Byla B2-1179-480/2014
Dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Elektrotinklas“ 2013 m. spalio 24 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimų, priimtų 2 ir 4 darbotvarkės klausimais, pripažinimo negaliojančiais

1Kauno apygardos teismo teisėja Albina Rimdeikaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus skundą suinteresuotam asmeniui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Elektrotinklas“, atstovaujamai bankroto administratorės Nijolės Mankienės, byloje dalyvaujant kitiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „ELT valdymas“, akcinei bendrovei SEB bankas, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, G. R., uždarajai akcinei bendrovei „Tonera“, uždarajai akcinei bendrovei „Česlovas ir kompanija“, Alytaus miesto savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „Green start“, uždarajai akcinei bendrovei „Timber logistika“, akcinei bendrovei SEB lizingas, uždarajai akcinei bendrovei „YE International“, uždarajai akcinei bendrovei „Alytaus Lytagra“, G. Z., uždarajai akcinei bendrovei „Rifas“, uždarajai akcinei bendrovei „Apšildymo ir ventiliacijos automatizavimo centras“, uždarajai akcinei bendrovei „Rimvisa“, uždarajai akcinei bendrovei „Statra“, A. Š. firmai Detava, uždarajai akcinei bendrovei „Skirnuva“, uždarajai akcinei bendrovei „Statra ES“, dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Elektrotinklas“ 2013 m. spalio 24 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimų, priimtų 2 ir 4 darbotvarkės klausimais, pripažinimo negaliojančiais,

Nustatė

2pareiškėjas skundu (b. l. 3-5) prašo pripažinti negaliojančiais bankrutavusios UAB „Elektrotinklas“ 2013 m. spalio 24 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimus, priimtus 2 ir 4 darbotvarkės klausimais, ir perduoti šiuos klausimus BUAB „Elektrotinklas“ kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo.

3Nurodo, kad kreditorių susirinkimas antruoju darbotvarkės klausimu priėmė nutarimą patvirtinti BUAB „Elektrotinklas“ bankroto procedūrų administravimo išlaidų sąmatą mėnesiui 5700 Lt, nuo bankroto bylos iškėlimo datos iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, tame skaičiuje 2500 Lt +mokesčiai mėnesiui administratorės atlyginimas, archyvo sutvarkymui paskirti 5000 Lt. 2013-07-22 Kauno apygardos teismo nutartimi buvo patvirtinta 3500,00 Lt suma mėnesiui įmonės administravimo išlaidoms apmokėti, iki kreditorių susirinkimas patvirtins bendrą administravimo išlaidų sąmatą. Administratorė nurodė, kad per tris mėnesius iš viso ji patyrė 7507,82 Lt išlaidų, vadinasi, vidutinės vieno mėnesio išlaidos sudaro 2502,61 Lt, be administratoriaus atlyginimo. Jeigu bankroto procesas truktų 18 mėnesių ir kiekvieną mėnesį administravimo išlaidoms būtų skiriama po 5700,00 Lt, tai administravimo išlaidos praktiškai prilygtų visam įmonės turimam turtui, o tai prieštarauja ĮBĮ įtvirtintam bankroto proceso ekonomiškumo principui, taip pat pažeistų visų kreditorių ir pačios bankrutuojančios įmonės teises, viešąjį interesą. Kartu su Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovu pareiškėjas pateikė alternatyvų nutarimo projektą- nuo bankroto bylos iškėlimo iki įmonės išregistravimo skirti 30 000 Lt su mokesčiais administravimo išlaidų, iš jų 20 000 Lt su mokesčiais administratorės atlyginimas, tačiau apie alternatyvų nutarimo projektą kiti kreditoriai nebuvo informuoti, su nutarimo projektu nebuvo supažindinti, todėl galimybės išreikšti savo nuomonę neturėjo.

4Kreditorių susirinkimas 4 darbotvarkės klausimu priėmė nutarimą sudaryti komitetą iš penkių narių ir į komitetą išrinkti: darbuotojų atstovą R. G., VMI atstovą, UAB „ELT valdymas“ atstovą, AB SEB banko atstovą, UAB „Laubriga“ atstovą. Antras pagal kreditorių reikalavimų dydį pareiškėjas siūlė vietoje UAB „Laubriga“ atstovo į kreditorių komiteto sudėtį įtraukti pareiškėjo atstovą. VMI taip pat siūlė į kreditorių komitetą įtraukti pareiškėjo atstovą. Apie kreditorių susirinkimui pateiktus alternatyvius pasiūlymus žinojo ne visi kreditoriai, nes apie pasiūlymą įtraukti pareiškėjo atstovą į kreditorių komitetą kiti kreditoriai nebuvo informuoti. Be to, balsavimui dėl kreditorių komiteto rinkimų klausimas buvo suformuluotas neteisingai, į vieną sujungiant ir komiteto narių skaičių, ir kandidatūras. Abejonių kelia ir vieno iš penkių į komitetą išrinkto nario –UAB „ELT valdymas“ tinkamas atstovavimas visų kreditorių interesams, nes šios bendrovės vadovė ir vienintelė akcininkė R. B. yra artimai susijusi su bendrovėje dirbančiu buvusiu UAB „Elektrotinklas“ vadovu R. L..

5Vienintelė iš suinteresuotų asmenų BUAB „Elektrotinklas“ administratorė pareikusi atsiliepimą į skundą, su pareiškėjo skundu nesutinka (b. l. 70-77). Nurodo, kad ji kreditorių susirinkimui pateikė realiai patirtas išlaidas iki pirmojo susirinkimo, kurios pareiškėjo paskaičiavimu sudaro 2502,61 Lt mėnesiui, arba 7507,82 Lt už tris mėnesius, taigi pridėjus administratorės atlyginimą 3200,00 Lt (2500+mokesčiai) ir susidaro kreditorių susirinkime patvirtinta suma. 2013-10-24 kreditorių susirinkimas įmonės administratorei paskyrė 2500 Lt + mokesčiai atlyginimą, įgaliojo kreditorių susirinkimo pirmininką VMI prie FM atstovą pasirašyti pavedimo sutartį su administratore ir tokia sutartis pasirašyta. Pareiškėjas tik deklaratyviai nurodo, jog kreditorių daugumos balsais patvirtinta administravimo išlaidų sąmata yra neprotinga, pažeidžianti bankrutuojančios įmonės interesus, tačiau šių savo teiginių niekaip nepagrindžia, o vien šio kreditoriaus subjektyvi nuomonė nesudaro pagrindo naikinti nutarimo, priimto kreditorių daugumos vardu. Be to, kreditorių susirinkimo nustatyta maksimali administravimo išlaidų riba nebūtinai turi būti visa išnaudota, nes administratorius turi atsiskaityti, nurodydamas, kaip buvo panaudotos administravimo lėšos, bei pateikti išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Pareiškėjo pasiūlyta administravimo išlaidų sąmata (30 tūkst. Lt su mokesčiais, tame skaičiuje administratorės atlyginimas) yra niekaip nemotyvuota, niekuo nepagrįsta, todėl kreditoriai jai nepritarė. Įvertinus, jog BUAB „Elektrotinklas“ bankroto byloje yra net 105 kreditoriai, o taip pat atsižvelgus į bankroto proceso tikslą, kuo operatyviai ir ekonomiškiau patenkinti visų kreditorių finansinius reikalavimus, ruošdamasi kreditorių susirinkimui administratorė pateikė siūlymus visais kreditorių susirinkimo klausimais, kuriuos kreditorių susirinkime dalyvaujantys ar balsuojantys raštu kreditoriai turėjo galimybę apsvarstyti, jiems pritarti ar nepritarti arba siūlyti savo sprendimus. Pirmajam kreditorių susirinkimui, nepažeidžiant kreditorių grupių interesų, atsižvelgiant į reikalavimų dydį, buvo pasiūlyta komiteto sudėtis: vienas darbuotojų atstovas, vienas antros eilės kreditorius (konkrečiu atveju ir kreditorių susirinkimo pirmininkas – VMI atstovas), trys trečios eilės kreditoriai, tačiau nesurinkus balsų daugumos nutarimas nebuvo priimtas. Administratorė surašė pirmojo kreditorių susirinkimo protokolą, kuriame nurodė konkrečius kreditorių siūlymus, tarp jų – pareiškėjo siūlymą sudaryti kreditorių komitetą iš penkių narių, įtraukiant VSDFV Alytaus skyriaus atstovą vietoje UAB „Laubriga“, pagal finansinio reikalavimo dydį. Šis protokolas buvo išsiųstas kreditoriams, kartu pranešant ir apie pakartotiną kreditorių susirinkimą, taigi apie siūlymą įtraukti Sodros atstovą į kreditorių komitetą, kreditoriai buvo informuoti. Pakartotiname kreditorių susirinkime kreditoriai teisėtai, balsų dauguma „už“ – 81,50 proc. kreditorių susirinkime balsavusių teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos, išrinko kreditorių komitetą. Pakartotinio susirinkimo protokole nurodyta, kaip buvo balsuota už atskirus pasiūlymus. Vien tik pareiškėjo nepasitenkinimas, kad nebuvo išrinktas į kreditorių komitetą, nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisėto, ĮBĮ nuostatų nepažeidžiančio kreditorių susirinkimo nutarimo.

6Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.

7Pareiškėjas ginčija BUAB „Elektrotinklas“ 2013 m. spalio 24 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą 2 darbotvarkės klausimu, kai balsuojant „už“ 59,544 procento kreditorių susirinkime balsavusių teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos buvo priimtas nutarimas patvirtinti BUAB „Elektrotinklas“ bankroto procedūrų administravimo išlaidų sąmatą mėnesiui 5700 Lt, nuo bankroto bylos iškėlimo datos iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, tame skaičiuje 2500 Lt +mokesčiai mėnesiui administratorės atlyginimas; archyvo sutvarkymui paskirti 5000 Lt, o taip pat nutarimą, priimtą 4 darbotvarkės klausimu, kai balsuojant „už“ 81,50 procento kreditorių susirinkime balsavusių teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos buvo priimtas nutarimas sudaryti kreditorių komitetą iš penkių narių, o į kreditorių komitetą nutarta išrinkti darbuotojų atstovą –R. G., VMI atstovą, UAB „ELT valdymas“ atstovą, AB SEB banko atstovą, UAB „Laubriga“ atstovą. Pažymėtina, kad abu ginčijami nutarimai buvo priimti pakartotiniame kreditorių susirinkime, kadangi 2013 m. spalio 10 d. vykusiame kreditorių susirinkime šiais klausimais nutarimai nebuvo priimti, nesurinkus daugiau kaip pusės visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo, toliau – ĮBĮ, 24 str. 1 ir 2 d.).

8ĮBĮ 21 straipsnyje nustatytos bankrutuojančios įmonės kreditorių teisės bankroto byloje. Viena jų, nustatyta šio straipsnio 2 dalies 1 punkte, nurodo, kad kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo interesus. Nustatyta teisė garantuoja kreditoriui galimybę dalyvauti tvarkant bankrutuojančios įmonės reikalus, taip pat užtikrina galimybę ginti savo interesus. ĮBĮ normos kreditorių susirinkimui paveda spręsti esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, nes bankroto procese siekiama patenkinti ne pavienių, o visų kreditorių finansinius reikalavimus ir interesus. Dėl to bankroto procedūras vykdo ne pavieniai kreditoriai, o jų visuma (kreditorių susirinkimas ar kreditorių komitetas, jeigu toks yra sudaromas). Tik kreditorių visuma sprendžia tokius esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, kaip administratoriaus veiklos kontrolė; bankrutuojančios įmonės ūkinė komercinė veikla; įmonės likvidavimas; parduodamo turto vertinimo tvarkos nustatymas; turto pardavimo kainos tvirtinimas; kiti įstatymo jam priskirti klausimai (ĮBĮ 23 straipsnis). Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška. Ši teisė įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime (ĮBĮ 24 straipsnis). Kreditorių susirinkimas yra savotiškas kreditorių savivaldos organas, sprendžiantis su bankroto proceso eiga susijusius klausimus. Atskirų kreditorių teisės ginamos tik netiesiogiai, ginant kreditorių visumos teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bankrutuojančios L. K. IĮ „Talka“ administratorius V. K. v. bankrutuojančios L. K. IĮ „Talka“ kreditorių susirinkimo pirmininkas UAB „Skirnuva“, bylos Nr. 3K-3-477/2011).

9ĮBĮ 24 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimai privalomi visiems kreditoriams, tačiau kreditorius, nesutikdamas su balsų dauguma priimtais nutarimais, turi teisę apskųsti juos teismui (ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius skundą suinteresuotiems asmenims UAB ,,Vevira“, Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, kt., bylos Nr. 3K-3-286/2007), nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių grupės teisėtiems interesams, kreditorių susirinkimo nutarimus panaikina.

10Kreditoriaus teisė dar prieš kreditorių susirinkimą gauti kreditorių susirinkimo nutarimų projektus, darbotvarkės pasiūlymus yra ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos kreditoriaus teisės raštu pareikšti kreditorių susirinkimui savo nuomonę (už ar prieš) dėl kiekvieno nutarimo realizavimo prielaida. Nežinodamas išsamių susirinkimo darbotvarkės pasiūlymų kreditorius negali įvertinti dalyvavimo konkrečiame kreditorių susirinkime svarbos ir pasekmių, o nedalyvaudamas jame, pareikšti prieštaravimų dėl ginčijamo nutarimo. Kreditorių susirinkimo sušaukimo procedūra reglamentuojama ĮBĮ 22 straipsnyje, o BUAB „Elektrotinklas“ kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarka buvo nustatyta 2013 m. spalio 10 d. kreditorių susirinkime 7-ju darbotvarkės klausimu.

11Nagrinėjamos bylos bei UAB „Elektrotinklas“ bankroto bylos (civ. b. Nr. B2-802-480) duomenimis nustatyta, kad dėl 2013 m. spalio 10 d. kreditorių susirinkime svarstomų klausimų, tarp jų: 4 darbotvarkės klausimu- einamųjų bankroto administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo ir 10 darbotvarkės klausimu – kreditorių komiteto rinkimų, kreditoriai turėjo teisę raštu pareikšti kreditorių susirinkimui savo nuomonę (už ar prieš) dėl kiekvieno nutarimo. Pareiškėjas pasinaudojo savo teise kreditorių susirinkimui siūlyti savo nutarimo projektą ir į balsavimo raštu biuletenį svarstomais klausimais įrašė alternatyvius šioje byloje ginčijamų, kreditorių susirinkimui pateiktus nutarimų projektus: visam bankroto procesui nuo bankroto bylos iškėlimo iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro skirti 30 000 Lt su mokesčiais administravimo išlaidų, iš jų 20 000 Lt su mokesčiais administratorės atlyginimas, bei į kreditorių komitetą įtraukti SoDros atstovą, vietoje UAB „Laubriga“ atstovo. Analogiškus alternatyvius nutarimų projektus į balsavimo raštu biuletenį įrašė ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau -VMI) atstovė. Tačiau kiti kreditoriai tiek apie pareiškėjo, tiek apie VMI nutarimų projekto pasiūlymus nebuvo informuoti ir raštu susirinkimui balsavo (už arba prieš) tik dėl administratorės pasiūlytų nutarimų projekto. Kaip matyti iš 2013 m. spalio 10 d. kreditorių susirinkimo protokolo turinio, kreditorių susirinkime dalyvavo 24791,60 Lt kreditorinių reikalavimų, arba 0,746 procento nuo visų Kauno apygardos teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos. Administratorė susirinkime kreditorius informavo apie pareiškėjo, VMI pateiktus siūlomus nutarimų projektus, tačiau už juos nebuvo balsuojama. Nesurinkus daugiau kaip pusės teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos abiem darbotvarkėje svarstomais klausimais pagal administratorės pateiktus nutarimų projektus, šiuos klausimus buvo numatyta svarstyti pakartotiniame kreditorių susirinkime. Ir nors 2013 m. spalio 24 d. vykusiame pakartotiniame kreditorių susirinkime balsuojant „už“ arba „prieš“ buvo priimti nutarimai 2-ju ir 4-ju darbotvarkės klausimais (atitinkamai dėl einamųjų bankroto administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo ir kreditorių komiteto rinkimų) pagal administratorės pateiktus nutarimų projektus, tačiau kaip matyti iš šio kreditorių susirinkimo protokolo turinio, į pakartotinio susirinkimo balsavimo rezultatus buvo įskaitytos ir kreditorių, balsavusių 2013 m. spalio 10 d. susirinkime, nuomonės, o kaip jau nustatyta, iš anksto balsavę 2013 m. spalio 10 d. susirinkimui kreditoriai negalėjo žinoti apie alternatyvius nutarimų projektus, ir tik 2013 m. spalio 24 d. susirinkimui „už“ ginčijamų nutarimų priėmimą raštu balsavusių dešimt kreditorių, nebalsavusi AB „SEB lizingas“ bei 2013 m. spalio 10 d. kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių, kurių bendra teismo patvirtintų finansinių reikalavimų suma yra 161 304,85 Lt, kas nesudaro nei 5 procentų nuo visos teismo patvirtintų finansinių reikalavimų sumos (civ. b. Nr. B2-802-480/2014, t. 3, b. l. 25,27, 54, 56, 57-59, 61, 69, 70,73, 73), galėjo žinoti arba žinojo iš 2013 m. spalio 10 d. kreditorių susirinkimo protokolo, nes bylos duomenimis administratorės argumentai apie minėto kreditorių susirinkimo protokolo išsiuntimą visiems kreditoriams nepaneigti, apie alternatyvius nutarimų projektus, kurie į balsavimo raštu biuletenį 2013 m. spalio 24 d. kreditorių susirinkimui nebuvo įrašyti. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, jog nustatyti procedūriniai pažeidimai yra esminiai, galėję lemti neteisėtų nutarimų priėmimą.

12ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimas tvirtina, keičia ir nustato disponavimo administravimo išlaidomis tvarką. Šio straipsnio 3 dalis nustato, kad bankroto administravimo išlaidas sudaro administratoriaus atlyginimas ir kitos išlaidos, skirtos apmokėti administratoriaus patiriamas išlaidas, vykdant bankroto procedūras. Taigi, administravimo išlaidas sudaro iš esmės bent dvi grupės išlaidų – atlyginimas administratoriui ir kitos išlaidos, kurios nemokamos administratoriui tiesiogiai, bet skiriamos bankroto procedūroms tinkamai atlikti. ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalyje nurodyti kriterijai administratoriaus atlyginimo už teikiamas paslaugas dydžiui nustatyti, t. y. administratoriaus atlyginimo suma nustatoma atsižvelgiant į tai, ar bankrutuojanti (bankrutavusi) įmonė tęsia (vykdo) veiklą, į parduodamo įmonės turto rūšį ir jo kiekį, taip pat įmonei iškeltų bylų ir pareikštų civilinių ieškinių sudėtingumą bei kiekį. Be atlyginimo administratoriui, administravimo išlaidas sudaro ir kitos išlaidos, kurių pavyzdinis sąrašas nustatytas ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalyje, tačiau įstatymas nepateikia kriterijų, pagal kuriuos turėtų būti nustatomas administravimo išlaidų, išskyrus atlyginimą administratoriui, dydis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. lapkričio 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010, konstatavo, kad tiek tais atvejais, kai administravimo išlaidų dydį nustato teismas, tvirtindamas administratoriaus pateiktą sąmatą, tiek tada, kai administravimo išlaidų sąmatą nustato kreditorių susirinkimas, administratorius turi pagrįsti prašomų administravimo išlaidų dydį, vėliau pateikti kreditorių susirinkimui patirtas išlaidas patvirtinančius dokumentus. Atitinkamai kreditorių susirinkimas, tvirtindamas administravimo išlaidų sąmatą, turi nustatyti tokias administravimo išlaidų ribas, kurios leistų administratoriui sklandžiai atlikti administravimo procedūras ir netrikdytų bankroto bylos nagrinėjimo eigos. Taigi, administratoriui, teikiančiam tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą kreditorių susirinkimui, tenka pareiga motyvuotai pagrįsti, kodėl atitinkamos administravimo išlaidos yra būtinos ir kodėl būtent toks išlaidų dydis reikalingas, norint užtikrinti tinkamą bankrutuojančios įmonės administravimą. Remdamasis šiais Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, teismas sprendžia, kad tokia pati pareiga tenka ir kreditoriui, kuris teikia alternatyvų siūlymą dėl administravimo išlaidų sąmatos.

13Nagrinėjamos bylos atveju administratorius pateikė administravimo išlaidų sąmatą, motyvuotai nepagrįsdamas tokių išlaidų reikalingumo, o tik nurodydamas išlaidų, kurias prašė patvirtinti, dydžius. Taip pat byloje nėra duomenų, kad ir pareiškėjas bei VMI, siūlydami nutarimo projektą dėl administratoriaus išlaidų sąmatos tvirtinimo (tuo pačiu ir dėl administratoriaus atlyginimo nustatymo), būtų motyvuotai pagrindęs savo pasiūlymą. Nors 2010 m. spalio 10 d. kreditorių susirinkimas patvirtino administratorės ataskaitą už laikotarpį nuo 2013-06-21 iki 2013 -10-10, o administratoriaus ataskaitos patvirtinimas reiškia kreditorių pritarimą administratoriaus veiklai ar jo veiklos daliai, už kurią tvirtinama ataskaita, tačiau byloje nėra duomenų, kad priimant ginčijamą kreditorių susirinkimo nutarimą būtų svarstyta, ar nustatytas administratoriaus atlyginimo dydis pateisinamas ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalyje nustatytais kriterijais. Be to, iš nutarimo turinio nėra aišku, kokias paslaugas administratorius turi suteikti administruojamai įmonei už nustatytą atlyginimą ir ar administratoriaus atlyginimas pagrįstas jo teikiamų paslaugų apimtimi. Byloje išlaidų rūšių ir dydžio prognozę patvirtinančių dokumentų nėra, administratorius, teikdamas atsiliepimą į skundą, įrodymų, kurie leistų vertinti ir spręsti dėl ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumo, taip pat nepateikė. Ir nors laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 21 d. iki 2013 m. rugsėjo 21 d. administratorė patyrė 7507,82 Lt išlaidą, kurios pagal pareiškėjo teiginį yra vidutinės vieno mėnesio išlaidas 2502,61 Lt, įvertinant pačios administratorės ataskaitos argumentus apie perduotą įmonės turtą bei dokumentus, visų 33 įmonės darbuotojų ir direktoriaus atleidimą iš darbo, 8 įmonės debitorių iš 42 pilną atsiskaitymą, administratorės sudarytą ir teismo patvirtintą įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, patikrintus įmonės sandorius, sudarytus per 36 mėnesius iki bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos, nėra pakankamas pagintas pripažinti, kad ir būsimos išlaidos bus tapačios jau patirtoms. Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad BUAB „Elektrotinklas“ 2013 m. spalio 24 d. pakartotiniame pirmajame kreditorių susirinkimo priimdamas nutarimą 4 darbotvarkės klausimu (dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo) iš esmės netinkamai išsprendė administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo klausimą.

14Kreditorių komiteto rinkimas reglamentuotas ĮBĮ 25 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalis nustato, kad kreditorių komiteto nariu turi būti išrinktas bent vienas asmuo, kuris yra įgaliotas ginti su darbo santykiais susijusius reikalavimus, jeigu įmonė turi tenkinti darbuotojų reikalavimus, susijusius su darbo santykiais, reikalavimus atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine liga arba dėl mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe. Kreditorių komitetą turi sudaryti ne mažiau kaip 5 nariai. Plačiau kreditorių komiteto sudarymo įstatymas nereglamentuoja. Ir nors pareiškėjas skundžiamu nutarimu prašo panaikinti visą nutarimą, priimtą 4 darbotvarkės klausimu sudaryti komitetą iš penkių narių ir į komitetą išrinkti: darbuotojų atstovą R. G., VMI atstovą, UAB „ELT valdymas“ atstovą, AB SEB banko atstovą, UAB „Laubriga“ atstovą, tačiau toks pareiškėjo reikalavimas dalyje dėl komiteto sudarymo iš penkių narių nėra argumentuotas, ir todėl kaip neprieštaraujantis ĮBĮ 25 straipsnio 1 dalis nuostatai, atmestinas kaip nepagrįstas. Kitą skundžiamo nutarimo dalį dėl kreditorių komiteto sudėties dėl jau aptartų procedūrinių pažeidimų kreditorių susirinkimas išsprendė netinkamai.

15Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 24 straipsnio 1-3 dalimis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalimi, 291 straipsniu,

Nutarė

16Pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus skundą tenkinti iš dalies.

17Panaikinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Elektrotinklas“ 2013 m. spalio 24 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimą, priimtą 2 darbotvarkės klausimu (dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo), bei nutarimo, priimto 4 darbotvarkės klausimu (dėl kreditorių komiteto rinkimų), dalį dėl kreditorių komiteto sudėties ir perduoti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Elektrotinklas“ kreditorių susirinkimui iš naujo svarstyti klausimus dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo bei kreditorių komiteto sudėties išrinkimo.

18Kitą skundo dalį (dėl kreditorių komiteto narių skaičiaus) atmesti.

19Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo teisėja Albina Rimdeikaitė, rašytinio proceso tvarka... 2. pareiškėjas skundu (b. l. 3-5) prašo pripažinti negaliojančiais... 3. Nurodo, kad kreditorių susirinkimas antruoju darbotvarkės klausimu priėmė... 4. Kreditorių susirinkimas 4 darbotvarkės klausimu priėmė nutarimą sudaryti... 5. Vienintelė iš suinteresuotų asmenų BUAB „Elektrotinklas“... 6. Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.... 7. Pareiškėjas ginčija BUAB „Elektrotinklas“ 2013 m. spalio 24 d.... 8. ĮBĮ 21 straipsnyje nustatytos bankrutuojančios įmonės kreditorių teisės... 9. ĮBĮ 24 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimai... 10. Kreditoriaus teisė dar prieš kreditorių susirinkimą gauti kreditorių... 11. Nagrinėjamos bylos bei UAB „Elektrotinklas“ bankroto bylos (civ. b. Nr.... 12. ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimas tvirtina,... 13. Nagrinėjamos bylos atveju administratorius pateikė administravimo išlaidų... 14. Kreditorių komiteto rinkimas reglamentuotas ĮBĮ 25 straipsnyje. Šio... 15. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 24... 16. Pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus... 17. Panaikinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Elektrotinklas“... 18. Kitą skundo dalį (dėl kreditorių komiteto narių skaičiaus) atmesti.... 19. Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti...