Byla 2A-116-425/2014

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,

2susidedanti iš teisėjų: Laimutės Sankauskaitės (kolegijos pirmininkė), Laimanto Misiūno ir Margaritos Dzelzienės

3apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens B. D. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5744-940/2013 pagal pareiškėjos S. S., atstovaujamos globėjos G. B., pareiškimą dėl išlaikymo reikalingumo fakto nustatymo palikimo privalomai daliai atsirasti bei praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, kurioje suinteresuoti asmenys: B. D., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius,

Nustatė

4Pareiškėja S. S., atstovaujama globėjos ir jos turto administratorės G. B., kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jai, t.y. S. S., jos motinos G. D. mirties dieną – 2010-05-30 buvo reikalingas išlaikymas, kadangi S. S. siekia paveldėti privalomąją savo motinos palikimo dalį. Be to, prašė pripažinti, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbios priežasties ir šį terminą atnaujinti. Nurodė, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-09-12 sprendimu S. S. pripažinta neveiksnia, jai nustatyta nuolatinė globa ir jos globėja bei turto administratore paskirta dukra G. B.. S. S. motina G. D., mirusi 2010-05-30, 2001-10-29 testamentu jai priklausantį žemės sklypą ir gyvenamąjį namą su priklausiniais, taip pat 12,65 ha žemės sklypą ir 6,5 ha miško sklypą, esančius Panevėžio rajone, Nibragalio kaime, po savo mirties paliko sūnui B. D., kuris šioje byloje yra suinteresuotas asmuo. S. S. ir B. D., kurie yra pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą, dėl palikimo priėmimo per įstatymu nustatytą terminą į notaro įstaigą nesikreipė. Pareiškime teigiama, kad palikėjos motinos G. D. mirties dieną S. S. buvo reikalingas išlaikymas, kadangi palikimo atsiradimo metu dėl savo amžiaus ir sveikatos būklės ji buvo nedarbinga. Palikimo atsiradimo metu S. S. gavo pensiją bei priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, iš viso 928,05 Lt per mėnesį, turėjo piniginį indėlį bei žemės sklypą. Jos vaikai, t.y. dukra G. B. ir sūnus R. S. bei jos vyras A. S. teikė ir šiuo metu teikia išlaikymą. Palikimo atsiradimo metu jos būtinos išlaidos vienam mėnesiui sudaro 1 400 Lt. Būdama neveiksni ji negalėjo pasinaudoti savo teisėmis ir laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo, todėl prašė šias termino praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis ir atnaujinti terminą jos motinos G. D. palikimui priimti.

5Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013-11-11 sprendimu pareiškimą patenkino, nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. S. jos motinos G. D., mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, atnaujino S. S., atstovaujamai globėjos G. B., dėl svarbių priežasčių praleistą terminą motinos G. D., mirusios 2010 metų gegužės 30 d., palikimui pagal įstatymą priimti, trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Teismas konstatavo, kad G. D. 2001-10-29 testamentu žemę ir gyvenamąjį namą su priklausiniai, esančius Nibragalio k., Panevėžio r., paliko savo sūnui B. D.. Pareiškėja siekia paveldėti savo motinos palikimo privalomąją dalį. Pagal CK 5.20 str. 1 d. palikėjo vaikai, kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri jiems tektų paveldint pagal įstatymą. Tokiais atvejais būtina leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti objektyviai sumažėjusias asmens galimybes įsidarbinti, kitais būdais gauti pajamų ir kitas faktines aplinkybes, iš kurių visumos galima padaryti išvadą, jog palikėjo mirties dieną asmuo neturėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms ir objektyvios galimybės tokių pajamų gauti, nepretenduodamas į palikimo dalį. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad G. D. mirties dieną S. S. buvo reikalingas išlaikymas, kad tuo metu ją išlaikė abu vaikai (G. B. ir R. S.) bei S. S. sutuoktinis, kadangi S. S. gaunamų pajamų jos būtiniausiems poreikiams patenkinti nepakako, o pati S. S. dirbti jau nebegalėjo dėl savo sunkios sveikatos būklės. Teismas nustatė, kad dėl palikimo, mirus motinai, pareiškėja S. S. nesikreipė per įstatymu nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo, kadangi tuo metu jau sunkiai sirgo, o vėliau teismo sprendimu buvo pripažinta neveiksnia. Todėl, atsižvelgiant į konkrečias objektyvias bylos aplinkybes, į pareiškėjos elgesį bei protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus, neveiksnia pripažintos S. S., atstovaujamos globėjos G. B., nurodytos aplinkybės dėl praleisto termino palikimui priimti laikytinos svarbiomis, ir todėl prašymas tenkintinas ir terminas palikimui priimti atnaujintinas.

6Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo B. D. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos S. S., atstovaujamos globėjos G. B., pareiškimą atmesti. Nurodo, kad byloje neįrodyta, jog S. S. pajamos 2010 m. gegužės 30 d. buvo nepakankamos save išlaikyti, nes pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių neanalizavo. Byloje pateiktas poreikių paskaičiavimas yra deklaratyvus, neparemtas jokiais objektyviais įrodymais. Teismas nevertino aplinkybės, kad pareiškėjai kartu su sutuoktiniu nuosavybės teisėmis priklauso 25 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypas. Tuo atveju, jeigu S. S. pajamos buvo nepakankamos save išlaikyti, ji galėjo parduoti jai tenkančią miško sklypo dalį arba medieną ir taip save išlaikyti. Liudytoju apklausto pareiškėjos sūnaus parodymai, kad jis motinos išlaikymui skirdavo apie 200 Lt per mėnesį, vertintini kritiškai dėl giminystės ryšio. Negalima sutikti ir su praleisto termino palikimui priimti atnaujinimu, svarbia termino praleidimo priežastimi nurodant pareiškėjos ligą. Pateiktų medicininių dokumentų vertinimas reikalauja specialių žinių. Neturint specialių žinių, neįmanoma įvertinti, ar nurodyti pareiškėjos sveikatos sutrikimai galėjo trukdyti jai priimti palikimą per įstatymu nustatytą terminą. Teismas, vadovaudamasis CPK 443 str. 8 d., galėjo skirti medicininę ekspertizę, kad gauti atsakymą į šį klausimą. Be to, teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad globėja G. B. paskirta nuo 2012 m. spalio 15 d. Globėja turėjo nedelsdama pasirūpinti, kad jos motina priimtų palikimą, bet į teismą kreipėsi tik po aštuonių mėnesių. Teismas neanalizavo, kokios aplinkybės sutrukdė globėjai anksčiau kreiptis dėl palikimo priėmimo. Nepagrįstas teismo teiginys, kad termino atnaujinimas negalėtų pažeisti suinteresuotų asmenų interesų. Pareiškėjai atnaujinus terminą G. D. palikimui priimti, jam tenkanti palikimo dalis sumažėtų iki ¾. Nustačius, kad terminas palikimui priimti atnaujintas nepagrįstai, nebeliktų pagrindo nustatinėti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai jos motinos mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas.

7Pareiškėjos globėja G. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino pareiškėjai sutuoktinio ir vaikų teikiamo išlaikymo reikalingumo faktą. S. S., palikimo atsiradimo momentu būdama sunkios ir kritiškos būklės, iš jos gaunamų pajamų negalėjo išsilaikyti. Parduoti mišką ir gauti pajamas nei pareiškėja, nei sutuoktinis, kuris mirė 2013 m. gruodžio mėn., dėl fizinės būklės negalėjo. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje pateiktus medicininius dokumentus, iš kurių matyti, kad ji sunkiai sirgo, dėl ko teismo sprendimu buvo pripažinta neveiksnia. Nepagrįstas apelianto argumentas, kad globėja G. B. anksčiau galėjo kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo, nes, ginant pareiškėjos interesus, į teismą su pareiškimu buvo kreiptasi per protingą terminą.

8Apeliacinis skundas tenkintinas.

9Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

10Pagal CK 5.20 straipsnio 1 dalį palikėjo vaikai, kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau. Taigi paveldėjimo pagal testamentą atveju teisę į privalomąją palikimo dalį turi ir suaugę palikėjo vaikai, kuriems palikimo atsiradimo dieną reikalingas išlaikymas, t. y. kurie dėl tam tikrų priežasčių neturi pajamų arba turi jų nepakankamai būtinoms gyvenimo reikmėms tenkinti.

11Pagal kasacinio teismo praktiką CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisė į privalomąją palikimo dalį siejama ne su viena ar keliomis aplinkybėmis, susijusiomis su asmens, pretenduojančio į privalomąją palikimo dalį, amžiumi, sveikatos būkle, darbingumu ar pajamomis, o su būtinumu leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti objektyviai sumažėjusias asmens galimybes įsidarbinti, kitais būdais gauti pajamų, taip pat su kitomis faktinėmis aplinkybėmis, iš kurių visumos galima padaryti išvadą, kad palikėjo mirties dieną asmuo neturėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms ir objektyvios galimybės tokių pajamų gauti, nepretenduodamas į palikimo dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2009; kt.); ši teisė nustatoma atsižvelgiant ir į kitas CK normas, kuriose nustatyti išlaikymo reikalingumo šeimos nariams kriterijai (CK 3.72 straipsnio 1, 2, 5, 6 dalys, 3.192, 3.205 straipsniai), tačiau kiekvienoje byloje teismai turi individualiai įvertinti nustatytas aplinkybes ir jų reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2008); atsižvelgiama ir į tai, kad tam tikra asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas yra susiję su atitinkamomis teisėmis: gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą; konstatavus, kad asmuo palikimo atsiradimo metu buvo būklės, kai jam reikalinga parama, reikia įvertinti ir tai, kad tokioje situacijoje jis įgyja ir teisę į paramą (pavyzdžiui, valstybės pašalpą), nepriklausomai nuo to, ar tokią teisę įgyvendino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2008 ir kt.). Taigi konkrečioje byloje sprendžiant klausimą, ar asmeniui reikalingas išlaikymas, turi būti įvertinamos visos palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens gautos pajamos, galimybės jų gauti, turėtas turtas ir turtinės teisės, taip pat konkretūs tokio asmens poreikiai, sudarantys būtinų gyvenimo reikmių visumą.

12Byloje nustatyta, kad G. D., mirusi 2010 m. gegužės 31 d., 2001 m. spalio 29 d. sudarytu testamentu (b. l. 26 , 65, 84) visą jai priklausantį žemės sklypą ir gyvenamąjį namą su priklausiniais, o taip pat 12,65 ha žemės sklypą ir 6,5 ha miško sklypą, esančius ( - ) , paliko savo sūnui iš antros santuokos B. D.. Pareiškėja S. S., atstovaujama globėjos G. B., siekia paveldėti privalomąją palikimo dalį CK 5.20 str. 1 d. pagrindu, kai jai jos motinos G. D. mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, nes ji dėl neįgalumo negalėjo gauti pakankamai pajamų. Byloje pateiktas neįgaliojo pažymėjimas (b. l. 22, 134) patvirtina, kad S. S. nuo 2009-10-14 iki 2012-10-14 pripažinta neįgalia su didelių specialiųjų poreikių lygiu, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-09-12 sprendimu pripažinta neveiksnia. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-10-15 nutartimi S. S. nustatyta nuolatinė globa ir jos globėja bei turto administratore paskirta dukra G. B.. Nustatyta, kad G. D. mirties dieną pareiškėjai kartu su sutuoktiniu A. S. nuosavybės teisėmis priklausė 25 ha žemės sklypas, tame tarpe 22, 25 ha miško (b. l. 105). Pareiškėja tuo laiku gavo 928,05 Lt pajamas (invalidumo ir nukentėjusių asmenų valstybinė našlių ir našlaičių pensijos, priežiūros išlaidų tikslinė kompensacija). Pareiškėja nurodo, kad jos poreikiams tenkinti reikėjo 1 400 Lt į mėnesį, todėl išlaikymą jai teikė sutuoktinis ir jos vaikai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjos poreikiams tenkinti nepakako jos gaunamų pajamų. Tačiau pirmosios instancijos teismas nevertino pareiškėjos galimybių gauti papildomas pajamas iš jai kartu su sutuoktiniu nuosavybės teisėmis priklausančio miško, ką pagrįstai nurodo apeliantas apeliaciniame skunde. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo (b. l. 105) matyti, kad S. S. ir A. S. priklausančio 25 ha žemės sklypo, tame tarpe 22,25 ha miško, vertė pagal 2003-12-24 įkainojimą sudarė 58 539 Lt. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nekilnojamojo turto vertės pokyčius, sprendžia, kad G. D. mirties dieną 2010-05-31 nurodyto nekilnojamojo turto vertė buvo žymiai didesnė ir pagrįstu laiko apelianto argumentą, jog pareiškėja turėjo galimybę iš nekilnojamojo turto gauti papildomas pajamas ir taip išsilaikyti savo lėšomis be kitų asmenų pagalbos. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas išlaikymo pareiškėjai palikėjos mirties dieną reikalingumo klausimą, neteisingai įvertino pareiškėjos turtinę padėtį, visiškai neįvertindamas pareiškėjai S. S. ir jos sutuoktiniui A. S. priklausančio 25 ha žemės sklypo, tame tarpe 22, 25 ha miško vertės. Nurodyto turto vertė, G. D. mirties dieną 2010-05-31, įvertinus minimalią 5 000,00 Lt už 1 ha žemės miško kainą, sudarė ne mažiau kaip 125 000,00 Lt, kas yra pakankamas pagrindas išvadai, kad pareiškėjai S. S. bendrosios jungtinės sutuoktinių teise priklausė didelės vertės turtas. Kaip jau buvo pasisakyta, pirmosios instancijos teismas nevertino fakto, kad pareiškėjai bendrosios jungtinės sutuoktinių teise priklausė didelės vertės turtas, kurį visą ar jo dalį realizavusi bei, įvertinant jos kas mėnesį gaunamas 928,05 Lt pajamas (invalidumo ir nukentėjusių asmenų valstybinė našlių ir našlaičių pensijos, priežiūros išlaidų tikslinė kompensacija) pareiškėja S. S. turėjo realią galimybę patenkinti savo poreikius be jokios papildomos kitų asmenų paramos. Aptartais įrodymais ir motyvais apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. S. jos motinos G. D. mirties dieną 2010-05-31 buvo reikalingas išlaikymas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, priimtinas naujas sprendimas – pareiškimas atmestinas (CK 326 str. 1 d. 2 p.).

13Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad išlaikymas pareiškėjai jos motinos mirties dieną nebuvo reikalingas, dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo nepasisako.

14Pareiškėjai Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013-02-18 sprendimu Nr.(1.2)-SP1-0412) dėl antrinės teisinės pagalbos pareiškėjos S. S. globėjai G. B. suteikta 100 proc. antrinė teisinė pagalba, todėl Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos bylinėjimosi išlaidos

15Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž a :

16Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Atmesti pareiškėjos S. S., atstovaujamos globėjos G. B., pareiškimą dėl išlaikymo reikalingumo fakto nustatymo palikimo privalomai daliai atsirasti bei praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuotiems asmenims B. D., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui.

17teisėjai

18Laimutė Sankauskaitė

19Margarita Dzelzienė

20Laimantas Misiūnas

21