikti kasos knygos nuorašai nepaneigia teismo nustatytų aplinkybių.

21Atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir esant abejonėms dėl ieškovo reikalavimo atsakovui pagrįstumo, išnagrinėjo bankroto bylos iškėlimo UAB ,,Gimanita“ klausimą, teisėjų kolegija dėl apelianto pateiktų argumentų, jog jis atitinka kreditoriaus sąvoką ir turėjo teisę pareikšti ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui, nepasisako.

22Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo teisinius santykius tarp šalių, pagrįstai nustatė, jog atsakovas yra moki įmonė ir atsisakė iškelti bankroto bylą šiai įmonei, todėl skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista.

23Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

Nutarė

24Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 4. Ieškovas UAB „Būstas Plius“ kreipėsi į teismą su ieškiniu,... 5. Kauno apygardos teismas 2010 m. liepos 22 d. nutartimi atsisakė iškelti... 6. 1 982 424 Lt turto), per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai... 7. Ieškovas UAB ,,Būstas Plius“ atskiruoju skundu prašo Kauno apygardos... 8. 1. Neteisinga teismo išvada, kad ieškovas neatitina kreditoriaus sąvokos.... 9. 2. Teismas, turėdamas teisę patikrinti tikrąją atsakovo turto būklę, tai... 10. Atskirasis skundas netenkintinas.... 11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 12. Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus... 13. Pagrindai bankroto bylai iškelti numatyti ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalyje.... 14. Bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios... 15. Bylos duomenimis, ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB... 16. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis atsakovo UAB „Gimanita“ pateikto... 17. 154 084,2 Lt (t. 1, b. l. 84-85). VSDFV Marijampolės skyrius informavo... 18. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo... 19. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad netgi... 20. Apeliantas, nesutikdamas su atsakovo pateiktais įmonės finansiniais... 21. Atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir esant... 22. Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais, teisėjų kolegija... 23. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio... 24. Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 22 d. nutartį palikti nepakeistą....