Byla 2-287/2009

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Milašienės ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo K. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. sausio 9 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovo J. M. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-795-153/2009 pagal ieškovo J. M. ieškinį atsakovui K. M. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3ieškovas J. M. kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2004 m. spalio 19 d. dovanojimo sutartį Nr. 2-15292, kuria ieškovas atsakovui dovanojo 5/8 dalis 0,0599 ha žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )) ir 5/16 dalis gyvenamojo namo (unikalus Nr. ( - )) esančius ( - ), bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti atsakovui perleisti turtą – žemės sklypą (unikalus Nr. ( - )) ir gyvenamąjį namą (unikalus Nr. ( - )), esančius ( - ), trečiųjų asmenų nuosavybėn, taip pat atlikti kitus veiksmus bei sudaryti sandorius, kurie apsunkintų disponavimą šiuo turtu. Prašyme nurodė, jog ieškiniu reikalaujama pripažinti ginčo turto dalies dovanojimo sandorį negaliojančiu, o atsakovas turi galimybę ginčo turtą perleisti tretiesiems asmenims. Perleidus turtą teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų neįmanomu.

4Kauno apygardos teismas 2009 m. sausio 9 d. nutartimi ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino, areštavo atsakovui K. M. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą: pastatą-gyvenamąjį namą (unikalus Nr. ( - )) ir žemės sklypą (unikalus Nr. ( - )), esančius ( - ), uždraudė atsakovui perleisti areštuoto turto nuosavybės teises tretiesiems asmenims, areštuotą turtą įkeisti ar kitaip apsunkinti disponavimą. Teismas nurodė, kad pareikšto ieškinio suma yra didelė, ginčo turtas yra įkeistas. Tenkinus ieškinį ir pripažinus dovanojimo sutartį negaliojančia, būtų taikoma restitucija, atsakovas privalėtų grąžinti dovanotą ginčo turto dalį arba atlyginti jo vertę pinigais, todėl būtina taikyti laikinąją apsaugos priemonę – ginčo turto areštą ir uždrausti atsakovui perleisti areštuotą turtą ar apsunkinti jo disponavimą.

5Atskiruoju skundu atsakovas K. M. prašo Kauno apygardos teismo 2009 m. sausio 9 d. nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Apeliantas nurodo, kad, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas pažeidė ekonomiškumo bei teisingumo principus. Ginčas tarp šalių kilęs tik dėl dalies turto, todėl teismas nepagrįstai areštavo visą nekilnojamąjį turtą, esantį ( - ). 152 685 Lt ieškinio vertė yra lygi ginčo turto vertei, tačiau skundžiama nutartimi teismas areštavo turtą, kurio vertė ženkliai didesnė, t. y. 595 617 Lt. Atsakovas teigia, kad jam priklauso 3/8 dalis nekilnojamojo turto esančio ( - ), kuriam nėra taikyta hipoteka ir kurio vertė yra 175 747,50 Lt, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad yra grėsmė būsimo teismo sprendimo neįvykdymui ar netinkamam įvykdymui. Didelė ieškinio suma negali būti pripažįstama didinančia grėsmę būsimam teismo sprendimui, kadangi atsakovas turi pakankamai nekilnojamojo turto. Atsakovui nuosavybės teise priklauso minėtas 175 747,50 Lt vertės turtas ( - ), bei ieškovo neginčijamos 3/8 žemės sklypo ir 11/16 gyvenamojo namo, esančių ( - ), dalys.

6Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas J. M. prašo Kauno apygardos teismo 2009 m. sausio 9 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad iki ginčo sandorio sudarymo ieškovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė 5/8 dalys žemės sklypo ir 5/16 dalys gyvenamojo namo. Iki sandorio sudarymo naudojimosi turtu tvarka nebuvo nustatyta. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas turėtų galimybę perleisti dovanotą turtą tretiesiems asmenims ir taip pažeisti ieškovo teises. Atsakovui sudarius sandorį dėl idealiosios turto dalies, kiltu ginčas tarp ieškovo ir naujojo bendraturčio dėl naudojimosi turtu tvarkos nustatymo. Ieškovas taip pat nurodo, kad pripažinus dovanojimo sutartį negaliojančia, turtas turėtų būti grąžintas natūra.

7Atskirasis skundas atmestinas.

8Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

9Civilinio proceso įstatymas numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti (CPK 144 str. 1 d.). Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą - laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei yra pagrindas manyti, jog, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. CPK 144 straipsnio pagrindu pirmosios instancijos teismas, nenagrinėdamas ir nespręsdamas ieškinio pagrįstumo, atsižvelgdamas į teismo sprendimo vykdymo ypatumus, taip pat abiejų bylos šalių interesų pusiausvyrą, sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, t. y. ar ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas galės būti realiai įvykdytas, ar jo įvykdymui užtikrinti būtina imtis proceso įstatyme numatytų priemonių.

10Teisėjų kolegija pažymi, kad, taikydamas CPK 145 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Teismų praktikoje suformuota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Nagrinėjamoje byloje ieškovas pareiškė ne piniginį reikalavimą, o dėl 152 685 Lt vertės nekilnojamojo turto dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Tenkinus pareikštą ieškinio reikalavimą ir pripažinus dovanojimo sutartį negaliojančia, turės būti išspręstas ir restitucijos klausimas. Pagal CK 6.146 straipsnyje numatytą normą, restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims. Atsižvelgiant į tai, atskirojo skundo argumentai susiję su gera atsakovo finansine padėtimi yra nereikšmingi.

11Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, ieškinio pagrįstumas nevertinamas, tačiau teismas privalo atsižvelgti į ieškinyje nurodytą keliamų reikalavimų pobūdį, faktines bylos aplinkybes, jei jos yra reikšmingos tinkamai išspręsti klausimą. Kaip jau minėta, skundžiama nutartimi buvo areštuotas atsakovui K. M. priklausantis nekilnojamasis turtas, dėl kurio dalies įsigijimo sandorio teisėtumo ir iškeltas teisminis ginčas. Iki ginčo sutarties sudarymo nuosavybės teises į šį nekilnojamąjį turtą turėjo ieškovas (5/8 dalis žemės sklypo ir 5/16 dalis gyvenamojo namo) ir atsakovas (3/8 dalis žemės sklypo ir 11/16 dalių gyvenamojo namo). Ginčo sandorio pagrindu įgijęs nuosavybės teisę ir į ieškovui priklausančias turto dalis, atsakovas tapo viso turto savininku ir jo nuosavybės teisė įregistruota visam turtui (b. l. 10-15). Skundžiama nutartimi yra areštuota atsakovui priklausanti ieškovo ginčijama nekilnojamojo turto dalis ir dalis, dėl kurios ginčo nėra. Pagal LR Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio 2 dalį, daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, tų teisių suvaržymai, juridiniai faktai, gali būti registruojami tik įregistravus nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą. Kadangi skundžiama nutartimi areštuotas turtas nuosavybės teise priklauso tik atsakovui K. M., turto areštas gali būti taikytas viso turto, dėl kurio dalies yra kilęs ginčas, atžvilgiu, nes atsakovui perleidus šį turtą kitiems, patenkinus ieškinio reikalavimą taikyti restituciją natūra, tokio sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas (CPK 144 str. 1 d.).

12Laikinosios apsaugos priemonės visais atvejais yra susijusios su tam tikrų priešingos šalies teisių laikinu suvaržymu, todėl šalių teisių visiška pusiausvyra tiesiogine prasme nėra galima, ji turi būti vertinama, aiškinant laikinųjų apsaugos priemonių instituto tikslus. Todėl įstatymas suteikia galimybę laikinai suvaržyti vienos šalies teises, kad būtų tinkamai apgintos besikreipiančios į teismą šalies teisės. Kita vertus, kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas susijęs su tam tikrų ribojimų skolininkui taikymu, būtina išlaikyti kreditoriaus ir skolininko interesų pusiausvyrą, kad šios priemonės būtų pagrįstos bei užtikrintų ir kreditoriaus, ir skolininko teisių bei turtinių interesų apsaugą. Ieškovo ir atsakovo interesų pusiausvyra sąlygoja tai, kad tuomet, kai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsiranda atsakovui nuostoliai ar kyla grėsmė jiems atsirasti, atsakovas turi teisę prašyti teismo įpareigoti ieškovą pateikti galimų atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimą (CPK 147 str.).

13Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais motyvais, daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas tenkino ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta, todėl naikinti ją atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

14Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu ir 338 straipsniu,

Nutarė

15Kauno apygardos teismo 2009 m. sausio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ryšiai