Byla 2A-692/2012

Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės, Marytės Mitkuvienės ir Donato Šerno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Medstatyba“ ir uždarosios akcinė bendrovės ,,Fire experts“ apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1202-413/2011 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Bildunga“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei ,,Medinė sija“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Fire experts“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Medstatyba“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas BUAB „Bildunga“ kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Medinė sija“, ir, patikslinęs ieškinį, prašė: 1) pripažinti negaliojančiais 2008 m. rugpjūčio 26 d. susitarimą prie statybos rangos sutarties ir 2009 m. gegužės 11 d. reikalavimo perleidimo sutartį Nr. S-209a/09, sudarytus tarp ieškovo BUAB „Bildunga“ ir atsakovo UAB „Medinė sija“;

52) priteisti ieškovui iš atsakovo UAB „Medinė sija“ 60 000 Lt; 3) priteisti iš atsakovo 6 proc. dydžio procesines metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas (civilinė byla Nr. 2-1202-413/2011).

6Ieškovas BUAB „Bildunga“ taip pat kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Medstatyba“, ir ieškinį patikslinęs, prašė: 1) pripažinti negaliojančiais 2008 m. rugsėjo 10 d. papildomą susitarimą prie 2008 m. liepos 30 d. sutarties Nr. 47 ir 2009 m. gegužės 26 d. reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 20, sudarytus tarp ieškovo BUAB „Bildunga“ ir atsakovo UAB „Medstatyba“; 2) priteisti iš atsakovo UAB „Medstatyba“ 82 000 Lt bei grąžinti ieškovui iš atsakovo nerealizuotas 18 000 Lt sumos reikalavimo teises į likviduojamos Alytaus apskrities viršininko administracijos teisių perėmėją; 3) priteisti iš atsakovo 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas (prijungta civilinė byla Nr. 2-1203-413/2011).

7Ieškovas BUAB „Bildunga“ taip pat kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Fire experts“, prašydamas: 1) pripažinti negaliojančia 2009 m. gegužės 18 d. reikalavimo perleidimo sutartį Nr. S-223a/09, sudarytą tarp ieškovo ir atsakovo UAB „Fire experts“; 2) priteisti iš atsakovo UAB „Fire experts“ 14 000 Lt; 3) priteisti iš atsakovo 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas (prijungta civilinė byla Nr. 2-1201-413/2011).

8Ieškiniuose ieškovas nurodė, kad 2008 m. kovo 5 d. tarp jo ir atsakovo UAB „Medinė sija“ buvo sudaryta statybos rangos sutartis Nr. 28-05, pagal kurią atsakovas įsipareigojo atlikti statybos darbus, o ieškovas - už juos sumokėti. 2008 m. rugpjūčio 26 d. tarp jų buvo sudarytas susitarimas prie statybos rangos sutarties, kuriuo 2008 m. kovo 5 d. statybos rangos sutartis buvo papildyta 4.10 punktu, numatančiu, kad ieškovui vėluojant ar negalint atsiskaityti su atsakovu dėl finansinių sunkumų, atsakovas įgyja reikalavimo teisę į ieškovo debitorių skolas, nepaisant to, ar debitoriai susiję su atsakovo atliekamų darbų objektais, ar nesusiję. Papildomu susitarimu ieškovas taip pat įsipareigojo atsakovui pareikalavus per 10 dienų pasirašyti reikalavimo į savo debitorius perleidimo sutartį tokia skolos apimtimi, kuria ieškovas bus nesumokėjęs atsakovui už atliktus darbus. 2010 m. rugpjūčio 19 d. pranešimu atsakovas informavo ieškovo administratorių, jog tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta 2009 m. gegužės 11 d. reikalavimo perleidimo sutartis Nr. S-209a/09, pagal kurią ieškovas perleido atsakovui 60 000 Lt sumos reikalavimo teisę į savo skolininką Alytaus apskrities viršininko administraciją, bei nurodė, jog minėtą reikalavimo teisę jis jau yra realizavęs ir šią sumą iš Alytaus apskrities viršininko administracijos jau yra gavęs.

9Taip pat ieškovas nurodė, kad 2008 m. liepos 30 d. tarp jo ir atsakovo UAB „Medstatyba“ buvo sudaryta sutartis Nr. 47, pagal kurią atsakovas įsipareigojo paruošti techninį projektą ir brėžinius, o ieškovas - už šiuos darbus sumokėti. 2008 m. rugsėjo 10 d. tarp jų buvo sudarytas papildomas susitarimas, kuriuo 2008 m. liepos 30 d. sutartis buvo papildyta 3.4 punktu, numatančiu, kad ieškovui vėluojant atsiskaityti ar negalint atsiskaityti su atsakovu, atsakovas įgyja reikalavimo teisę į ieškovo gautinas sumas iš bet kurių ieškovo debitorių, nepaisant to, ar atsakovo atlikti darbai buvo susiję su debitoriumi, ar nesusiję. Papildomu susitarimu ieškovas taip pat įsipareigojo atsakovui pareikalavus per 10 d. pasirašyti reikalavimo į savo debitorius perleidimo sutartį tokia skolos apimtimi, kuria ieškovas bus nesumokėjęs atsakovui už atliktus darbus. 2010 m. rugpjūčio 10 d. raštu atsakovas UAB „Medstatyba“ informavo ieškovo administratorių, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta 2009 m. gegužės 26 d. reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 20, pagal kurią ieškovas perleido UAB „Medstatyba“ 100 000 Lt sumos reikalavimo teisę į savo skolininką Alytaus apskrities viršininko administraciją. Atsakovas taip pat nurodė, jog iš Alytaus apskrities viršininko administracijos jau yra gavęs 82 000 Lt.

10Ieškovas taip pat nurodė, kad 2008 m. rugsėjo 10 d. tarp jo ir atsakovo UAB „Fire experts“ buvo sudaryta statybos subrangos sutartis Nr. S-204/08, pagal kurią atsakovas įsipareigojo atlikti statybos darbus, o ieškovas - už juos sumokėti. 2009 m. kovo 4 d. tarp jų buvo sudarytas papildomas susitarimas prie statybos subrangos sutarties, kuriuo 2008 m. rugsėjo 10 d. statybos subrangos sutartis buvo papildyta 8.6 punktu, numatančiu, kad ieškovui vėluojant atsiskaityti už atliktus darbus, atsakovas įgyja reikalavimo teisę į ieškovo debitorių skolas, nepaisant to, ar debitoriai susiję su atsakovo atliekamų darbų objektais, ar nesusiję. Papildomu susitarimu ieškovas įsipareigojo atsakovui pareikalavus per 5 dienas pasirašyti reikalavimo į savo debitorius perleidimo sutartį tokia skolos apimtimi, kokia ieškovas bus nesumokėjęs atsakovui už atliktus darbus. 2010 m. rugpjūčio 13 d. pranešimu atsakovas informavo ieškovo administratorių, kad tarp ieškovo ir jo buvo sudaryta 2009 m. gegužės 18 d. reikalavimo perleidimo sutartis Nr. S-223a/09, kuria ieškovas perleido atsakovui 14 000 Lt sumos reikalavimo teisę į savo skolininką Alytaus apskrities viršininko administraciją.

11Ieškovo teigimu, tokiais veiksmais buvo pažeisti kitų BUAB „Bildunga“ kreditorių turtiniai interesai, nes minėti atsakovai įgijo pirmenybę kitų ieškovo kreditorių atžvilgiu patenkinti savo finansinius reikalavimus.

12Ieškovas nurodė, kad 2008 m. balanso duomenimis, 2008 m. gruodžio 31 dienai įmonė buvo nemoki – jos įsipareigojimai viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 18 d. nutartimi įmonei buvo iškelta bankroto byla, minėta nutartis įsiteisėjo 2009 m. birželio 30 d. Todėl, anot ieškovo, yra pagrindas daryti išvadą, jog laikotarpiu nuo 2008 m. gruodžio 31 d. iki 2009 m. birželio 30 d. įmonės finansinė būklė buvo ypač sunki. Ieškovas taip pat pažymėjo, kad 2009 m. kovo 27 d. pranešimu draudimo bendrovė UAB „Euler Hermes Services Lietuva“ informavo BUAB „Bildunga“ apie pradelstą 76 995,54 Lt įsiskolinimą kreditoriui UAB „Lankava“ ir įspėjo, kad neatsiskaičius, bus kreiptasi į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Iš 2009 m. gegužės 4 d. pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, kur vienas iš pareiškėjų yra UAB „Lankava“, matyti, kad BUAB „Bildunga“ į raginimus atsiskaityti nereagavo ir iki bankroto bylos iškėlimo savo įsiskolinimo kreditoriui UAB „Lankava“ nepadengė. Anot ieškovo, tai, kad BUAB „Bildunga“ turėjo daugiau pradelstų įsiskolinimų kitiems savo kreditoriams, patvirtina ir kreditoriaus UAB „Sumeda“ Alytaus rajono apylinkės teismui 2009 m. birželio 30 d. pateiktas pareiškimas dėl 88 001,73 Lt skolos išieškojimo iš UAB „Bildunga“. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, ieškovas padarė išvadą, jog BUAB „Bildunga“, nors ir turėdamas didelės sumos pradelstų įsiskolinimų kitiems kreditoriams ir būdamas faktiškai nemokus, tačiau vis tiek sudarydamas ginčijamus sandorius, suteikė nepagrįstą pirmenybę atsakovams, nors žinojo, jog nebus pajėgus atsiskaityti su visais savo kreditoriais, ką turėjo suprasti ir atsakovas. Tai, pasak ieškovo, pažeidė kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių turtinius interesus, todėl yra pagrindas ginčijamus sandorius pripažinti negaliojančiais pagal CK 6.66 straipsnį.

13Ieškovas taip pat nurodė, kad apie ginčijamus sandorius jis sužinojo 2010 m. rugpjūčio mėnesį, todėl, jo nuomone, vienerių metų ieškinio senaties termino sandoriams ginčyti nepraleido.

14Ieškovo nuomone, byloje nustatytos visos CK 6.66 straipsnio sąlygos ieškinio reikalavimams patenkinti. Be to, sandorių sudarymo metu galiojo laikinas ieškovo viso turto areštas, kas pagal suformuotą teisminę praktiką ir Turto areštų aktų registro įstatymo 11 straipsnio 1 dalį reiškia, jog iki ieškovas kreipsis į antstolį dėl atsakovo turto aprašo sudarymo, realiai areštuojamas visas atsakovui nuosavybės teise priklausantis turtas. Kadangi turto arešto duomenys yra vieši, anot ieškovo, atsakovams sudarant reikalavimo perleidimo sandorius, ši aplinkybė turėjo būti žinoma. Tokiu būdu, ieškovo nuomone, ginčijami sandoriai pažeidė imperatyvius įstatymo reikalavimus (draudimus), kitų ieškovo kreditorių teises, todėl yra niekinai ir negaliojantys nuo jų sudarymo momento CK 1.80 straipsnio 1 dalies ir 1.81 straipsnio 1 dalies prasme (103-112 b. l., 2 t. civ. b. Nr. 2-1202-413/2011).

15Kauno apygardos teismas 2011 m. vasario 24 d. nutartimi civilines bylas pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Bildunga“ ieškinius atsakovams uždarajai akcinei bendrovei ,,Medinė sija“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Fire experts“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Medstatyba“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais sujungė į vieną bylą.

16II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

17Kauno apygardos teismas 2011 m. balandžio 28 d. sprendimu ieškovo BUAB „Bildunga“ ieškinį patenkino iš dalies:

181) pripažino negaliojančia nuo jos sudarymo dienos 2009 m. gegužės 18 d. reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Bildunga“ ir UAB „Fire experts“, nusprendė taikyti restituciją ir priteisė ieškovui BUAB „Bildunga“ iš atsakovo UAB „Fire experts“ 14 000 Lt;

192) pripažino negaliojančia nuo jos sudarymo dienos 2009 m. gegužės 26 d. reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Bildunga“ ir UAB „Medstatyba“, nusprendė taikyti restituciją ir priteisė ieškovui BUAB „Bildunga“ iš atsakovo UAB „Medstatyba“ 82 000 Lt, taip pat nurodė grąžinti ieškovui BUAB „Bildunga“ iš atsakovo UAB „Medstatyba“ nerealizuotą 18 000 Lt dydžio reikalavimo teisę į likviduojamos Alytaus apskrities viršininko administracijos teisių perėmėją;

203) priteisė iš atsakovų UAB „Medstatyba“ ir UAB „Fire experts“ ieškovui BUAB „Bildunga“ po 1 437 Lt atstovavimo išlaidų ir po 35,58 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

21Kitą ieškinio dalį teismas atmetė.

22Teismas nustatė, kad pagal 2009 m. gegužės 25 d. Dokumentų tvarkymo sutartį ginčijamas reikalavimo perleidimo sutartis kartu su kitais dokumentais 2009 m. liepos 10 d. ieškovas perdavė saugoti ir tvarkyti UAB „Luodė“. Todėl, anot teismo, šiuo atveju CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo 2009 m. gegužės 25 d. Kadangi ieškovas į teismą su ieškiniais kreipėsi tik 2010 m. rugpjūčio 30 d., jis praleido įstatymu nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą ir šio termino atnaujinti neprašė. Ieškovo argumentus, jog tarp 2009 m. liepos 10 d. perduotų UAB „Luodė“ saugojimui ir tvarkymui įmonės dokumentų ginčijamų sutarčių nebuvo, teismas pripažino nepagrįstais, nustatęs, kad jie prieštarauja faktiniams bylos duomenims. Teismas konstatavo, jog nagrinėjamoje byloje ginčijant sandorius actio Pauliana pagrindu nėra CK 6.66 straipsnio 3 dalyje numatytos sąlygos.

23Teismas taip pat pažymėjo, jog sandoriams ginčyti actio Pauliana pagrindu pagal analogiją ĮBĮ nuostatos netaikytinos. Anot teismo, nors įmonės balanso duomenys ir kiti rašytiniai įrodymai apie įmonės finansinę padėtį patvirtina, kad iki jai buvo iškelta bankroto byla, UAB „Bildunga“ turėjo finansinių sunkumų, tačiau įmonės veikla nebuvo nutrūkusi, ji planavo pajamas ir trumpalaikiai įsipareigojimai tiekėjams bei darbuotojams buvo mažesni už įmonės turimo turto vertę. Teismas, atsižvelgęs į kasacinio teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010, suformuotą praktiką, konstatavo, kad skolininko (ieškovo) sudaryti ginčijami reikalavimo perleidimo sandoriai jų sudarymo metu nebuvo draudžiami ir atitiko įprastą verslo praktiką. Teismo teigimu, nėra pagrindo išvadai, kad dėl tokių skolininko veiksmų įmonė tapo nemoki arba kitaip pažeidė kitų įmonės kreditorių interesus, nepagrįstai taikydama pirmenybę atsakovams kitų jos kreditorių atžvilgiu, nes ieškovas neįrodė, jog dėl sudarytų sandorių sumažėjo ieškovo (skolininko) galimybė atsiskaityti su kitais kreditoriais, žymiai pakito jo turto masė ir turtinė padėtis, buvo pažeistos kitų kreditorių teisės. Teismas padarė išvadą, kad tarp UAB „Bildunga“ ir UAB „Medinė sija“ 2008 m. kovo 5 d. sudarytos pagrindinės sutarties ir 2008 m. rugpjūčio 26 d. jos papildymo 4.10 punktu metu ieškovo (skolininko) nemokumo faktas nebuvo konstatuotas, įmonės balanso duomenimis skolininko turto balansas buvo teigiamas ir jo turimo turto vertė buvo didesnė už finansinius įsipareigojimus. Iki ginčijamo reikalavimo perleidimo sandorio sudarymo areštai ir draudimai visam skolininko turtui ir turtinėms teisėms nebuvo taikyti (tai padaryta 2009 m. gegužės 12 d. ir vėlesnėmis teismų nutartimis). Teismas padarė išvadą, kad tarp ieškovo ir UAB „Medinė sija“ susiklosčiusioje situacijoje UAB „Bildunga“ privalėjo sudaryti su atsakovu reikalavimo perleidimo sandorį, o jo šalių nesąžiningumo fakto nebuvo.

24Kitokias išvadas teismas padarė dėl kitų dviejų atsakovų ir UAB „Bildunga“ sudarytų ginčijamų sandorių. Atsižvelgdamas į tai, kad UAB „Medstatyba“ pagal 2008 m. liepos 30 d. sutartį darbus turėjo atlikti iki 2008 m. lapkričio 30 d., tačiau juos atliko 2009 m. sausio 8 d., teismas konstatavo, jog ginčijamo 2008 m. rugsėjo 10 d. papildomo susitarimo sudarymo metu, kuriuo skolininkas įsipareigojo sudaryti ginčijamą reikalavimo perleidimo sutartį (2009 m. gegužės 26 d. sutartis), nebuvo suėję skolos mokėjimo pagal pagrindinę sutartį terminai, nenustatytas atsiskaitymo tvarkos pažeidimo faktas, todėl, anot teismo, papildomo susitarimo sudarymas kelia abejonių, kadangi sudaryti šį susitarimą nurodytomis aplinkybėmis nebuvo būtinumo. Teismas taip pat pažymėjo, kad skolininko ir kreditorių UAB „Medstatyba“ bei UAB „Fire experts“ reikalavimo perleidimo sandorių sudarymo metu (2009-05-18 ir 2009-05-26) teisme pagal kitų skolininko kreditorių - UAB „Stomix Vilnius“, UAB „Stiebasta“ ir A. Knystauto įmonės „Sunkrida“ - pareikštas finansines pretenzijas teismo 2009 m. gegužės 12 - 13 d. nutartimis ieškovui buvo taikyti turto areštai ir draudimai disponuoti turtinėmis teisėmis. Teismas nustatė, kad ieškovui buvo žinoma apie įmonei 2005 m. gegužės 12 -13 d. teismų taikytus draudimus ir areštus. Teismas taip pat nurodė, kad turto arešto registro duomenys yra vieši, todėl atsakovai UAB „Medstatyba“ ir UAB „Fire experts“, sudarydami ginčijamus sandorius, kai skolininko turtas ir turtinės teisės buvo areštuotos, elgėsi nesąžiningai. Teismas nepagrįstais pripažino UAB „Medstatyba“ teiginius, jog ginčijamų sandorių sudarymo metu skolininko areštuoto turto būklė buvo pasikeitusi iš laikinosios į baigtinę ir neareštuota turto dalis galėjo būti panaudota kitų kreditorių reikalavimams užtikrinti. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad kreditoriaus UAB „Stomix Vilnius“ 558 501,10 Lt reikalavimų užtikrinimui 2009 m. gegužės 12 d. laikinoji arešto būklė į baigtinę pasikeitė tik 2009 m. birželio 2 d., o kreditoriaus UAB „Stiebasta“ - 2009 m. birželio 3 d., t. y. abiem atvejais po ginčijamų sandorių sudarymo. Paminėtais areštų aktais iš esmės buvo areštuotas visas skolininko turtas. Šių aplinkybių pagrindu teismas konstatavo, kad ieškovo reikalavimas pripažinti ginčijamus sandorius negaliojančiais pagal actio Pauliana taisykles negali būti tenkinamas, kadangi nėra tam visų būtinų sąlygų, numatytų CK 6.66 straipsnyje, viseto.

25Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovas ginčija sandorius ne tik actio Pauliana pagrindu, bet ir kitais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais - CK 1.80 straipsnio 1 dalies bei 1.81 straipsnio 1 dalies normomis, nurodydamas, kad priverstinai areštavus skolininko nuosavybės teises į jo turtą, ginčijamų sandorių sudarymas buvo negalimas ir sutikdamas su tokia ieškovo argumentacija bei konstatavus sandorio šalių nesąžiningumo faktą, teismas nusprendė, kad skolininko UAB „Bildunga“ ir atsakovų UAB „Medstatyba“ bei UAB „Fire experts“ 2005 m. gegužės 18 d. ir 2009 m. gegužės 26 d. sudaryti reikalavimo perleidimo sandoriai prieštaravo imperatyvioms įstatymų nuostatoms, draudžiančioms disponuoti turtu, kai nustatomi nuosavybės teisių apribojimai. Todėl ieškovo reikalavimą CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu teismas pripažino pagrįstu. Teismas taip pat nurodė, kad pripažinus sandorius negaliojančiais, atsakovai turi grąžinti ieškovui tai, ką jie gavo pagal šiuos sandorius iš Alytaus apskrities viršininko administracijos.

26III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į jį argumentai

27Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Medstatyba“ prašo Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 28 d. sprendimą panaikinti ir ieškovo BUAB „Bildunga“ ieškinį, pareikštą UAB „Medstatyba“ atžvilgiu, atmesti. Atsakovas taip pat prašo priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

28Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Kauno apygardos teismas savo sprendime konstatavo, kad UAB „Bildunga“ buvo moki ir turėjo daug nekilnojamojo bei kilnojamojo turto, todėl net ir pritaikius areštus bei nustačius jų baigtinę būklę likusių resursų pakako įmonės veiklai vykdyti ir atsiskaityti su kreditoriais. Nepaisant šio fakto, Kauno apygardos teismas savo sprendime skirtingai sprendė ginčijamų reikalavimo teisių perleidimo sutarčių galiojimo klausimus, vienu metu netenkindamas ieškovo reikalavimų UAB „Medinė sija“ atžvilgiu ir pripažindamas negaliojančiomis 2009 m. gegužės 18 d. ir 2009 m. gegužės 26 d. atitinkamai su UAB „Fire experts“ ir UAB „Bildunga“ sudarytas reikalavimo teisės perleidimo sutartis. Vienintelis teismo nurodytas argumentas ir pateisinimas tokiam diferencijuotam analogiškų situacijų sprendimui buvo tai, kad reikalavimo perleidimo sandorių su UAB „Fire experts“ ir UAB „Bildunga“ sudarymo metu UAB „Bildunga“ turtui buvo taikyta laikina arešto būklė, o vadovaujantis Lietuvos Respublikos turto areštų registro įstatymo 11 straipsnio l dalimi ir Civilinio proceso kodekso 675 straipsnio 1 dalimi, tokie sandoriai formaliai negalėjo būti sudaryti.
2. Kauno apygardos teismas, ignoruodamas faktus, jog UAB „Bildunga“ sandorių sudarymo metu buvo mokus, sandoriai sudaryti nepažeidžiant jokių kitų kreditorių interesų, priimdamas sprendimą byloje pažeidė CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Akivaizdu, kad tarp UAB „Bildunga“ ir UAB „Medinė sija“, UAB „Fire experts“ ir UAB „Medstatyba“ susiklostė analogiškos situacijos, kurios turėtų būti vertinamos vienodai. Nepaisant to, Kauno apygardos teismas skirtingai traktavo sudarytus reikalavimo teisių perleidimo sandorius bei priėmė skirtingus sprendimus atsakovų atžvilgiu formaliais pagrindais. Anot apelianto, formalus įstatymų taikymas yra nesuderinamas su CK 1.5 straipsnyje numatytais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.
3. Teismas, pripažindamas sandorius negaliojančiais 1.80 straipsnio pagrindu, nemotyvavo, kodėl, jo nuomone, Turto areštų registro įstatymo 11 straipsnio l dalis laikytina imperatyvia teisės norma. Apelianto nuomone, minėta straipsnio dalis nėra imperatyvi teisės norma. Ši teisės norma apibrėžia atvejus, kai turto arešto aktas laikinai registruojamas turto areštų registre, tačiau dėl to ji nėra laikytina imperatyvia.
4. Anot apelianto, Civilinio proceso kodekso 675 straipsnio 1 dalies norma taip pat nėra laikytina imperatyvia teisės norma, nes ji yra ne materialinė, o procesinė teisės norma. Be to, joje akcentuojamas disponavimo uždraudimo laikinas pobūdis.
5. Kadangi bylos aplinkybės patvirtina, jog baigtinė arešto būklė buvo nustatyta 2009 m. birželio 2 d. ir areštuoto turto visiškai užteko UAB „Stomix Vilnius“ reikalavimams patenkinti, UAB „Stiebasta“ ir UAB „Omnistata“ reikalavimu baigtinės areštų būklės įregistruotos atitinkamai 2009 m. birželio 3 d. ir 2009 m. birželio 8 d. ir jų reikalavimai taip pat buvo visiškai užtikrinti, todėl akivaizdu, kad po 2009 m. birželio 8 d. reikalavimo perleidimo sandoris tikrai galėjo būti sudarytas.

29Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Fire experts“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 28 d. sprendimo dalį, kuria buvo pripažinta negaliojančia 2009 m. gegužės 19 d. tarp ieškovo ir jo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, ir priimti naują sprendimą – ieškinio dalį, kuria prašoma pripažinti 2009 m. gegužės 19 d. reikalavimo perleidimo sutartį negaliojančia, atmesti.

30Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas pripažino, jog UAB „Bildunga“ ir UAB „Fire experts“ 2009 m. gegužės 19 d. sudarytas sandoris pažeidė imperatyvias įstatymo normas, nes sandorio sudarymo metu galiojo teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – UAB „Bidunga“ turto areštas, turto arešto būklė nebuvo baigtinė, todėl pagal Turto arešto aktų registro įstatymo 11 straipsnio 1 dalį laikoma, kad areštuotas visas UAB „Bildunga“ turtas ir toks sandoris buvo negalimas. Anot apelianto, toks materialinės teisės normų aiškinimas ir taikymas neatitinka CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų bendrųjų teisės principų. Pažymėtina, kad UAB ,,Medinė sija“ atžvilgiu ieškinys buvo atmestas vien todėl, kad UAB ,,Bildunga“ taikytos laikinosios apsaugos priemonės - turto areštas - buvo baigtinės būklės, buvo areštuotas konkretus turtas.

312. 2009 m. birželio 4 d. buvo areštuotas konkretus UAB „Bildunga“ turtas. Taigi, turto pakako, nebuvo areštuotos UAB „Bildunga“ lėšos, esančios pas trečiuosius asmenis, t. y. esančius Alytaus apskrities viršininko administracijoje, į kurias ginčijamu sandoriu buvo perleista reikalavimo teisė UAB „Fire experts“. Sukonkretinus areštuotiną turtą, UAB ,,Bildunga“ turto turėjo daugiau, negu būtina teismo nutartims įvykdyti, ir jokie kreditorių, kurių prašymu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, interesai nebuvo pažeisti.

323. Teismui priėmus nutartį taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki antstolis aprašo konkretų areštuojamą turtą, teismas laikė, kad buvo areštuotas visas įmonės turtas ir reikalavimo perleidimo sutarties sudarymas buvo negalimas. Kadangi kreipimasis į antstolį priklauso tik nuo ieškovo valios, pagal teismo išaiškinimą, reiškia, jog asmuo, kurio atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės, neturi teisės sudaryti jokio sandorio, nes visi sandoriai, iki ieškovas kreipsis į antstolį, o kreipimasis į antstolį išimtinai priklauso nuo ieškovo valios, prieštarautų Turto areštų aktų registro įstatymo 11 straipsniui, nes atsiskaitoma būtent iš areštuotų lėšų. Tokiu materialinės teisės aiškinimu ir taikymu, anot apelianto, suteikiamos visos galimybės kreditoriams ar tariamiems kreditoriams piktnaudžiauti teise, netgi ribojant skolininko galimybes gintis nuo nepagrįstų ieškovo (kreditoriaus) reikalavimų, kurių pagrįstumo taikant laikinąsias apsaugos priemones teismas nevertina. Pirmosios instancijos teismo išaiškinimas pažeidžia CPK 17 straipsnyje numatytą lygiateisiškumo principą.

33Atsiliepimu į atsakovo UAB „Fire experts“ apeliacinį skundą atsakovas UAB „Medstatyba“ palaiko atsakovo UAB „Fire experts“ poziciją ir apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus bei prašo atsakovo apeliacinį skundą tenkinti.

34Atsiliepimu į atsakovų UAB „Medstatyba“ ir UAB „Fire experts“ apeliacinius skundus ieškovas BUAB „Bildunga“ prašo atmesti apeliantų apeliacinius skundus ir palikti Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 28 d. sprendimą nepakeistą. Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

35Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas ir priėmė pagrįstą sprendimą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad sudaryto sandorio metu galiojo teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės - UAB „Bildunga“ turto areštas, turto arešto aktų registre šis turto areštas buvo registruotas kaip laikina būklė, todėl šiuo sandoriu buvo pažeistas ne tik Laikinasis mokėjimų eilės tvarkos įstatymas, tačiau ir imperatyvios teisės normos, nustatančios, kad laikino turto arešto metu areštuojamas visas turtas ir negalimas joks turto perleidimas (Turto arešto registrų įstatymo 4 str., 11 str., CPK 145 str. 6 p. bei 8 p.).
2. Atsakovo UAB „Medstatyba“ teiginiai dėl UAB „Bildunga“ mokumo sandorių sudarymo metu neatitinka objektyvios realybės ir prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, įsiteisėjusioms teismų nutartims bankroto byloje bei paties atsakovo UAB „Medstatyba“ apeliaciniame skunde nurodytiems argumentams, kuriais jis patvirtino, jog UAB „Bildunga“ vėlavo su atsiskaitymais ir buvo kilę pagrįsti įtarimai dėl apmokėjimo už darbus.
3. UAB „Bildunga“, būdama nemoki įmonė, suteikė pirmenybės teisę atsakovams (t. y. tik keletui kreditorių), tokiu būdu pažeisdama kitų kreditorių interesus bei Laikinąjį mokėjimų eilės tvarkos įstatymą, ir likus mažiau nei mėnesiui iki bankroto bylos iškėlimo patenkino atsakovų finansinius reikalavimus visiškai. Atsakovai, gaudami šį savo reikalavimų įvykdymą, buvo nesąžiningi, nes žinojo apie UAB „Bildunga“ nemokumą bei egzistuojančius įsiskolinimus kontrahentams (preziumuojama, kad viešuose registruose esanti informacija yra žinoma šalims).
4. Remiantis preziumpcija, turto arešto duomenys yra žinomi kiekvienam asmeniui, jeigu turto arešto aktas yra įregistruotas turto arešto aktų registre, šio registro duomenys yra vieši ir su jais gali susipažinti kiekvienas asmuo (Turto areštų aktų registro įstatymas 5 str. 2 d.). Bylos šalys yra statybos versle dirbantys juridiniai asmenys, kuriems taikytini didesni reikalavimai tiek sudarant sutartis, tiek jas vykdant, t. y. perleidžiant reikalavimo teises, ir gaunat mokėjimus, pagal šias sutartis iš viešo asmens (Alytaus apskrities viršininko administracijos), turėti viešą informaciją apie verslo partneriams taikomus vienokius ar kitokius veiklos apribojimus, pareikštus ieškinius teismuose ir kt. Iš Teismų sistemos LITEKO duomenų buvo matoma apie ginčo sandorių metu jau egzistuojančių civilinių bylų prieš BUAB „Bildunga“ skaičių ir jai reiškiamų reikalavimų sumą bei pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Todėl, anot ieškovo, konstatuotina, kad atsakovams, kaip ieškovo kreditoriams, šis faktas buvo ar turėjo būti žinomas ir atitinkamai buvo ir turėjo būti žinoma, kad nei ieškovas, nei kiti asmenys (Alytaus apskrities viršininko administracija), kurių žinioje buvo ieškovo turtas, neturėjo teisės juo disponuoti, t. y. skirti šį turtą atsiskaitymui su atsakovais (CK 6.38 str.).

36Atsiliepimu į atsakovo UAB „Medstatyba“ apeliacinį skundą atsakovas UAB „Fire experts“ palaiko atsakovo UAB „Medstatyba“ poziciją ir apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus bei prašo atsakovo apeliacinį skundą tenkinti. Atsiliepimą grindžia iš esmės analogiškais motyvais, nurodytais apeliaciniame skunde.

37Teisėjų kolegija konstatuoja:

38apeliaciniai skundai netenkintini, Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 28 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

39IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

40Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

41Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Medstatyba“ ir uždarosios akcinė bendrovės ,,Fire experts“ apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 28 d. sprendimo, daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų Civilinio proceso kodekso 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas apeliaciniuose skunduose išdėstytais argumentais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

42Šioje byloje ginčijamus sandorius - 2009 m. gegužės 18 d. tarp UAB „Bildunga“ ir UAB „Fire experts“ sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį ir 2009 m. gegužės 26 d. tarp UAB „Bildunga“ ir UAB „Medstatyba“ sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį - pirmosios instancijos teismas pripažino negaliojančiomis CK 1.80 straipsnyje numatytu sandorių negaliojimo pagrindu, padaręs išvadą, kad šie sandoriai prieštaravo imperatyvioms įstatymų nuostatoms, draudžiančioms disponuoti turtu, kai nustatomi nuosavybės teisių apribojimai. Tokią išvadą darydamas, pirmosios instancijos teismas sutiko su ieškovo argumentacija, kad ginčijamais sandoriais buvo pažeisti Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo 11 straipsnio 1 dalies ir Civilinio proceso kodekso 675 straipsnio 1 dalies reikalavimai.

43Negaliojantys sandoriai yra skirstomi į niekinius ir nuginčijamus (CK 1.78 str.). Sandoris, kurį pripažinti negaliojančiu būtinas teismo sprendimas, yra nuginčijamas sandoris. Niekiniu sandoris gali būti laikomas tik tada, kai yra įstatymu nustatyti pagrindai (CK 1.78 str. 3 d.). Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantys ir pažeidžiantys jų reikalavimus sandoriai visuomet yra niekiniai ir negaliojantys. Tai įsakmiai nurodyta Civilinio kodekso 1.80 straipsnio 1 dalyje.

44Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, nagrinėjant ginčą dėl sandorio negaliojimo CK 1.80 straipsnyje numatytu pagrindu, yra pažymėta, kad šiam sandorių negaliojimo pagrindui taikyti reikia nustatyti tokias sąlygas: pirma, kad teisės norma, kuriai, ieškovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvi; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas. Nustatant, ar teisės norma yra imperatyvi, yra svarbus lingvistinis jos aiškinimas – jeigu vartojami žodžiai „draudžiama“, „neturi teisės“, „privalo būti“ ir pan., tai darytina išvada, kad teisės norma yra imperatyvi. Jeigu teisės normoje nėra aiškiai išreikšto imperatyvo, sprendžiant dėl normos imperatyvumo, vadovaujamasi civilinės teisės normų aiškinimo principais: atsižvelgiama į tam tikros teisės normos tikslus ir uždavinius, objektą ir interesą, kurį ta teisės norma gina, taip pat tos teisės normos sisteminius ryšius su kitomis normomis ir t. t. (CK 1.9 straipsnis). Nustačius, kad tam tikra teisės norma yra imperatyvi, reikia išsiaiškinti, ar konkretus sandoris sudarytas pažeidžiant šioje normoje įtvirtintą įsakmų reikalavimą arba draudimą ir ar šio pažeidimas lemia būtent sandorio negaliojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2008, 2010 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-480/2010).

45Pagal CPK 675 straipsnio 1 dalies nuostatą, skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisių į skolininko turtą ar atskirų šios teisės sudėtinių dalių - valdymo, naudojimo ar disponavimo - laikinas uždraudimas ar apribojimas.

46Disponavimas turtu, kaip viena iš sudėtinių nuosavybės teisės dalių, yra suprantamas kaip teisė nustatyti, taigi ir pakeisti, turto teisinę padėtį, jo teisinį likimą, pakeisti jo ekonominę būklę. Taigi, pagal CK 675 straipsnio 1 dalies nuostatą, turto areštas, kai apribojama disponavimo areštuotu turtu teisė, yra laikinas teisės nustatyti, pakeisti turto teisinę padėtį, jo teisinį likimą, bei ekonominę būklę, uždraudimas, kurį apima ir sandorių, kuriais perleidžiama turto nuosavybės teisė kitam asmeniui, laikinas uždraudimas. Taigi, šioje teisės normoje yra aiškiai išreikštas imperatyvas, pavartojant žodį „uždraudimas“, kas reiškia, jog pritaikius turto areštą, arešto laikotarpiu areštuotu turtu draudžiama įgyvendinti nuosavybės teises į areštuotą turtą ar atskiras šių teisių sudėtines dalis (dalį) ir tokio draudimo nepaisymas reiškia būtent tai, kad yra pažeidžiama imperatyvi įstatymo norma.

47Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu pripažinti 2009 m. gegužės 26 d. tarp UAB „Bildunga“ ir UAB „Medstatyba“ sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį negaliojančia, atsakovas UAB „Medstatyba“ teigia, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas sandorius negaliojančiais 1.80 straipsnio pagrindu, nemotyvavo, kodėl, jo nuomone, Turto arešto aktų registro įstatymo 11 straipsnio l dalis laikytina imperatyvia teisės norma. Apelianto nuomone, minėta straipsnio dalis nėra imperatyvi teisės norma, ji tik apibrėžia atvejus, kai turto arešto aktas laikinai registruojamas turto areštų registre, tačiau dėl to ji nėra laikytina imperatyvia. Tačiau aukščiau šioje nutartyje išdėstytai argumentai įrodo, kad imperatyvioji įstatymo norma yra įtvirtinta būtent CPK 675 straipsnio 1 dalyje, apibrėžiančioje turto arešto sąvoką. Tuo tarpu Turto arešto aktų registro įstatymo 11 straipsnio l dalies nuostata, pagal kurią tais atvejais, kai turto arešto akto priėmimo dieną nėra žinoma asmens, kurio turtas areštuojamas, turto sudėtis, buvimo vieta ir dėl to turto arešto akte nenurodyti visą areštuojamą turtą ar jo dalį identifikuojantys duomenys, šis aktas įregistruojamas turto arešto aktų registre laikinai, nenurodant išsamių duomenų apie visą ar dalį areštuojamo turto, iš esmės reiškia tai, kad tokiu atveju yra registuojamas viso skolininko turto areštas ir jis taikomas visam skolininko turtui, nepriklausomai nuo to, ar teismo nutartimi nurodyta areštuoto turto vertė yra mažesnė už atsakovo turimą įregistruotą turtą, ar ne.

48Apelianto UAB „Medstatyba“ teigimu, Civilinio proceso kodekso 675 straipsnio 1 dalies norma taip pat nėra laikytina imperatyvia teisės norma, nes ji yra ne materialinė, o procesinė teisės norma, be to, joje akcentuojamas disponavimo uždraudimo laikinas pobūdis.

49Atsižvelgdama į šiuos apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad CK 1.80 straipsnio 1 dalies norma, nustatanti niekinio sandorio pagrindą, neišskiria, ar yra niekinis ir negalioja sandoris, prieštaraujantis imperatyvioms materialinės teisės normoms, ar proceso teisės normoms. Šioje normoje yra tik pabrėžiama, kad negalioja sandoris, prieštaraujantis būtent imperatyvioms ir būtent įstatymo normoms. Tuo tarpu aplinkybė, kad turto areštas yra laikino pobūdžio priemonė, imperatyvumo požymiui jokios įtakos neturi.

50Aplinkybė, ar ieškovas ginčijamų sandorių sudarymo metu buvo moki, ar nemoki įmonė, ar jais buvo pažeistos kreditorių teisės nėra sandorio, prieštaraujančio imperatyvioms įstatymo normoms, pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu būtinoji salyga. Būtina ir vienintelė sandorio negaliojimo sąlyga šiuo atveju yra jo prieštaravimas imperatyvioms įstatymo normoms. Tuo tarpu aplinkybė, kad teismas netenkino ieškovo reikalavimų UAB „Medinė sija“ atžvilgiu, nesudaro pagrindo teigti, kad teismas skirtingai sprendė ginčijamų reikalavimo teisių perleidimo sutarčių galiojimo klausimus. Iš teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstytų argumentų yra akivaizdu, kad teismas 2009 m. gegužės 18 d. tarp UAB „Bildunga“ ir UAB „Fire experts“ sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį ir 2009 m. gegužės 26 d. tarp UAB „Bildunga“ ir UAB „Medstatyba“ sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį pripažino negaliojančiomis būtent tuo pagrindu, kad jos buvo sudarytos po to, kai Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 12 d. nutarčių, priimtų civilinėse bylose Nr. L2-1822-153/2009 ir Nr. 2-1779-510/2009, bei Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 20009 m. gegužės 13 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. L2-13196-129/2009, pagrindu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės - UAB ,,Bildunga“ turto areštas, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti (125-126, 131-132, 139-140 b. l., 1 t., civ. byla Nr. 2-1303-413/2011). Tuo tarpu reikalavimo perleidimo sutartis tarp UAB ,,Bildunga“ ir UAB „Medinė sija“ buvo sudaryta 2009 m. gegužės 11 d. (11 b. l., 1 t.), kai laikinosios apsaugos priemonės UAB ,,Bildunga“ turtui dar nebuvo pritaikytos, taigi nebuvo ir pagrindo konstatuoti šios sutarties prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms. Pažymėtina, kad atsakovas UAB „Medstatyba“ iš esmės pats pripažįsta, kad ginčijami reikalavimo perleidimo sandoriai, atsižvelgiant į jų sudarymo datą, pagal CPK 675 straipsnio 1 dalies ir Turto arešto aktų registro įstatymo 11 straipsnio l dalies nuostatas formaliai negalėjo būti sudaryti (137 b. l., 2 t.). Tačiau sutikti, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantys sandoriai negalėjo būti sudaryti tik formaliai, negalima.

51Negalima sutikti ir su apeliantų teiginiu, kad pripažindamas negaliojančiomis reikalavimo perleidimo sutartis, sudarytas galiojant ieškovo turtui taikytam areštui, pirmosios instancijos teismas formaliai taikė įstatymą ir pažeidė CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Kaip jau minėta, aplinkybė, ar buvo pažeistos kreditorių teisės, nėra sandorio, prieštaraujančio imperatyvioms įstatymo normoms, pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu būtinoji salyga. Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja nepriklausomai nuo to, ar yra pareikštas reikalavimas pripažinti jį negaliojančiu, ar ne. Tai, kad teismas konstatavo niekinio ir negaliojančio sandorio faktą ir nusprendė taikyti tokio sandorio pasekmes, negali būti vertinama formaliu įstatymų taikymu, nesuderinamu su CK 1.5 straipsnyje numatytais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

52Ginčijamų sandorių galiojimui negali turėti reikšmės ir aplinkybė, ar nustačius baigtinę turto arešto būseną, areštuoto turto užteko kreditorių, kurių reikalavimų tenkinimo užtikrinimui buvo taikytas areštas, reikalavimams tenkinti ar ne. Atvejais, kai turto arešto akto priėmimo dieną nėra žinoma asmens, kurio turtas areštuojamas, turto sudėtis, buvimo vieta ir dėl to turto arešto akte nenurodyti visą areštuojamą turtą ar jo dalį identifikuojantys duomenys, šis aktas įregistruojamas turto arešto aktų registre laikinai (Turto arešto aktų registro įstatymo 11 str. l d.). Per 1 mėnesį nuo turto arešto akto laikino įregistravimo dienos hipotekos skyriui nepateikus turto arešto akto pakeitimo ar papildomo turto arešto akto, kuriame nurodyti visi areštuotą turtą identifikuojantys duomenys, arba papildomai pateiktuose hipotekos skyriui dokumentuose nepakanka duomenų areštuotam turtui identifikuoti, hipotekos teisėjo nutartimi laikinai įregistruotas turto arešto aktas išregistruojams iš turto arešto aktų registro. Ši nuostata apsaugo skolininką nuo nepagrįsto jo turto arešto ir kreditoriaus piktnaudžiavimo. Tačiau laikina turto arešto būsena, kai nėra identifikuti areštuoto turto duomenys, nereiškia, kad nors disponavimas turtu uždraustas arešto aktu (nagrinėjamu atveju teismo nutartimis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo), areštuoto turto savininkas (skolininkas) ar kiti asmenys gali savo nuožiūra laisvai disponuoti turtu, atsižvelgdami į sandorio vertę, įsiskolinimų kreditoriams dydį ar pan. Dėl laikinos arešto būklės imperatyvus įstatymo normos draudimas disponuoti areštuotu turtu netampa dispozityvia nuostata.

53Negalima sutikti su atsakovo UAB „Fire experts“ apeliacinio skundo teiginiu, kad pagal pirmosios instancijos teismo pateiktą išaiškinimą reiškia, jog asmuo, kurio atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės, neturi teisės sudaryti jokio sandorio, nes visi sandoriai, iki ieškovas kreipsis į antstolį, prieštarautų Turto areštų aktų registro įstatymo 11 straipsniui. Pagal nagrinėjamų teisės normų ir ieškovui taikytų draudimų prasmę, ieškovas neturėjo teisės sudaryti tik tokių sandorių, kurie susiję su disponavimo areštuotu turtu teisės realizavimu. Tuo tarpu sandoriai, kurie nesusiję su disponavimo turtu teise realizavimu, nebuvo draudžiami. Negalima sutikti ir su apelianto teiginiu, kad pagal teismo aiškinimą atlygintinos atstovavimo sutarties sudarymas šiuo atveju taip pat buvo draudžiamas. Atlygintinos teisinių paslaugų sutarties sudarymas nėra susijęs su disponavimu šios sutarties šaliai priklausančiu turtu. Su disponavimu turtu (piniginėmis lėšomis) yra susijęs tik atsiskaitymas pagal atlygintiną sutartį. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje aptariamas viso atsakovo turto areštas yra laikino pobūdžio ir negalėjo viršyti vieno mėnesio termino, teigti, kad atsakovui pirmosios instancijos teismo pateiktas teisės normų taikymo aiškinimas užkirto jam galimybę sudaryti bet kokias atlygintinas sutartis, nėra pagrindo. Ši aplinkybė taip pat paneigia apelianto teiginį apie kreditoriaus piktnaudžiavimo galimybę, nes kreditorius, žinodamas, kad laikina arešto būsena negali tęstis ilgiau negu vieną mėnesį, pats yra suinteresuotas, kad būtų identifikuotas konkretus skolininko turtas ir registruotas konkretaus turto areštas (Turto areštų aktų registro įstatymo 11 str. 3 d.).

54Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių bei argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino faktinius bylos duomenis ir tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, bei, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas, priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, t. y. ieškinį iš dalies patenkino pagrįstai - 2009 m. gegužės 18 d. reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Bildunga“ ir UAB „Fire experts“, ir 2009 m. gegužės 26 d. reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Bildunga“ ir UAB „Medstatyba“, kaip imperatyvioms įstatymo nuostatoms prieštaraujančius sandorius, pagrįstai pripažino negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento ir pagrįstai taikė šių sandorių negaliojimo pasekmes - restituciją.

55Savo atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas BUAB ,,Bildunga“ taip pat prašo priteisti iš atsakovų apeliacinės instancijos teisme jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau įrodymų apie šių išlaidų dydį nepateikė. Todėl toks prašymas negali būti tenkinamas (CPK 98 str. 1 d.).

56Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

57Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.