Byla e2-2346-631/2020
Dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gitana Butrimaitė, sekretoriaujant Rasai Medveckajai, dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „K2 LT“ atstovui vadovui B. V. ir ieškovės atstovui advokatui Viliui Mačiulaičiui, atsakovei A. V. ir jos atstovui advokatui Aivarui Aleksiejevui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „K2 LT“ ieškinį atsakovei A. V. ir atsakovės A. V. priešieškinį ieškovei akcinei bendrovei „K2 LT“ dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo.

2Teismas

Nustatė

3Ieškovė AB „K2 LT“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei A. V. (toliau – atsakovė), prašydama pripažinti, kad atsakovės prašymas dėl pakeistų darbo sąlygų, nesant darbuotojo sutikimo, nepagrįstas, o Darbo ginčų komisijos (toliau – DGK) 2019 m. spalio 1 d. sprendimas darbo ginčo byloje Nr. APS-131-15453 netenka galios, priteisti iš atsakovės jai išmokėtą darbo užmokestį 1647,71 Eur ir ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4Ieškovė nurodė ginčo esmę sudarančias aplinkybes, t. y., kad pagal 2017-05-08 ieškovės ir atsakovės sudarytą darbo sutartį, atsakovė buvo priimta į darbą ( - ) pareigose. 2018-04-01 šalys pasirašė darbo sutarties pakeitimą, kuriuo atsakovės pareigos pakeistos iš ( - ) pareigas. 2018-06-05 atsakovė išėjo nėštumo ir gimdymo atostogų, o šioms pasibaigus - vaiko priežiūros atostogų. 2019-07-30 atsakovė pateikė prašymą dėl ketinimo grįžti į darbą pardavimų ir marketingo vadovės pareigose. Šalys, susitikusios aptarė atsakovės grįžimo sąlygas ir atsakovei buvo patvirtinta, kad ji laukiama grįžtant į darbą tomis pačiomis sąlygomis, kokios numatytos darbo sutartyje ir kokios egzistavo iki atsakovės išėjimo tikslinių atostogų. Atsakovė 2019-08-06 pateikė ieškovei raštą „Dėl darbo sutarties sąlygų keitimo“, kuriuo nurodė, kad nesutinka vykdyti darbo pareigų Kėdainiuose pagal sudarytą darbo sutartį, nes sutarties sąlygos galėjo būti pakeistos tik darbuotojo rašytiniu sutikimu. Ieškovė nurodė, kad šalys, sudarydamos darbo sutartį, susitarė, kad atsakovė yra įdarbinama AB „K2 LT“, kurios buveinė Metalistų g., 3, Kėdainiai, ir dėl jokių papildomų sąlygų, t. y. atsakovės darbo nuotoliniu būdu iš namų, nesusitarė, taip pat atsakovė nebuvo pateikusi prašymo dirbti nuotoliniu būdu. Pažymėjo, kad visa bendrovės administracija savo funkcijas atlieka bendrovės patalpose Kėdainiuose ir tik nesant poreikio atsakovei fiziškai dalyvauti, bei esant bendrovės vadovybės geranoriškumui, atsakovei buvo leista į Kėdainius atvykti ne kiekvieną dieną. Dėl šių aplinkybių šalys ir nebuvo sudariusios susitarimo dėl nuotolinio darbo, kadangi darbo pobūdis reikalauja atsakovės dalyvavimo bendrovės veikloje Kėdainiuose. Nurodė, kad atsakovė, pasirašydama darbo sutartį, žinojo ir suprato, kad bendrovės pagrindinė veikla yra vykdoma Kėdainiuose, o administracijos veikla nebus organizuojama tik Vilniuje, o asmuo, būdamas atsakingas už pardavimus ir marketingą, turi būti nuolat pasiekiamas kitiems bendrovės darbuotojams bei klientams. Teigia, kad atsakovė argumentą, kad tarp šalių buvo susitarta dėl nuotolinio darbo turėtų įrodyti įrodinėjimo priemonėmis, o vien deklaratyvių faktų nurodymo nepakanka. Mano, kad nesant duomenų, jog atsakovės darbo pareigų vykdymo vietovė iki tikslinių atostogų pradžios buvo Vilniuje, nėra pagrindo teigti, kad ieškovė pateikė pasiūlymą dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, priešingai, ieškovė, laikydamasi Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 131 straipsnio 2 dalies, siekė užtikrinti atsakovės teisę po tikslinių atostogų grįžti į tą pačią darbo vietą ne mažiau palankiomis, negu buvusiomis darbo sąlygomis. Ieškovė, atsižvelgus į tai, kad šalys laisva valia sulygo, kad darbuotojos darbo vieta yra bendrovės buveinė, nesusitarė dėl nuotolinio darbo nei darbo sutarties sudarymo metu, nei vėliau, mano, kad nėra pagrindo teigti, jog ieškovė pakeitė būtinąją darbo sąlygą po tikslinių atostogų, o atsakovei neatvykstant į darbą nuo 2019-08-14, pagrįstai ją atleido DK 58 str. 3 d. 1 p. pagrindu, todėl skundžiamas DGK sprendimas laikytinas neteisėtu (el. b. l. 1–6, t. I).

5Atsakovė pateiktu atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad nuo 2017-05-08 darbo sutarties pradžios visą laiką bendrovėje dirbo nuotoliniu būdu, susitikimai darbo reikalais buvo organizuojami kavinėse ar kitose patalpose Vilniuje, o į ieškovės buveinę Kėdainiuose atsakovė atvykdavo esant poreikiui, dažniausiai vieną kartą per savaitę. Laiko, kad šią aplinkybę patvirtina į darbo bylą pateikti išrašai iš darbo kalendoriaus, elektroniniai laiškai ir ieškovės dukterinės įmonės „Rekviem“ organizacinės struktūros 2018 turimi duomenys. Nurodė, kad darbo sutartį buvo sudariusi su tuo metu buvusiu įmonės direktoriumi V. L., kuris, apklaustas kaip liudytojas DGK vykusiame posėdyje, paaiškino, kad sudarant darbo sutartį su ieškove nebuvo nė kalbos, kad jos darbo vieta bus Kėdainiuose. Pagal liudytojo paaiškinimus, visi vadovaujančias pareigas užimantys asmenys dirbdavo iš namų, susirinkdavo kavinėse arba Martyno Mažvydo bibliotekoje, tačiau pasikeitus įmonės vadovui ir atsakovei ketinant grįžti į darbą po tikslinių atostogų, ieškovė nusprendė vienašališkai pakeisti darbo sąlygas. Teigia, kad šalių susitarimą dėl nuotolinio darbo pagrindžia darbo sutarties šalių elgesys, atliekami veiksmai ir faktinis sutarties vykdymas. Atsakovė patvirtina, kad darbo vietos pakeitimas iš namų Vilniuje į Kėdainius jai nepriimtinas, nes atsakovė turi tris mažamečius vaikus, o važiavimas nuo Vilniaus iki Kėdainių per dieną užtruktų 3,5 val. Pažymėjo, kad darbo sutartyje nėra nurodyta, jog atsakovės darbo vieta yra Metalistų g. 3, Kėdainiai. Šis adresas yra nurodytas kaip AB „K2 LT“ buveinės registracijos adresas. Atsakovė mano, kad ieškovei neteisėtai pakeitus darbo sutarties sąlygas dėl darbo vietos, atsakovei vykti į darbą Kėdainiuose nebuvo pagrindo. Atsakovė prašė duoti darbinių pavedimų nuotoliniu būdu, tačiau ieškovė tokių pavedimų nedavė, todėl pagal DK 32 straipsnio 1 dalį, ieškovė turi pareigą sumokėti atsakovei priklausantį darbo užmokestį, bei DGK jį priteisus nėra pagrindo sprendimo vykdymo atgręžimui; ieškovės atliktas darbo sutarties sąlygos pakeitimas yra neteisėtas (el. b. l. 136–139, t. I).

6Atsakovė 2019-12-11 pateikė teismui priešieškinį ir 2020-01-20 patikslintą priešieškinį, prašydama pripažinti jos atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinti atsakovę į buvusį darbą, priteisti atsakovei vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, priteisti iš darbdavio 1542,99 Eur turtinės žalos, taip pat priteisti 5000 Eur neturtinės žalos, jos patirtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės. Atsakovė nurodė, kad darbo ginčų komisijai priėmus 2019-10-01 sprendimą, kuriuo darbo sutarties sąlygų pakeitimas buvo pripažintas neteisėtu, ieškovė 2019-10-08 nutraukė darbo sutartį su atsakove, pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktą, nurodydama, kad sutartis nutraukiama dėl atsakovės šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, t. y. dėl neatvykimo į darbą be pateisinamos priežasties. Atsakovė mano, kad toks darbo sutarties nutraukimas yra neteisėtas, nes ieškovė neatsižvelgė į tai, kad tarp šalių vyksta ginčas dėl darbo sutarties sąlygų pakeitimo, o DGK priimtu sprendimu pripažino, kad sutarties sąlygos pakeistos neteisėtai. Nurodė, kad esant tokiam sprendimui, atsakovei vykti į darbo vietą Kėdainiuose po sprendimo priėmimo, nebuvo pagrindo. Taip pat atkreipė dėmesį, kad pagal DK 214 straipsnio 3 dalį, tokio pobūdžio bylose, atleidimo iš darbo teisėtumą turi įrodyti darbdavys. Darbo sutarties nutraukimui esant neteisėtam, ieškovė turi grąžinti atsakovę į buvusį darbą, jos naudai turi būti priteistas vidutinis darbo užmokestis už priverstines pravaikštas, turtinė ir neturtinė žala. Paaiškino, kad dėl ieškovės veiksmų, t. y. darbo sąlygų pakeitimo, neteisėto darbo sutarties nutraukimo, nebendradarbiavimo ir įstatymuose numatytų garantijų asmeniui, auginančiam mažametį vaiką, nepaisymo, ilgalaikio nesutarimo ir nežinomybės, pablogėjo atsakovės sveikata, atsirado emociniai, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai ir dvasinis sukrėtimas, dėl ko atsirado širdies ir kitų sveikatos problemų, skausmas širdies plote, padidėjęs pulsas, kraujo spaudimas, buvo kviesta greitoji pagalba, daug kartų teko lankytis pas gydytojus. Nurodė, kad turtinę žalą sudaro atsakovės patirtos medicininės išlaidos gydymui, vaistams, tyrimams dėl sveikatos pablogėjimo, gydytojų skirtų procedūrų atlikimas ir prideda minėtas aplinkybes patvirtinančius dokumentus (el. b. l. 144–147, t. I; el. bylos apyrašo b. l. 16–19).

7Ieškovė, nesutikdama su atsakovės pareikštu priešieškiniu ir jo patikslinimu, pateikė 2020-01-07 atsiliepimą į atsakovės priešieškinį ir 2020-01-20 atsiliepimą į patikslintą priešieškinį. Ieškovė su pareikštu priešieškiniu nesutinka, nurodo, kad šalys pasirašytoje darbo sutartyje nenurodė jokių papildomų sąlygų dėl atsakovės darbo funkcijų atlikimo nuotoliniu būdu, taip pat iki atsakovės tikslinių atostogų nebuvo gautas prašymas dėl tokio pobūdžio darbo. Teigia, kad atsakovei metus laiko nedalyvavus įmonės veikloje, neįmanoma atlikti užduočių nuotoliu, nesusipažinus su bendrovės situacija rinkoje, tiesioginių pavaldinių darbu, problematika, iškeltais tikslais. Atkreipė dėmesį, kad atsakovė, pradėjusi dirbti bendrovėje vyko į Kėdainius, gilinosi į veiklos subtilybes, kol galėjo individualiai spręsti kylančius klausimus. Teigia, kad atsakovės atliekamos funkcijos ir svarba lemia tai, kad darbo pareigų atlikimas būtų vykdomas bendrovės buveinėje, kad būtų užtikrintas stabilus bendrovės paslaugų teikimas. Mano, kad darbuotojui atsisakius vykdyti darbo pareigas ir bendrovės vadovo nurodymus atvykti į bendrovės buveinę ne tik pačią pirmą dieną po tikslinių atostogų, bet ir beveik du mėnesius, toks darbo pareigų pažeidimas gali būti įvertintas kaip šiurkštus. Pažymėjo, kad buvo geranoriška su atsakove, bandė derėtis dėl darbo nuotoliniu būdu, nukrypdama nuo DK nustatyto penktadalio darbo laiko nuotoliniu būdu maitinančiai krūtimi darbuotojai, tačiau atsakovė net ir tokiu atveju nesutiko atvykti į darbą, tokiu būdu pažeisdama esmines savo pareigas. Nurodė, kad atsakovė laikydamasi savo pozicijos, kad pareigų vykdymas Kėdainiuose jai yra nepriimtinas, nes augina tris mažamečius vaikus, neatsižvelgė į bendrovės interesus užtikrinti tinkamą paslaugų teikimą bendrovės klientams, tinkamą komunikaciją, darbo organizavimą su kolegomis, neigė bendrovėje nusistovėjusią darbo organizavimo tvarką, todėl ieškovė, neturėdama vilčių, kad atsakovė užtikrins tinkamą pareigų vykdymą, suderintą su bendrovės interesais, atleido atsakovę iš pareigų. Ieškovė nurodė, kad laikėsi atsakovės atleidimo iš darbo tvarkos, t. y. paprašė atsakovę pateikti paaiškinimus dėl neatvykimo į darbą priežasčių ir mano, kad DK 58 straipsnio 6 dalies nustatytų terminų nepraleido. Ieškovės nuomone, atsakovės atleidimas iš darbo yra proporcinga ir adekvati priemonė padarytiems pažeidimams, nes prieš atleidžiant ieškovę iš darbo buvo įvertinta visų aplinkybių visuma. Pasisakydama dėl turtinės ir neturtinės žalos, ieškovė teigia, kad esant atsakovės atleidimui iš darbo teisėtam bei pagrįstam, visi išvestiniai reikalavimai turėtų būti atmesti. Nurodė, kad atsakovės pateiktame medicininiame išraše dėl skausmų širdies plote yra nurodyta frazė „toks epizodas yra buvęs ir anksčiau“. Mano, kad dėl šios frazės nėra galimybės nustatyti, kad atsakovės sveikatos pablogėjimas sietinas su atleidimu iš darbo, pateikti gydymo įstaigos čekiai už sveikatos patikrinimą negali būti vertinami kaip įrodymai atlyginti tariamai patirtą turtinę žalą. Teigia, kad atsakovė nepateikė jokių realių įrodymų ir reikšmingų kriterijų, kad patyrė neturtinę žalą, o savo pačios veiksmais, t. y. atsisakydama svarstyti darbdavės pasiūlymą didinti darbo pareigų vykdymą nuotoliniu būdu iki 30 procentų, pati užkirto kelią geranoriškam ir abiems pusėms neigiamų emocinių pasekmių nekeliančiam situacijos sprendimui. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nėra civilinės atsakomybės sąlygų visumos, o reikalaujamos neturtinės žalos dydis yra neprotingas ir neatitinka nusistovėjusios teismų praktikos (el. b. l. 63–68, 80–82 t. II).

8Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai palaikė ieškinyje ir atsiliepime į priešieškinį išdėstytus visus motyvus ir argumentus, rėmėsi savo teiktais procesiniais dokumentais, paaiškino, kad pasibaigus atsakovės vaiko priežiūros atostogų terminui, vadovas su ja susitiko ir aptarė grįžimo į darbą variantus. Buvo aiškiai pasakyta, kad bendrovė veiklą vykdo Kėdainiuose, ir atsakovė turi dirbti Kėdainiuose. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės maži vaikai, bendrovė būtų sutikusi vieną penktadalį ar net kažkiek daugiau laiko leisti atsakovei dirbti ir nuotoliniu būdu, tačiau atsakovė reikalavo tokių sąlygų, kad nereikėtų iš viso vykti į Kėdainius. A. V. pozicija vadovaujanti, susijusi su pardavimais ir marketingu, todėl bendrovė nemato galimybės, kad atsakovė nesietų savo darbo funkcijų vykdymo su bendrovės biuru Kėdainiuose, kur fiziškai dirba visi kiti darbuotojai. Ieškovės atstovai prašė įvertinti atsakovei sumokėtas sumas, negrąžinti jos į darbą, nes bendrovė maža, iki 10 darbuotojų, nėra galimybės atsakovei dirbti nuotoliniu būdu tokiomis sąlygomis, kokias ji iškėlė ieškovui.

9Atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad iki išeidama nėštumo ir gimdymo atostogų ieškovės bendrovėje visą laiką dirbo nuotoliniu būdu, ką patvirtina jos teikti įrodymai apie vykusius susitikimus bibliotekoje ar kitose viešose vietose. Niekada nebuvo iškeltas klausimas, kad jai reikėtų dirbti biure Kėdainiuose, nes tokio biuro ten ir nelabai buvo, Metalistų g.3, Kėdainiuose. Labiau gamybinės patalpos, o ne ofisas, be to, buvusio direktoriaus nuomonė buvo, kad nėra reikalinga darbo vieta Kėdainiuose, nes visas funkcijas ji atlikdavo iš namų ar kitų vietų Lietuvoje, įmonės klientai dirba visoje Lietuvoje, todėl jai tekdavo vykti į kitus miestus, su Kėdainiais jos darbo funkcijos nebuvo glaudžiai susijusios, lankydavosi kartą per savaitę. Po tikslinių atostogų norėdama grįžti į darbą, susisiekė su nauju vadovu, buvo susitikimas su juo, kurio metu suprato, kad ji nebėra pageidaujama apskritai bendrovėje, bandė tartis dėl nuotolinio darbo, tačiau pozicijos visiškai išsiskyrė, parašiusi prašymą dėl grįžimo dirbti, laukė jai duodamų darbinių pavedimų, tačiau tokių nebuvo, vis susirašinėjo su vadovu dėl darbo sutarties sąlygos darbui nuotoliniu būdu, tačiau darbdavys laikėsi savo ir nepripažino, kad atsakovė visą laiką iki atostogų dirbo nuotoliniu būdu. Su atleidimu atsakovė nesutinka, dėl darbo sutarties nutraukimo ji patyrė tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, nemalonumai įtakojo sveikatos problemas, ji turėjo lankytis pas osteopatą, spręsti stuburo skausmų sukeltas problemas, patyrė piniginius nuostolius, kuriuos sieja su darbdavio įvykdytu atleidimu iš darbo ir prašo atlyginti jai padarytą žalą.

10Ieškinys atmetamas.

11Priešieškinis tenkinamas iš dalies.

12Byloje, remiantis šalių ir jų atstovų žodiniais paaiškinimais, rašytine bylos medžiaga, iš darbo ginčų komisijos išreikalauta darbo byla, nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2017 m. gegužės 8 d. sudarė darbo sutartį Nr. 18, kurioje sutarė, jog atsakovė priimama dirbti į AB „K2 LT“, kurioje užims ( - ) pareigas, o 2018 m. balandžio 1 d. darbo sutarties 1.2 punktas buvo pakeistas, nustatant atsakovės naujas ( - ) pareigas (el. b. l. 36–38, t. I).

13Byloje nėra ginčo dėl to, kad 2018 m. birželio 5 d. atsakovė išėjo nėštumo ir gimdymo atostogų, o šioms pasibaigus – vaiko priežiūros atostogų. 2019 m. liepos 30 d. atsakovė pateikė prašymą ieškovei dėl grįžimo į darbą po tikslinių atostogų pardavimų ir marketingo vadovės pareigoms nuo 2019 m. rugpjūčio 14 d. (el. b. l. 22, t. I).

14Pagal ieškovės atstovo B. V. ir atsakovės elektroninius susirašinėjimus spręstina, kad atsakovė buvo informuota, kad yra laukiama sugrįžtant į darbą tokiomis pačiomis sąlygomis, kokios numatytos darbo sutartyje (el.b.l.20, t.I). Atsakovė 2019 m. rugpjūčio 6 d. raštu informavo ieškovę, kad nesutinka su darbo sutarties sąlygų keitimu, jog po tikslinių atostogų pabaigos, ieškovė turėtų pradėti dirbti bendrovės patalpose Kėdainiuose, o ne nuotoliniu būdu Vilniuje, kaip dirbo iki tikslinių atostogų pradžios (el. b. l. 20–21; 24–25, t. I). Atsakovė, nesutikdama su ieškovės keičiamomis darbo sąlygomis, 2019 m. rugpjūčio 12 d. prašymu kreipėsi į DGK (el. b. l. 15–16, t. I). Vykstant darbo ginčo nagrinėjimui komisijoje, atsakovė į bendrovės buveinės patalpas Kėdainiuose atvykusi nebuvo, todėl ieškovė surašė 2019 m. rugpjūčio 14 d., 2019 m. rugpjūčio 30 d., 2019 m. rugsėjo 30 d. aktus dėl atsakovės neatvykimo į darbą (el. b. l. 8–9, t. I). Ieškovė ginčo nagrinėjimo metu taip pat bandė susitarti su atsakove dėl darbo nuotoliniu būdu 20-30 proc. per savaitę, tačiau šalims susitarti nepavyko (el. b. l. 72–75, t. I; el. b. l. 40–42, t. II). Atsakovė Darbo ginčų komisijai pateikė dokumentus, pagrindžiančius, kad teikė paslaugas nuotoliniu būdu įmonei UAB „Rekviem LT“, kuri yra susijusi su ieškovės bendrove (el. b. l. 50–71, t. I). Taip pat teikė papildomus dokumentus, patvirtinančius, kad iki tikslinių atostogų dirbo ieškovės bendrovėje nuotoliniu būdu, t. y. sukurtus įvykius dėl bendrovės darbuotojų susitikimų Vilniaus kavinėse ir Martyno Mažvydo bibliotekos susitikimo kambarių naudojimo sutartis (el. b. l. 77–115, t. I). Darbo ginčų komisija 2019 m. spalio 1 d. sprendimu Nr. DGKS-6118 darbo byloje Nr. APS-131-15453 atsakovės prašymą tenkino iš dalies ir nusprendė išieškoti atsakovės naudai 1647,71 Eur neišmokėtą darbo užmokestį už 2019 m. rugpjūčio mėn. (el. b. l. 118–122, t. I).

152019 m. spalio 8 d. ieškovė informavo atsakovę, kad dėl užfiksuotų neatvykimų į darbą, atsakovė šiurkščiai pažeidė darbo pareigas, todėl DK 58 straipsnio pagrindu atsakovę atleido iš užimamų pareigų (el. b. l. 11, t. I). Atsakovė 2019 m. lapkričio 6 d. darbo ginčų komisijai pateikė prašymą dėl neteisėto darbo sutarties nutraukimo (el. b. l. 140–141, t. I). Spręsdama atsakovės prašymą, Darbo ginčų komisija 2019 m. lapkričio 29 d. sprendimu Nr. DGKS-7529 nusprendė prašymą atsisakyti priimti, nes jis nagrinėtinas teisme (el. b. l. 152–155, t. I).

16Byloje kilęs ginčas dėl atsakovės A. V. darbo sutarties sąlygos, leidžiančios jai dirbti AB „K2 LT“ nuotoliniu būdu, bei dėl atsakovės atleidimo iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą jai nevykstant į darbą teisėtumo.

17Vadovaujantis Darbo kodekso 52 straipsnio 1 dalimi, nuotolinis darbas yra laikoma tokia darbo organizavimo forma arba darbo atlikimo būdas, kai darbuotojas jam priskirtas darbo funkcijas ar jų dalį visą arba dalį darbo laiko su darbdaviu suderinta tvarka reguliariai atlieka nuotoliniu būdu, tai yra sulygtoje darbo sutarties šalims priimtinoje kitoje, negu darbovietė yra, vietoje, taip pat ir naudodamas informacines technologijas (teledarbas). Pagal to paties straipsnio 2 dalį, dirbti nuotoliniu būdu skiriama darbuotojo prašymu arba šalių susitarimu. Jeigu darbdavys neįrodo, kad dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai sukeltų per dideles sąnaudas, jis privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu ne mažiau kaip penktadalį visos darbo laiko normos, to pareikalavus nėščiai, neseniai pagimdžiusiai ar krūtimi maitinančiai darbuotojai, darbuotojui, auginančiam vaiką iki trejų metų, ir darbuotojui, vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų. Remiantis DK 52 straipsnio 3 dalimi, skiriant dirbti nuotoliniu būdu, raštu nustatomi darbo vietos reikalavimai (jeigu tokie keliami), darbui suteikiamos naudoti darbo priemonės, aprūpinimo jomis tvarka, naudojimosi darbo priemonėmis taisyklės, taip pat nurodomas darbovietės padalinys, skyrius ar atsakingas asmuo, kuriam darbuotojas turi atsiskaityti už atliktą darbą darbdavio nustatyta tvarka.

18Byloje nustatyta, kad atsakovė ieškovės bendrovėje iki išeidama nėštumo ir gimdymo atostogų, vėliau – vaiko priežiūros atostogų, dirbo nuotoliniu būdu, nors tokia sąlyga tiesiogiai darbo sutartyje raštu įtvirtinta nebuvo. Atsakovės žodiniai paaiškinimai, į bylą pateikti rašytiniai įrodymai apie įvairius susitikimus Vilniuje kavinėse, nacionalinėje bibliotekoje, Rekviem organizacinė struktūra 2018 ir kt. patvirtina, jog atsakovės darbas nuotoliniu būdu buvo įprasta praktika, niekas dėl to nekėlė klausimų ir atsakovė nebuvo gavusi jokių pastabų, jog į Kėdainius, kur yra įmonės buveinė, nuvyksta kartą-kitą per savaitę ar rečiau (el.b.l.70-71, 77-89, 93-115, t.I).

19Dėl nuotolinio darbo, kai jis neaptartas darbo sutartyje, yra pasisakyta teismų praktikoje. Tuo atveju, jei nuotolinis darbas tęsėsi ilgą laiko tarpą ir darbdavys apie tai žinojo, jei nuo darbo sutarties sudarymo, darbuotojui nebuvo pateikta jokių pretenzijų dėl neatvykimo į darbą, nebuvo iškelta drausminė byla, byloje nėra pateikta reikalavimo darbuotojai pateikti paaiškinimų dėl neatvykimo į darbą, tai leidžia daryti išvadą, jog šalys buvo susitarusios dėl darbuotojo darbo funkcijų vykdymo iš darbuotojo namų. Tokie susiklostę santykiai tarp šalių leidžia darbuotojai turėti teisėtą lūkestį, kad darbo sutarties sąlygų ji nepažeidžia, kad darbo sutarties sąlygos yra būtent tokios, kokios yra įgyvendinamos ilgą laiko tarpą. Atsižvelgdamas į šalių elgesį ir valios išraišką, apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad nors sąlyga dėl nuotolinio darbo nebuvo užfiksuota raštiškai, tai yra nesilaikyta formalaus įforminimo reikalavimo, tačiau realiai susiklostę ilgalaikiai tokio pobūdžio darbo teisiniai santykiai leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog tarp šalių egzistavo susitarimas dėl nuotolinio darbo (Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 23 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-509-265/2017).

20Dėl sąlygos, kad atsakovė gali dirbti nuotoliniu būdu spręstina ir pagal atsakovės vykdytas darbo funkcijas, t.y. ar jai reikalinga visą darbo laiką leisti ofise, ar ji laisvai darbus gali dirbti iš namų ar kitos jai patogios vietos. Pagal byloje esančius įrodymus, kurių ieškovė nepaneigė kitais įrodymais apie galimai pasikeitusią įmonės darbo organizavimo tvarką, 2018 metų Rekviem organizacinė struktūra patvirtina, kad atsakovės darbo vieta buvo Vilniuje (el.b.l.71, t.I). Ieškovės vadovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad dalis iš nurodomų minėtoje organizacinėje struktūroje darbuotojų šiai dienai yra atleisti, atsakovės funkcijas atlieka jis pats. Tačiau pačios pasikeitusios ar apskritai bendrovėje įtvirtintos lokaliniu teisės aktu organizacinės struktūros, darbo organizavimo tvarkos, nepateikė. Teismui nėra pagrindo vertinti, kad darbuotojų funkcijos, kurias galima atlikti nuotoliniu būdu dėl kokių nors gamybinių ar organizacinių priežasčių turėjo būti atliekamos tik iš ofiso Kėdainiuose, kad jos nuo 2018 metų būtų bendrovėje pasikeitusios. Tokių įrodymų byloje nėra.

212019 m. rugpjūtį, ieškovės įmonei vadovaujant jau kitam (dabartiniam) vadovui, atsakovei pateikus prašymą grįžti į darbą, į eitas pardavimo ir marketingo vadovės pareigas, buvo išdėstyta ieškovės pozicija, jog atsakovės darbo vieta bus Kėdainiuose. Atsakovė, auginanti tris mažamečius vaikus, iš kurių vieną maitinanti krūtimi, aiškiai išreiškė savo prašymą dėl darbo nuotoliniu būdu (el.b.l.24-25, t.I).

22Pateiktas į bylą šalių susirašinėjimas patvirtina, kad šalys vedė derybas dėl galimybės atsakovei dirbti nuotoliniu būdu. Darbdavys sutiko, kad suteiktų galimybę atsakovei dirbti nuotoliniu būdu penktadalį laiko, o kitu metu darbas būtų numatytas įmonės registracijos ir buveinės adresu Metalistų g.3, Kėdainiuose (el.b.l.21, t.I). Darbo sutarties sąlygos dėl nuotolinio darbo pasiūlymo įgyvendinimo raštu, kaip tai būtų įtvirtinta pačioje darbo sutartyje, kaip jos pakeitimas, ieškovė atsakovei nepateikė, tokių įrodymų byloje nėra.

23Pripažintina, kad šalys susirašinėjimo metu nepriėjo bendro kompromiso, o atsakovė, turėdama mažametį vaiką, juo rūpindamasi ir maitindama krūtimi, laukė išsprendžiant savo prašymo dėl nuotolinio darbo, į darbą Kėdainiuose nevyko, darbdavys jai užduočių darbui nuotoliniu būdu neteikė. Darbdavys, žinodamas visą situaciją, vykstantį susirašinėjimą elektroniniu paštu, jau nuo 2019-08-14 fiksavo atsakovės neatvykimus į darbą, kaip be pateisinamų priežasčių ir 2019-10-08 nutraukė su atsakove darbo sutartį (el.b.l.43, t.I, b.l.16, 39, t.II).

24Teismas vertina, kad darbdavys, piktnaudžiaudamas teise, nesilaikydamas Darbo kodekso 24 straipsnyje įtvirtintų sąžiningumo ir bendradarbiavimo principų, taip pat negerbdamas darbuotojos šeiminių įsipareigojimų (DK 28 straipsnis), pažeidė darbo teisės normas, nevykdydamas DK 52 straipsnyje įtvirtintos pareigos tenkinti darbuotojos prašymą dirbti nuotoliniu būdu ne mažiau kaip penktadalį visos darbo laiko normos. Ieškovės deklaratyvūs argumentai, kad būtų sutikusi dėl vieno penktadalio darbo laiko suteikimo atsakovei dirbti nuotoliniu būdu nėra pakankami pateisinti darbdavio reikalavimui visą kitą laiką atsakovei būti darbovietėje Kėdainiuose. Kaip matyti iš šalių susirašinėjimo elektroniniu paštu, darbdavys nepateikė jokio konkretaus darbo grafiko, net nenurodė konkrečios darbo laiko normos, kuri turėtų būti atliekama biure Kėdainiuose, kuo būtų grindžiama tokia darbo laiko normos dalis, bei kokias konkrečias funkcijas atsakovė turėtų atlikti biure Kėdainiuose, o kokias galėtų vykdyti nuolatiniu būdu. Todėl suprantama, kad atsakovė, negaudama iš ieškovės jokio konkretumo dėl tolesnio darbo funkcijų vykdymo, augindama mažametį krūtimi maitinamą vaiką, susirašinėjimu ir prašė nurodyti konkretų darbo grafiką, kad galėtų planuoti, derinti šeimos ir darbinius interesus.

25Teismas sprendžia, kad ieškovė byloje neįrodė nei bendrovės gamybinio būtinumo, nei darbo organizavimo ypatumų, kurie sukeltų per dideles sąnaudas, jei būtų leista atsakovei daugiau kaip vieną penktadalį laiko dirbti nuotoliniu būdu. Kaip matyti iš šalių susirašinėjimo, atsakovė prašė leisit jai dirbti nuotoliniu būdu ir laukė pateikiant ieškovę darbo grafiką, nustatant darbo laiką, kaip jai reikės dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, tačiau ieškovė neteikė konkrečių pasiūlymų dėl nuotolinio darbo grafiko (DK 52 str. 2-3 dalys).

26Ieškovės vadovas, duodamas paaiškinimus teismo posėdyje, nurodė, kad atsakovės vykdytas darbines funkcijas „dengia“ jis pats, konkretizuoti, kokius pavedimus, pareigas grįžus atsakovei po atostogų į darbą būtų skyręs, nenurodė. Atsakovė, duodama paaiškinimus, nurodė, jog jos darbas apėmė kontaktų palaikymą su laidotuvių planuotojais, kurie dirbo Kaune, skambučių centro Utenoje darbuotojais, t.y. žmonėmis, kurių darbo vieta su buvimu Kėdainiuose nesusijusi. Nei iš ieškovės atstovų žodinių paaiškinimų, nei iš kitų įrodymų byloje nėra pagrindo išvadai, kad nėra įmanoma atsakovei darbinių užduočių vykdyti nuotoliniu būdu. Tokių įrodymų darbdavys į bylą nepateikė.

27Netenkinęs atsakovės (darbuotojos, krūtimi maitinančios ir auginančios vaiką iki trejų metų) prašymo dėl darbo nuotoliniu būdu ne mažiau kaip penktadalį visos darbo laiko normos, darbdavys, fiksavęs atsakovės neatvykimus į darbą kaip be pateisinamos priežasties, pasielgė nesąžiningai, šiurkščiai pažeidė minėtas DK 24, 28 straipsnių normas. Ieškovės reikalavimas dėl atsakovės prašymo nepagrįstumo ir atmetimo netenkinamas, pripažįstant, kad atsakovė dirbo nuotolinį darbą.

28Atleidimas atsakovės iš darbo DK 58 straipsnio pagrindu pripažįstamas neteisėtu. Kaip jau minėta, darbdavys, nuo 2019-08-14 fiksavęs atsakovės neatvykimus į darbą be pateisinamų priežasčių, elgėsi piktnaudžiaudamas teise, suprasdamas ir turėdamas įvertinti visas aplinkybes apie vykstantį tarpusavio susirašinėjimą tarp darbuotojos ir darbdavio dėl galimybės dirbti nuotoliniu būdu, tačiau niekaip nespręsdamas šios situacijos, nesilaikydamas DK 52 straipsnio normos reikalavimų, įpareigojančių darbdavį spręsti darbuotojos prašymą dėl darbo nuotoliniu būdu.

29Taigi, 2019-10-08 ieškovės direktoriaus pranešimu atsakovei įvykdytas jos atleidimas iš darbo yra neteisėtas ir nepagrįstas jokiomis nei faktinėmis aplinkybėmis, nei teisės normomis, kadangi neatvykimo į darbą priežastis ieškovė žinojo, nes susirašinėjo su atsakove dėl jos darbo funkcijų vykdymo nuotoliniu būdu. Nesurastas kompromisas tarp šalių negali būti pateisinama priežastis darbdaviui vertinti atsakovę šiukščiai pažeidus darbo pareigas, kai pats darbdavys iki pat darbuotojos atleidimo dienos nebuvo išsprendęs jos prašymo dėl galimybės dirbti nuotoliniu būdu.

30Dėl neteisėto atleidimo iš darbo pasekmių.

31Lietuvos Respublikos darbo kodekso 218 str. 2 d. numato, kad jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, darbo ginčus nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinti darbuotoją į buvusį darbą ir priteisia jam išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą.

32Darbo kodekso 218 str. 4 d. numatyta, kad jeigu darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžintas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, arba kai darbuotojo negrąžinti prašo darbdavys, darbo ginčą nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisia išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Taip pat darbuotojui priteisiama kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai.

33Atsižvelgiant į teisės normas, bei nustatytas aplinkybes, kad atleisdamas atsakovę iš darbo darbdavys pažeidė Darbo kodekse įtvirtintas imperatyvias normas, atsakovei darbdavys nesudarytų sąlygų dirbti, be to, grąžinimo į darbą nepageidauja darbdavys, teismas taiko DK 218 str. 4 d., pripažindamas atleidimą iš darbo neteisėtu, negrąžindamas atsakovės į darbą, tačiau priteisdamas iš darbdavio buvusiai darbuotojai išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą neturtinę žalą. Taip pat darbuotojai priteistina kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai.

34Pagal į bylą pateiktus duomenis, ieškovė atsakovei atleidimo dieną sumokėjo darbo ginčų komisijos 2019 m. spalio 1 d. sprendimu priteistą 1647,71 Eur (nurodoma suma neatskaičius mokesčių), bei pervedė galutinį atsiskaitymą, apskaičiavusi susijusias sumas iki 2019 m. spalio 8 d. (el. b. apyrašo psl. 38-39).

35Atsakovės vidutinis vienos dienos darbo užmokestis, apskaičiuotas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 patvirtinto Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo 5.13 ir 7 punktus (kai 2019 metų patvirtintas metinis vidutinio mėnesio darbo dienų skaičius, esant penkių darbo dienų savaitei, sudaro 20,9 darbo dienas), bei atsižvelgiant į mokestinės bazės pasikeitimus nuo 2019 metų (taikomas koeficientas 1,289), sudaro 137,97 Eur, vidutinis vieno mėnesio darbo užmokestis – 2883,57 Eur.

36Taigi, atsakovei A. V. iš ieškovės priskaičiuotina suma už priverstinės pravaikštos laiką yra 13 741,8 Eur (4 mėn. x 2883,57 Eur + 137,97 Eur x 16 d.d.) neatskaičius mokesčių, iki teismo sprendimo priėmimo dienos, o nuo teismo sprendimo priėmimo iki jo įvykdymo, bet ne ilgiau kaip iki 2020 m. spalio 8 d., priteistina po 137,97 Eur už kiekvieną darbo dieną, skaičiuojant pagal penkių darbo dienų per savaitę darbo grafiką.

37Kompensacija, kurios dydis – vienas darbuotojo vidutinis darbo užmokestis už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai, atsakovės atveju, jai pas ieškovę dirbus dvejus metus, vadovaujantis DK 218 str. 4 d., sudaro 2883,57 Eur.

38Dėl žalos atlyginimo.

39Darbo kodekso 151 straipsnyje numatyta, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad asmens teisė į darbą, asmens darbo veikla yra tos gyvenimo sritys, nuo kurių priklauso tiek socialinė, tiek materialinė, tiek psichologinė asmens gerovė, asmens socialinis vertinimas, užtikrinantis jo dvasinę ir psichologinę pusiausvyrą bei leidžiantis tinkamai save realizuoti bei užtikrinti socialinį asmens bei jo šeimos stabilumą. Asmens darbo veikla yra itin jautri menkiausiems pažeidimams ir neabejotinai gali sukelti bet kuriam darbuotojui neturtinės žalos (2006 m. sausio 4 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis c. b. Nr. 3K-3-10/2006). Sprendžiant dėl darbdavio neteisėtais veiksmais padarytos neturtinės žalos darbuotojui, būtina įvertinti ir tai, kad darbuotojas darbo santykiuose paprastai yra silpnesnė teisinių santykių šalis. Pripažintina, kad asmens teisė į darbą, asmens darbo veikla yra tos gyvenimo sritys, nuo kurių priklauso tiek socialinė, tiek materialinė, tiek psichologinė asmens gerovė, asmens socialinis vertinimas, užtikrinantis jo dvasinę ir psichologinę pusiausvyrą bei leidžiantis tinkamai save realizuoti bei užtikrinti socialinį asmens bei jo šeimos stabilumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2006).

40Atsakovė A. V. prašo priteisti 1542,29 Eur turtinės žalos atlyginimo, žalą siejant su gydymui, vaistams ir tyrimams patirtomis išlaidomis, bei 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (el. b. l. 46–52, t. II; el. bylos apyrašo b. l. 19–23, 25).

41Teismas, pagal byloje surinktą visą medžiagą, bei remdamasis kasacinio teismo išaiškinimais ir formuojama praktika, taip pat pripažindamas, kad darbdavys atliko neteisėtus veiksmus atsakovės atleidimo iš darbo procedūroje, atleidimas pripažintas neteisėtu, sprendžia, kad yra pagrindas priteisti neturtinės žalos atlyginimą atsakovei iš darbdavio (DK 218 str. 1, 4 dalys).

42Laikantis proporcingumo principo, bei atsižvelgiant į iš ieškovės priteistinas kompensacines sumas, susijusias su neteisėto atleidimo iš darbo pasekmių taikymu, kartu įvertinant, jog atsakovė ieškovės bendrovėje išdirbo du metus (dalį laiko būdama nėštumo ir gimdymo, bei vaiko priežiūros atostogose), atleista diskriminuojančiu pagrindu, teismas daro išvadą, kad teisingam, proporcingam ir sąžiningam padarytos neturtinės žalos kompensavimui priteistina 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma. Įvertinus atsakovės pateikiamus įrodymus, susijusius su jos sveikatos problemomis, patirtomis išlaidomis gydantis nugaros, stuburo skausmus, lankantis pas osteopatą, spręstina, kad nėra pagrindo šių atsakovės negalavimų ir patirtų išlaidų sieti su ieškovės veiksmais, todėl nesant visų būtinų atsakomybės sąlygų, turtinės žalos atlyginimas iš ieškovės atsakovei nepriteistinas.

43Dėl bylinėjimosi išlaidų

44CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio.

45Ieškovė pateikė teismui duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 37 Eur žyminis mokestis, bei 2026,75 Eur išlaidų teisinei pagalbai dėl advokato dalyvavimo procese (el.b.l.12, t.I, b.l.77-79, t.II, el. b. apyrašo psl.27-30).

46Atsakovė teismui pateikė duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro 1195,48 EUR (el. b. l. 83-84, t.II, el. b. apyrašo psl.32-35).

47Pagal teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (įsakymo redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų 7 punktą, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (šiuo atveju taikytinas 2019 m. III ketvirčio bruto darbo užmokestis – 1317,6 EUR). Nustatyta, jog šalių į bylą pateiktos išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių.

48Sprendžiant, jog atsakovės reikalavimai patenkinti 75 procentais, yra pagrindas iš ieškovės atsakovės naudai priteisti 380,67 Eur (minusavus iš atsakovės ieškovės naudai priklausančias priteisti 515,94 Eur išlaidas pagal atmestų reikalavimų dalį) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

49Teismo išlaidos, susijusios su dokumentų siuntimu, nepriteistinos iš šalių, nes byla elektroninė ir išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios (5 Eur) valstybei priteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis) sumos.

50Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 str., 263-265 str., 268-270 str., 279 str., 307 str., 410 str., teismas straipsniais, teismas

Nutarė

51ieškinį atmesti.

52Priešieškinį tenkinti iš dalies.

53Pripažinti atsakovės A. V., a.k. ( - ) atleidimą iš darbo akcinėje bendrovėje „K2 LT“, j.a.k. 301950535, 2019 m. spalio 8 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnį neteisėtu. Laikyti, kad darbo sutartis tarp A. V. ir akcinės bendrovės „K2 LT“ yra nutraukta teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną.

54Priteisti iš akcinės bendrovės „K2 LT“, j.a.k. 301950535, atsakovės A. V., a.k.( - ) naudai 13 741,8 Eur (trylika tūkstančių septynis šimtus keturiasdešimt vieną eurą 80 euro centų, neatskaičius mokesčių) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos.

55Priteisti iš akcinės bendrovės „K2 LT“, j.a.k. 301950535, atsakovės A. V., a.k. ( - ) naudai po 137,97 Eur (šimtą trisdešimt septynis ir 97 euro centus, neatskaičius mokesčių) už kiekvieną darbo dieną, skaičiuojant pagal penkių darbo dienų savaitėje grafiką, nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, bet ne ilgiau kaip iki 2020 m. spalio 8 d.

56Priteisti iš akcinės bendrovės „K2 LT“, j.a.k. 301950535, atsakovės A. V., a.k. ( - ) naudai 2883,57 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus aštuoniasdešimt tris eurus 57 euro centus, neatskaičius mokesčių) kompensacijos.

57Priteisti iš akcinės bendrovės „K2 LT“, j.a.k. 301950535, atsakovės A. V., a.k. ( - ) naudai 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

58Kitoje dalyje priešieškinį atmesti.

59Priteisti iš akcinės bendrovės „K2 LT“, j.a.k. 301950535, atsakovės A. V., a.k.( - ) naudai 380,67 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt eurų 67 euro centus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

60Teismo sprendimui įsiteisėjus, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2019 m. spalio 1 d. sprendimą Nr. DGKS-6118 darbo byloje Nr. APS-131-15453 ir 2019 m. lapkričio 29 d. sprendimą Nr.DGKS-7529 darbo byloje Nr.APS-102-21102 laikyti netekusiais galios.

61Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gitana Butrimaitė, sekretoriaujant... 2. Teismas... 3. Ieškovė AB „K2 LT“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su... 4. Ieškovė nurodė ginčo esmę sudarančias aplinkybes, t. y., kad pagal... 5. Atsakovė pateiktu atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad nuo 2017-05-08 darbo... 6. Atsakovė 2019-12-11 pateikė teismui priešieškinį ir 2020-01-20... 7. Ieškovė, nesutikdama su atsakovės pareikštu priešieškiniu ir jo... 8. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai palaikė ieškinyje ir atsiliepime... 9. Atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad iki išeidama nėštumo ir... 10. Ieškinys atmetamas.... 11. Priešieškinis tenkinamas iš dalies.... 12. Byloje, remiantis šalių ir jų atstovų žodiniais paaiškinimais, rašytine... 13. Byloje nėra ginčo dėl to, kad 2018 m. birželio 5 d. atsakovė išėjo... 14. Pagal ieškovės atstovo B. V. ir atsakovės elektroninius susirašinėjimus... 15. 2019 m. spalio 8 d. ieškovė informavo atsakovę, kad dėl užfiksuotų... 16. Byloje kilęs ginčas dėl atsakovės A. V. darbo sutarties sąlygos,... 17. Vadovaujantis Darbo kodekso 52 straipsnio 1 dalimi, nuotolinis darbas yra... 18. Byloje nustatyta, kad atsakovė ieškovės bendrovėje iki išeidama nėštumo... 19. Dėl nuotolinio darbo, kai jis neaptartas darbo sutartyje, yra pasisakyta... 20. Dėl sąlygos, kad atsakovė gali dirbti nuotoliniu būdu spręstina ir pagal... 21. 2019 m. rugpjūtį, ieškovės įmonei vadovaujant jau kitam (dabartiniam)... 22. Pateiktas į bylą šalių susirašinėjimas patvirtina, kad šalys vedė... 23. Pripažintina, kad šalys susirašinėjimo metu nepriėjo bendro kompromiso, o... 24. Teismas vertina, kad darbdavys, piktnaudžiaudamas teise, nesilaikydamas Darbo... 25. Teismas sprendžia, kad ieškovė byloje neįrodė nei bendrovės gamybinio... 26. Ieškovės vadovas, duodamas paaiškinimus teismo posėdyje, nurodė, kad... 27. Netenkinęs atsakovės (darbuotojos, krūtimi maitinančios ir auginančios... 28. Atleidimas atsakovės iš darbo DK 58 straipsnio pagrindu pripažįstamas... 29. Taigi, 2019-10-08 ieškovės direktoriaus pranešimu atsakovei įvykdytas jos... 30. Dėl neteisėto atleidimo iš darbo pasekmių.... 31. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 218 str. 2 d. numato, kad jeigu darbuotojas... 32. Darbo kodekso 218 str. 4 d. numatyta, kad jeigu darbo ginčą dėl teisės... 33. Atsižvelgiant į teisės normas, bei nustatytas aplinkybes, kad atleisdamas... 34. Pagal į bylą pateiktus duomenis, ieškovė atsakovei atleidimo dieną... 35. Atsakovės vidutinis vienos dienos darbo užmokestis, apskaičiuotas pagal... 36. Taigi, atsakovei A. V. iš ieškovės priskaičiuotina suma už priverstinės... 37. Kompensacija, kurios dydis – vienas darbuotojo vidutinis darbo užmokestis... 38. Dėl žalos atlyginimo.... 39. Darbo kodekso 151 straipsnyje numatyta, kad kiekviena darbo sutarties šalis... 40. Atsakovė A. V. prašo priteisti 1542,29 Eur turtinės žalos atlyginimo,... 41. Teismas, pagal byloje surinktą visą medžiagą, bei remdamasis kasacinio... 42. Laikantis proporcingumo principo, bei atsižvelgiant į iš ieškovės... 43. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 44. CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos... 45. Ieškovė pateikė teismui duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas,... 46. Atsakovė teismui pateikė duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas,... 47. Pagal teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl... 48. Sprendžiant, jog atsakovės reikalavimai patenkinti 75 procentais, yra... 49. Teismo išlaidos, susijusios su dokumentų siuntimu, nepriteistinos iš... 50. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 str.,... 51. ieškinį atmesti.... 52. Priešieškinį tenkinti iš dalies.... 53. Pripažinti atsakovės A. V., a.k. ( - ) atleidimą iš darbo akcinėje... 54. Priteisti iš akcinės bendrovės „K2 LT“, j.a.k. 301950535, atsakovės A.... 55. Priteisti iš akcinės bendrovės „K2 LT“, j.a.k. 301950535, atsakovės A.... 56. Priteisti iš akcinės bendrovės „K2 LT“, j.a.k. 301950535, atsakovės A.... 57. Priteisti iš akcinės bendrovės „K2 LT“, j.a.k. 301950535, atsakovės A.... 58. Kitoje dalyje priešieškinį atmesti.... 59. Priteisti iš akcinės bendrovės „K2 LT“, j.a.k. 301950535, atsakovės A.... 60. Teismo sprendimui įsiteisėjus, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo... 61. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...