Byla 1A-411-651-2014
Dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 3 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Dalios Kursevičienės, kolegijos teisėjų Savinijaus Katausko, Remigijaus Preikšaičio, sekretoriaujant Audriui Kvajauskui, dalyvaujant prokurorui Juozui Sykui, nuteistajam A. M., jo gynėjui advokatui Alvydui Kvaščevičiui, civilinio atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ įgaliotam atstovui Erikui Borusevičiui,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo V. Č. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 3 d. nuosprendžio, kuriuo:

3A. M. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 9 MGL (1 170 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 641 str., paskirta bausmė A. M. sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė jam paskirta 6 MGL (780 Lt) dydžio bauda.

4Priteista iš A. M. nukentėjusiajam V. Č. 1 640 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidų. Likusi civilinio ieškinio dalis atmesta.

5Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą

Nustatė

6A. M. nuteistas už tai, kad 2013-07-15, apie 7.52 val., Palangos m., Ganyklų ir Žvejų gatvių nelygiareikšmių kelių sankryžoje, vairuodamas automobilį „Volskwagen Passat“, valst. Nr. ( - ) sukdamas iš šalutinės Žvejų gatvės į pagrindinę Ganyklų g., nepraleido pagrindine gatve važiuojančio motociklo „Ducati nMonster S4“, valst. Nr. ( - ), kurį vairavo V. Č., ir su juo susidūrė. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų – dešinio šlaunikaulio išnirimo, V. Č. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Šiais veiksmais kaltinamasis A. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 158 p. (Nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu) reikalavimus.

7Apeliaciniu skundu nukentėjusysis V. Č. prašo pakeisti Palangos miesto apylinkės teismo 2014-03-03 nuosprendį, tenkinti jo pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir jį priteisti iš civilinio atsakovo – draudimo kompanijos AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo, priteisti 2 000 Lt bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Nurodo, kad teismas bylą išnagrinėjo netinkamai, teisėja elgėsi neobjektyviai, šališkai, akivaizdžiai palaikydama nuketėjusiojo interesus, nesiekė išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, kurios susijusios su neturtinės žalos atlyginimo priteisimu. Pati teisėja nuosprendyje pažymėjo, kad pagal teismų praktiką eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą asmenis paprastai priteisiama nuo 2 000 iki 10 000 litų neturtinės žalos atlyginimo, tačiau teisiamojo posėdžio metu nesiekė išsiaiškinti, kokia reali neturtinė žala padaryta. Posėdžio metu buvo pateikta medicinos įstaigos pažyma, kurioje gydytojas pažymėjo, jog dėl eismo įvykio patirtų sužalojimų yra liekamieji reiškiniai, jis (nukentėjusysis) mažiausiai puse metų turės vengti fizinio krūvio, tačiau teismas atsisakė pridėti šią pažymą motyvuodamas tuo, jog gydytojo rašto negali perskaityti. Teismas visiškai nemotyvavo, kodėl priteisiamas minimalus neturtinės žalos atlyginimo dydis. Be to, neaišku, kodėl neturtinės žalos atlyginimas priteistas iš A. M., o ne iš civilinės atsakovės draudimo bendrovės. Apeliantas taip pat nurodo, jog teismui nebuvo jokio pagrindo sumažinti atstovavimo išlaidų. Teismas nepagrįstai nurodė, kad advokato išlaidas galima sumažinti vien todėl, kad byla nėra sudėtinga, didelės apimties, nebuvo sudėtingų ikiteisminio tyrimo veiksmų. Apeliantas pažymi, jog jam buvo teikiama visapusiška teisinė pagalba, t. y. pagalba ikiteisminio tyrimo metu, derantis dėl draudimo išmokos sumokėjimo bei nagrinėjant bylą teisme. Iš viso jis sumokėjo 2 000 Lt už teisinę pagalbą ir, apelianto manymu, tai neviršijo jokių protingumo kriterijų dėl atstovavimo išlaidų bei nepažeidžia nustatytų Rekomendacijų. Todėl apeliantas prašo pakeisti skundžiamą nuosprendį ir jo ieškinį tenkinti visiškai.

8Teismo posėdyje prokuroras prašė nukentėjusiojo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti. Civilinio atsakovo atstovas prašė apeliacinio skundo netenkinti, paaiškino, kad draudimo bendrovė, vadovaujantis eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo dėl išmokos mokėjimo taisyklių 12 punkto nuostatomis, kai laikino nedarbingumo atveju už kiekvieną nedarbingumo dieną išmokama po 20 Lt, yra pilnai atsiskaičiusi su nukentėjusiuoju, kuriam išmokėta 1360 Lt suma neturtinei žalai atlyginti.

9Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

10Dėl civilinio ieškinio.

11BPK 320 str. 3 d. numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ginčo dėl nuteistojo A. M. veikos kvalifikavimo, kaltės bei paskirtos bausmės pagrįstumo nėra, apeliaciniu skundu nukentėjusysis nesutinka su priteistu neturtinės žalos atlyginimo bei atstovavimo išlaidų dydžiu.

12Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės. Nuteistojo A. M. nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas, todėl teisėjų kolegija dėl nuteistojo kaltės nepasisako.

13Nukentėjusysis ginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendį dalyje dėl neturtinės žalos dydžio ir jos priteisimo iš nuteistojo A. M., nurodo, kad neturtinės žalos atlyginimas turi būti priteistas iš civilinio atsakovo – draudimo bendrovės AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo.

14Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog nukentėjusysis prašė priteisti 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, o pirmos instancijos teismas padarė išvadą, jog, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, teisingas ir proporcingas neturtinės žalos atlyginimas būtų 3 000 Lt.

15Pagal CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008). Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Pagal teisminę praktiką, jeigu fiziniai sužalojimai yra tokio pobūdžio, kad iš karto jų pasekmės nepašalinamos, tai prie neturtinės žalos gali būti priskiriami tokie išgyvenimai kaip susirūpinimas būsimomis pasekmėmis, t. y. kaip įvykio metu patirtas sužalojimas paveiks sveikatą ateityje, ar sužalojimo pasekmes pavyks pašalinti operacija ar operacijomis, bei išgyvenimas dėl pačios operacijos fakto, nes operacijos sukelia asmeniui papildomų fizinių, organizacinių bei materialinių pasekmių. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusysis V. Č. eismo įvykio metu patyrė dešinio šlaunikaulio išnirimą, dėl to operacinėje intraveninėje nejautroje atlikta uždara šlaunikaulio repozicija, per blauzdikaulio šiurkštumą perverta Kišnerio viela, pritaikytas tempimas ant Belerio įtvaro, rekomenduota 6 savaites vaikščioti su ramentais neminant dešinės kojos. Specialisto išvadoje konstatuota, jog

16V. Č. padarytas šlaunikaulio išnirimas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikimą (t. 1, b. l. 30). Iš gydytojo ortopedo traumatologo konsultacijos nustatyta, jog V. Č. rekomenduota griežtai vengti bėgiojimo, riboti fizinį krūvį, vengti sunkiau nešti, žaisti krepšinį (t. 2, b. l. 16). Atsižvelgiant į tokius duomenis, sutiktina, jog dėl sveikatos sutrikdymo nukentėjusysis patyrė nepatogumų, dvasinių išgyvenimų, tačiau teisėjų kolegija nesutinka, kad nukentėjusiojo prašomas priteisti 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas atitiktų protingumo, teisingumo bei proporcingumo principus. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog pagal CK 6.250 str. 2 d. dar vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Jeigu ji pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma – darant tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš asmenį, padarant jam sužalojimų, priverčiant žmogų išgyventi dideles fizines ir dvasines kančias žalojimo metu, neturtinę žalą padariusio asmens taip pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti didesnį. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiajam nesunkus sveikatos sutrikdymas sukeltas A. M. padarius nesunkų tyčinį nusikaltimą dėl nusikalstamo nerūpestingumo. A. M. visiškai pripažino savo kaltę, gailėjosi, todėl pagrįstai darytina išvada, jog nukentėjusiojo prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimas yra neproporcingai didelis padarytai veikai. Tačiau, atsižvelgiant į tai, jog dėl patirto sužalojimo liko liekamieji reiškiniai, nes kaip jau minėta, iš gydytojo rekomendacijos nustatyta, jog nukentėjusiajam rekomenduota vengti bėgioti, žaisti krepšinį, nešioti sunkesnius daiktus, dėl ko nukentėjusysis ir toliau patiria išgyvenimus dėl savo sveikatos, nerimą dėl ateities, pagrįstai manytina, jog pirmos instancijos teismo nustatyta 3 000 Lt neturtinės žalos kompensacijos suma neatitinka susiformavusios teismų praktikos, kai nukentėjusiesiems eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą, paprastai priteisiama nuo 2 000 iki 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

17Teisėjų kolegijos manymu, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas aplinkybes, bei vertinant, kad išlikę nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo padariniai nėra tokie, kuriuos būtų galima vertinti kaip itin sunkius, nes byloje nėra jokių duomenų, kad nukentėjusysis užsiimtų profesionaliu sportu, kad tai kenkia kokioms nors jo darbo funkcijoms, 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimas yra proporcingas ginamoms vertybėms bei atitinka formuojamą teismų praktiką.

18Teisėjų kolegija sutinka su nukentėjusiojo apeliaciniame skunde išsakytais teiginiais, jog teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai ne visą neturtinės žalos atlyginimą priteisė iš draudimo bendrovės.

19Pagal CK 6.254 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė gali būti (o įstatymo nustatytais atvejais – privalo būti) draudžiama. Civilinės atsakomybės draudimo atveju yra du asmenys, kuriems kyla pareiga atlyginti padarytą žalą, – žalą padaręs asmuo (draudėjas) ir draudikas, tačiau šios minėtų asmenų pareigos atsiradimo pagrindai ir apimtis yra skirtingi. Žalą padariusio (ar materialiai už jį atsakingo) asmens pareiga atlyginti padarytą žalą kyla delikto pagrindu, t. y. jį ir nukentėjusįjį sieja deliktinė prievolė. Kaip deliktinės prievolės subjektui, žalą padariusiam asmeniui taikomi deliktinės civilinės atsakomybės principai. Draudiko pareiga atlyginti žalą kyla kitu pagrindu – iš draudimo sutarties. Tai reiškia, kad draudiko pareigos apimtis nustatoma ne pagal deliktinės civilinės atsakomybės taisykles, o pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal pačią draudimo sutartį. Būtent draudimo sutartinius santykius reglamentuojančios teisės normos ir draudimo sutartis nustato, kokią žalą ir kokia apimtimi atlygina draudikas. Bendra taisyklė yra ta, kad draudikui visiškas nuostolių atlyginimo principas netaikomas, todėl jeigu padarytos žalos visiškai nepadengia nukentėjusiajam išmokėta draudimo išmoka, likusią žalos dalį privalo atlyginti žalą padaręs, t. y. atsakingas už žalą, asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys 2K-207/2009, Nr. 2K-86/2012, 2K-149/2013, 2K-280/2014).

20Pagal veikos padarymo metu galiojusios Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPD) redakcijos 11 str. 1 d. 3 punktu, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Taigi draudimo bendrovė AAS „Gjensidige Baltic“ eismo įvykio metu galiojusios sutarties SGB 1619830 pagrindu įsipareigojo eismo įvykio atveju atlyginti nukentėjusiam trečiajam asmeniui žalą, neviršijančią minėtų sumų, tarp jų ir neturtinę žalą, neviršijančią 5 000 eurų (17 260 Lt) sumos.

21Iš bylos medžiagos matyti, kad AAS „Gjensidige Baltic“, vadovaudamasi Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 122 patvirtintomis Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklėmis, kai už kiekvieną nedarbingumo dieną išmokama po 20 Lt, pati apskaičiavo ir nukentėjusiajam sumokėjo 1 360 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Tačiau šiuo Vyriausybės nutarimu patvirtintų Taisyklių nuostatos paprastai taikomos tais atvejais, kai atsakingas draudikas, jo atstovas ar Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (Biuras) privalo išnagrinėti nukentėjusio trečiojo asmens pretenziją dėl padarytos žalos (Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 str.). Be to, Taisyklių 12 punktas numato, kad atsakingas draudikas ar Biuras, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo dydį, privalo vadovautis nukentėjusių trečiųjų asmenų pateiktais kompetentingų įstaigų dokumentais apie laikinojo nedarbingumo trukmę, darbingumo ar neįgalumo lygį, mirties faktą, priežastis ir kitais dokumentais. Taigi galima pagrįstai teigti, jog kompetentingos įstaigos dokumentas apie laikinojo nedarbingumo trukmę yra tik vienas iš dokumentų, įrodantis, jog neturtinė žala tikrai buvo patirta. Tačiau papildomai turi būti įvertinti nukentėjusiojo išgyvenimai, patirti nepatogumai ir kt., todėl darytina išvada, kad tai, jog nukentėjusysis dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų 68 dienas buvo nedarbingas, yra tik viena iš aplinkybių, kuri patvirtina jo patirtą neturtinę žalą konkrečiai dėl turėto nedarbingumo, bet nesudaro pagrindo spręsti apie visą jo patirtą neturtinę žalą.

22Teisėjų kolegija konstatuoja, kad draudikas, sumokėjęs 1 360 Lt neturtinės žalos atlyginimo, savo pareigos, nustatytos TPVCAPD įstatyme ir draudimo sutartyje neįvykdė. Todėl nukentėjusiajam V. Č. nustatyta 5 000 Lt dydžio neturtinės žalos suma priteistina tik iš draudimo įmonės AAS „Gjensidige Baltic“, veiklą vykdančios per Lietuvos filialą, nes ši suma neviršija TPVCAPD įstatyme nustatytos maksimalios draudimo išmokos.

23Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, netinkamai taikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnio, 111 straipsnio 1 dalies nuostatas, taip pat netinkamai vadovavosi Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio nuostatomis, todėl Palangos miesto apylinkės teismo 2014-03-03 nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų nuosprendžio klausimų, susijusių su civilinio ieškinio išsprendimu. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apylinkės teismo nuosprendis keistinas, visą nukentėjusiojo patirtą neturtinės žalos sumą priteisiant iš draudimo įmonės AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo, šią sumą mažinant savanoriškai sumokėta 1 360 Lt suma, priteisiant 3 640 Lt neturtinei žalai atlyginti (BPK 115 str., 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.).

24Dėl atstovavimo išlaidų.

25Apeliaciniu skundu nukentėjusysis taip pat nesutinka su teismo išvada priteisti jam tik dalį advokato atstovavimo išlaidų, t. y. tik 1 000 Lt iš prašytų priteisti 2 000 Lt. Pagal BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovui, paslaugoms apmokėti. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, teismas, nuspręsdamas priteisti tik dalį nukentėjusiojo išlaidų, tokį sprendimą grindė tuo, jog byla nėra vertinama kaip sudėtinga, didelės apimties, reikalaujanti didelių laiko sąnaudų. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su tokiu teismo vertinimu, nes iš bylos medžiagos matyti, jog nukentėjusiojo atstovas advokato padėjėjas dalyvavo liudytojo V. Č. (vėliau pripažinto nukentėjusiuoju) apklausoje (t. 1, b. l. 31–32), kelis sykius buvo atvykęs susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga (t. 1, b. l. 79, 118), ruošė civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 33–34) bei atstovavo nukentėjusiajam teisiamajame posėdyje (t. 1, b. l. 170–175). Už atstovavimo paslaugas nukentėjusysis sumokėjo advokato padėjėjui 2 000 Lt. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus advokatų paslaugų įkainius maksimalus įkainis advokato padėjėjui už ieškinio surašymą yra 2 400 Lt, todėl atsižvelgdama į tai, jog advokato padėjėjas ne tik ruošė civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, bet atliko ir kitus procesinius veiksmus, teisėjų kolegija mano, kad nukentėjusiojo sumokėtos ir prašomos priteisti iš nuteistojo 2 000 Lt advokato atstovavimo išlaidos nėra pernelyg didelės, atitinka Rekomendacijose nustatytus dydžius bei teisingumo ir proporcingumo principus. Todėl iš nuteistojo priteistos nukentėjusiajam 1 000 Lt atstovavimo išlaidos didintinos iki 2 000 Lt. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apylinkės teismo nuosprendis keistinas, priteisiant iš nuteistojo A. M. nukentėjusiajam V. Č. 2000,00 Lt advokato atstovavimo išlaidų.

26Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, nukentėjusiojo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies – pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio ir atstovavimo išlaidų keistina.

27Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.

Nutarė

28Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 3 d. nuosprendį pakeisti.

29Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria priteista iš nuteistojo A. M. nukentėjusiajam V. Č.

301 640 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

31Priteisti iš draudimo įmonės AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo nukentėjusiajam V. Č. 3 640 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

32Pakeisti nuosprendžio dalį, kuria priteista iš nuteistojo A. M. nukentėjusiajam V. Č. 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidų ir priteisti iš nuteistojo A. M. nukentėjusiajam V. Č. 2 000 Lt bylinėjimosi išlaidų.

33Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. A. M. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos... 4. Priteista iš A. M. nukentėjusiajam V. Č. 1 640 Lt neturtinės žalos... 5. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą... 6. A. M. nuteistas už tai, kad 2013-07-15, apie 7.52 val., Palangos m., Ganyklų... 7. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis V. Č. prašo pakeisti Palangos miesto... 8. Teismo posėdyje prokuroras prašė nukentėjusiojo apeliacinį skundą... 9. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 10. Dėl civilinio ieškinio.... 11. BPK 320 str. 3 d. numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma... 12. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, daro išvadą, jog... 13. Nukentėjusysis ginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendį dalyje dėl... 14. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog nukentėjusysis prašė priteisti 15... 15. Pagal CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas,... 16. V. Č. padarytas šlaunikaulio išnirimas sukėlė nesunkų sveikatos... 17. Teisėjų kolegijos manymu, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas... 18. Teisėjų kolegija sutinka su nukentėjusiojo apeliaciniame skunde išsakytais... 19. Pagal CK 6.254 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė gali būti (o įstatymo... 20. Pagal veikos padarymo metu galiojusios Transporto priemonių valdytojų... 21. Iš bylos medžiagos matyti, kad AAS „Gjensidige Baltic“, vadovaudamasi... 22. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad draudikas, sumokėjęs 1 360 Lt neturtinės... 23. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas... 24. Dėl atstovavimo išlaidų.... 25. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis taip pat nesutinka su teismo išvada... 26. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, nukentėjusiojo apeliacinis skundas... 27. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p.,... 28. Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 3 d. nuosprendį pakeisti.... 29. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria priteista iš nuteistojo A. M.... 30. 1 640 Lt neturtinės žalos atlyginimo.... 31. Priteisti iš draudimo įmonės AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo... 32. Pakeisti nuosprendžio dalį, kuria priteista iš nuteistojo A. M.... 33. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą....