Byla 2-856-199/2015
Dėl nuomos sutarties pakeitimo, nuomos sutarties sąlygų pripažinimo negaliojančiomis, įpareigojimo pakeisti nuomos sutartį

1Kauno apylinkės teismo teisėja Olga Šinkarenko, sekretoriaujant Ramunei Vonžodaitei, nedalyvaujant ieškovei V J. A., dalyvaujant jos atstovei advokatei Danai Žvingilienei, atsakovo Kauno miesto savivaldybės atstovui M. B., nedalyvaujant tretiesiems asmenims R. A., J. K., S. K., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V J. A. ieškinį, papildomus ieškinius atsakovui Kauno miesto savivaldybei, tretieji asmenys R. A., J. K., S. K. dėl nuomos sutarties pakeitimo, nuomos sutarties sąlygų pripažinimo negaliojančiomis, įpareigojimo pakeisti nuomos sutartį,

Nustatė

2Ieškovė prašo:

31.Pripažinti negaliojančiomis 2004-04-22 savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, sudarytos su ieškove V.J. A., sąlygas, įrašytas šios |sutarties 2.1, 8.1 ir 8.2 punktuose. 2.Panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015-02-12 sprendimo Nr T-67 dalį, kuria butas ( - ) įrašytas į Kauno miesto savivaldybės socialinio būsto fondo kaip savivaldybės būsto fondo dalies sąrašą, pripažįstant, kad butas ( - ) priklauso savivaldybės būsto fondui. 3.Pripažinti ieškovei V J. A. teisę į atsilaisvinusį savivaldybei priklausantį butą ( - ) ir įpareigoti Kauno miesto savivaldybę per teismo nustatytą terminą pakeisti savivaldybei Gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, pasirašytą 2004-04-22 su ieškove V J. A. dėl savivaldybei priklausančio buto, esančio ( - ), įpareigojant į sutartį įrašyti visas buto, esančio ( - ) patalpas ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ir jo atstovė nurodė, kad iki 1987 metų ieškovės šeima teisėtai naudojosi tik vienu butu, esančiu Šv( - ). Šias patalpas pagal 1970-09- 03 planą sudarė patalpos - a-1/6,10 kv.m.; IV-1/7,90 kv.m.; IV-4/11,29 kv.m., IV-5/16,73 ir IIa-3/13,02 kv.m. Kauno miesto LDT Vykdomojo komiteto 1987 m. spalio 16 d. sprendimo Nr.238 2 punktu buvo nuspręsta iš ieškovei šeimai priklausančio 4-ojo buto „išjungti" gyvenamąjį plotą 13,02 kv.m ir sprendimo 2.1 punktu buvo nurodyta, kad gyvenamojo ploto 13,02 kv.m. patalpa, priklausiusia ( - ) ir leista kito buto nuomininkui naudotis kaip pagalbine patalpa, o sprendimo 3 punktu ieškovei, V.J. A., leista naudotis bendro naudingo ploto 46,11 kv.m. kaip pagalbine patalpa. 1997 m. spalio 16 d. raštu Nr. A-843 Gamybinė butų ūkio valdyba ieškovę informavo, kad dėl atsilaisvinusios patalpos ( - ) bendro naudingo ploto 46,11 kv.m. atskira nuomos sutartis nebus sudaryta. 1992-12-16 Gyvenamojo namo avarinės būklės nustatymo aktu buvo konstatuota, kad gyvenamojo namo ( - ), pastatyto 1897 m., nusidėvėjimas yra 71%. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2004-04-01 įsakymu Nr. A-802 „Dėl gyvenamosios patalpos ( - ) nuomos sutarties pakeitimo" konstatavo, kad ieškovei J.V. A., perduodamas kambarys (4-4/11,29 kv.m.) su dalimi bendro naudojimo patalpų (4-1/7,9 kv.m. ir a-1/6,1 kv.m.), esančių bute ( - ). Šio įsakymo 2-uoju punktu buvo įpareigota savivaldybės įmonė „Santakos butų ūkis" pakeisti ieškovei 2-jų kambarių 35,92 kv.m. naudingo ploto gyvenamųjų patalpų su dalimi bendro naudojimo patalpos (a-1) ( - ) nuomos sutartį. Vadovaujantis aukščiau minėtu administraciniu aktu su ieškove buvo pasirašyta Savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, pagal kurią ieškovei savivaldybės išnuomotą butą sudarė du kambariai (16,73 kv.m. ir 11,29 kv.m.), atskira virtuvė 7,90 kv.m.. Ieškovei ir jos šeimai valstybės suteiktame bute Nr. 4 nėra nei WC, nei vonios patalpų, tačiau jie nuo 1987- 10-16 Požėlos rajono LDT Vykdomojo komiteto sprendimo Nr. 238 priėmimo dėl leidimo naudotis butu, esančiu Požėlos g. 44-3, kaip pagalbinėmis patalpomis įgijo teisę naudotis vonios bei WC patalpomis, kurios įeina į 3-iajam butui priklausančias patalpas. 2009-06-30 Kauno m. savivaldybės administracijos iniciatyva buvo tikrintos ieškovės ir jos šeimos gyvenimo sąlygos. Komisija nustatė, kad ieškovė su šeima naudojasi ( - ) patalpomis. Nors komisija konstatavo, kad tai pagalbinės ( - ) patalpos, tačiau šios patalpos iki šiol viešame registre įregistruotos kaip atsakovui Kauno miesto savivaldybei priklausantis 51,27 kv.m. bendro ploto, 34,09 kv.m. gyvenamojo ploto butas. 2009 m. birželio 30 d. Gyvenamųjų patalpų ( - ) apžiūros aktu Nr. ER-320 buvo konstatuota, kad butas ( - ) (pagalbinės patalpos) yra sujungtos su to paties namo 4-uoju butu, kuriame gyvena šio buto nuomininkė V.J. A. su šeima. Akte nurodyta, kad „visus patogumus buto gyventojai atliko savo lėšomis, atliko remontą". Abu butus sieja bendra patalpa-koridorius, per ją patenkama į abu butus, kad savivaldybei priklausančiame bute Nr. 4 nėra nei tualeto, nei vonios patalpos, tai reiškia, kad šis butas neatitinka buto statuso ir ieškovės šeima naudojasi WC ir vonios patalpa, kurios priklauso trečiajam butui. Kadangi jau 27 metai ieškovės šeima, kurią sudaro 4 suaugę asmenys ir nepilnamečiai vaikai, naudojasi abiem butais, ieškovė 2013-12-16 kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės Gyvenamojo fondo administravimo skyrių dėl nuomos sutarties pakeitimo. 2014-01-29 raštu Nr. 53-5-442 ieškovei buvo atsakyta neigiamai, 2014 02 03 raštu Nr. 02-01/14 pakartotinai per advokatę ieškovė kreipėsi į tą savivaldybės skyrių, prašydama paaiškinti, kaip ir kur ieškovės šeima turėtų naudotis WC patalpa, vonia, jei tokių patalpų savivaldybei priklausančiame 4-me bute nėra, o ieškovė jau gavo įspėjimą išsikelti iš 3-iojo buto patalpų. 2014-03-10 raštu Nr. 53-2-454 į tai nebuvo paaiškinta, o nurodyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namas atnaujinti (modernizuoti) įstatymu, socialinis būstas nuomojamas laikantis eiliškumo šeimoms ir asmenims, įrašytiems į sąrašus socialiniam būstui išsinuomoti, o aš nesu įrašyta į sąrašus socialiniam būstui išsinuomoti. Šie teiginiai visiškai nepagrįsti. Butas Nr. 4, esantis ( - ) ieškovei suteiktas teisėtai ir leista 3-iuoju butu naudotis taip pat teisėtai 1987 metais, t.y. L R Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namas atnaujinti (modernizuoti) įstatymo priėmimo. Ieškovė ir jo atstovė nurodo, kad apie ieškovės ir jos šeimos suteiktą 1960 metais butą, esantį ( - ), Kauno miesto savivaldybėje duomenų nėra išlikę. SĮ Santakos BŪT Centro Asmens sąskaitoje Nr. 5034466 nurodyta, kad ieškovė V. A. atvyko į butą Šv( - ) 1960-08-06 ir apsigyveno nuolat. Nuo 1965 m. nuolat šiame bute gyvena ir trečiasis asmuo J. K., gim. ( - ), nuo 1981-02-12 - sunūs R. A. ir nuo 1991-01-10 anūkas S. K.. Analogiški duomenys nurodyti ir Gyventojų registro tarnybos išduotuose išrašuose apie minėtų asmenų deklaracijas. Ginčo tarp šalių nėra, kad ieškovės apsigyvenimo metu patalpos priklausė valstybiniam butų fondui ir buvo nuomojamos neribojant nuomos santykių kokiu nors terminu, sutarties galiojimas nebuvo siejamas su asmens turtine padėtimi. Teisė naudotis ginčo patalpomis ieškovei atsirado dar iki 1964 m. red. CK priėmimo. Ši teisė neišnyko ir pasikeitus teisės į būstą reguliavimui, todėl 2004-04-22 keisdami su ieškove nuomos sutartį, Kauno miesto savivaldybė negalėjo į nuomos sutartį įrašyti Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytų socialinio būsto nuomos sąlygų ir nepagrįstai siejo su ieškovės turtine padėtimi, nors šios patalpos buvo suteiktos 1960 m. ne kaip socialinis būstas, o Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas negaliojo. 2004-04-22 savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartyje sąlygų įrašymas 2.1 p., 8.1p., 8.2p. negalėjo ir nepakeitė buto teisinės padėties, todėl nesukėlė ir negalėjo sukelti ieškovei teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2012). Aukščiausiojo Teismo išvados išnagrinėtose bylose patvirtina, kad V.J. A., 1960 metais teisėtai suteiktas butas nebuvo ir nėra socialinis būstas, nes tokiu metu tokių būstų ir nebuvo, todėl 2004-04-24 Sutartyje sąlygos 2.1, 8.1p., 8.2 p. buvo įrašytos neteisėtai ir nepagrįstai, t.y. negalėjo būti į nuomos sutartį įrašytos Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytos socialinio būsto nuomos sąlygos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012-01-17 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr 3K-7-110/2012, pakeista kasacinio teismo praktika dėl socialinio būsto nuomos sąlygų ir nutraukimo tvarkos taikymo gyvenamųjų patalpų nuomos sutartims, sudarytoms iki 2002-12-31, pagal kurią gyvenamųjų patalpų nuomos sutartims buvo taikomos teisės normos, neatsižvelgiant į savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sudarymo momentą, kurių nutraukimui taikytinos Civilinio kodekso, o ne Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo normos. Ginčijama 2004-04-24 sutartis sudaryta vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004-04-01 įsakymu Nr. A-802 dėl nuomos sutarties pakeitimo, vadovaujantis LR CK 6.598 ir 6.603 straipsniais, kurie reglamentuoja nuomos sutarties pakeitimą. ( - ) butas nėra socialinis būstas. Kadangi atsakovės atstovas keisdamas 2004-04-24 su ieškove nuomos sutartį, nepagrįstai į ją įrašė 2.1,8.1p., 8.2 punktus vadovaujantis LR Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo, tai šie sutarties punktai pripažįstami negaliojančiais, kaip prieštaraujantys imperatyvioms teisės normoms. LR CK 6.586 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti pripažinta negaliojančia per trejų metų ieškinio senaties terminą. Šis terminas skaičiuojamas nuo sutarties sudarymo dienos. Tačiau apie tai, kad su ieškove 2004-04-24 sudarant naują sutartį pakeičiant anksčiau sudarytą buvo įrašytos socialinio būsto sąlygos, ieškovė nežinojo. Nors įstatyme nurodyta, kad socialinio būsto nuomos sutartyje privalo būti įrašyta nuomininko pareiga kas treji metai deklaruoti visų šeimos narių turtą ir gaunamas pajamas, tačiau ieškovė šios pareigos niekada nevykdė ir Kauno miesto savivaldybė nuo 2004 metų, t.y. 11 metų nereikalavo vykdyti šios privalomos sąlygos. Tik vieną kartą po 8 metų, t.y. 2012 m. birželio mėn. telefonu buvo paskambinta ieškovei ir pasiūlyta pateikti deklaraciją teigiant, kad pateikus deklaraciją galės būti perskaičiuoti UAB ,.Būstas" mokesčiai. Atsakovės į civilinę bylą pateiktas Kauno miesto savivaldybės administracijos gyvenamojo fondo administravimo skyriaus 2015-05-11 raštas Nr. 53-9-872 patvirtina, kad jokių raštų dėl ieškovės ir jos šeimos narių turto deklaracijos pateikimo Skyriuje nėra, o 4-tas butas, esantis ( - ) į savivaldybės socialinio busto fondą kaip savivaldybės busto fondo dalies sąrašą įtrauktas tik Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014-12-22 sprendimu Nr. T-714, išdėstant jo naują redakciją 2015-02-12 sprendimu Nr T-67. Tik tai 2015-05-13 raštu Nr. (33.195) R-2354 atsakovės atstovei pateikus į civilinę bylą duomenis dėl ginčo buto, ieškovei tapo žinoma, kad butas ( - ) savivaldybės yra laikytinas socialiniu būstu. .Kauno miesto savivaldybės Taryba be jokio teisinio pagrindo butą ( - ) Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. T-714 įrašė į Kauno miesto savivaldybės būsto fondo sąrašą ir į Socialinio būsto fondo, kaip savivaldybės būsto fondo dalies, sąrašą, tačiau 2015 m. vasario 12 d. sprendimu Nr. T-67 pati savivaldybės Taryba nurodė, kad keičiamas 2014 m. gruodžio 22 d. sprendimas Nr. T-714 ir priimamas sprendimas nauja redakcija, kuria butas ( - ) įrašytas į socialinio būsto fondą. Savivaldybėms nėra suteikta teisė asmenims teisėtai gyvenant savivaldybės būste keisti būstą iš savivaldybės būsto į socialinį būstą, todėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015 m. vasario 12 d. sprendimo Nr. T-67 dalis dėl buto ( - ) įrašymo į socialinio būsto fondo kaip savivaldybės būsto fondo dalies sąrašą naikintina. Terminas ginčyti šį administracinį aktą skaičiuotinas nuo sužinojimo dienos, t.y. 2015-05-13, todėl termino ieškovė nepraleido. Atsakovas Kauno miesto savivaldybė su ieškiniu, papildomais ieškiniais nesutinka, prašo juos atmesti, taikyti ieškinio senatį. Atsakovas ir jo atstovas nurodė, kad gyvenamosios patalpos, esančios ( - ) Kaune, nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei. Vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004-04-01 įsakymu Nr. A-802, 2004-04-22, sudaryta 35,92 kv. m bendrojo naudingojo ploto gyvenamųjų patalpų, adresu ( - ), nuomos sutartis su V. J. A.. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014-12-22 sprendimu Nr. T-714, kurio nauja redakcija išdėstyta Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015-02-12 sprendimu Nr.T- 67, gyvenamosios patalpos, adresu ( - ), įtrauktos į Kauno miesto savivaldybės socialinio būsto fondo, kaip Savivaldybės būsto fondo dalies, sąrašą. Gyvenamųjų patalpų, adresu ( - ), nuomos sutarties, 2004-04-22 sudarytos tarp Kauno miesto savivaldybės ir V. J. A., 2.1 punkte numatyta, kad nuomininkas įsipareigoja pateikti asmens (šeimos) pajamų ir turto deklaracijas (12 paskutinių mėnesių); tos pačios nuomos sutarties 8.1 ir 8.2 punkte numatyta, kad nuomos sutartis nutraukiama, kai nuomininkas (jo šeima) nuosavybės teise įsigyja būstą ir kai nuomininko šeimos turtas ir pajamos viršija dydžius, nustatytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos. Ši sutartis ieškovės yra pasirašyta, jokių pastabų ar prieštaravimų dėl nurodytų punktų nepateikta. Ieškovės teiginys, kad ginčijamų nuomos sutarties sąlygų įtraukimas į nurodytos nuomos sutartį neteisėtas yra visiškai nepagrįstas. Nuomos sutartis yra dvišalis sandoris, kuriam, vadovaujantis LR CK 1.63 straipsnio 6 dalimi, sudaryti būtina dviejų šalių suderinta valia. Pagal LR CK 1.64 straipsnio 1 dalį asmens laisva valia gali būti išreikšta žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma. Kadangi LR CK 6.579 straipsnis imperatyviai nurodo rašytinę sutarties formą, kai nuomotojas yra savivaldybė, ieškovė, pasirašydama gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, t. y. išreikšdama savo valią, patvirtino, jog suderina su Kauno miesto savivaldybe šį nuomos sandorį pasiūlytomis sąlygomis. LR CK 6.154 straipsnyje numatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. LR CK 6.156 straipsnis numato, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Pastebėtina, jog nuomos sutarties pasirašymo metu, ieškovė buvo pilnametė, nei pagrindiniame, nei papildomame ieškiniuose nenurodoma, jog jos civilinis veiksnumas buvo apribotas teisės aktų nustatyta tvarka ir pagrindais, todėl ieškovė turėjo pilną atsakomybę už savo civilinių teisių įgyvendinimą. Nuomos sutartis apsprendžia nuomotojo ir nuomininko tarpusavio teises ir pareigas, todėl sutarties šalys privalo jomis vadovautis. Ieškovei ir jos šeimos nariams nuomos sutarties sąlygos buvo žinomos nuo 2004-04-22, t. y. nuo sutarties sudarymo momento. Pasirašydama nuomos sutartį, ieškovė patvirtino, jog sutinka su nuomos sutarties sąlygomis, jokių prieštaravimų ar pastabų iš ieškovės nebuvo pateikta nei pasirašant nuomos sutartį, nei vėliau. Priešingai, ieškovė ir jos šeimos nariai 2012 metais pateikė šeimos turto ir pajamų deklaracijas, kaip to reikalauja teisės aktai bei numato gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis ir kas dar kartą patvirtina, jog ieškovė ir jos šeimos nariai sutiko su gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sąlygomis. LR CK 6.226 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad dalinis sutarties negaliojimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu be vienos iš sutarties sąlygų šalys nebūtų sudariusios sutarties. Akivaizdu, kad Kauno miesto savivaldybė be ginčijamų sutarties sąlygų, kuriose yra nustatytos imperatyvios L R valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo, šiuo metu L R paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas normos, nebūtų sudariusi nagrinėjamos sutarties, kadangi ji prieštarautų galiojantiems teisės aktams, todėl atitinkamai būtų buvę viršyta Kauno miesto savivaldybės kompetencija sandorio sudarymui ir jo nuostatų nustatymui. Ginčo gyvenamosios patalpos, adresu ( - ), nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei, jis priskirtas socialinio būsto fondui ir šių patalpų nuomos sąlygas tvarką nustato specialusis Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymas (nuo 2015-01-01 Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas). Paramos būstui įsigyti įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad asmeniui (šeimai) nuosavybės teise įgijus būstą, socialinio būsto nuomos sutartis su juo nutraukiama nuomos sutartyje nustatyta tvarka, o 11 straipsnio 4 dalyje buvo numatyta, kad socialinio būsto nuomos sutartyje turi būti nustatyta, kad socialinio būsto nuomininko turtui ar pajamoms viršijant dydžius, nustatytus pagal šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies sąlygas, nuomos sutartis nutraukiama nuomos sutartyse nustatyta tvarka. Duomenys apie turtą ir pajamas pateikiami ne dažniau kaip vieną kartą per trejus metus. Minėtos nuostatos galiojo ieškovei pasirašant ginčo gyvenamųjų patalpų, adresu ( - ) nuomos sutartį, todėl ieškovė ir jos šeimos nariai privalėjo teikti turto ir pajamų deklaraciją Kauno miesto savivaldybės administracijos atsakingam padaliniui. LR CK 6.157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šalys savo susitarimu negali pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyvių teisės normų galiojimo ir taikymo. Kadangi sudarant nuomos sutartį su ieškove jau galiojo Paramos būstui įsigyti įstatymo 11 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatos, todėl šios sutarties šalys, vadovaujantis LR CK 6.157 straipsnio nuostatomis, net negalėjo šių nuostatų neįrašyti į sutartį. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė pasirašė savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, atitinkančią jos sudarymo metu galiojusį Paramos būstui įsigyti įstatymą (nuo 2015-01-01 Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas) ir jame nustatytas socialinio būsto nuomos sąlygas, todėl pripažinti negaliojančiomis ginčijamas 2004-04-22 savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties 2.1, 8.1, 8.2 punktuose nurodytas sąlygas nėra pagrindo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 2002-12-20 nutarimo Nr. 39 8 punkte yra numatytas atskirų rūšių reikalavimams pareikšti ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymas. To paties nutarimo 8.3 punkte yra numatyta, kad reikalavimams dėl nuginčijamų sandorių pripažinimo negaliojančiais pareikšti sandorio šalims ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo sandorio sudarymo dienos, išskyrus atvejus, kai asmuo sandorio sudarymo metu nežinojimo ir neturėjo žinoti apie jo teisės pažeidimą. LR CK 6.586 straipsnio 5 dalyje yra numatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti pripažinta negaliojančia per trejų metų ieškinio senaties terminą. Šis terminas skaičiuojamas nuo sutarties sudarymo dienos. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą, mano, kad ieškovė yra praleidusi senaties terminą gyvenamosios patalpos nuomos sutarties 2.1, 8.1 ir 8.2 sąlygoms ginčyti, kuris baigėsi 2007-04-22.

4Tretieji asmenys J. K., S. K., R. A. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir datą pranešta, iki teismo posėdžio pradžios prašymų negauta. Ieškinys tenkintinas iš dalies

5Tarp šalių kilo ginčas dėl nuomos sutarties pakeitimo, įpareigojant atsakovą įrašyti į pakeistą nuomos sutartį atsilaisvinusio buto patalpas, dėl buto teisinio statuso, dėl nuomos . Dėl ieškovės nuomojamų ir naudojamų patalpų. Nustatyta, kad ieškovei nuomos pagrindais buvo suteiktas iš valstybinio butų fondo 1960-08-06 butas, esantis ( - ), kuriame ieškovė apsigyveno ir deklaravo savo gyvenamąją vietą kaip pagrindinė šio buto nuomininkė nuo 1960-08-06, o jos keturi šeimos nariai apsigyveno ir deklaravo savo gyvenamąsias vietas taip: sūnus R. A. -1981-02-12; duktė J. K. -1983-05-17, anūkas S. K.-1990-05-17, šias aplinkybes patvirtina Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Centro seniūnijos pažyma 2013-10-10 /2013-47739-PS/-142/1t,b.l.11, Kauno miesto savivaldybės administracijos gyvenamojo fondo administravimo skyriaus pažyma‚ apie asmens deklaravusius gyvenamąją vietą 2014-05-02; buto asmeninė sąskaita Nr 836/ 1t b.l.133, 134,135/, gyventojų registro tarnybos išrašai apie asmenį/ 1t b.l. 173-175/. Pagal ieškovės atstovės paaiškinimus ir pateiktą į bylą pastogės patalpų planą, ieškovei išnuomotas butas, ( - ) , susidėjo iš patalpų: a-1/6,10 kv.m.; IV-1/7,90 kv.m.; IV-4/11,29 kv.m., IV-5/16,73 ir II a-3/13,02 kv.m /1t, b.l. 21/. 1960 metų nuomos sutartis dėl šių patalpų Kauno miesto savivaldybėje, nerasta, tai patvirtina atsakovo raštas2015-04-22 Nr 53-2-691/ 1t b.l. 128 /. Pagal KSĮ „Santakos butų ūkis“ pagrindinės nuomininkės V.J. A. asmens sąskaitą Nr 5034466, V.J. A. kaip pagrindinei buto nuomininkei ir jos šeimos nariams buvo išnuomotas butas ( - ) kuris susidarė iš kambarių 4-4 11,29 kv.m, 4-5 16,73 kv.m, virtuvės 4-1 7.90 kv.m, be to, iš patalpos a-1 6.10 kv.m./ 1t b.l. 135/. Ieškovės atstovė ir trečiasis asmuo J. K. nurodė teismo posėdžio metu, kad butą ( - ), buvęs pavadinimas ( - ) nuomos pagrindais suteikė ieškovei darbovietė, kurioje ji dirbo. Bylos medžiaga nustatyta, kad visi deklaravę savo gyvenamąsias vietas bute, esančiame ( - ) ieškovės šeimos nariai yra buto nuomininkai, o ieškovė yra buto pagrindinė nuomininkė, kad ši šeima šiuo butu naudojasi nuomos pagrindais nuo 1960-08-06.

6LDT Vykdomojo komiteto 1987-10-16 sprendimo Nr.238 2 punktu buvo nuspręsta „išjungti" iš gyvenamojo ploto atsilaisvinusį butą ( - ) 13,02 kv.m, ir šio sprendimo 2.1 punktu buvo leista naudotis buto ( - ) nuomininkui patalpa ( - ) 13,02 kv.m kaip pagalbine patalpa, o sprendimo 3p punktu buvo leista ieškovei V.J. A. naudotis patalpomis ( - ) bendro naudingo ploto 46,11 kv.m. kaip pagalbine patalpa/ 1t b.l. 13/. Gamybinė butų ūkio tarnyba raštu pranešė ieškovei, kad minėtu sprendimu ieškovei leista naudotis atsilaisvinusia patalpa avariniame name, esančiame Požėlos g.44-3, Kaune 46,11kv.m. ploto, tačiau nurodyta, kad atskira buto nuomos sutartis sudaryta nebus./ 1t b.l. 14/. Butai , esantys ( - ) randasi namo pastogėje, šias aplinkybes patvirtina planai/ 1t, b.l. 20, 21, 105/. 1992-12-16 Gyvenamojo namo avarinės būklės nustatymo akte užfiksuota, kad gyvenamojo namo ( - ) pastatyto 1897 m., namo nusidėvėjimas yra 71%, be to, šias aplinkybes patvirtina Kauno miesto Požėlos rajono LDT vykdomojo komiteto sprendimas 1982-12-17 Nr 399, kuriuo yra nuspręsta pripažinti namą, esantį ( - ) Kaune avariniu / 1t b.l. 15,123-126/. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo 2004-04-01 Nr A-802 1p. vadovaujantis Civilinio kodekso 6.598 ir 6.603str ieškovei buvo perduotas kambarys 4-4 11.29 kv.m. su dalimi bendro naudojimo patalpų 4-1 7,90kv.m. ir a-1 6.10kv.m ( - ) Šio įsakymo 2p KSĮ „Santuokos butų ūkis“ buvo įpareigota pakeisti V.J. J. A. ir jos šeimos nariams 2 kambarių 35,92 kv.m. naudingojo ploto gyvenamųjų patalpų su dalimi bendrojo naudojimo patalpos a-1 ( - ), nuomos sutartį/ 1t b.l. 16, 129/. 2004-02-01 Kauno miesto savivaldybės administracijos miesto ūkio departamento būsto skyrius aiškinamajame rašte „Dėl gyvenamosios patalpos Š.V. G. g.44-4, Kaune nuomos sutarties pakeitimo“ konstatuota, kad V.J. A. ir jos šeimos nariai kreipėsi dėl kambario ir bendros patalpos prijungimo, ryšium su tuo prašė pakeisti nuomos sutartį/ b.l. 130/..

7Tokiu būdu, vadovaujantis LR CK 6.598str.6.603str buvo pakeista nuomos sutartis su ieškove ir 2004-04-22 tarp Kauno miesto savivaldybės, atstovaujamos SĮ “Santakos butų ūkis“ ir ieškovės V.J. A. buvo pasirašyta rašytinė savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis dėl buto, esančio ( - ) 35,92kv.m. bendro ploto, susidedančio iš dviejų kambarių 16,73kv.m., 11,29kv.m, . ir 7,90kv.m virtuvės ir patalpos a-1, pakeičiant prieš tai buvusią nuomos sutartį / 1t, b.l. 17,18/.

8AB „City service“ gyvenamųjų patalpų ( - ) 2009-06-30 apžiūros akte Nr IR-320, užfiksuotos aplinkybės, kad butas Nr 3 kaip pagalbinė patalpa yra sujungtas su butu Nr 4 ( - ). Nustatyta, kad šie butai sudaro vieną butą, kuris šildomas krosnimi, yra šaltas vanduo, kad buto gyventojai atliko remontą savo lėšomis/1tb.l. 19,20,21/. AB „ City service“ raštu 2009-07-01 Nr 895 informavo Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Gyventojų fondo administravimo skyrių apie apžiūros akte nustatytas aplinkybes, t.y. kad butas Nr 3 yra apjungtas su butu Nr 4, kad jie randasi pastogėje ir naudojami kaip vienas butas su daliniais patogumais, yra miesto vandentiekis, kanalizacija, krosninis šildymas, kad pagal nuomininkės paaiškinus, pagalbinės patalpos įrengtos jos lėšomis. KSĮ „Santakos butų ūkis“ prašė informuoti, kadangi negavo atsakymo į raštą 2008-03-19 , kokia buto Nr 3 paskirtis ir ar reikalinga skaičiuoti nuomos mokestį už ( - ) b.l. 25/. Ieškovė nurodė ieškinyje, jos atstovė ir trečiasis asmuo J. K. teismo posėdžiuose paaiškino, kad nėra ieškovės ir jos šeimos nuomojamame bute Nr 4 nei vandentiekio, nei kanalizacijos, nei WC , nei vonios. Nurodė, kad buvo lauko tualetas, bendras visiems namo gyventojams, kuris buvo nugriautas, o ieškovei buvo leista naudotis butu Nr 3 kaip pagalbine patalpa, kuris buvo sujungtas su butu Nr 4, kur buvo ir vandentiekis ir kanalizacija. Atlikus remontą ieškovės ir jos šeimos narių lėšomis buvo įrengti bute Nr 3 WC, vonia, virtuvė. Butas, esantis ( - ), kurio unikalus Nr ( - ) 51,27 ploto, nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei, nekilnojamojo turto įraše užfiksuota, kad yra miesto vandentiekis, miesto kanalizacija, krosninis šildymas/ b.l. 22,23/. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad butas, esantis ( - ) nuosavybės teise priklausantis Kauno miesto savivaldybei, yra atlaisvintas, jame nėra gyventojų, deklaravusių gyvenamąsias vietas/ 1t b.l. 53/. Butas, esantis ( - ) unikalus Nr ( - ) 35,82 kv.m. ploto Kaune nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei, šias aplinkybes patvirtina nekilnojamojo turto registro išrašas, nurodyta, kad yra komunalinis vandentiekis, komunalinis nuotekų šalinimas, krosninis šildymas/ 1t b.l. 24/. Atlikus pakartotinį patikrinimą UAB „Kauno komunalinis ir butų ūkis“ 2015-02-06 Kauno miesto savivaldybei priklausančių gyvenamųjų patalpų, adresu ( - ), t.y. patikrinus butą Nr 4, nustatyta, kad bute Nr 4 nėra nei vandentiekio, nei kanalizacijos, o vandentiekis ir kanalizacija randasi ( - ). Šias aplinkybes patvirtina UAB „Komunalinis ir butų ūkis“ 2005-02-06 aktas Nr 6717./ 1t b.l. 95,104-106/. Tokiu būdu, ieškovės ir jos šeimos nuomojamame bute ( - ) nėra nei kanalizacijos, nei vandentiekio, nei WC, nei vonios. 2009-08-20 Kauno miesto savivaldybės administracijos turto valdymo departamento gyvenamojo fondo administravimo skyrius raštu Nr 53-5-2574 prašė ieškovę atlaisvinti patalpas, esančias ( - ) nurodant, kad tai yra atskiras turtinis vienetas/ 1t b.l. 33/. 2013-12-16 ieškovė kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę su prašymu dėl nuomos sutarties sudarymo, nurodydama, kad 3-ojo buto patalpomis ieškovė ir jos šeimos nariai naudojasi teisėtai jau virš 26 metų 1987-10-16 sprendimo Nr. 238 pagrindu, remontuoja visas patalpas, atskirti 4-ojo ir 3-ojo buto patalpų neįmanoma dėl bendrų patalpų, t.y. virtuvės, vonios ir WC patalpų, abu butai yra susiję bendru koridoriumi, remiantis išdėstytu prašė pakeisti 2004-04-22 sudarytą nuomos sutartį ir sudaryti su ieškove nuomos sutartį visoms buvusio 4-ojo ir 3-iojo buto, esančio ( - ), Kaune, patalpoms/ 1t b.l. 26,27/. 2014-01-29 Kauno miesto savivaldybės administracijos gyvenamojo fondo administravimo skyrius raštu Nr 53-5-442 informavo ieškovę, kad ieškovės prašymas neatitinka Civilinio kodekso nuostatų, todėl netenkintinas./ 1t b.l. 28/. 2014-02-03 ieškovė per savo atstovę advokatę kreipėsi pakartotinai į Kauno miesto savivaldybės administracijos gyvenamojo fondo administravimo skyrių su analogišku prašymu dėl nuomos sutarties sudarymo, be to, prašė išaiškinti kaip naudotis butu, kuriame nėra WC, vonios patalpų, o butas Nr 4 neatitinka buto statusui/ 1t b.l. 29,30/. Kauno miesto savivaldybės administracijos gyvenamojo fondo administravimo skyrius į ieškovės atstovės advokatės prašymą atsakė raštu 2014-03-10 Nr 53-2-454, kuriame nurodė, kad Savivaldybei nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios patalpos nuomojamos vadovaujantis socialinio būsto nuomą reglamentuojančiais teisės aktais, kurie nenumato galimybės vienam asmeniui (šeimai) išnuomoti du butus, be to, tai akivaizdžiai prieštarautų socialinio teisingumo principui, pažeistų kitų laukiančių socialinio būsto asmenų teises. Vadovaujantis L R valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymu socialinis būstas nuomojamas laikantis eiliškumo šeimoms ir asmenims, įrašytiems į sąrašus socialiniam būstui išsinuomoti. V J. A. nėra įrašyta į sąrašus socialiniam būstui išsinuomoti/ 1t b.l. 31,32/.

9Dėl buto statuso . Atsakovas pateikė į bylą įrodymus, kad butas, esantis ( - ) įrašytas į socialinio būsto sąrašą 2014-12-22 Kauno miesto savivaldybės Tarybos sprendimu Nr T-714/, kuris įsigaliojo nuo 2015-01-01, kad butas ( - ) ir butas, esantis ( - ) priskirti Kauno miesto savivaldybės būsto fondo sąrašui. Be to, šiuo sprendimu butas, ( - ) buvo įrašytas ir į Kauno miesto savivaldybės socialinio būsto fondo, kaip savivaldybės būsto fondo dalies, sąrašą /1t. b.l. 156-163/. Kauno miesto savivaldybės Tarybos sprendimu 2015-02-12 Nr T-67 „Dėl Kauno miesto savivaldybės Tarybos 2014-12-22 sprendimo Nr T-714 „Dėl Kauno miesto savivaldybės būsto fondo ir savivaldybės socialinio būsto fondo, kaip savivaldybės būsto fondo dalies, sąrašų patvirtinimo“ pakeitimo nusprendė pakeisti Kauno miesto savivaldybės būsto fondo sąrašą , kaip Savivaldybės būsto fondo dalies sąrašą, patvirtintus Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014-12-22 sprendimu Nr T-714, ir išdėstyti juos nauja redakcija, kuriuo ( - ) butas buvo įrašytas į Kauno miesto savivaldybės socialinio būsto fondo , kaip savivaldybės būsto fondo dalies, sąrašą/ 1t b.l. 164-171/. Tokiu būdu, ieškovės nuomojamas butas, ( - ) buvo įrašytas į socialinio būsto sąrašą. Nustatytomis bylos aplinkybėmis ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad butas, esantis ( - ) priklausęs valstybiniam butų fondui, ieškovei buvo išnuomotas nuo 1960-08-06, kuris nebuvo priskirtas socialinio būsto fondui. Socialinio būsto fondas atsirado įsigaliojus L R Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymui, o nuomos sutartis su ieškove buvo sudaryta dar 1960-10-16 iki jo įsigaliojimo. Tokiu būdu, ieškovei buvo išnuomotas butas ir iki 1964.m. red. Civilinio kodekso įsigaliojimo. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo 1964-11-25 įsaku „Dėl Lietuvos TSR Civilinio kodekso ir civilinio proceso kodekso įsigaliojimo tvarkos“ 1str. nustatyta, kad iki Lietuvos TSR civilinio ar civilinio proceso įstatymai bus suderinti su Lietuvos TSR Civiliniu kodeksu, ir Civilinio proceso kodeksu, kiti Lietuvos TSR civiliniai ir civilinio proceso įstatymai ,aktai, galiojantys šių kodeksų įsigaliojimo dienai, taikomi kiek jie neprieštarauja Civiliniam kodeksui. Šio įsako 2str. nustatyta, kad Lietuvos Civilinis kodeksas taikomas civiliniams teisiniams santykiams, atsiradusiems jam įsigaliojus, tai yra nuo 1965-01-01. Sutartiniuose ir kitokiuose civiliniuose teisiniuose santykiuose, atsiradusiuose iki 1965-01-01 Lietuvos TSR Civilinis kodeksas taikomas toms teisėms ir pareigoms, kurios atsiras jam įsigaliojus. LR CK 1964 m. red 322str nustatyta gyvenamosios patalpos nuomos sutarties sudarymo tvarka. Civilinio kodekso 1964.m. red. 322 str. ir šio straipsnio Komentaro 2p buvo nustatyta, kad rašytinės formos nesilaikymas savaime nedaro sutarties negaliojančia /58str/. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 2000-07-01 Nr VIII-1864 4str 2d. nustatyta, kad civilinis kodeksas taikomas taip pat ir toms teisėms ir pareigoms, kurios nors ir atsirado iki šio kodekso įsigaliojimo, bet įgyvendinamos jam įsigaliojus. Be to, šio įstatymo 43str. nustatyta, kad civilinio kodekso šeštos knygos normos dėl atskirų rūšių sutarčių sudarymo tvarkos, formos reikalavimų, taip pat dėl jų teisinės registracijos taikomos toms sutartims, kurios sudaromos įsigaliojus šiam kodeksui. Tokiu būdu, civilinius teisinius santykius tarp ieškovės kaip buto, esančio ( - ) Kaune nuomininkės ir atsakovo reguliuoja Civilinis kodeksas, tačiau kadangi ieškovė sudarė nuomos sutartį dėl buto, esančio ( - ) iki civilinių kodeksų įsigaliojimo, jai netaikomos nuostatos dėl sutarties sudarymo tvarkos, formos. Lietuvos Aukščiausiasis teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012-02-14 nutartyje civilinėje byloje Nr.3k-3-108/2012 konstatavo, kad „kasacinio teismo išaiškinta, kad dėl to, jog pakito socialinio būsto nuomos sutarties sudarymo, vykdymo, nutraukimo tvarkos ir sąlygų reguliavimas, ginčai, kylantys iš socialinių gyvenamųjų patalpų nuomos santykių, turi būti nagrinėjami atsižvelgiant į nuomos sutarties sudarymo momentą. Pagal L R Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 2str. 12d dalį, savivaldybės tarybos patvirtintą savivaldybės socialinio būsto fondo sąrašą įtraukto savivaldybės būsto fondo dalis. Pagal šiame įstatyme nustatytas sąlygas prie socialinio būsto nepriskiriami bendrabučiai, nakvynės namai, tarnybinės gyvenamosios patalpos, gydymo ar globos (rūpybos) įstaigos gyvenamosios patalpos, savivaldybės būstai, kurie nuomojami ne socialinio būsto nuomos sąlygomis. Nustatyti kriterijai, remiantis kuriais gali būti suteiktas socialinis būstas, t.y. sutinkamai su L R valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 9str. 1dalimi teisę į socialinio būsto nuomą turi asmenys ir šeimos, kurie atitinka visus šiame straipsnyje nurodytus reikalavimus, būtent:1) įrašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą; 2) Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka už kalendorinius metus deklaruotas turtas (įskaitant gautas pajamas) iki prašymo suteikti paramą būstui išsinuomoti pateikimo dienos neviršija šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytų pajamų ir turto dydžių; 3) neturi Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės (bendrosios nuosavybės) teise būsto arba nuosavybės (bendrosios nuosavybės) teise turimas būstas, Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų, arba nuosavybės (bendrosios nuosavybės) teise turimo būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kvadratinių metrų arba yra mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų, jeigu šeimoje yra neįgalusis arba asmuo, sergantis lėtinės ligos, įrašytos į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, sunkia forma.

10Socialinis būstas apibrėžiamas kaip nekomerciniu pagrindu, pagal Vyriausybės nustatytą nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarką nuomojamos savivaldybės gyvenamosios patalpos, skirtos mažas pajamas turintiems asmenims ir šeimoms apgyvendinti pagal sąlygas, kurias nustato Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymas/ LAT 2010-07-29 nutartis Nr 3k-3-352/2010. Galima sutikti su ieškovės argumentais, kad ieškovei butas buvo išnuomotas neterminuotai, kuris priklausė valstybiniam butų fondui, ir kuris vėliau buvo perduotas Kauno miesto savivaldybei ne kaip socialinis būstas, nes LR valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti/ modernizuoti/ įstatymas dar nebegaliojo. Byloje pateikti įrodymai patvirtina ieškovės nurodamas ieškovės ir jos šeimos narių faktines apsigyvenimo aplinkybes ir pagrindą, bute, esančiame ( - ), kuris priklausė valstybiniam butų fondui, o ne savivaldybės socialiniam butų fondui, be to, namas, kuriame randasi butas jau nuo 1982 metų yra pripažintas avariniu, įrašytas į avarinių namų sąrašą, kurio nusidėvėjimas yra daugiau nei 71 procentas. Tai reiškia, kad ieškovės ir jos šeimos nuomojamas butas, ieškovei ir jos šeimai buvo išnuomotas ne pagal socialinio būsto kriterijus, butas įrašytas į socialinio būsto fondą buvo tuo metu, kai teisme jau buvo iškelta ši civilinė byla, t.y. nuo 2014-12-22, nauja redakcija išdėstytas 2015-02-12. Be to, LR valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti/ modernizuoti/ įstatymas buvo priimtas ir įsigaliojo žymiai vėliau nei butas buvo išnuomotas ieškovei ir jos šeimai. Tokiu būdu, esant nustatytoms bylos aplinkybėms, ištirtiems įrodymams, darytina išvada, kad butas, esantis ( - ) negalėjo būti įtrauktas į Kauno miesto savivaldybės socialinio būsto fondą, kad Kauno miesto savivaldybės Tarybos sprendimas 2015-02-12 Nr T-67 iš dalies, kuria ieškovės nuomojamas butas, esantis ( - ) buvo įrašytas į Kauno miesto savivaldybės socialinio būsto fondo, kaip savivaldybės būsto fondo dalies sąrašą, prieštarauja imperatyvioms teisės normos, t.y. LR valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 2str.12d, 9str.1dalies 1p, 2p, be to, randasi name, kuris yra avarinės būklės.

11Be to, konstatuotina, kad Kauno miesto savivaldybės Tarybos sprendimas 2014-12-22 Nr T-716 iš dalies, kuria butas ( - ) įrašytas į socialinio būsto sąrašą taip pat yra prieštaraujantis LR valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 2str.12d, 9str.1dalies 1p, 2p, tačiau Kauno miesto savivaldybės Tarybos sprendimu 2015-02-12 NrT- 67 yra pakeistas, išdėstant jo naują redakciją, kurio dalis dėl šio buto įrašymo į socialinio būsto sąrašą, naikintina. Tokiu būdu, panaikinus Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimo 2015-02-12 Nr T- 67 dalį dėl buto, esančio ( - ) įrašymo į socialinio būsto fondo sąrašą, laikytina, kad butas, esantis ( - ) priklauso Kauno miesto savivaldybės būsto fondui.

12Dėl 2004-04-22 savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties sąlygų 2.2.1p., 8.8.1p., 8. 8.2p. pripažinimo negaliojančiomis

13Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2012-01-17 nutartyje, civilinėje byloje 3k-7-110/2012 konstatavo, kad Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad keičiama kasacinio teismo praktika dėl socialinio būsto nuomos sąlygų ir nutraukimo tvarkos taikymo gyvenamųjų patalpų nuomos sutartims, sudarytoms iki 2002 m. gruodžio 31 d. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. I. R., O. R., E. S. (R.), T. V., bylos Nr. 3K-3-473/2009; 2011 m. spalio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. L. K., N. K., A. K., bylos Nr. 3K-3-387/2011; 2011 m. spalio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. N. J., I. J., E. J., E. J., bylos Nr. 3K-3-413/2011; kt.), pagal kurią gyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių nutraukimui buvo taikomos teisės normos, neatsižvelgiant į savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sudarymo momentą. Išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad gyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių, sudarytų iki 2002 m. gruodžio 31 d., nutraukimui taikytinos Civilinio kodekso, o ne Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo normos. Tokiu būdu, teisinius santykius tarp ieškovės ir atsakovo, keičiant sudarytą su ieškove 1960-08-06 nuomos sutartį, perduodant ieškovei ir jos šeimos nariams kambarį su dalimi bendrų patalpų ir sudarant rašytinę savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartį 2004-04-22 reglamentavo LR Civilinio Kodekso teisės normos, o ne Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo normos. Ta aplinkybė buvo nurodyta Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo 2004-04-01 Nr A-802 1p, pagal kurį, vadovaujantis Civilinio kodekso 6.598 ir 6.603str ieškovei buvo perduotas kambarys 4-4 11.29 kv.m. su dalimi bendro naudojimo patalpų 4-1 7,90kv.m. ir a-1 6.10kv.m. ( - ) Remiantis šio įsakymo 2p KSĮ „Santuokos butų ūkis“ buvo įpareigota pakeisti V.J. A. ir jos šeimos nariams nuomos sutartį./ 1t b.l. 16/. Be to, kaip jau nustatyta, ieškovei butas buvo išnuomotas iki Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo priėmimo ir įsigaliojimo, o socialinio būsto fondą butas buvo įrašytas tik tai po 2015-01-01, kai teisme jau buvo iškelta ši civilinė byla/ 1t b.l. 3-8/.. Tokiu būdu galima sutikti su ieškovės argumentu, kad ieškovė turi pagrindą nesutikti su savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties 2004-04-22 2. 2.1, 8 8.1, 8 8.2 punktuose nustatytomis sąlygomis, kadangi nuomos sutartis buvo pakeista ir pasirašyta rašytinė savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis ryšium perdavimu ieškovei ir jos šeimos nariams kambario su bendra patalpa. Be to, skiriasi buto nuomos pagrindas, remiantis kurio butas buvo išnuomotas ieškovei ir jos šeimai 1960-08-06 , nuo būsto suteikimo sąlygų, nustatytų LR Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ar daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatyme.

14Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartyje2010-07-29, civilinėje byloje Nr 3k-3-352/2010 pasisakyta, kad būtina atskirti socialinį būstą nuo neprivatizuotų butų sutektų iki LR Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo įsigaliojimo. Be to, kaip jau nustatyta, butas, esantis ( - ) priskirtas prie socialinio būsto tik tai 2014-12-22 Kauno miesto savivaldybės Tarybos sprendimu Nr T-714, kuris buvo pakeistas 2015-02-12 sprendimu NrT-67, o savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties sąlygos 2 2.1p., 8 8.1p., 8 8.2p buvo įrašytos į nuomos sutartį 2004-04-22, kai butas Nr 4 dar nebuvo įrašytas į socialinio būsto sąrašą.

15Ieškovė nurodo, kad jai teisė naudotis butu, esančiu ( - ) atsirado dar iki 1964 m. red. CK priėmimo. Ši teisė neišnyko ir pasikeitus teisės į būstą reguliavimui, todėl 2004-04-22 sudarydama su ieškove nuomos sutartį, Kauno miesto savivaldybė negalėjo į nuomos sutartį įrašyti Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytų socialinio būsto nuomos sąlygų. Be to, ieškovė nurodo, kad nežinojo apie 2.1., 8.1., .8.2. punktuose nustatytų sąlygų įrašymą į nuomos sutarties sąlygas, nes sutarties pakeitimo pagrindas buvo atlaisvinto kambario prijungimas prie jos gyvenamųjų patalpų, Be to, ieškovė nurodo, kad yra senyvo amžiaus, sutarties nesugebėjo perskaityti, kad jai nebuvo išaiškintos sutarties 2.1., 8.8., 8.2 sąlygos, be to, butas nebuvo įrašytas į socialinio būsto sąrašą, apie tai sužinojo iš atsakovo 2015-05-03 rašto Nr /33.195/ R-2354, kurį atsakovo atstovė pateikė į šią civilinę bylą. Be to, ieškovė nurodo, kad Kauno miesto savivaldybė niekada nereikalavo deklaracijų, kad tokios sutarties sąlygos pažeidžia ieškovės teises iš esmės, kad jos prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, sąžiningumo ir protingumo kriterijams. Trečiojo asmens J. K., ieškovės atstovės paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė neturi aukštojo išsilavinimo, turi tik tai bendrą pradinį išsilavinimą, ieškovė iš namų neišeina dėl ligos pobūdžio, nuosekliai perskaityti savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, jos pasirašymo metu, ir suprasti gyvenamosios nuomos sutarties sąlygų nustatytų 2. 2.1.p, 8. 8.1p., 8. 8.2p nesugebėjo, o atsakovas ieškovei sutarties sąlygų, nustatytų 2. 2.1.p., 8. 8.1p., 8. 8.2 p neišaiškino, sutarties susipažinimui iš anksto nepateikė. Tokiu būdu, savivaldybės gyvenamosios patalpos rašytinė nuomos sutartis 2004-04-22, su ieškove, kuria buvo pakeista buvusi 1960-08-06 nuomos sutartis, buvo sudaryta pagal sutarties standartines sąlygas, t.y. ieškovei buvo pateikta surašyta savivaldybės gyvenamųjų patalpų numos sutartis, kurią ieškovė turėjo pasirašyti, byloje nėra pateikta įrodymų patvirtinančių, kad su ieškove individualiai buvo aptariamos sutarties sąlygos / LR CK 6.185str. 1d.,2d, 6.193str., 6.580str/. Atmestinas atsakovo argumentas neva ieškovė pasirašė savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartį be pastabų ir prieštaravimų, todėl išreiškė savo valią ir akceptavo visą sutartį su visomis į ją įrašytomis sąlygomis, kadangi išnagrinėtomis bylos aplinkybėmis ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad sutarties pakeitimo pagrindas buvo atlaisvinto kambario prijungimas prie ieškovės nuomojamų patalpų, o ne 2. 2.1, 8. 8.1, 8. 8.2 punktuose nustatytų sąlygų įrašymas Be to, šalys nėra lygios, ieškovė yra silpnesnioji sutarties šalis, kuriai buvo pateikta jau surašyta sutartis su siurprizinėmis sąlygomis, o atsakovas nepateikė įrodymų, kad tinkamai su jomis supažindino ieškovę. LR CK 6.185str.2d. nustatyta, kad sutarties standartinės sąlygos privalomos kitai šaliai tik tuo atveju, jeigu jai buvo sudaryta tinkama galimybė su tomis sąlygomis susipažinti. Todėl pareiga įrodyti tinkamo supažindinimo su standartinėmis sutarties sąlygomis tenka atsakovui., kuris turėtų įrodyti, kad šią pareigą atliko tinkamai. Atmestinas atsakovo argumentas neva atsakovas įstatymu buvo įpareigotas įrašyti į nuomos sutartį sąlygas, nustatytas savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties 2. 2.1, 8. 8.1.,8. 8.2 punktuose, kadangi 2004-04-22 savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties sudarymo metu galiojo LR Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti /modernizuoti/ įstatymo įgyvendinimo įstatymas, kurio 2 str. .buvo nustatyta, kad šeimoms ir asmenims, kurie yra išsinuomoję savivaldybės gyvenamąsias patalpas pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą, Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatyme nustatytas socialinio būsto naudingojo ploto normatyvas ir šio būsto nuomos sąlygos netaikomi ir dėl to nuomos sutartis nekeičiama, išskyrus Civiliniame kodekse nustatytus atvejus. Tokiu būdu, atsakovas neteisėtai įrašė į savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, sudarytą tarp atsakovo ir ieškovės dėl buto ( - ) sąlygas nustatytas 2.2.1, 8. 8.1, 8. 8.2 punktuose, kadangi tam neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo, tokia pozicija yra išdėstyta ir kasacinio teismo praktikoje/ Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012-02-14 nutartis, civilinė byla Nr 3K-3-108/2012/.. Be to, LR CK 6.598str. 1d. nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti pakeista šio kodekso 6.599-6.603 straipsniuose numatytais atvejais. Tokiu būdu, kadangi atsakovas keitė nuomos sutartį LR CK 6.598str ir 6.603str pagrindu, perduodant ieškovei atlaisvintą kambarį ir dėl to priėmė 2004-04-01 įsakymą Nr A-802, atsakovas įrašydamas į 2004-04-22 savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį sąlygas nustatytas2. 2.1p 8.,8.1p.,8. 8.2p, pažeidė ir 6.598 str. teisės normas. Atsakovas nepateikė į bylą įrodymų, kad reikalavo iš ieškovės ir jos šeimos narių nuo 2004-04-22 turto ir pajamų deklaracijų, be to, iš atsakovo rašto 2015-05-11 Nr 53-9-872 / 1t b.l. 146/ darytina išvada, kad nereikalavo/ 1t b.l. 146/, o remiantis ta aplinkybe, kad ieškovė ir tretieji asmenys pateikė atsakovui 2012-06-26 metines gyventojų deklaracijas už ataskaitinius laikotarpius nuo 2011-06-01 iki 2012-05-31/ 1t b.l. 147-155/, nurodydami , kad pateikė dėl to, kad būtų sumažinti mokesčiai, negalima laikyti, kad ieškovė ir jos šeimos nariai sutiko su įrašytomis savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 2.2.1, 8. 8.1.., 8. 8.2 punktuose sąlygomis. Be to, atkreiptinas atsakovo dėmesys į tą aplinkybę, kad nei ieškovė, nei jos šeimos nariai ir neturi Lietuvos Respublikoje gyvenamojo būsto, o turi žemės ūkio paskirties žemės sklypą/ 1t b.l. 136-144/. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2015-05-26 nutarimu Nr KT16-N10/2015„Dėl LR valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti/ modernizuoti įstatymo ir LR Vyriausybės 2003-05-28 nutarimo Nr 670 „dėl metinių pajamų ir turto dydžių, pagal kuriuos nustatoma teisė į savivaldybės socialinį būstą ar jo sąlygų pagerinimą, nustatymo „ nuostatų atitikties LR Konstitucijai pripažino: 1. kad L R valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 8 straipsnio 1 dalis (2010 m. spalio 12 d. redakcija; Žin., 2010, Nr. 125-6376) tiek, kiek Vyriausybei buvo suteikti įgaliojimai nustatyti didžiausius turto ir pajamų dydžius, kurių neviršijus šeimos ir asmenys turėjo teisę į savivaldybės socialinį būstą ar jo sąlygų pagerinimą, prieštaravo L R Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui; 2. kad L R valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 11 straipsnio (2010 m. spalio 12 d. redakcija; Žin., 2010, Nr. 125-6376) 4 dalies nuostata, kad socialinio būsto nuomos sutartis nutraukiama socialinio būsto nuomininko (jo šeimos) deklaruotam turimam turtui ar gautoms pajamoms viršijant Vyriausybės nustatytus didžiausius turto ir pajamų dydžius, tiek, kiek ja buvo nustatyta, kad sutartis nutraukiama ir tais atvejais, kai jo (jo šeimos) turtas ar pajamos Vyriausybės nustatytus dydžius viršija mažiau nei pakaktų minimalius socialiai priimtinus asmens (šeimos) poreikius atitinkančiam būstui išsinuomoti, prieštaravo L R Konstitucijos 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui; 3. kad L R valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 11 straipsnio (2010 m. spalio 12 d. redakcija; Žin., 2010, Nr. 125-6376) 5 dalies nuostata, kad socialinio būsto nuomos sutartis nutraukiama socialinio būsto nuomininko (jo šeimos) gautoms pajamoms už vienus metus (12 paskutinių mėnesių) daugiau kaip 5 procentais viršijant Vyriausybės nustatytus didžiausius turto ir pajamų dydžius, tiek, kiek ja buvo nustatyta, kad sutartis nutraukiama ir tais atvejais, kai jo (jo šeimos) pajamos Vyriausybės nustatytus dydžius viršija mažiau nei pakaktų minimalius socialiai priimtinus asmens (šeimos) poreikius atitinkančiam būstui išsinuomoti, prieštaravo L R Konstitucijos 52 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui. Tokiu būdu, negalima laikyti, kad ieškovei išnuomotas butas, esantis ( - ), Kaune buvo ar yra socialinis būstas skirtas mažas pajams turintiems asmenims bei jam turi būti taikytinos LR Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nuostatos. Atsižvelgiant į LR Konstitucinio teismo 2015-05-26 nutarimą Nr KT16-N10/2015, į išnagrinėtas bylos aplinkybes, į ištirtus įrodymus, darytina išvada, kad sąlygos nustatytos 2004-04-22 savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartyje, sudarytoje tarp ieškovės ir atsakovo Kauno miesto savivaldybės 2. 2.1p., būtent, „ nuomininkas įsipareigoja pateikti asmens /šeimos / pajamų ir turto deklaracijas 12 mėnesių“; 8. 8.1p. “ nuomos sutartis nutraukiama, kai nuomininkas, jo šeimos nariai nuosavybės teise įsigyja būstą“; 8. 8.2p.“ nuomos sutartis nutraukiama, kai nuomininko šeimos turtas ir pajamos viršija dydžius, nustatytus LR Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos“ prieštarauja LR Konstitucijos 5str.2d., 52str., LR CK 6.598str, LR valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 2str12d, 9str.1p.,2p, t.y. imperatyvioms teisės normoms, be to, prieštaravo tuo metu galiojančio LR valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namas atnaujinti / modernizuoti/ įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2str, kuris neteko galios nuo 2014-07-17.

16Tokiu būdu, 2004-04-22 savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, sudarytos tarp ieškovės ir atsakovo sąlygos, nustatytos 2. 2.1 punkte, 8. 8.1 punkte, 8. 8.2 punkte, pripažįstamos negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento kaip prieštaraujančios imperatyvioms teisės normoms/ LR CK 1.80str/.

17Dėl ieškinio senaties termino

18Atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį ieškovės reikalavimams dėl savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 2. 2.1p., 8. 8..1p., 8. 8.2. sąlygų pripažinimo negaliojančiomis. Atsakovas nurodo, kad LR CK 6.586 straipsnio 5 dalyje yra numatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti pripažinta negaliojančia per trejų metų ieškinio senaties terminą, kuris skaičiuojamas nuo sutarties sudarymo dienos.

19Ieškovė nurodo, kad nepraleido ieškinio senaties termino, kadangi apie tą aplinkybę, kad butas įrašytas į socialinio būsto sąrašą sužinojo iš atsakovo 2015-05-13 rašto Nr. (33.195) R-2354/ 1t b.l. 145/, kurį pateikė atsakovės atstovė į šią civilinę bylą, o senaties terminas gali būti taikytinas nuo sužinojimo apie pažeistą teisę dienos. Be to, ieškovė nurodo, kad svarbia aplinkybe turėtų būti pripažinta tai, kad ieškovė yra 1933 metų gimimo ir žino, kad butas, esantis ( - ) jai buvo suteiktas 1960 metais neterminuotai ir be jokių sąlygų. Kaip jau minėta, bylos medžiaga nustatyta, kad butas, esantis ( - ), kurį ieškovė nuomoja nuo 1960 metų, į socialinio būsto sąrašą buvo įrašytas po šios civilinės bylos iškėlimo teisme, sprendimai remiantis kuriais butas buvo įrašytas į socialinio būsto sąrašą priimti 2014-12-22 ir 2015-02-12, o pateikti į bylą su atsakovo 2015-05-13 raštu Nr. (33.195) R-2354, kad butas ieškovei ir jos šeimai buvo išnuomotos ne kaip socialinis būstas, nuomos sutartis, sudaryta su ieškove dėl buto, esančio ( - ) buvo pakeista ir sudaryta 2004-04-22 savivaldybės gyvenamųjų patalpų sutartis remiantis LR CK 6.598str.6.603str, perduodant ieškovei atlaisvintą kambarį, kad į šią sutartį įrašytos 2. 2.1p., 8.8.1p.,8. 8.2. p. sąlygos buvo ieškovei siurprizinės, t.y. iš anksto neaptartos, kurios negalėjo ir nepakeitė šio buto teisinės padėties, dėl to ir nesukėlė ieškovei ir tretiesiems asmenims teisinių padarinių. Esant tokioms aplinkybėms ieškovė ir tretieji asmenys iki tol, kol butas nebuvo įrašytas į socialinio būsto sąrašą ir neturėjo teisinio pagrindo ginčyti šių sąlygų. Tokiu būdu, tokių sąlygų įrašymas negalėjo ir nepakeitė buto teisinės padėties, tokios nuostatos yra įtvirtintos ir kasacinio teismo praktikoje/ LAT 2012-02-14 nutartis, civilinė byla Nr 3k-3-108/2012/.

20Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011-12-30 nutartyje, civilinėje byloje Nr 3k-3-560/2011, kurios bylos aplinkybės panašios su nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, konstatavo, kad nustatyti, ar ieškinio senatis praleista, įmanoma tik tiksliai nustačius momentą, nuo kurio prasidėjo šio termino eiga. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad ieškinio senatis prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Be to, kolegija konstatavo, kad vien ta aplinkybė, jog atsakinga institucija netinkamai taikė įstatymų nuostatas, negali sukelti neigiamų padarinių asmeniui, kuriam tokie veiksmai sukėlė atitinkamas pasekmes. Pagal LR CK 1.127str.1 d ieškinio senatis prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Atsižvelgiant į išnagrinėtas bylos aplinkybes ir ištirtus įrodymus, darytina išvada, kad atsakovas 2004-04-22 keičiant nuomos sutartį su ieškove, negalėjo įrašyti sąlygų numatytų šios sutarties 2.2.1p., 8.8.1. 8. ,8.2p, kadangi jų įrašymas iš esmės negalėjo pakeisti buto statuso. Be to, atsakovas į bylą duomenis apie buto, esančio ( - ) įrašymą į socialinio būsto sąrašą pateikė su 2015-05-13 raštu Nr /33.195/R-2354/ 1t, b.l. 145,156-171/, tokiu būdu laikytina, kad ieškovė ir tretieji asmenys sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl neteisėtai įrašytų į savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį 2. 2.1p., 8.8.1p.,8. 8.2.p nustatytų sąlygų, nuo 2015-05-13 rašto Nr /33.195/R-2354 pateikimo į bylą, dienos, t.y. nuo 2015-05-13, nuo kurios ir pradėjo eiti ieškinio senaties terminas šioms sąlygoms nuginčyti/ LR CK 1.125str2d, 1.127str, 6.586str5d/.. Atmestinas atsakovo argumentas neva ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo sutarties 2004-04-22 pakeitimo pasirašymo dienos, kadangi butas nebuvo įrašytas į socialinio būsto sąrašą. Atsižvelgiant į išnagrinėtas bylos aplinkybes bei ištirtus įrodymus, į LR Konstitucinio teismo nutarimą 2015-05-26 Nr KT16-N10/2015, kasacinio teismo praktiką, darytina išvada, kad ieškovė nepraleido nustatyto LR CK 6.586str.5d 3 metų ieškinio senaties termino ginčyti savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sąlygas. Be to, ieškovė nepraleido ir termino Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015-02-12 sprendimui Nr T-67 apskųsti, kadangi su šiuo sprendimu ir sprendimu 2014-12-22 Nr T-714, teismas bei šioje civilinėje byloje dalyvaujantys asmenys buvo supažindinti, kai atsakovas pateikė į bylą šiuos įsakymus su 2015-05-13 raštu Nr /33-.195/R-2354/ 1t b.l. 145-171/, o ieškovė pateikė papildomą ieškinį teismui 2015-05-25, kuriuo ginčija 2015-02-12 sprendimo Nr T-67 dalį. Tokiu būdu, atsakovo prašymas dėl ieškinio senaties termino taikymo, atmestinas/ LR CK 1.124str, 1.125str. 2d, 1.126str., 1.127str., 6.586str5d/. Dėl įpareigojimo Kauno miesto savivaldybei pakeisti nuomos sutartį. CK 6.603 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai bute, kurį savivaldybė nuomoja pagal atskiras nuomos sutartis keliems nuomininkams, patuštinamas gretimas, izoliuotas gyvenamosios patalpos kambarys, jis perduodamas naudotis nuomininkui, turinčiam mažiausiai ploto. Ieškovė prašydama pripažinti jai teisę į atsilaisvinusį savivaldybei priklausantį butą ( - ) ir įpareigoti Kauno miesto savivaldybę per teismo nustatytą terminą pakeisti savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, pasirašytą 2004-04-22 su ja dėl savivaldybei priklausančio buto, esančio butą ( - ), įpareigojant sutartį įrašyti visas buto, esančio ( - ) patalpas nurodo, kad butus sieja bendra patalpa-koridorius, per kurį patenkama į butus bei tai, kad savivaldybei priklausančiame bute Nr. 4 nėra nei tualeto, nei vonios patalpos, o tai reiškia, kad butas Nr 4 neatitinka buto statuso ir ieškovės šeima, kuri susidaro iš 4 asmenų 27 metus naudojasi WC ir vonios patalpa, kurios priklauso butui Nr 3. Atsakovas nesutinka su šiuo reikalavimu, nurodo, kad tam nėra teisinio pagrindo. Lietuvos Aukščiausio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011-11-15 nutartyje, civilinėje byloje Nr 3k-3-443/2011 aiškindama LR CK 6.603str, konstatavo, kad aiškinant nurodytas įstatymo nuostatas aktualu tai, kad teisę į bute patuštintą gretimą tiek neizoliuotą, tiek ir izoliuotą nuo gretimų patalpų kambarį, gali turėti tik tos gretimos su patuštintu kambariu gyvenamosios patalpos, kuri yra tame pačiame bute, nuomininkas, kuris nuomoja atitinkamą gyvenamąją patalpą iš to paties nuomotojo, kuriam priklauso ir atsilaisvinęs, t. y. patuštintas gretimas kambarys. Taigi CK 6.603 straipsnyje įtvirtinta nuomininko pirmenybės teisė, kad jam papildomai būtų perduotas patuštintas gretimas kambarys, reiškia nuomotojo teisinę pareigą išnuomoti jam priklausantį atsilaisvinusį kambarį tokiam asmeniui, su kuriuo nuomotojas jau yra susijęs sutartiniais gyvenamosios patalpos nuomos santykiais. Savo ruožtu tai reiškia ir tai, kad nuomininkui, kuris teisėtai, t. y. sutarties pagrindu, jau naudojasi nuomotojui priklausančio buto dalimi, įstatymo suteikiama galimybė pasididinti nuomojamos gyvenamosios patalpos bute dalį patuštintu kambariu bei kartu išvengti tam tikrų buitinių (gyvenimiškų) nepatogumų, kai vieną butą nuomoja keli nuomininkai. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovo yra susiklostę ilgalaikiai nuomos teisiniai santykiai, t.y. ieškovė ir jos šeimos nariai nuomoja butą, esantį ( - ) Kaune nuo 1960 metų, šiuo metu nuosavybės teise priklausantį atsakovui, kad šalia ieškovės nuomojamo buto Nr 4, tame pačiame koridoriuje yra atlaisvintas nuo kitų gyventojų/ 1t b.l. 54/ atsakovui nuosavybės teise priklausantis butas Nr 3/ b.l. 51/, kuris nėra įrašytas į socialinio būsto fondą, o priklauso Kauno miesto savivaldybės būsto fondui/ 1t b.l. 167/, kuris nėra išimtas iš gyvenamųjų patalpų apskaitos, kuris ieškovei ir jos šeimai buvo suteiktas naudotis Kauno miesto Požėlos rajono LDT VK 1987-10-16 sprendimu kaip pagalbine patalpa, nurodant, kad nuomos sutartis sudaryta nebus/ 1t, b.l. 13,14/, kuriuo ji ir naudojasi su savo šeima nuo 1987-10-16. Ieškovė kreipėsi dėl nuomos sutarties pakeitimo į atsakovą ir buto Nr 3 perdavimo ieškovei naudotis nuomos pagrindais, tačiau atsakovas nesutiko/1t, b.l. 26-32/. Tokiu būdu, ieškovė ir jos šeimos nariai naudojasi butu Nr 3, esančiu ( - ) kaip pagalbine patalpa panaudos pagrindais, kuris tuo metu, kai 1987-10-16 Kauno miesto Požėlos rajono LDT VK sprendimu buvo leista ieškovei ir jos šeimai juo naudotis, priklausė valstybiniam butų fondui, tačiau perdavus jį kitam savininkui, t.y. Kauno miesto savivaldybei, panaudos santykiai tęsėsi, ir tik tai 2009-08-21 atsakovas raštu Nr 53-5-2574/1t, b.l. 33/ paprašė ieškovę atlaisvinti buto, esančio ( - ) patalpas. Tačiau bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovės ir jos šeimos nuomojamą butą Nr 4 ir jiems leistą naudotis, esantį tame pačiame koridoriuje, atsilaisvinusį butą Nr 3, sieja funkcinis ryšys, kad nuomojamame ieškovės ir jos šeimos narių bute Nr 4 nėra miesto vandentiekio, miesto kanalizacijos, nėra WC, vonios, bet miesto vandentiekis, miesto kanalizacija yra bute Nr3, kuriame esant vandentiekiui ir kanalizacijai ieškovė savo lėšomis įrengė WC, vonią, virtuvę. Be to, svarbi ta aplinkybė, kad ( - ) buvo lauko tualetas skirtas visiems šio namo gyventojams, kurį nugriovė namo buvusieji savininkai.

21Tokiu būdu, butas Nr 4 neatitinka gyvenamųjų patalpų statusui, kadangi jame nėra miesto vandentiekio, kanalizacijos, WC, vonios, todėl buto Nr 4, negalima laikyti gyvenamąja patalpa. Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014-04-04 nutartyje, civilinėje byloje Nr 3k-3-188/2014 konstatavo, kad kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teisė į būstą ginama kaip konstitucinė vertybė, kaip viena pagrindinių žmogaus teisių. Skirtingi teisės į būstą atsiradimo pagrindai ir to būsto naudojimo sąlygos nulemia skirtingas šios teisės apsaugos priemones. Teisė į būstą kaip daiktinė teisė įgyvendinama įgyjant nuosavybės teise konkrečią gyvenamąją patalpą, namą ar jo dalį ir ginama daiktinės teisės nustatytomis taisyklėmis, o kai ši teisė atsiranda bet kurios rūšies nuomos ar panaudos pagrindu – atitinkamai prievolinės teisės normose nustatyta tvarka ir sąlygomis.

22Tokiu būdu, atsakovas iki 2009-08-21 nevaržė ieškovės teisės naudotis butu Nr 3 kaip pagalbine patalpa, kuris su ieškovės nuomojamu butu Nr 4 sudarė jos ir jos šeimos narių gyvenamąjį būstą, per tą laikotarpį ieškovė ir jos šeimos nariai, naudojosi butu Nr 3, jį prižiūrėjo, darė remontą, pagerino, įrengė WC, vonią, virtuvę. Butas Nr 4 negali funkcionuoti kaip gyvenamoji patalpa be buto Nr 3 kaip pagalbinės patalpos, nes neturi pagrindinių komunikacijų, susijusių su žmogaus fiziologinių poreikių tenkinimu, t.y. vandens, kanalizacijos, WC. Darytina išvada, kad ieškovę, jos šeimos narius ir atsakovą sieja buto Nr 3 panaudos teisiniai santykiai, kurie prasidėjo nuo 1987-10-16/1tb.l13/ ir neišnyko perdavus butą iš valstybinio buto fondo Kauno miesto savivaldybei/1t.b.l. 13,14, LR CK 1964m red.. 366str, LR CK patv, įsig, ir įgyv. įstatymo 4str., LR CK 6.629str./. Atmestinas atsakovo argumentas, kad neva ieškovė ir jos šeimos nariai naudojosi ir naudojasi butu Nr 3, neteisėtai, kadangi ieškovei ir jos šeimos nariams butas Nr 3 buvo suteiktas naudotis kaip pagalbinė patalpa tuo metu buvusios valdžios institucijos sprendimu, o atsakovas nenuginčijo šio sprendimo ir neįrodė, kad ieškovė ir jos šeimos nariai užėmė šias patalpas savavališkai, nes panaudos teisiniai santykiai nepasibaigė pasikeitus buto savininkui, o ieškovė ir jos šeimos nariai ilgą laiką valdė ir naudojosi butu Nr 3, todėl laikytina, kad ieškovė ir jos šeimos nariai naudojosi butu Nr 3 nuo 1987-10-16 teisėtai/ LR CK 6.643str.2d./. Taip pat negalima sutikti su atsakovo argumentu, kad patalpas, adresu ( - ) nesieja glaudūs funkciniai ryšiai, kadangi šią aplinkybę patvirtina į bylą pateikti AB „City service“ 2009-06-30 aktas/ 1t b.l. 19-21/, UAB „Kauno komunalinis ir butų ūkis“ 2015-02-06 aktas Nr 6717/ 1t b.l. 106/. Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014-04-04 nutartyje, civilinėje byloje Nr 3k-3-188/2014 konstatavo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pasisakęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio prasme ginamo asmens „būsto“ sąvoka yra autonominė, nepriklausanti nuo nacionalinėje teisėje nustatytos klasifikacijos, apima ne tik teisėtai įsteigtą ir užimtą būstą, bet tai yra faktinė asmens gyvenamoji vieta, kiekvienu atveju nustatoma atsižvelgiant į faktines aplinkybes, patvirtinančias asmens pakankamų ir tęstinių ryšių su konkrečia vieta buvimą (pvz., Buckley v. United Kingdom, judgment of 25 September 1996, Reports of Judgments and Decisions 1996 IV, § 52-54, and Commission’s report of 11 January 1995, § 63; Gillow v.United Kingdom, judgment of 24 November 1986, Series A no. 109, § 46; Wiggins v. United Kingdom, no. 7456/76, Commission decision of 8 February 1978, Decisions and Reports (DR) 13, p. 40). Pagal Teismo jurisprudenciją „būstu“ Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio prasme gali būti laikoma ir ne teisės aktų nustatyta tvarka įsteigta ir užimta patalpa, jei tai yra faktinė asmens gyvenamoji vieta ir nustatomas asmens pakankamų bei tęstinių ryšių su konkrečia vieta buvimas. Atsižvelgiant į išnagrinėtas bylos aplinkybes ir ištirtus įrodymus, kadangi ieškovė ir jos šeimos nariai ilgą laiką valdė ir naudojosi butu Nr 3 kaip pagalbinėmis patalpomis, kurios buvo suteiktos naudotis teisėtai, įvertinant visas tokio valdymo ir naudojimo aplinkybes, darytina išvada, kad yra pagrindas pripažinti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio aiškinimo prasme, kad ieškovės ir jos šeimos narių būstas susideda iš buto Nr 4 ir buto Nr 3, esančių ( - )

23Sutinkamai su LR Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7str.1d, 8str.1d., 13str, .Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 19p,24p, nekilnojamojo turto objektai, daiktai , t.y. butai, namai, atlikus kadastrinių duomenų patikslinimus pagal nekilnojamojo daikto savininko prašymą, gali būti formuojami:1) suformuojant naują nekilnojamąjį daiktą; 2) padalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruotą nekilnojamąjį daiktą į atskirus nekilnojamuosius daiktus; 3) atidalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruoto bendrosios nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo daikto dalis ir jas suformuojant kaip atskirus nekilnojamuosius daiktus; 4) sujungiant kelis Nekilnojamojo turto registre įregistruotus nekilnojamuosius daiktus į vieną nekilnojamąjį daiktą; 5) atliekant nekilnojamojo daikto amalgamaciją. Tokiu būdu, butų Nr 3 ir Nr 4, esančių ( - ) pertvarkymą, performavimą gali atlikti tik tai butų savininkas, t.y. atsakovas Kauno miesto savivaldybė. Kadangi atsakovas nesprendė klausimo dėl įvedimo į butą, esantį ( - ) miesto kanalizacijos, vandentiekio, WC , vonios įrengimo, o prieš tai buvęs savininkas leido ieškovei ir jos šeimos nariams naudotis butu Nr 3 kaip pagalbine patalpa, kuriame yra miesto vandentiekis, kanalizacija, ieškovė su savo šeimos nariais jame įrengė WC, vonios patalpą, virtuvę.

24LR CK 6.587str.1d nustatyta, kad patalpa laikoma netinkama gyventi, jeigu yra tokios būklės, kad gyvenimas joje keltų grėsmę nuomininko ar jo šeimos narių sveikatai ar saugumui, ar visuomenės saugumui ir sveikatai. Be to, savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartyje, sudarytoje su ieškove 2004-04-22 4.1p. nustatyta, kad nuomotojas įsipareigoja suteikti nuomininkui tinkamas gyvenamąsias patalpas. Tokiu būdu, butas Nr 4 neatitinka gyvenamųjų patalpų statusui, nesant bute Nr 4 WC, dėl to yra reali grėsmė šio buto nuomininkų sveikatai ir visuomenės sveikatai, nes butas randasi daugiabučiame name, miesto Centre, o lauko tualetas yra nugriautas, todėl atsakovas kaip butų Nr 3 ir Nr 4, esančių ( - ) savininkas ir buto Nr 4 nuomotojas privalo spręsti klausimą dėl buto Nr 4 atitikties buto statusui, šiuo atveju prijungiant prie buto Nr 4 buto Nr 3 patalpas.

25LR CK 6.485str.1d nustatyta, kad nuomotojas atsako už išnuomoto daikto trūkumus, kurie visiškai ar iš dalies kliudo naudoti daiktą pagal paskirtį, net ir tais atvejais, kai nuomotojas sudarydamas sutartį apie tuos trūkumus nežinojo. .LR CK 6.492str.1d. nustatyta, kad nuomotojas privalo savo lėšomis daryti išnuomoto daikto kapitalinį remontą, jeigu ko kita nenumato įstatymai arba sutartis. Be to, LR CK 6.605str.nustatyta, kad valstybės, savivaldybių, juridinių asmenų gyvenamųjų patalpų nuomininkas ir jo šeimos nariai gali pertvarkyti ir perplanuoti gyvenamąją patalpą bei pagalbines patalpas tik raštu leidus nuomotojui ir sutikus kartu gyvenantiems pilnamečiams šeimos nariams, taip pat kitiems suinteresuotiems asmenims, kurių teisės ar teisėti interesai gali būti pažeisti pertvarkant ir perplanuojant gyvenamąją patalpą. Tokiu būdu, kadangi butas, esantis ( - ) nėra įrašytas į socialinio būsto sąrašą, nėra išimtas iš gyvenamųjų patalpų apskaitos, turi atsilaisvinusio buto statusą, ieškovės ir jos šeimos narių nuomojamas butas Nr 4 ir butas Nr 3 priklauso vienam savininkui, randasi viename koridoriuje, turi funkcinį ryšį, atsižvelgiant į išnagrinėtas bylos aplinkybes, ištirtus įrodymus, sutinkamai su LR CK 6.603str.2d.,3d, pagal aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą, kadangi atsakovas nesprendžia klausimo dėl buto Nr 4 atitikties gyvenamųjų patalpų reikalavimams, atsakovas įpareigotinas per 6 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kuris teismo nuomone yra pakankamas, pakeisti savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, pasirašytą su ieškove 2004-04-22 dėl atsakovui priklausančio buto ( - ) įpareigojant atsakovą į šią sutartį įrašyti buto, esančio ( - ) patalpas. Tačiau negalima sutikti su ieškovės ieškinio reikalavimais dėl pripažinimo teisės į atsilaisvinusį visą butą, esantį ( - ), ir įpareigojimo atsakovui įrašyti į pakeistą nuomos sutartį visas, esančias pagal dabartinius kadastrinius duomenis ir buto planą patalpas, kadangi teisė suformuoti nekilnojamojo turto daiktus priklauso jo savininkui, t.y. atsakovui, butas, esantis ( - ) yra atskiras nekilnojamojo turto vienetas, turintis atskirą unikalų numerį, o ieškovė ir jos šeimos nariai naudojosi ir naudojasi butu Nr 3 kaip pagalbine patalpa.

26Įvertinant visas išnagrinėtas bylos aplinkybes, ištirtus rašytinius įrodymus, ieškovės atstovės, atsakovo atstovo paaiškinimus, ieškinys ir papildomi ieškiniai tenkintini iš dalies, t.y. dėl nuomos sutarčių sąlygų, nustatytų 2. 2.1; 8. 8.1., 8. 8.2.punktuose pripažinimo negaliojančiomis nuo sudarymo momento, Kauno miesto savivaldybės Tarybos 2015-02-15 sprendimo NrT- 67 dalies, kuria įrašytas ( - ) butas į socialinio būsto fondo sąrašą panaikinimo, įpareigojimo atsakovui pakeisti per 6 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nuomos sutartį su ieškove dėl savivaldybės priklausančio buto, įpareigojant į sutartį įrašyti buto, esančio ( - ) patalpas, likusioje dalyje atmestinas, atsakovo prašymas dėl ieškinio senaties termino taikymo, atmestinas/LR Konstitucijos 5str, 52str. Europos žmogaus teisių, pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 8str., LR CPK 1str., 3str., 5str, 178str, LR CK 1964m.red., 322str, 344str., LR CK patv.. įsig., įgyv, įstatymo 4str, 43str., LR CK 1.2str., 1.5str., 1.180str., 1.190str, 1.124str., 1.125str.2d., 1.126str., 1.127str, 1.131str, 1.136str., 1.138str, 1.138str, 6.1str., 6.2str., 6.154str, 6.157str., 6.173str., 6.185str., 6.193str.,6.485str., 6.492str., 6.501str., 6.494str, 6.575str, 6.576str, 6.577str, 6.579str., 6.580str, 6.581str, 6.583str, 6.585str., 6.586str.,6.587str, 6.588str., 6.589str, 6.590str, 6.598str, 6.602str, 6.603str., 6.605str., 6.629str, LR valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas, LR nekilnojamojo turto kadastro įstatymas/.

27Dėl bylinėjimosi išlaidų.

28Patenkinus ieškinio reikalavimus iš dalies, patenkintų ieškinio reikalavimų ribose, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t.y. žyminis mokestis bei išlaidos už advokatės teisinę pagalbą šioje civilinėje byloje, atsižvelgiant į įdėtą darbą šioje byloje, į pateiktus dokumentus/ 1t b.l.9, 64/, į bylos sudėtingumo laipsnį, į „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patv“, 2004-04-02 Nr IR-95. Valstybei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentu įteikimu nepriteistinos, nes atsakovas atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo, o ieškovei tenkančios išlaidos, nesudaro nustatyto minimumo/ LR CPK 83str.1d., 5p., 88str.1d 3p., 6p,91str., 92str., 93str., 96str.,98str/. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 3str., 5str, 12str., 17str., 18str., 42str., 176str., 177str., 178str., 182str., 185str., 263str.-268str., 270str., 279str.

Nutarė

29Ieškinį ir papildomus ieškinius tenkinti iš dalies.

30Pripažinti negaliojančiomis 2004-04-22 savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, sudarytos tarp atsakovo Kauno miesto savivaldybės ir ieškovės Vandos J. A. dėl buto, esančio ( - ) sąlygas įrašytas: 2..2.1 punkte „nuomininkas įsipareigoja pateikti asmens/šeimos/ pajamų bei turto deklaracijas 12 paskutinių mėnesių“; 8..8.1 punkte „nuomos sutartis nutraukiama, kai nuomininkas / jo šeima/ nuosavybės teise įsigyja būstą; 8. 8.2 punkte „nuomos sutartis nutraukiama, kai nuomininko šeimos turtas ir pajamos viršija dydžius, numatytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos“.

31Panaikinti Kauno miesto savivaldybės Tarybos 2015-02-12 sprendimo Nr. T-67 dalį, kuria butas , esantis ( - ), įrašytas į Kauno miesto savivaldybės socialinio būsto fondo kaip savivaldybės būto fondo dalies sąrašą, laikant, kad butas, esantis ( - ), priklauso savivaldybės būsto fondui.

32Įpareigoti atsakovą Kauno miesto savivaldybę, į. .k. 111106319 per 6 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pakeisti savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, pasirašytą su ieškove Vanda J. A. 2004-04-22 dėl Kauno miesto savivaldybei priklausančio buto, esančio ( - ) įpareigojant į savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį įrašyti buto, esančio ( - ) patalpas. Likusioje dalyje ieškinį ir papildomus ieškinius, atmesti. Priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės, į .k.111106319 ieškovės V J. A., a.k. ( - ) naudai 42,28l EUR žyminio mokesčio, 644,40EUR už advokatės teisinę pagalbą. Atsakovo Kauno miesto savivaldybės prašymą dėl ieškinio senaties termino taikymo, atmesti. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo teisėja Olga Šinkarenko, sekretoriaujant Ramunei... 2. Ieškovė prašo:... 3. 1.Pripažinti negaliojančiomis 2004-04-22 savivaldybės gyvenamosios patalpos... 4. Tretieji asmenys J. K., S. K., R. A. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo... 5. Tarp šalių kilo ginčas dėl nuomos sutarties pakeitimo, įpareigojant... 6. LDT Vykdomojo komiteto 1987-10-16 sprendimo Nr.238 2 punktu buvo nuspręsta... 7. Tokiu būdu, vadovaujantis LR CK 6.598str.6.603str buvo pakeista nuomos... 8. AB „City service“ gyvenamųjų patalpų ( - ) 2009-06-30 apžiūros akte Nr... 9. Dėl buto statuso . Atsakovas pateikė į bylą įrodymus, kad butas, esantis... 10. Socialinis būstas apibrėžiamas kaip nekomerciniu pagrindu, pagal... 11. Be to, konstatuotina, kad Kauno miesto savivaldybės Tarybos sprendimas... 12. Dėl 2004-04-22 savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties sąlygų... 13. Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė... 14. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartyje2010-07-29, civilinėje byloje Nr... 15. Ieškovė nurodo, kad jai teisė naudotis butu, esančiu ( - ) atsirado dar iki... 16. Tokiu būdu, 2004-04-22 savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutarties,... 17. Dėl ieškinio senaties termino... 18. Atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį ieškovės reikalavimams dėl... 19. Ieškovė nurodo, kad nepraleido ieškinio senaties termino, kadangi apie tą... 20. Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 21. Tokiu būdu, butas Nr 4 neatitinka gyvenamųjų patalpų statusui, kadangi jame... 22. Tokiu būdu, atsakovas iki 2009-08-21 nevaržė ieškovės teisės naudotis... 23. Sutinkamai su LR Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7str.1d, 8str.1d.,... 24. LR CK 6.587str.1d nustatyta, kad patalpa laikoma netinkama gyventi, jeigu yra... 25. LR CK 6.485str.1d nustatyta, kad nuomotojas atsako už išnuomoto daikto... 26. Įvertinant visas išnagrinėtas bylos aplinkybes, ištirtus rašytinius... 27. Dėl bylinėjimosi išlaidų.... 28. Patenkinus ieškinio reikalavimus iš dalies, patenkintų ieškinio... 29. Ieškinį ir papildomus ieškinius tenkinti iš dalies.... 30. Pripažinti negaliojančiomis 2004-04-22 savivaldybės gyvenamųjų patalpų... 31. Panaikinti Kauno miesto savivaldybės Tarybos 2015-02-12 sprendimo Nr. T-67... 32. Įpareigoti atsakovą Kauno miesto savivaldybę, į. .k. 111106319 per 6...