Byla 3K-3-431/2012
Dėl skolos už šilumos energiją ir palūkanų priteisimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko, Birutės Janavičiūtės ir Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Vilniaus energija“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo 2012 m. sausio 6 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovams R. A., Vilniaus miesto savivaldybei, tretieji asmenys V. D., savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“, dėl skolos už šilumos energiją ir palūkanų priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje keliami subjekto, atsakingo už skolas už patiektą šilumos energiją savivaldybei nuosavybės teise priklausančiam butui, kurį savivaldybė yra išnuomojusi, o nuomininkas sudaręs su šilumos tiekėju atsiskaitymo už patiektą šilumos energiją sutartį, taip pat teisės nutraukti su buto nuomininku sudarytą šilumos tiekimo sutartį, kai nuomininkas nemoka ar moka ne už visą tiekiamą energiją, klausimai.

6Ieškovas tiekia centralizuotą šilumos energiją daugiabučiam gyvenamajam namui ( - ). Šio namo butas Nr. 13 neprivatizuotas, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei ir nuomojamas atsakovei R. A. Šilumos energija butui buvo tiekiama pagal ieškovo ir atsakovės R. A. sudarytą atsiskaitymo už butų šildymą ir karštą vandenį sutartį. Atsakovė įsipareigojo laiku atsiskaityti už šilumos energiją, tačiau mokėjo ne už visą ir nereguliariai, už laikotarpį nuo 2007 m. gruodžio 1 d. iki 2008 m. lapkričio 30 d. patiektą šilumos energiją liko 1377,62 Lt skola. Ieškovas 2008 m. spalio 27 d. raštu informavo abu atsakovus, kad iki 2008 m. lapkričio 30 d. nesumokėjus skolos jis vienašališkai be atskiro rašytinio pranešimo laikys su atsakove sudarytą sutartį nutraukta, o po sutarties nutraukimo visi šilumos tiekimo klausimai bus tiesiogiai reguliuojami galiojančių teisės aktų pagal standartines sąlygas.

7Ieškovas 2009 m. lapkričio 2 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės R. A. 1377,62 Lt skolos už šilumos energiją, 80,70 Lt palūkanų, o iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės – 2148,87 Lt skolos, taip pat palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas teigė, kad jis sutartį vykdė tinkamai, o atsakovė R. A., nemokėdama už tiekiamą šilumos energiją, padarė esminį pažeidimą, todėl ieškovas sutartį nutraukė laikydamasis vienašališkam sutarties nutraukimui nustatytos tvarkos. Ieškovo nuomone, nuo 2008 m. gruodžio 1 d. jis konkliudentiniais veiksmais sudarė su atsakovu Vilniaus miesto savivaldybe neterminuotą šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutart, todėl jam atsirado prievolė mokėti už tiekiamą šilumos energiją.

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

9Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010 m. birželio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas nustatė, kad butas ( - ), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, tačiau yra išnuomotas atsakovei R. A.; 1994 m. gruodžio 28 d. atsakovė R. A. ir Vilniaus šilumos tinklų įmonė sudarė atsiskaitymo už butų šildymą ir karštą vandenį sutartį, pagal kurią ji įsipareigojo mokėti už buto apšildymą ir karštą vandenį; už laikotarpį nuo 2007 m. gruodžio 1 d. iki 2008 m. lapkričio 30 d. atsakovė liko skolinga 1377,62 Lt. Teismas šią sumą priteisė iš atsakovės R. A.

10Teismas pripažino pagrįstu reikalavimą priteisti 2148,87 Lt skolą už laikotarpį nuo 2008 m. gruodžio 1 d. iki 2009 m. rugsėjo 30 d. iš buto savininko Vilniaus miesto savivaldybės. Teismas sprendė, kad teisiniai santykiai dėl šilumos pirkimo–pardavimo su buto nuomininke nutrūkę ir tokiu atveju taikytinos standartinės šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarties sąlygos, pagal kurias prievolė atsiskaityti tenka buto savininkui. Teismo vertinimu, buto nuomininkui tinkamai nevykdant sutarties sąlygų, ieškovas pagrįstai pakeitė šilumos energijos pirkimo sutarties sąlygas, laikydamas sutarties šalimi buto savininką, nes nuomininkė tinkamai nevykdė savo įsipareigojimų. Šilumos tiekėjui sudarius susitarimą su nuomininku ir šiam nevykdant pagrindinės sutartinės prievolės atsiskaityti už šilumą bei esant nemokiam, būtų iš esmės pažeisti šilumos tiekėjo interesai. Pagal įstatymą šilumos tiekėjas neturi galimybių apriboti, sustabdyti ar nutraukti šilumos energijos tiekimo net ir įsiskolinimus. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 46.2, 203.3 punktuose nustatyta galimybė sudaryti sutartį su patalpų nuomininku, tačiau pagal jas šilumos tiekėjas gali atsisakyti sudaryti sutartį su nuomininku, jei šis yra skolingas už suvartotą šilumą.

11Teismas pažymėjo, kad sutartis nebuvo nutraukta, šilumos energija ir toliau tiekiama į butą, tik pagrįstai ir teisėtai, remiantis aptartais teisės aktais, buvo pakeistos šios sutarties sąlygos. Teismas nesutiko su atsakovo argumentais, kad tinkamu atsakovu turėtų būti trečiasis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“, nes šis asmuo patikėjimo teise administruoja ir prižiūri Vilniaus miesto savivaldybės gyvenamąsias patalpas, tačiau jam nesuteikti įgaliojimai savo vardu sudaryti sutartis ir prisiimti įsipareigojimus, susijusius su energijos pirkimu butams, prievolių vykdymu kreditoriams. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas pasirinko tinkamą atsakovą, todėl ieškinio reikalavimą tenkino.

12Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas 2012 m. sausio 6 d. nutartimi tenkino atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą, panaikino Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. birželio 19 d. sprendimo dalį, kuria ieškovo naudai iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės priteista 2148,87 Lt skolos, ir ieškinį dėl šios dalies atmetė. Teismas nurodė, kad butas savivaldybei yra perduotas 1999 m. gruodžio 31 d. aktu ir nuosavybė į jį įregistruota Vyriausybės 1998 m. liepos 13 d. nutarimo Nr. 870 pagrindu; buto nuomos sutartis su nuomininke R. A. sudaryta 2001 m. kovo 29 d.; atsakovė 1994 m. gruodžio 28 d. pasirašė atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį sutartį su tiekėju; nuomininkė gyvenamąją vietą šiame bute yra deklaravusi nuo 1992 m. vasario 6 d. Taigi, teismas pripažino, kad nuomininkė R. A. ginčo bute apsigyveno ne kaip socialiai remtinas asmuo, todėl sprendė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė šilumos vartotoją ir asmenį, turintį padengti skolą ieškovui. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-3/2008), nes skirtingos bylų aplinkybės – nurodomoje byloje šilumos energija faktiškai buvo tiekiama socialinio būsto statusą turinčioms patalpoms, suteiktoms socialiai remtinam asmeniui, be to, nebuvo sudarytos su nuomininku atsisakitymo sutarties. Nagrinėjamoje byloje tiesioginis vartotojas yra atsakovė R. A., kuri nėra socialiai remtina, ieškovas su ja buvo sudaręs atsiskaitymo sutartį.

13Apeliacinės instancijos teismas sutiko su apeliacinio skundo argumentu, kad ieškovas, vienašališkai nutraukdamas atsiskaitymo sutartį su buto nuomininke, pažeidė imperatyviąsias įstatymo nuostatas, todėl sutarties nutraukimas pripažino negaliojančiu (niekiniu). Atsižvelgdamas į tai, kad energijos pirkimo–pardavimo sutartis yra viešoji, kartu ir vartojimo, teismas pažymėjo, kad energijos pirkimo–pardavimo, tarp jų ir atsiskaitymo, sutarties sudarymo laisvės principas ribojamas, nes sudaryti tokią sutartį juridiniam asmeniui (verslininkui) yra pareiga. Laisvės principo ribojimas taikytinas ir nutraukiant sutartis. Ieškovas sutartį su nuomininku vienašališkai nutraukė CK 6.217 straipsnio 1 dalies pagrindu, t. y. dėl to, kad nuomininkas nevykdo sutarties, nors šiuo pagrindu sutartį nutraukti gali tik su juridiniu asmeniu. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad, ieškovui vienašališkai nutraukus atsiskaitymo sutartį su buto nuomininku ir atsiskaitymo naštą perkelus buto savininkui, nesant atskiro susitarimo ar teismo sprendimo, būtų pažeisti protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principai, nes ieškovas būtų nesuinteresuotas sudaryti energijos pirkimo–pardavimo ar atsiskaitymo sutartis su tiesioginiais vartotojais.

14Kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentų apeliacinės instancijos teismas neaptarė, nes jie neturi reikšmės bylai išnagrinėti.

15III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

16Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo 2012 m. sausio 6 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. birželio 19 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

171. Dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomos teisinių santykių vertinimo. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas, kad savivaldybės pateikta 2001 m. kovo 29 d. nuomos sutartis nėra socialinio būsto nuomos sutartis, nenurodė, kokiomis teisės normomis remdamasi padarė tokią išvadą. Apeliacinės instancijos teismas, kasatoriaus nuomone, nenustatė, kokie teisiniai santykiais tarp atsakovų yra susiklostę, netyrė šių santykių atsiradimo momento. Kadangi socialinio būsto nuomos sutarties sudarymo, vykdymo ir nutraukimo tvarkos ir sąlygų reglamentavimas kito, tai svarbus yra nuomos teisių santykių atsiradimo momentas. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai neištyrė gyvenamųjų patalpų nuomos santykių atsiradimo pagrindo, taip pažeisdamas įrodinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas.

182. Dėl subjekto, atsakingo už skolas už tiekiamas energiją savivaldybei nuosavybės teise priklausančiam butui. Kasacinio teismo praktika dėl subjekto, atsakingo už tiekiamą šilumos energiją savivaldybei nuosavybės teise priklausančiam butui, nevienoda. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad daugeliu atveju kasacinis teismas yra konstatavęs, jog už suvartotą energiją turi atsakyti tiesiogiai vartotojas. Kasatorius pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008, akcentuota, kad pagal bendrąją taisyklę šilumos pirkimo–pardavimo teisinių santykių šalys yra šilumos tiekėjas ir atitinamai šilumos vartotojas ar patalpų savininkas; išanalizavęs šilumos tiekimą reglamentuojančius teisinius santykius, kasacinis teismas padarė išvadą, kad šių santykių dalyvis yra tiekėjas ir pastato savininkas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2010, padaryta išvada, kad kai sutartis šilumos tiekimo sutartis sudaryta su buto nuomininkais, už tiekiamą energiją atsakingi ne patalpų savininkai, bet nuomininkai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2009, pasisakyta, kad šilumos tiekėjas ir patalpų savininkas bei nuomininkas gali susitarti dėl to, kad nuomininkas taps šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarties šalimi; jeigu tokio susitarimo nėra, šilumos energijos sutarties šalis yra patalpų savininkas. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo nurodytos teismų praktikos, be to, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2005, kurios ratio decidenti skiriasi nuo nagrinėjamos bylos.

193. Dėl imperatyviosios teisės normoms prieštaraujančio sandorio pripažinimą niekiniu reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias imperatyviosioms teisės normoms prieštaraujančio sandorio pripažinimą niekiniu. Teismas, vadovaudamasis CK 1.78 straipsnio 1, 5 dalimis, 1.80 straipsnio 1 dalimi, pripažino sandorį niekiniu, tačiau konkrečiai nedetalizavo, kokias nuostatas šis sandoris yra pažeidęs. Kasatoriaus skundžiamame sprendime yra nurodytos CK 6.383 straipsnio 3 dalies, 6.188 straipsnio 2 dalies, 6.390 straipsnio 2 dalies normos, tačiau lingvistiškai aiškinant jas nėra akivaizdžiai išreikštų draudimų. Taigi, toks teismo sprendimas yra nepakankamai pagrįstas. Kasatorius pažymi, kad Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse reglamentuota, jog šilumos tiekėjas gali atsisakyti sudaryti šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį su buto ar kitų patalpų nuomininku tik taisyklėse nurodytais atvejais (kai vartotojas skolingas už suvartotą šilumą, buto ar kitų patalpų nuomininkui pradėtos nuomos nutraukimo procedūros, ar sutarties negalima sudaryti nuo šilumos tiekėjo nepriklausančių aplinkybių, kitais teisės aktų nustatytais atvejais). Kasatorius daro prielaidą, kad šilumos tiekėjas gali nutraukti sutartį su patalpų nuomininku, kai jis skolingas už šilumos energiją. Kasatorius pažymi ir tai, kad CK bei kituose specialiuose šilumos ūkį reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra imperatyviai nustatyta, kad šilumos tiekėjas negali nutraukti energijos pirkimo–pardavimo sutarties su fiziniu asmeniu. Dėl to, kad teisės aktuose nereglamentuojamas šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių nutraukimas, šalių sudarytoje sutartyje taip pat neaptartas, be to, įstatyme exspressis verbis nenustatyta imperatyvo, draudžiančio tokios sutarties nutraukimą, pirmosios instancijos teismas, kasatoriaus nuomone, pagrįstai pripažino santykius dėl šilumos pirkimo nutrūkusiais ir prievolė už šilumos energiją liko buto savininkui.

204. Dėl teisės principų taikymo šalių ginčui spręsti. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog, tiekėjui vienašališkai nutraukus su buto nuomininku sutartį ir atsiskaitymo naštą perkėlus buto savininkui, nesant tam atskiro susitarimo ar teismo sprendimo, būtų pažeidžiami protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principai. Kasatoriaus nuomone, teismas nevertino šilumos tiekėjo sąžiningų veiksmų prieš ir po sutarties nutraukimo.

21Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė prašo ieškovo kasacinį skundą atmesti, o skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

221. Dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomos teisinių santykių vertinimo. Atsakovas mano, kad apeliacinės instancijos teismas vadovavosi suformuota praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos

232012 m. sauso 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012) ir pagrįstai atkreipė dėmesį į teisinių santykių dėl buto nuomos kilmę bei pobūdį. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad dėl socialinio būsto formuojama teismų praktika negali būti taikoma butams, kurie tokio statuso neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-352/2010).

242. Dėl subjekto, atsakingo už skolas už tiekiamas energiją savivaldybei nuosavybės teise priklausančiam butui. Atsakovas nesutinka su kasacinio skundo teiginiu, kad praktika nevienoda, ir mano, kad apeliacinės instancijos teismas vadovavosi nuoseklia suformuota praktika, kurioje nurodyta, jog būtina nustatyti galutinį energijos vartotoją ir už suvartotą energiją turi atsiskaityti tiesioginis jos vartotojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K3-211/2007; 2005 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2005). Kasatorius cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2009, nurodydamas, kad šilumos tiekėjas ir patalpų savininkas bei nuomininkas gali susitarti dėl to, kad nuomininkas taps šilumos energijos sutarties šalimi. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad kasatoriaus cituojamoje byloje nuomininkas ir šilumos tiekėjas nebuvo sudaręs šilumos tiekimo sutarties, priešingai nei nagrinėjamoje.

253. Dėl imperatyviosios teisės normoms prieštaraujančio sandorio pripažinimą niekiniu reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo. Atsakovas pažymi, kad energijos pirkimo–pardavimo sutartis yra viešoji sutartis. Taigi, šiuo atveju ribojamas laisvės principas, nes sudaryti tokią sutartį juridiniam asmeniui (verslininkui) yra pareiga, nustatyta įstatyme: jis negali rinktis su kuo sudaryti sutartį, o su kuo – ne. Kartu energijos pirkimo–pardavimo sutartis yra vartojimo sutartis, kurios nutraukimas reglamentuojamas CK 6.390 straipsnyje. Atsakovas aiškina, kad šio įstatymo nuostatos leidžia manyti, jog vienašališkai nutraukti energijos pirkimo–pardavimo sutartį gali tik fizinis asmuo (šilumos vartotojas), išskyrus įstatyme nustatytus atvejus, tačiau ne energijos tiekėjas. Išimtis taikoma, kai yra esminis sutarties pažeidimas ir kai abonentas yra juridinis asmuo. Taigi, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad kasatorius nepagrįstai nutraukė sutartį su nuomininku, taip pažeisdamas imperatyviąsias teisės normas.

264. Dėl teisės principų taikymo šalių ginčui spręsti. Atsakovas pažymi, kad kasatoriaus sąžiningumas, be kita ko, reiškia nepiktnaudžiavimą teise. Atsakovas mano, kad pagal bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus akivaizdu, jog nesąžininga kito asmens, t. y. nuomininko, prievolę perkelti buto savininkui, kai atsakovų nesaisto socialinio būsto nuomos santykiai, be to, yra sudaryta tiekėjo ir nuomininko sutartis.

27Atsiliepime į kasacinį skundą trečiasis asmuo savivaldybės įmonė ,,Vilniaus miesto būstas“ prašo ieškovo kasacinį skundą atmesti, o skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Trečiasis asmuo atsiliepime į kasacinį skundą nurodo tuos pačius argumentus, kaip ir nurodyti atsakovo atsiliepime į kasacinį skundą.

28Teisėjų kolegija

konstatuoja:

29IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

30Dėl subjekto, atsakingo už skolą už tiekiamas energiją savivaldybei nuosavybės teise priklausančiam butui

31Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino materialiosios teisės normas, kuriose nustatytas subjektas, atsakingas už skolą už pateiktą šilumos energiją savivaldybei nuosavybės teise priklausančiam butui; cituodamas kasacinio teismo praktiką išsako abejonę dėl nevienodos šiuo klausimu teismų praktikos.

32Šilumos energija tiekiama šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarčių pagrindu (CK 6.383 straipsnis). Taigi šilumos vartotojo pareiga mokėti už tiekiamą šilumos energiją siejama su asmeniu, kuris tokią pareigą yra prisiėmęs pagal sutartį. Teisės aktuose dėl šilumos ir karšto vandens pirkimo–pardavimo nereglamentuota situacija, kai patalpų savininkas yra išnuomojęs gyvenamąsias patalpas nuomininkui, ir šis yra faktinis šilumos bei karšto vandens vartotojas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad pagal bendrąją taisyklę šilumos

33pirkimo–pardavimo teisinių santykių šalys yra šilumos tiekėjas ir atitinkamai pastato savininkas – šilumos vartotojas ar pastato, kitų patalpų savininkas – buitinis šilumos vartotojas. Tokio reglamentavimo pagrindu konstatuota, kad, nepaisant to, kas naudojasi pastatu ar patalpomis, kurioms tiekiamas šilumos energija, šilumos pirkimo–pardavimo teisinių santykių dalyvis yra pastato ar pastato patalpų savininkas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-3/2008; kt.). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokia išvada padaryta byloje, kai šilumos energija buvo tiekiama savivaldybei nuosavybės teise priklausančiam butui, kuris kaip socialinis būstas išnuomotas trečiajam asmeniui, su kuriuo nors ir sudaryta nuomos sutartis, tačiau joje neaptarta nuomininko pareiga atsiskaityti už sunaudotą šilumos energiją, juolab nuomininkas nesudaręs su tiekėju šilumos tiekimo sutarties. Dėl to šioje byloje kartu išaiškinta, kad tuo atveju, kai nėra sudarytos rašytinės sutarties su tiekėju, laikytina, kad šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas šilumos tiekėjo ir buto, kuriam tiekiama šiluma, savininko (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-3/2008; kt.). Taigi, nesant rašytinės šilumos tiekimo sutarties ir buto savininkui neaptarus su buto nuomininku atsiskaitymo už šilumą tvarkos, buto savininkas laikytinas atsakingu už butui tiekiamą šilumą.

34Kasacinio teismo išaiškinta ir tai, kad šilumos energijos ir karšto vandens vartojimo sutarties dalyvis gali būti ne tik patalpų savininkas, bet ir jų nuomininkas; šilumos energijos bei karšto vandens tiekėjas ir patalpų savininkas (nuomotojas) bei nuomininkas gali susitarti dėl to, kad nuomininkas taps šilumos energijos ir karšto vandens pirkimo–pardavimo sutarties šalimi; jeigu tokio susitarimo nėra, šilumos energijos sutarties šalis (pirkėjas) yra patalpų, į kurias tiekiama šiluma, savininkas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-209/2010, 2009 m. liepos 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-280/2009; 2009 m. gruodžio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-549/2009; kt.)

35Nagrinėjamoje situacijos nustatyta, kad atsakovė R. A. bute gyvena nuo 1992 m. vasario 6 d., ieškovas ir atsakovė R. A. 1994 m. gruodžio 28 d. sudarė atsiskaitymo už butų šildymą ir karštą vandenį sutartį, kurios 1 punktu atsakovė R. A. įsipareigojo atsiskaityti už tiekiamą energiją; 2001 m. kovo 29 d. atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės ir R. A. sudarytoje gyvenamosios patalpos nuomos sutartyje nustatyta, kad nuomininkė įsipareigoja kas mėnesį mokėti buto nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius. Taigi, apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad, esant sudarytai buto nuomininko ir šilumos tiekėjo sutarčiai, šilumos vartotoja šiuo atveju laikytina buto nuomininkė, kuriai ir tenka pareiga atsiskaityti už tiektą nuomojamam butui šilumos energiją.

36Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada dėl subjekto, atsakingo už skolas už patiektą energiją savivaldybei nuosavybės teise priklausančiam butui, ir sprendžia, kad tokia išvada atitinka pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad, nors darydamas išvadas apie nuomininką, kaip atsakingą už šilumos tiekimą subjektą, apeliacinės instancijos teismas pateikė nuorodą į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ v. Daugiabučio namo Tilžės g. 28 savininkų bendrija, bylos Nr. 3K-3-269/2005; 2008 m. vasario 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje 791-osios daugiabučio namo savininkų bendrija, kt. v. AB „Grigiškės“, bylos Nr. 3K-3-211/2008, kurių ratio decidendi skiriasi nuo nagrinėjamos bylos, tačiau tai nesudaro pagrindo pripažinti, jog buvo nukrypta nuo teismų praktikos šiuo klausimu. Teisėjų kolegija atmeta kasacinio skundo argumentus dėl nevienodos praktikos kaip nepagrįstus, nes šis kasacinio skundo argumentas buvo grindžiamas netiksliai ir fragmentiškai cituojant kasacinio teismo nutartyje esantį išaiškinimą ir neatsižvelgiant į bylos, kurioje šie išaiškinimai nurodyti, aplinkybes.

37Dėl su buto nuomininku sudarytos šilumos pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo pripažinimo niekiniu

38Kasatorius su buto nuomininke 1994 m. gruodžio 28 d. sudarė atsiskaitymo už buto šildymą ir karštą vandenį sutartį. Kadangi buto nuomininkė atsakovė R. A. mokėjo ne už visą patiektą energiją, tai kasatorius, įspėjęs įstatyme nustatytu terminu buto nuomininkę ir savininką, nutraukė šią sutartį. Apeliacinės instancijos teismas sutarties nutraukimą pripažino niekiniu. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias imperatyviosioms teisės normoms prieštaraujančio sandorio pripažinimą niekiniu, nes nedetalizavo, kokias imperatyviąsias nuostatas toks sandorio nutraukimas pažeidė. Kasatorius daro prielaidą, kad šilumos tiekėjas gali nutraukti sutartį su patalpų nuomininku, kai jis skolingas už šilumos energiją, nes nei CK, nei specialiuosiuose šilumos ūkį reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra akivaizdaus draudimo nutraukti tokią sutartį.

39Pagal CK 6.383 straipsnio 3 dalį energijos pirkimo–pardavimo sutartis yra viešoji. Kartu ši sutartis laikoma ir vartojimo sutartimi, kuriai taikomos CK 6.188 straipsnio 2 dalies nuostatos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad viešųjų sutarčių atsiradimą lėmė aplinkybė, jog Lietuvos ūkyje veikia ne viena natūrali monopolija ir valstybei tenka specialiai reglamentuoti tam tikras ūkio šakas, kuriose nėra pakankamos konkurencijos. Tai valstybė daro išleisdama teisės aktus, kuriuose įtvirtinamos specialios elgesio taisykles, esminės privalomos tokių sutarčių sąlygos. Taigi viešosios sutarties institutas atspindi viešąjį interesą, kad, įsikišant į sutarčių sudarymo procesą, būtų užtikrintas elektros energijos, šilumos, vandens ar kt. šalies ūkio funkcionavimui bei asmeniniams (buitiniams) gyventojų poreikiams strategiškai svarbių prekių prieinamumas, apginta silpnesnioji sutartinio santykio šalis – transporto, ryšių, elektros, šilumos, dujų, vandentiekio ar kt. paslaugų vartotojas. Dėl to viešoji sutartis laikytina sutarčių laisvės principo išimtimi, nes sutarties šalys pačios tiesiogiai visų sutarties sąlygų nenustato, jos reglamentuojamos atitinkamų teisės aktų (pvz., reglamentuojant paslaugų kainas ir kitas sutarties sąlygas); (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,ŽVC“ v. mokslinė gamybinė akcinė bendrovė ,,Precizika“, bylos Nr. 3K-3-90/2012; 2009 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Vilniaus energija“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-280).

40Energijos pirkimo–pardavimo sutarties vienašalio nutraukimo sąlygos nustatytos CK 6.390 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį vartotojas, naudojantis energiją buitinėms reikmėms, turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį apie tai pranešdamas energijos tiekimo įmonei, jeigu yra visiškai sumokėjęs už suvartotą energiją; daugiabučiame name gyvenantis vartotojas šią teisę gali įgyvendinti tik tuo atveju, jeigu toks sutarties nutraukimas nepadarys žalos kitų namo butų gyventojams. Jeigu abonentas yra juridinis asmuo, tai energijos tiekimo įmonė turi teisę vienašališkai atsisakyti sutarties CK 6.217 straipsnyje nustatytais pagrindais, jeigu sutartis nenumato ko kito. Taigi, atsižvelgiant į įstatymų leidėjo valią reglamentuoti viešosios sutarties institutą, bendrosiose energijos tiekimo sutartį reglamentuojančiose teisės normose nustatyti atvejai, kada energijos tiekimo įmonė turi teisę vienašališkai nutraukti energijos pirkimo–pardavimo sutartį – turi teisę nutraukti tik su juridiniu asmeniu sudarytą šilumos pirkimo–pardavimo sutartį ir tik tokiu atveju, kai yra esminis sutarties pažeidimas.

41Specialiuosiuose šilumos ūkį reglamentuojančiuose teisės aktuose (Šilumos ūkio įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose – ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 patvirtintose Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse, 2003 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 4-289 patvirtintose Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinėse sąlygose – išsamiau aptarta energijos tiekimo įmonės teisė nutraukti ar apriboti energijos tiekimą, bet ne teisė nutraukti tokią sutartį, juolab teisė apriboti ar sustabdyti šilumos energijos tiekimą negalėtų būti įgyvendinama prieš daugiabučio namo vartotojus.

42Šilumos ūkio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šilumos vartotojui, neapmokėjusiam sąskaitos už šilumą daugiau kaip 30 dienų, šilumos tiekėjas turi teisę sutartyje nustatyta tvarka sustabdyti šilumos pristatymą į įsiskolinusio vartotojo šildymo prietaisus. Daugiabučiame name leidžiama sustabdyti tik karšto vandens pristatymą į įsiskolinusio vartotojo karšto vandens prietaisus. Šio įstatymo 18 straipsnyje reglamentuojami šilumos tiekimo nutraukimo (ne sutarties nutraukimo) tvarka (šilumos tiekimas – centralizuotai pagamintos šilumos pristatymas ir pardavimas šilumos vartotojams (Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 33 punktas).

43Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų 27 punkte nustatyta, kad pagal šias sąlygas sudaryta šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis yra neterminuota ir nutraukiama tik šalims sudarius šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį pagal individualiai aptartas sąlygas. Kitos šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčių nutraukimo sąlygos nustatomos ūkio ministro patvirtintose Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse.

44Šilumos ir vartojimo taisyklių 56 punkte nustatyta, kad šilumos vartotojo pirkimo–pardavimo sutartys laikomos sudarytomis ar pakeistomis pagal teisės akte nurodytas standartines sąlygas, išskyrus individualiai aptartas sąlygas; 111.1 punkte – šilumos tiekėjas privalo sudaryti šiose taisyklėse ir teisės aktuose nustatyta tvarka šilumos pirkimo-pardavimo sutartį su savininku ar buitiniu vartotoju; 153 punkte aptarta šilumos tiekėjo teisė sustabdyti, raštu įspėjus pastato savininką ar buitinį vartotoją, visiškai arba apriboti šilumos, šilumnešio ir karšto vandens tiekimą šiame punkte aptartais atvejais, tarp jų ir tuo atveju, kai vartotojas neapmoka sąskaitos daugiau kaip 30 dienų, tačiau šios teisės negalima įgyvendinti daugiabučio namo vartotojams.

45Taigi bendrosiose viešąją šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutartį reglamentuojančiose teisės normose imperatyviai nustatyta, kad teisę vienašališkai nutraukti tokią sutartį turi fizinis asmuo (vartotojas); energijos tiekimo įmonė tokią teisę turi tik su juridiniu asmeniu sudarytai šilumos pirkimo–pardavimo sutarčiai ir tik CK 6.217 straipsnyje nustatytais pagrindais. Specialiuosiuose šilumos ūkį reglamentuojančiuose teisės aktuose sutarčių nutraukimas kitaip nei nustatyta bendrosiose teisės normose nereglamentuojamas, t. y. nenustatyta teisės energijos tiekimo įmonei vienašališkai nutraukti sutartį su daugiabučio namo vartotoju – fiziniu asmeniu, kai šis nemoka ar moka ne už visą tiekiamą šilumos energiją. Nesant imperatyviosiose energijos pirkimą–pardavimą reglamentuojančiose teisės normose nustatyto leidimo nutraukti su fiziniu vartotoju sudarytą sutartį, šilumos tiekėjas negalėjo nutraukti su patalpų nuomininku, kai jis skolingas už šilumos energiją, sutarties. Dėl to apeliacinės instancijos teismo išvada, kad CK 6.383 straipsnio 3 dalyje, 6.390 straipsnio 2 dalies normose nenustatyta leidimo energijos tiekimo įmonei nutraukti vienašališkai energijos tiekimo sutartį, sudarytą su fiziniu asmeniu, pripažintina pagrįsta. Byloje nustatyta, kad kasatoriaus ir atsakovės R. A. šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis buvo vienašališkai kasatoriaus nutraukta CK 6.217 straipsnio 1 dalies pagrindu. Atsižvelgdama į tai, kas pirmiau nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog kasatorius, vienašališkai nutraukdamas energijos tiekimo sutartį su buto nuomininke, pažeidė imperatyviąsias energijos pirkimą–pardavimą reglamentuojančias teisės normas, todėl vadovaudamasis CK 1.78 straipsnio 1, 5 dalimis, 1.80 straipsnio 1 dalimi tokį sutarties nutraukimą pripažino niekiniu.

46Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

47Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas, jog savivaldybės pateikta 2001 m. kovo 29 d. nuomos sutartis nėra socialinio būsto nuomos sutartis, teisės normomis nepagrindė tokios savo išvados, be to, neištyrė nuomos teisinių santykių atsiradimo pagrindo.

48Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje dėl socialinio būsto nuomos sąlygų ir nutraukimo tvarkos išaiškinta, jog pakitęs socialinio būsto nuomos sutarties sudarymo, vykdymo, nutraukimo tvarkos ir sąlygų reguliavimas lėmė, kad ginčai, kylantys iš socialinių gyvenamųjų patalpų nuomos santykių, turi būti nagrinėjami atsižvelgiant į nuomos sutarties sudarymo momentą. Taigi, asmenims, kuriems yra išnuomotos savivaldybės gyvenamosios patalpos pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą, Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytas socialinio būsto normatyvas ir šio būsto nuomos sąlygos netaikomi ir dėl to nuomos sutartys nekeičiamos, išskyrus atvejus, nustatytus Civiliniame kodekse. Šia teisės norma gyvenamųjų patalpų teisiniams nuomos santykiams, atsiradusiems iki 2003 m. sausio 1 d., valstybė užtikrino status quo bei jos prisiimtų įsipareigojimų pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą tęstinumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. sausio17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. V. R., kt., bylos Nr. 3K-7-110/2012). Taigi, nuomininkų, sudariusių gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis iki 2002 m. gruodžio 31 d., teisinė padėtis nuo 2003 m. sausio 1 d. įsigaliojus Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymui nekito.

49Byloje nustatyta, kad atsakovė R. A. savivaldybei priklausančiame bute gyvena nuo 1992 m. vasario 6 d., 2001 m. kovo 29 d. sudaryta savivaldybės ir atsakovės R. A. gyvenamosios patalpos nuomos sutartis. Remdamasi pirmiau nurodyta teismų praktika, teisėjų kolegija pažymi, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutarties sudarymo laikas lemia, kad atsakovų savivaldybės ir R. A. sudaryta buto nuomos sutartis nėra socialinio būsto nuomos sutartis, todėl kasacinio skundo argumentai dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomos teisinių santykių vertinimo pripažintini neturintys esminės reikšmės ginčo išsprendimui.

50Dėl kitų kasacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nesudaro CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų ir yra teisiškai nereikšmingi.

51Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatyto pagrindo panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą.

52Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo

53Kasacinio teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas) šioje byloje yra 50,40 Lt. Atmetus kasacinį skundą, ši suma priteistina valstybei iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis).

54Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

55Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

56Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Vilniaus energija“ (j. a. k. 111760831) į valstybės biudžetą 50,40 Lt (penkiasdešimt litų 40 ct) bylinėjimosi išlaidų.

57Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje keliami subjekto, atsakingo už skolas už patiektą šilumos energiją... 6. Ieškovas tiekia centralizuotą šilumos energiją daugiabučiam gyvenamajam... 7. Ieškovas 2009 m. lapkričio 2 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą,... 8. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė... 9. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010 m. birželio 19 d. sprendimu... 10. Teismas pripažino pagrįstu reikalavimą priteisti 2148,87 Lt skolą už... 11. Teismas pažymėjo, kad sutartis nebuvo nutraukta, šilumos energija ir toliau... 12. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas 2012 m. sausio 6... 13. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su apeliacinio skundo argumentu, kad... 14. Kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentų apeliacinės... 15. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 16. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 17. 1. Dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų... 18. 2. Dėl subjekto, atsakingo už skolas už tiekiamas energiją savivaldybei... 19. 3. Dėl imperatyviosios teisės normoms prieštaraujančio sandorio... 20. 4. Dėl teisės principų taikymo šalių ginčui spręsti. Kasatorius teigia,... 21. Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė prašo... 22. 1. Dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų... 23. 2012 m. sauso 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012) ir... 24. 2. Dėl subjekto, atsakingo už skolas už tiekiamas energiją savivaldybei... 25. 3. Dėl imperatyviosios teisės normoms prieštaraujančio sandorio... 26. 4. Dėl teisės principų taikymo šalių ginčui spręsti. Atsakovas pažymi,... 27. Atsiliepime į kasacinį skundą trečiasis asmuo savivaldybės įmonė... 28. Teisėjų kolegija... 29. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 30. Dėl subjekto, atsakingo už skolą už tiekiamas energiją savivaldybei... 31. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino... 32. Šilumos energija tiekiama šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarčių... 33. pirkimo–pardavimo teisinių santykių šalys yra šilumos tiekėjas ir... 34. Kasacinio teismo išaiškinta ir tai, kad šilumos energijos ir karšto vandens... 35. Nagrinėjamoje situacijos nustatyta, kad atsakovė R. A. bute gyvena nuo 1992... 36. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės... 37. Dėl su buto nuomininku sudarytos šilumos pirkimo–pardavimo sutarties... 38. Kasatorius su buto nuomininke 1994 m. gruodžio 28 d. sudarė atsiskaitymo už... 39. Pagal CK 6.383 straipsnio 3 dalį energijos pirkimo–pardavimo sutartis yra... 40. Energijos pirkimo–pardavimo sutarties vienašalio nutraukimo sąlygos... 41. Specialiuosiuose šilumos ūkį reglamentuojančiuose teisės aktuose (Šilumos... 42. Šilumos ūkio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šilumos... 43. Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais... 44. Šilumos ir vartojimo taisyklių 56 punkte nustatyta, kad šilumos vartotojo... 45. Taigi bendrosiose viešąją šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutartį... 46. Dėl kitų kasacinio skundo argumentų... 47. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas,... 48. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje dėl socialinio... 49. Byloje nustatyta, kad atsakovė R. A. savivaldybei priklausančiame bute gyvena... 50. Dėl kitų kasacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie... 51. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 52. Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo ... 53. Kasacinio teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir... 54. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 55. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m.... 56. Priteisti iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Vilniaus energija“... 57. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...