Byla 2S-953-275/2011

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Petro Jaržemskio, Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Dalios Višinskienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Valdinta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovui UAB „Valdinta“ dėl įpareigojimo nugriauti pastatą.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.Ginčo esmė

5Ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės administracija kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Valdinta“ dėl įpareigojimo nugriauti pastatą. Šio ieškinio užtikrinimui, kad nepasunkėtų ar nepasidarytų nebeįmanomas teismo sprendimo įvykdymas, ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, uždraudžiant perleisti nekilnojamąjį daiktą dirbtuves, kurias ieškovas prašo nugriauti. Nurodė, kad nagrinėjant bylą teisme, atsakovas gali ginčo patalpas perleisti tretiesiems asmenims, dėl minėtos priežasties teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba pasidarys neįmanomas. Atsakovas ilgą laiko tarpą gera valia nenugriauna ginčo pastato.

6II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

7Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 30 d. nutartimi ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Uždraudė atsakovui UAB „Valdinta“ perleisti nekilnojamąjį daiktą dirbtuves, esančias Lvovo g. 54, Vilniuje. Teismas įvertinęs ieškinio reikalavimų turinį, padarė išvadą, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįstas, todėl tenkintinas, ieškinio reikalavimams užtikrinti, taikytinos laikinosios apsaugos priemonės, uždraudžiant atsakovui perleisti nekilnojamąjį daiktą dirbtuves, esančios Lvovo g. 54, Vilniuje, nes ieškinio tenkinimo atveju, gali pasunkėti sprendimo įvykdymas, įvertinus tai, kad ginčo objektu esančios patalpos yra betarpiškai susijusios su ieškinio reikalavimu (CPK 145 str. 1 d. 1 p.).

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

9Atsakovas UAB „Valdinta“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartį panaikinti. Nurodo, kad nepagrįstas ieškovo teiginys, jog atsakovas siekia perleisti pastatą, tuo siekdamas išvengti išlaidų jo rekonstrukcijai. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog atsakovas siekia perleisti pastatą. Prašydamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius, kad atsakovas vengia bendradarbiavimo, siekia perleisti pastatą, taigi, jo prašymas turėjo būti atmestas, kaip nepagrįstas (neįrodytas). Tuo atveju, jei ieškovas butų pateikęs visus jo turimus iki ieškinio pareiškimo duomenis, akivaizdžiai matytųsi, jog visi atsakovo veiksmai, siekiant išsipirkti žemės sklypą, kaip tik rodo, jog atsakovas planuoja įgyti nuosavybę ir atlikti atitinkamus žemės sklype leistino išvystyti nekilnojamojo turto projekto vystymo veiksmus. Atsakovui nuosavybės teise priklauso ne tik pastatas, tačiau ir kiti žemės sklype esantys pastatai. Taigi, akivaizdu, jog atsakovas turi daugiau interesų žemės sklype, nei tik į pastatą, ir siekia išspręsti visame žemės sklype galimo nekilnojamojo turto projekto vystymo (esamų pastatų rekonstrukcijos ir(ar) naujų pastatų statybos) klausimus, kurių jis negalėjo spręsti neišsprendęs savo daiktinių teisių į žemės sklypą klausimų. Dėl šios priežasties akivaizdu, jog atsakovas bent artimiausiu metu neturi jokių ketinimų perleisti pastatą ar kitaip išvengti pastato rekonstrukcijos, taigi, nepagrįsti ir atitinkami ieškovo teiginiai. Nutartimi nustatyta laikinąja apsaugos priemone - draudimu perleisti pastatą - nėra užtikrinamas procesinio teismo sprendimo (jei jis būtų palankus ieškovui) įvykdymas. Ieškiniu ieškovas siekia nustatyti pareigą pastato savininkui rekonstruoti pastatą arba jį nugriauti, tuo užtikrinant, kad pastato būklė, ieškovo teigimu, nekeltų grėsmės tretiesiems asmenims. Akivaizdu, jog toks įpareigojimas taikytinas bet kuriam pastato savininkui, t.y. tiek atsakovui, tiek bet kuriam kitam asmeniui, kuriam priklausytų pastatas. Todėl akivaizdu, jog pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė betiksliai apriboja atsakovo, kaip verslo subjekto ir pastato savininko teises, kadangi pareigą išspręsti pastato būklės klausimą, teismui priėmus palankų ieškovui sprendimą, turėtų bet kuris pastato savininkas (tiek atsakovas, tiek bet kuris kitas asmuo). Nutartimi nustatyta laikinoji apsaugos priemonė gali sutrukdyti išspręsti pastato būklės klausimą, ko savo ieškiniu siekia ieškovas. Taikomos laikinosios apsaugos priemonės - faktiškai, pastato areštas - sukels neigiamų pasekmių sprendžiant tiek pastato rekonstrukcijos projekto rengimo bei derinimo, tiek finansavimo pastato rekonstrukcijos darbams gavimo klausimus - taikomos laikinosios apsaugos priemonės ne tik sukels abejonių dėl atsakovo, kaip ūkio subjekto ir kredito gavėjos, reputacija bei galimybėmis įvykdyti savo prievoles, tačiau ir gali būti esmine sąlyga tiek neperleisti atsakovui žemės sklypo dalies, kurią šiai dienai atsakovui sudaryta galimybė įsigyti, tiek negauti planuojamo finansavimo nekilnojamojo turto projekto vystymui (taigi, ir pastato būklės klausimo išsprendimui). Taikant nutartyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones, bus ženkliai sutrikdyta atsakovo kasdienė veikla, atsakovo planai vystyti nekilnojamojo turto projektą žemės sklype (taigi, ir išsprendžiant pastato būklės klausimą), o pati laikinoji apsaugos priemonė neužtikrins teismo sprendimo, jei jis būtų palankus ieškovui, įvykdymo.

10Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartį palikti nepakeistą, atsakovo UAB „Valdinta“ atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad skundžiama pirmos instancijos teismo nutartis yra visiškai teisėta ir pagrįsta, pirmos instancijos teismas tinkamai ištyrė visas bylos aplinkybes ir teisingai pritaikė šiuos santykius reguliuojančias teisės normas bei nepažeidė procesinių teisės normų. Atskirasis skundas yra visiškai nepagrįstas, jame išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį.

11IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Atskirasis skundas atmestinas.

13Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir neanalizuoja teisėtumo ir pagrįstumo tų nutarties dalių, kurios nėra skundžiamos. Apskųstos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant atskirajame skunde nurodytus argumentus, atsižvelgiant į nutarties priėmimo metu byloje buvusius duomenis ir nustatytas aplinkybes (CPK 320, 338 str.).

14Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismas, taikydamas Civilinio proceso kodekso 145 str. numatytas laikinąsias apsaugos priemones pradinėje bylos stadijoje, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo galimybė. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis - užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, o jų taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą (CPK 144 str., 145 str., 148 str.). Šiuo atveju ieškovas neprivalo pateikti įrodymų, kad ateityje neabejotinai bus sunkumų vykdant teismo sprendimą, pakanka pateikti duomenis, kad tokia grėsmė yra galima.

15Remiantis teismų praktika, teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, negali visiškai atsiriboti nuo ieškinio turinio, turi įvertinti ieškinyje keliamų reikalavimų pobūdį, faktines bylos aplinkybes, jei jos yra reikšmingos tinkamai išspręsti klausimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-287/2009). Pareikštu ieškiniu prašoma nugriauti statinį, esantį Lvovo g. 54, Vilniuje, atsakovo lėšomis. Atsakovas nepateikė įrodymų, jog nevengs vykdyti tokią prievolę siekdamas perleisti pastatą kitiems asmenims ir taip siekdamas išvengti tiek savo, kaip statinio naudotojo pareigų vykdymo, tiek ir papildomų finansinių išlaidų. Teisėjų kolegija nesutinka su atskirojo skundo argumentu, jog pasikeitus nekilnojamojo turto savininkui, ši aplinkybė neturėtų reikšmės nagrinėjamai bylai. Tuo atveju, jei atsakovas perleistų ginčo pastatą trečiajam asmeniui, ieškovas būtų privertas kreiptis į teismą su reikalavimais naujajam savininkui, o tai užtęstų bylos nagrinėjimą ir pažeistų ekonomiškumo bei proceso koncentruotumo principus.

16Teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, taip pat privalo atsižvelgti ir į atsakovo elgesį. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai pažymėjo, kad ginčo objektu esančios patalpos yra betarpiškai susijusios su ieškinio reikalavimu (CPK 145 str. 1 d. l p.). Šiuo atveju pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti yra ir atsakovo elgesys, kadangi avarinė statinio būklė kelianti pavojų žmonių gyvybei ir sveikatai bei aplinkai susidarė būtent atsakovui nevykdant prievolės prižiūrėti jam nuosavybės teise priklausantį pastatą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino Vilniaus miesto savivaldybės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

17Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pats ginčo pobūdis gali lemti būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones: laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, taip pat jei tai būtina apginti viešąjį interesą. Ieškovo ieškinio reikalavimai atsakovui UAB „Valdinta“ kyla iš nuosavybės teisinių santykių. Vadovaujantis Civilinio kodekso 54.37 straipsniu nuosavybės teisė - tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Esminis dalykas yra tai, jog savininkas UAB „Valdinta“ įgyvendindamas savo nuosavybės teisę į statinį Lvovo g. 54 pažeidžia tiek teisės aktų nuostatas, tiek kitų asmenų teises ir interesus, t.y. šis objektas kelia pavojų aplinkai ir aplinkinių žmonių sveikatai ar gyvybei. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nagrinėjama byla turi viešojo intereso elementų, todėl laikinosios apsaugos priemonės šioje byloje taikytinos taip pat ir apsaugant viešą interesą.

18Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė visas aplinkybes, jas teisingai įvertino ir priėmė motyvuotą, teisėtą ir pagrįstą nutartį. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta. Procesinės teisės normų pažeidimų kolegija nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, nes klausimas išspręstas teisingai (CPK 337 str. 1 p.).

19Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 straipsniais,

Nutarė

20Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai