Byla A2.6.-9251-271/2016
Dėl ko apgailestauja, tačiau tikrai jis nepajuto ir nesuprato, kad buvo eismo įvykis ir kad dėl jo kaltės apgadintas automobilis BMW 320. Apie tai jis sužinojo tik tuomet, kai gavo pranešimą iš policijos. Tikslo pasišalinti iš įvykio vietos jis tikrai neturėjo, kadangi automobilis techniškai tvarkingas, apdraustas, jo vairavimo stažas virš 30 metų, nuobaudų neturi

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas P.Borkovski,

2sekretoriaujant G.Osinskajai,

3dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. P., suinteresuotam asmeniui A. L.,

4viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal protokolą, surašytą

5V. P. (V. P.), a.k. ( - ),

6pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.,

Nustatė

72016-05-20, apie 7.28 val., V. P. Vilniuje, Šaltkalvių g. 20 namo kieme, vairuodamas automobilį Toyota Corolla, valstybinis numeris ( - ), važiuodamas atbulas nepaliko tarpo ir atsitrenkė į šalia stovintį automobilį BMW 320, valstybinis numeris ( - ) ir pastarąjį bei savo automobilį apgadino. Šiais veiksmais vairuotojas V. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau tekste - KET) 9 p., 114 p. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.

8Be to, administraciniu teisės pažeidimo protokolu vairuotojui V. P. buvo inkriminuojama tai, kad apie eismo įvykį ir kito asmens automobilio apgadinimą jis nepranešė, iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas KET 222 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d.

9Vairuotojas V. P. teismo proceso metu parodė, kad rytą, vairuodamas automobilį, savo namo kieme galėjo sukelti eismo įvykį ir apgadinti kito asmens automobilį, dėl ko apgailestauja, tačiau tikrai jis nepajuto ir nesuprato, kad buvo eismo įvykis ir kad dėl jo kaltės apgadintas automobilis BMW 320. Apie tai jis sužinojo tik tuomet, kai gavo pranešimą iš policijos. Tikslo pasišalinti iš įvykio vietos jis tikrai neturėjo, kadangi automobilis techniškai tvarkingas, apdraustas, jo vairavimo stažas virš 30 metų, nuobaudų neturi.

10Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota vieta, kur tai įvyko: Šaltkalvių g. 20, Vilniuje (b.l. 7). Apgadintas automobilio BMW 320 užpakalinis bamperis, rastas įbrėžimas (b.l. 8).

11Nukentėjusysis, suinteresuotas asmuo A. L. parodė, kad automobilis BMW 320, valstybinis numeris ( - ) priklauso ne jai, tačiau ji vairuoja šį automobilį. Apie 13 val. atėjusi prie automobilio, pamatė įbrėžimus. Prie automobilio nieko nerado. Vakare liudytojas pasakė, kaip įvyko įvykis. Tikėtina, kad V. P. nepajuto kontakto, nes automobilio įbrėžimai nedideli. Ji manė, kad jis neatvažiuoja į kiemą, nes pabėgo iš įvykio vietos, bet vėliau sužinojo, kad jo nebuvo pora dienų, nes buvo išvykęs pas motiną į Baltarusiją. Dėl automobilio apgadinimo pretenzijų neturi, nes jai draudimo bendrovė padengė nuostolius.

12Liudytojas T. N. parodė, kad 2016-05-20 apie 7.28 val. stovėdamas ir rūkydamas prie buto lango, matė, kaip žalios spalvos automobilis Toyota Corolla ( - ) kieme važiavo atbulas, sukdamas galine automobilio dalimi atsitrenkė į stovintį automobilį ir išvažiavo. Kontakto garso negirdėjo. Tik matė, kad automobilis susvyravo. Vairavo vyriškis apie 45-55 metų. Vairuotojas išlipęs nebuvo. Jo automobilio langai buvo uždaryti. Niekas jam neparodė ženklų sustoti.

132016-05-26 buvo apžiūrėti abu automobiliai ir nustatyti įbrėžimai ant BMW 320 (apgadintas galinis bamperis kairėje pusėje, rastas įbrėžimas, ant bamperio yra likę pašalinių dažų pėdsakai), apgadintas galinis automobilio Toyota Corolla bamperis kairėje pusėje, ant dažų matomas įbrėžimas. Automobiliai buvo sugretinami ir konstatuota, kad įbrėžimai pagal aukštį atitinka (b.l. 17-18).

14Įrodymų vertinimas, veiksmų kvalifikavimas

15Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi - vidiniu įsitikinimu. Tačiau vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

16Tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N575-6511/2010, N575-719/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-1-2013).

17Byloje surinktų įrodymų visuma: paties V. P. parodymais, nukentėjusiosios A. L., liudytojo T. N. parodymais, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu (b.l.5), eismo įvykio vietos schema, automobilių apžiūros protokolu bei kita rašytine bylos medžiaga pilnai įrodyta, kad vairuodamas automobilį V. P. buvo neatidus, važiuodamas atbulas pro stovintį automobilį BMW 320 nepaliko tarpo, kliudė jį ir abu automobilius apgadino, tokiais veiksmais pažeidė KET 9 punkto reikalavimus ir tuo sukėlė eismo įvykį, padarydamas turtinės žalos kitam asmeniui. Jo veiksmai teismo kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.

18KET 222 p. numato, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Nuvažiavimas neatlikus šių veiksmų traktuotinas kaip pasitraukimas iš eismo įvykio vietos pažeidžiant KET reikalavimus, t.y. kaip padarytas LR ATPK 130 str. 1 d. numatytas pažeidimas. V. P. veiksmai atitinka objektyviuosius minėto pažeidimo požymius. Tačiau pagal LR ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo esmę, kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Traukiant administracinėn atsakomybėn asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t.y. asmuo, sukėlęs autoįvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos. Vadinasi, teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės – tiesioginės tyčios – turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015).

19Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011). Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-11-2012).

20Išanalizavus byloje surinktų ir teismo proceso metu patikrintų įrodymų visumą darytina išvada, kad vairuotojo V. P. veikoje nebuvo tyčios pasitraukti iš įvykio vietos siekiant išvengti atsakomybės už eismo įvykį, kadangi jis nesuvokė buvęs jo dalyviu. Teismas įvertina automobilių apgadinimų pobūdį, kurie yra itin nedideli ir parodo, kad kontaktas nebuvo intensyvus: padaryti nestiprūs apgadinimai, įbrėžimai. Kaip nurodė vairuotojas, automobilių kontakto garso jis negirdėjo, todėl nesuvokė, kad sukėlė eismo įvykį ir išvažiavo. Įvykį matė liudytojas T. N., kuris taip pat nurodė negirdėjęs kontakto garso, iš jo paaiškinimo matyti, kad nei jis, nei kiti asmenys vairuotojo nestabdė, jokių ženklų jam nerodė. Vairuotojas iš automobilio išlipęs nebuvo. Administracinių nuobaudų vairuotojas V. P. neturi. Automobilis apdraustas, techniškai tvarkingas. Taigi, darytina išvada, kad iš eismo įvykio vietos vairuotojas išvažiavo nesuvokęs, kad tapo eismo įvykio dalyviu ir kad padarė kitam asmeniui žalos. Išvardintos teismo nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad V. P. tyčia iš eismo įvykio vietos nepasišalino.

21Lietuvos ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo konstatavimas asmens veikoje numato tik tiesioginę tyčią, t.y. vairuotojas turi suvokti, kad padarė eismo įvykį, apgadino kitą transporto priemonę ir tyčia, tikslu išvengti galimos atsakomybės iš eismo įvykio vietos pasišalino, ko V. P. veikoje nenustatyta.

22Tokiu būdu, teismas daro išvadą, kad vairuotojo veikoje nėra Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. pažeidimo subjektyviojo požymio – kaltės - ir atsakomybė pagal LR ATPK 130 str. 1 d. negalima.

23Nuobaudos skyrimas

24Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį – pažeidimas padarytas neatsargia kaltės forma, į pažeidėjo asmenybę, kuris dirba, galiojančių nuobaudų neturi. Gailisi dėl savo veikos, kas lengvina jo atsakomybę. Taip pat jo atsakomybę lengvina tai, kad jam yra virš 65 metų. Sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nėra. Skirtina įstatymo sankcijoje už padarytą pažeidimą pagal ATPK 127 str. 2 d. numatyta minimali bauda.

25Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 250 str. 1 d. 1 p., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 2 p., teisėjas

Nutarė

26V. P., a.k. ( - ) pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., ir nubausti 28 (dvidešimt aštuonių) eurų bauda.

27Administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., nesant V. P. veikoje šio pažeidimo sudėties, nutraukti.

28Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos į „Swedbank“ banko Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banko kodas 73000 arba Nordea Bank Finland Plc banko Lietuvos skyriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, arba į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą bet kuriame kitame banke. Įmokos kodas 1001. Mokant baudą pavedimo skiltyje unikalus mokėjimo kodas būtina nurodyti ROIK 16058256377.

29Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas P.Borkovski,... 2. sekretoriaujant G.Osinskajai,... 3. dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. P.,... 4. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo... 5. V. P. (V. P.), a.k. ( - ),... 6. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau... 7. 2016-05-20, apie 7.28 val., V. P. Vilniuje, Šaltkalvių g. 20 namo kieme,... 8. Be to, administraciniu teisės pažeidimo protokolu vairuotojui V. P. buvo... 9. Vairuotojas V. P. teismo proceso metu parodė, kad rytą, vairuodamas... 10. Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota vieta, kur tai įvyko: Šaltkalvių... 11. Nukentėjusysis, suinteresuotas asmuo A. L. parodė, kad automobilis BMW 320,... 12. Liudytojas T. N. parodė, kad 2016-05-20 apie 7.28 val. stovėdamas ir... 13. 2016-05-26 buvo apžiūrėti abu automobiliai ir nustatyti įbrėžimai ant BMW... 14. Įrodymų vertinimas, veiksmų kvalifikavimas... 15. Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas)... 16. Tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tiek Lietuvos... 17. Byloje surinktų įrodymų visuma: paties V. P. parodymais, nukentėjusiosios... 18. KET 222 p. numato, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir... 19. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos –... 20. Išanalizavus byloje surinktų ir teismo proceso metu patikrintų įrodymų... 21. Lietuvos ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo konstatavimas asmens veikoje... 22. Tokiu būdu, teismas daro išvadą, kad vairuotojo veikoje nėra Lietuvos... 23. Nuobaudos skyrimas... 24. Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį –... 25. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.,... 26. V. P., a.k. ( - ) pripažinti kaltu padarius administracinį teisės... 27. Administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje pagal Lietuvos Respublikos ATPK... 28. Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo... 29. Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...