Byla 3K-3-352/2010

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Virgilijaus Grabinsko ir Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės administracijos kasacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 22 d. sprendimo ir Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 22 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieškinį atsakovui A. J., atstovaujamam globėjo Aknystos pensionato, trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija, dėl skolos už suvartotą šiluminę energiją priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas AB ,,Kauno energija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. J. dėl 15 153,83 Lt skolos priteisimo, t. y. prašė priteisti iš atsakovo 13 073,67 Lt įsiskolinimą už patiektą šilumos energiją, 1142,17 Lt už šilumos energijos tiekimo sistemų aptarnavimą bei 937,99 Lt delspinigių. Ieškovas teigė, kad atsakovas savivaldybės nuomininko teisėmis iki 2008 m. kovo 26 d. gyveno bute, esančiame ( - ), tačiau nesumokėjo už į butą tiektą šilumos energiją.

5II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

6Anykščių rajono apylinkės teismas 2009 m. spalio 22 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas sprendė, kad A. J. nėra tinkamas atsakovas, todėl neturi atsakyti šilumos tiekėjui už netinkamą prievolės mokėti už patiektą šilumos energiją vykdymą. Teismas nustatė, kad gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fonde nuomos tipinė sutartis dėl ginčo buto nuomos buvo sudaryta su M. Z., kuri 2000 m. birželio 19 d. mirė. Po jos mirties bute liko gyventi jos sūnus A. J., su kuriuo atskirai nuomos sutartis nesudaryta. Kauno miesto apylinkės teismas 2005 m. sausio 18 d. priėmė sprendimą iškeldinti atsakovą iš buto, tačiau šis teismo sprendimas vykdomas nebuvo. Teismo 2006 m. sausio 26 d. sprendimu A. J. pripažintas neveiksniu, o 2008 m. gegužės 29 d. nutartimi jo globėju paskirtas Aknystos pensionatas, kuriame atsakovas gyvena nuo 2008 m. kovo 27 d. Teismas taip pat nustatė, kad ginčo buto savininkas nurodytu laikotarpiu buvo Kauno miesto savivaldybė, kurią su atsakovu siejo žodinė nuomos sutartis. Teismas nurodė, kad Ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 patvirtintų šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 50 punkte nustatyta, jog šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjo, pastato savininko, daugiabučio namo buto ar kitų patalpų savininko tarpusavio teisės, pareigos, atsakomybė nustatomos sutartimis. Pagal bendrąją taisyklę šilumos pirkimo-pardavimo teisinių santykių šalis yra šilumos tiekėjas ir pastato savininkas – šilumos vartotojas, todėl nepaisant to, kas naudojasi pastatu ar patalpomis, kuriems tiekiama šilumos energija, šilumos pirkimo-pardavimo teisinių santykių dalyvis yra pastato ar pastato patalpų savininkas, šiuo atveju - Kauno miesto savivaldybė. Šilumos tiekėjas ir patalpų savininkas galėjo susitarti, kad nuomininkas taps energijos pirkimo-pardavimo sutarties šalimi, tačiau šiuo atveju tokia sutartis nebuvo sudaryta. Dėl to teismas sprendė, jog šilumos pirkimo-pardavimo sutarties šalis buvo buto savininkas Kauno miesto savivaldybės administracija. Teismo nuomone, savivaldybės administracijos elgesys neatitiko rūpestingo ir atidaus šeimininko reikalavimų, nes ji nesudarė su nuomininku nuomos sutarties, neaptarė mokėjimo už šiluminę energiją tvarkos ir sąlygų.

7Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. sausio 22 d. nutartimi Anykščių rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 22 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija nurodė, kad pagal gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, sudarytos su M. Z., 5 punktą, nuomininko šeimos nariai, gyvenantys kartu su juo, naudojasi tomis pačiomis teisėmis kaip ir nuomininkas ir vykdo visas pareigas, kylančias iš nuomos sutarties, o pagal šios sutarties 2.2 punktą, nuomininkas kas mėnesį Vyriausybės nustatyta tvarka turi sumokėti buto nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius. Po pirminės nuomininkės mirties nuomos sutartis dalyje dėl pirminės nuomininkės pakeitimo kitu šeimos nariu (atsakovu) ar mokėjimo už tiekiamas paslaugas ir šilumos energiją pakeista nebuvo (1964 m. CK 343 straipsnio 1, 2 dalys, 2000 m. CK 6.602 straipsnis). Su atsakovu nebuvo sudaryta nauja rašytinė gyvenamos patalpos nuomos ar kitokia sutartis dėl atsiskaitymo už tiekiamą šilumos energiją. Teisėjų kolegija konstatavo, kad jeigu nėra tokio susitarimo, šilumos pirkimo–pardavimo sutarties šalis yra patalpų, kurioms tiekiama šiluma, savininkas, kuris ir turi mokėti už tiekiamą šilumos energiją į jam nuosavybės teise priklausantį butą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-3/2008). Neaptardama su nuomininku nuomos sutarties ir mokėjimo už šiluminę energiją aplinkybių, savivaldybė neatitiko rūpestingo ir atidaus šeimininko reikalavimų. Teisėjų kolegija sprendė, kad ankstesnėje nuomos sutartyje nesant nuostatos dėl to, kad nuomininkas turi mokėti už tiekiamą šilumos energiją, bei nesudarius naujos šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties su asmeniu, kuris faktiškai naudojosi energija, buto savininkas yra atsakingas tiekėjui už pateiktą šiluminę energiją.

8III. Kasacinio skundo argumentai

9Kasaciniu skundu trečiasis asmuo prašo panaikinti Anykščių rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 22 d. sprendimą ir Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 22 d. nutartį, priimti naują sprendimą ir ieškinį patenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

101. Teismai neteisingai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias neprivatizuotų butų gyventojų atsiskaitymo už tiekiamą karštą vandenį ir šilumos energiją tvarką, todėl netinkamai nustatė šilumos vartotoją ir asmenį, turintį padengti skolą ieškovui. Ginčo butas nėra priskirtinas socialiniam būstui, nes Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. birželio 23 d. įsakymu buvo atkurtos R. S. A. nuosavybės teisės į tėvo turėtą butą gyvenamajame name ir nuspręsta minėtą butą grąžinti natūra. 2008 m. balandžio 9 d. perdavimo–priėmimo aktu ginčo butas perduotas A. K. G.. Butus, kurie buvo grąžinti savininkams, savivaldybė faktiškai valdė, tačiau nebuvo to turto savininkė. Savininkui grąžintame name esantis butas nelaikytinas socialiniu būstu ir teismų išvados, kad atsakovas gyveno savivaldybės socialiniame būste ir buvo jo nuomininku, yra nepagrįstos.

112. Teismai nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. Vilniaus miesto savivaldybė (bylos Nr. 3K-3-3/2008), nes pastarosios ir nagrinėjamos bylos aplinkybės yra skirtingos (CPK 4 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sprendė dėl savivaldybės pareigos atsiskaityti už socialiniam būstui patiektą šilumos energiją ir dėl tokio būsto nuomininkų atsakomybės, o šiuo atveju ginčo butas nepriskirtinas socialiniam būstui.

123. Teismai, laikydami atsakovą faktiniu gyvenamųjų patalų nuomininku, nepagrįstai konstatavo, kad jam nekyla pareiga atsiskaityti už jo faktinį naudojimąsi paslaugomis. 2000 m. vasario 17 d. nuomos sutarties 2.2 punkte įtvirtinta nuomininko pareiga mokėti buto nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius. Tai, kad su atsakovu nebuvo sudaryta rašytinė gyvenamosios patalpos nuomos sutartis ir paslaugų tiekimo sutartis, nepanaikino naudojimosi gyvenamosiomis patalpomis fakto bei iš to kylančios pareigos mokėti mokestį už teikiamas paslaugas.

134. Teismai nepagrįstai sprendė, kad savivaldybės elgesys neatitiko rūpestingo ir atidaus šeimininko reikalavimų, nes neatsižvelgė į tai, kad, esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui dėl atsakovo iškeldinimo iš ginčo buto, savivaldybės administracija negalėjo su juo sudaryti rašytinės nuomos sutarties ir aptarti mokėjimo už paslaugas.

14Teisėjų kolegija

konstatuoja:

15IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

16Nagrinėjamoje byloje kilo teisės normų, reglamentuojančių šilumos energijos pirkimo – pardavimo ir atsiskaitymo už patiektą šilumos energiją teisinius santykius, aiškinimo ir taikymo klausimai.

17Sprendžiant šiuos klausimus, reikalinga atkreipti dėmesį į teismų nustatytas reikšmingas faktines aplinkybes. Byloje teismų nustatyta, kad ginčo butas, esantis ( - ), pagal 2000 m. vasario 17 d. Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinę sutartį buvo išnuomotas atsakovo motinai M. Z., o atsakovas šiame bute gyveno nuo 1974 metų nuomininko šeimos nario teisėmis. 2000 m. birželio 19 d. mirus M. Z., nauja nuomos sutartis su atsakovu sudaryta nebuvo, o atsakovas liko gyventi ginčo bute, naudojosi tiekiama šilumos energija, tačiau už ją neatsiskaitė. Dėl šių priežasčių ieškovas AB „Kauno energija“ pareiškė ieškinį atsakovui A. J., byloje trečiuoju asmeniu patraukiant Kauno miesto savivaldybės administraciją (kasatorių), prašydamas priteisti skolą už ginčo butui patiektą šilumos energiją, šilumos energijos tiekimo sistemų aptarnavimą bei delspinigius. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai ieškinį atmetė, nurodydami, kad atsakovas gyveno socialinio būsto statusą turinčiame bute ir nėra tinkamas atsakovas šioje byloje, todėl neturi atsakyti tiekėjui už patiektą šilumos energiją. Priimdami šiuos procesinius sprendimus teismai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB ,,Vilniaus energija“ v. Vilniaus miesto savivaldybė (civilinės bylos Nr. 3K-3-3/2008), formuojama praktika.

18Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į faktines šios bylos aplinkybes, sprendžia, kad šios teismų išvados yra nepagrįstos, nes:

19Pirma, nagrinėjamu atveju nėra jokių duomenų apie tai, kad ginčo butas būtų priskirtas socialinio būsto statusą turinčiam butui, todėl teismai, laikydami jį tokiu, netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias neprivatizuotų butų gyventojų (nuomininkų) atsiskaitymo už tiekiamą karštą vandenį ir šilumos energiją tvarką, netinkamai nustatė šilumos vartotoją ir asmenį, turintį padengti skolą ieškovui. Byloje yra nustatyta, kad ginčo butas pagal gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose tipinę nuomos sutartį 2000 m. vasario 17 d. buvo išnuomotas atsakovo motinai. Byloje taip pat yra dokumentai, kad į minėtą butą Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. birželio 23 d. įsakymu R. S. A. buvo atkurtos nuosavybės teisės į jo tėvo turėtą 82,39 kv. m bendro ploto butą, esantį ( - ), ir nuspręsta butą grąžinti natūra. 2008 m. balandžio 9 d. perdavimo – priėmimo aktu šis butas perduotas A. K. G. (b. l. 70-76).

20Antra, teismai nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. Vilniaus miesto savivaldybė (civilinės bylos Nr. 3K-3-3/2008), nes pastarosios ir nagrinėjamos bylos aplinkybės yra skirtingos. Minėtoje byloje konstatuota, kad savivaldybė, vykdydama socialinės politikos funkciją – nuomodama socialinį būstą, atsako už tinkamą tokios funkcijos vykdymą ir neturi pagrindo vienašališkai perkelti rizikos dėl asmenų, kuriems ji privalo suteikti socialinį būstą, veiksmų ūkio subjektams, tiekiantiems šilumą savivaldybei nuosavybės teise priklausančioms gyvenamosioms patalpoms, kurias ši nuomoja kaip socialinį būstą, nes tai prieštarautų ne tik teisės aktams, reglamentuojantiems šilumos tiekimo teisinius santykius, bet ir teisingumo bei protingumo principams. Taigi nurodomoje byloje šilumos energija buvo tiekiama socialinio būsto statusą turinčioms patalpoms ir buvo sprendžiamas klausimas dėl atsiskaitymo už tokiam būstui tiekiamą šiluminę energiją. Socialinis būstas apibrėžiamas kaip nekomerciniu pagrindu, pagal Vyriausybės nustatytą nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką nuomojamos savivaldybės gyvenamosios patalpos, skirtos mažas pajamas turintiems asmenims ir šeimoms apgyvendinti pagal sąlygas, kurias nustato Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymas. Socialinio būsto suteikimas yra priskiriamas savivaldybės kompetencijai, kaip viena iš savarankiškų savivaldybės atliekamų funkcijų (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 12 punktas). Įstatymas įpareigoja savivaldybes jų turimą turtą valdyti, naudoti ir juo disponuoti vadovaujantis visuomenės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principais; tai reiškia, kad savivaldybės turi užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą, siekiant maksimalios naudos visuomenei, turtą tausojant ir racionaliai tvarkant tik teisės aktų nustatytais atvejais ir būdais (Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 81 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. A. S., L. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-51/2010; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. I. R., O. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-473/2009). Socialinio būsto specifinė paskirtis lemia ir tam tikras su tokiais būstais susijusias savivaldybės pareigas, kurios negali būti nustatomos kitais atvejais. Tai yra reikšminga paminėti nagrinėjamu atveju, nes dėl to socialinio būsto atžvilgiu formuojama teismų praktika negali būti taikoma butams, kurie neturi tokio statuso. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje šilumos energija, už kurią prašoma priteisti susidariusią skolą, buvo tiekiama ne į socialinį būstą, todėl turi būti sprendžiami klausimai dėl atsiskaitymo už šiluminę energiją tarp šiluminės energijos tiekėjo ir tiesioginio vartotojo.

21Konstatavus, kad bylą nagrinėję teismai neteisingai ginčo butą priskyrė socialiniam būstui ir nepagrįstai vadovavosi minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, susijusia su socialinio būsto eksploatavimo problemomis, skundžiami teismų sprendimai naikintini (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai). Kadangi dėl teismų padarytų klaidų reikia išaiškinti ir nustatyti nagrinėjamu atveju teisiškai reikšmingas aplinkybes, kurios nebuvo nustatytos, byla turi būti perduota nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 360 straipsnis).

22Nagrinėjat bylą iš naujo atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas A. J. buvo pagrindinės buto nuomininkės M. Z. šeimos narys, o pagal nuomos sutarties 5 punktą (b. l. 111-112) nuomininko šeimos nariai, gyvenantys kartu su juo, naudojasi tomis pačiomis teisėmis kaip ir nuomininkas, ir vykdo visas pareigas, kylančias iš nuomos sutarties. Pilnamečiai šeimos nariai vienodai su nuomininku atsako pagal iš nuomos sutarties kylančias prievoles (CK 6.589 straipsnis). Byloje nėra ginčo dėl to, jog atsakovas naudojosi ieškovo tiekiama šilumos energija, todėl nurodytų teisės aktų pagrindu svarstytina, ar atsakovas, kaip faktinis šilumos energijos vartotojas, neprivalo atlyginti ieškovui už patiektą šilumos energiją. Be to, sprendžiant priteistino skolos už suvartotą šiluminę energiją dydžio klausimą, būtina atsižvelgti į šios bylos specifiką bei nustatytas reikšmingas faktines aplinkybes, t. y. į tai, kad atsakovas Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. sausio 18 d. sprendimu buvo iškeldintas iš ginčo buto (b. l. 29-30), tačiau šiame bute gyveno ir toliau iki 2008 metų kovo mėnesio, bei į tai, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. sausio 26 d. sprendimu atsakovas pripažintas neveiksniu, o Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartimi jam nustatyta globa ir globėju paskirtas Aknystos pensionatas. Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms būtina išsiaiškinti, kodėl daugiau nei trejus metus nebuvo įvykdytas teismo sprendimas dėl atsakovo iškeldinimo iš buto, ar atsakovo pripažinimo neveiksniu procedūra ir globos nustatymas nebuvo nepagrįstai ilgi, ar šiuose procesuose nėra trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės administracijos neveikimo požymių, t. y. ar Kauno miesto savivaldybės administracijos elgesys atitiko rūpestingo ir atidaus šeimininko reikalavimams, ar dėl galimo trečiojo asmens nerūpestingumo sprendžiant anksčiau nurodytas problemas nepagrįstai nedidėjo atsakovo skola už šilumos energijos tiekimą ir pan.

23

24Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360 ir 362 straipsniais,

Nutarė

26Anykščių rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 22 d. sprendimą ir Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 22 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Anykščių rajono apylinkės teismui.

27Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas AB ,,Kauno energija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A.... 5. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 6. Anykščių rajono apylinkės teismas 7. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 8. III. Kasacinio skundo argumentai... 9. Kasaciniu skundu trečiasis asmuo prašo panaikinti Anykščių rajono... 10. 1. Teismai neteisingai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias... 11. 2. Teismai nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių... 12. 3. Teismai, laikydami atsakovą faktiniu gyvenamųjų patalų nuomininku,... 13. 4. Teismai nepagrįstai sprendė, kad savivaldybės elgesys neatitiko... 14. Teisėjų kolegija... 15. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 16. Nagrinėjamoje byloje kilo teisės normų, reglamentuojančių šilumos... 17. Sprendžiant šiuos klausimus, reikalinga atkreipti dėmesį į teismų... 18. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į faktines šios bylos aplinkybes,... 19. Pirma, nagrinėjamu atveju nėra... 20. Antra, teismai nepagrįstai rėmėsi... 21. Konstatavus, kad bylą nagrinėję teismai neteisingai ginčo butą priskyrė... 22. Nagrinėjat bylą iš naujo atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas A. J.... 23. ... 24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 26. Anykščių rajono apylinkės teismo 27. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...