Byla 3K-3-47/2013
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus, Antano Simniškio (pranešėjas) ir Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus Sigmos partneris“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 5 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Baldų rojus“ ieškinį atsakovui UAB „Vilniaus Sigmos partneris“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje nagrinėjama dėl CK 6.66 straipsnio aiškinimo ir taikymo bankroto administratoriui ginčijant iki bankroto bylos iškėlimo šalių sudarytus įskaitymo sandorius.

6Ieškovas prašė pripažinti negaliojančiais jo ir atsakovo 2009 m. rugpjūčio 28, 31 dienomis ir rugsėjo 1, 2 dienomis sudarytus tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktus, taikyti restituciją ir jo naudai iš atsakovo priteisti 648 639,62 Lt bei 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas nurodė, kad teismo 2009 m. rugsėjo 3 d. nutartimi jam iškelta bankroto byla. Šalys 2009 m. rugpjūčio 3 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. P0908/1, pagal kurią ieškovas įsipareigojo parduoti atsakovui prekes baldų ekspozicijoms, o atsakovas įsipareigojo atsiskaityti už prekes pavedimu per 5 dienas, o jei iki to laiko ieškovas (pardavėjas) turi įsiskolinimą atsakovui (pirkėjui), – sąskaitų–faktūrų gavimo dieną atsiskaityti už prekes pasirašant tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktą. Pagal šią sutartį ieškovas pardavė atsakovui prekių už 648 639,62 Lt. Šalys 2009 m. rugpjūčio 28, 31 dienomis ir rugsėjo 1, 2 dienomis pasirašė keturis 648 639,62 Lt tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktus, kuriais įskaitė tarpusavio reikalavimus pagal ieškovo pateiktas sąskaitas–faktūras, mažindami ieškovo įsiskolinimą atsakovui. Po įskaitymo ieškovo skola atsakovui už patalpų nuomą, komunalines ir kitas paslaugas sumažėjo nuo 833 899,84 Lt iki 185 260,22 Lt. Ieškovo teigimu, yra pagrindas įskaitymus pripažinti negaliojančiais, nes egzistuoja visos actio Pauliana taikymo sąlygos. Ieškovas, žinodamas apie nemokumą ir atlikdamas užskaitą, pirmenybę suteikė tik vienam kreditoriui – atsakovui. Tai pažeidė kitų kreditorių teises. Ieškovas neprivalėjo sudaryti ginčijamų įskaitymų. Priešingai – žinodamas apie savo nemokumą, kitų kreditorių reikalavimus, jis privalėjo šių sandorių nesudaryti. UAB „Baldų rojus“ vadovas elgėsi nesąžiningai. Atsakovas taip pat buvo nesąžiningas, nes žinojo arba turėjo žinoti apie ieškovo sunkią finansinę padėtį, apie tai, kad ieškovas turi daugiau kreditorių, nes ieškovas ilgą laiką atsakovui buvo skolingas didelę pinigų sumą - 833 899,84 Lt. Ginčijami sandoriai negaliojančiais turi būti pripažinti nuo jų sudarymo momento (ab initio), todėl atsakovas ieškovui skolingas 648 639,62 Lt, ir ši suma turi būti priteista iš atsakovo.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2011 m. vasario 14 d. sprendimu ieškinį patenkino. Teismas nustatė, kad šalys 2009 m. rugpjūčio 3 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P0908/01, pagal kurią ieškovas įsipareigojo parduoti atsakovui prekes baldų ekspozicijoms, o atsakovas atsiskaityti už jas per 5 dienas, o jei iki to laikotarpio pardavėjas turi įsiskolinimų pirkėjui, pirkėjas įsipareigojo atsiskaityti už prekes pasirašant tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktą. Ieškovas pardavė atsakovui prekių už 648 639,62 Lt. 2009 m. rugpjūčio rugpjūčio 28, 31 dienomis ir rugsėjo 1, 2 dienomis šalys pasirašė keturis tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktus, taip sumažindami ieškovo įsiskolinimą atsakovui nuo 833 899,84 Lt iki 185 260,22 Lt. Teismas 2009 m. rugsėjo 3 d. nutartimi iškėlė ieškovui bankroto bylą. Ieškovo vadovas ieškinį dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo pasirašė 2009 m. rugpjūčio 28 d. Tą pačią dieną jis pasirašė ir atsiliepimą į kito ieškovo jau anksčiau teismui pateiktą pareiškimą dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo, pripažindamas, kad įmonė nemoki. Teismo vertinimu, ieškovas, jau būdamas nemokus, pasirašydamas ginčijamus tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktus su atsakovu, suteikė pirmenybę vienam kreditoriui. Ginčijamų aktų nėra pagrindo laikyti vien tik dokumentais, fiksuojančiais ūkio subjektų įsiskolinimų faktinę padėtį ir nesukuriančiais naujų teisių ir pareigų. Abiejų šalių vadovų, t. y. asmenų, kurių sudaryti sandoriai sukuria juridiniam asmeniui teises ir pareigas, valiniais sprendimais – pasirašant ginčijamus aktus, visų pirma buvo atlikti įskaitymai. Taigi abi šalys, pasirašydamos aktus, konstatavo, kad pasibaigė jų tarpusavio teisės ir pareigos dėl atitinkamų skolų, ir tik po to buvo fiksuojamas jų tarpusavio įsiskolinimo likutis. Šie aktai įvertinti kaip sandoriai, o teismas nesutiko su atsakovu, kad jie nesukūrė naujų teisių bei pareigų ir, ieškovui nepareiškus reikalavimo pripažinti sutartį (ar jos atskiras sąlygas) negaliojančia, negali būti ginčijami savarankiškai. Šalių sudaryta sutartimi įskaitymas nebuvo atliktas. Priešingai, ja susitarta, kad pirkėjas už prekes privalo atsiskaityti pavedimu per 5 dienas, o jei pardavėjas turės įsiskolinimų, šalys pasirašys tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktą (sutarties 2.2, 3.1 punktai). Šalys susitarė, kad atskiras (savarankiškas) abišalis sandoris bus sudaromas tik tuo atveju, jei prekių perdavimo dieną bus tam tikros aplinkybės – ieškovo įsiskolinimas. Jei ieškovas per laikotarpį po sutarties sudarymo iki prekių perdavimo (šiuo atveju – beveik per mėnesį) būtų likvidavęs įsiskolinimą, atsakovui būtų kilusi pareiga atsiskaityti pavedimu per 5 dienas. Pačios šalys nustatė, kad įskaitymą jos atliks abi ir pagal atskirą sandorį, tai ir buvo padaryta. Ieškovo įsiskolinimas atsakovui tęsėsi ilgą laiką, buvo gana didelis. Ši aplinkybė turėjo atsakovui suteikti pagrindą manyti, kad ieškovas turi rimtų finansinių sunkumų. Atsakovas, būdamas verslininkas, galėjo ir turėjo suprasti, jog panašių problemų ieškovui gali būti ir su kitais kreditoriais, todėl ir išsamiau pasidomėti tuo, taip pat ieškovo turtine padėtimi apskritai. Privatus juridinis asmuo taip pat negalėjo nesuvokti, jog itin didelis ir faktiškai vienkartinis likvidavimas tokios ilgą laiką nelikviduojamos įsiskolinimo sumos gali turėti reikšmingą įtaką tiek paties ieškovo mokumo būklei, tiek kitiems ieškovo kreditoriams, juolab, kad nėra pateiktų duomenų, jog tai būtų buvusi įprastinė šalių skolos padengimo praktika. Sutarties sudarymas 2009 m. rugpjūčio 3 d., t. y. jau ieškovui esant nemokiam ir iš esmės ruošiantis bankroto inicijavimui, prekių perdavimas ir ginčijamų aktų pasirašymas skubos tvarka, kai ieškovas jau buvo parengęs pareiškimą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, teismo vertinimu, leidžia pagrįstai manyti, kad abi šalys, be kita ko, vykdžiusios veiklą tuo pačiu adresu, veikė suderintai ir akivaizdžiai nesąžiningai kitų kreditorių atžvilgiu.

9Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka pagal atsakovo apeliacinį skundą, 2012 m. liepos 5 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija pripažino teisinga pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškovas, būdamas nemokus, suteikė pirmenybę vienam kreditoriui – atsakovui. Konstatavusi, kad tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktai yra sandoriai, kolegija pažymėjo, jog nebuvo pagrindo ginčyti pirkimo–pardavimo sutarties sąlygos dėl galimo įskaitymo, nes realiai ji savaime nesukėlė teisinių padarinių ir ja nebuvo pažeistos kitų kreditorių teisės, o tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktai – galėjo būti ginčijami atskirai. Kolegija nurodė, kad iš ieškovo 2009 m. liepos 31 d. balanso duomenų matyti, jog įmonė turėjo turto už 11 484 611 Lt, per vienerius metus jos mokėtinos sumos siekė 7 674 542 Lt, nuostoliai – 1 708 811 Lt, konstatavo, jog ginčijamų aktų sudarymo metu įmonė buvo faktiškai nemoki, tačiau ginčijamais aktais nepagrįstai suteikė pirmenybę atsakovui, taip pažeidžiant kitų kreditorių teises. Kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad teismo nutartis iškelti įmonei bankroto bylą priimta po ginčijamų aktų sudarymo, nepaneigia galimybės šiuo atveju taikyti actio Pauliana instituto. Kolegija sprendė, kad nėra pagrindo išvadai, jog šalys turėjo pareigą (privalėjo) sudaryti ginčijamus Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčijamų sandorių šalys buvo nesąžiningos. Kolegija, atsižvelgusi į tai, kad šalis ilgą laiką saistė negyvenamųjų patalpų nuomos ir koordinuotos prekybinės veiklos teisiniai santykiai, atsakovas dar 2009 m. balandžio 28 d. raštu Nr. K-0904/1 pranešė ieškovui, jog šio skola pasiekė 656 190,83 Lt, ir prašė užtikrinti visą skolos grąžinimą iki 2009 m. gegužės 28 d., taip pat, atsižvelgusi į ginčijamų sandorių sudarymo laiką, padarė išvadas, kad atsakovui turėjo būti žinoma apie ieškovo finansinius sunkumus ir įsipareigojimų kreditoriams nevykdymą, atsakovas, kaip atidus ir rūpestingas verslo subjektas, turėjo pasidomėti ieškovo finansinėmis galimybėmis, tačiau duomenų, kad jis būtų ėmęsis priemonių susižinoti apie ieškovo finansines galimybes, į bylą nėra pateikta.

10III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimą ir nutartį, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais teisiniais argumentais:

  1. Teismai netinkamai taikė ir aiškino CK 6.66 straipsnį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos actio Pauliana bylose.

121. 1. Dėl kitų kreditorių teisių pažeidimo. Kasatorius teigia, kad teismai padarė nepagrįstas išvadas, jog: ieškovas, būdamas nemokus, ginčijamais sandoriais suteikė pirmenybę vienam kreditoriui – kasatoriui; ginčijamais sandoriais buvo sumažintas ieškovo turtas; ginčijamų sandorių sudarymo metu ieškovas buvo faktiškai nemokus, todėl jų sudarymas iš esmės pažeidė kitų ieškovo kreditorių teises. Kasatoriaus teigimu, dėl šių sandorių sudarymo ieškovo turtinė padėtis nepablogėjo, nes ginčo suma buvo sumažintas kasatoriaus debitorinis įsiskolinimas, kartu proporcingai sumažinta ir ieškovo skola kasatoriui. Taigi ginčo sandoriais buvo sumažinti kreditoriaus reikalavimai ieškovui, ir atitinkamai pagerinta jo finansinė būklė. Akivaizdu, kad ginčo sandoriais ieškovas ne tik nepažeidė kreditorių interesų, bet, priešingai, parduotų prekių sąskaita sumažino įmonės finansinius įsipareigojimus – skolas kasatoriui. Įstatyme nėra nuostatos, draudžiančios iki bankroto bylos iškėlimo sudaryti užskaitymo sandorius, kuriais iš esmės būtų mažinami skolininko finansiniai įsipareigojimai kreditoriui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje BAB „Alytaus tekstilė“ v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“ ir kt., bylos Nr 3K-3-485, pažymėta, kad actio Pauliana negali būti aiškinamas taip, jog sudarytų prielaidas ginčyti sandorius, kurie jų sudarymo metu nebuvo draudžiami ir atitiko įprastą verslo praktiką, nepaisant to, kad jų sudarymo metu skolininkas turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, o vėliau jam buvo iškelta bankroto byla. <...> Sprendžiant, ar buvo pažeistos kreditoriaus teisės ginčijamu sandoriu suteikiant pirmenybę kitam kreditoriui, reikia turėti omenyje tai, kad kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams.

131. 2. Dėl privalomumo sudaryti ginčijamus sandorius. Kasatorius teigia, kad teismai nepagrįstai sprendė, jog ginčijamų sandorių ieškovas neprivalėjo sudaryti. Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susidėjusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis. 2009 m. rugpjūčio 3 d. pirkimo–pardavimo sutartimi ir ginčijamais tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktais kasatoriui buvo perleistos prekės, nebūtinos išlaikyti ieškovo nuosavybėje tolimesnei jo veiklai vykdyti. Prekių perleidimas neturėjo įtakos ieškovo turtinei padėčiai, priešingai, ginčo sandoriais buvo sumažinti ieškovo finansiniai įsipareigojimai kasatoriui. Dėl to akivaizdu, kad ieškovo veiksmai sudarant ginčijamus sandorius atitiko protingo asmens, veikiančio kreditorių interesais tomis aplinkybėmis, elgesį, nulemtą susidėjusių faktinių aplinkybių, taip pat verslo logikos ir rinkos sąlygų.

141. 3. Dėl šalių sąžiningumo. Kasatorius teigia, kad teismai nepagrįstai sprendė, jog ginčijamus sandorius sudariusios šalys buvo nesąžiningos. CK 6.66 straipsnio taikymo prasme sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises. Ginčą sudariusių šalių sąžiningumo klausimas saistomas kitų actio Pauliana sąlygų. Kadangi teismai nepagrįstai nustatė, kad ginčijami sandoriai pažeidė kreditorių teises ir kad skolininkas jų sudaryti neprivalėjo, tai atitinkamai teismai nepagrįstai konstatavo ir šalių nesąžiningumą. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas įrodinėjimo ir sprendimo motyvavimo taisykles (CPK 176, 185, 263 straipsniai), skundžiamoje nutartyje pateikė tik bendro pobūdžio samprotavimus, jog atsakovas privalėjo domėtis viešai prieinamais Centrinės hipotekos duomenimis, todėl jam galėjo ir turėjo būti žinoma ieškovo finansinė padėtis. Kasatorius pažymi, kad jam Centrinės hipotekos duomenys nebuvo žinomi, be to, net jeigu ir būtų buvę žinomi, jie jokiu būdu nepatvirtina ieškovo nemokumo ar sunkios finansinės padėties, nes esant laikiniems finansinių srautų sutrikimams įmonių turtas neretai yra areštuojamas ir tai yra įprasta verslo praktika. Kasatorius teigia, kad teismai, pažeisdami įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles (CPK 176-185 straipsniai), nepagrįstai šalių nesąžiningumą konstatavo remdamiesi aplinkybe, jog šalių adresai tariamai sutampa.

152. Dėl CK 6.140 straipsnio, reglamentuojančio įskaitymą, netinkamo taikymo. Kasatoriaus nuomone, teismai netinkamai taikė CK 6.140 straipsnį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo motyvu, kad įskaitymas negalimas ne tik tada, kai skolininkui iškelta bankroto byla, bet ir iki bankroto bylos iškėlimo. Pagal CK 6.140 straipsnį leidžiama taikyti įskaitymą nemokiam skolininkui, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis. Sistemiškai aiškinant šią teisės normą ir ĮBĮ normas, darytina išvada, kad įskaitymas negalimas tik tada, kai skolininkui yra iškelta bankroto byla. Kasatoriaus teigimu, analogiškos pozicijos laikosi ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos bankas v. LAB „Tauro bankas“ ir kt., bylos Nr 3K-7-95/2001; teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Linkmenų statyba“ v. UAB „Vilniaus vandenys“, bylos Nr. 3K-3-538/2004). Visi ginčijami užskaitymai atlikti iki bankroto bylos ieškovui iškėlimo, todėl šie sandoriai yra teisėti ir galiojantys. Dėl jų sudarymo ieškovo turtinė padėtis nepablogėjo, nes ginčo suma buvo sumažintas ne tik atsakovo debitorinis įsiskolinimas, bet kartu ir proporcingai sumažinta ieškovo skola atsakovui. Kasatoriaus nuomone, ginčyti vien tik užskaitymo sandorius, neginčijant pirkimo–pardavimo sutarties, negalima, nes užskaitymo sandoriai yra neatskiriami nuo pirkimo–pardavimo sutarties. CK 6.66 straipsnis suteikia galimybę kreditoriui ginčyti pirkimo–pardavimo sandorį, bet ne atsiskaitymo būdą. Šioje byloje turėjo būti nagrinėjamas pirkimo–pardavimo sutarties (ar tam tikrų jos nuostatų) pripažinimo negaliojančia klausimas, nes būtent iš sutarties ir kilo šalių pareiga sudaryti ginčijamus sandorius. Ieškovui nepareiškus reikalavimo pripažinti pirkimo–pardavimo sutartį (ar tam tikras jos nuostatas) negaliojančia, negalimas actio Pauliana instituto taikymas.

16Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus. Atsiliepimas grindžiamas šiais teisiniais argumentais:

171. Pagal pirkimo–pardavimo sutartį ieškovas turėjo 648 639,62 Lt reikalavimo teisę į kasatorių už parduotas prekes, o kasatorius – 833 899,84 Lt reikalavimo teisę į ieškovą pagal negyvenamųjų patalpų ir koordinuotos prekybos veiklos sutartį. Sudarius užskaitymo sandorius, sumažėjo ieškovo skola kasatoriui ir pasibaigė ieškovo reikalavimo teisė į kasatorių. Taip kasatoriui buvo suteikta pirmenybė didele dalimi patenkinti savo reikalavimą už kitus ieškovo kreditorius, t. y. pažeidžiant jų teises. Šių sandorių sudarymo metu ieškovas buvo faktiškai nemokus ir kitą dieną po paskutinio užskaitymo akto pasirašymo jam buvo iškelta bankroto byla.

182. Kasatorius, teigdamas, kad užskaitymo sandoriai privalėjo būti sudaryti dėl susidėjusių faktinių aplinkybių, tokių nenurodė ir jų nepaaiškino. Skolininko piniginė prievolė negali būti CK 6.66 straipsnio kontekste vertinama kaip jo pareiga sudaryti kokius nors kitus sandorius, siekiant atsiskaityti su kreditoriumi. Pirkimo–pardavimo sutarties 3.1 punkto sąlygą (pirkėjo įsipareigojimą atsiskaityti si pardavėju pasirašant tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktą) teismai pagrįstai vertino tik kaip alternatyvų atsiskaitymo būdą, o ne kaip pareigą sudaryti užskaitymo aktus.

193. CK 6.66 straipsnyje nustatytas savarankiškas būdas ginti pažeistas kreditorių teises. Nagrinėjamu atveju egzistuoja visos actio Pauliana taikymo sąlygos (skolininkas akivaizdžiai pažeidė kreditorių teises), todėl nėra reikšmingas CK 6.140 straipsnyje nustatytas teisinis reguliavimas ir teismai pagristai šio straipsnio netaikė.

204. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad byloje turėjo būti ginčijama pirkimo–pardavimo sutartis. Ji nepažeidė ieškovo ir kreditorių interesų, nes prekės buvo parduotos už rinkos kainą ir mokiam juridiniam asmeniui, o sutarties sąlyga dėl alternatyvaus atsiskaitymo būdo pati savaime nesukėlė jokių teisinių padarinių, ja nebuvo atliktas įskaitymas.

21Teisėjų kolegija

konstatuoja:

22IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

23Dėl actio Pauliana sąlygų

24Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Įvertinus, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, ir siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų šiuo institutu bei nebūtų nepagrįstai suvaržytos skolininko teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DNB Nord v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012; kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad bankrutuojančios įmonės administratorius prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus šios įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų – ir CK 6.66 straipsnio pagrindu, nes pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 14 punktą administratorius gina visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Aukštaitijos statyba“ v. AB bankas „Hansa – LTB“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-917/2003; 2012 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Bildunga“ v. RUAB „Elektrotinklas“ir kt., bylos Nr. 3K-3-204/2012; kt.).

25Dėl kreditorių teisių pažeidimo, kaip CK 6.66 straipsnio taikymo sąlygos

26CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šios CK 6.66 straipsnio taikymo sąlygos, yra konstatavęs, kad, teismui sprendžiant bylą pagal actio Pauliana, turi būti nustatoma, kaip konkrečiai pažeidžiamos kreditoriaus teisės ir interesai: ar dėl sudaryto ginčijamo sandorio susidaro faktinis skolininko nemokumas, nulemiantis skolininko nesugebėjimą vykdyti prievoles, ar kreditoriaus teisės ir interesai pažeidžiami kitais būdais, pasunkinant galimybę kreditoriui nukreipti reikalavimus į skolininką. Kreditorius pagrįstai gali reikšti actio Pauliana dėl skolininko sudaryto sandorio nuginčijimo ne tik tais atvejais, kai dėl tokio sandorio skolininkas tampa nemokus, bet ir kitais atvejais, kai ginčijamas sandoris kitaip pažeidžia kreditoriaus teises ir interesus. Kreditoriaus teises pažeidžia tie skolininko sudaryti sandoriai, kurie, nors ir nesukelia bendro skolininko nemokumo, bet sumažina turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, vertę, ir to sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditorių reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,Turto bankas“ v. BAB ,,Rimeda“, bylos Nr. 3K-3-201/2001; 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB ,,Cetarium“, UAB ,,Ortofina“, bylos Nr. 3K-3-17/2006; kt.). Be to, tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės nemokumą, nebūtina, kad įmonei būtų iškelta bankroto byla, nes bankroto bylos iškėlimas, esant ekonominio nemokumo padėčiai, yra teisinis nemokumo būklės pripažinimas ir atitinkamų procedūrų vykdymas. Nemokumas yra ekonominė įmonės būklė, kuri nustatoma pagal tai, ar įmonė atsiskaito su kreditoriais ir ar ji yra ekonomiškai pajėgi atsiskaityti. Nemokumas nustatomas įvertinus įmonės atsiskaitymų vykdymą ir jos balanse nurodytą turto ir įsipareigojimų santykį. Jeigu asmuo neatsiskaito su kreditoriais arba neturi turto, kurio verte pakankamai būtų padengtas įsipareigojimų vykdymas, tai jo ekonominė padėtis gali būti vertinama kaip nemokumas. <...> Sprendžiant, ar buvo pažeistos kreditoriaus teisės ginčijamu sandoriu suteikiant pirmenybę kitam kreditoriui, reikia turėti omenyje tai, kad kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai. Esant nemokumui, bet dar nesant iškeltos bankroto bylos, įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno kreditoriaus reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytų įsipareigojimų kitiems kreditoriams. Tokius sprendimus gali padiktuoti verslo logika, nes kartais tai gali būti vienintelė racionali išeitis išvengti bankroto. Svarbu, kad turto perleidimas nepažeistų kitų analogiškoje situacijoje esančių kreditorių teisių. Pavyzdžiui, kiti kreditoriai gali būti suinteresuoti įsigyti tą patį turtą (daiktus, lėšas ar kt.) ir įskaityti savo reikalavimus tokiomis pačiomis ar geresnėmis skolininkui sąlygomis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kreditoriui nedraudžiama iki bankroto bylos iškėlimo daryti įskaitymus, bet skolininkas turi pareigą nepažeisti kitų kreditorių interesų. Jeigu, be kreditoriaus, kuriam perleistas reikalavimas į lėšas, nemokumo padėtyje esantis skolininkas turėjo daugiau kreditorių, kurių reikalavimai buvo piniginiai, o su jais liko neatsiskaityta, tai yra pagrindas išvadai, kad kitų kreditorių interesai buvo pažeisti, nepriklausomai nuo to, kad įmonės nemokumas nedidėjo arba nepakito. Ta aplinkybė, kad įmonės nemokumas dėl skolininko sudaryto sandorio nepadidėjo ar išliko toks pats, nėra teisiškai lemianti ar reikšminga, sprendžiant, ar yra pažeistos kitų kreditorių teisės ar interesai, nes jie gali būti pažeidžiami kitais būdais, nesusijusiais su nemokumu. Kreditorių teisės ar interesai gali būti pažeidžiami ir tais atvejais, kai nemokumas išlieka toks pats ar nedidėja, pavyzdžiui, tik keičiasi turto struktūra, bet kitiems kreditoriams sutrukdoma gauti bent dalį atsiskaitymo, kuris nemokumo situacijoje jiems priklausytų skolininkui vykdant su jais sutartis ir atsiskaitymus pagal įstatymo nustatytą tvarką ir reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Bildunga“ v. RUAB „Elektrotinklas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-204/2012).

27Šioje byloje nustatyta, kad: 2009 m. liepos 31 d. balanso duomenimis, ieškovas turėjo turto už 11 484 611 Lt, jo per vienerius metus mokėtinos sumos siekė 7 674 542 Lt, nuostoliai sudarė 1 708 811 Lt; ginčijamų sandorių sudarymo metu ieškovas turėjo piniginių įsipareigojimų ne tik atsakovui, bet ir kitiems kreditoriams; ieškovo direktoriaus ieškinys teismui dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo ir atsiliepimas į ieškovo UAB „Lithill“ ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Baldų rojus“ surašyti 2009 m. rugpjūčio 28 d.; bankroto byla ieškovui iškelta teismo 2009 m. rugsėjo 3 d. nutartimi. Sudarius ginčijamus sandorius buvo sumažintas ieškovo turtas ir jų sudarymo metu buvusių kitų ieškovo kreditorių galimybė gauti savo reikalavimų patenkinimą. Ieškovas, žinodamas apie savo nemokumą, ginčijamais sandoriais atsiskaitydamas su vienu iš daugelio kreditorių – atsakovu - nepagrįstai suteikė būtent šiam kreditoriui pirmenybę gauti reikalavimų patenkinimą prieš kitus savo kreditorius. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad sudarant ginčijamus sandorius (tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktus) ieškovas buvo faktiškai nemokus ir jais be pagrindo suteikė pirmenybę atsakovui prieš kitus savo kreditorius, taip pažeidžiant jų teises. Tokie veiksmai atitinka pirmiau aprašytuosius, kurie suformuotoje teismų praktikoje vertinami kaip pažeidžiantys nemokaus subjekto kreditorių teisėtus interesus gauti savo reikalavimų patenkinimą vienodomis sąlygomis su kitais kreditoriais. Apeliacinės instancijos teismo argumentai atitinka teisines actio Pauliana taikymo nuostatas dėl kreditoriaus teisių pažeidimo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas turėjo pagrindą konstatuoti kasatoriaus ginčijamos actio Pauliana taikymo sąlygos - ieškovo kreditorių teisių pažeidimo – egzistavimą ir taip elgdamasis nepažeidė CK 6.66 straipsnio nuostatų.

28Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat nuosekliai pasisakoma, kad vadovautis teismų praktika teismai turi ne a priori, bet atsižvelgdami į konkrečioje nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių kontekstą, reikia remtis tik tokiomis teisės aiškinimo taisyklėmis, kurios išdėstytos ankstesniuose teismų sprendimuose, priimtuose analogiškose bylose, t. y. jų faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos aplinkybes, abiejose bylose turi būti taikoma ta pati teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. I. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-364/2007; 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. M. v. sodininkų bendrija „Lakštingala“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-194/2008; 2011 m. rugpjūčio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Baltic vairas“ v. RAB ,,Arves velo“, bylos 3K-3-345/2011; kt.). Kasatorius, teigdamas, kad šioje byloje teismai, spręsdami dėl kreditorių teisių pažeidimo, kaip CK 6.66 straipsnio taikymo sąlygos, egzistavimo, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 lapkričio 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje BAB „Alytaus tekstilė“ v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-485/2010, pateiktų išaiškinimų, neatsižvelgia į tai, jog šios bylos ir bylos, kurioje priimta nurodyta kasacinio teismo nutartis, ratio decidendi yra skirtingas, todėl šis kasacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

29Dėl neprivalėjimo sudaryti sandorio, kaip CK 6.66 straipsnio taikymo sąlygos

30CK 6.66 straipsnyje įtvirtinta galimybė kreditoriui ginčyti tik tuos skolininko sandorius, kurių šis sudaryti neprivalėjo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad privalėjimas sudaryti sandorį – tai asmens pareiga, kurią gali nustatyti įstatymas, ir jei šalis tokios pareigos nevykdo, tai suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismą su reikalavimu teismo tvarka nustatyti prievolę (pvz., viešojo pirkimo sutartys (CK 6.380 straipsnis), energijos pirkimo–pardavimo sutartys (CK 6.383 straipsnis), žemės nuomos sutartys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Birių krovinių terminalas“ v. Laivų krovos AB „Klaipėdos Smeltė“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-541/2004; kt.); skolininko pareiga sudaryti sandorį taip pat gali būti nustatyta teismo sprendimu, gali kilti iš sutarties, skolininko vienašališko įsipareigojimo (pvz., paskolos sutartyje nustatytas skolininko įsipareigojimas pagal kreditoriaus pareikalavimą įkeisti turtą), ikisutartinių santykių, viešo konkurso ir kitų imperatyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. G. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-425/2000; 2012 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Bildunga“ v. RUAB „Elektrotinklas“ir kt., bylos Nr. 3K-3-204/2012; kt.); tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susidėjusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas, tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Alytaus tekstilė“ v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“ir kt., bylos Nr. 3K-3-485/2010); egzistuojanti skolininko piniginė prievolė, kaip tokia, negali būti CK 6.66 straipsnio nuostatų kontekste vertinama kaip skolininko pareiga sudaryti kokius nors kitokius sandorius siekiant atsiskaityti su kreditoriumi, pavyzdžiui, parduoti savo turtą, imti paskolą arba kreditoriui perleisti turtą ar turtines teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bankrutuojanti UAB „Liūto vaistinė“ v. UAB „Optivita“, bylos Nr. 3K-3-105/2009). Kasacinio teismo praktikoje taip pat konstatuota, kad skolininkas, net ir turėdamas pareigą sudaryti sandorį, ją turėtų įvykdyti kuo mažiau pakenkdamas kreditoriaus interesams, nes galimi tokie atvejai, kai skolininkas gali piktnaudžiauti šia pareiga, siekdamas išvengti atsiskaitymo su tam tikrais kreditoriais arba suteikti pranašumą tik vienam ar keletui jų. Vykdydamas savo pareigą sudaryti sandorį skolininkas, esantis nemokumo situacijoje, turi siekti, kad nebūtų pažeisti kitų kreditorių interesai. Jis turi pasirinkti tokį sandorį ar tokias jo sąlygas, kad likusio turto ir prisiimtų įsipareigojimų santykis nepasunkintų atsiskaitymo su kitais kreditoriais ir taip nepažeistų jų teisių ar interesų. <...> Turi būti atsižvelgiama į tai, kad ir įmonės nemokumo situacijoje skolininkas privalo vykdyti įstatymų reikalavimus (pavyzdžiui, dėl skolų padengimo eiliškumo, atsiskaitymo tvarkos), o atsiskaitant su vienu kreditoriumi turi paisyti kitų kreditorių teisių ir interesų, kad jie nebūtų pažeidžiami. Įstatymo nuostatų nesilaikymas yra nesuderinamas su protingo asmens elgesio standartu. Pranašumo vienam kreditoriui teikimas yra draudžiamas pagal baudžiamuosius įstatymus, taip pat vertinamas kaip kreditoriaus teisių pažeidimas, tai net ir esant susidėjusioms svarbioms faktinėms aplinkybėms skolininkas turi vadovautis įstatymais ir pagal juos spręsti dėl būtinumo sudaryti sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Bildunga“ v. RUAB „Elektrotinklas“ir kt., bylos Nr. 3K-3-204/2012).

31Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl ginčijamų sandorių sudarymo privalomumo bei vertindamas pirkimo–pardavimo sutarties sąlygą dėl pirkimo–pardavimoo atsiskaitant su vienu kreditoriumi turėjo būti paisoma kitų kreditorių teisių ir interesų, kad jie nebūtų pažeidžiami, tuo tarpu nagrinėjamu atveju ginčijamų sandorių pagrindu buvo suteikta pirmenybė vienam ieškovo kreditoriui – atsakovui. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šios apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai atitinka sandorio sudarymo neprivalomumo nuostatas pagal actio Pauliana. Atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes nėra pagrindo pripažinti pagrįstu kasacinio skundo argumentą, kad ieškovo veiksmai sudarant ginčijamus sandorius atitiko protingo asmens, veikiančio kreditorių interesais tomis aplinkybėmis, elgesio standartą. Šiame kontekste kasatoriaus apeliavimas skunde į verslo logiką ir rinkos sąlygas yra teisiškai neargumentuotas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas turėjo pagrindą konstatuoti kasatoriaus ginčijamos actio Pauliana taikymo sąlygos – ieškovo neprivalėjimo sudaryti ginčijamų sandorių – egzistavimą ir taip elgdamasis nepažeidė CK 6.66 straipsnio nuostatų.

32Kasatorius, teigdamas, kad šioje byloje teismai, spręsdami dėl ieškovo neprivalėjimo sudaryti ginčijamų sandorių, kaip CK 6.66 straipsnio taikymo sąlygos, egzistavimo, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, kasaciniame skunde nepateikia šį savo teiginį patvirtinančių argumentų, todėl toks teiginys nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas.

33Dėl ginčo sandorių šalių nesąžiningumo, kaip CK 6.66 straipsnio taikymo sąlygų

34Atlygintinio sandorio ginčijamo atveju CK 6.66 straipsnio taikymui turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas. Tokiu, kaip šios bylos atveju, kai bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės administratorius ginčija šios įmonės sudarytus atlygintinius sandorius CK 6.66 straipsnio taikymui turi būti nustatomas abiejų ginčijamų sandorių šalių nesąžiningumas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šią teisės normą, ne kartą nurodė, kad skolininkas ir trečiasis asmuo laikomi nesąžiningais tik esant pagrindui konstatuoti, kad jie žinojo ar turėjo žinoti, jog sudarydami sandorį pažeis skolininko kreditoriaus teises. „Žinojimas“ aiškinamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų. „Turėjimas žinoti” suprantamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas vertinamas kaip nesąžiningas elgesys. Sąžiningu gali būti laikomas tas kontrahentas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį su juo ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Verslininko statusas sustiprina reikalavimą sandorio šaliai domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti, nepažeidžiant įstatymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. T. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-898/2002; 2007 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Neringos žuvis“ v. A. Pukelio individuali įmonė ,,Altana“, bylos Nr. 3K-3-168/2007; kt.). Vertinant trečiojo asmens nesąžiningumą, kuris, palyginti su skolininko nesąžiningumu, gali būti ne taip aiškiai išreikštas, nereikalaujama, kad jo žinojimas būtų nukreiptas į konkretų kreditorių, užtenka, kad trečiasis asmuo žinotų, jog toks sandoris sukels ar sustiprins skolininko nemokumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Cetarium“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-17/2006). Kasacinio teismo praktikoje taip pat konstatuota, kad verslininkams, kaip subjektams, nuolat sudarantiems jų veiklai užtikrinti būtinus sandorius, todėl turintiems tokio pobūdžio patirties, įstatyme keliami didesni reikalavimai domėtis kita sudaromo sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, siekiant, kad sandoriu nebūtų pažeisti įstatymai, kitų asmenų teisės ir interesai, kad sandoris užtikrintų stabilius santykius. Sąžiningo sandorio dalyvio elgesio standartą atitinkantis reikalavimas veikti aktyviai ir pasidomėti, ar sudarant sandorį nebus pažeisti kitų asmenų interesai, taikomas atsižvelgiant į sandorio sudarymo aplinkybių kontekstą. Konkrečiu atveju vertinant verslininko turėjimą žinoti tam tikrų aplinkybių, atsižvelgiama į jo ir kontrahento veiklos pobūdį. Pagal kontrahento veiklos pobūdį verslininkas turi suprasti, kad skolininkas turi verslo santykių ne tik su juo, bet ir su kitais asmenimis. Žinodamas, kad kontrahentas nuolat vėluoja atsiskaityti, sudarydamas su juo sandorį, kuriuo siekia atgauti didelę dalį skolos, verslininkas turi suprasti ir tai, kad skolininkas gali turėti atsiskaitymo sunkumų ir su kitais savo verslo partneriais, todėl jo sudaromu sandoriu gali dar labiau pasunkėti skolininko galimybė atsiskaityti su kitais kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Varta“ v. BUAB „Natūralios sultys“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-94/2010). Kai skolininkas nemokus, visiškas atsiskaitymas su vienu ar keletu kreditorių, taip išskiriant juos iš kitų, neatitinka sąžiningo elgesio standartų, todėl sandorio šalių, žinojusių apie nurodytą situaciją, sudarymas sandorio, kaip pagrindo atsiskaityti tik su pasirinktu kreditoriumi, reiškia jų nesąžiningumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Bildunga“ v. RUAB „Elektrotinklas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-204/2012).

35Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje apeliacinės instancijos teismas, tinkamai nustatęs, jog ginčijamais sandoriais yra pažeistos kitų ieškovo kreditorių teisės, pagrįstai konstatavo ieškovo nesąžiningumą.

36Iš apskųstos apeliacinės instancijos teismo nutarties matyti, kad šis teismas, vertindamas ginčui išspręsti reikšmingą kasatoriaus sąžiningumą, atsižvelgė į tai, kad šalis ilgą laiką saistė negyvenamųjų patalpų nuomos ir koordinuotos prekybinės veiklos teisiniai santykiai, atsakovas dar 2009 m. balandžio 28 d. raštu Nr. K-0904/1 pranešė ieškovui, jog šio skola pasiekė 656 190,83 Lt, ir prašė užtikrinti visą skolos grąžinimą iki 2009 m. gegužės 28 d., taip pat atsižvelgė į ginčijamų sandorių sudarymo laiką ir padarė išvadas, kad atsakovui turėjo būti žinoma apie ieškovo finansinius sunkumus ir įsipareigojimų kreditoriams nevykdymą, atsakovas, kaip atidus ir rūpestingas verslo subjektas, turėjo pasidomėti ieškovo finansinėmis galimybėmis, tačiau duomenų, kad jis būtų ėmęsis priemonių susižinoti apie ieškovo finansines galimybes, į bylą nepateikta. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodė, kad: atitinkamas išvadas apie ieškovo finansines galimybes buvo galima padaryti įvertinus Centrinės hipotekos įstaigos duomenis, tačiau nepateikta įrodymų, kad atsakovas jais domėjosi; BUAB „Baldų rojus“ bankroto administratoriaus ataskaita, kurioje minimi finansiniai 2008 m. duomenys, įmonės turto ir įsipareigojimų santykis, apdairiam verslo subjektui turėjo sukelti abejonių įmonės finansinėmis galimybėmis. Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųstos apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvus bei kasacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad kasatorius netinkamai interpretuoja apskųstos nutarties motyvus, kasacinio skundo argumentai neteikia teisinio pagrindo konstatuoti CPK 176-185, 263 straipsnių nuostatų pažeidimo. Kasatoriaus sąžiningumas, kaip CK 6.66 straipsnio taikymo sąlyga, kitų ieškovo kreditorių atžvilgiu sudarant ginčijamus sandorius vertinamas pagal išdėstytas teismų praktikoje suformuotas nuostatas. Teismai šioje byloje nenustatė duomenų, patvirtinančių, kad kasatorius (verslininkas) ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas sudaryti sandorius, nepažeidžiančius kitų kreditorių interesų, buvo pakankamai atidus ir domėjosi ieškovu, kaip ginčijamų sandorių šalimi. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismai turėjo pagrindą konstatuoti kasatoriaus ginčijamos actio Pauliana taikymo sąlygos – ginčijamų sandorių šalių nesąžiningumo – egzistavimą ir taip elgdamasis nepažeidė CK 6.66 straipsnio nuostatų.

37Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

38CK 6.140 straipsnyje nustatyta, kad kai skolininkas tampa nemokus, kreditoriai gali įskaityti savo reikalavimus, nors jų terminas ir nesuėjęs, jeigu įstatymai nenustato ko kita. Taigi, skolininko nemokumo atveju įskaitymas nėra draudžiamas, jeigu įstatymai nenustato ko kita. Šioje byloje tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktai, sudaryti iki bankroto bylos ieškovui iškėlimo, ginčijami CK 6.66 straipsnio pagrindu, kaip pažeidžiantys kreditorių teises. Šiame straipsnyje įtvirtintas actio Pauliana institutas yra specialus kreditoriaus interesų gynimo būdas, kuriuo jam suteikiama galimybė panaikinti skolininko piktnaudžiavimo savo teisėmis padarinius, taip užtikrinant skolininko prisiimtų įsipareigojimų kreditoriui įvykdymą. Dėl to tokio, kaip šioje byloje, ginčo atveju CK 6.140 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas nėra reikšmingas ginčui išspręsti ir neeliminuoja CK 6.66 straipsnio taikymo galimybės. Dėl to teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus kasacinio skundo argumenus, kuriais teigiama, kad teismai netinkamai taikė CK 6.140 straipsnį bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Lietuvos bankas v. LAB „Tauro bankas“ ir kt., bylos Nr 3K-7-95/2001, teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje BUAB „Linkmenų statyba“ v. UAB „Vilniaus vandenys“, bylos Nr. 3K-3-538/2004, pateiktų išaiškinimų dėl įskaitymo negalimumo.

39CK 6.66 straipsnis suteikia kreditoriui teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje teismai padarė pagrįstas išvadas, kad ginčijami tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktai yra sandoriai, kurių pagrindu buvo panaikintos tam tikros civilinės teisės ir pareigos (CK 1.63 straipsnio 1 dalis), vienas iš prievolių pasibaigimo būdų (CK 6.130 straipsnis). Pripažintina teisinga apeliacinės instancijos teismo išvada, kad k tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktai – galėjo būti ginčijami atskirai. Dėl to kaip nepagrįstas atmestinas kasatoriaus argumentas, kad, ieškovui nepareiškus reikalavimo pripažinti pirkimo–pardavimo sutartį (ar tam tikras jos nuostatas) negaliojančia, negalimas actio Pauliana instituto taikymas.

40Teisėjų kolegija, patikrinusi apskųstus procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad teisinio pagrindo juos naikinti nenustatyta (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

41Dėl bylinėjimosi išlaidų

42Kasaciniame teisme patirta 33,46 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atmetus kasacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai priteistinos iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

43Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

44Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

45Priteisti iš kasatoriaus UAB „Vilniaus Sigmos partneris“ (j. a. k. 123219940) 33,46 Lt (trisdešimt tris litus 46 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

46Ši nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje nagrinėjama dėl CK 6.66 straipsnio aiškinimo ir taikymo bankroto... 6. Ieškovas prašė pripažinti negaliojančiais jo ir atsakovo 2009 m.... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 8. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. vasario 14 d. sprendimu ieškinį patenkino.... 9. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 10. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 11. Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės... 12. 1. 1. Dėl kitų kreditorių teisių pažeidimo. Kasatorius teigia, kad teismai... 13. 1. 2. Dėl privalomumo sudaryti ginčijamus sandorius. Kasatorius teigia, kad... 14. 1. 3. Dėl šalių sąžiningumo. Kasatorius teigia, kad teismai nepagrįstai... 15. 2. Dėl CK 6.140 straipsnio, reglamentuojančio įskaitymą, netinkamo taikymo.... 16. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo pirmosios ir apeliacinės... 17. 1. Pagal pirkimo–pardavimo sutartį ieškovas turėjo 648 639,62 Lt... 18. 2. Kasatorius, teigdamas, kad užskaitymo sandoriai privalėjo būti sudaryti... 19. 3. CK 6.66 straipsnyje nustatytas savarankiškas būdas ginti pažeistas... 20. 4. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad byloje turėjo būti ginčijama... 21. Teisėjų kolegija... 22. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 23. Dėl actio Pauliana sąlygų... 24. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko... 25. Dėl kreditorių teisių pažeidimo, kaip CK 6.66 straipsnio taikymo sąlygos... 26. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent... 27. Šioje byloje nustatyta, kad: 2009 m. liepos 31 d. balanso duomenimis,... 28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat nuosekliai pasisakoma, kad... 29. Dėl neprivalėjimo sudaryti sandorio, kaip CK 6.66 straipsnio taikymo sąlygos... 30. CK 6.66 straipsnyje įtvirtinta galimybė kreditoriui ginčyti tik tuos... 31. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl ginčijamų... 32. Kasatorius, teigdamas, kad šioje byloje teismai, spręsdami dėl ieškovo... 33. Dėl ginčo sandorių šalių nesąžiningumo, kaip CK 6.66 straipsnio taikymo... 34. Atlygintinio sandorio ginčijamo atveju CK 6.66 straipsnio taikymui turi būti... 35. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje apeliacinės instancijos... 36. Iš apskųstos apeliacinės instancijos teismo nutarties matyti, kad šis... 37. Dėl kitų kasacinio skundo argumentų... 38. CK 6.140 straipsnyje nustatyta, kad kai skolininkas tampa nemokus, kreditoriai... 39. CK 6.66 straipsnis suteikia kreditoriui teisę ginčyti skolininko sudarytus... 40. Teisėjų kolegija, patikrinusi apskųstus procesinius sprendimus teisės... 41. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 42. Kasaciniame teisme patirta 33,46 Lt išlaidų, susijusių su procesinių... 43. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 44. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012... 45. Priteisti iš kasatoriaus UAB „Vilniaus Sigmos partneris“ (j. a. k.... 46. Ši nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos....