Byla 2K-280/2014

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vladislovo Ranonio, Albino Sirvydžio ir pranešėjo Antano Klimavičiaus, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. M. (V. M.) kasacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. nuosprendžio, kuriuo V. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą. Nukentėjusiesiems A. V. M., J. J. M., S. J. M., J. I. B., A. B. pripažinta teisė į civilinių ieškinių dėl turtinės žalos atlyginimo, tarp jų ir netekus maitintojo, patenkinimą, o ieškinių dydžio klausimai perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Taip pat iš V. M. priteista nukentėjusiesiems J. I. B. 30 000 Lt, A. B. (žuvusiojo sūnui) 35 000 Lt, A. B. (žuvusiojo tėvui) 20 000 Lt, A. V. M. 30 000 Lt, J. J. M. 35 000 Lt, S. J. M. 35 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

2Taip pat skundžiama Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 14 d. nutartis, kuria Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. nuosprendis pakeistas. Civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo J. I. B., A. B. (žuvusiojo sūnui), A. B. (žuvusiojo tėvui), A. V. M., J. J. M., S. J. M. priteisti iš SIA „Z.“. Nukentėjusiajam A. B. (žuvusiojo tėvui) priteistas neturtinės žalos atlyginimas sumažintas iki 16 555,09 Lt, nukentėjusiajai A. V. M. – iki 23 339,96 Lt. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4V. M. nuteistas už tai, kad 2010 m. rugpjūčio 20 d., apie 15.00 val., Raseinių r., Ariogalos sen., Keryvų k. teritorijoje, automagistralės Vilnius–Klaipėda 163-iajame kilometre, vairuodamas vilkiką „DAF 95 430“ (valst. Nr. ( - ) su puspriekabe „Krone SDP 24“ (valst. Nr. ( - ), važiuodamas pirmąja eismo juosta Klaipėdos kryptimi, neįsitikinęs savo veiksmų saugumu, nukreipęs dėmesį nuo kelio, siekė ranka paimti raciją bei suko vilkiką į šalikelę, siekdamas nuvažiuoti ir sustoti nuo kelio važiuojamosios dalies į ne specialiai tam įrengtą vietą, pervažiavęs dešinėje važiuojamosios dalies esančią ištisinę baltą liniją, dėl neatsargumo atsitrenkė į kelkraštyje stovėjusį automobilį „VW Golf“ (valst. Nr. ( - ); taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9 punktą (eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti), 21 punktą (motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojams draudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis, išskyrus tuos atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas; motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojai turi vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų), 23 punktą (draudžiama važiuoti transporto priemonėmis skiriamąja juosta, pylimų ar iškasų šlaitais, grioviais, įvažiuoti į kelią ar nuvažiuoti nuo jo ne specialiai tam įrengtose vietose), 28 punktą (transporto priemonių vairuotojai privalo kelyje visada elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ir nesudarytų kliūčių jų eismui), 106 punktą (prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas, prieš sukdamas į kairę ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams), 179.2 punktą (keliuose, pažymėtuose kelio ženklais „Automagistralė“ ar „Automobilių kelias“, draudžiama sustoti (stovėti), išskyrus specialiai tam skirtas aikšteles), sukėlė eismo įvykį, kurio metu žuvo R. B. ir J. M.

5Kasaciniu skundu nuteistasis V. M. prašo pakeisti Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 20 d. nuosprendį bei Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 14 d. nutartį ir sumažinti nukentėjusiesiems priteistinos neturtinės žalos dydį arba palikti jų civilinius ieškinius nenagrinėtus.

6Kasatorius nurodo, kad abiejų instancijų teismų sprendimai yra nepagrįsti ir keistini dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ir padarytų esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų.

7Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasatoriaus apeliacinį skundą, pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, įpareigojančias apeliacinės instancijos teismą išnagrinėti bylą apeliacinių skundų ribose bei patikrinti nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą pagal byloje esančią medžiagą.

8Kasatorius nurodo, kad nuosprendžiu buvo pripažintas pažeidęs KET 179.2 punkto reikalavimus, t. y. kad keliuose, pažymėtuose kelio ženklais „Automagistralė“ ar „Automobilių kelias“, draudžiama sustoti (stovėti), išskyrus tam skirtas aikšteles. Tačiau tą patį KET reikalavimą pažeidė ir nukentėjusieji, nes jie, neišlipę iš savo automobilio, stovėjo neleistinoje vietoje ir laukė atvykstant taksi automobilio. Taigi nukentėjusieji elgėsi neatsargiai. Nors tai ir nebuvo eismo įvykio kilimo priežastis, ši aplinkybė yra svarbi, tačiau teismai visiškai dėl to nepasisakė, taip pripažindami, jog nukentėjusiųjų elgesys buvo tinkamas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką neturtinės žalos dydžio nustatymui turi reikšmės nukentėjusiojo asmens elgesys, be to, teismai atsižvelgia į veiksmus, kurie nors minimaliai turi įtakos šios žalos atsiradimui (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-159/2005, 3K-3-157/2007). Nustatant neturtinės žalos dydį nukentėjusiojo asmens netinkamas elgesys, turėjęs įtakos žalai atsirasti, kvalifikuotinas kaip vienas iš tokios žalos nustatymo kriterijų, mažinančių nustatytinos žalos dydį (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdamas į šias nuostatas, kasatorius teigia, kad abiejų instancijų teismai nepagrįstai sumenkino nukentėjusiųjų asmenų neatsargumą ir nepagrįstai nelaikė jo neturtinės žalos dydį mažinančia aplinkybe.

9Taip pat teismai sprendimuose nurodė, kad neturtinės žalos atlyginimas neatlieka nubaudimo funkcijos, kad tai yra kompensacija už patirtus išgyvenimus, atlygintinos žalos dydis žalą padariusiam asmeniui negali tapti nepateisinamai didele našta, jam negali atsirasti nepriimtinų ir sunkių pasekmių (CK 6.251 straipsnio 2 dalis). Tačiau, kasatoriaus vertinimu, teismas priteisė tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimą, kuris sukelia jam nepriimtinus ir itin sunkius padarinius, pažeidžia teisingumo, protingumo principus, neužtikrina nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens interesų pusiausvyros. Teismai visiškai neatsižvelgė į kasatoriaus turtinę padėtį ir finansines galimybes atlyginti priteistą žalą. Jis vienas dirba savo įmonėje, kurios turtą sudaro vienas krovininis automobilis, už kurį dar neišmokėta skola. Kasatorius pats jį vairuoja ir vienas uždirba šeimai pragyvenimui, turi negrąžintų kreditų. Šeimoje du mažamečiai vaikai. Vienintelis šeimos nekilnojamasis turtas – būstas. Be to, kasatorius padarė neatsargų nusikaltimą, labai gailisi dėl to, kas įvyko, atsiprašė nukentėjusiųjų. Jis sutiktų atlyginti visą nukentėjusiųjų patirtą žalą, jeigu turėtų tam galimybių, tačiau pagal jo finansinę situaciją priteista žala sukelia jam labai sunkią padėtį.

10Kasatorius taip pat pažymi, kad teismai priteisė neturtinės žalos atlyginimą apeidami už šią žalą atsakingą asmenį – draudimo bendrovę „Balva“. Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomo draudimo įstatymą ir Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisykles eismo įvykio metu patirtą žalą turi atlyginti draudimo bendrovė, o tai, ko neatlygina draudimo bendrovė, atlygina eismo įvykį sukėlęs kaltas asmuo. Teismai pripažino, kad „Balva“ privalo atlyginti žalą pagal sudarytą transporto priemonių draudimo sutartį. Tačiau tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismas draudimo bendrovės civilinės atsakomybės už patirtą žalą atlyginimo klausimą paliko spręsti pačiai bendrovei, nors savo sprendimuose neturtinę žalą priteisė. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad „Balva“ jai priklausančią žalos dalį pažada atlyginti po teismo nuosprendžio. Tačiau teismai nenustatė, kokią žalos dalį privalo atlyginti bendrovė, ir visą neturtinę žalą priteisė iš SIA „Z.“, taigi neaišku, kokiu būdu turi būti paskirstyta jau priteista žala. Teismai draudimo bendrovei suteikė pasirinkimo teisę pačiai spręsti, kada ir kiek atlyginti žalos, nors draudimo bendrovės turi pareigą atlyginti draudiminio įvykio metu patirtą žalą. Jeigu ją atlygins SIA „Z.“, tai „Balva“ nebus jokios pareigos atlyginti žalos, nors ir pažadėtos teismo nuosprendyje, o tai neteisinga. Kasatoriaus nuomone, esant nenustatytam draudimo bendrovės atlygintinos žalos dydžiui, žalos atlyginimo klausimas baudžiamojoje byloje iš viso turėjo būti paliktas nenagrinėtas, paliekant jį spręsti civilinio proceso tvarka. Teismai to nepadarė, todėl neturtinės žalos atlyginimo klausimą išsprendė neteisingai.

11Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Darius Čaplikas prašo nuteistojo V. M. kasacinį skundą tenkinti iš dalies – panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 14 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

12Prokuroras nurodo, kad skundo argumentai dėl nukentėjusiųjų didelio neatsargumo, priteistos neturtinės žalos dydžio teismų, nagrinėjusių šią baudžiamąją bylą, iš esmės buvo įvertinti. Teismai nenustatė, kad eismo įvykis 2010 m. rugpjūčio 15 d. Raseinių r., Ariogalos sen., Keryvų k. teritorijoje, automagistralės Vilnius–Klaipėda 163 km, kurio metu žuvo R. B. ir J. M., kilo dėl nukentėjusiųjų kaltės. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, daug dėmesio skyrė aptardamas ir nustatydamas nukentėjusiesiems priteistinos neturtinės žalos dydį. Teismas atsižvelgė į tai, kad nukentėjusieji dėl artimųjų žūties patyrė didelių dvasinių išgyvenimų, jų gyvenimas pasikeitė, tačiau vertino ir teisingumo bei protingumo pricipus, realią nuteistojo galimybę atlyginti žalą, taigi užtikrino nukentėjusiųjų ir žalą padariusio asmens interesų pusiausvyrą. Prokuroro nuomone, atsižvelgiant į veikos padarinius, kitas bylos aplinkybes, nėra pagrindo mažinti priteistos neturtinės žalos dydžio.

13Tačiau, pasak prokuroro, teismai netinkamai išsprendė civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos dydžio klausimą. Išnagrinėjęs bylą apeliacinės instancijos teismas teisingai konstatavo, kad atsakingą už žalą, padarytą didesnio pavojaus šaltinio, įstatymas numato šaltinio valdytoją. CK 6.270 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad atsakovas pagal šį straipsnį yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, t. y. asmuo, valdantis šį šaltinį nuosavybės, pasitikėjimo teise ar kitokiu teisėtu pagrindu, šiuo atveju – automobilio savininkas SIA „Z.“. Tačiau, nors ir konstatavo, kad civilinės atsakomybės draudimo atveju pareiga atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą kyla dviem asmenims – draudikui ir žalą padariusiam asmeniui (draudėjui), teismas nenustatė, kokią neturtinės žalos dalies dydį turi atlyginti šie asmenys. Esant draudiminiam įvykiui, draudimas atlygina žalą neperžengdamas sutartyje nustatytos draudimo sumos ribų. Tuo tarpu žalą padariusį asmenį su nukentėjusiu (civiliniu ieškovu) sieja deliktinė prievolė ir taikomas visiškas žalos atlyginimo principas. Nagrinėjamu atveju teismai nenustatė, kokią neturtinės žalos dalį pagal nuteistojo V. M. transporto priemonės „DAF 95 430“ (valst. Nr. ( - ) draudimo sutartį, atsižvelgiant į draudimo įstatymus, privalo atlyginti šį automobilį civiline tvarka apdraudusi draudimo bendrovė „Balva“, kuri byloje yra įtraukta civiliniu atsakovu, o kokią nuteistasis, todėl neteisingai išnagrinėjo civilinį ieškinį. Taip pat prokuroras teigia, kad civilinio ieškinio klausimai yra fakto, o ne teisės klausimai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iš naujo nenustato faktinių bylos aplinkybių ir jų nevertina. Faktinių bylos aplinkybių nustatymas ir jų vertinimas priskirtinas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų kompetencijai. Dėl šių priežasčių byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

14Nuteistojo V. M. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

15Dėl civilinių ieškinių dėl neturtinės žalos atlyginimo išsprendimo

16Iš bylos medžiagos matyti, kad eismo įvykį, kurio metu žuvo du žmonės (Kazachstano Respublikos piliečiai), sukėlė Latvijos Respublikos pilietis V. M., darbo metu vairuodamas Latvijos bendrovei SIA „Z.“, kurioje dirbo, priklausančią transporto priemonę – vilkiką „DAF 95 430“ (valst. Nr. ( - ), draustą Latvijos draudimo bendrovėje „Balva“ (įvykio metu draudimo sutartis galiojo). Dėl eismo įvykyje žuvusių asmenų netekties turtinės ir neturtinės žalos patyrė jų artimieji (Kazachstano Respublikos piliečiai).

17Kasaciniame skunde keliami neturtinės žalos, padarytos žuvusių artimiesiems, apskaičiavimo, taip pat atsakomybės už neturtinę žalą paskirstymo tarp draudiko ir draudėjo klausimai yra teisės taikymo klausimai, dėl kurių pasisakytina šioje nutartyje, tačiau pirmiausia atsižvelgiant į bylos pobūdį, aktualus taikytinos teisės klausimas. Taikytinos teisės klausimas aktualus tais atvejais, kai susiklosčiusiuose teisiniuose santykiuose yra tarptautinis elementas, egzistuojantis ir šioje byloje. Tokioje situacijoje aktualūs ne tik nacionalinės – šiuo atveju Lietuvos Respublikos, bet ir tarptautinės teisės aktai, įtvirtinantys kolizines teisės normas, taikytinas žalos atlyginimo santykiams.

18Nuo 2009 m. sausio 11 d. įstatymų kolizijos atvejais nesutartinėms prievolėms civiliniuose ir komerciniuose santykiuose taikomas 2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 864/2007 dėl nesutartinėms prievolėms taikytinos teisės (toliau – reglamentas Roma II) (1 straipsnio 1 dalis, 32 straipsnis). Reglamento Roma II preambulės 36 konstatuojamojoje dalyje ir 28 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad reglamentas nedaro poveikio tarptautinių konvencijų, kurių šalimis šio reglamento priėmimo metu yra viena ar kelios valstybės narės ir kurios nustato su nesutartinėmis prievolėmis susijusias kolizines teisės normas, taikymui. Viena tokių tarptautinių konvencijų yra 1971 m. Hagos konvencija dėl eismo įvykiams taikytinos teisės (toliau – ir Konvencija), įsigaliojusi nuo 2002 m. kovo 24 d., kurios dalyvėmis yra Lietuvos Respublika (ratifikavo 2001 m. rugpjūčio 2 d. įstatymu Nr. IX-483) ir Latvijos Respublika (jos atžvilgiu Konvencija taikoma nuo 2005 m. spalio 22 d.), todėl nagrinėjamoje byloje, siekiant nustatyti civilinei deliktinei atsakomybei taikytiną teisę, taikytinos Konvencijos nuostatos.

19Hagos konvencija reglamentuoja taisykles nustatant civilinę deliktinę atsakomybę už eismo įvykius, neatsižvelgiant į tai, kokia teisena siekiama asmenį patraukti atsakomybėn (1 straipsnio 1 dalis). Pagal Konvenciją atsakomybei už eismo įvykius taikytina valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, vidaus teisė, pagal kurią, be kita ko, nustatomas atsakomybės pagrindas, mastas, žalos pobūdis ir dydis (3 straipsnio, 8 straipsnio 1, 4 punktai). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatos šiuo aspektu yra analogiškos Hagos konvencijai. Vadovaujantis CK 1.44 straipsniu, reikalavimams atlyginti žalą, padarytą eismo įvykio metu, taikytina teisė nustatoma pagal 1971 m. gegužės 4 d. Hagos konvenciją dėl eismo įvykiams taikytinos teisės. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykis įvyko Lietuvos Respublikos teritorijoje, deliktinės atsakomybės klausimams spręsti taikytina Lietuvos Respublikos teisė. Iš abiejų instancijų teismų sprendimų turinio matyti, kad, apskaičiuodami nukentėjusiųjų patirtą neturtinę žalą, teismai vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis dėl neturtinės žalos atlyginimo, taigi šiuo aspektu teisingai nustatė taikytiną teisę.

20CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal to paties straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

21Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek pirmosios instancijos teismas, tiek šio teismo nuosprendį pagal nuteistojo apeliacinį skundą patikrinęs apeliacinės instancijos teismas, spręsdami dėl nukentėjusiųjų patirtos neturtinės žalos dydžio teisingumo, įvertino visas neturtinės žalos apskaičiavimui reikšmingas aplinkybes, atitinkančias CK 6.250 straipsnyje nustatytus šios žalos kriterijus, t. y. dėl nusikalstamos veikos kilusius negrįžtamus padarinius – žmonių mirtį, didelius ir ilgalaikius dvasinius nukentėjusiųjų išgyvenimus, neturtinio pobūdžio jų gyvenimo kokybės įvairiose srityse pasikeitimus, nuteistojo neatsargią kaltę, vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Be to, konkretūs nukentėjusiesiems priteisti neturtinės žalos dydžiai nėra per dideli atsižvelgiant į teismų praktikoje šios kategorijos bylose priteisiamus dydžius (pvz., kasacinės nutartys bylose Nr. 2K-344/2012, 3K-3-560/2010).

22Nesutikdamas su teismų nustatytomis, jo nuomone, per didelėmis kompensacijomis už patirtą neturtinę žalą, kasatorius kaip šios žalos dydį mažinančius ir teismų neįvertintus kriterijus nurodo žuvusių nukentėjusiųjų didelį neatsargumą ir sudėtingą savo finansinę padėtį.

23Tiek didelis, tiek paprastas nukentėjusio asmens neatsargumas yra neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijai (CK 6.282 straipsnio 1 dalis, 6.250 straipsnio 2 dalis), todėl nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į nukentėjusiojo veiksmus, nors ir minimaliai turinčius įtakos žalos atsiradimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 3K-3-159/2005, 3K-3-450/2006, 3K-3-13/2012, 2K-173/2010). Atsakydamas į analogiškus nuteistojo apeliacinio skundo argumentus dėl nukentėjusiųjų padaryto KET pažeidimo ir neatsargaus jų elgesio įvykio metu, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog nukentėjusieji pažeidė KET 179.2 punkto reikalavimus. Iš bylos medžiagos galima spręsti, kad nukentėjusieji buvo sustoję automagistralėje dėl objektyvių priežasčių – automobilio gedimo ir buvo įjungę avarinę šviesos signalizaciją, t. y. buvo privestinai sustoję draudžiamoje vietoje ir ėmęsi tinkamų atsargumo priemonių (KET 97.1 punktas), todėl nustatant neturtinės žalos dydį vertinti jų elgesio kaip neatsargaus bei turinčio įtakos neturtinės žalos padidėjimui nebuvo teisinio pagrindo.

24Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad neturtinės žalos dydis yra priteistas ne iš kasatoriaus, o iš jo darbdavio ir didesnio pavojaus šaltinio valdytojo SIA „Z.“, kuri šiuo atveju yra materialiai atsakinga už padarytos žalos atlyginimą. Dėl to kasatoriaus prašymas nustatant neturtinės žalos dydį vertinti jo turtinę padėtį nepagrįstas, nes žalą privalo atlyginti kitas subjektas, kita vertus, pagal teismų formuojamą praktiką žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ir gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį (pvz., kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-371/2003, 3K-3-511/2004, 3K-3-87/2007, baudžiamojoje byloje Nr. 2K-89/2010). Taigi darytina išvada, kad teismai, apskaičiuodami nukentėjusiųjų patirtos neturtinės žalos dydį, pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus šios žalos apskaičiavimo kriterijus įvertino visas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, todėl teisingai apskaičiavo neturtinės žalos dydį ir įstatymų reikalavimų šiuo požiūriu nepažeidė.

25Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonės „DAF 95 430“ (valst. Nr. ( - ) valdytojas SIA „Z.“ savo civilinę atsakomybę buvo apdraudęs sudarydamas sutartį su draudimo bendrove „Balva“, byloje iškyla ne tik deliktinės, bet ir sutartinės atsakomybės klausimas.

26Pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad dėl padarytos neturtinės žalos atlyginimo yra atsakinga ne tik SIA „Z.“, t. y. už žalą padariusį asmenį materialiai atsakingas asmuo, kurio atsakomybė kildinama iš delikto padarymo, bet ir SIA „Z.“ civilinę atsakomybę apdraudusi draudimo bendrovė „Balva“, tačiau, kaip ir pirmosios instancijos teismas, neišsprendė draudimo bendrovės atsakomybės pagal prisiimtus įsipareigojimus klausimo, nepagrįstai paliekant teisę pačiai draudimo bendrovei savarankiškai nustatyti atlygintinos neturtinės žalos dydį, nors visa neturtinė žala buvo priteista arba iš V. M. (pirmosios instancijos teismas) arba SIA „Z.“ (apeliacinės instancijos teismas).

27Pažymėtina, kad civilinės atsakomybės draudimo atveju yra du asmenys, kuriems kyla pareiga atlyginti padarytą žalą – žalą padaręs asmuo (draudėjas) ir draudikas, tačiau šios minėtų asmenų pareigos atsiradimo pagrindai ir apimtis yra skirtingi. Kaip minėta, žalą padariusio (ar materialiai už jį atsakingo) asmens pareiga atlyginti padarytą žalą kyla delikto pagrindu, t. y. jį ir nukentėjusįjį sieja deliktinė prievolė. Kaip deliktinės prievolės subjektui, žalą padariusiam asmeniui taikomi deliktinės civilinės atsakomybės principai. Antai pagal CK 6.251 straipsnį, 6.254 straipsnio 2 dalį, 6.263 straipsnio 2 dalį žalą padariusiam asmeniui taikomas visiško nuostolių atlyginimo principas. Draudiko pareiga atlyginti žalą kyla kitu pagrindu – iš draudimo sutarties. Tai reiškia, kad draudiko pareigos apimtis nustatoma ne pagal deliktinės civilinės atsakomybės taisykles, o pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal pačią draudimo sutartį. Būtent draudimo sutartinius santykius reglamentuojančios teisės normos ir draudimo sutartis nustato, kokią žalą ir kokia apimtimi atlygina draudikas. Bendra taisyklė yra ta, kad draudikui visiškas nuostolių atlyginimo principas netaikomas, todėl jeigu padarytos žalos visiškai nepadengia nukentėjusiajam išmokėta draudimo išmoka, likusią žalos dalį privalo atlyginti žalą padaręs, t. y. atsakingas už žalą asmuo.

28Atsižvelgiant į tai, kad Hagos konvencijos nuostatos taikomos tik civilinei deliktinei atsakomybei, sutartinėms prievolėms taikytina teisė nustatytina pagal CK 1.37-1.42 straipsnių nuostatas dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės. Šiuose straipsniuose įtvirtintos kolizinės teisės normos tiesiogiai bylos šalių santykių dėl žalos atlyginimo nereglamentuoja, o tik nurodo užsienio valstybės teisės sistemą, kurios materialinė teisė turi būti taikoma konkrečioje situacijoje.

29Pagal CK 1.37 straipsnio 6 dalį iš draudimo sutarčių atsirandantiems teisiniams santykiams taikoma valstybės, kurios teritorijoje yra draudiko nuolatinė gyvenamoji ar verslo vieta, teisė. Kadangi bylos duomenimis SIA „Z.“ savo civilinę atsakomybę dėl eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės buvo apdraudusi draudimo bendrovėje „Balva“, kurios verslo vieta yra Latvijos Respublikos teritorijoje, teismas, nustatydamas draudimo išmokos dėl neturtinės žalos dydį, turėjo taikyti Latvijos Respublikos draudimo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas bei vadovautis tarp SIA „Z.“ ir draudimo bendrovės „Balva“ sudaryta draudimo sutartimi. To abiejų instancijų teismai nepadarė. Apskaičiavę nukentėjusiųjų patirtą neturtinę žalą, teismai nesprendė, kokią šios žalos dalį privalo atlyginti draudikas ir kokią draudėjas SIA „Z.“. Byloje yra SIA „Z.“ išduotas privalomojo transporto priemonės vairuotojo civilinės atsakomybės draudimo polisas, galiojantis visoje Europos Ekonominėje zonoje ir Šveicarijoje, kurio abiejų instancijų teismai nevertino. Taip pat byloje nėra ir nebuvo įvertinti kiti reikalingi papildomi duomenys draudiko atsakomybės apimčiai nustatyti. Draudimo sutartis paprastai sudaroma atitinkamoje valstybėje galiojančių draudimo rūšies taisyklių pagrindu, todėl teismas turi įvertinti atitinkamas draudimo įmonės draudimo taisykles, taip pat taikyti atitinkamas draudimo santykius reglamentuojančias teisės normas. Pagal tai sprendžiama, ar draudikas prisiėmė atsakomybę už atsakovo padarytą žalą ar jis atsako už visus išieškomus nuostolius, ar įvykis draudiminis ir pan. Visų šių klausimų teisingas išsprendimas nagrinėjamoje byloje reikalauja išsamaus byloje esančių ir papildomų duomenų apie draudiko ir draudėjo atsakomybės apimtį įvertinimo.

30Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad abiejų instancijų teismai teisingai nustatė civilinei deliktinei atsakomybei taikytiną teisę (CK 1.44 straipsnis), apskaičiuodami nukentėjusiųjų patirtos neturtinės žalos dydį, tinkamai pritaikė CK 6.250, 6.251, 6.282 straipsnių nuostatas, tačiau, neišsprendę draudiko atsakomybės klausimo, padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies, 113 straipsnio 1, 2 dalių ir 115 straipsnio 1 dalies pažeidimus, netinkamai taikė CK 1.37 straipsnio 6 dalies nuostatas, todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

31Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

Nutarė

32Panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 14 d. nutartį ir perduoti bylos dalį dėl civilinių ieškinių dėl neturtinės žalos atlyginimo išsprendimo iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Taip pat skundžiama Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 3. Teisėjų kolegija... 4. V. M. nuteistas už tai, kad 2010 m. rugpjūčio 20 d., apie 15.00 val.,... 5. Kasaciniu skundu nuteistasis V. M. prašo pakeisti Raseinių rajono apylinkės... 6. Kasatorius nurodo, kad abiejų instancijų teismų sprendimai yra nepagrįsti... 7. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasatoriaus apeliacinį... 8. Kasatorius nurodo, kad nuosprendžiu buvo pripažintas pažeidęs KET 179.2... 9. Taip pat teismai sprendimuose nurodė, kad neturtinės žalos atlyginimas... 10. Kasatorius taip pat pažymi, kad teismai priteisė neturtinės žalos... 11. Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės... 12. Prokuroras nurodo, kad skundo argumentai dėl nukentėjusiųjų didelio... 13. Tačiau, pasak prokuroro, teismai netinkamai išsprendė civilinio ieškinio... 14. Nuteistojo V. M. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 15. Dėl civilinių ieškinių dėl neturtinės žalos atlyginimo išsprendimo ... 16. Iš bylos medžiagos matyti, kad eismo įvykį, kurio metu žuvo du žmonės... 17. Kasaciniame skunde keliami neturtinės žalos, padarytos žuvusių... 18. Nuo 2009 m. sausio 11 d. įstatymų kolizijos atvejais nesutartinėms... 19. Hagos konvencija reglamentuoja taisykles nustatant civilinę deliktinę... 20. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis... 21. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek pirmosios instancijos teismas, tiek šio... 22. Nesutikdamas su teismų nustatytomis, jo nuomone, per didelėmis... 23. Tiek didelis, tiek paprastas nukentėjusio asmens neatsargumas yra neturtinės... 24. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad neturtinės žalos dydis yra... 25. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonės „DAF 95 430“... 26. Pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį, apeliacinės instancijos... 27. Pažymėtina, kad civilinės atsakomybės draudimo atveju yra du asmenys,... 28. Atsižvelgiant į tai, kad Hagos konvencijos nuostatos taikomos tik civilinei... 29. Pagal CK 1.37 straipsnio 6 dalį iš draudimo sutarčių atsirandantiems... 30. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad abiejų... 31. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 32. Panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų...