Byla e2A-1789-614/2016
Dėl vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro teisėjai Henrichas Jaglinskis, Eglė Surgailienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aldona Tilindienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovų R. S. ir K. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. P. ieškinį atsakovams R. S. ir K. S. dėl vienašalės restitucijos taikymo natūra ir atsakovų R. S., K. S. priešieškinį ieškovei N. P. dėl vienašališko sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovė N. P. 2015 m. rugpjūčio 11 d. kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašė taikyti vienašalę restituciją natūra ir priteisti iš atsakovų R. S. ir K. S. jos nuosavybėn 262/1000 dalis neįrengtos pastogės, esančios ( - ). Nurodė, jog atsakovai nevykdė 2009 m. gegužės 15 d. sutarties dėl ieškovei priklausančios pastogės dalies perleidimo sąlygų. Atsakovai pateikė pranešimą dėl ketinimo parduoti butą ir neįrengtos pastogės dalį ir ieškovė suprato, kad atsakovai neketina vykdyti įsipareigojimų pagal 2009 m. gegužės 15 d. pasirašytą sutartį - padengti ieškovei tenkančios dalies stogo rekonstravimo, remonto, naudojimo ir priežiūros išlaidas, todėl vienašališkai nutraukė nekilnojamojo turto dalies perleidimo sutartį ir pareikalavo, kad atsakovai grąžintų ieškovės perleistą turtą - pastogės dalį. Griežtas sutarties sąlygų laikymasis, šiuo atveju, turi esminės reikšmės, nes pagal sutartį, gavę ieškovei priklausantį turtą, atsakovai neatliko absoliučiai jokių veiksmų. Ieškovė įsitikinusi, kad savo prievolių pagal sutartį atsakovai nevykdė tyčia, kadangi atnaujino savo butą. Pažymėjo, kad sutarties sudarymo metu atsakovai buvo nurodę, kad savo buto rekonstrukciją jie atliks kartu su jiems tenkančios pastogės dalies bei stogo rekonstrukcija. Vadovaudamasi nurodytu pranešimu apie atsakovų ketinimą parduoti jiems priklausantį butą ir pastogės dalį, ieškovė nusprendė, jog atsakovai ateityje nebeketina vykdyti sutarties, todėl vienašališkai nutraukė šią sutartį. Ieškovės manymu, atsakovai dėl to nepatyrė ir nepatirs absoliučiai jokių nuostolių, nes ieškovės žiniomis jie neatliko nieko tam, kad įvykdytų sutartį. Pažymima, kad atsakovai neatvyko į notarų biurą ir negrąžino ieškovei priklausančių pastogės dalių dėl to ji kreipėsi į teismą.

5Atsakovai R. S. ir K. S. 2015 m. rugsėjo 8 d. teismui pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu 2015 m. birželio 18 d. vienašališką sutarties dėl gyvenamosios patalpos - neįrengtos pastogės, esančios ( - ) perleidimo nutraukimą ir atmesti N. P. ieškinį. Nurodė, kad daugiabučio namo ( - ) patalpų savininkai 1993 m. sausio 26 d. įregistravo daugiabučio namo savininkų bendriją, kurios nariais yra tiek atsakovai tiek ieškovė. Gyvenamasis namas ( - ) yra 4 aukštų. Ieškovės butas yra 3 aukšte, o atsakovų yra 4 aukšte. Namo pastogės patalpos atitinkamomis dalimis nuosavybės teise priklauso butų (patalpų) savininkams. Pagal namo konstrukciją, pastogės patalpomis realiai pasinaudoti gali tik patalpų, esančių namo 4 aukšte, savininkai. Nepaisant to, jeigu iškiltų reikalas stogą rekonstruoti, remontuoti – tai dėl to patirtas išlaidas privalėtų apmokėti visi patalpų savininkai, nepriklausomai nuo to, priklauso jiems nuosavybės teise pastogės patalpos ar nepriklauso. Šiuo principu turi būti atlyginamos ir stogo naudojimo bei priežiūros išlaidos. Ieškovė, siekdama išvengti anksčiau ar vėliau atsirasiančių išlaidų dėl stogo remonto, naudojimo bei priežiūros, nusprendė jai priklausančią pastogės patalpų dalį perleisti atsakovams. Atsakovai nurodė, kad mainais už perleistą pastogės dalį, jie įsipareigojo visais atvejais atlyginti bet kokias gyvenamojo namo bendraturtės ieškovės išlaidas, susijusias su stogu galima rekonstrukcija, remontu, jo naudojimu bei priežiūra. Kadangi nėra pateikti bendrijos valdybos, nei buhalterijos reikalavimų apmokėti už minėtus darbus, ieškovės teiginys, kad atsakovai nepadengė jokių išlaidų, nepagrįstas. Ieškovė nepateikė jokių įrodymu, kad atsakovai neapmokėjo ar neatsiskaitė už išlaidas stogo tvarkymo darbams.

6Atsiliepime į priešieškinį ieškovė priešieškinį prašė atmesti, ieškovės ieškinį patenkinti visiškai. Nurodė, kad niekas nedraudžia atsakovams atlikti gyvenamojo namo stogo rekonstrukciją ir jiems nereikia laukti kol tai atliks bendrija. Atsakovams užtektų gauti statinio bendraturčių sutikimą. Ieškovė įvertino, kad bendrija tikrai nebūtų vykdžiusi ir neketina vykdyti tokios gyvenamojo namo stogo rekonstrukcijos, kurią jai žadėjo atlikti atsakovai. Teigė, kad atlikus numatytus rekonstrukcijos darbus į pastogę būtų galima patekti ne tik iš 4 aukšte esančių savininkų, tačiau ir pro atskiras įėjimą, kuris leidžia į pastogės patalpas patekti iš laiptinės. 1992 metais buvo atlikta pilna stogo rekonstrukcija, todėl mažai tikėtinos naudojimo ar priežiūros išlaidos. Ieškovė nurodė, kad vadovaujantis atsakovų aiškinimu, susidaro įspūdis, kad ji atidavė atsakovams pastogę už nieką, t.y. už galimą rekonstrukciją, kurią kažkada atliks jų vaikai ar anūkai. Pažymėjo, kad įvykdė savo įsipareigojimus ir atsakovai jos atžvilgiu sutartį aiškina nesąžiningai. Ieškovė nurodo, kad atsakovų butas jau yra parduotas, tačiau be pastogės, todėl mano, kad naujieji savininkai taip pat neketina daryti pastogės rekonstrukcijos. Taigi, ieškovė negavo iš sutarties to ko tikėjosi, todėl buvo pagrindas vienašališkai sutartį nutraukti.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 15 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė. Teismas taikė vienašalę restituciją natūra ir priteisė iš atsakovų R. S. ir K. S. ieškovės N. P. nuosavybėn 262/1000 dalis negyvenamosios patalpos - neįrengtos pastogės, kuri pažymėtos 21-1, ( - ), esančios ( - ). Teismas nusprendė netenkinti atsakovų priešieškinio. Taip pat priteisė iš atsakovų ieškovės naudai lygiomis dalimis 1.432,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

8Išnagrinėjęs bylą teismas padarė išvadą, jog ieškovė N. P., perleisdama atsakovams R. S. ir K. S. savo nuosavybės teises į neįrengtos pastogės dalį siekė ir tikėjosi, jog už perleidžiamą turtą atsakovai, rekonstruodami stogą (jį pakeldami bei padidindami neįrengtos pastogės tūrį) savo lėšomis, nurodytus darbus atliks ir virš ieškovei priklausančių patalpų dalies. Teismas sprendė, jog toks įsipareigojimas yra logiškas ir suprantamas, ir dėl to buvo perleistas turtas, atsakovams nesumokėjus jokio atlygio sutarties pasirašymo metu. Teismui nepateikti jokie dokumentai, kurie patvirtintų, jog atsakovai per šešis metus nuo sutarties pasirašymo būtų patyrę kokias nors išlaidas ar sumokėję lėšas, vykdydami turto perleidimo sutarties 1 punkto įsipareigojimus. Pasirašius sutartį ir įregistravus nuosavybės teises į neįrengtos pastogės dalį padidėjo atsakovams nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto dalis ir ieškovei 2015 m. gegužės 13 d. buvo pasiūlyta įsigyti ne tik atsakovų butą pirmenybės teise kaip bendraturtei, tačiau ir 506/1000 dalis pastogės už bendrą 278 000,00 Eur sumą. Į siūlomos ieškovei pirkti pastogės plotą įskaičiuotas ir ieškovės perleistos pastogės plotas. Tokiu būdu ieškovė negavo jokio atlygio už perleistą turtą, o atsakovams priklausančio ir ieškovei siūlomo pirkti nekilnojamojo turto dalis padidėjo. Atsakovų butas buvo parduotas, ir jiems nuosavybės teise gyvenamajame name ( - ) priklauso nuosavybės teise 506/1000 dalys negyvenamųjų patalpų - pastogės, kuri nebuvo parduota. Šiuo konkrečiu atveju turtas (pastogės dalis) niekam kitam neperleistas, yra įregistruotos atsakovų nuosavybės teisės. Šį turtą atsakovai gavo neatlygintinai, dėl jo įsigijimo nepatyrė jokių išlaidų, tačiau siekė parduoti ir gauti pajamų. Ieškovė perleisdama atsakovams turtą negavo jokio atlygio, nebuvo įvykdyti įsipareigojimai, dėl kurių buvo tartasi perleidžiant turtą. Todėl turto grąžinimas ieškovei atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, nepažeidžia atsakovų ar kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Atsakovams nevykdant įsipareigojimų pagal 2009 m. gegužės 15 d. pasirašytą sutartį, ieškovė turėjo pagrindą vienašališkai nutraukti sutartį, vadovaudamasi Civilinio kodekso 6.217 str. nuostatomis, kadangi atsakovai neįvykdė sutarties ir šis pažeidimas yra esminis: ieškovė negavo to, ko tikėjosi, pasirašydama sutartį ir perleisdama atsakovams savo nekilnojamąjį turtą, o vertinant atsakovų vėlesnius veiksmus (po sutarties pasirašymo) negalima tikėtis, kad sutartis bus įvykdyta ateityje. Pripažįstama, jog atsakovai dėl vienašališko sutarties nutraukimo nepatiria jokių nuostolių, kadangi įsipareigojimai pagal sutartį nebuvo pradėti vykdyti ir dėl to jokių išlaidų nebuvo.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9Apeliaciniu skundu atsakovai prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 15 d. sprendimą, priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti bei priteisti iš ieškovės atsakovų naudai bylinėjimosi išlaidas.

10Apeliantai nurodo, kad tikrasis šalių susitarimas (kaip ieškinyje nurodė ir pati ieškovė) – buvo perleisti atsakovams ieškovei priklausiusias pastogės dalis sutartyje nurodytomis sąlygomis. Nors namo stogas priklauso visiems namo savininkams ir prie jo remonto, rekonstrukcijos ir kitokio tvarkymo turi prisidėti visi butų savininkai, ieškovė neturi ketinimų įrenginėti pastogėje esančių ir jai priklausančių patalpų. Logiška, kad ieškovė siekė perleisti dalį pastogės už tai, kad ji neturėtų išlaidų, susijusių su stogo rekonstravimu virš ieškovei nuosavybės teise priklausančių patalpų. Naudojimosi tvarka pastogėje esančiomis patalpomis iki šiol nėra nustatyta, apeliantams buvo perleista idealioji patalpų dalis, todėl ir rekonstruoti stogo virš ieškovei nuosavybės teise priklausančių patalpų apeliantai net teoriškai negalėjo, nes iki šiol pati ieškovė nežino, kuri konkreti (o ne idealioji) pastogės patalpų dalis jai priklauso. Nurodoma, kad sutartis buvo pasirašyta abipusiu šalių susitarimu, o ne apeliantų iniciatyva. Perleidžiamos pastogės dalies ieškovė įsirengti neketino, todėl pastogė jai tapo materialiai nenaudinga ir galėjo potencialiai sukelti išlaidų.

11Ieškovė atsisakė atsakovų pasiūlymo pirmumo teise įsigyti dalį nekilnojamojo turto, ėmė atsakovus kaltinti nesąžiningumu ir sutarties nesilaikymu, ėmė ginčyti sutarties esmę ir jos sąlygas, o galiausiai, apkaltino atsakovus sutarties nevykdymu ir vienašališkai sutartį nutraukė. Pagal sutartį atsakovai nebuvo įsipareigoję sumokėti už perleidžiamą turtą ieškovei, tai ne pirkimo-pardavimo sutartis. Sutarties pasirašymo metu buvo pasiektas susitarimas, pagal kurį atsakovų įsipareigojimų vykdymas ateityje pagal savo turinį ir prasmę negali būti pripažįstamas priešpriešiniu atsakovų įsipareigojimu ateityje (padengti stogo remonto ir išlaikymo išlaidas). Jokių konkrečių darbų pagal sutartį atsakovai nebuvo įsipareigoję atlikti, o ketinimai ateityje įsirengti pastogės patalpas nebuvo apibrėžti jokiais terminais.

12Sutartyje numatyta sąlyga, kad sudarius perleidimo sandorį su trečiaisiais asmenimis, sutarties teises ir pareina naujam savininkui, todėl akivaizdu, kad įsipareigojimas apmokėti stogo remonto ir išlaikymo išlaidas nukreiptas į ateitį. Teismas sprendime šias išlaidas jau kažkodėl pervadina į stogo rekonstravimo ir pastogės patalpos tūrio padidinimo darbus, tačiau apie jokius panašius darbus pasirašant sutartį negalėjo eiti net kalba, kadangi ieškovė neturėjo ketinimų įsirenginėti pastogę ir tuo metu nebuvo/nėra nustatyta naudojimosi pastogės patalpomis tvarka, o taip pat kad būtų padidintas ieškovei priklausančių pastogės patalpų tūris. Ieškovė, kaip patalpų savininkė, pati turėtų pasirūpinti atitinkamai suderintu projektu, gauti leidimus ir sutikimus ir pan. Ieškovė yra verslininkė, pasirašinėjanti daug ir įvairiausių sutarčių, todėl suklysti ar ką nors ne taip suprasti ji paprasčiausiai negalėjo, o dabar teisme įrodinėdama priešingai, paprasčiausiai elgiasi nesąžiningai.

13Nagrinėjant bylą nustatyta, kad nuo sutarties pasirašymo namo stogas nebuvo rekonstruojamas, remontuojamas, kol kas nebuvo ir kitokio pobūdžio išlaidų. Kadangi Ieškovė, kaip jau nurodyta prieš tai, neketino įsirenginėti jai priklausančių pastogės patalpų ir jų neįsirenginėjo, išlaidų, kurias pagal sutarties sąlygas taip pat privalėtų padengti atsakovai, ji neturėjo. Atsakovai nesutinka, kad dėl jų kaltės nebuvo vykdomi sutartiniai įsipareigojimai. Objektyviai vertinant situaciją, nėra nei vieno fakto, nei menkiausio požymio, kad atsakovai ko nors pagal sutartį neįvykdė arba neįvykdys ateityje. Notariškai patvirtintoje sutartyje parašyta, kad tekstas balsiai perskaitytas, suprastas, pasekmės išaiškintos, esminiai sandorio faktai yra aiškūs. Apkaltinus atsakovus išsigalvotais Sutarties nevykdymo argumentais nutraukti ją vienašališkai nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

14Atsiliepime ieškovė nesutiko su apeliaciniame skunde nurodytais reikalavimais ir juos pagrindžiančiais argumentais, prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Taip pat priteisti iš apeliantų ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė pateikė iš esmės analogiškus ieškiniui ir atsiliepimui į priešieškinį motyvus. Nurodė, kad pastogės dalis buvo perleista atsakovams už konkretų sutarties sudarymo metu apeliantų išreikštą įsipareigojimą. Pažymėjo, kad apeliantai ketino darbus atlikti per kelis metus. Ieškovė tuo metu neketino investuoti savo lėšų į stogo rekonstrukciją (perkėlimą).

15Ieškovės šeima valdo įmonę UAB „Dauprė“. Be apeliantams perleistos ieškovės pastogės dalies, ieškovės šeima valdo įmonei UAB „Dauprė“ priklausančias 282/1000 pastogės dalis. Apeliantams atlikus rekonstrukcijos darbus (stogo pakėlimą), nurodytas patalpas ieškovė ketinos įsirengti. Tačiau apeliantai rekonstrukcijos neatliko, o dabar paaiškėjo, kad rekonstrukcijos jie tikrai neatliks, jiems priklausantį butą, virš kurio jie planavo įsirengti pastogės patalpas, atsakovai pardavė. Ieškovė akcentavo, kad atsakovai asmeniškai nedalyvavo teismo posėdyje, todėl teismas negalėjo išsiaiškinti tikrųjų jų ketinimų sudarant sutartį. Todėl apeliantai atstovaujami profesionalaus atstovo netinkamai vykdė savo pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Ieškovės manymu, ieškovai vengia žodinio bylos nagrinėjimo, nes bus atskleisti tikrieji šalių ketinimai buvę sutarties sudarymo metu. Apeliantai žadėjo, kad inicijuos ir naudojimosi tvarkos pastoge nustatymą. Tai atitiko jų interesus, kai jie siekė rekonstruodami pakelti namo stogą tam, kad virš jiems priklausančio buto įrengtų palėpės patalpas. Būtina įvertinti, kad dėl pastogės, kurioje yra ginčo palėpės patalpos specifikos, jos neįmanoma rekonstruoti tik dalyje. Dėl šios priežasties, naudojimosi tvarkos nebuvimas pats savaime negalėjo turėti ir neturėjo apeliantams jokios įtakos, nes nepriklausomai nuo to kuria dalimi faktiškai naudosis apeliantai, nes atliekant rekonstrukciją būtina rekonstruoti visą po palėpės patalpomis esančio stogo dalį. Ieškovę sudomino apeliantų pasiūlymas sudaryti sutartį, nes atliekant rekonstrukciją, neišvengiamai būtų pakeltas visas stogas, o taip būtų pagerinta likusi ieškovės šeimos valdomai įmonei priklausanti palėpės patalpų dalis. Net aiškinant sutartį pažodžiui yra akivaizdu, kad sutartis yra atlygintinė. Apeliantų butas jau yra parduotas, o pastogės dalys vis dar priklauso apeliantams, todėl ieškovė darė išvadą, kad naujieji buto savininkai stogo rekonstrukcijos neketina atlikti ir neatliks. Ieškovė teigė, kad yra didelė tikimybė, jog šios rekonstrukcijos neatliks ir apeliantai, kadangi jie nebeturi buto, kurį ketino sujungti su pastogės patalpomis, o įrengti tik pastogės patalpas būtų ekonomiškai nenaudinga. Ieškovė nurodė, kad apeliantai net neįrodinėja fakto, jog jie atliks rekonstrukcijos darbus. Pastogės rekonstrukcija apima ir projektinės dokumentacijos parengimą, bei leidimų gavimą. Per 6 metus apeliantai neatliko jokių veiksmų, kad įvykdytų savo įsipareigojimus, o jei būtų atlikę kokius nors veiksmus jie nepateikė duomenų, kad patyrė kokias nors išlaidas.

16IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17Apeliacinis skundas atmestinas.

18Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

19Prasidėjus apeliaciniam procesui apeliantai pateikė naujus rašytinius įrodymus – buto pirkimo – pardavimo sutarties, seniūnijos valdybos potvarkio, kuriuo buvusiam buto savininkui leidžiama įsirengi gyvenamas patalpas virš buto, gyventojų sutikimų buvusiam savininkui ir DNSB rašto kopijas (b.l. 152-158). CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo posėdžio garso įrašo, apeliantų atstovas teismo posėdžio metu jokių prašymų dėl rašytinių įrodymų prijungimo nepareiškė. Taip pat nepateikta argumentų ar kokių nors duomenų, kad būtinybė pateikti šiuos įrodymus iškilo vėliau. Esant šioms aplinkybėms, kolegija atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būto pateikti pirmosios instancijos teisme.

20Byloje nustatyta, kad 2009 m. gegužės 15 d. ieškovė N. P. ir atsakovai (apeliantai) R. S. ir K. S. sudarė rašytinę notarinės formos sutartį, kuria ieškovė perleido atsakovams nuosavybės teise jai priklausiusias 262/1000 dalis negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės, patalpa pažymėta 21-1, unikalus Nr. ( - ), turinčios 69,02 kv.m bendro ploto, pažymėjimas plane 21-1, pastate ( - ), 1A4p, adresu ( - ), tuo padengiant jai tenkančios dalies stogo rekonstravimo, remonto, naudojimo ir priežiūros išlaidas (Sutarties 1 punktas).

21Pagal 2009-05-14 VĮ Registrų centro Vilniaus filialo pažymą, neįrengtos pastogės dalies vidutinė rinkos vertė buvo 98.512,00 Lt (Sutarties 2 punktas). Sutarties 3 p. nustatyta, jog sudarius perleidimo sandorį su trečiaisiais asmenimis, šios sutarties teisės ir pareigos pereina naujam savininkui.

22Tarp bylos dalyvių nėra ginčo, kad nuo sutarties sudarymo iki šiol stogo remontas ar rekonstrukcija nebuvo atliekami.

232015 m. gegužės 13 d. apeliantai pateikė ieškovei kaip negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės, unikalus Nr. ( - ), esančios adresu ( - ), bendraturtei, notarinį pranešimą, kad jie ketina parduoti jiems nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą: 506/1000 dalis pastogės ir butą su rūsiu Nr. 6, esantį ( - ), už bendrą 278.000,00 Eur sumą. Ieškovei nurodė, jog ji, kai minėtos patalpos bendraturtė, turi pirmenybės teisę pirkti turtą ir prašė per 30 dienų pranešti savo norą ar atsisakymą pirkti turtą už nurodytą kainą.

24Nagrinėjant teisme ieškovė nurodė, jog ji būtų galėjusi pirkti pastogės patalpas, kurių bendraturte ji yra, bet ne visą apeliantų butą, tačiau apeliantai pastogės patalpas atskirai parduoti atsisakė. Šios aplinkybės apeliantai neneigė.

252015 m. birželio 18 d. ieškovė N. P. išsiuntė apeliantams pranešimą apie vienašališką 2009 m. gegužės 15 d. sutarties nutraukimą po trisdešimties dienų nuo šio pranešimo įteikimo dienos CK 6.217 ir 6.218 straipsnių pagrindu, kadangi stogas iki šio momento nebuvo nei rekonstruotas, nei renovuotas, tam teksiančios ieškovės dalies išlaidos nebuvo padengtos, nuosavybę ketinama parduoti, o tai reiškia akivaizdų faktą, jog sutarties nuostatos dėl ieškovei tenkančios dalies stogo rekonstravimo, remonto, naudojimo ir priežiūros išlaidų padengimo nebus vykdomos, namo rekonstrukcijos darbai nebus atliekami ir kad apeliantai neketina rekonstrukcijos vykdyti. Suprasdama, kad negavo ir negaus iš sutarties ko tikėjosi, ieškovė prašė nuosavybę jai grąžinti ir atvykti į nurodytą notarų biurą įforminti patalpų grąžinimą ieškovės nuosavybėn.

26Ieškovės pranešimas apie vienašališką sutarties nutraukimą apeliantams registruota pašto siunta buvo įteiktas 2015 birželio 22 d.

27Apeliantams neatvykus į nurodytą notarų biurą ir nuosavybės negrąžintus, ieškovė pareiškė sutartį nutraukusi ir padavė ieškinį teisme dėl minėto nekilnojamojo turto jai grąžinimo - priteisimo restitucijos pagrindu. Apeliantai pareiškė priešinį ieškinį dėl ieškovės vienašalio sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu.

28Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo teismas ieškinį patenkino pilna apimtimi, o priešieškinį atmetė. Skunde išdėstyti apeliantų nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu motyvai iš esmės yra kitas sutarties turinio aiškinimas.

29CK 6.217 straipsnis, reglamentuojantis sutarties nutraukimą, nustato, jog šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta. Esant nustatytoms šioms aplinkybėms, sutarties šalis sutartį gali nutraukti vienasmeniškai, be teismo. Minimo Kodekso straipsnio 4 dalis nustato, jog kitais šiame straipsnyje nenumatytais pagrindais sutartį galima nutraukti tik teismo tvarka pagal suinteresuotos šalies ieškinį.

30Kaip jau minėta, šalių teisinio ginčo objektas – ieškovei nuosavybės teise priklausiusių neįrengtos pastogės dalys, kurias ji ginčo sutartimi perleido apeliantams. Šioje byloje kilo ginčas dėl daugiabučio namo negyvenamosios patalpos – pastogės (palėpės) – kaip atskiro nekilnojamojo daikto dalies perleidimo sutarties nutraukimo teisinio pagrįstumo, kuris motyvuojamas skirtingu šalių sutarties turinio aiškinimu. Ieškovė nurodo, jog sutarties šalys buvo sutarusios, jog apeliantai renovuos stogą – pakels jį taip išplėsdami pastogės erdvę ir už tai ieškovė perleido savo nusavybės dalį, kad likusi jos nuosavybės dalis padidėtų. Apeliantai tokį susitarimą neigia, teigdami, jog ieškovės tikslas buvo išvengti galimų stogo tvarkymo ir priežiūros išlaidų ateityje susimažinant savo nuosavybę ir jei tokios išlaidos būtų, apeliantai jas padengtų.

31CK 6.193 straipsnis nustato sutarčių aiškinimo taisykles ir įtvirtina taisyklę, jog sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos. Jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė. Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius. Kasacinio teismo praktika dėl sutarčių aiškinimo yra išplėtota ir vienalytė ir pirmosios instancijos teismas aiškindamas sutartį jos pagrįstai laikėsi.

32Kaip nustatyta bylos dokumentais, ginčo objektas - daugiabučio namo palėpė nėra priskiriama prie bendrojo naudojimo patalpų (DNSBĮ 2 straipsnio 5 dalies 3 punktas), jau iki ginčo sutarties sudarymo palėpė buvo įregistruota atskiru turiniu vienetu, patalpai suteiktas individualus unikalusis numeris, ieškovė, ieškovės vadovaujama įmonė UAB „Dauprė“, apeliantai ir kiti asmenys valdė palėpę bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.82 straipsnio 1 dalis). Jau iki ginčo sandorio sudarymo šalių ir kitų bendraturčių idealiosios dalys bendrame turte buvo nustatytos ir įregistruotos įstatymų nustatyta tvarka. Bylos šalys nurodo, jog naudojimosi tvarka turtu nebuvo ir šiuo metu nėra nustatyta.

33Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada jog labiau logiškas ir tikėtinas ieškovės sutarties aiškinimas. Ieškovė bei byloje apklausti liudytojai paaiškino, jog sutartis buvo sudaryta apeliantų iniciatyva ir siūlymu. Apeliantai šios aplinkybės nepaneigė. Ir tai logiška, kadangi kaip matyti iš bylos medžiagos, susitarimas pirmiausia buvo naudingas būtent apeliantams, kurių butas buvo ketvirtame aukšte ir jie turėjo fizinę galimybę įsirengti gyvenamas patalpas virš savo buto sujungdami gyvenamąją erdvę, ką ir ketino padaryti. Ieškovė paaiškino, kad patalpas kaip kūrybinę dirbtuvę pastogėje ji ketino įsirengti ateityje. Kaip matyti iš pateikto pastogės patalpų plano, pastogės patalpų aukštis skirtingose vietose labai skiriasi – kai kur jis tesiekia 1,60 m, todėl norint įrengti patalpas kuriose būtų galima stovėti pilnu ūgiu, išties būtų tikslinga projektuoti ir atlikti stogo pakėlimą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomonė visiškai sutampa su pirmosios instancijos teismo išvada, jog visiškai logiška ir labiau tikėtina, jog ieškovė siekė perleisti dalį pastogės patalpų už tai, kad ji neturėtų išlaidų, susijusių su stogo rekonstravimu - pakėlimu, paaukštinant ir rekonstruojant pastogės patalpas, kurių dalį ieškovė tebevaldo nuosavybės teise (ieškovei ir jos valdomai įmonei šiuo metu priklauso virš 20 kv.m patalpų ploto). Tokiu būdu išsprendus klausimą, sandoris būtų naudingas abiem jį pasirašiusioms šalims.

34Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010; kt.). Teisėjų kolegijos manymu, nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo daryti kitokių išvadų, nei jas padarė pirmosios instancijos teismas. Ši išvada sustiprinama ir ta aplinkybe, jog kaip nurodė DNS bendrijos pirmininko pareigas einantis ieškovės sūnus, namo stogo rekonstrukcija buvo atlikta iki ginčo sutarties sudarymo ir tvarkyti stogą iš naujo jokios būtinybės nebuvo. Šios aplinkybės teismo posėdžio metu neneigė ir apeliantų atstovas. Kaip matyti iš vylos duomenų, į pastogės patalpas galima patekti ne tik įrengiant angą ketvirto aukšto patalpų, virš kurių yra pastogė, lubose, bet ir per bendrąją laiptinę, todėl atmetami apeliantų argumentai, jog ieškovės sutarties sudarymo tikslas buvo vien noras išvengti mokesčių už galimą stogo remontą ar priežiūrą mokėjimo ateityje. Kolegijos vertinimu toks apeliantų aiškinimas nėra logiškas ir prieštarauja minėtoms byloje nustatytoms aplinkybėms.

35Kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog aiškinant sutartį taip kaip aiškina apeliantai, susidarytų tokia padėtis, kad turintis nemenką materialinę vertę nekilojamasis turtas - Vilniaus miesto senamiestyje 18 kv. m ploto pastogės patalpos atsakovams būtų perduotos be jokio atlygio su neapibrėžtomis pareigomis ateityje. Šiuo metu apeliantams nevykdant įsipareigojimų inicijuoti ir atlikti stogo rekonstrukciją susidaro tokia padėtis, kad ieškovė negavo jokio atlygio už perleistą atsakovams didelės vertės nekilnojamąjį turtą, vadinasi ji perdavė apeliantams turtą neatlygintinai, o apeliantai gavo nekilnojamojo turto dalį nuosavybėn, tačiau nesumokėjo ieškovei už perleidžiamą turtą. Toks sutarties aiškinimas neatitiktų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams (CK 1.5 straipsnis). Kolegijos vertinimu tokiomis pat aplinkybėmis analogiški šalims protingi asmenys tokios sutarties nesudarytų.

36Aplinkybė, kad sutarties pirmame punkte nebuvo detalizuotos apeliantų pareigos bei jiems tenkanti įsipareigojimų dalis, nesudaro pagrindo manyti kitaip ir netikėti ieškovės paaiškinimais. Atsižvelgiant į sutartį pasirašiusių šalių tarpusavio santykius, į tai, jog tame pačiame name jau buvo rekonstruota dalis stogo ir tokiu būdu padidintas pastogės patalpos tūris, labiau yra tikėtina, jog ir sutarties šalys siekė analogiško rezultato. Perleisdama atsakovams savo turto dalį ieškovė pagrįstai tikėjosi atlygio tokio, kaip buvo šalių susitarta ir nurodyta ieškinyje bei teismo posėdžio metu. Ieškovės įsipareigojimas perleisti turtą atsakovų nuosavybėn buvo įvykdytas, o apeliantų įsipareigojimo vykdymas numatytas ateityje, tačiau per ilgą laiką net nepradėtas vykdyti. Apeliantai ne tik kad nevykdė minimo įsipareigojimo, bet ir neketina jo vykdyti, apskritai neigia tokią savo sutartinę prievolę. Kolegija nesutinka su skundo argumentų, kad apeliantai apskritai negalėtų vykdyti tokių įsipareigojimų nesant nustatytai naudojimosi patalpomis tvarkai. Sutarties šalys turi vykdyti ne tik tai, kas tiesiogiai sutartyje numatyta, bet ir tai, kas turi būti vykdoma pagal sutarties prasmę. Ne bendrija, o patalpos savininkai turi susitarti dėl bendros dalinės nuosavybės teise jiems priklausančio turto valdymo ir disponavimo, todėl bet kuris iš bendraturčių turi teisę inicijuoti naudojimosi tvarkos nustatymą ar rengti tokį projektą, o nesant tarpusavio susitarimo ir kilus ginčui inicijuoti teisminį sprendimo būdą.

37Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka, jog byloje nustatytos aplinkybės sudaro faktinį ir teisinį pagrindą konstatuoti, jog apeliantai neįvykdė sutartinių įsipareigojimų, ieškovė negavo to, ko tikėjosi gauti už perleistą nuosavybę ir dėl apeliantų kaltės susiklosčiusių aplinkybių (jiems pardavus butą) ji jau negali tikėtis, jog susitarimas bus įvykdytas ateityje. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino minimą aplinkybę esminiu sutarties pažeidimu, todėl pripažinti vienašalį ieškovės sutarties nutraukimą neteisėtu ar nepagrįstu nėra jokio teisinio pagrindo (CK 6.217 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

38Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam bylos išnagrinėjimui apeliacine tvarka, todėl apeliacinis teismas dėl jų nepasisako. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, surinko pakankamą kiekį bylai išspręsti reikalingų įrodymų, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, nepažeidė proceso normų, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti atsakovų apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

39Atmetus apeliacinį skundą bylinėjimosi išlaidos apeliantams neatlyginamos. Iš apeliantų ieškovės naudai lygiomis dalimis priteistina 500,00 Eur suma už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme. Suma už papildomų rašytinių paaiškinimų pateikimą ieškovės naudai neatlyginama kaip nebūtinos bylos išlaidos (CPK 93 straipsnis).

40Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 329-330 straipsniais, teismas

Nutarė

41Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

42Priteisti iš apeliantų R. S. ir K. S. lygiomis dalimis ieškovės N. P. naudai 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovė N. P. 2015 m. rugpjūčio 11 d. kreipėsi į teismą ieškiniu,... 5. Atsakovai R. S. ir K. S. 2015 m. rugsėjo 8 d. teismui pateikė... 6. Atsiliepime į priešieškinį ieškovė priešieškinį prašė atmesti,... 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 15 d. sprendimu ieškinį... 8. Išnagrinėjęs bylą teismas padarė išvadą, jog ieškovė N. P.,... 9. Apeliaciniu skundu atsakovai prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės... 10. Apeliantai nurodo, kad tikrasis šalių susitarimas (kaip ieškinyje nurodė ir... 11. Ieškovė atsisakė atsakovų pasiūlymo pirmumo teise įsigyti dalį... 12. Sutartyje numatyta sąlyga, kad sudarius perleidimo sandorį su trečiaisiais... 13. Nagrinėjant bylą nustatyta, kad nuo sutarties pasirašymo namo stogas nebuvo... 14. Atsiliepime ieškovė nesutiko su apeliaciniame skunde nurodytais reikalavimais... 15. Ieškovės šeima valdo įmonę UAB „Dauprė“. Be apeliantams perleistos... 16. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 17. Apeliacinis skundas atmestinas.... 18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 19. Prasidėjus apeliaciniam procesui apeliantai pateikė naujus rašytinius... 20. Byloje nustatyta, kad 2009 m. gegužės 15 d. ieškovė N. P. ir atsakovai... 21. Pagal 2009-05-14 VĮ Registrų centro Vilniaus filialo pažymą, neįrengtos... 22. Tarp bylos dalyvių nėra ginčo, kad nuo sutarties sudarymo iki šiol stogo... 23. 2015 m. gegužės 13 d. apeliantai pateikė ieškovei kaip negyvenamosios... 24. Nagrinėjant teisme ieškovė nurodė, jog ji būtų galėjusi pirkti pastogės... 25. 2015 m. birželio 18 d. ieškovė N. P. išsiuntė apeliantams pranešimą apie... 26. Ieškovės pranešimas apie vienašališką sutarties nutraukimą apeliantams... 27. Apeliantams neatvykus į nurodytą notarų biurą ir nuosavybės negrąžintus,... 28. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo teismas... 29. CK 6.217 straipsnis, reglamentuojantis sutarties nutraukimą, nustato, jog... 30. Kaip jau minėta, šalių teisinio ginčo objektas – ieškovei nuosavybės... 31. CK 6.193 straipsnis nustato sutarčių aiškinimo taisykles ir įtvirtina... 32. Kaip nustatyta bylos dokumentais, ginčo objektas - daugiabučio namo palėpė... 33. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios... 34. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu... 35. Kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog... 36. Aplinkybė, kad sutarties pirmame punkte nebuvo detalizuotos apeliantų... 37. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka, jog byloje... 38. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam bylos... 39. Atmetus apeliacinį skundą bylinėjimosi išlaidos apeliantams neatlyginamos.... 40. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu,... 41. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 15 d. sprendimą palikti... 42. Priteisti iš apeliantų R. S. ir K. S. lygiomis dalimis ieškovės N. P....