Byla e2A-125-278/2020
Dėl žalos regreso tvarka priteisimo

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Sankauskaitės, Nijolės Danguolės Smetonienės, Birutės Valiulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

2viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-8294-967/2019 pagal ieškovo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau ir Tauragės apskrities VPK) ieškinį atsakovei akcinei draudimo bendrovei (toliau – ADB) „Gjensidige“, tretiesiems asmenims D. P., E. R. dėl žalos regreso tvarka priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė 1.

5Ieškovas Tauragės apskrities VPK prašė teismo priteisti iš atsakovės ADB „Gjensidige“ 26490,24 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 2.

6Nurodė, kad 2017-01-24, apie 13.55 val., Pagėgių savivaldybėje, kelio Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda 149 kilometre, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų E. R., dirbęs UAB ,,Eurotransrus“ ir vairuodamas UAB ,,Nėgė“ priklausantį automobilį Mercedes Benz Sprinter, valstybinis numeris ( - ) atsakovės ADB „Gjensidige“ apdraustą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, pažeidė Kelių eismo taisyklių 126, 136.3 punktų reikalavimus, t. y., važiuodamas paskui sunkvežimį su priekaba, nesilaikydamas saugaus atstumo ir pastarajam stabdant, siekdamas išvengti susidūrimo, staiga suko į kairę norėdamas lenkti sunkvežimį, išvažiavo į priešingą eismo juostą ir susidūrė su priešais atvažiuojančiu Tauragės apskrities VPK Pagėgių policijos komisariato tarnybiniu automobiliu Škoda Yeti, valstybinis numeris ( - ) kuris važiavo su įjungtais specialiais garso ir šviesos signalais. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų žuvo policijos tarnybinio automobilio vairuotojas T. S., o kartu važiavusiam pareigūnui D. P. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Teigė, kad Tauragės rajono apylinkės teismas 2017-10-19 nuosprendžiu E. R. pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 281 straipsnio 5 dalį ir jam skyrė 1 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, vykdymą atidedant 1 metams. Nurodė, kad D. P. 2017-01-24 - 2017-07-19 laikotarpiu buvo nedarbingas ir jam išmokėta 26 490,24 Eur 24 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio piniginė kompensacija, kurią skyrė Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, vadovaudamasis 2017-08-17 įsakymo Nr. 85-TE-315 „Dėl kompensacijos už sveikatą sutrikdymo išmokėjimo D. P.“ 2 punktu. Nurodė, kad įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalą asmenį. Kadangi eismo įvykio metu E. R. vairuojama transporto priemonė buvo apdrausta atsakovės ADB „Gjensidige“ įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl atsakovė turi atlyginti ieškovui padarytą 26 490,24 Eur turtinę žalą.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.

8Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-04-10 sprendimu ieškinį patenkino. 4.

9Teismas nustatė, kad 2017-01-24, apie 13.55 val.. Pagėgių savivaldybėje, kelio Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda 149 kilometre E. R., dirbęs UAB ,,Eurotransrus“, vairuodamas UAB ,,Nėgė“ priklausantį automobilį Mercedes Benz Sprinter, valstybinis numeris ( - ) pažeidė Kelių eismo taisyklių 126, 136.3 punktų reikalavimus ir susidūrė su priešais atvažiuojančiu Tauragės apskrities VPK Pagėgių policijos komisariato tarnybiniu automobiliu Škoda Yeti, valstybinis ( - ) kuris važiavo su įjungtais specialiais garso ir šviesos signalais. Nustatė, kad tarnybiniame automobilyje važiavusiam pareigūnui D. P. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, o dėl eismo įvykio Tauragės rajono apylinkės teismo 2017-10-19 nuosprendžiu E. R. pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 5 dalį ir jam paskirtas 1 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimas, bausmės vykdymą atidedant 1 metams. Nustatė, kad ieškovas D. P. išmokėjo 26 490,24 Eur 24 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio piniginę kompensaciją, kurią skyrė Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, vadovaudamasis 2017-08-17 įsakymo Nr. 85-TE-315 „Dėl kompensacijos už sveikatą sutrikdymo išmokėjimo D. P.“ 2 punktu. Nurodė, kad eismo įvykio metu E. R. vairuojama transporto priemonė buvo apdrausta ADB „Gjensidige“, įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. 5.

10Konstatavo, kad ieškovas, išmokėjęs valstybės lėšomis apdraustam pareigūnui kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo, atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalą asmenį įgyja ir įgyvendina Civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.290 straipsnio, reglamentuojančio socialinio draudimo išmokų įskaitymą į žalos atlyginimą ir jas išmokėjusių įstaigų regreso teisę, nuostatomis. Pažymėjo, kad pagal Vidaus tarnybos statuto 50 straipsnio 3 dalies 5 punktą, pareigūnui sunkaus sveikatos sutrikdymo atveju išmokama 24 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio kompensacija. Nurodė, kad nėra ginčo, jog D. P. buvo konstatuotas sunkus sveikatos sutrikdymas vykdant pareigūno pareigas, nedarbingumo laikotarpiu jis negalėjo atlikti savo tiesioginių pareigų kaip policijos pareigūnas, be to, sužalojimo pasekmes, skausmus jaučia iki šiol. 6.

11Teismas pažymėjo, kad valstybės įstaiga turi regreso teisę į žalą padariusį asmenį, atlygintos pareigūnui žalos dydžiu, nes pagal CK 6.251 straipsnio 1 dalį ir 6.263 straipsnio 2 dalį, asmeniui visiškai atlyginama tik padaryta žala. Žalą padariusio asmens civilinė atsakomybė visais atvejais atsiranda tik nustačius visas jos sąlygas, reglamentuojamas Civilinio kodekso normų (CK 6.245–6.250 straipsniai). Nurodė, kad Vidaus tarnybos statuto nuostata nesieja kompensacijos tik su pareigūno patirta turtine žala ar negautomis pajamomis, todėl Policijos departamento išmokama kompensacija gali dengti tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, kurią sukėlė neteisėti žalą padariusio asmens veiksmai. Darė išvadą, kad šiuo atveju neužtenka vien paties kompensacijos išmokėjimo ir nukentėjusiojo nedarbingų dienų dėl neteisėtais veiksmais sukelto sveikatos sužalojimo fakto kompensacijos dydžiui pagrįsti, nes, sprendžiant dėl neturtinės žalos, turi būti nustatyta, ar tokia žala buvo padaryta, kuo ji pasireiškė ir koks jos dydis. Nurodė, kad Policijos departamentas turi įrodyti, kokia būtent žala buvo sukelta nukentėjusiam pareigūnui ir kokiems turtiniams ir neturtiniams padariniams pašalinti buvo išmokėta kompensacija. 7.

12Nustatė, kad D. P. iš įvykio vietos buvo pristatytas į Tauragės apskrities ligoninę, vėliau pervežtas į Lietuvos sveikatos medicinos universiteto ligoninės Kauno klinikas, kur diagnozuoti ( - ), konstatuotas sunkus sveikatos sutrikdymas. Nuo 2017-01-24 iki 2017-07-19 D. P. buvo laikinai nedarbingas. Nurodė, kad pagal D. P. paaiškinimus, jam sunku treniruočių metu atlikti sudėtingesnius fiziškai pratimus, dažnai jaučia skausmą, be to, nurodė, kad turtinės žalos nepatyrė, nes gydymo metu gavo išmokas, tačiau negalėjo nurodyti, kas jas mokėjo. 8.

13Teismas darė išvadą, kad nors trečiasis asmuo D. P. nurodė nepatyręs turtinės žalos, nes gavo išmokas, pripažino esant pagrindą negautas pajamas už 6 mėnesius (6 622,56 Eur), priteisti, nes jam buvo mokama netekto darbingumo išmoka, kurios tikslas bei paskirtis yra netapatus mokamam darbo užmokesčiui. Nesutiko su atsakove, kad turtinę žalą galėtų sudaryti 6 mėnesių vidutinis darbo užmokestis, atskaičius VSDFV sumokėtas išmokas. Vadovaudamasis kasacinio teismo išaiškinimais dėl neturtinės žalos atlyginimo, išanalizavęs trečiojo asmens D. P. patirtą turtinę žalą (6 622,56 Eur) bei atsižvelgęs į ieškovo atstovės paaiškinimus, kad į prašomą priteisti sumą įeina ir trečiojo asmens patirta neturtinė žala, likusią ieškinio sumą (19 867,68 Eur) vertino kaip neturtinę žalą. Atkreipė dėmesį, kad be D. P. patirto (ir patiriamo) fizinio skausmo ne mažiau svarbi yra ir ta aplinkybė, jog to paties įvykio metu žuvo automobilį vairavęs jo kolega, jis pats neturtinę žalą vertina didesne suma, nerimauja dėl ateities ir šeimos. Nurodė, kad neturi pagrindo mažinti iš atsakovės priteisiamos neturtinės žalos dydį vadovaujantis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 11 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata, nes ieškovo reikalavimas nėra grindžiamas šia norma. Darė išvadą, kad reikalavimas priteisti 5 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, yra pagrįstas.

14III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvai 9.

15Apeliaciniu skundu atsakovė ADB „Gjensidige“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-04-10 sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Be to, prašo priimti naują rašytinį įrodymą, patvirtinantį, kad negali gauti duomenų apie nukentėjusiojo gautas išmokas. 10.

16Nurodo, kad teismas neturtinę žalą apskaičiavo netinkamai, iš ieškinio reikalavimo (26 490,24 Eur) atimdamas 6 vidutinius nukentėjusiojo atlyginimus (6 622,56 Eur), kas, teismo vertinimu, sudaro jo turtinę žalą. Teigia, kad toks neturtinės žalos nustatymas prieštarauja tiek CK 6.250 straipsnio 2 daliai, tiek teismų praktikai. Tvirtina, kad teismo atliktas aritmetinis skaičiavimas nepagrindžia nukentėjusiojo patirto neturtinės žalos dydžio, kuris yra nustatomas ne iš bet kokios reikalavimo sumos atėmus tariamai patirtą turtinę žalą, o individualiai įvertinus nukentėjusio asmens patirtą žalą pagal vertinamuosius kriterijus. Be to, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, buvo 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 Eur dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui (TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tvirtina, kad pateikė mokėjimo nurodymo kopijas, patvirtinančias apie išmokėtas draudimo išmokas, kompensuojančias neturtinę nukentėjusiųjų žalą: 2 500 Eur išmokėta T. S. seseriai ir 2 500 Eur - D. P.. Nurodo, kad draudikas dėl šio eismo įvykio jau išmokėjo maksimalią 5 000 Eur neturtinės žalos išmoką. Teigia, kad net jeigu teismas būtų tinkamai nustatęs adekvačią neturtinę žalą ir jį siektų 19 867,68 Eur, tai iš šios sumos turėtų būti atimama išmokėta 2 500 Eur suma. Nurodo, kad teismas apie šią išmoką nepasisakė ir jos nevertino, todėl neaišku, kokią patirtą neturtinę žalą teismas nustatė - 19 867,68 Eur ar 22 367,68 Eur. Teigia, kad nustačius, jog D. P. neturtinė žala viršija 2 500 Eur, teismas skirtumo negalėjo priteisti iš atsakovės, nes pagal TPVCAPDĮ 13 straipsnio 2 dalį, kai žala viršija draudimo sumas, nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę kreiptis į kaltininką, kad jis atlygintų likusią žalos dalį. 11.

17Nurodo, kad nukentėjusysis 6 mėnesius po eismo įvykio buvo nedarbingas, negavo su darbo santykiais susijusių pajamų ir jos gali būti laikomos nukentėjusiojo patirta turtine žala pagal TPVCAPDĮ 13 straipsnio 2 dalį. Kadangi nukentėjusiajam nedarbingumo išmoką mokėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (toliau ir VSDFV), todėl šį asmenį prašė įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, nes VSDFV įgijo reikalavimo teisę į draudiką. Tvirtina, kad teismas neteisingai nustatė trečiojo asmens negautų pajamų dydį, nes ligos pašalpa yra skirta kompensuoti asmens negautas pajamas, kurių jis neteko dėl draudžiamojo įvykio, kuri apskaičiuojama iš vidutinio darbo užmokesčio, atskaičius valstybei mokėtinus mokesčius. Be to, nurodo, kad teismas nepagrįstai sprendė, kad D. P. negautas pajamas sudaro 6 622,56 Eur (6 mėn. x 1 103,76 Eur (vid. atlyginimas, neatskaičius mokesčių). Nustačius aplinkybę, kad VSDFV ligos išmoką trečiajam asmeniui išmokėjo anksčiau nei buvo išmokėta ieškovo vienkartinė išmoka, VSDFV turėtų reikalavimo teisę į atsakovę. Teigia, kad teismui atsisakius VSDFV įtraukti į bylą, kas yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, ir neišreikalavus minėtų dokumentų, susijusių su nedarbingumo išmoka, teismas galimai pažeidė VSDFV teises - pagal sprendimą atsakovei sumokėjus 6 622,56 Eur, ji neteks reikalavimo teisės į atsakovę susigrąžinti nukentėjusiajam išmokėtų sumų. Tvirtina, kad ieškovas, reikalaudamas priteisti 26 490,24 Eur žalą, turėjo įrodyti žalos sudėtį (turtinė/neturtinė žala) bei jos dydį, tačiau vienkartinės išmokos sudėties ir paskirties neįrodinėjo, o teismas neteisingai išsprendė reikalaujamos sumos priteisimo klausimą. 12.

18Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas nurodo, kad socialinio draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos regreso teisė pagal TPVCAPDĮ 19 straipsnio 10 dalį yra nustatyta taip, kad ši regreso teisė nukreipta į atsakingą draudiką, ir tik kai atsakingo draudiko nėra - į žalą padariusį asmenį. Transporto priemonė, kurią eismo įvykio metu vairavo E. R., buvo apdrausta ADB „Gjensidige“. Policijos įstaiga, išmokėjusi kompensaciją, išieško šias pinigines lėšas iš žalą padariusio asmens regreso tvarka. Kadangi eismo įvykio metu buvo sunkiai sužalotas policijos pareigūnas, ieškovas privalėjo išmokėti 24 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją ir nebuvo įpareigotas apskaičiuoti policijos pareigūno D. P. patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Įstatymas numato, kad regresinis turtinis reikalavimas yra reiškiamas tokio dydžio, kokia buvo išmokėta kompensacija, be reikalavimo suskaičiuoti policijos pareigūno patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Ieškovas patyrė tik turtinę žalą, nes D. P. išmokėjo 26 490,24 Eur kompensaciją, o teismas, atsižvelgdamas į teismų praktiką nustatė, kad turtinis reikalavimas, t.y., 26 490,24 Eur kompensacija susideda iš 6 622,56 Eur turtinės ir 19 867,68 Eur neturtinės žalos. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad žala pareigūnui nepadaryta ar padaryta mažesnė, nei jam išmokėjo socialinio draudimo įstaiga, o skunde nurodytos aplinkybės (teismų praktika, žalos sudėtis ir dydis) negali būti laikomos pagrindu nepriteisti išmokėtos kompensacijos. Teigia, kad įrodinėdamas nukentėjusio asmens patirtos žalos dydį, pateikė tinkamus bei pakankamus įrodymus ir šie duomenys nepaneigti. Išmokėtina draudimo išmoka (kompensacija) apskaičiuojama pagal tam tikrus standartizuotus kriterijus, todėl preziumuojama, kad išmokėtas draudimo atlyginimas (kompensacija) visiškai kompensuoja žalą. Ši prezumpcija yra nuginčijama, o pareigą ją paneigti turi tas asmuo, kuris teigia, kad išmokėta draudimo išmoka (kompensacija) nepadengia visos žalos arba priešingai - ją viršija. Nurodo, kad neįrodžius, jog pareigūnas patyrė mažesnę žalą, negu jam buvo išmokėta kompensacija, apskaičiuota teisės aktų nustatyta tvarka bei nepateikus argumentų dėl išmokėtos kompensacijos dydžio apskaičiavimo neteisingumo, nėra pagrindo sutikti su argumentais dėl pareikšto turtinio reikalavimo dydžio. Nesutinka, kad teismas nusprendė dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens materialiųjų teisių ir pareigų, nes išmokėjo kompensaciją ir reiškia regresinį reikalavimą vykdydamas teisės aktų nurodymus ir tai nėra susiję su VSDFV materialiosiomis teisėmis ir pareigomis.

19IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13.

20Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis). Nors apeliantė ADB „Gjensidige“ nurodo, kad teismo sprendimu galimai pažeidžiamos VSDFV teisės ir VSDFV turėjo byloje dalyvauti trečiuoju asmeniu, teisėjų kolegija neturi pagrindo su tuo sutikti, nes byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl nedarbingumo išmokų priteisimo. 14.

21Byloje neginčijamai nustatyta, kad dėl trečiojo asmens E. R., vairavusio UAB ,,Nėgė“ priklausantį automobilį Mercedes Benz Sprinter, valstybinis numeris ( - ) kaltės, 2017-01-24 autoįvykio metu buvo sunkiai sužalotas policijos pareigūnas D. P.. Nustatyta, kad ieškovas D. P. išmokėjo 26 490,24 Eur, t. y., 24 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio piniginę kompensaciją, kurią skyrė Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, vadovaudamasis 2017-08-17 įsakymo Nr. 85-TE-315 „Dėl kompensacijos už sveikatą sutrikdymo išmokėjimo D. P.“ 2 punktu. Byloje nėra ginčo dėl to, kad kompensacija išmokėta neteisėtai ar jos dydis apskaičiuotas netinkamai, pažeidžiant specialiųjų teisės aktų reikalavimus. 15.

22Ginčas kilo dėl kompensaciją išmokėjusio ieškovo Tauragės apskrities VPK atgręžtinio reikalavimo, nukreipto į atsakingą draudiką, dydžio, draudiko atsakomybės apimties. Kadangi automobilis Mercedes Benz Sprinter, valstybinis numeris ( - ) dėl kurio vairuotojo kaltės įvyko eismo įvykis ir buvo sunkiai sužalotas policijos pareigūnas D. P., buvo apdraustas ADB „Gjensidige“ privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, ieškinys pareikštas minėtam draudikui. 16.

23Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino pripažinęs, kad turtine žala laikytinos pareigūno negautos pajamos už 6 mėnesius (6 622,56 Eur) ir, atsižvelgęs į ieškovo atstovės paaiškinimus, jog į prašomą priteisti sumą įeina ir trečiojo asmens patirta neturtinė žala, likusią ieškinio sumą (19 867,68 Eur) vertino kaip neturtinę žalą. Apeliantė teigia, kad nukentėjusiam pareigūnui 6 mėnesius po eismo įvykio mokėta nedarbingumo išmoka, skirta kompensuoti asmens negautas pajamas, kurių jis neteko dėl įvykio, todėl teismui neišreikalavus dokumentų, susijusių su nedarbingumo išmoka, galimai pažeistos VSDFV teisės. Mano, kad nepagrįstai iš atsakovės priteistas 19 867,68 Eur neturtinės žalos atlyginimas, nes neaišku, ar teismas įvertino aplinkybes, jog draudikas dėl šio eismo įvykio jau išmokėjo maksimalią 5 000 Eur neturtinės žalos išmoką (tame tarpe ir 2 500 Eur D. P.), ar iš nustatytos neturtinės žalos dydžio jau yra atimta išmokėta 2 500 Eur išmoka neturtinei žalai atlyginti. 17.

24Pažymėtina, kad ieškovas, išmokėjęs valstybės lėšomis apdraustam pareigūnui kompensaciją dėl sveikatos sutrikdymo, atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalą asmenį įgyja ir įgyvendina CK 6.290 straipsnio, reglamentuojančio socialinio draudimo išmokų įskaitymą į žalos atlyginimą ir jas išmokėjusių įstaigų regreso teisę, nuostatomis. Jeigu ieškovas byloje yra ne nukentėjęs trečiasis asmuo, o socialinio draudimo išmoką išmokėjęs subjektas, tai tokios įstaigos regreso teisė pagal TPVCAPDĮ 19 straipsnio 10 dalį yra nustatyta taip, kad ši regreso teisė nukreipta tik į atsakingą draudiką, ir tik kai atsakingo draudiko nėra – į žalą padariusį asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2009). 18.

25Atgręžtinis reikalavimas gali būti patenkintas tik nustačius civilinės atsakomybės sąlygas ir tik tokios apimties, kokio dydžio žala buvo realiai padaryta kaltojo asmens veiksmais. Žalą padariusio asmens civilinė atsakomybė visais atvejais atsiranda tik nustačius visas jos sąlygas, reglamentuojamas Civilinio kodekso normų, t. y. kaltę, neteisėtus veiksmus, žalą ir juos siejantį priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2013). Žalos padariusio asmens atsakomybės dydžio klausimas nustatytinas vadovaujantis CK normomis, reglamentuojančiomis civilinę atsakomybę ir nepriklauso nuo to, kas pareiškė jam reikalavimą atlyginti žalą – nukentėjęs asmuo tiesiogiai ar sveikatos sutrikdymo kompensaciją nukentėjusiajam išmokėjusi socialinio draudimo įstaiga, įgyvendindama atgręžtinio reikalavimo teisę. 19.

26CK 6.283 straipsnio 1 dalis nustato, kad tais atvejais, kai fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Tokiais atvejais nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, sužaloto asmens priežiūros išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos; CK 6.283 straipsnio 2 dalis). Nuostoliai yra piniginė žalos išraiška, apimanti turėtas išlaidas ir negautas pajamas. Neturtinė žala yra žalos asmeniui dalis, atsirandanti kaip sveikatos sužalojimo pasekmė. Pagal darbo sutartį dirbančio asmens dėl sveikatos sužalojimo patirta žala nustatoma pagal netekto darbingumo laipsnį, vertinant asmens pajamų praradimą, sveikatos atstatymo ir palaikymo išlaidas, taip pat su prarasto darbingumo dalimi susijusius asmens patirtus dvasinius išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-695/2017). Policijos komisariato išmokama kompensacija dengia dėl sveikatos sužalojimo tarnybos metu pareigūno patirtą turtinę ir neturtinę žalą, kurią sukėlė neteisėti žalą padariusio asmens veiksmai. Kiekvienu atveju ieškovas turi įrodyti, kokia būtent žala buvo sukelta nukentėjusiajam pareigūnui ir kokiems turtiniams ir neturtiniams padariniams pašalinti buvo išmokėta kompensacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-695/2017). Tokia įrodinėjimo našta tenka ieškovui, nes išmokėjęs kompensaciją žalos patyrusiam policijos pareigūnui, ieškovas perėmė jo, kaip nuo atsakovo nukentėjusio asmens, teises ir pareigas. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas. 20.

27Kai nukentėjęs asmuo su reikalavimu atlyginti žalą kreipiasi į kaltininko draudiką, tai tarp jo ir draudiko susiklosto ne deliktiniai, bet draudimo teisiniai santykiai, kuriems taip pat taikytini draudimo sutarties bei draudimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai. Todėl, tuo atveju, kai nukentėjęs asmuo pareiškia reikalavimą atlyginti žalą ne tiesiogiai žalą padariusiam asmeniui, o jo civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui, jis tampa žalą padariusio asmens ir draudiko draudimo sutarties pagrindu susiklosčiusių draudimo teisinių santykių dalyviu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-368/2012). Dėl paminėto, nukentėjusio asmens arba jam žalą atlyginusio ir atgręžtinio reikalavimo teisę įgijusio trečiojo asmens teisė reikalauti, kad draudikas išmokėtų draudimo išmoką, turi būti įgyvendinama laikantis ir privalomojo draudimo teisinius santykius reglamentuojančio Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau ir TPVCAPDĮ) nuostatų. Šio įstatymo reikalavimų turi laikytis ne tik draudimo sutarties šalys, bet ir nukentėję tretieji asmenys (ar jiems žalą atlyginę ir atgręžtinio reikalavimo teisę įgiję asmenys) tais atvejais, jeigu jie žalą atlyginti reikalauja tiesiogiai iš draudiko. 21.

28Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad policijos pareigūnui D. P. išmokėta jo 24 mėnesių atlyginimo dydžio kompensacija, apskaičiuota vadovaujantis viešosios teisės aktų reikalavimais ir nesiejant kompensacijos dydžio su realiu pareigūno nedarbingumo laikotarpiu, už kurį jis negavo pajamų. Nustatyta, kad policijos pareigūnas buvo nedarbingas 2017-01-24 – 2017-07-19 laikotarpiu ir jam buvo VSDFV mokamos išmokos dėl nedarbingumo. Tačiau pirmosios instancijos teisme nebuvo aiškinamasi dėl to, kokio dydžio išmokas (nedarbingumo pašalpas) nedarbingumo laikotarpiu nukentėjęs pareigūnas gavo, kad būtų galima apskaičiuoti, kokios buvo jo dėl sužalojimo negautos pajamos. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino esant pagrindą turtine žala laikyti negautas pajamas už 6 mėnesius (6 622,56 Eur) ir nemotyvuotai nurodė nesutinkantis su atsakove, jog turtinę žalą galėtų sudaryti 6 mėnesių vidutinis darbo užmokestis, atskaičius VSDFV sumokėtas išmokas. Pažymėtina, kad nors turtinė žala, susijusi su asmens sveikatos sutrikdymu, gali pasireikšti ne tik negautų pajamų forma, bet ir kitomis materialiajame įstatyme apibrėžtomis formomis (CK 6.283 straipsnio 2 dalis), tačiau nagrinėjamu atveju nei ieškovas, nei trečiasis asmuo kitų žalos dydį patvirtinančių aplinkybių nenurodė ir byloje neįrodinėjo. 22.

29Atsakovė pateikė VSDFV raštą, kuriame nurodoma, kad negali draudikui pateikti duomenų apie T. S. gautas išmokas. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas negalėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui. Kadangi apeliantės pateiktas VSDFV raštas nėra susijęs su nukentėjusiuoju D. P., o su jo kolega, žuvusiu eismo įvykyje, priimti rašytinį įrodymą atsisakytina, tačiau minėtas raštas iš dalies patvirtina atsakovės teiginius, kad ji negali gauti, jos teigimu, bylai reikšmingų įrodymų. 23.

30Apeliacinės instancijos teismo daro išvadą, kad konstatavęs, jog pagal CK 6.290 straipsnį ADB „Gjensidige“ kyla pareiga atlyginti tokio dydžio žalą, kokią kompensaciją pareigūnui išmokėjo ieškovas, pirmosios instancijos teismas iš esmės realios žalos dydžio nenustatinėjo ir atsakovės nurodytų aplinkybių pagrįstumo neanalizavo, nepasiūlė ieškovui pateikti papildomų žalos dydį patvirtinančių įrodymų, taip pat nesiėmė veiksmų šiuo duomenis gauti savo iniciatyva. Pastebėtina, kad ADB „Gjensidige“ prašymo išreikalauti iš VSDFV duomenis apie išmokėtas nedarbingumo išmokas D. P. už 2017-01-24 - 2017-07-19 laikotarpį atsisakė teismo posėdžio metu, tačiau, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nurodyti duomenys buvo reikalingi siekiant nustatyti turtinės žalos dydį, o kaip minėta, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį turi nustatyti teismas (CK 6.249 straipsnis). 24.

31Teisėjų kolegija konstatuoja, kad žalos dydis yra esminė šioje byloje nustatinėtina aplinkybė, nes sprendžiant ieškovo pareikšto regresinio reikalavimo pagrįstumo klausimą turi būti nustatytos visos žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygos, tarp jų ir padarytos žalos dydis. Kadangi nagrinėjamoje byloje nėra nustatyti tokie faktiniai duomenys, leidžiantys pagrįsti kompensacijos dydį, kaip nukentėjusiajam padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos dydį, tinkamam įstatymo taikymui šias aplinkybes reikia papildomai ištirti ir nustatyti. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant dėl neturtinės žalos, turi būti nustatyta, ar tokia žala buvo padaryta, kuo ji pasireiškė ir koks jos dydis, o šiuo atveju, teismo išvados, kad neturtinę žalą sudaro 19 867,68 Eur suma, nustatyta tik iš išmokėtos kompensacijos atėmus turtinės žalos dydį, nėra pakankamai motyvuotos. Neatmestina, kad dalis išmokėtos kompensacijos gali būti papildoma socialinė garantija pareigūnui, tiesiogiai nesusijusi su pareigūno patirta žala, arba gali nedengti visos pareigūno patirtos neturtinės žalos. Kiekvienu atveju ieškovas turi įrodyti, kokia būtent žala buvo sukelta nukentėjusiam pareigūnui ir kokiems turtiniams ir neturtiniams padariniams pašalinti buvo išmokėta kompensacija. Kadangi nagrinėjamoje byloje nėra nustatyti tokie faktiniai duomenys, leidžiantys pagrįsti kompensacijos dydį kaip nukentėjusiajam padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos dydį, tinkamam įstatymo taikymui šias aplinkybes reikia papildomai ištirti ir nustatyti. 25.

32Atkreiptinas dėmesys, kad TPVCAPDĮ 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog, neviršydamas šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytų draudimo sumų, atsakingas draudikas moka išmoką, jeigu transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, aktualaus eismo įvykio metu buvo 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 Eur dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui (TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsakovė nurodo, kad pateikė teismui mokėjimo nurodymo kopijas, patvirtinančias išmokėtas draudimo išmokas, kompensuojančias neturtinę nukentėjusiųjų žalą: 2 500 Eur suma išmokėta T. S. seseriai ir 2 500 Eur - D. P.. Sutiktina su apeliante ADB „Gjensidige“, kad iš teismo sprendimo turinio nėra aišku, kokią patirtą neturtinę žalą nustatė teismas - 19 867,68 Eur ar 22 367,68 Eur. Dėl paminėto byloje svarstytina, ar nustačius, kad D. P. patirta neturtinė žala viršija 2 500 Eur, esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, galima priteisti skirtumą iš atsakovės, kai pagal TPVCAPDĮ 13 straipsnio 2 dalį, žalai viršijant draudimo sumas, nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę kreiptis į kaltininką, kad jis atlygintų likusią žalos dalį. Dėl paminėto darytina išvada, kad byloje nėra nustatytas aiškus neturtinės žalos dydis. 26.

33Apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti tiek fakto, tiek teisės klausimus, todėl dažniausiai gali ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas. Bylos perdavimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui atvejai yra riboti įstatymo, konkretūs tokio perdavimo pagrindai nustatyti CPK 327 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme, kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009). 27.

34Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau įvardytos pirmosios instancijos teismo netirtos ir nevertintos aplinkybės, suponuoja išvadą dėl neatskleistos bylos esmės. Ginčui tinkamai išnagrinėti reikalinga bylą iš esmės nagrinėti naujais aspektais, dėl kurių pirmosios instancijos teismas nepasisakė ir kurių neanalizavo. Tai sudaro pagrindą perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kadangi byloje reikalinga tirti aplinkybes, kurios nebuvo vertinamos pirmosios instancijos teisme, bylos nagrinėjimas apeliacinio proceso metu reikštų asmens teisės į apeliaciją apribojimą. 28.

35Konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai neatskleidė bylos esmės, nenustatė, neištyrė ir neįvertino ieškovo reikalavimams tinkamai išnagrinėti reikšmingų aplinkybių. Bylos apeliacinėje instancijoje negalima išnagrinėti iš esmės, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla grąžintina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, nesprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinėje instancijoje klausimo.

36Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

37Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 10 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė 1.... 5. Ieškovas Tauragės apskrities VPK prašė teismo priteisti iš atsakovės ADB... 6. Nurodė, kad 2017-01-24, apie 13.55 val., Pagėgių savivaldybėje, kelio... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.... 8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-04-10 sprendimu ieškinį... 9. Teismas nustatė, kad 2017-01-24, apie 13.55 val.. Pagėgių savivaldybėje,... 10. Konstatavo, kad ieškovas, išmokėjęs valstybės lėšomis apdraustam... 11. Teismas pažymėjo, kad valstybės įstaiga turi regreso teisę į žalą... 12. Nustatė, kad D. P. iš įvykio vietos buvo pristatytas į Tauragės apskrities... 13. Teismas darė išvadą, kad nors trečiasis asmuo D. P. nurodė nepatyręs... 14. III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvai 9.... 15. Apeliaciniu skundu atsakovė ADB „Gjensidige“ prašo panaikinti Vilniaus... 16. Nurodo, kad teismas neturtinę žalą apskaičiavo netinkamai, iš ieškinio... 17. Nurodo, kad nukentėjusysis 6 mėnesius po eismo įvykio buvo nedarbingas,... 18. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas nurodo, kad socialinio draudimo... 19. IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 20. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalį, bylos... 21. Byloje neginčijamai nustatyta, kad dėl trečiojo asmens E. R., vairavusio UAB... 22. Ginčas kilo dėl kompensaciją išmokėjusio ieškovo Tauragės apskrities VPK... 23. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino pripažinęs, kad turtine žala... 24. Pažymėtina, kad ieškovas, išmokėjęs valstybės lėšomis apdraustam... 25. Atgręžtinis reikalavimas gali būti patenkintas tik nustačius civilinės... 26. CK 6.283 straipsnio 1 dalis nustato, kad tais atvejais, kai fizinis asmuo... 27. Kai nukentėjęs asmuo su reikalavimu atlyginti žalą kreipiasi į kaltininko... 28. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad policijos pareigūnui D. P. išmokėta jo... 29. Atsakovė pateikė VSDFV raštą, kuriame nurodoma, kad negali draudikui... 30. Apeliacinės instancijos teismo daro išvadą, kad konstatavęs, jog pagal CK... 31. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad žalos dydis yra esminė šioje byloje... 32. Atkreiptinas dėmesys, kad TPVCAPDĮ 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog,... 33. Apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti tiek fakto, tiek... 34. Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau įvardytos pirmosios instancijos... 35. Konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai... 36. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 37. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 10 d. sprendimą...