Byla 2K-86/2012
Dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 28 d. nuosprendžio, kuriuo Č. Č. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalį 12 MGL (1560 Lt) dydžio bauda. Iš Č. Č. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. K. (K.) priteista 4340 Lt neturtinei žalai atlyginti

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Tomo Šeškausko, Armano Abramavičiaus ir pranešėjo Jono Prapiesčio, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Č. Č. kasacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 28 d. nuosprendžio, kuriuo Č. Č. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalį 12 MGL (1560 Lt) dydžio bauda. Iš Č. Č. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. K. (K.) priteista 4340 Lt neturtinei žalai atlyginti.

2Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 14 d. nutartis, kuria nuteistojo Č. Č. apeliacinis skundas atmestas.

3Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešėjo pranešimą,

Nustatė

4Č. Č. nuteistas už tai, kad 2010 m. birželio 10 d., apie 11.30 val., Kauno r., kelio Vilnius–Kaunas–Klaipėda 91 km, vairuodamas automobilį „Fiat Ducato“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 106 punktų reikalavimus, dėl to sukėlė eismo įvykį, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Č. Č., vairuodamas automobilį „Fiat Ducato“, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių, jų turto saugumui, prieš persirikiuodamas iš pirmosios eismo juostos į nukreipimo salelę, neįsitikino, ar tai daryti saugu, ir nedavė kelio ta pačia kryptimi nukreipimo salele važiavusiam dviratininkui A. K., dėl to jį parbloškė ir taip nesunkiai sutrikdė jo sveikatą.

5Kasaciniu skundu nuteistasis Č. Č. prašo pakeisti pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų sprendimus ir iš jo nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui priteistą 4340 Lt neturtinės žalos atlyginimą priteisti iš civilinio atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“.

6Kasatorius nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai aiškino bei taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.254, 6.987, 6.997 straipsnių nuostatas, Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, be to, taikė teisės aktą, kurio šioje byloje taikyti negalėjo – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintas Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisykles. Pasak kasatoriaus, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas civilinio ieškinio klausimą, nepagrįstai netaikė CK 6.254, 6.987, 6.997 straipsnių, Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų, dėl to neteisėtai bei nepagrįstai neturtinės žalos atlyginimą priteisė iš jo (kasatoriaus), o ne iš civilinio atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“. Kasatoriaus teigimu, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nustatę, kad nukentėjusiajam buvo padaryta 5000 Lt neturtinė žala, vadovaudamiesi CK 6.254, 6.987, 6.997 straipsniais, turėjo taikyti Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punktą, o ne poįstatyminį aktą – Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisykles – ir neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam priteisti iš UAB DK „PZU Lietuva“. Kasatoriaus tvirtinimu, Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklės yra skirtos draudikams, taikomos, kai žala atlyginama ikiteisminėje draudimo santykių stadijoje, ir negali riboti nei Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme nustatytos maksimalios draudimo sumos neturtinei žalai atlyginti, nei juo labiau teismo, kuris, vadovaudamasis CK 6.250 straipsniu, konkrečioje byloje nustato neturtinės žalos dydį.

7Kasatorius atkreipia dėmesį į ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog draudikas privalo atlyginti maksimalią Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme nustatytą draudimo sumą neturtinei žalai atlyginti (kasacinės bylos Nr. 2K-207/2009, 2K-377/2009, 2K-288/2010, 2K-17/2011). Be to, pasak kasatoriaus, minėtas CK bei Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo normas taip pat aiškino ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2010 m. vasario 3 d. nutarime.

8Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras Marius Kazlauskas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo Č. Č. kasacinį skundą tenkinti ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų sprendimus šioje byloje pakeisti neturtinės žalos (4340 Lt) atlyginimą nukentėjusiajam A. K. priteisiant iš UAB DK „PZU Lietuva“.

9Prokuroras nurodo, kad pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai, nuteistojo Č. Č. baudžiamojoje byloje spręsdami neturtinės žalos atlyginimo klausimą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos analogiško pobūdžio bylose. Prokuroro nuomone, teismai, priteisdami nukentėjusiajam 4340 Lt neturtinės žalos atlyginimą iš nuteistojo Č. Č., nepagrįstai nesivadovavo CK 6.254 straipsnio 2 dalimi, Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatomis, todėl civilinio ieškinio klausimą nuteistojo Č. Č. baudžiamojoje byloje išsprendė netinkamai ir taip pažeidė BPK 109 straipsnio, 115 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Prokuroro teigimu, šioje baudžiamojoje byloje teismų nustatytas neturtinės žalos dydis neviršijo Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos draudimo sumos, todėl šią sumą privalėjo atlyginti UAB DK „PZU Lietuva“. Tai, kad draudikas nustatė mažesnį nei teismas neturtinės žalos dydį, pasak prokuroro, negali būti pagrindas atleisti jį nuo pareigos atlyginti teismo nustatytą neturtinės žalos dydį tokia apimtimi, kokią nustatė draudimo sutarties sudarymo metu galiojęs Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas.

10Civilinio atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ atstovė Renata Meškauskienė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo Č. Č. kasacinį skundą atmesti.

11Civilinio atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ atstovė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo, kad nuteistojo kasacinis skundas turi būti atmestas kaip nepagrįstas. Pasak UAB DK „PZU Lietuva“ atstovės, draudiko UAB DK „PZU Lietuva“ atsakomybė yra sutartinė, todėl draudiko pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal pačią draudimo sutartį. Sudarius draudimo sutartį, atsiranda draudiko pareiga suteikti draudimo apsaugą, todėl draudikas ne „atlygina žalą“, kaip nurodo kasatorius skunde, bet vykdydamas sutartį moka draudimo išmoką. UAB DK „PZU Lietuva“ atstovės tvirtinimu, būtent draudimo sutartinius santykius reglamentuojančios teisės normos ir pati draudimo sutartis nustato, kokią draudimo išmoką dėl turtinės bei neturtinės žalos padarymo ir kokia apimtimi nukentėjusiajam trečiajam asmeniui moka draudikas (CK 6.254 straipsnio 1 dalis).

12UAB DK „PZU Lietuva“ atstovė atsiliepime į kasacinį skundą teigia, kad pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalį draudiko atsakomybė atlyginant eismo įvykio metu nukentėjusių trečiųjų asmenų patirtą neturtinę žalą yra ribojama 2500 eurų (8632 Lt) suma. Pasak civilinio atsakovo atstovės, Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 12, 12.1 punktuose nustatyta, kad atsakingas draudikas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dėl sveikatos sužalojimo dydį, privalo vadovautis nukentėjusių trečiųjų asmenų pateiktais kompetentingų įstaigų dokumentais apie laikino nedarbingumo trukmę, už kiekvieną nedarbingumo dieną išmokant po 20 Lt, kol mokama suma neviršija Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatytos maksimalios 2500 eurų sumos dėl nukentėjusiam trečiajam asmeniui padarytos neturtinės žalos. Be to, civilinio atsakovo atstovė pabrėžia, kad draudikui netaikomas visiško nuostolių atlyginimo principas ir atkreipia dėmesį į tai, jog išmokėti maksimalią neturtinės žalos draudimo išmoką įstatymo leidėjas draudiką įpareigoja tik trimis atvejais: dėl trečiojo asmens gyvybės atėmimo; trečiajam asmeniui netekus 100% darbingumo; dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų trečiasis asmuo būna nedarbingas ilgiau kaip 431 dieną. Tuo tarpu šioje baudžiamojoje byloje nebuvo nustatytas nė vienas iš minėtų atvejų.

13Civilinio atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ atstovė taip pat nurodo, kad 2010 m. birželio 10 d. kelių eismo įvykyje nukentėjusiajam A. K. 2011 m. vasario 11 d. buvo išmokėta 660 Lt draudimo išmoka, kuri buvo apskaičiuota ir išmokėta vadovaujantis minėtomis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu, Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėmis bei nukentėjusio trečiojo asmens A. K. pateiktais kompetentingų įstaigų išduotais dokumentais apie jo laikino nedarbingumo trukmę, už kiekvieną nedarbingumo dieną išmokant po 20 Lt. Civilinio atsakovo atstovė atkreipia dėmesį, kad medicininių dokumentų, patvirtinančių tęsiamą gydymą, nukentėjusysis draudikui bepateikė, todėl nebuvo pagrindo peržiūrėti dėl išmokėtos draudimo išmokos priimtą sprendimą. Be to, civilinio atsakavo UAB DK „PZU Lietuva“ pabrėžia, kad, vadovaujantis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 straipsnio 6 dalimi, atsakingas draudikas moka tik eismo įvykio metu nukentėjusiam trečiajam asmeniui ir tik įrodymais pagrįstos padarytos žalos dydžio draudimo išmoką, neviršijančią Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatytų sumų, ir turi teisę atmesti nepagrįstas pretenzijas dėl eismo įvykio.

14Civilinio atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ atstovė, atsižvelgusi į savo atsiliepime išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas ribotą draudiko atsakomybę ir priteisdamas iš Č. Č. 4340 Lt sumą neturtinei žalai atlyginti, nepažeidė Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatų ir žalos atlyginimo klausimą išsprendė teisingai. Apeliacinės instancijos teismas, palikdamas galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, taip pat tinkamai aiškino bei taikė Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo, CK teisės normas. Dėl to nėra pagrindo keisti teismų sprendimų.

15Nuteistojo Č. Č. kasacinis skundas tenkintinas.

16Esminis kasatoriaus skundo argumentas yra tas, kad pirmosios instancijos teismas, išspręsdamas civilinio ieškinio klausimą, nepagrįstai netaikė CK 6.254, 6.987, 6.997 straipsnių, Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų, dėl to neteisėtai bei nepagrįstai neturtinės žalos atlyginimą priteisė iš jo (kasatoriaus), o ne iš civilinio atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“.

17Pagal CK 6.254 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė gali būti (o įstatymo nustatytais atvejais – privalo būti) draudžiama. Kai civilinė atsakomybė yra apdrausta, nukentėjusysis įgyja teisę reikšti tiesioginį ieškinį draudikui. Vadinasi, civilinės atsakomybės draudimo atveju yra du asmenys, kuriems kyla pareiga atlyginti padarytą žalą, – žalą padaręs asmuo (draudėjas) ir draudikas. Žalą padaręs asmuo turi atlyginti žalą, kiek jos nepadengia draudimo atlyginimas (draudimo išmoka) (CK 6.254 straipsnio 2 dalis). Taigi, nors pareigą atlyginti padarytą žalą turi žalą padaręs asmuo ir draudikas, tačiau šios minėtų asmenų pareigos atsiradimo pagrindai ir apimtis yra skirtingi. Žalą padariusio asmens pareiga atlyginti padarytą žalą kyla delikto pagrindu, t. y. jį ir nukentėjusįjį sieja deliktinė prievolė. Žalą padariusiam asmeniui, kaip deliktinės prievolės subjektui, taikomi deliktinės civilinės atsakomybės principai. Draudiko pareiga atlyginti žalą kyla visiškai kitu pagrindu – iš draudimo sutarties. Tai reiškia, kad draudiko pareigos apimtis nustatoma ne pagal deliktinės civilinės atsakomybės taisykles, o pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal pačią draudimo sutartį. Būtent draudimo sutartinius santykius reglamentuojančios teisės normos ir pati draudimo sutartis nustato, kokią žalą ir kokia apimtimi atlygina draudikas (kasacinės bylos Nr. 3K-3-174/2005, 2K-410/2008, 2K-288/2010).

18Iš baudžiamosios bylos matyti, kad nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. K. už jam nuteistojo Č. Č. padarytą neturtinę žalą nuteistajam ir civiliniam atsakovui UAB DK „PZU Lietuva“ 2011 m. sausio 21 d. teisiamajame posėdyje pareiškė 20 000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, o 2011 m. kovo 14 d. teisiamajame posėdyje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. K., atsižvelgdamas į tai, kad UAB DK „PZU Lietuva“ jam išmokėjo 660 Lt neturtinei žalai atlyginti, pareiškė patikslintą 19 340 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas Č. Č. kaltu ir nuteisdamas jį pagal BK 281 straipsnio 1 dalį už eismo įvykio, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta A. K. sveikata, sukėlimą, motyvuotai sumažino nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo prašomą priteisti neturtinės žalos dydį, iš nuteistojo Č. Č. priteisdamas jam 4340 Lt neturtinei žalai atlyginti.

19Civilinio atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ pareigos atlyginti Č. Č. padarytą žalą šioje byloje pagrindas yra su nuteistuoju vieneriems metams sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo 2010 m. sausio 19 d. sutartis AYAS Nr. 7423090, taip pat sutarties pasirašymo metu galiojęs Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (2007 m. gegužės 17 d. įstatymo Nr. X-1137 redakcija), kurio 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog transporto priemonių valdytojų atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų, yra 2 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 2500 eurų (8632 Lt) dėl neturtinės žalos padarymo). Vadinasi, UAB DK „PZU Lietuva“, 2010 m. sausio 19 d. sudariusi su Č. Č. transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį dėl transporto priemonės „Fiat Ducato“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsipareigojo eismo įvykio atveju atlyginti nukentėjusiajam trečiajam asmeniui žalą, neviršijančią minėtos sumos, tarp jų ir neturtinę žalą, neviršijančią 2500 eurų (8632 Lt). Dėl to, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, motyvuotai sumažinęs nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. K. prašomos priteisti neturtinės žalos dydį iki 4340 Lt, nepagrįstai šią sumą priteisė ne iš UAB DK „PZU Lietuva“, o iš nuteistojo Č. Č.

20Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje, netinkamai pritaikius CK 6.254 straipsnio 1, 2 dalių, Transporto priemonių valdytojų privalomojo civilinės atsakomybės draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, buvo neteisingai išspręstas civilinės atsakomybės subjekto klausimas.

21Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, taip pat į tai, kad apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo padarytos klaidos neištaisė, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

Nutarė

22Pakeisti Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 28 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 14 d. nutartį nuteistojo Č. Č. baudžiamojoje byloje.

23Panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 28 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 14 d. nutarties dalis, kuriose iš nuteistojo Č. Č. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. K. priteista 4340 Lt neturtinei žalai atlyginti.

24Iš civilinio atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. K. priteisti 4340 Lt neturtinei žalai atlyginti.

25Kitas Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 28 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 14 d. nutarties dalis palikti galioti nepakeistas.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 3. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešėjo pranešimą,... 4. Č. Č. nuteistas už tai, kad 2010 m. birželio 10 d., apie 11.30 val., Kauno... 5. Kasaciniu skundu nuteistasis Č. Č. prašo pakeisti pirmosios bei apeliacinės... 6. Kasatorius nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai... 7. Kasatorius atkreipia dėmesį į ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas... 8. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras Marius Kazlauskas... 9. Prokuroras nurodo, kad pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai,... 10. Civilinio atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ atstovė Renata Meškauskienė... 11. Civilinio atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ atstovė atsiliepime į kasacinį... 12. UAB DK „PZU Lietuva“ atstovė atsiliepime į kasacinį skundą teigia, kad... 13. Civilinio atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ atstovė taip pat nurodo, kad 2010... 14. Civilinio atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ atstovė, atsižvelgusi į savo... 15. Nuteistojo Č. Č. kasacinis skundas tenkintinas.... 16. Esminis kasatoriaus skundo argumentas yra tas, kad pirmosios instancijos... 17. Pagal CK 6.254 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė gali būti (o įstatymo... 18. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A.... 19. Civilinio atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ pareigos atlyginti Č. Č.... 20. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje, netinkamai... 21. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, taip pat į tai,... 22. Pakeisti Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 28 d. nuosprendį ir Kauno... 23. Panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 28 d. nuosprendžio ir... 24. Iš civilinio atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ nukentėjusiajam ir civiliniam... 25. Kitas Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 28 d. nuosprendžio ir Kauno...