Byla 3K-7-564/2006

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Sigito Gurevičiaus, Egidijaus Laužiko, Aloyzo Marčiulionio (kolegijos pranešėjas), Teodoros Staugaitienės, Janinos Stripeikienės ir Prano Žeimio, viešame teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Kriptonika” kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 18 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės ,,Penki kontinentai”, uždarosios akcinės bendrovės ,,Penkių kontinentų“ bankinės technologijos“ ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Šiaulių titanas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Kriptonika“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

2Išplėstinė teisėjų kolegija

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovai UAB „Penki kontinentai”, UAB „Penkių kontinentų” bankinės technologijos” ir UAB „Šiaulių titanas” paduotuose teismui ieškiniuose prašė iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Kriptonika”.

5Ieškovas UAB „Šiaulių titanas” ieškinyje nurodė, kad 2004 m. rugpjūčio 3 d. su atsakovu sudarė Statybos generalinės rangos sutartį Nr. 04/04, pagal kurią ieškovas įsipareigojo atlikti atsakovo administracinio pastato, esančio Vilniuje, Kalvarijų g. 143, rekonstravimo darbus, o atsakovas - atliktus darbus priimti bei mokėti už juos kas mėnesį pagal ieškovo išrašytas sąskaitas. Iš pradžių sutarties vykdymas vyko sklandžiai, tačiau vėliau atsakovas pradėjo nebevykdyti savo sutartinių įsipareigojimų, vilkinti sprendimų, būtinų rekonstrukcijos darbams tinkamai atlikti, priėmimą, dėl to buvo stabdomi rekonstrukcijos darbai, skaičiuojamos prastovos, sutriko atsiskaitymas už atliktus statybos darbus. Ieškovas daug kartų raštu ir žodžiu prašė, kad atsakovas tinkamai vykdytų savo įsipareigojimus. Atsakovas ne vieną kartą žadėjo vykdyti savo įsipareigojimus tinkamai ir laiku, tačiau įsipareigojimų neįvykdė, todėl jo skolos ieškovo įmonei nuolat didėjo - 2005 m. rugsėjo 23 d. siekė 1 994 637,02 Lt. Atsakovas nevykdė savo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, dėl to AB SEB Vilniaus bankas 2005 m. rugsėjo 6 d. nutraukė sudarytas su atsakovu kreditavimo sutartis ir pareikalavo grąžinti visas suteiktas kredito sumas, sumokėti priskaičiuotas palūkanas bei netesybas ir kitus banko mokesčius. Atsakovas 2005 m. spalio 3 d. sumokėjo 233 233,90 Lt ir 2005 m. spalio 21 d. atsakovo pradelsta skola ieškovui siekė 1 406 606,05 Lt, o dar 449 598,77 Lt privalėjo sumokėti iki 2005 m. lapkričio 11 d. už rugsėjį atliktus darbus. Kadangi atsakovas yra nemokus, tai ieškovas teismo prašė iškelti atsakovui bankroto bylą.

6Ieškovas UAB „Penki kontinentai“ ieškinyje nurodė, kad pagal ilgalaikes kreditavimo sutartis AB SEB Vilniaus bankas suteikė atsakovui UAB „Kriptonika“ 1 350 000 Lt ir 6 000 000 Lt kreditą. 2005 m. rugsėjo 6 d. bankas nutraukė sudarytas su atsakovu kreditavimo sutartis ir pareikalavo atsakovą ir laiduotojus UAB ,,Penki kontinentai“ ir UAB „Universalios valdymo sistemos“ visiškai įvykdyti savo prievoles bankui. Atsakovas UAB „Penki kontinentai“ visiškai įvykdė už atsakovą prievoles, kurių suma 2 334 911,87 Lt, ir pareikalavo, kad atsakovas sumokėtų ieškovui šią sumą ir 1553,63 Lt palūkanų bei 64 108,04 Lt skolą, iš viso - 2 441 823,54 Lt. Ieškovas įspėjo, kad jeigu atsakovas nesumokės šios sumos, ieškovas kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovas yra nemokus, jo įsipareigojimai viršija pusę atsakovo balanse įrašyto turto, dėl to jam turėtų būti iškelta bankroto byla.

7Ieškovas UAB „Penkių kontinentų“ bankinės technologijos“ ieškinyje nurodo, kad ieškovas ir atsakovas sudarė paskolų sutartis. Iš pradžių įmokos pagal minėtas sutartis buvo mokamos sklandžiai, tačiau vėliau atsakovo finansinė būklė pablogėjo ir jis nustojo mokėti. Ieškovas kreipėsi į atsakovą reikalaudamas grąžinti suteiktas paskolas, kurių suma 2 528 822,87 Lt, ir įspėjo, kad jeigu atsakovas negrąžins nurodytos sumos, ieškovas kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovas šios sumos ieškovui nesumokėjo. Kadangi atsakovo turto vertė yra 8 125 393 Lt, o įsipareigota už 7 290 093,02 Lt, tai atsakovui iškeltina bankroto byla.

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

9Vilniaus apygardos teismas 2006 m. balandžio 3 d. nutartimi bylą sustabdė. Teismas nustatė, kad ieškovai ir atsakovas pateikė skirtingus UAB „Kriptonika” balansus, kuriuose skiriasi tiek bendrovės turimo turto vertė, tiek mokėtinos sumos ir įsipareigojimai. Atsakovui priklauso pastatas, esantis Vilniuje, Kalvarijų g. 143, kurio vertė yra ne mažesnė kaip 12 500 000 Lt, todėl iš esmės visi kreditorių reikalavimai galėtų būti patenkinti iš šio turto. Atsakovas ieškovams UAB „Penki kontinentai“ ir UAB „Penkių kontinentų“ bankinės technologijos“ yra pateikęs ieškinius dėl paskolos termino nustatymo ir ieškinį ieškovui UAB „Šiaulių titanas“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, kuriais ginčijama daugiau kaip 10 mln. Lt. Teismo manymu, net dalinis šių ieškinių tenkinimas gali turėti esminę įtaką sprendžiant atsakovo nemokumo klausimą bankroto byloje. Pagal pirmuosius du ieškinius jau yra iškeltos civilinės bylos, apie kitų dviejų priėmimą dar nėra duomenų, tačiau tai nepaneigia fakto, kad atsakovas ginčija turimus įsipareigojimus. Iš pareikštų ieškinių turinio matyti, kad ginčijamos arba atsakovams mokėtinos sumos, arba jų mokėjimo terminai. Ir viena, ir kita (tiek mokėjimo dydis, tiek terminai) yra reikšminga sprendžiant atsakovo nemokumo Įmonių bankroto įstatymo prasme klausimą, nes tik nustačius šias aplinkybes galima spręsti apie tikruosius įsipareigojimus, jų įvykdymo terminus ir kartu apie duomenų bankroto bylai iškelti pakankamumą. Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje imperatyviai apibrėžti įmonės nemokumo būsenos nustatymo kriterijai, neleidžiantys daryti išvadų apie nemokumą vadovaujantis prielaidomis ar tendencijomis. Teismas nurodė, kad jis neturi galimybės pagrįstai konstatuoti, kad atsakovas yra skolingas ieškovų nurodomas sumas visa apimtimi. Kita vertus, nėra ir pakankamo pagrindo manyti, kad kreditorių reikalavimai apskritai nepagrįsti, tai gali paaiškėti tik išnagrinėjus teisminius šalių ginčus bent jau dėl sumų, galinčių turėti esminę reikšmę bankroto bylos iškėlimui (juose ginčijamos didelės sumos ar sprendžiamas didelių sumų mokėjimo terminų nustatymas). Dėl to teismas UAB „Kriptonika“ bankroto iškėlimo bylos nagrinėjimą sustabdė (CPK 163 straipsnio 3 punktas).

10Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. gegužės 18 d. nutartimi tenkino ieškovų UAB „Penki kontinentai” ir UAB „Penkių kontinentų” bankinės technologijos” atskirąjį skundą bei ieškovo UAB „Šiaulių titanas” atskirąjį skundą, ir panaikino Vilniaus apygardos teismo 2006 m. balandžio 3 d. nutartį bei perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo bankroto bylos iškėlimo klausimą. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pagal Įmonių bankroto įstatymo nuostatas bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš sąlygų, numatytų šio įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje (t. y. įmonė yra nemoki arba įmonė daugiau kaip tris mėnesius vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą; įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų). Bankroto bylos iškėlimo klausimas sprendžiamas remiantis duomenimis apie įmonės finansinę būklę, taip pat atsižvelgiant į įmonės skolas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą (Įmonių bankroto įstatymo 4, 9 straipsniai). Bankroto bylos iškėlimo stadijoje, esant reikalui, teismas gali skirti auditą, ekspertizę įmonės turto vertei patikslinti ir, tai įvertinęs, spręsti įmonės mokumo klausimą. Įstatyme nereikalaujama, kad nustatant įmonės mokumą bankroto bylos iškėlimo momentu būtų išnagrinėti šios įmonės ieškiniai. Todėl pagal atsakovo pareikštus ieškinius civilinių bylų nagrinėjimas kituose teismuose nėra pagrindas stabdyti procesą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui.

11III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai

12Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Kriptonika“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 18 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. balandžio 3 d. nutartį. Kasacinis skundas grindžiamas argumentais, kurių santrauka yra tokia:

131. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl atsakovo atsiliepime į ieškovų atskiruosius skundus išdėstytų argumentų, susijusių su pirmosios instancijos teismo nutartimi išspręstu civilinės bylos sustabdymo klausimu, nors tai nustatyta CPK 320 straipsnio 1 dalies, 331 straipsnio 4 dalies ir 338 straipsnio normose. Nepakankamai motyvuota apeliacinės instancijos teismo nutartimi nesilaikyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 22 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje G. L. v. UAB „Kaišiadorių žalvarnis“, bylos Nr. 3K-3-974/2003, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 24 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje V. P. v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-1114/2003, ir kitose kasacinėse bylose esančių teisės taikymo išaiškinimų apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) motyvuotumo klausimu. Kasacinio teismo požiūriu nurodytose bylose apeliacinės instancijos teismas neturi pareigos analizuoti tik tų apeliacinio skundo argumentų, kurie yra visiškai nesusiję su nagrinėjama byla arba yra apskritai draudžiami. Būtinybė apeliacinės instancijos teismui įvertinti tiek apelianto, tiek ir kito dalyvaujančio byloje asmens, atsiliepimu į apeliacinį skundą nesutinkančiu su tokiu skundu, išdėstytus argumentus grindžiama šalių procesinio lygiateisiškumo ir rungimosi civiliniame procese principais (CPK 12, 17, 301 straipsniai). Pagal CPK 331 straipsnio 4 dalį apeliacinės instancijos teismo nutartyje turi būti nurodytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, taip pat įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, išdėstyti argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, bei teisės aktai ir teisiniai argumentai, kuriais teismas vadovavosi darydamas savo išvadas. Taigi įstatymas įpareigoja apeliacinės instancijos teismą procesiniu sprendimu ne tik išspręsti apelianto reikalavimus, bet ir savo išvadas procesiniame sprendime motyvuoti, pateikiant jame savo teisinius ir faktinius argumentus tiek dėl apeliacinio skundo, tiek ir dėl atsiliepimo į jį argumentų. Skundžiamoje nutartyje nėra argumentų, kuriais būtų apsvarstyti ir įvertinti atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstyti atsakovo argumentai. Taip pat joje nemotyvuojama, dėl ko nutartyje neanalizuojami ir nevertinami atsakovo atsiliepime į ieškovų atskiruosius skundus išdėstyti argumentai. Taigi tokia nutartis neatitinka pagal CPK 12, 13, 17 straipsnius, 320 straipsnio 1 dalį, 331 straipsnio 4 dalį, 338 straipsnį keliamų reikalavimų.

142. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. gegužės 19 d. kasacine tvarka priimtoje nutartyje (bylos Nr. 3K-7-260/2005) civilinėje byloje SIA „Parekss lizings“ v. UAB „Parex lizingas“ išaiškino, kad CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktas gali būti taikomas ir byla dėl bankroto bylos iškėlimo sustabdoma iki įsiteisės kitose nagrinėjamose civilinėse bylose teismų sprendimai, turėsiantys prejudicinę reikšmę nustatant atsakovo nemokumo klausimą. Nagrinėjamoje byloje situacija yra tapati, kai, svarstant atsakovui bankroto bylos iškėlimo klausimą, kitose bylose yra nagrinėjami kiti klausimai, kurių išsprendimas susijęs su atsakovo nemokumo nustatymu. Neatsižvelgdamas į nurodytą kasacinio teismo nutartį apeliacinės instancijos teismas pažeidė konstitucinius teisinės valstybės, teisingumo, teisinio apibrėžtumo ir asmenų lygybės teismui principus, įpareigojančius teismus analogiškas bylas nagrinėti ir analogiškus klausimus spręsti vienodai, t. y. paisant jau priimtų, juolab Aukščiausiojo Teismo, turinčio viešąją vienodos teismų praktikos formavimo funkciją, precedentų, o ne sukuriant naujus teismo precedentus, kurie konkuruotų su jau esamais (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. kovo 14 d., 2006 m. kovo 28 d. nutarimai). Bylos dėl bankroto bylos iškėlimo, bankroto proceso sustabdymo galimybės nenumatyta Įmonių bankroto įstatyme, tačiau šis įstatymas nei leidžia, nei draudžia teismui, nagrinėjančiam bankroto bylos iškėlimo klausimą, sustabdyti bylos dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimą, jeigu tam yra pakankamas pagrindas, taikant atitinkamas bendrąsias CPK nuostatas, ir tai, atsakovo teigimu, negali būti laikoma prieštaravimu CPK 1 straipsnio 2 dalies prasme Įmonių bankroto įstatymui. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje padarė išvadą, kad nagrinėjant bankroto bylos iškėlimo klausimą negalima civilinės bylos sustabdyti jokiais pagrindais, tai prieštarauja kitam nutarties motyvui, jog pirmosios instancijos teismas turėjo spręsti dėl ekspertizės, audito skyrimo įmonės turto vertei nustatyti, o toks skyrimas kaip tik reikštų bylos sustabdymą CPK 164 straipsnio 2 punkto pagrindu.

15Atsiliepimu į atsakovo kasacinį skundą ieškovas UAB „Šiaulių titanas” prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 18 d. nutartį. Ieškovo UAB „Šiaulių titanas” teigimu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi atsakovo atsiliepimą į atskirąjį skundą, tinkamai nutarties aprašomojoje dalyje išskyrė tris atsiliepime nurodytus argumentus ir šiuos argumentus pagrįstai motyvuojamoje nutarties dalyje atmetė. Pažymėtina, kad visi atsakovo atsiliepime į atskirąjį skundą pateikti argumentai iš esmės yra pagrįsti pačios Vilniaus apygardos teismo 2006 m. balandžio 3 d. nutarties motyvais. Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, motyvuotai sutikdama su bendraieškių argumentais ir negalėdama sutikti su Vilniaus apygardos teismo 2006 m. balandžio 3 d. nutartyje padarytomis išvadomis, kartu tinkamai įvertino bei atmetė atsakovo atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytus argumentus. Kasatoriaus skunde nurodytose Aukščiausiojo Teismo nutartyse pasisakyta, kad pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies prasmę apeliacinės instancijos teismas turi pareigą motyvuotai įvertinti tik apeliacinio skundo argumentus.

16Be to, kasatorius, kasaciniame skunde aiškindamas bankroto instituto paskirtį - apsaugoti nemokaus skolininko, nebegalinčio tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimų, interesus, visiškai nepagrįstai ignoravo kreditorių bei viešojo intereso gynimą, bei kitus bankroto instituto tikslus. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas sąlygiškai trumpus pareiškimų dėl bankroto bylos nagrinėjimo (Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 4 dalis) ir atskirųjų skundų dėl nutarties iškelti bankroto bylą nagrinėjimo (Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 8 dalis) terminus, neabejotinai siekė tinkamai įgyvendinti ir vienais iš pagrindinių bankroto instituto tikslų - kuo skubiau imtis priemonių apsaugoti finansinių sunkumų turinčios įmonės kreditorių interesus ir užtikrinti ekonomikos gyvybingumą, nedelsiant pašalinti iš apyvartos nemokius subjektus, kurie nesugeba organizuoti rentabilios savo veiklos. Priešingai nei teigia kasatorius, Įmonių bankroto įstatyme numatyta pareiga teismui, gavus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, ne vėliau kaip per vieną mėnesį, esant Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 5 dalies nurodytiems pagrindams, priimti nutartį iškelti bankroto bylą arba atsisakyti ją iškelti (ĮBĮ 9 straipsnio 4 dalis). Įmonių bankroto įstatyme nenumatyta reikalavimo, jog įmonės pradelsti įsipareigojimai turi būti neginčijami, todėl, svarstant įmonės nemokumo klausimą, reikšmės turi visi pradelsti įmonės įsipareigojimai, nesvarbu, ginčija juos įmonė ar ne. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2000 m. rugsėjo 27 d. nutartimi, civilinėje byloje AB „Kauno energija” v. UAB „Kauno dinamo”, bylos Nr. 3K-3-1002/2000, skelbta Teismų praktikoje Nr. 14, išaiškino, kad pagal Įmonių bankroto įstatymo 13 straipsnio 3 dalį (šiuo metu galiojančios Įmonių bankroto įstatymo redakcijos 9 straipsnio 5 dalies 1 punktą) teismas gali iškelti įmonei bankroto bylą tuo atveju, jeigu yra pagrindas teigti, jog įmonė yra nemoki. Taigi įstatyme nereikalaujama, kad bankroto bylos iškėlimo momentu teismas iš esmės išspręstų įmonės mokumo ar nemokumo klausimą. Tikrąją įmonės finansinę padėtį galima išsiaiškinti tik bankroto bylos metu išnagrinėjus kreditorių reikalavimų pagrįstumą, patikrinus bankrutuojančios įmonės sandorių teisėtumą, nustačius tikslią įmonės turto vertę. Bankroto bylos iškėlimo stadijoje išsiaiškinti visus nurodytus klausimus teismas neturi galimybės ir neprivalo, nes tai galima padaryti tik teisminio bylos nagrinėjimo metu įrodinėjimo procese - surinkus, ištyrus ir įvertinus visus byloje surinktus įrodymus. Bylos metu nustačius, kad įmonė yra moki arba mokumą atkūrė, taip pat esant kitiems nurodyto įstatymo 31 straipsnio (šiuo metu galiojančios įstatymo redakcijos 27 straipsnis) numatytiems pagrindams, teismas privalo bankroto bylą nutraukti. Tokiu būdu, teismas gali iškelti bankroto bylą, jei tam yra tam tikros teisinės prielaidos, t. y. jei pagal ieškovo (ieškovų) pateiktus ar teismo išreikalautus dokumentus preliminariai yra pakankamas pagrindas manyti, jog įmonės finansiniai įsipareigojimai yra lygūs įmonės turtui ar jį viršija (pagal šiuo metu galiojančią įstatymo redakciją pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės). Taigi įmonės mokumas ar nemokumas nustatinėjamas ne pagal kreditorių reikalavimus, kurie yra patvirtinti „procesiniais dokumentais”, o pagal juridinę galią turinčius dokumentus ar sutartis. Visi kasatoriaus ir bendraieškių sudaryti sandoriai, kurie yra pagrindas bankroto bylai iškelti, nėra nuginčyti, t. y. nėra jokio teismo ar arbitražo sprendimo, kuriuo būtu konstatuotas šių sandorių negaliojimas ir jie laikytini teisėtai sudarytais, galiojančiais bei sandorių (sutarčių) šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). 2001 m. gruodžio 21 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo 7 straipsnyje išaiškinta, kad Įmonių bankroto įstatyme numatyti įsipareigojimai yra bet kokie įsipareigojimai, nustatyti tiek teisės aktuose, tiek sutartyse, įskaitant baudas, palūkanas, delspinigius. Darytina išvada, jog iki sutartys ir kiti dokumentai (darbų priėmimo - perdavimo aktai) nėra nuginčyti, jie galioja. Įmonės mokumo klausimą svarstančiam teismui kylant abejonių dėl įmonės finansinės atskaitomybės, visada galima skirti teismo ekspertizę tokioms abejonėms pašalinti.

17Be to, apeliacinės instancijos teismo nutartimi užkertamas kelias proceso vilkinimui ir piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis. Teismas kiekvienu atveju, nagrinėdamas klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, turi įvertinti viešojo ir privataus intereso santykį. Pripažinus tokią praktiką, kad bankroto bylos būtų stabdomos dėl bylų, kurios iškeliamos po to, kai pradedamas nagrinėti klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo, visiškai nepagrįstai atsirastų galimybė įmonėms, kurios veikia prieš greitą bylos nagrinėjimą, stabdyti bankroto procesus neapibrėžtam laikotarpiui, tokiu būdu nebūtų apgintas viešasis interesas sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą.

18Nėra pagrindo kasacinio skundo grįsti ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 19 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje SIA „Parekss lizings” v. UAB „Parex lizingas”, bylos Nr. 3K-7-260/2005, nes pagal faktinių aplinkybių kontekstą nurodytoje nutartyje analizuojamos aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamoje civilinėje byloje keliamų klausimų, būtent nurodytoje byloje Nr. 3K-7-260/2005 apeliacinis procesas sustabdytas esant pirmos instancijos teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, o šioje byloje bankroto byla dar neiškelta. Be to, byloje Nr. 3K-7-260/2005 apeliacinės instancijos teismas nutartimi sustabdė bylą iki bus išspręsta kita byla, kuri pradėta dar iki pareiškimo dėl bankroto bylos priėmimo, o šioje byloje Nr. 3K-3-564/2006 pirmosios instancijos teismas sustabdė bylą iki bus išspręstos bylos, kuriose ieškiniai paduoti jau po pareiškimo dėl bankroto bylos priėmimo dienos.

19Atsiliepimu į atsakovo kasacinį skundą ieškovai UAB „Penki kontinentai“ ir UAB „Penkių kontinentų“ bankinės technologijos“ prašo palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį. Šiame atsiliepime, lyginant su ankstesniajame atsiliepime nurodytais argumentais, papildomai pateikiami tokie argumentai: Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 4 dalies nuostata įpareigoja teismą ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pareiškimo gavimo dienos priimti nutartį iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją iškelti. Dėl svarbių priežasčių teismas turi teisę pratęsti šį terminą, bet ne ilgiau kaip vieną mėnesį. Taigi įstatymų leidėjo nustatytas maksimalus terminas nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo arba atsisakymo ją kelti priimti yra du mėnesiai nuo pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo gavimo teisme dienos. Per šį terminą teismas privalo iškelti bankroto bylą arba atsisakyti ją kelti, kitų procesinių galimybių nurodytame straipsnyje nenumatyta. Akivaizdu, kad bet koks delsimas iškelti įmonei bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti neabejotinai pažeidžia tiek skolininko, tiek kreditorių interesus (viešąjį interesą).

20Ieškovai UAB „Penki kontinentai“ ir UAB „Penkių kontinentų“ bankinės technologijos“ 2006 m. rugsėjo 25 d. pateikė bylos nagrinėjimui kasacine tvarka sudarytai išplėstinei teisėjų kolegijai prašymą, kuriuo prašo atsakovo UAB ,,Kriptonika“ kasacinį skundą palikti nenagrinėtą. Prašymas motyvuojamas tuo, kad UAB ,,Kriptonika“ valdymui nustatytas kiekybinis atstovavimas šios įmonės 2005 m. balandžio 28 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo pagrindu, kuriuo visi UAB ,,Kriptonika“ sudaromi ar pasirašomi dokumentai turi būti tvirtinami UAB ,,Kriptonika“ akcininkų įgaliotų atstovų A. S. ir A. D. parašais. Tuo tarpu UAB ,,Kriptonika“ vardu su advokatais Linu Sesicku ir Nerijumi Stuku 2005 m. spalio 13 d. atstovavimo sutartį pasirašė vien A. S., nesant A. D. parašo. Šios atstovavimo sutarties pagrindu 2006 m. birželio 16 d. UAB ,,Kriptonika“ vardu paduotą kasacinį skundą pasirašė A. S. ir advokatas Nerijus Stukas, taip pat nesant A. D. parašo. Dėl šios priežasties ieškovai prašo palikti kasacinį skundą nenagrinėtą, nes skundas atsakovo UAB ,,Kriptonika“ vardu paduotas neįgalioto asmens (CPK 296 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

21Išplėstinė teisėjų kolegija

konstatuoja:

22IV. Teismų nustatytos faktinės bylos aplinkybės

23Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad kitose civilinėse bylose nagrinėjami UAB ,,Kriptonika“ ieškiniai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Šiais sandoriais ir iš jų kylančiais kreditoriniais reikalavimais, nukreiptais į UAB ,,Kriptonika“, remiasi ieškovai nagrinėjamoje byloje prašydami iškelti skolininkui UAB ,,Kriptonika“ bankroto bylą. Pirmosios instancijos teismas tokią teisinę situaciją įvertino kaip pagrindą stabdyti civilinės bylos dėl bankroto iškėlimo UAB ,,Kriptonika“ nagrinėjimą iki bus išnagrinėtos kitos civilinės bylos, kurių baigtis lems UAB ,,Kriptonika“ mokumo arba nemokumo nustatymą, taigi ir pagrindą kelti bankroto bylą (CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad Įmonių bankroto įstatyme nereikalaujama, jog nustatant įmonės mokumą bankroto bylos iškėlimo momentu būtų išnagrinėti šios įmonės ieškiniai, kuriais iš esmės ginčijami kreditorių reikalavimai, kitose civilinėse bylose. Dėl to apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad bankroto bylos iškėlimo klausimas tokiai įmonei turi būti sprendžiamas iš esmės, nes nėra pagrindo sustabdyti proceso byloje dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB ,,Kriptonika“.

24V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

25Kasacinis teismas pagal savo kompetenciją sprendžia byloje teisės aiškinimo ir taikymo klausimus, tuo tarpu faktinių bylos aplinkybių nustatymas yra bylą nagrinėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų prerogatyva, ir iš naujo faktinių aplinkybių kasacinis teismas nenustatinėja (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

26Dėl ieškovų UAB „Penki kontinentai“ ir UAB „Penkių kontinentų“ bankinės technologijos“ prašymo palikti nenagrinėtą atsakovo UAB „Kriptonika“ kasacinį skundą, nes šį skundą pasirašė bendrovės vardu nesilaikydamas bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo nustatyto kiekybinio atstovavimo taisyklės direktorius A. S., kasacinis teismas nurodo, kad kiekybinio atstovavimo taisyklės paskirtis yra užtikrinti specialią įmonės atstovavimo tvarką šiai įmonei sudarant sandorius (Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 dalis). Tuo tarpu kreiptis į teismą teisminės pažeistų teisių gynybos turi teisę kiekvienas suinteresuotas asmuo, turintis pagrindą manyti esant pažeistoms jo teisėms arba teisėtiems interesams (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Juridinių asmenų bylas teisme veda jų organai ar dalyviai, veikiantys pagal įstatymus ar steigimo dokumentus jiems suteiktas teises ir pareigas (CPK 55 straipsnio 1 dalis, CK 2.81 straipsnio 1 dalis, 2.82 straipsnis). Uždarosios akcinės bendrovės santykiuose su kitais asmenimis bendrovės vardu vienvaldiškai veikia bendrovės vadovas (Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 6 dalis), taigi bendrovės administracijos vadovui, kaip bendrovės generaliniam įgaliotiniui, nėra reikalingas specialus įgaliojimas. UAB „Kriptonika“ vardu kasacinį skundą pasirašęs šios bendrovės direktorius teisėtai naudojasi savo kaip administracijos vadovo ir vieno iš dviejų bendrovės akcininkų interesų teismine gynyba. Dėl to nėra pagrindo išvadai, kad kasacinis skundas paduotas neįgalioto arba neturėjusio tam teisės asmens, taigi prašymas palikti kasacinį skundą nenagrinėtą šiuo pagrindu netenkinamas.

27Kasaciniame skunde atsakovas UAB „Kriptonika“ ir atsiliepimuose į kasacinį skundą ieškovai UAB „Šiaulių titanas”, UAB „Penki kontinentai“ ir UAB „Penkių kontinentų“ bankinės technologijos“ kelia teisės aiškinimo ir taikymo esminę problemą, būtent, ar tuo atveju, jeigu įmonė yra užginčijusi sandorius, iš kurių kyla kreditorių reikalavimai, Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka gali būti sprendžiamas tokios įmonės nemokumo nustatymo ir bankroto bylos iškėlimo šiai įmonei klausimas, ar šio klausimo nagrinėjimas turi būti sustabdomas iki bus patikrintas sandorių teisėtumas kitose nagrinėjamose bylose.

28Galiojančio CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio Kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Jeigu yra prieštaravimų tarp šio Kodekso ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų, teismas vadovaujasi šio Kodekso normomis, išskyrus atvejus, kai šis Kodeksas suteikia pirmenybę kitų įstatymų normoms (CPK 1 straipsnio 2 dalis). Taisyklė, analogiška išdėstytai CPK 1 straipsnio 1 dalyje, nustatyta ir Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje: bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos Civilinio proceso kodekso nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis.

29Konstatuotina, kad CPK normose yra nustatyti civilinės bylos sustabdymo pagrindai, kurie taikomi tik esant iškeltai civilinei bylai, taip pat ir iškeltai bankroto bylai. Įmonių bankroto procedūras nustatančiame Įmonių bankroto įstatyme nėra reglamentuojami atvejai, kada bankroto bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimas gali būti sustabdomas. Analogiškai ir CPK nėra nustatyta normų apie civilinės bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimo sustabdymą. Esant tam tikroms kliūtims, kurios paduodant ieškinį gali būti pašalintos, CPK yra numatytas ieškinio trūkumų šalinimo institutas (CPK 115 ir 138 straipsniai), tačiau civilinės bylos iškėlimo klausimo sustabdymas nenumatytas nei CPK, nei Įmonių bankroto įstatyme.

30Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad bankroto bylos iškėlimo UAB ,,Kriptonika“ klausimas sustabdytinas iki bus išnagrinėtas kitose bylose sandorių teisėtumas, kartu ir kreditorių reikalavimų, kuriais grindžiamas ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo, pagrįstumas. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, nutartimi pripažinęs nurodytą pirmosios instancijos teismo išvadą nepagrįsta, nurodė, kad klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo UAB ,,Kriptonika“ turi būti sprendžiamas iš esmės. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje teisinėje situacijoje, kai bankroto byla įmonei dar neiškelta, apeliacinės instancijos teismo nutartis yra teisinga – bankroto bylos iškėlimo klausimas pirmosios instancijos teisme turi būti nagrinėjamas iš esmės ir, teismui įvertinus nustatytas aplinkybes, reikėtų priimti sprendimą – arba iškelti bankroto bylą, arba atsisakyti ją kelti, priklausomai nuo to, ar teismas nustato tas faktines aplinkybes ir duomenis, kurie atitiktų Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje nustatytus pagrindus, esančius pakankamais iškelti bankroto bylą tokiai įmonei, ir teismui patikrinus, ar egzistuoja Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nurodyti besąlyginiai atsisakymo kelti bankroto bylą pagrindai. Ieškinių kitose bylose nagrinėjimas nėra kliūtis išspręsti bankroto bylos iškėlimo klausimą, jeigu tai neatima galimybės teismui patikrinti Įmonių bankroto įstatyme nustatytus bankroto bylos iškėlimo pagrindus. Tačiau visais atvejais teismas, spręsdamas bankroto bylos iškėlimo klausimą ir įvertindamas įmonės mokumą turi atsižvelgti į tai, kokią įtaką įmonės nemokumo būsenai turi tokios įmonės pareikšti ieškiniai.

31Kasaciniame skunde išdėstyta nuoroda į tai, kad apeliacinės instancijos teismas galėjo nukrypti nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 19 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje SIA „Parekss lizings” v. UAB „Parex lizingas”, bylos Nr. 3K-7-260/2005, išaiškinimų, nėra pagrįsta, kadangi kasatoriaus nurodytoje byloje buvo nustatytos skirtingos aplinkybės, dėl to susiklostė kitokia teisinė situacija, nei nagrinėjamos bylos atveju. Būtent, kasatoriaus nurodytoje byloje kasacinis teismas peržiūrėjo apeliacinės instancijos teismo nutarties sustabdyti jau iškeltą bankroto bylą teisėtumą, tai yra iš esmės skirtinga aplinkybė, nei nagrinėjamu atveju, kai pirmosios instancijos teismas nutartimi sprendė sustabdyti bankroto bylos iškėlimo klausimo išsprendimą, o apeliacinės instancijos teismas nutartimi panaikino nurodytą pirmosios instancijos teismo nutartį. Todėl nagrinėjamu atveju nesant iškeltos bankroto bylos nėra pagrindo vadovautis nurodytoje byloje suformuluotais teisės taikymo išaiškinimais dėl iškeltos bankroto bylos nagrinėjimo sustabdymo.

32Išplėstinė teisėjų kolegija, įvertinusi kasacinio teismo įgaliojimus kasacine tvarka peržiūrėti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį, atkreipia dėmesį į tai, kad šia nutartimi yra panaikinta pirmosios instancijos teismo nutartis sustabdyti bankroto bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimą. Dėl tokios byloje priimtos apeliacinės instancijos teismo nutarties kasacinio apskundimo galimybė nėra numatyta nei galiojančiose Įmonių bankroto įstatymo, nei CPK teisės normose. CPK 165 straipsnyje apeliacinio apskundimo dalyku, o išnagrinėjus apeliacine tvarka, ir kasacinio apskundimo dalyku gali būti tik nutartys, kuriomis yra sustabdytas iškeltos civilinės bylos nagrinėjimas. Taigi nagrinėjamu atveju, procese dar neiškėlus bankroto bylos, apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuria buvo panaikintas bankroto bylos iškėlimo sustabdymas pirmosios instancijos teismo nutartimi, nėra skundžiama kasacine tvarka kasaciniam teismui.

33CPK 340 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jei bylų proceso kasaciniame teisme tvarką nustatančiame CPK XVII skyriuje tam tikrų procesinių veiksmų atlikimas nėra reglamentuojamas, taikomi CPK 1-300 straipsniai tiek, kiek jie neprieštarauja šio skyriaus nuostatoms. Pagal CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktą teismas nutraukia bylą, jei byla nenagrinėtina teisme. Nagrinėjamoje situacijoje, kuomet tik išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis negali būti skundžiama kasaciniu skundu, o kasacinis skundas vis dėlto buvo priimtas ir jo pagrindu buvo pradėtas kasacinis procesas, šis procesas turi būti nutrauktas (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 340 straipsnio 5 dalis).

34Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 340 straipsnio 5 dalimi ir 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

35Kasacinį procesą nutraukti.

36Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė... 2. Išplėstinė teisėjų kolegija... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovai UAB „Penki kontinentai”, UAB „Penkių kontinentų” bankinės... 5. Ieškovas UAB „Šiaulių titanas” ieškinyje nurodė, kad 2004 m.... 6. Ieškovas UAB „Penki kontinentai“ ieškinyje nurodė, kad pagal ilgalaikes... 7. Ieškovas UAB „Penkių kontinentų“ bankinės technologijos“ ieškinyje... 8. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė... 9. Vilniaus apygardos teismas 2006 m. balandžio 3 d. nutartimi bylą sustabdė.... 10. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006... 11. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 12. Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Kriptonika“ prašo panaikinti Lietuvos... 13. 1. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl atsakovo atsiliepime į... 14. 2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. gegužės 19 d. kasacine tvarka... 15. Atsiliepimu į atsakovo kasacinį skundą ieškovas UAB „Šiaulių titanas”... 16. Be to, kasatorius, kasaciniame skunde aiškindamas bankroto instituto paskirtį... 17. Be to, apeliacinės instancijos teismo nutartimi užkertamas kelias proceso... 18. Nėra pagrindo kasacinio skundo grįsti ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 19. Atsiliepimu į atsakovo kasacinį skundą ieškovai UAB „Penki kontinentai“... 20. Ieškovai UAB „Penki kontinentai“ ir UAB „Penkių kontinentų“... 21. Išplėstinė teisėjų kolegija... 22. IV. Teismų nustatytos faktinės bylos aplinkybės... 23. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad kitose civilinėse bylose nagrinėjami... 24. V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 25. Kasacinis teismas pagal savo kompetenciją sprendžia byloje teisės aiškinimo... 26. Dėl ieškovų UAB „Penki kontinentai“ ir UAB „Penkių kontinentų“... 27. Kasaciniame skunde atsakovas UAB „Kriptonika“ ir atsiliepimuose į... 28. Galiojančio CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bankroto bylos... 29. Konstatuotina, kad CPK normose yra nustatyti civilinės bylos sustabdymo... 30. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad bankroto bylos... 31. Kasaciniame skunde išdėstyta nuoroda į tai, kad apeliacinės instancijos... 32. Išplėstinė teisėjų kolegija, įvertinusi kasacinio teismo įgaliojimus... 33. CPK 340 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jei bylų proceso kasaciniame teisme... 34. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė... 35. Kasacinį procesą nutraukti.... 36. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...