Byla e2A-509-265/2017
Dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, su darbo santykiais susijusių sumų ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Albinos Pupeikienės, Alvydo Žerlausko ((kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės N. B. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. B. ieškinį atsakovei UAB „Transvenedus“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, su darbo santykiais susijusių sumų ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovė ieškiniu prašė panaikinti 2016-04-13 įsakymą Nr. P2016-1 nuo pasirašymo momento, laikyti ieškovę atleista iš darbo teismo sprendimo įsiteisėjimo dieną, priteisti ieškovei iš atsakovės trijų mėnesių vidutinę darbo užmokesčio išeitinę išmoką, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, taip pat bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodė, kad 2012-04-19 buvo įsteigta UAB „Transvenedus“, kurios akcininkėmis, valdančiomis po 50 proc. akcijų, tapo ieškovė ir atsakovės atstovė D. B.. D. B. buvo paskirta bendrovės direktore, o ieškovė – transporto vadybininke. Su ieškove 2012-05-08 buvo pasirašyta Darbo sutartis Nr. 2, kurios pagrindu pradėjo dirbti transporto vadybininke. Su atsakove žodžiu buvo susitarusios, kad savo darbo funkcijas ji vykdys iš namų. Atsakovės atstovė sutiko, kad savo darbo funkcijas ji vykdys iš namų, dėl to jokių pretenzijų niekada nereiškė. Atsakovė 2016-03-01 priėmė įsakymą Nr. B2016-1, kuriuo vienašališkai nustatė darbo vietą buveinės adresu Duomenys neskelbtini ir darbo laiką. 2013-03-01 buvo neteisėtai apribotos ieškovės galimybės vykdyti darbo funkcijas, o 2016-04-05 bei 2016-04-06 priimti neteisėti aktai, kuriuose konstatuota, kad ieškovė be pateisinamos priežasties neatvyko į darbą balandžio 4, 5, 6 dienomis. Taip pat neteisėtai ieškovei įteiktas įspėjimas, kad jei neatvyks į darbą balandžio 7 d., ji bus atleista iš darbo. Atsakovės atstovė priėmė neteisėtą įsakymą, kuriuo ji buvo atleista iš darbo dėl to, kad be pateisinamos priežasties neatvyko į darbą bendrovės buveinės adresu 2016 m. balandžio 5, 6, 7, 8, 11, 12,13 dienomis, nors ieškovė 2016-04-12 raštiškai buvo informavusi direktorę, kad nesutinka su jos priimtais dokumentais.
  3. Atsiliepimu į ieškinį atsakovė prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad ieškovė nepagrįstai teigia, jog su ja sudaryta nuotolinio darbo sutartis, kadangi šalys dėl nuotolinio darbo niekada nesitarė, tai nebuvo numatyta ir darbo sutartyje. Ieškovei be pateisinamos priežasties neatvykus į darbą, darbo sutartis su ja buvo nutraukta.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Šilutės rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė atsakovei UAB „Transvenedus“, juridinio asmens kodas 302766794, iš ieškovės N. B., asmens kodas ( - ) aštuonis šimtus eurų (800,00 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
  2. Teismas konstatavo, kad byloje nėra nei vieno rašytinio įrodymo, patvirtinančio, kad su atsakove buvo tartasi, ar kad atsakovei buvo žinoma, jog ieškovės darbo vieta bus namuose, arba kad jai negalios atsakovės vidaus norminiai aktai. Pažymėjo, kad ieškovės darbo sutartyje taip pat nėra jokių įrašų nei apie atsakovės vidaus norminių aktų netaikymą, nei apie tariamai nuotolinį ieškovės darbą.
  3. Pažymėjo, kad darbdavys turi teisę reikalauti, jog darbuotojas dirbtų laikydamasis taisyklių, reglamentuojamų šalių sudarytoje darbo sutartyje ir bendrovės vidiniuose dokumentuose. Nurodė, kad ieškovė neneigė fakto, jog laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 5 d. iki pat atleidimo iš darbo dienos į bendrovės patalpas ji nebuvo atvykusi, todėl tai vertino kaip šiurkštų darbo drausmės pažeidimą.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9

  1. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą iš esmės grindžia šiais argumentais:
    1. Teismas nustatė, jog ieškovė beveik visą darbo sutarties galiojimo laikotarpį dirbo nuotoliniu būdu, tokie darbo teisiniai santykiai buvo priimtini abiem darbo sutarties šalims, atsakovė tai toleravo ir tam pritarė, tačiau teismas nepagrįstai rėmėsi formaliu darbo sąlygų aiškinimu, atsižvelgdamas į formalius nuotolinio darbo įforminimo reikalavimus bei atsakovės vidaus darbo tvarkos taisykles, todėl padarė neteisėtą išvadą, jog tarp šalių neva nebuvo susitarimo, kad ieškovė darbo funkcijas atliks nuotoliniu būdu.
    2. Teismas nepasisakė dėl byloje pateikto rašytinio įrodymo - 2016-03-01 atsakovės direktorės įsakymo Nr. B2016-01, kuriuo atsakovė neteisėtai vienašališkai pakeitė ieškovės darbo sąlygas, neteisėtumo, priėmimo tikslingumo bei esmės, dėl to netinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus ir pažeidė betarpiškumo principą.
    3. Teismas netinkamai taikė materialines teisės normas, nukrypo nuo vieningos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.
  2. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
    1. Nepagrįstas ieškovės argumentas, kad buvo UAB „Transvenedus“ direktorės D. B. ir ieškovės N. B. žodinis susitarimas, jog ieškovė darbo pareigas vykdys dirbdama namuose, laisvai pasirinkdama savo darbo laiko režimą. UAB „Transvenedus“ direktorė D. B. nedavė sutikimo ir nepritarė, kad ieškovė dirbtų namuose.
    2. 2016-03-01 ieškovei buvo išsiųstas 2016-03-01 įsakymas Nr. B2016-0L, kuriuo buvo raštiškai priminta ieškovei, kad jos darbo vieta yra Duomenys neskelbtini. Tai nebuvo darbo sąlygų keitimas, o tik raštiškas priminimas, kad ieškovė atvyktų į savo darbo vietą.
    3. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovė neteisėtai, vienašališkai pakeitė tarp šalių susiklosčiusias darbo sąlygas. Ieškovė su atsakove pasirašytos 2012-05-08 darbo sutarties būtinųjų darbo sutarties sąlygų nekeitė, kadangi sutartyje nebuvo numatyta būtina darbo sutarties sąlyga, jog ieškovės darbo vieta būtų jos namuose Duomenys neskelbtini.

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

11Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
  2. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

12Dėl atleidimo iš darbo teisėtumo

  1. Pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą darbo sutartis gali būti nutraukta, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas. Nutraukti darbo sutartį remiantis DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu galima tik esant darbo drausmės pažeidimui, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai (DK 235 str. 1 d.). Pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punktą šiurkštus darbo pareigų pažeidimas yra darbuotojo neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą). Taigi tam, kad būtų konstatuotas DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, turi būti nustatytas šių teisiškai reikšmingų faktų visetas: 1) darbuotojo neatvykimo į darbą per visą darbo dieną (pamainą) faktas; 2) neatvykimo į darbą be svarbių priežasčių faktas. DK nepateiktas priežasčių, kurios laikytinos svarbiomis neatvykimo į darbą priežastimis, sąrašas, todėl priežasčių svarbos vertinimo klausimas priskirtinas teismo diskrecijai, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes.
  2. Byloje kilo ginčas dėl atleidimo iš darbo teisėtumo. Iš į bylą pateiktų įrodymų nustatyta, jog 2012-04-19 buvo įsteigta UAB „Transvenedus“, kurios akcininkėmis, valdančiomis po 50 proc. akcijų, tapo ieškovė ir atsakovės atstovė D. B.. D. B. buvo paskirta bendrovės direktore, o ieškovė – transporto vadybininke. Su ieškove 2012-05-08 buvo pasirašyta Darbo sutartis Nr. 2, kurios pagrindu pradėjo dirbti transporto vadybininke. Darbo santykiai baigėsi 2016-04-13 pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą. Atsakovė teigė, jog ieškovė šiurkščiai pažeidė darbo drausmę, kadangi be pateisinamos priežasties neatvyko į darbą. Ieškovė neneigė, kad nebuvo atvykusi į UAB „Transvenedus“ patalpas, esančias Duomenys neskelbtini, 2016 m. balandžio 4, 5, 6 dienomis ir įrodinėjo, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo žodinis susitarimas, jog ieškovė savo darbo funkcijas vykdys iš namų.
  3. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neįvertino tarp ieškovės bei atsakovės susiklosčiusios tarpusavio darbo teisinių santykių esmės bei turinio, realaus šalių susitarimo, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovės darbo funkcijų vykdymas iš namų buvo vienašalis ieškovės sprendimas.
  4. Darbo sutarties šalių sulygtos sąlygos, apibrėžiančios šalių teises ir pareigas, sudaro darbo sutarties turinį (DK 94 straipsnio 1 dalis). Remiantis DK 95 straipsnio nuostatomis, darbo sutarties sąlygas galima suskirstyti į tris grupes: 1) būtinosios darbo sutarties sąlygos (darbuotojo darbovietė (įmonė, įstaiga, organizacija, struktūrinis padalinys ir kt.) ir darbo funkcijos (tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba tam tikros pareigos), atskiroms darbo sutarčių rūšims darbo įstatymuose ir kolektyvinėse sutartyse gali būti nustatomos ir kitos būtinosios sąlygos, kurias šalys sulygsta sudarydamos tokią darbo sutartį (susitarimas dėl sutarties termino, sezoninio darbo pobūdžio ir kt.); 2) darbo apmokėjimo sąlygos (darbo užmokesčio sistema, darbo užmokesčio dydis, mokėjimo tvarka ir kt.); 3) papildomos darbo sutarties sąlygos (sąlygos, kurių darbo įstatymų, kiti norminių aktų arba kolektyvinės darbo sutarties nuostatos nedraudžia nustatyti (išbandymas, profesijų jungimas ir kt.). Visos šalių sulygtos darbo sutarties sąlygos, jeigu darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose arba kolektyvinėje darbo sutartyje nėra draudimo dėl jų susitarti, yra vienodai privalomos darbo sutarties šalims ir gali būti keičiamos įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. v. VšĮ Lietuvos aklųjų biblioteka, Nr. 3K-3-274/2008; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. B. v. UAB „Neo Group“, bylos Nr. 3K-3-210/2009; 2010 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. ir kt. v. Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos, bylos Nr. 3K-3-125/2010).
  5. Bendroji taisyklė yra tokia, kad visos sąlygos turi būti įtvirtinamos darbo sutartyje. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, kilus ginčui dėl to, ar darbdavio darbuotojo naudai atliekami veiksmai, kurie nėra apibrėžti darbo sutartyje, vertintini kaip sutarties sąlyga, būtina nustatyti, ar darbo sutarties šalių elgesys, atliekamų veiksmų pobūdis, kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad darbo teisinių santykių metu buvo šalių susitarimas šiuos veiksmus vertinti kaip vieną sutarties sąlygų, kuri yra darbdaviui privaloma ir turi būti jo vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. N. v. UAB ,,Vičiūnai ir partneriai“, bylos Nr. 3K-3-598/2012). Taigi darbo sutarties sąlygos gali būti nustatytos ne tik rašytinėje darbo sutartyje, norminiuose teisės aktuose, bet gali būti teismo nustatytos iš darbo sutarties šalių elgesio, atliekamų veiksmų, kitų reikšmingų aplinkybių apie faktinį sutarties vykdymą, kurie sudaro pagrindą spręsti, kad darbo teisinių santykių metu buvo šalių susitarimas atitinkamą elgesį, veiksmus ir kt. vertinti kaip vieną sutarties sąlygų(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. UAB „EMIRA“, bylos Nr. 3K-3-62/2013). Taip pat pažymėtina, pagal DK 99 straipsnio 3 dalį už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys, šalims sutarus dėl darbo užmokesčio, jo dydis, sudėtinės dalys turi būti nurodomos darbo sutartyje taip, jog būtų aiškios abiem šalims ir atitiktų suderintą jų valią (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. P. v. AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija, bylos Nr. 3K-3-300/2007; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. R. v. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, bylos Nr. 3K-3-602/2008). Darbdaviui neįvykdžius DK 99 straipsnio 3 dalyje nustatytos pareigos tinkamai įforminti darbo sutartį, jam tenka tokios pareigos neįvykdymo padarinių rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. UAB „Mobilios visatos telekomunikacijos“, bylos Nr. 3K-3-318/2008; 2013 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. UAB „EMIRA“, bylos Nr. 3K-3-62/2013; kt.). Esant teisme ginčui, susijusiam su atitinkamos sąlygos teisine reikšme, vykdymu, pakeitimu ar pan., svarbu tinkamai kvalifikuoti tą sąlygą, įvertinti, ar ji yra darbo sutarties sąlyga ir būtent kuri, nes tai lemia ginčui išspręsti taikytinų materialiosios teisės normų parinkimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. UAB „Autoaljansas“, bylos Nr. 3K-3-87/2013).
  6. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje esantys įrodymai, šalių paaiškinimai ir liudytojų parodymai leidžia daryti išvadą, jog šalys buvo susitarusios dėl ieškovės darbo funkcijų vykdymo iš namų sąlygos, tačiau tokia sąlyga nebuvo įforminta darbo sutartyje.
  7. Iš bylos duomenų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovės nuotolinis darbas tęsėsi ilgą laiko tarpą – keletą metų. Iš procesinių dokumentų bei atsakovės atstovės paaiškinimų matyti, kad D. B. žinojo, jog ieškovė dirbo nuotoliniu būdu savo namuose. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, jog atsakovės atstovė toleravo tokį ilgalaikį ieškovės elgesį. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, jog ieškovė beveik visą savo darbo sutarties galiojimo laikotarpį dirbo iš namų ir atsakovė tai toleravo, leidžia spręsti apie tokios sąlygos susitarimo egzistavimą. Aplinkybės, kad nuo darbo sutarties sudarymo, tai yra nuo 2012 metų, iki 2016 metų kovo mėn. ieškovei nebuvo pateikta jokių pretenzijų dėl neatvykimo į darbą, nebuvo iškelta drausminė bylą, byloje nėra pateikta reikalavimo ieškovei pateikti paaiškinimų dėl neatvykimo į darbą, leidžia daryti išvadą, jog šalys buvo susitarusios dėl ieškovės darbo funkcijų vykdymo iš ieškovės namų. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog minėtos aplinkybės patvirtina, kad susiklostę santykiai tarp šalių leido ieškovei turėti teisėtą lūkestį, kad darbo sutarties sąlygų ji nepažeidžia, kad darbo sutarties sąlygos yra būtent tokios, kokios yra įgyvendinamos keletą metų. Atsižvelgdamas į šalių elgesį ir valios išraišką, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nors sąlyga dėl nuotolinio darbo nebuvo užfiksuota raštiškai, tai yra nesilaikyta formalaus įforminimo reikalavimo, tačiau realiai susiklostę ilgalaikiai tokio pobūdžio darbo teisiniai santykiai leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog tarp šalių egzistavo susitarimas dėl nuotolinio darbo.
  8. Pažymėtina, kad atsakovė turėjo pareigą tinkamai įforminti darbo sutarties sąlygas, o kaip minėta šios nutarties 15 punkte, darbdaviui neįvykdžius DK 99 straipsnio 3 dalyje nustatytos pareigos tinkamai įforminti darbo sutartį, jam tenka tokios pareigos neįvykdymo padarinių rizika.
  9. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl vienašališkai darbdavio pakeistų darbo sąlygų teisėtumo. Nustatyta, kad 2016-03-01 Įsakymu dėl darbo vietos/laiko nustatymo Nr. B2016-01 ieškovei nustatyta darbo vieta Duomenys neskelbtini, darbo laiko pradžia: 8:00 - 16:30 val., pietų pertrauka: 12:00 - 12:30 val. Apeliacinės instancijos teismas aukščiau nurodytais motyvais konstatavo, kad šalys faktiškai buvo susitarusios dėl ieškovės nuotolinio darbo, todėl šis įsakymas vertintinas kaip vienašalis darbo sąlygų pakeitimas.
  10. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu svarbu pažymėti, jog įsakymas, kuriuo nustatyta ieškovės darbo vieta Duomenys neskelbtini, priimtas ne darbo sutarties sudarymo dieną 2012-05-08, o 2016-03-01. Atsakovės argumentas, jog tai nebuvo įsakymas dėl darbo vietos nustatymo, o tik priminimas, nepagrįstas. Iš minėto įsakymo turinio matyti, kad aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog UAB „Transvenedus“ direktoriaus įsakymu nuo 2016-03-01 dienos darbo vieta transporto vadybininkei N. B. nustatoma adresu: Duomenys neskelbtini. Įsakymo formuluotė, jog N. B. nustatoma konkreti darbo vieta bei nurodyta konkreti data, nuo kurios yra nustatoma darbo vieta, leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog šiuo įsakymu nėra primenama apie darbo vietą, o darbo vieta yra vienašališkai nustatoma.
  11. Nagrinėjamu atveju šalių susitarimas dėl nuotolinio ieškovės darbo vertintinas kaip darbo sutarties šalių sulygta, todėl privaloma joms sąlyga, kuri gali būti keičiama tik įstatymo nustatyta tvarka, šiuo atveju – pagal DK 120 straipsnį.
  12. Darbo sąlygų pakeitimai turi būti įforminami apibusiu darbdavio bei darbuotojo susitarimu. LR DK 120 str. 1 d. įtvirtinta, kad darbdavys turi teise pakeisti darbo sutarties sąlygas tik tuomet kai keičiama gamyba, jos mastas, technologija arba darbo organizavimas, taip pat kitais gamybinio būtinumo atvejais. Jei darbuotojas nesutinka dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, jis gali būti atleistas iš darbo pagal šio LR DK 129 str. laikantis nustatytos darbo sutarties nutraukimo tvarkos.
  13. Nagrinėjamu atveju ieškovės sutikimas darbo vietos bei konkretaus darbo laiko pakeitimo nustatymo nebuvo gautas, todėl 2016-03-01 Įsakymas dėl darbo vietos/laiko nustatymo Nr. B2016-01 laikytinas neteisėtu.
  14. Vadovaujantis nurodytų aplinkybių visetu konstatuotina, kad atsakovė neteisėtai vienašališkai pakeitė darbo sutarties sąlygą dėl darbo vietos bei konkretaus darbo laiko pakeitimo nustatymo. Aplinkybė, jog atsakovė neteisėtai pakeitė ieškovės darbo sąlygas ir šio pakeitimo pagrindu paskyrė griežčiausią drausminę nuobaudą - atleidimą iš darbo, leidžia daryti išvadą, jog buvo pažeistos ieškovės teisės, todėl ieškovės atleidimas iš darbo pripažintinas neteisėtu.
  15. Apibendrindama nurodytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčijama drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo – panaikintina DK 242 straipsnio 2 dalies pagrindu pripažįstant ją nepagrįsta.
  16. Pripažinus atleidimą iš darbo neteisėtu, turi būti panaikintinas individualių normų teisės aktas, buvęs pagrindu įforminti atleidimą iš darbo, todėl tenkintinas ieškovės reikalavimas dėl 2016-04-13 UAB „Transvenedus“ direktorės įsakymo Nr. P2016-01 „Dėl N. B. atleidimo iš darbo“ panaikinimo.

13Dėl su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo

  1. Pripažinus atleidimą iš darbo neteisėtu, atsiranda DK 300 str. 3-4 d. numatytos teisinės pasekmės, taikant darbuotojo naudai šiame straipsnyje numatytus kompensavimo mechanizmus. Darbuotojas, gindamas savo teises dėl neteisėto atleidimo iš darbo, gali savo pasirinkimu prašyti teismo taikyti DK 300 straipsnio 3 ar 4 dalyje nurodytus pažeistų darbuotojo teisių gynimo būdus, t. y. reikalauti arba grąžinti į darbą, arba negrąžinant į darbą priteisti visas su darbo santykiais susijusias išmokas. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti 3 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
  2. Iš į bylą pateiktos 2016-05-27 pažymos apie ieškovės darbo užmokestį bei priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį matyti, kad jos vidutinis mėnesio darbo užmokestis sudaro 323,06 Eur (neatskaičius mokesčių), jos vidutinis vienos darbo dienos atlyginimas yra 30,29 Eur (neatskaičius mokesčių).
  3. Ieškovė nepertraukiamai išdirbo darbovietėje 47 mėnesius. Vadovaujantis DK 140 str. 1 d. 3 p. ieškovei iš atsakovės priteistina 3 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, atsižvelgiant į jos dirbtą įmonėje laiką – 969,18 Eur (t. y. 3 x 323,06).
  4. Iki šio teismo sprendimo priėmimo ieškovei priklausytų kompensacija už priverstinės pravaikštos laiką - 220 darbo dienų, kas, skaičiuojant nuo vidutinio dienos darbo užmokesčio sumos, sudarytų 6 663,80 Eur (220 x 30,29 Eur), tačiau kadangi VSDFV duomenimis paminėtu laikotarpiu ieškovė dirbo ir gavo viso 4 652,48 Eur pajamų (viso 2 711,86 Eur VšĮ Šilutės turizmo informacijos centras, 1 086,04 Eur UAB „Autodiga“, 854,58 Eur UAB „Mijorus“), tai jos naudai iš atsakovės priteistinas ne vidutinis darbo užmokestis, o darbo užmokesčių skirtumas, kuris sudaro 2 011,32 Eur (6 663,80 Eur – 4 652,48 Eur). Konstatuotina, kad tarp ieškovės N. B. ir atsakovės UAB „Transvenedus“ 2012-05-08 sudaryta darbo sutartis Nr. 2 nutraukta šiuo teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos, tai yra nuo 2017-02-23 (DK 300 str. 4 d.)
  5. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą, sprendime turi nurodyti priteisiamą sumą, iš kurios nėra išskaitytas gyventojų pajamų mokestis. Vykdant teismo sprendimą gyventojų pajamų mokestį apskaičiuoja ir išskaito darbdavys (atsakovė) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 1997-06-10 konsultacija Nr. A3-14, Teismų praktika Nr. 7). Todėl ieškovei priteistos sumos nurodytos be išskaičiuotų mokesčių.

14Dėl neturtinės žalos priteisimo

  1. Pagal kasacinio teismo nuosekliai formuojamą praktiką vien neteisėto atleidimo iš darbo faktas nėra pakankamas pagrindas neturtinei žalai priteisti, nes turi būti sprendžiama, kokios pažeistų teisių gynimo priemonės laikytinos būtinomis ir pakankamomis kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į reikšmingas bylos aplinkybes.
  2. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad teisės pažeidimo pripažinimo faktas atskirais atvejais yra pakankama satisfakcija už patirtą skriaudą, o teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas. Neturtinė žala priteisiama tuo atveju, kai nustatoma, jog teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. UAB ,,Skuodo komunalinis ūkis“, bylos Nr.3K-3-400/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl DK 250 straipsnio aiškinimo ir taikymo, yra išaiškinęs, kad neteisėto atleidimo atveju neturtinė žala atlyginama tais atvejais, kai atleidimo aplinkybės ir darbuotojo atleidimo pagrindas yra tokie, kurie pateisintų neturtinės žalos atlyginimą, nes kitomis darbuotojų teisių gynybos priemonėmis, tokiomis kaip turtinės žalos atlyginimas (kompensacija), pripažinimas atleidimo iš darbo neteisėtu ar grąžinimas į darbą, darbuotojui padaryta skriauda nėra teisingai atlyginama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. Lietuvos kariuomenė, bylos Nr. 3K-3-204/2007; 2007 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. AB „Smiltynės perkėla“, bylos Nr. 3K-3-551/2007; 2008 m. rugpjūčio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. T. v. UAB „Šiaulių lyra“, bylos Nr. 3K-3-373/2008). Nors šiuo atveju ieškovės atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atleidimas iš darbo ieškovei nesukėlė sunkių neigiamų padarinių (pvz. sveikatos sutrikimų, depresijos ir pan.), kad ieškovės reikalavimas atlyginti neturtinę žalą iš esmės pagrįstas vien tik teiginiais apie patirtą stresą ir įtampą, teismas mano, jog šiuo atveju priteistos išeitinės išmokos bei kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką sumos yra pakankamos kompensuoti ieškovei dėl atleidimo iš darbo patirtą nuoskaudą, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo netenkintinas.

15Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Teisėjų kolegija, patenkinusi ieškinį, pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą pirmosios instancijos teisme, paskirsto šalių bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 3 d., 5 d., 98 str.1 d., 3 d.).
  2. Kadangi ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 1 p.), tai iš dalies patenkinus ieškinį (patenkinta 30,94 proc. ieškinio reikalavimų), žyminis mokestis priteisiamas iš atsakovės valstybės naudai proporcingai patenkintų piniginių reikalavimų daliai - 89,00 Eur (CPK 96 str. 1 d., 80 str. 7 d.).
  3. Šioje byloje ieškovė pirmos instancijos teisme patyrė viso 1 946,08 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų, atsakovė pirmos instancijos teisme patyrė 800 Eur, o apeliacinės instancijos teisme - 500 Eur. Patenkinus ieškinį iš dalies šios išlaidos paskirstomos tarp šalių proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai: iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 602,12 Eur teisinės pagalbos išlaidų, iš ieškovės atsakovės naudai - 897,78 Eur. Atlikus priteistinų sumų tarp šalių įskaitymą, iš ieškovės atsakovei priteistina suma yra 295,66 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 2d., 98 str. 1d.).

16Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

17panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės N. B. ieškinį atsakovei UAB „Transvenedus“ patenkinti iš dalies.

18Pripažinti ieškovės N. B., asmens kodas ( - ) atleidimą iš darbo UAB „Transvenedus“, įmonės kodas 302766794, neteisėtu.

19Panaikinti 2016-04-13 UAB „Transvenedus“ direktorės įsakymą Nr. P2016-01 „Dėl N. B. atleidimo iš darbo“.

20Nustatyti, kad tarp ieškovės N. B., asmens kodas ( - ) ir atsakovės UAB „Transvenedus“, įmonės kodas 302766794, 2012-05-08 sudaryta darbo sutartis Nr. 2 nutraukta šiuo teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos – 2017-02-23.

21Priteisti iš atsakovės UAB „Transvenedus“ įmonės kodas 302766794, ieškovės N. B., asmens kodas ( - ) naudai 969,18 Eur išeitinę išmoką, 2 011,32 Eur už priverstinę pravaikštą už laikotarpį nuo atleidimo iš darbo dienos (2016-04-13) iki teismo sprendimo priėmimo dienos.

22Iš atsakovės UAB „Transvenedus“, įmonės kodas 302766794, priteisti 89,00 Eur žyminio mokesčio Valstybės naudai.

23Iš ieškovės N. B., asmens kodas ( - ) priteisti 295,66 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės UAB „Transvenedus“, įmonės kodas 302766794, naudai.

24Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

25Išaiškinti, jog priteista suma nurodyta neatskaičius fizinių asmenų pajamų mokesčio ir privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų, kurie turi būti apskaičiuoti ir atskaityti sprendimo vykdymo eigoje.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės N. B. apeliacinį... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5.
  1. Ieškovė ieškiniu prašė panaikinti 2016-04-13 įsakymą... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7.
    1. Šilutės rajono apylinkės teismas 2016 m.... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 9.
      1. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti... 10. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir... 11. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies
        1. Bylos... 12. Dėl atleidimo iš darbo teisėtumo
          1. Pagal DK 136... 13. Dėl su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo
              14. Dėl neturtinės žalos priteisimo
              1. Pagal... 15. Dėl bylinėjimosi išlaidų
                1. Teisėjų kolegija,... 16. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331... 17. panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d.... 18. Pripažinti ieškovės N. B., asmens kodas ( - ) atleidimą iš darbo UAB... 19. Panaikinti 2016-04-13 UAB „Transvenedus“ direktorės įsakymą Nr. P2016-01... 20. Nustatyti, kad tarp ieškovės N. B., asmens kodas ( - ) ir atsakovės UAB... 21. Priteisti iš atsakovės UAB „Transvenedus“ įmonės kodas 302766794,... 22. Iš atsakovės UAB „Transvenedus“, įmonės kodas 302766794, priteisti... 23. Iš ieškovės N. B., asmens kodas ( - ) priteisti 295,66 Eur bylinėjimosi... 24. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.... 25. Išaiškinti, jog priteista suma nurodyta neatskaičius fizinių asmenų...