Byla e2A-1615-153/2016
Dėl įskaitymų pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir skolos priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Leono Jachimavičiaus ir Arvydo Žibo,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB „Adampolis“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-40-475/2016 pagal ieškovės BUAB „Festina“ ieškinį atsakovei UAB „Adampolis“ dėl įskaitymų pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir skolos priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51. Ieškovė BUAB „Festina“ patikslintu ieškiniu prašė: 1) pripažinti UAB „Adampolis“ 2014-03-05 atliktą vienašalį įskaitymą negaliojančiu ir taikyti restituciją; 2) pripažinti UAB „Adampolis“ 2014-04-03 atliktą vienašalį įskaitymą negaliojančiu ir taikyti restituciją; 3) priteisti iš UAB „Adampolis“ 15 657,40 Eur skolą ir 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 4) priteisti iš UAB „Adampolis“ bylinėjimosi išlaidas.

62. Ieškovė BUAB „Festina“ nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartimi ieškovei UAB ,,Festina“ buvo iškelta bankroto byla. Ieškovė su atsakove UAB „Adampolis“ sudarė septynias analogiškas autotransporto priemonių nuomos sutartis: 1) 2012-05-24 Autotransporto priemonių nuomos sutartį Nr. N20120524-01; 2) 2012-05-24 Autotransporto priemonių nuomos sutartį Nr. N20120524-02; 3) 2013-05-06 Autotransporto priemonių nuomos sutartį Nr. N20130506-03; 4) 2013-05-06 Autotransporto priemonių nuomos sutartį Nr. N20130506-04; 5) 2013-05-06 Autotransporto priemonių nuomos sutartį Nr. N20130506-05; 6) 2013-05-06 Autotransporto priemonių nuomos sutartį Nr. N20130506-06; 7) 2013-05-06 Autotransporto priemonių nuomos sutartį Nr. N20130506-07. Ieškovė 2014 m. kovo 3 d. raštu „Dėl nuomos sutarčių nutraukimo“ pranešė atsakovei, kad ieškovė, vadovaudamasi Autotransporto priemonių nuomos sutarčių 10.3.3. punktu, pageidauja nutraukti visas sutartis dėl transporto priemonių nuomos per 30 dienų. Ieškovės teigimu, vadovaujantis Autotransporto priemonių nuomos sutarčių 10.3.3. punktu ir atsižvelgiant į tai, kad ieškovės pranešimas dėl sutarčių nutraukimo buvo išsiųstas 2014 m. kovo 3 d. dieną, Autotransporto priemonių nuomos sutartys ieškovės prašymu turėjo būti nutrauktos 2014 m. balandžio 2 d. Atsakovė ir ieškovė sudarė septynis analogiškus susitarimus dėl Autotransporto priemonių nuomos sutarčių nutraukimo. Atsakovė išsiuntė ieškovei 2014 m. kovo 5 d. pranešimą „Dėl nuomos sutarčių nutraukimo ir užstatu sumokėtų lėšų įskaitymo“, o 2014 m. balandžio 7 d. ieškovė gavo kitą atsakovės 2014 m. balandžio 3 d. pranešimą dėl įskaitymo, kuriuo atsakovė informavo ieškovę, kad atsakovė atlieka vienašališką įskaitymą vadovaudamasi CK 6.131 str. pranešime išvardintomis PVM sąskaitomis faktūromis. Ieškovės manymu, atsakovė 2014 m. balandžio 3 d. įskaitymu antrą kartą įskaitė tuos pačius reikalavimus, kurie buvo įskaityti 2014 m. kovo 5 d. įskaitymu. Ieškovės teigimu, atsakovė neturėjo teisės reikalauti iš ieškovės 15 657,40 Eur netesybų pagal 10.3.3. p., nes sutartys buvo nutrauktos ieškovės iniciatyva, bet ne vienašališkai ieškovės. Ieškovės įsitikinimu, atsakovės 2014 m. kovo 5 d. ir 2014 m. balandžio 3 d. įskaitymai neatitinka teisės aktų reikalavimų ir pažeidžia ieškovės bei jos kreditorių teises, todėl yra pripažintini negaliojančiais. Teismui pripažinus atliktus įskaitymus teisėtais, ieškovė prašė taikyti actio Pauliana institutą.

73. Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Adampolis“ su ieškovės reikalavimu nesutiko ir nurodė, kad ieškovė, pateikdama prašymą nutraukti sutartis, pasinaudojo savo teise nutraukti šias sutartis, dėl ko atsakovė pagal Autotransporto priemonių nuomos sutarčių 10.3.3. p. įgijo teisę reikalauti iš UAB „Festina“ šių sutarčių 3.4. p. numatytų užstatų dydžio netesybas, kurių bendra suma – 15 637,40 Eur. Pagal susitarimą visos nuomojamos transporto priemonės turėjo būti grąžintos tą pačią dieną, t. y. 2014 m. kovo 3 d., o ieškovė privalėjo per vieną dieną nuo sutarčių nutraukimo atsiskaityti su atsakove. To neįvykdžius, atsakovė (Nuomotojas) atliko užstato įskaitymą, užstatu ieškovės sumokėtą sumą laikė minimaliais atsakovės nuostoliais. Atsakovė UAB „Adampolis“ atliko 2014 m. kovo 4 d., t. y. pasibaigus visuose susitarimuose dėl nuomos sutarčių nutraukimo 4 p. nurodytiems terminams. Visos sąlygos įskaitymui atlikti buvo, kadangi šalių reikalavimai buvo priešpriešiniai, vienarūšiai, galiojantys, vykdytini ir apibrėžti, todėl vadovaujantis šalių transporto nuomos sutartimis ir susitarimais dėl šių sutarčių nutraukimo, atsakovė 2014 m. kovo 4 d. turėjo teisę atlikti įskaitymą, kas ir buvo padaryta. Pristačius nuomojamas transporto priemones buvo nustatyti joms padaryti pažeidimai, o tai atsakovei sudarė papildomų nuostolių. 2014 m. balandžio 4 d. UAB „Adampolis“ išsiuntė UAB „Festina“ pranešimą apie tai, pagal kokias PVM sąskaitas faktūras norėjo atlikti dar vieną įskaitymą dėl atsiradusių papildomų nuostolių. Atsakovė UAB „Adampolis“ tai padarė įvykus buhalterinės programos klaidai, dėl neteisingai įvertintos situacijos, manydama, kad disponuoja dvigubai didesne nei 15 657,40 Eur užstato suma. Po 2014 m. balandžio 4 d. atsakovė, gavusi informaciją, jog UAB „Festina“ yra iškelta bankroto byla, jokių veiksmų dėl papildomai patirtų nuostolių užskaitymo neatliko.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

94. Kauno apylinkės teismas 2016 m. kovo 29 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino ir pripažino atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Adampolis“ 2014 m. kovo 5 d. atliktą vienašalį 15 657,40 Eur įskaitymą negaliojančiu; pripažino atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Adampolis“ 2014 m. balandžio 3 d. atliktą vienašalį įskaitymą negaliojančiu; taikė restituciją ir priteisė iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Adampolis“ 15 657,40 Eur skolą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. rugsėjo 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei UAB „Festina“. Teismas taip pat priteisė iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Adampolis“ valstybei 352,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.

105. Teismas nustatė, kad ginčo šalims išreiškus valią dėl sutarčių nutraukimo, nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad ieškovė vienašališkai nutraukė sutartis. Teismo vertinimu, vien tik ta aplinkybė, kad susitarimuose nurodoma, jog sutartys nutraukiamos nuomininko prašymu, nepaneigia fakto, kad sutartyje yra išreikšta abiejų sutartį sudarančių šalių valia. Teismas sprendė, kad nutraukus Autotransporto priemonių nuomos sutartis šalių pasirašytais susitarimais, atsakovė neįgijo reikalavimo teisės į ieškovę pagal sutarčių 10.3.3. punktus. Nustačius, kad atsakovė neturėjo priešpriešinio reikalavimo ieškovei, atsakovės 2014 m. kovo 5 d. atliktas įskaitymas laikytinas neteisėtu. Siekiant teisinio aiškumo, abu atsakovės atlikti įskaitymai pripažintini negaliojančiais. Teismas sprendė, kad ieškovė teisingai nurodė, jog sutartys buvo nutrauktos ne praėjus 30 dienų nuo ieškovės pranešimo, o nuo susitarimų dėl sutarčių nutraukimo dienos.

116. Nors teismas konstatavo, kad įskaitymas buvo atliktas neteisėtai, tačiau teismas pripažino, kad tikslinga pasisakyti dėl ieškovės prašomo taikyti actio Pauliana instituto.

12Teismui nustačius, kad Autotransporto priemonių nuomos sutartys buvo nutrauktos ieškovės ir atsakovės susitarimais, teismo vertinimu, ieškovė įgijo reikalavimo teisę į atsakovę dėl užstatų grąžinimo, t. y. kreditorė turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę. Teismo vertinimu, atsakovė atlikdama įskaitymus pažeidė kitų ieškovės kreditorių interesus, nes įskaitė reikalavimą, kuris nebuvo numatytas susitarimuose dėl sutarčių nutraukimo, o po įskaitymo atlikimo ieškovė negalėjo atsiskaityti su kitais kreditoriais. Be to, kaip nustatyta anksčiau, atsakovė ne tik neprivalėjo, bet ir neturėjo teisinio pagrindo atlikti įskaitymus, nes sutartys buvo nutrauktos šalių susitarimais, o ne vienašališkai ieškovės. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovei pranešus apie ketinimą vienašališkai nutraukti sutartis, šalys sudarė susitarimus dėl sutarčių nutraukimo, todėl labiau tikėtina, kad atsakovei buvo žinoma ieškovės finansinė padėtis, dėl kurios ir buvo nutrauktos Autotransporto nuomos sutartys. Antrąjį įskaitymą atsakovė atliko po nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo. Be to, teismas nustatė, kad atsakovė, sutikusi su sutarčių nutraukimu ir sudariusi dėl to susitarimus su ieškove, reikalavo mokėti netesybas, numatytas vienašališko sutarties nutraukimo atveju. Teismas laikė atsakovės elgesį nesąžiningu, tad padarė išvadą, jog nagrinėjamoje byloje yra nustatytos visos actio Pauliana instituto taikymo sąlygos.

137. Teismui pripažinus įskaitymus negaliojančiais CK 1.80, 6.66, 6.130 straipsnių pagrindu, teismas taikė restituciją, grąžino šalis į iki negaliojančiais pripažintų sandorių sudarymo buvusią padėtį, t. y. nusprendė, kad ieškovė turi 15 657,40 Eur reikalavimą atsakovei. Šią reikalavimo teisę, teismo vertinimu, ieškovė įgijo Autotransporto priemonių nuomos sutarčių 3.4. punktų ir susitarimų dėl sutarčių nutraukimo 4 punkto pagrindu, sutartis nutraukus dvišaliais ieškovės ir atsakovės rašytinais susitarimais. Nesant ginčo dėl reikalavimo dydžio ir pagrįstumo, teismas patenkino ieškinio reikalavimą dėl skolos priteisimo ir ieškovei iš atsakovės priteisė 15 657,40 Eur ir 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2015 m. lapkričio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d.).

14III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

158. Apeliaciniu skundu Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. sprendimą skundžia atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Adampolis“. Apeliantės atstovas prašo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, priimti naują teismo sprendimą, patikslintą ieškovės ieškinį atmesti.

168.1. Skundžiamas teismo 2016-03-29 sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Teismas netinkamai paskirstė byloje įrodinėjimo pareigą, netinkamai vertino įrodymus, jų visumą ir neteisingai konstatavo vienašališką įskaitymą, neišsamiai ir nevisapusiškai įvertino šalių pasirašytus susitarimus dėl sutarčių nutraukimo, pačias autotransporto priemonių nuomos sutartis, šalių nesąžiningumo principą, actio Pauliana instituto sąlygas, dėl to priėmė neteisingą sprendimą.

178.2. Teismas be pagrindo pripažino, jog ieškovė pagrįstai reikalauja grąžinti pinigines lėšas, nes atsakovė pagal autotransporto priemonių nuomos sutarčių 10.3.3. p. įgijo teisę reikalauti iš ieškovės nuomos sutarčių 3.4. p. numatytų užstatų dydžių netesybas, kurių bendra suma 15 657,40 Eur, todėl atsakovės atliktas vienašalis 2014-03-05 įskaitymas buvo atliktas teisėtai ir pagrįstai.

188.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad įskaitymai pažeidė kitų įmonės kreditorių interesus, kadangi atliktų įskaitymų metu ieškovės finansinė būklė buvo gera, bendri statistiniai ūkio šakos rodikliai buvo ne blogesni nei anksčiau, o daugelis net geresni. Vienašalis įskaitymas buvo atliktas 2014-03-05, o UAB „Festina“ bankroto byla buvo iškelta 2014-04-03, taigi ieškovei dar nebuvo iškelta bankroto byla.

198.4. Teismas suklydo padaręs išvadą, kad atsakovė atlikdama įskaitymus pažeidė kitų ieškovės kreditorių interesus, nes įskaitė reikalavimą, kuris nebuvo numatytas susitarimuose dėl sutarčių nutraukimo. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog 4 punkte šalys numatė vienašalį įskaitymo atlikimą.

208.5. Be to, pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino į bylą pateiktų PVM sąskaitų faktūrų, pagal kurias buvo aiškiai matyti, jog UAB „Festina“ vėlavo atsiskaityti už transporto priemonių nuomą, o tai pagal sudarytas nuomos sutartis suteikė teisę UAB „Adampolis“ ne tik nutraukti sutartis, bet ir atlikti vienašalį užstatu sumokėtų sumų įskaitymą. Ieškovė ir atsakovė, sudarydamos susitarimus dėl sutarčių nutraukimo, numatė sąlygas ne tik vienašaliam įskaitymui atlikti, bet ir kitas svarbias aplinkybes: sutarčių nutraukimo terminų pakeitimus, transporto priemonių grąžinimo atsakovei ir tų transporto priemonių atstatymo į tinkamą būklę klausimus.

218.6. Teismas visiškai neįvertino tos aplinkybės, jog šalys savo susitarimuose dėl sutarčių nutraukimo pakeitė sutarčių nutraukimo terminą, nes ieškovė savo prašyme Nr. 18 (2014-03-03) nutraukti sutartis išreiškė valią šias sutartis nutraukti per 30 dienų, o ne po 30 dienų.

228.7. Teismas nenustatė visų actio Pauliana instituto sąlygų. Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino ir tai, jog pagrįsdama patikslintą ieškinį savo teisių pažeidimu ieškovė turi įrodyti ne tik tai, kad turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę (kaip vieną iš actio Pauliana sąlygų), tačiau ir tai, kad ši jo teisė atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo. Ši actio Pauliana sąlyga yra privaloma nepriklausomai nuo to, ar ieškinį reiškia kreditorius, ar kreditoriui atstovaujantis bankroto administratorius. Jos nepašalina ir Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 14 punkte įtvirtinta administratoriaus bendra pareiga ginti visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus. Tuo klausimu pirmosios instancijos teismas savo sprendime nepateikė jokių argumentų, o ieškovė to nepagrindė.

238.8. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime nepripažino susitarimų dėl sutarčių nutraukimo negaliojančiais, todėl dėl jų, pagal pirmosios instancijos teismo sprendimą, atsakovė negali būti laikoma nesąžininga.

248.9. Teismas nepagrįstai konstatavo atsakovės nesąžiningumą dėl padaryto įskaitymo, kadangi atsakovė padarė buhalterinės apskaitos klaidą nurodydama pakartotinį įskaitymą.

259. Ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Festina“ atstovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad nesutinka su atsakovės UAB „Adampolis“ apeliaciniu skundu, mano, kad jis yra nepagrįstas, todėl turi būti atmestas, o Kauno apylinkės teismo 2016-03-29 sprendimas paliktas nepakeistas.

269.1. Ieškovės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, padarė teisingą išvadą, kad autotransporto priemonių nuomos sutartys buvo nutrauktos šalių susitarimu, o ne ieškovės vienašališkai. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad atsakovė neteisėtai atliko 2014-03-05 įskaitymą.

279.2. Ieškovė buvo nemoki – tai patvirtina Kauno apygardos teismo 2014-04-03 nutartis civilinėje byloje Nr. B2-1692-601/2014, kuria ieškovei buvo iškelta bankroto byla.

289.3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad atsakovė atlikdama įskaitymą elgėsi nesąžiningai, kadangi įskaitymo dieną jau buvo priimta nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei, todėl nepagrįsti apeliaciniame skunde nurodyti atsakovės argumentai, kad teismas išvadas dėl atsakovės nesąžiningumo padarė įvertinęs tik vieną atsakovės atliktą įskaitymą.

29Teisėjų kolegija

konstatuoja:

30IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

31Dėl bylos nagrinėjimo ribų

3210. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

3311. Nenustačiusi absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose nagrinėja, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

34Dėl faktinių bylos aplinkybių

3512. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovė BUAB „Festina“ ir atsakovė UAB „Adampolis“ sudarė autotransporto priemonių nuomos sutartis: 1) 2012-05-24 sutartį Nr. N20120524-01; 2) 2012-05-24 sutartį Nr. N20120524-02; 3) 2013-05-06 sutartį Nr. N20130506-03; 4) 2013-05-06 sutartį Nr. N20130506-04; 5) 2013-05-06 sutartį Nr. N20130506-05; 6) 2013-05-06 sutartį Nr. N20130506-06; 7) 2013-05-06 sutartį Nr. N20130506-07. Nurodytų sutarčių 3.4. punktuose šalys sutarė, kad „Nuomininkas prieš Autotransporto priemonės perdavimą–priėmimą pagal Nuomotojo išrašytą išankstinio apmokėjimo sąskaitą sumoka Nuomotojui 1,5 nuomos mėnesių užstatą.“ Ieškovė vykdydama šią sutarties sąlygą sumokėjo atsakovei: 1) 3 139,95 Eur užstatą pagal sutartį Nr. N20120524-01; 2) 3 139,95 Eur pagal sutartį Nr. N20120524-02; 3) 1 875,50 Eur pagal sutartį Nr. N20130506-03; 4) 1 875,50 Eur pagal 2013-05-06 sutartį Nr. N20130506-04; 5) 1 875,50 Eur pagal sutartį Nr. N20130506-05; 6) 1 875,50 Eur pagal sutartį Nr. N20130506-06; 7) 1 875,50 Eur pagal sutartį Nr. N20130506-07. Iš viso ieškovė sumokėjo15 657,40 Eur užstatą atsakovei. Autotransporto priemonių nuomos sutarčių 10.3.3. punkte šalys sutarė, kad „Nuomininkas turi teisę nutraukti Nuomos sutartį įspėjęs Nuomotoją 30 d. prieš sutarties nutraukimą. Jei Nuomininkas pasinaudoja teise nutraukti Nuomos sutartį anksčiau numatyto nuomos termino ir nėra Nuomotojo kaltės, Nuomininkas privalo sumokėti Nuomotojui 3.4. punkte nurodyto užstato dydžio netesybas, kurios laikomos Nuomotojo minimaliais nuostoliais.“ Ieškovė 2014 m. kovo 3 d. raštu informavo atsakovę, kad vadovaudamasi Autotransporto priemonių nuomos sutarčių 10.3.3. punktu, pageidauja nutraukti visas sutartis dėl transporto priemonių nuomos per 30 dienų. Ieškovė ir atsakovė sudarė 2014 m. kovo 3 d. susitarimus, kurių pagrindu nutraukė septynias Autotransporto priemonių nuomos sutartis nuo 2014 m. kovo 3 d. Atsakovė 2014 m. kovo 5 d. išsiuntė ieškovei pranešimą „Dėl nuomos sutarčių nutraukimo ir užstatu sumokėtų lėšų įskaitymo“ informuodama ieškovę, kad vadovaujantis Autotransporto priemonių nuomos sutarčių Nr. 20120506-01, Nr. 20120506-02, Nr. 20130506-03, Nr. 20130506-04, Nr. 20130506-05, Nr. 20130506-06, Nr. 20130506-07 10.3.3. p., jei sutartis yra nutraukiama ieškovės pageidavimu, ieškovė privalėjo sumokėti tos sutarties 3.4 p. nurodyto užstato dydžio netesybas, mokėjimo negavusi, atsakovė atliko sumokėtų užstatų įskaitymą. Pakartotinai 2014 m. balandžio 3 d. pranešimu atsakovė informavo ieškovę dėl įskaitymo, kad atsakovė atlieka vienašalį įskaitymą vadovaudamasi CK 6.131 str. pranešime išvardintomis PVM sąskaitomis faktūromis. Vėliau atsakovė nurodė, kad antrasis pranešimas apie įskaitymą išsiųstas ieškovei klaidingai ir lėšų įskaitymas nebuvo atliktas.

36Byloje nagrinėjamas ginčas dėl atsakovės atlikto 2014 m. kovo 5 d. vienašalio įskaitymo ir atsakovės 2014 m. balandžio 3 d. pranešimo apie atliktą įskaitymą pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana pagrindu.

37Dėl ieškovės reikalavimo teisės

3813. Įmonių bankroto procesą reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymas, pagal kurio 11 straipsnio 5 dalies 8 punktą bankrutuojančios įmonės administratorius privalo patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir pareiškia ieškinius teisme pagal įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (ar) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, taip pat padaręs prielaidą, kad yra tyčinio bankroto požymių, kreipiasi į bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu.

39Dėl kreditorių teisių pažeidimo

4014. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės (skolininko) nemokumą, nebūtina, kad jai būtų iškelta bankroto byla, nes bankroto bylos iškėlimas yra teisinis faktiškai egzistuojančio ekonominio nemokumo būklės pripažinimas. Nemokumas yra ekonominė įmonės būklė, kuri nustatoma įvertinus įmonės atsiskaitymų vykdymą ir jos balanse nurodytą turto bei įsipareigojimų santykį. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė ir sprendime aiškiai apibrėžė savo sutikimą su ieškovės argumentais, jog ginčijamų įskaitymų sudarymo metu ieškovė buvo faktiškai nemokus ūkio subjektas, tai yra jis buvo ekonominio nemokumo būklės.

41Įvertinus byloje surinktus įrodymus negalima sutikti su apeliantės atstovo argumentais, kad ieškovės turtinė padėtis ginčijamų įskaitymų laikotarpiu nebuvo bloga. Priešingai, nei tvirtina apeliantės atstovas, Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartyje (priedas prie ieškinio pareiškimo) konstatuota, kad remiantis UAB ,,Festina“ 2014 m. kovo 21 d. balanso duomenimis, įmonės turtas iš viso sudarė 17 552 971 Lt (iš jų ilgalaikis turtas 9 011 974 Lt, trumpalaikis 8 540 997 Lt), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 19 013 198 Lt (iš jų per vienus metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai 16 522 201 Lt). Iš teismui pateiktų duomenų viseto teismas nustatė, kad nurodyta per vienus metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai suma nėra visi pradelsti įmonės įsipareigojimai, tačiau įvertinus kreditorių sąrašus ir skolų jiems grąžinimo terminus, padarė išvadą, kad pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į įmonės balansą įrašytos turto vertės. Įmonės sunkią finansinę padėtį pripažino pati UAB „Festina“, 2014-03-21 pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina, kad įmonės veikla nuostolinga nuo 2014-01-01 iki 2014-03-21, įmonės nuostolis sudarė 741 686 Lt, praėjusiais finansiniais metais įmonė taip pat veikė nuostolingai, jos nuostolis siekė net 9 728 289 Lt (CPK 178, 185 str.).

42Pagrįstas yra ieškovės atstovo argumentas, kad nagrinėjamu atveju UAB „Festina“ esant faktiškai nemokiai įmonei, ginčijamu sandoriu be pagrindo buvo suteikta pirmenybė UAB „Adampolis“ kitų ieškovės kreditorių atžvilgiu, taip pažeidžiant jų teises.

43Pagal CK6.66 straipsnio 1 dalį, kreditoriaus teisių pažeidimu, be kita ko, laikomas atvejis, kai skolininkas yra nesąžiningas tuo, kad, būdamas nemokus, ginčijamu sandoriu suteikia pirmenybę kitam kreditoriui. Esant nemokumo situacijai skolininkas privalo elgtis sąžiningai. 2014 m. kovo 3 d. Susitarimo sudarymo metu UAB „Festina“ faktiškai buvo nemoki, susitarimas dėl sutarčių nutraukimo yra sandoris, realiai sukėlęs teisines pasekmes, nes būtent jo pagrindu buvo sumažintas UAB „Festina“ turtas, o vienam iš kreditorių nepagrįstai suteikta pirmumo teisė, sumenkinant kitų ieškovo kreditorių galimybę gauti savo reikalavimų patenkinimą. Ieškovė, žinodama apie savo nemokumą, atsiskaitydama su vienu iš daugelio kreditorių – atsakove, nepagrįstai suteikė būtent šiai kreditorei pirmenybę gauti reikalavimų patenkinimą prieš kitus savo kreditorius. Tokie veiksmai suformuotoje teismų praktikoje vertinami kaip pažeidžiantys nemokaus subjekto kreditorių teisėtus interesus gauti savo reikalavimų patenkinimą vienodomis sąlygomis su kitais kreditoriais.

44Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą konstatuoti ginčijamos actio Pauliana taikymo sąlygos – ieškovės kreditorių teisių pažeidimo – egzistavimą ir taip elgdamasi nepažeidė CK 6.66 straipsnio nuostatą.

45Actio Pauliana instituto taikymas šalių surašytiems 2014 m. kovo 3 d. susitarimams dėl autotransporto priemonių nuomos sutarčių nutraukimo

4615. Ginčo šalių pasirašytas 2014 m. kovo 3 d. susitarimas dėl autotransporto priemonių nuomos sutarčių nutraukimo yra sandoris, kurio pagrindu pasibaigia prievolė, taigi jo pagrindu buvo panaikintos tam tikros teisės ir pareigos (CK 1.63 straipsnio nuostatos). Nors tiesioginiai piniginiai mokėjimai tokiu sandoriu neatliekami, tačiau ginčo šalims pasirašius susitarimą dėl transporto priemonių nuomos nutraukimo ir atlikus įskaitymą, kiekviena sandorio šalių neteko pareigos atsiskaityti pagal buvusią kiekvieno jų prievolę.

47Teisėjų kolegija, įvertinusi 2014 m. kovo 3 d. susitarimų sąlygas, atmeta apeliantės atstovo argumentą, kad autotransporto priemonių nuomos sutartys 2014 m. kovo 3 d. buvo nutrauktos tik ieškovės iniciatyva. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad 2014 m. kovo 3 d. susitarimai dėl transporto priemonių nuomos sutarčių, sudarytų 2012-05-24, nutraukimo priimti bendru šaliu susitarimu, o ne tik ieškovės valia, kaip teigia atsakovė.

482014 m. kovo 3 d. susitarimų 4 punkte yra numatyta (1 t., b. l. 42): „Nuomininkas neprieštarauja ir sutinka, jog jeigu jis per vieną dieną po šiame susitarime nurodytos sutarties nutraukimo datos visiškai neatsiskaitys su Nuomotoju, tai vadovaujantis Autotransporto priemonių nuomos sutarties Nr. N20130506-03 3.4 p., užstatu sumokėta pinigų suma (kitą dieną po šiame punkte numatytos atsiskaitymo datos) bus įskaityta kaip netesybos bei skirta transporto priemonės techninės būklės atstatymui ir nesumokėtam nuomos mokesčiui sumokėti.“ Teisėjų kolegijos vertinimu, susitarimų 4 punktas yra ypač nenaudingos ieškovei, nes ieškovė per nerealiai trumpą laikotarpį (faktiškai susitarimo pasirašymo dieną) privalėjo grąžinti transportą atsakovei ir atsiskaityti su ja už išnuomotus automobilius. Ieškovė transporto priemonių per susitarime nustatytą terminą atsakovei negrąžino, tad neįvykdžius susitarimo sąlygų atsakovė UAB „Festina“ padengė ieškovės įsiskolinimą atsakovei, tam buvo panaudotos visos ieškovės piniginės lėšos, sumokėtos atsakovei kaip užstatas. Todėl atmestinas atsakovės atstovo argumentas dėl pirmosios instancijos teismo neteisingo ginčo situacijos interpretavimo.

49Dėl neprivalėjimo sudaryti sandorio, kaip CK 6.66 straipsnio taikymo sąlygos

5016. Ieškovė, vykdydama savo pareigą sudaryti sandorį, būdama nemokumo situacijoje, turėjo siekti, kad nebūtų pažeisti kitų kreditorių interesai. Kasacinio teismo praktikoje taip pat konstatuota, kad skolininkas, net ir turėdamas pareigą sudaryti sandorį, ją turėtų įvykdyti kuo mažiau pakenkdamas kreditoriaus interesams, nes galimi tokie atvejai, kai skolininkas gali piktnaudžiauti šia pareiga, siekdamas išvengti atsiskaitymo su tam tikrais kreditoriais arba suteikti pranašumą tik vienam ar keletui jų. Jis turi pasirinkti tokį sandorį ar tokias jo sąlygas, kad likusio turto ir prisiimtų įsipareigojimų santykis nepasunkintų atsiskaitymo su kitais kreditoriais ir taip nepažeistų jų teisių ar interesų. Įvertinusi bylos aplinkybes teisėjų kolegija turi pagrindą konstatuoti, kad ieškovė neprivalėjimo sudaryti su atsakove sandorio (2014-03-03 Susitarimo), kurio pagrindu atsakovė atliko ieškovės lėšų įskaitymą. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą sutikti su ieškovės argumentu dėl actio Pauliana taikymo sąlygos.

51Dėl ginčo sandorių šalių nesąžiningumo kaip CK 6.66 straipsnio taikymo sąlygos

5217. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šią teisės normą, ne kartą nurodė, kad skolininkas ir trečiasis asmuo laikomi nesąžiningais tik esant pagrindui konstatuoti, kad jie žinojo ar turėjo žinoti, jog sudarydami sandorį pažeis skolininko kreditoriaus teises. Pranašumo vienam kreditoriui suteikimas kaip actio Pauliana aplinkybė yra ir kreditoriaus teisių pažeidimas, ir skolininko nesąžiningumas.

53Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamos bylos atveju ginčo šalys buvo nesąžiningos sudarydamos 2014 m. kovo 3 d. susitarimus dėl sutarčių nutraukimo ir užstato panaudojimo netesyboms (nesumokėtiems mokesčiams) apmokėti, atlikusios tokiu būdu ieškovės lėšų perleidimą atsakovei (įskaitymo būdu). Ginčo šalys yra juridiniai asmenys, verslininkai, o verslininko statusas sustiprina reikalavimą sandorio šaliai domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti, nepažeidžiant įstatymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-898/2002; 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007; 2013 m. vasario 27 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2013; ir kt.).

54Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tas faktas, kad ieškovė nutraukė transporto priemonių, naudotų bendrovės veiklai, nuomą, skubotai pasirašė susitarimą dėl transporto priemonių grąžinimo, kuriame įsipareigojo faktiškai tą pačią dieną grąžinti transporto priemones ir atsiskaityti su atsakove, suponuoja išvadą, kad ieškovė tokiu būdu siekė prioritetiškai atsiskaityti su vienu iš savo kreditorių. Kaip anksčiau pažymėta, ginčijamo įskaitymo (2014-03-05) metu ieškovės (skolininko) nemokumas buvo akivaizdus, todėl ieškovė UAB „Festina“ laikytina nesąžininga ginčijamo įskaitymo šalimi, nes jai buvo žinoma apie faktinį įmonės nemokumą, turimus kitus kreditorius ir tai, kad ji pirmenybės teisę gauti reikalavimų patenkinimą suteikė atsakovei UAB „Adampolis“, ir taip pažeidė kitų įmonės kreditorių interesus.

55Esantys byloje įrodymai patvirtina, kad atsakovė UAB „Adampolis“ nebuvo atidus ir rūpestingas verslo subjektas, kadangi sudarydama susitarimus (lėšų įskaitymą) su ieškove nepasidomėjusi ieškovės turtine padėtimi, verslo perspektyvomis, atsakovės paaiškinimu, laikė ieškovės turtinę padėtį gera ir įskaitymo būdu įsigijo ieškovės turtą (lėšas) pirmiau už kitus kreditorius.

56Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija sprendžia, kad egzistuoja pagrindas konstatuoti actio Pauliana taikymo sąlygos – ginčijamo sandorio šalių nesąžiningumo – egzistavimą ir CK 6.66 straipsnio nuostatų pažeidimą.

5718. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį arba atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje generalinis prokuroras, ginantis viešąjį interesą v. Vilniaus miesto savivaldybės taryba ir kt., bylos Nr. 3K-7-38/2008; teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vakarų krova“ v. UAB „Litforina“, bylos Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

5819. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, teismų procesinių sprendimų motyvus ir padarytas išvadas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir nustatė visas civilinės atsakomybės sąlygas.

5920. Esant tokioms aplinkybėms atsakovės apeliacinis skundas atmestinas, skundžiamas teismo sprendimas nekeistinas (CPK 328 str., 326 str. 1 d. 1 p.).

60Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies punktu,

Nutarė

61Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. sprendimo nekeisti.

62Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1. Ieškovė BUAB „Festina“ patikslintu ieškiniu prašė: 1) pripažinti... 6. 2. Ieškovė BUAB „Festina“ nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2014 m.... 7. 3. Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Adampolis“ su ieškovės... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. 4. Kauno apylinkės teismas 2016 m. kovo 29 d. sprendimu ieškovės ieškinį... 10. 5. Teismas nustatė, kad ginčo šalims išreiškus valią dėl sutarčių... 11. 6. Nors teismas konstatavo, kad įskaitymas buvo atliktas neteisėtai, tačiau... 12. Teismui nustačius, kad Autotransporto priemonių nuomos sutartys buvo... 13. 7. Teismui pripažinus įskaitymus negaliojančiais CK 1.80, 6.66, 6.130... 14. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 15. 8. Apeliaciniu skundu Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. sprendimą... 16. 8.1. Skundžiamas teismo 2016-03-29 sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.... 17. 8.2. Teismas be pagrindo pripažino, jog ieškovė pagrįstai reikalauja... 18. 8.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad įskaitymai... 19. 8.4. Teismas suklydo padaręs išvadą, kad atsakovė atlikdama įskaitymus... 20. 8.5. Be to, pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino į bylą... 21. 8.6. Teismas visiškai neįvertino tos aplinkybės, jog šalys savo... 22. 8.7. Teismas nenustatė visų actio Pauliana instituto sąlygų. Pirmosios... 23. 8.8. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime nepripažino susitarimų dėl... 24. 8.9. Teismas nepagrįstai konstatavo atsakovės nesąžiningumą dėl padaryto... 25. 9. Ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Festina“... 26. 9.1. Ieškovės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus... 27. 9.2. Ieškovė buvo nemoki – tai patvirtina Kauno apygardos teismo 2014-04-03... 28. 9.3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad atsakovė atlikdama... 29. Teisėjų kolegija... 30. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 31. Dėl bylos nagrinėjimo ribų... 32. 10. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio... 33. 11. Nenustačiusi absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų,... 34. Dėl faktinių bylos aplinkybių... 35. 12. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovė BUAB „Festina“ ir atsakovė... 36. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl atsakovės atlikto 2014 m. kovo 5 d.... 37. Dėl ieškovės reikalavimo teisės ... 38. 13. Įmonių bankroto procesą reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymas,... 39. Dėl kreditorių teisių pažeidimo... 40. 14. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių... 41. Įvertinus byloje surinktus įrodymus negalima sutikti su apeliantės atstovo... 42. Pagrįstas yra ieškovės atstovo argumentas, kad nagrinėjamu atveju UAB... 43. Pagal CK6.66 straipsnio 1 dalį, kreditoriaus teisių pažeidimu, be kita ko,... 44. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo... 45. Actio Pauliana instituto taikymas šalių surašytiems 2014 m. kovo 3 d.... 46. 15. Ginčo šalių pasirašytas 2014 m. kovo 3 d. susitarimas dėl... 47. Teisėjų kolegija, įvertinusi 2014 m. kovo 3 d. susitarimų sąlygas, atmeta... 48. 2014 m. kovo 3 d. susitarimų 4 punkte yra numatyta (1 t., b. l. 42):... 49. Dėl neprivalėjimo sudaryti sandorio, kaip CK 6.66 straipsnio taikymo sąlygos... 50. 16. Ieškovė, vykdydama savo pareigą sudaryti sandorį, būdama nemokumo... 51. Dėl ginčo sandorių šalių nesąžiningumo kaip CK 6.66 straipsnio taikymo... 52. 17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šią teisės normą, ne... 53. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamos bylos atveju ginčo šalys buvo... 54. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tas faktas, kad ieškovė nutraukė... 55. Esantys byloje įrodymai patvirtina, kad atsakovė UAB „Adampolis“ nebuvo... 56. Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija sprendžia, kad... 57. 18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad teismo... 58. 19. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, teismų... 59. 20. Esant tokioms aplinkybėms atsakovės apeliacinis skundas atmestinas,... 60. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 61. Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. sprendimo nekeisti.... 62. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....