Byla 2A-121/2010

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Audronės Jarackaitės, sekretoriaujant Vaidai Stepanavičiūtei, dalyvaujant ieškovų atstovui advokatui Vydmantui Grigoravičiui, atsakovo UAB „Respublikos spaustuvė“ atstovui J. P. , viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovų T. S. ir L. A. bei atsakovo V. T. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 14 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, o priešieškinys paliktas nenagrinėtas, civilinėje byloje Nr. 2-1882-585/2009 pagal ieškovų T. S. , L. A. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Respublikos“ spaustuvė ir V. T. , dalyvaujant trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Gubernija“, dėl nuostolių už nuvertėjusias akcijas atlyginimo bei pagal atsakovų V. T. ir UAB „Respublikos“ spaustuvė priešieškinį ieškovams T. S. ir L. A. dėl netesybų priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3ieškovai T. S. ir L. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu; jį kelis kartus patikslinę prašė nutraukti tarp bylos šalių 2007 m. kovo 21 d. sudarytą balsavimo teisių perleidimo sutartį ir priteisti ieškovams solidariai iš atsakovų UAB „Respublikos“ spaustuvė ir V. T. 1 691 302 Lt nuostolių atlyginimą už nuvertėjusias akcijas, 6 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b. l. 2-9, t. 2, b. l. 125-141, 194-211).

4Nurodė, kad bylos šalys yra AB „Gubernija“ akcininkai. Ieškovui priklauso 1 310 160 vienetai, arba 6,01 %, ieškovei – 2 590 110 vienetai, arba 11,89 %, paprastų vardinių bendrovės akcijų, iš viso – 3 900 270 vienetų akcijų. Siekdami skatinti abipusį interesą, susitarti dėl tam tikrų AB „Gubernija“ valdymo aspektų ir optimizuoti jos valdymo struktūrą bei veiklą, ieškovai 2007 m. kovo 21 d. sudarė su atsakovais AB „Gubernija“ balsavimo teisių perleidimo sutartį (CK 2.89 str.). Ieškovų dėka atsakovai įgijo kontrolinį AB „Gubernija“ balsavimo teisių paketą, iš viso sudarantį 62,98 % balsų. Atsakovų balsais 2007 m. balandžio 6 d. ir 2007 m. birželio 11 d. vykusiuose AB „Gubernija“ visuotiniuose akcininkų susirinkimuose atsakovams palankiais asmenimis pakeista bendrovės valdyba, valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius. Be to, 2007 m. birželio 11 d. visuotiniame akcininkų susirinkime, nepaisydami ieškovų raštu išreikšto prieštaravimo, atsakovai inicijavo ir balsavo „už“ naują 10 mln. Lt nominalios vertės AB „Gubernija“ akcijų emisiją. AB „Gubernija“ įstatinis kapitalas nebuvo padidintas tik todėl, kad iki kvalifikuotos balsų daugumos ieškovams pritrūko 3,68 % balsų. Ieškovai nepalaikė idėjos didinti bendrovės įstatinį kapitalą, nes 2006 m. birželio 12 d. papildomai įsigijo dar 1 074 148 vienetus AB „Gubernija“ akcijų, dėl kurių bylinėjosi su atsakovais.

5Kai atsakovai į savo rankas faktiškai perėmė AB „Gubernija“ valdymą, krito jos apyvarta, sustabdyta gamybinė veikla. Naujasis AB „Gubernija“ vadovas sudarinėjo neskaidrius ir įmonei ekonomiškai nenaudingus sandorius, vykdė abejotinas finansines operacijas. Pvz., pardavinėjo su atsakovu V. T. susijusiems juridiniams asmenims (UAB „Respublikos leidiniai“, UAB „Respublikos“ investicija“ ir kt.) AB „Gubernija“ turtą už rinkos vertės neatitinkančią kainą, teikė su atsakovu V. T. susijusiems juridiniams asmenims (UAB „Naujasis aitvaras“, dienraščiui „Respublika“, UAB „Respublikos leidinių grupė“, UAB „Brolių T. leidyba“, UAB „Antikva“, UAB „Šiaulių kraštas“ ir kt.) praktiškai nebeveikiančios AB „Gubernija“ reklaminius skelbimus, užprenumeravo visiems AB „Gubernija“ darbuotojams dienraščių komplektų „Respublika ir Vakaro žinios“ bei „Respublika ir Šiaulių kraštas“ ir t. t. AB „Gubernija“ 2007 m. ūkinės veiklos rezultatai buvo ypač blogi: bendrovė patyrė 5 mln. Lt nuostolį. Nors AB „Gubernija“ vadovas be bendrovės valdybos pritarimo civilinėje byloje Nr. 2-690-43/2005 sudarė taikos sutartį, kuria atsisakė 14 mln. Lt dydžio reikalavimo iš AB „Kalnapilio – Tauro grupė“, AB „Kauno grupė“, AB „Ragutis“, atsakovai, žinodami apie žalingus bendrovei sprendimus, į tai absoliučiai nereagavo. AB „Gubernija“ nustojo vykdyti savo prievoles pagal 2004 m. gruodžio 28 d. kredito sutartį (kredito suma lygi 7,72 mln. EUR), nes tapo nemokia; o dviejų bankų reikalavimo teisę į AB „Gubernija“ perėmė su atsakovu V. T. susijusi UAB „Respublikos“ investicija“. Dėl neracionalaus ir aplaidaus AB „Gubernija“ valdymo nuo 2007 m. kovo 21 d. bendrovės 1 akcijos kaina viešoje vertybinių popierių rinkoje krito nuo 1,07 Lt iki 0,73 Lt, todėl ieškovai patyrė 1 691 302 Lt nuostolį (3 900 270 + 1 074 148 akcijų x 1,07 Lt už akciją) – (3 900 270 + 1 074 148 akcijų x 0,73 Lt už akciją).

6Atsakovai UAB „Respublikos“ spaustuvė ir V. T. atsiliepimais į ieškinį (t. 1, b. l. 115-119, t. 2, b. l. 173-179, 220-222) su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovai patvirtino, jog 2007 m. I pusmetį AB „Gubernija“ finansinė padėtis buvo itin prasta. Ieškovai 2007 m. birželio 11 d. sužlugdė atsakovų ketinimus gauti trūkstamų apyvartinių lėšų iš papildomų piniginių įnašų padidinus įstatinį kapitalą. Kad AB „Gubernija“ turėjo sunkumų vykdydama prievoles pagal 2004 m. gruodžio 28 d. kredito sutartį, matyti iš buvusio bendrovės generalinio direktoriaus 2005-2006 m. raštų atidėti kredito dalies grąžinimo terminus. Atsakovų teigimu, ieškovų apskaičiuotas AB „Gubernija“ 1 akcijos vertės sumažėjimas nėra neįprastas lyginant su kitų emitentų rodikliais, jis atitinka natūralių rinkos svyravimų ribas. Laikė ieškovus nekompetentingais spręsti ieškinio byloje Nr. 2-690-43/2005 perspektyvas.

7Atsakovai UAB „Respublikos“ spaustuvė ir V. T. 2007 m. rugpjūčio 31 d. pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė atsakovo V. T. naudai priteisti iš ieškovų po 3 mln. Lt netesybų už 2007 m. kovo 21 d. esminį balsavimo teisių perleidimo sutarties pažeidimą (Sutarties 5.1 p.) (t. 1, b. l. 154-160). Už priešieškinį atsakovas UAB „Respublikos“ spaustuvė sumokėjo 30 000 Lt dydžio žyminį mokestį (t. 1, b. l. 168).

8Vilniaus apygardos teismas 2009 m. balandžio 14 d. sprendimu (t. 7, b. l. 130-136) priėmė ieškovų reikalavimo dėl 2007 m. kovo 21 d. balsavimo teisių perleidimo sutarties nutraukimo atsisakymą ir bylą pagal pirmąjį reikalavimą nutraukė, kitą ieškinio dalį dėl nuostolių atlyginimo priteisimo atmetė, o atsakovo V. T. priešieškinį dėl netesybų priteisimo paliko nenagrinėtą.

9Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovai 2007 m. kovo 21 d. balsavimo teisių perleidimo sutartimi (t. 1, b. l. 11-22) 2 m. perleido atsakovui UAB „Respublikos“ spaustuvė 3 900 270 vienetus AB „Gubernija“ paprastųjų vardinių akcijų suteikiamas balsavimo teises. Tokiu būdu bendrai abu atsakovai įgijo 62,98 % (45,08 % + 17,90 %) AB „Gubernija“ akcijų suteikiamų balsavimo teisių. 2009 m. kovo 31 d. įvykusio teismo posėdžio metu ieškovai patikslino, kad vienos AB „Gubernija“ akcijos kaina krito iki 0,15 Lt, o realiai akcijos yra visiškai bevertės, nes įmonei gresia bankrotas. Teismas nustatė, kad byloje tarp šalių kilo ginčas dėl juridinio asmens dalyvio civilinės atsakomybės, kylančios iš sutarties dėl balsavimo teisių perleidimo, kitiems to paties juridinio asmens dalyviams.

10Teismas nurodė, kad pagal Akcinių bendrovių įstatymo (toliau - ABĮ) 19 straipsnio 1-2 dalis akcinės bendrovės organai yra skirstomi į privalomuosius, prie kurių priskiriamas visuotinis akcininkų susirinkimas ir vienasmenis valdymo organas – bendrovės vadovas, bei neprivalomuosius, prie kurių priskiriama stebėtojų taryba ir valdyba. Bet ne visi išvardinti organai pripažįstami bendrovės valdymo organais. Bendrovės valdymo organai yra vadovas ir gali būti valdyba, jeigu ji sudaroma, stebėtojų taryba - bendrovės priežiūros organas (ABĮ 19 str.). Pateikęs ABĮ 20 straipsnio 1-2 dalies analizę, teismas priėjo prie išvados, kad pagal bendrą taisyklę visuotinis akcininkų susirinkimas nepriskiriamas prie akcinės bendrovės valdymo organų. Nebūdami akcinės bendrovės valdymo organu, nei visuotinis akcininkų susirinkimas, nei juridinio asmens dalyviai, sudarantys visuotinį akcininkų susirinkimą, neatsako už akcinės bendrovės valdymą, jos veiklą, tokios veiklos rezultatus, taip pat pagal akcinės bendrovės prievoles (CK 2.50 straipsnio 2 dalis). Teismas nustatė, kad atsakovas V. T. per visą balsavimo teisių perleidimo sutarties galiojimo laiką nebuvo AB „Gubernija“ vadovu ir/ar valdybos nariu, atsakovas UAB „Respublikos“ spaustuvė bendrovės vadovu ar valdybos nariu negali būti pagal įstatymą (CK 2.81 straipsnio 4 dalis). Pagal CK 6.246 straipsnio 2 dalį netiesioginė atsakovų civilinė atsakomybė negalima. Kadangi atsakovai veikė kaip eiliniai AB „Gubernija“ dalyviai (akcininkai), bet neveikė kaip bendrovės valdymo organas ar jo nariai, jie nėra atsakingi už trečiųjų asmenų atliktus veiksmus, o būtent: turto pardavimą, reklamos paslaugų pirkimą, taikos sutarties sudarymą. Teismas nurodė, kad pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį subsidiari juridinio asmens dalyvio atsakomybė taikoma pagal juridinio asmens prievoles už juridinio asmens dalyvio nesąžiningus veiksmus, sukėlusius juridinio asmens nemokumą.

11Analizuodamas ginčo sutartį, teismas nustatė, kad sutartimi atsakovai įsipareigojo optimizuoti trečiojo asmens valdymo struktūrą ir jo veiklą. AB „Gubernija“ valdymo optimizavimas pasireiškė bendrovės valdybos, valdybos pirmininko ir įmonės vadovo pakeitimu. Atsakovų iniciatyva ir turimų balsavimo teisių dėka visuotiniame akcininkų susirinkime 2007 m. birželio 11 d. pakeista AB „Gubernija“ valdybos sudėtis, o nauja valdyba (ne visuotinis akcininkų susirinkimas) pakeitė bendrovės vadovą (ABĮ 20 str. 1 d.). Naujai paskirtų valdybos narių ryšys su atsakovais per se nesukuria neigiamų pasekmių, kuriomis ieškovai grindžia nuostolių atlyginimo reikalavimą. Įstatymai tiesiogiai nedraudžia akcininkams į valdybą rinkti su jais susijusių asmenų. 2004 m. patvirtinto Vilniaus vertybinių popierių biržoje listinguojamų bendrovių valdymo kodekso III principas numato, kad turi būti skiriamas „pakankamas“ nepriklausomų nuo bendrovės ir jos pagrindinių akcininkų valdymo organų narių skaičius. Nuo atsakovų priklausomi du valdybos nariai iš penkių - R. B. ir D. V. , t. y. valdybos narių mažuma, kuri viena negali daryti lemiamos įtakos.

12Naują AB „Gubernija“ vadovą R. B. ieškovai kritikavo dėl atsisakymo suteikti jiems informaciją ir vadovo patirties gėrimų rinkoje stokos. Tačiau Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. spalio 31 d. sprendimu nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal ATPK 555 straipsnį, R. B. , nustatęs, kad jis, atsisakęs suteikti informaciją akcininkų grupei, kuriai priklausė ir ieškovai, elgėsi teisėtai. Asmens, neturinčio patirties tam tikroje verslo šakoje, paskyrimas vadovu savaime negali būti laikomas darančiu žalą, nenustačius konkrečių jo nekompetentingumą patvirtinančių veiksmų.

13Taigi, pirmosios instancijos teismo nuomone, ieškovai neįrodė būtinų atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų, kaip antai: atsakovų veiksmų neteisėtumo (nesąžiningumo) ir kaltės, atsakovų veiksmais ieškovams padarytos žalos, priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir ieškovų patirtos žalos.

14Pirmosios instancijos teismas atsakovų priešieškinį dėl netesybų priteisimo paliko nenagrinėtą pagal CPK 296 straipsnio 1 dalies 7 punktą. Teismas konstatavo, jog ieškovu pagal priešieškinį yra tik atsakovas V. T. . Atsakovas V. T. už du savarankiškus reikalavimus sumokėjo 3 600 Lt žyminio mokesčio. 2009 m. kovo 21 d. posėdyje, kuriame atsakovas V. T. nedalyvavo, bet apie kurį jam buvo tinkamai pranešta, teismas žodine nutartimi nustatė atsakovui V. T. terminą pašalinti priešieškinio trūkumus. Per nustatytą terminą pastarasis to nepadarė ir pratęsti trūkumų šalinimo terminą neprašė. Teismas nepripažino atsakovo V. T. proceso bendrininko UAB „Respublikos“ spaustuvė teisės sumokėti žyminį mokestį už atsakovą V. T. , nes tokios teisės nenumato imperatyvios viešosios teisės normos (CPK), todėl priešieškinį paliko nenagrinėtą.

15Ieškovai T. S. ir L. A. apeliaciniu skundu (t. 7, b. l. 143-150) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 14 d. sprendimo dalį, kuria atmestas nuostolių atlyginimo reikalavimas, ir priimti naują sprendimą – ieškinio dalį dėl nuostolių su palūkanomis priteisimo tenkinti visiškai. Ieškovai apeliacinį skundą grindžia tuo, kad:

161. pirmosios instancijos teismas atribojo juridinio asmens dalyvių – akcininkų – ir juridinio asmens valdymo organų – valdybos bei generalinio direktoriaus – atsakomybę pernelyg formaliai. Nors Akcinių bendrovių įstatyme yra aiškiai apibrėžta visuotinio akcininkų susirinkimo, valdybos ir vadovo kompetencija, bet atkreiptinas dėmesys, jog akcininkai, turėdami kontrolinį balsų paketą, gali daryti bendrovės sprendimams netiesioginę įtaką per savo išrinktus arba paskirtus bendrovės valdymo organų narius. Visuotinis akcininkų susirinkimas renka ir atšaukia bendrovės valdybą, o visuotinio akcininkų susirinkimo išrinkta bendrovės valdyba skiria ir atleidžia bendrovės vadovą;

172. pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad 2007 m. kovo 21 d. balsavimo teisių perleidimo sutartimi atsakovai prisiėmė bendro pobūdžio prievolę AB „Gubernija“ veiklą padaryti efektyvia, esant įmonės veiklos krizei ir tarp akcininkus kilus nesutarimų. Perleisdami savo balsavimo teises ieškovai sudarė sąlygas atsakovams per kontroliuojamus asmenis optimizuoti AB „Gubernija“ valdymo struktūrą, o išėjo atvirkščiai: bendrovės pelnas nepadidėjo, akcijų vertė smuko;

183. pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime neįvertino nesąžiningų atsakovų veiksmų, iš kurių atsakovas V. T. pasipelnė, o AB „Gubernija“, taigi ir jos akcininkai, kurie turi teisę į dividendus, patyrė žalą.

19Atsakovai UAB „Respublikos“ spaustuvė ir V. T. atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą (t. 7, b. l. 173-179) skundą laiko nepagrįstu ir prašo skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 14 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą. Atsakovų nuomone, AB „Gubernija“ atsidūrė ant bankroto slenksčio ne po 2007 m. kovo 21 d. balsavimo teisių perleidimo sutarties, o kur kas anksčiau iki jos sudarymo. 2007 m. birželio 11 d. visuotiniame akcininkų susirinkime nepavykus sutarti dėl naujos akcijų emisijos, su atsakovu V. T. susijusios įmonės perpirko iš AB „Gubernija“, kurios pagrindinė veikla – alaus, sidro, giros gamyba ir pardavimas, prabangos daiktus (pvz., visureigį L. A. , katerį-katamaraną Sun Tracke ir kt.), skirtus tenkinti asmenines akcininkų ambicijas, kad bendrovė turėtų apyvartinių lėšų ir galėtų atnaujinti pagrindinę veiklą, kuri buvo sustabdyta po to, kai tiekėjai dėl išaugusių skolų nutraukė žaliavų, energijos ir kt. tiekimą AB „Gubernija“. Jei UAB „Respublikos“ investicija“ nebūtų perėmusi iš kreditą suteikusių bankų reikalavimo teisės, AB „Gubernija“ būtų privalėjusi apskritai nutraukti veiklą. Dienraščių komplektų prenumerata AB „Gubernija“ darbuotojai buvo skatinami dirbti geriau.

20Apskaičiuodami nuostolį dėl nuvertėjusių akcijų, ieškovai vadovaujasi Vilniaus vertybinių popierių biržos konkrečios dienos duomenimis apie vienos AB „Gubernija“ akcijos kainą, tačiau ji per tą pačią dieną gali keistis kelis kartus tiek teigiama, tiek neigiama linkme iki 30 %. Tokią didelę akcijos kainos pokyčių amplitudę gali lemti objektyvūs ir/ar subjektyvūs veiksniai. Ieškovų atliktas nuostolių skaičiavimas iš principo yra ydingas, nes grindžiamas skirtumu tarp momentinių Vilniaus vertybinių popierių biržos prekybos sesijos pabaigoje fiksuotų AB „Gubernija“ akcijų vertės, kuri, kaip minėta, yra gana dinamiška. Lyginant AB „Gubernija“ ir kitų Baltijos regiono, pasaulio emitentų rodiklius, ryški bendra akcijų vertės smukimo tendencija dėl ištikusios globalios finansų krizės.

21Atsakovas V. T. apeliaciniu skundu (t. 7, b. l. 138-142) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 14 d. sprendimo dalį palikti priešieškinį nenagrinėtą ir bylą pagal priešieškinį perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, jog pirmosios instancijos teismas, prieš palikdamas priešieškinį nenagrinėtą pagal CPK 296 straipsnio 1 dalies 7 punktą, pirmiausia turėjo taikyti trūkumų šalinimo institutą (CPK 3 str. 6 d., 115 str. 2-3 d.). Dėl teismo nutarties palikti priešieškinį nenagrinėtą gali būti duodamas atskirasis skundas, bet teismui byloje priėmus sprendimą atsakovas priverstas teikti apeliacinį skundą. Pažymi, kad žyminio mokesčio už turtinį reikalavimą indeksas nustatomas pagal reikalavimo padavimo, o ne sprendimo dėl jo priėmimo datą (ad hoc tai yra 2007 m. rugpjūčio 31 d.). Maksimali indeksuota 33 600 Lt (30 000 Lt + 3 600 Lt) (CPK 80 str. 1 d. 1p.) žyminio mokesčio suma sumokėta per du sykius atitinkamai UAB „Respublikos“ spaustuvė ir V. T. . Aplinkybė, kad dalį žyminio mokesčio sumokėjo UAB „Respublikos“ spaustuvė, o ne atsakovas V. T. , kuris reiškia priešieškinį, nesudaro pakankamo pagrindo priešieškinį palikti nenagrinėtą.

22Ieškovai T. S. ir L. A. atsiliepimu į atsakovo V. T. apeliacinį skundą (t. 7, b. l. 166-169) skundo nepripažįsta ir prašo Vilniaus apygardos teismas 2009 m. balandžio 14 d. sprendimą priešieškinio dalyje palikti nepakeistą. Pasak ieškovų, nors priešieškinį pasirašė abu atsakovai, tačiau iš priešieškinio turinio akivaizdu, jog turtinio pobūdžio materialinį reikalavimą pareiškė tik vienas iš jų - V. T. . Atsakovas V. T. už priešieškinį sumokėjo 3 600 Lt dydžio žyminį mokestį. Atsakovo UAB „Respublikos“ spaustuvė pervesta 30 000 Lt suma negali būti laikoma atsakovo V. T. vardu sumokėtos likusios žyminio mokesčio už priešieškinį dalimi, kadangi mokėjimo pavedime tai nenurodyta. Pirmosios instancijos teismas nustatė atsakovui V. T. 7 dienų terminą ištaisyti priešieškinio trūkumą, bet pastarasis per nustatytą laiką to nepadarė. Net jeigu apeliacinės instancijos teismas manytų kitaip, priešieškinis vis tiek negalėtų būti priimtas nagrinėti iš esmės, nes iš tikrųjų žyminio mokesčio už priešieškinį suma yra dukart didesnė ir siekia 67 200 Lt. CPK numatyta ieškovui teisė sujungti kelis susijusius reikalavimus viename ieškinyje, bet nenustatyta jokių lengvatų, susijusių su žyminio mokesčio sumokėjimu. Todėl kai ieškinyje (mutatis mutandis priešieškinyje) sujungiami keli savarankiški, nors ir tapataus pobūdžio ir/ar dydžio reikalavimai (ar jų grupė), sprendžiant žyminio mokesčio už ieškinį (mutatis mutandis priešieškinį) apskaičiavimo klausimą dėl kiekvieno reikalavimo (arba jų grupės) žyminis mokestis yra apskaičiuotinas atskirai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2009). Akcentuoja, kad apeliantas nesumokėjo 67 200 Lt žyminio mokesčio ne tik už priešieškinį, bet ir už apeliacinį skundą dėl priešieškinio.

23Atsakovas UAB „Respublikos“ spaustuvė atsiliepimu į atsakovo V. T. apeliacinį skundą (t. 7, b. l. 171-172) su skundu sutinka ir prašo jį tenkinti. Pabrėžia, kad materialinėje teisėje (pvz., CK 6.50-6.51 str., Mokesčių administravimo įstatymo 83 str. 3 d.) galioja taisyklė, leidžianti trečiajam asmeniui įvykdyti prievolę už skolininką, tad analogiška taisyklė turėtų galioti ir proceso teisėje.

24Ieškovų apeliacinis skundas atmestinas. Atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas.

25Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 str.).

26Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas byloje surinktais ir įvertintais įrodymais tiksliai nustačius faktines aplinkybes, ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 str.).

27Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovai ir atsakovai yra trečiojo asmens AB „Gubernija“ akcininkai. Siekdamos optimizuoti bendrovės „Gubernija“ valdymo struktūrą ir veiklą, 2007 m. kovo 21 d. šalys sudarė balsavimo teisių perleidimo sutartį, pagal kurią dvejiems metams neatlygintinai ieškovai perleido atsakovui UAB „Respublikos“ spautuvei balsavimo teises, kurias jiems suteikė nuosavybės teisėmis 17,9 procentų bendrai valdomos AB „Gubernija“ paprastosios vardinės akcijos (t. 1, b. l. 11-22). Po šios sutarties sudarymo dvejiems metams atsakovai įgijo kontrolinį balsavimo teisės AB „Gubernija“ akcijomis paketą, iš viso sudarantį 62,98 % balsų. Remdamiesi CK 6.217 straipsniu, ieškovai prašė nutraukti šią sutartį prieš terminą dėl esminio jos pažeidimo. Pasibaigus sutarties galiojimo terminui šio reikalavimo ieškovai atsisakė, teismas atsisakymą priėmė ir bylą šioje dalyje pagal CPK 293 straipsnio 4 punktą nutraukė. Nuostolių atlyginimo reikalavimą ieškovai grindė tuo, kad atsakovai iš esmės pažeidė balsavimo teisių perleidimo sutartį, nesąžiningai ir netinkamai ją vykdydami, netinkamai valdydami bendrovę “Gubernija”, nes naujai suformuoti ieškovų teigimu atsakovų valdomi bendrovės valdymo organai sudarinėjo neskaidrius ir įmonei ekonomiškai nenaudingus sandorius, vykdė abejotinas finansines operacijas, dėl ko krito jos apyvarta, sustabdyta gamybinė veikla, nevykdomos prievolės hipotekos kreditoriui, o tai sąlygojo bendrovės nemokumą ir akcijų vertės sumažėjimą, iš kurio ieškovai ir kildina prašomus priteisti nuostolius. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, kaip neįrodytą.

28Dėl ieškovų apeliacinio skundo argumentų.

29Bylos pagal ieškinį esmę sudaro juridinio asmens dalyvių civilinės atsakomybės kitiems juridinio asmens dalyviams taikymas. Sprendžiant tiek dėl sutartinės, tiek dėl deliktinės civilinės atsakomybės taikymo, būtina nustatyti tokias atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteistų veiksmų ir atsiradusios žalos ir atsakovo kaltę, kuri yra preziumuojama (CK 6.246-6.249 straipsniai). Tuo tarpu pareiga įrodyti pirmas tris atsakomybės sąlygas tenka ieškovui (CPK 178 straipsnis).

30Iš esmės neneigdami pirmosios instancijos teismo pateikto juridinio asmens organo ir juridinio asmens valdymo organo kompetencijos teisinio reglamentavimo, išdėstyto Akcinių bendrovių įstatyme ir civiliniame kodekse, aiškinimo, apeliantai nesutinka su teismo išvada dėl bendrovės akcininkų atsakomybės už bendrovės valdymą, jos veiklą ir veiklos rezultatus nebuvimą.

31Atsakovų veiksmų neteisėtumą ieškovai kildina iš netinkamo balsavimo teisių perleidimo sutarties, kurios siekis - skatinti abipusį interesą ir susitarti dėl tam tikrų bendrovės „Gubernija“ valdymo aspektų, o tikslas - optimizuoti bendrovės valdymo struktūrą ir veiklą (Sutarties (F), 2.1 punktai), vykdymo, pasireiškusio bendrovei žalingų, o atsakovams naudingų sandorių sudarymu bei tokias pasekmes turėjusių bendrovės valdymo organų veiksmais.

32Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad sudarius balsavimo teisių perleidimo sutartį ir atsakovui UAB „Respublikos“ spaustuvė įgijus teisę balsuoti ieškovų turimų akcijų skaičiumi, buvo pakeisti bendrovės „Gubernija“ valdymo organai (valdyba ir vadovas), kad šių organų nariais nei vienas iš atsakovų netapo ir todėl nedalyvavo ir negalėjo dalyvauti bendrovės valdymo organų funkcijų vykdyme. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad po ginčo sutarties sudarymo naujai išrinktos bendrovės valdybos du iš penkių nariai yra priklausomi nuo atsakovų ir jie sudaro valdybos narių mažumą, kuri viena negali daryti lemiamos įtakos, bei pagrįstai pripažino, kad tokios sudėties juridinio asmens valdybos sudarymas teisės aktų reikalavimams neprieštarauja. Tuo tarpu kaip juridinio asmens organo (akcininkų susirinkimo) nariai ar kaip juridinio asmens dalyviai (akcininkai) atsakovai taip pat negalėjo tiesiogiai įtakoti bendrovės veiklos ir jos rezultatų, nes juridinio asmens valdymo funkcijos nėra priskirtos juridinio asmens dalyviui ir akcininkų susirinkimui (ABĮ 15, 16, 19, 20 straipsniai), todėl akcininkai nėra atsakingi už akcinės bendrovės valdymą, jos veiklą, tokios veiklos rezultatus, taip pat pagal akcinės bendrovės prievoles (CK 2.50 straipsnio 2 dalis). Todėl teismas sprendė, kad išrinkus nurodytos sudėties trečiojo asmens valdybą ir jai paskyrus nuo atsakovų priklausantį asmenį administracijos vadovu, atsakovai negalėjo dalyvauti bendrovės valdyme ir įtakoti jos veiklą. Šią išvadą ieškovai neigia, motyvuodami atsakovų nesąžiningumu dėl trečiojo asmens ir su atsakovais susijusių įmonių sandorių, sudarytų trečiajam asmeniui vadovaujant nuo atsakovų priklausančiam generaliniam direktoriui, negatyvia įtaka trečiojo asmens veiklai, jos rezultatams, bendrovės akcijų vertei.

33Ieškovų apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl juridinio asmens organų veiklos principų teisiniame reglamentavime numatytų juridinio asmens valdymo organo pareigų veikti bendrovės, jos akcininkų naudai, siekti juridinio asmens tikslų, vadovautis bendrovės įstatais, laikytis sąžiningumo ir protingumo principų taikymo ir juridinio asmens dalyviui pripažintini iš esmės teisingais. Įstatymai draudžia priimti sprendimus ir atlikti veiksmus, kurie pažeidžia bendrovės įstatus ar yra priešingi įstatuose nurodytiems bendrovės veiklos tikslams, yra rizikingi, akivaizdžiai nenaudingi ar nuostolingi (CK 2.82 straipsnio 4 dalis, ABĮ 19 straipsnio 8 dalis). Juridinio asmens įstatuose numatyto tikslo – gauti ekonominę naudą turi siekti tiek bendrovės akcininkai, tiek jos valdymo organai. Atsakovų veiksmų neatitikimą balsavimo teisių perleidimo sutarties ir AB „Gubernija“ veiklos tikslams apeliantai sieja su V. T. inicijuotu teisminiu procesu dėl 2006 m. birželio 12 d. AB „Gubernija“ visuotinio akcininkų susirinkimo, kuriame buvo nuspręsta padidinti įstatinį bendrovės kapitalą, sprendimų nuginčijimo; su 2007 m. balandžio 27 d. AB „Gubernija“ valdybos inicijuotu 2007 m. birželio 11 d. akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimu dėl bendrovės įstatinio kapitalo padidinimo papildomais piniginiais įnašais; su V. T. valdomos UAB „Respublikos investicija“ perimtu hipotekos kreditorių bankų reikalavimu bendrovei „Gubernija“; su bendrovės „Gubernija“ turto perleidimu atsakovui V. T. priklausančioms įmonėms „Respublikos leidiniai“, „Respublikos investicija“, „Respublikos leidinių grupė“; su dienraščio „Respublika“ prenumerata visiems bendrovės „Gubernija“ darbuotojams; su didelio formato ir didelės finansinės apimties AB „Gubernija“ reklaminiais skelbimais dienraštyje „Respublika“; su LR vertybinių popierių komisijos sprendime nurodytais neteisėtais atsakovų veiksmais (t. 1, b. l. 34-71, 131-134; t. 3, b. l. 21, 22-23, 24-25, 26-27, 28, 30-33, 97-103, 135-136).

34V. T. inicijuotas teisminis ginčas dėl 2006 m. birželio 12 d. AB „Gubernija“ visuotinio akcininkų susirinkimo, kuriame buvo nuspręsta padidinti įstatinį bendrovės kapitalą, sprendimų nuginčijimo buvo sąlygotas aplinkybės, kad šiame susirinkime nebuvo leista V. T. atstovei D. V. balsuoti 45,08 procentais visų AB „Gubernija“ akcijų. 2007 m. balandžio 27 d. AB „Gubernija“ valdybos inicijuotas 2007 m. birželio 11 d. akcininkų susirinkimas sprendimo dėl bendrovės įstatinio kapitalo padidinimo papildomais piniginiais įnašais nepriėmė. Duomenų, pagrindžiančių bendrovės akcijų emisijos padidinimo klausimų sprendimų sąsajumo su atsakovų civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindais, byloje nėra. Spręsti, kad sandoris, kuriuo V. T. valdoma įmonė perėmė trečiojo asmens AB „Gubernija“ hipotekos kreditorių teises, pažeidė bendrovės „Gubernija“ įstatus, buvo priešingas jos veiklos tikslams ar nenaudingas, nėra pagrindo, nes trečiasis asmens sutartinius įsipareigojimus bankams netinkamai vykdė ir iki balsavimo teisių perleidimo sutarties sudarymo bei naujos AB „Gubernija“ valdybos išrinkimo. Hipotekos kreditorių teisių perėmėjo reikalavimas vykdyti įsipareigojimus iš įkeisto turto (bendrovės „Gubernija“ akcininkų įkeistų akcijų) negali būti laikomas priešingu trečiojo asmens interesams ar pažeidžiančiu įkaito davėjų teises. Su bendrovės veikla nesusijusių prabangos daiktų pardavimas su atsakovu V. T. susijusioms įmonėms taip pat negali būti vertinamas akivaizdžiai nenaudingu ar nuostolingu, nes ieškovai nepateikė jokių duomenų, liudijančių šių sandorių neigiamą įtaką finansinei bendrovės padėčiai. Nagrinėjamoje byloje bendrovės akcininkai reikalauja sau nuostolių atlyginimo iš kitų bendrovės akcininkų, todėl bendrovės kreditorių teisių gynimas nėra šios bylos dalykas ir dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas dėl ieškovų argumentų, susijusių su kreditorių teisių pažeidimu perleidus bendrovės turtą, nepasisako. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovų atsiliepimo į ieškovų apeliacinį skundą argumentais, paneigiančiais ieškovų motyvus dėl atsakovų veiksmų neteisėtumo, nustatyto LR vertybinių popierių komisijos sprendime, fakto. Vertybinių popierių komisija 2007 m. lapkričio 29 d. priėmė sprendimą, kuriuo UAB „Respublikos“ leidiniai skyrė 70 000 Lt baudą už tai, kad UAB „Respublikos“ leidiniai, publikuodama „Respublikos“ dienraštyje su AB „Gubernija“ susijusius straipsnius, pažeidė Finansinių priemonių rinkų įstatymo 63 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą draudimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. balandžio 1 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A502-444/2009 komisijos sprendimą panaikino, pripažinęs vieno iš nustatytinų draudžiamos veikos faktų nebuvimą. Esant tokioms aplinkybėms, grįsti atsakovų veiksmų neteisėtumą panaikintame sprendime konstatuotomis aplinkybėmis nėra pagrindo.

35Atsakovų civilinę atsakomybę ieškovai grindžia tuo, kad įgijusių kontrolinį trečiojo asmens akcijų paketą atsakovų suformuotų bendrovės valdymo organų veiksmais ir su atsakovais siejamais subjektais sudarytais sandoriais bendrovė „Gubernija“ buvo privesta prie nemokumo būsenos. Objektyvių duomenų (balansų, pelno (nuostolio) ataskaitų, kt. finansinės atskaitomybės dokumentų), patvirtinančių AB „Gubernija“ nemokumą tam tikru laikotarpiu, ieškovai nepateikė, todėl savo teiginių neįrodė (CPK 178 straipsnis).

36Teisėjų kolegijos nuomone, yra pagrindas dienraščio „Respublika“ prenumeratos trečiojo asmens darbuotojams, reklaminių skelbimų sandorius pripažinti akivaizdžiai nenaudingais sunkioje finansinėje padėtyje esančiam trečiajam asmeniui AB „Gubernija“ ir dėl šių sandorių sudarymo atsakovus veikusiais ne bendrovės interesais. Tačiau spręsti, kad šie sandoriai įtakojo ieškovų akcijų vertės sumažėjimą, iš kurio kildinamas nuostolių atlyginimo reikalavimas, nėra pagrindo. Kaip ir pirmosios instancijos teisme, taip ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, ieškovai nenurodė ir nepateikė jokių argumentų ir įrodymų, pagrindžiančių priežastinį ryšį tarp atsakovų veiksmų ir akcijų vertės sumažėjimo. Neįrodžius visų civilinei atsakomybei kilti sąlygų, ieškinys dėl nuostolių, kildinamų iš akcijų vertės vertybinių popierių biržoje tam tikrais laikotarpiais sumažėjimo, atlyginimo priteisimo negali būti patenkintas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje laikytinas pagrįstu ir teisėtu, o apeliacinio skundo argumentai jo nepaneigia.

37Dėl atsakovo V. T. apeliacinio skundo argumentų.

38Nagrinėjamoje byloje atsakovai UAB „Respublikos“ spaustuvė ir V. T. pareiškė priešieškinį ieškovams, kuriuo prašė atsakovo V. T. naudai priteisti iš ieškovų po 3 mln. Lt baudos už 2007 m. kovo 21 d. esminį balsavimo teisių perleidimo sutarties pažeidimą (Sutarties 5.1 p.) (t. 1, b. l. 154-160), kurį pirmosios instancijos teismas 2007 m. rugsėjo 4 d. rezoliucija priėmė. Už 6 000 000 Lt sumos priešieškinį atsakovas UAB „Respublikos“ spaustuvė sumokėjo 30 000 Lt dydžio žyminį mokestį (t. 1, b. l. 168).

392009 m. vasario 2 d. atsakovai pateikė pareiškimą dėl priešieškinio pagrindo pakeitimo (papildymo) (t. 7, b. l. 12-14). Vilniaus apygardos teismas 2009 m. vasario 3 d. nutartimi (t. 7, b. l. 53-55) atsisakė priimti šį atsakovų procesinį dokumentą, motyvuodamas pavėluotu priešieškinio pateikimu (CPK 143 straipsnio 1 dalis) ir jo neatitikimu specialiesiems procesinių dokumentų reikalavimams – nesumokėta visa indeksuota žyminio mokesčio suma, t. y. 37 000 Lt (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 82 straipsnis).

40Bylos nagrinėjimo 2009 m. kovo 23 d. teismo posėdžio metu žodine nutartimi (t. 7, b. l. 115) teismas konstatavo, kad priešieškiniu pareikšti du reikalavimai vieno atsakovo V. T. naudai, kad dalies žyminio mokesčio mokėtojas yra kitas subjektas, todėl, vadovaudamasis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nustatė atsakovui V. T. septynių dienų terminą priešieškinio trūkumui pašalinti. 2009 m. kovo 31 d. į bylą pateiktas mokėjimo dokumentas, liudijantis, kad nustatytu terminu atsakovas V. T. sumokėjo 3 600 Lt žyminį mokestį (t. 7, b. l. 118). Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas atsakovų priešieškinį paliko nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Pagal šią proceso teisės normą teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą, jeigu pareiškimą padavęs asmuo nėra sumokėjęs nustatyto dydžio žyminio mokesčio. Šiuo pagrindu ieškinys gali būti paliktas nenagrinėtas tik tuomet, jeigu šalis per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina (CPK 296 straipsnio 2 dalis).

41Priešieškinio palikimą nenagrinėto pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime motyvavo tuo, kad priešieškinį pareiškęs atsakovas V. T. nei už vieną iš dviejų savarankiškų reikalavimų nėra sumokėjęs žyminio mokesčio, nors teismas ir buvo nustatęs jam terminą šį trūkumą pašalinti. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo V. T. apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo atmesti kito atsakovo UAB „Respublikos“ spaustuvės už priešieškinį sumokėtą 30 000 Lt žyminį mokestį. Žyminis mokestis pagal CPK 79 straipsnį sudaro bylinėjimosi išlaidų, mokamų CPK 80 straipsnyje nustatyto dydžio, dalį. Šiais mokėjimais siekiama bent iš dalies padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skiriamų teismams išlaikyti; netiesiogiai užkertamas kelias nepagrįstiems reikalavimams; ginčo dalyviai skatinami ieškoti kitų, neteisminių priemonių išspręsti konfliktą. Ta aplinkybė, kad nagrinėjamu atveju žyminio mokesčio mokėjimą atliko vienas iš atsakovų, kuris priešieškiniu sau materialinio reikalavimo nereiškia, teisinės reikšmės neturi, nes kas byloje atliks bylinėjimosi išlaidų mokėjimus yra nagrinėjamu atveju tarpusavyje susijusių atsakovų susitarimo reikalas. Tokios pozicijos iš esmės laikosi ir teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 21 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006; Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-183/2010).

42Turtiniuose ginčuose žyminio mokesčio dydis skaičiuojamas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto taisykles, priklausomai nuo ieškinio sumos, nustatomos CPK 85 straipsnyje numatytais būdais. Nagrinėjamu atveju yra svarbus už 6 000 000 Lt sumos priešieškinį mokėtino žyminio mokesčio dydžio klausimas. 2009 m. kovo 23 d. žodine nutartimi pirmosios instancijos teismas nustatė posėdyje nedalyvavusiam atsakovui V. T. septynių dienų terminą priešieškinio trūkumui pašalinti, tačiau nenurodė trūkstamo žyminio mokesčio, kurį atsakovas turi sumokėti, dydžio. Duomenų, kad šiam atsakovui būtų išsiųstas protokolo išrašas su šia žodine nutartimi, byloje nėra, nors pagal CPK 100 straipsnį dėl bylinėjimosi išlaidų priimtos nutartys yra skundžiamos atskiraisiais skundais. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo pripažinti, kad buvo tinkamai įvykdytas CPK 296 straipsnio 2 dalies reikalavimas.

43Susiklosčius tokiai situacijai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, susijusias su žyminiu mokesčiu ir pareiškimo palikimu nenagrinėto, ir dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręstas priešieškinio nagrinėjimo klausimas. Apeliacinės instancijos teismas nustatyto pažeidimo ištaisyti negali, nes ieškinio trūkumų šalinimo institutas galimas tik pirmosios instancijos teisme (CPK 296 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 1 dalis), todėl sprendimas šioje dalyje naikintinas ir byla priešieškinio dalyje perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

44Apelianto V. T. argumentai dėl neteisingos pirmosios instancijos teismo priimto procesinio dokumento rūšies priešieškinio klausimu laikytini nepagrįstais. Palikdamas pareiškimą nenagrinėtą, teismas priima nutartį, kuri gali būti skundžiama atskiruoju skundu (CPK 297, 298 straipsniai). Atskirieji skundai žyminiu mokesčiu neapmokestinami (CPK 80 straipsnis). CPK 259 straipsnio, reglamentuojančio sprendimo priėmimą, 1 dalies analizė leidžia teigti, kad jeigu dalis reikalavimų iš esmės spręstini priimant sprendimą, o kita dalis galėtų būti baigta priimant nutartį, teismas visus šiuos klausimus turi spręsti priimdamas vieną procesinį dokumentą – sprendimą. Todėl nagrinėjamu atveju išsprendęs iš esmės bylą ieškinio dalyje priimdamas sprendimą, pirmosios instancijos teismas turėjo teisę tuo pačiu procesiniu dokumentu spręsti ir priešieškinio palikimo nenagrinėto klausimą. Išdėstytos aplinkybės iš esmės paneigia ir ieškovų atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą nurodytą aplinkybę, kad atsakovo apeliacinis skundas turėjo būti apmokėtas žyminiu mokesčiu.

45Pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 96 straipsnio nuostatas iš bylą apeliacinės instancijos teisme pralaimėjusių ieškovų priteistinos su procesinių dokumentų įteikimu susijusios bylinėjimosi išlaidos (t. 7, b. l. 182).

46Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

47Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 14 d. sprendimo dalį, kuria atsakovų V. T. ir UAB „Respublikos“ spaustuvė“ priešieškinis paliktas nenagrinėtas, panaikinti ir civilinę bylą pagal atsakovų V. T. ir UAB „Respublikos“ spaustuvė“ priešieškinį ieškovams T. S. ir L. A. dėl netesybų priteisimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

48Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.

49Priteisti iš ieškovų T. S. ir L. A. po 2,70 Lt (du litus 70 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, valstybei.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. ieškovai T. S. ir L. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu; jį kelis kartus... 4. Nurodė, kad bylos šalys yra AB „Gubernija“ akcininkai. Ieškovui... 5. Kai atsakovai į savo rankas faktiškai perėmė AB „Gubernija“ valdymą,... 6. Atsakovai UAB „Respublikos“ spaustuvė ir V. T. atsiliepimais į ieškinį... 7. Atsakovai UAB „Respublikos“ spaustuvė ir V. T. 2007 m. rugpjūčio 31 d.... 8. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. balandžio 14 d. sprendimu (t. 7, b. l.... 9. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovai 2007 m. kovo 21 d.... 10. Teismas nurodė, kad pagal Akcinių bendrovių įstatymo (toliau - ABĮ) 19... 11. Analizuodamas ginčo sutartį, teismas nustatė, kad sutartimi atsakovai... 12. Naują AB „Gubernija“ vadovą R. B. ieškovai kritikavo dėl atsisakymo... 13. Taigi, pirmosios instancijos teismo nuomone, ieškovai neįrodė būtinų... 14. Pirmosios instancijos teismas atsakovų priešieškinį dėl netesybų... 15. Ieškovai T. S. ir L. A. apeliaciniu skundu (t. 7, b. l. 143-150) prašo... 16. 1. pirmosios instancijos teismas atribojo juridinio asmens dalyvių –... 17. 2. pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad 2007 m.... 18. 3. pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime neįvertino... 19. Atsakovai UAB „Respublikos“ spaustuvė ir V. T. atsiliepimu į ieškovų... 20. Apskaičiuodami nuostolį dėl nuvertėjusių akcijų, ieškovai vadovaujasi... 21. Atsakovas V. T. apeliaciniu skundu (t. 7, b. l. 138-142) prašo panaikinti... 22. Ieškovai T. S. ir L. A. atsiliepimu į atsakovo V. T. apeliacinį skundą (t.... 23. Atsakovas UAB „Respublikos“ spaustuvė atsiliepimu į atsakovo V. T.... 24. Ieškovų apeliacinis skundas atmestinas. Atsakovo apeliacinis skundas... 25. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas... 26. Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas byloje... 27. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovai ir atsakovai yra trečiojo asmens AB... 28. Dėl ieškovų apeliacinio skundo argumentų.... 29. Bylos pagal ieškinį esmę sudaro juridinio asmens dalyvių civilinės... 30. Iš esmės neneigdami pirmosios instancijos teismo pateikto juridinio asmens... 31. Atsakovų veiksmų neteisėtumą ieškovai kildina iš netinkamo balsavimo... 32. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad sudarius balsavimo... 33. Ieškovų apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl juridinio asmens... 34. V. T. inicijuotas teisminis ginčas dėl 2006 m. birželio 12 d. AB... 35. Atsakovų civilinę atsakomybę ieškovai grindžia tuo, kad įgijusių... 36. Teisėjų kolegijos nuomone, yra pagrindas dienraščio „Respublika“... 37. Dėl atsakovo V. T. apeliacinio skundo argumentų. ... 38. Nagrinėjamoje byloje atsakovai UAB „Respublikos“ spaustuvė ir V. T.... 39. 2009 m. vasario 2 d. atsakovai pateikė pareiškimą dėl priešieškinio... 40. Bylos nagrinėjimo 2009 m. kovo 23 d. teismo posėdžio metu žodine nutartimi... 41. Priešieškinio palikimą nenagrinėto pirmosios instancijos teismas... 42. Turtiniuose ginčuose žyminio mokesčio dydis skaičiuojamas pagal CPK 80... 43. Susiklosčius tokiai situacijai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios... 44. Apelianto V. T. argumentai dėl neteisingos pirmosios instancijos teismo... 45. Pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 96 straipsnio nuostatas iš bylą... 46. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 47. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 14 d. sprendimo dalį, kuria... 48. Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.... 49. Priteisti iš ieškovų T. S. ir L. A. po 2,70 Lt (du litus 70 ct)...