Byla 2S-213-464/2010

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Dalios Kačinskienės, kolegijos teisėjų Rasos Gudžiūnienės ir Andžejaus Maciejevskio, kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Bendros Lietuvos – Vokietijos UAB „Ekspo-Matec“ (toliau – UAB „Ekspo-Matec“) atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Šiaulių kelias“ ieškinį atsakovui UAB „Ekspo-Matec“ dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.

2Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3ieškovo UAB „Šiaulių kelias“ 2009-09-23 kreipėsi į Vilniaus m. 2-ąjį apylinkės teismą su ieškiniu (b.l.5-6), prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Ekspo-Matec“ 19 949,72 Lt skolos, 718,19 Lt delspinigių, 6 proc. dydžio metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo kilnojamą ir nekilnojamą turtą, o taip pat pinigines lėšas, esančias a.s. Nr. LT66730001000631502, Swedbank AB, ir pinigines lėšas, esančias pas trečiuosius asmenis. Nurodė, kad atsakovas vengia atsiskaityti gera valia, į raginimus nereaguoja, pagal turto arešto registro duomenis atsakovo turtui jau yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės dėl kitų kreditorių reikalavimų.

4Vilniaus m. 2-asis apylinkės teismas, nepranešęs atsakovui (CPK 148 str. 1 d.), išnagrinėjo ieškovo UAB „Šiaulių kelias“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir 2009-09-23 nutartimi iš dalies jį patenkino: areštavo atsakovui UAB „Ekspo-Matec“ priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant pakankamai – pinigines lėšas, priklausančias atsakovui (a.s. Nr. LT66730001000631502, Swedbank AB,) bei esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, 20 667,91 Lt sumai, uždraudžiant disponuoti areštuotu turtu, išskyrus atsiskaitymus su ieškovu pagal pareikštą ieškinį, darbuotojais, mokesčius valstybės ir savivaldybės biudžetams, socialinio draudimo ir kitus privalomus mokėjimus socialinio draudimo fondo biudžetui, sveikatos draudimo fondo biudžetui. Pirmosios instancijos teismas, konstatavo, kad pareikštų reikalavimų suma yra pakankamai didelė (20 667,91 Lt), atsakovas ilgą laiką neatsiskaito su ieškovu, į raginimus nereaguoja. Teismas pažymėjo, kad pagal 2009-09-07 Išrašą iš Turto areštų akto registro atsakovo turtui jau yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės 17 517,81 Lt, 300 000 Lt, 269 455,20 Lt, 4 268 Lt, 7471,87 Lt sumoms, todėl pripažino, jog yra pagrindas manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Siekdamas apsaugoti atsakovą nuo galimų nuostolių atsiradimo ar nemokumo sukėlimo, teismas pirmiausia pritaikė nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, o jo nesant pakankamai – ir piniginių lėšų, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, areštą reikalavimų sumai – 20 667,91 Lt (b.l.5-6).

5Atsakovas UAB „Ekspo-Matec“ atskiruoju skundu (b.l.7-9) prašo panaikinti Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2009-09-23 nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovui atmesti. Nurodo, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas pažeidė atsakovo teisėtus interesus, nes rėmėsi tik ieškovo pateikta informacija, nutarties nemotyvavo, o teismo išdėstyti motyvai nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tvirtina, jog ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų pagrįstai manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių galimai jam palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų negalimas. Byloje nėra duomenų, kurie leistų manyti, jog atsakovas siekia nuslėpti turtą ar kitaip apsunkinti būsimą teismo sprendimo įvykdymą. Pažymėjo, kad turto ir piniginių lėšų areštas atsakovui gali sukelti neproporcingai didelių nuostolių, kadangi apribojus galimybę valdyti turtą įmonė negali normaliai vykdyti savo veiklos, kas šiuo atveju neproporcingai pažeidžia atsakovo teisėtus interesus. Be to, teismas nepagrįstai išnagrinėjo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą nepranešęs apie tai atsakovui. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas ketina imtis konkrečių veiksmų, siekdamas paslėpti, perleisti, įkeisti ar kitaip apsunkinti turimą turtą ir tokiu būdu kliudyti būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Šis procesinės teisės normos pažeidimas yra pakankamas pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį.

6Atskirasis skundas atmestinas.

7Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat patikrinimas, ar nėra absoliučių teismo procesinio dokumento negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus, taikomos taisyklės, kurios reglamentuoja civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

8Vadovaujantis CPK 144 str. 1 d. teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomu. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių instituto reikšmė ir tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, nelaukiant kol jis įsiteisės, tokiu būdu iš anksto užkertant kelią galimiems nesąžiningiems ginčo šalies ketinimams turtą paslėpti, sunaikinti ar perleisti tretiesiems asmenims, turint tikslą išvengti galimos prievolės įvykdymo. Pažymėtina ir tai, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė.

9Pagal CPK 148 str. 1 d. nuostatas teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi pranešti apie tai atsakovui, o šias priemones taikyti nepranešus atsakovui galima tik išimtinais atvejais, kai yra reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą nebeįmanomą. Teismas visais atvejais privalo motyvuoti savo sprendimą laikinąsias apsaugos priemones taikyti nepranešus atsakovui. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nemotyvavo, kodėl prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjamas nepranešus atsakovui. Tačiau atskirojo skundo argumentas, jog sąlygų išimties taikymui šiuo atveju nebuvo, priešingai nei teigia apeliantas, pats savaime pakeisti ar panaikinti skundžiamą nutartį prielaidų nesudaro. Teisėjų kolegija pažymi, jog pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį dėl civilinio proceso normų pažeidimo galėtų būti konstatuotas tik tuo atveju, jeigu dėl tokio pažeidimo galėtų būti neteisingai išspręsta byla, arba, kaip šiuo konkrečiu atveju – laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas (CPK 329 str. 1 d., 338 str.). Nagrinėjamu atveju apeliantas su atskiruoju skundu nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių neabejotiną savo mokumą, taigi sprendimo neįvykdymo galimos grėsmės net nepaneigė. Tuo tarpu žemesnės instancijos teismas, remdamasis Turto arešto aktų registro duomenimis, kurie patvirtina, kad apelianto turtui jau ne kartą yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės, pagrįstai konstatavo, jog būsimo ieškovui galimai palankaus sprendimo neįvykdymo prielaidos realiai egzistuoja. Todėl teisėjų kolegija pripažįsta, kad šis procesinės teisės normų pažeidimas laikytinas formaliu, nesudarančiu įstatyminių prielaidų panaikinti iš esmės teisėtą bei pagrįstą nutartį (CPK 328 str.).

10Kita vertus, kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad CPK 148 str. 1 d. numatytas pranešimas atsakovui apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą atlieka tik šalies informavimo apie teismo atliekamus procesinius veiksmus funkciją, jis nereiškia kvietimo į posėdį, vyksiantį rašytinio proceso tvarka, kuriame šalys įstatymų leidėjo valia nedalyvauja (CPK 153 str. 2 d.). Šiuo pranešimu siekiama suteikti atsakovams galimybę pasinaudoti teise apskųsti teismo nutartį, taip pat prašyti teismą taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą, pasiūlyti įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą reikalaujamą priteisti sumą, pateikti laidavimą, įkeisti turtą arba prašyti taikyti kitą laikinąją apsaugos priemonę. Nagrinėjamu atveju apeliantui iš karto po laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo buvo suteikta reali galimybė pareikšti savo nuomonę dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo, sudarytos visos procesinės galimybės pasinaudoti apeliacijos teise bei pateikti visus argumentus ir įrodymus, kurie, jo manymu, yra aktualūs sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumo ir pagrįstumo.

11Teisėjų kolegija pažymi, jog teismų praktikoje aplinkybė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, preziumuojama tuomet, kai kilęs turtinis ginčas dėl didelės sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-05-08 nutartis c.b. Nr. 2-307/08 ir kt.). Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog ši prezumpcija nėra absoliuti (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-06-26 nutartis c. b. Nr. 2-435/2008) ir taikoma tik įvertinus reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgus į konkretaus atsakovo, šiuo atveju juridinio asmens, finansines galimybes, t. y. ar konkrečiam atsakovui yra didelė ieškinio reikalavimo suma, lyginant ją su šios įmonės nuosavybės teise valdomo turto verte, juridinio asmens įstatiniu kapitalu, ūkine veikla, gaunamu pelnu bei apyvarta, o taip pat jos įsipareigojimais. Tik įvertinus šias aplinkybes galima spręsti, ar didelė ieškinio suma sudaro pagrindą išvadai, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str.).

12Vien apelianto skundo teiginiai, nepagrįsti jokiomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, jog galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui ateityje jokių kliūčių nėra, neleidžia spręsti apie atsakovo mokumą ir finansinės padėties stabilumą. Ieškovas savo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė ta faktine aplinkybe, jog atsakovas ilgą laiką vengia atsiskaityti už pagal rangos sutartį atliktus darbus, nereaguoja į raginimus (b.l. 1-3). ir pateikė pirmosios instancijos teismui tai patvirtinančius įrodymus - 2007-08-30 PVM sąskaitą-faktūrą, serija KEL Nr. 07/0171. Todėl vien neatsiskaitymas už atliktus darbus daugiau nei dvejus metus iš esmės patvirtina, jog ieškovo prašomas priteisti 20 667,91 Lt įsiskolinimą (19 949,72 Lt skola ir 718,19 Lt delspinigių) apeliantui šiuo metu yra pakankamai didelė suma. Kita vertus, apeliantas atskirajame skunde pats pripažįsta, kad paskirtos laikinosios apsaugos priemonės apsunkina jo finansinę padėtį, riboja jo galimybę ir toliau plėtoti pelningą komercinę veiklą, nors sėkmingai veiklą vykdančiai įmonei laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas tokiu mastu ir tokio dydžio sumai iš esmės neturėtų įtakoti įmonės kasdienės ūkinės-komercinės veiklos.

13Kolegija laiko nepagrįstu ir tokį skolininko argumentą, kad kreditorius, reikšdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byloje, neįvykdė pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas reikalavimas skolininkui jas taikyti. Bendra įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp šalių taisyklė įtvirtinta CPK 178 str. Paskirstydamas įrodinėjimo naštą teismas atsižvelgia į tai, kuriai iš bylos šalių lengviau įrodyti nustatytinas aplinkybes. Šiuo atveju taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pirmosios instancijos teismas preliminariai įvertino ieškovo į bylą pateiktus įrodymus (CPK 185 str. 1 d.), pagrindžiančius jo turtinį reikalavimą skolininkui bei atsakovo įsipareigojimų nevykdymo terminą. Tuo tarpu atsakovas teisę būti išklausytas, netaikant CPK 314 str. apribojimų, galėjo įgyvendinti apeliacinės instancijos teisme. Tačiau šis, kvestionuodamas apylinkės teismo nutartį, nepaneigė ir nepateikė įrodymų apie savo įmonės dabartinė finansinę padėtį ir perspektyvas (įmonės balansų, duomenų apie turimą turtą ir turtines teises, pinigines lėšas, įsipareigojimus, skolas ir pan.).

14Kita vertus, teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis Vilniaus apygardos teismo 2009-10-16 nutartimi atsakovui Bendrai Lietuvos – Vokietijos UAB „Ekspo-Matec“ buvo iškelta bankroto byla ir paskirtas įmonės administratorius – UAB „Restrus“ (Vilniaus apygardos teismo c.b. Nr. B2-7064-392/2009). Vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 16 str. nuostatomis, nuo bankroto bylos iškėlimo dienos laikoma, kad visi bankrutuojančios įmonės skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę, o visos civilinės bylos, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, perduodamos bankroto bylą iškėlusiam teismui (Įmonių bankroto įstatymo 15 str. 2 d.); kreditorių reikalavimai, kurių prašymu buvo pritaikyti turto areštai, tenkinami Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka, visi disponavimo turtu apribojimai (turto areštas) panaikinami, kadangi bankrutuojančios įmonės turtą valdo, naudoja ir juo bei lėšomis disponuoja administratorius (Įmonių bankroto įstatymo 11 str.3 d. 3 p.). Dėl tokio teisinio reglamentavimo Vilniaus apygardos teismo 2009-11-06 nutartimi visos UAB „Ekspo-Matec“ atžvilgiu teismų ar kitų institucijų pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos.

15Remdamasi išdėstytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad apelianto atskirajame skunde nurodytos aplinkybės ir argumentai nesudaro pagrindo pripažinti skundžiamą nutartį nepagrįsta ar neteisėta, todėl skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

16Vadovaudamas CPK 336 str., 337 str. 1 p., kolegija

Nutarė

17Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai