Byla 2A-537-160/2015

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zitos Smirnovienės, kolegijos teisėjų Astos Radzevičienės, Andriaus Ignoto, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. S. ir atsakovų V. M. ir D. M. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-15 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų D. S. ir A. S. ieškinį atsakovams V. M. ir D. M. dėl žemės ir namo bendrasavininkų atsisakymo duoti sutikimą namo rekonstrukcijai pripažinimo neteisėtu (tretieji asmenys UAB „Vilprojektas“, E. Š., Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija) ir D. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-30 nutarties atsisakyti priimti papildomą sprendimą.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4D. S. ir A. S. prašė pripažinti neteisėtu žemės ir namo bendrasavininkių D. M. ir V. M. atsisakymą duoti notarine forma sutikimą D. S. ir A. S. rekonstruoti jiems nuosavybės teise priklausančią 1/6 dalį gyvenamojo namo, t. y. rekonstruoti (įteisinti) 18,11 m2 ploto rūsį ir pastatyti naują 6,006 m2 ploto priestatą (įėjimą) į patalpas 1-32 (26,68) ir į 18,11 m2 ploto rūsį; pripažinti ieškovų D. S. ir A. S. teisę gauti statybos leidimą dėl 1/6 dalies gyvenamojo namo rekonstrukcijos ir atlikti rekonstrukcijos (statybos) darbus be bendraturčių D. M. ir V. M. sutikimo. Paaiškino, kad po jiems nuosavybės teise priklausančia namo dalimi, esančia ( - ) jie savavališkai rekonstravo 18,11 kv. m. rūsį. Naujas 6,006 kv. m. ploto priestatas planuojamas pastatyti nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kuris bendros dalinės nuosavybės teise priklauso ir atsakovui. Atsakovui buvo pateikta informacija, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas ir Kultūros paveldo departamentas neprieštarauja 18,11 kv. m rūsio rekonstrukcijai. Atsakovams jie pateikė išduotus specialius architektūrinius reikalavimus, pagal kuriuos UAB „Vilprojektas“ parengė rekonstrukcijos techninį projektą. Visi projektavimo dokumentai buvo įteikti atsakovams, tačiau atsakovai nepagrįstai atsisakė duoti sutikimą rekonstrukcijai. Su atsakovų teiginiais, kad dėl savavališkos statybos deformavosi gyvenamasis namas, slenka namo stogas, įsiveisė trobagrybis, jie nesutinka. Trobagrybis įsiveisė dėl paties atsakovo panaikintos rūsio ventiliacijos. 2010-07-28 atsakovui buvo įteiktas projektinis pasiūlymas dėl naujo priestato statybos ir rūsio rekonstrukcijos, atsakovas pateikė savo pastabas dėl projekto, į kurias buvo atsižvelgta, atsakovui pakoreguotas projektas buvo pateiktas 2010-11-22, atsakovas vėl jiems reiškė nepagrįstus reikalavimus, o 2011-02-18 atsakovas V. M. pareikalavo išspręsti koridoriaus 1-5, terasos atlaisvinimo klausimą, t. y. kad jie atsisakytų reikalavimo teisės dėl vienintelio įėjimo į namą ir atsisakytų reikalavimo į 4,98 kv. m. žemės sklypo dalį atsakovų naudai bei iškėlė kitus nepagrįstus reikalavimus. Atsakovams pateiktame UAB „Vilprojektas“ techniniame projekte yra suprojektuotas naujas įėjimas į patalpas 1-32 ir į 18,11 kv. m rūsį virš naujai suprojektuoto 6,006 kv. m priestato. Atsakovas reikalavo pateikti jam detalų namo pamatų defektų šalinimo darbų aprašymą, tačiau namo seni juostiniai pamatai neturi jokio defekto, pamatų betoninė apačia tvirtai guli ant nejudamo kieto priemolio grunto, jam rekonstruojant rūsį seni namo pamatai nebuvo veikiami, oro tarpas tarp naujai sumūrytų namo sienų ir senų pamatų buvo užpurkšti aminoplastu, be to, jo rekonstrukcijos projekte yra numatyta iš tarpo pašalinti aminoputas ir tarpą užpildyti betono mišiniu. Ieškovų įrengtas rūsys negali pažeisti atsakovų interesų. Šis rūsys buvo iškastas vietoje buvusio apie 10 kv. m ploto ir 1,8 m gylio pogrindžio, rūsys yra po jos namo dalimi, jį įrengiant nebuvo padidinta viso namo apkrova, jis įrengtas taip, kad nedaro neigiamos įtakos atsakovo patalpoms. Atsakovo teiginiai, kad rūsio sienos daro neigiamą įtaką yra nepagrįsti. Atsakovams pateiktame 2011-02-03 rūsio ir pastato priestato rekonstrukcijos techniniame projekte suprojektuoti konkretūs statybos darbai iš dalies suderinti su kompetentingomis institucijomis. Nėra jokių įrodymų, kad įrengiamas priestatas padarys neigiamą poveikį atsakovo žemės sklypui ir jo gyvenamojo namo daliai. Priestatas bus pastatytas ant atskirai įgilintų pamatų ir pristatomas prie namo pietvakarinės sienos, todėl nepaveiks namo juostinių pamatų, be to, bus sustiprinta namo pietvakarinė siena. Projektas atitinka Statybos įstatymo ir poįstatyminių aktų reikalavimus. Atsakovui buvo siunčiami pasiūlymai visus tarp jų kilusius ginčus išspręsti taikiai, tačiau atsakovas jokių konkrečių pasiūlymų nepateikė (t. I. b. l. 1-14).

5Atsakovai prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad sutinka ir neginčija ieškovų teisės atlikti jiems priklausančio gyvenamojo namo dalies rekonstrukciją, tačiau priestato statyba ir savavališkai iškasto rūsio įteisinimas turi atitikti teisės aktų reikalavimus ir taip pat nepažeisti bendraturčių V. M. ir D. M. teisių ir teisėtų interesų. Pagal surinktus įrodymus jie neturi galimybės spręsti (įsitikinti), kad ieškovų planuojami statybos (rekonstrukcijos) darbai, t. y. planuojamas įteisinti 18,11 kv. m. ploto rūsys ir planuojamas pastatyti 6,006 kv. m priestatas (įėjimas) į patalpas 1-32 (26,68 kv. m) ir į 18,11 kv. m ploto rūsį nepažeis atsakovų teisių ir teisėtų interesų. Atsakovai ne kartą labai aiškiai akcentavo, kad sutinka, bet ir patys pageidauja, jog ieškovai įsirengtų naują atskirą įėjimą į savo patalpas ir atlaisvintų atsakovui V. M. priklausančias patalpas. Iš atsakovų pusės nebus jokių kliūčių duoti sutikimą įsirengti naują atskirą įėjimą po to, kai ieškovai atlaisvins ir nebeginčys atsakovo nuosavybės teisių į gyvenamojo namo priestatą 2 a1/ž bei terasą 3 a1/ž. Atsakovams yra visiškai nesuprantamas ieškovų elgesys, reikalaujant duoti sutikimą dėl naujo įėjimo įrengimo, prieš tai neatlaisvinus atsakovo patalpų. Toks ieškovų elgesys parodo, jog realiai ieškovai siekia ne tik įsirengti naują atskirą įėjimą, bet ir toliau neteisėtai naudotis papildomu įėjimu į tas pačias patalpas per V. M. patalpas, o taip pat siekti nuosavybės teisių į šias patalpas atsakovo vardu panaikinimo. Iš UAB „Vilprojektas“ parengto techninio projekto nėra aišku, kokį realų poveikį viso gyvenamojo namo konstrukcijoms (t.y. išorės ir vidinėms sienoms, stogui) turės naujo priestato statyba, įvertinant tai, jog iš dalies bus ardoma (griaunama) gyvenamojo namo išorinė siena durų įrengimui. Galimas neigiamas poveikis konstrukcijoms yra visiškai realus, įvertinant tą aplinkybę, jog gyvenamasis namas yra medinis (rąstinis) bei yra senos statybos (1957 metai). Atsakovai apsispręsti dėl sutikimo davimo būtent tokio įėjimo įrengimui būtų galėję tik įvertinę galimas neigiamas pasekmes visam gyvenamajam namui, t.y. tik gavę namo išorinės sienos griovimo (ardymo) ir naujo priestato statybos darbų technologijos (vykdymo) projektą. Ieškovų pateikta techninio projekto konstrukcinė dalis yra nepilna – nėra tokių dalių kaip pasirengimas statybai ir statybos darbų organizavimas ir kt. Nesant visų reikiamų dokumentų, atsakovai negali įsitikinti, ar naujo priestato statyba nepažeis jų teisių ir teisėtų interesų. Pagal parengtą techninį projektą ieškovai siekia įrengti įėjimą ne tik į pirmo aukšto patalpą 1-32, bet ir į po šia patalpa savavališkai pastatytą 18,11 kv. m ploto rūsio patalpą. Tačiau savavališkai pastatytų rūsio patalpų įteisinimas pagal parengtą UAB „Vilprojektas“ techninį projektą šiurkščiai pažeidžia atsakovų teises bei teisėtus interesus. UAB „Vilprojektas“ parengto techninio projekto esmė – faktiškai jau savavališkai atliktų rūsio statybos darbų įteisinimas, iš esmės nebeatliekant daugiau jokių statybos darbų, išskyrus techniniame projekte aptartą vieno darbų broko pašalinimą, t. y. aminoplasto termoputų pašalinimą vietoje jų įpurškiant skysto betono mišinį. Tačiau rūsio patalpų įteisinimas būtent tokiu būdu yra visiškai netinkamas, pažeidžiantis atsakovų teises bei teisėtus interesus, dėl ko atsakovai jokiais būdais negali duoti sutikimo tokių faktiškai atliktų rekonstrukcijos darbų įteisinimui (t. II, b. l. 107-111).

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-04-15 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pripažino neteisėtu atsakovų, kaip žemės ir namo bendrasavininkių – D. M. ir V. M. atsisakymą duoti notarine forma sutikimą ieškovams – D. S. ir A. S., rekonstruoti jiems nuosavybės teise priklausančią 1/6 dalį gyvenamojo namo, t.y. rekonstruoti (įteisinti) 18,11 m2 ploto rūsį ir pastatyti naują 6,006 m2 ploto priestatą (įėjimą) į patalpas 1-32 (26,68) ir į 18,11 m2 ploto rūsį. Pripažino ieškovų D. S. ir A. S. teisę gauti statybos leidimą dėl 1/6 dalies gyvenamojo namo rekonstrukcijos ir atlikti nurodytus rekonstrukcijos (statybos) darbus be bendraturčių D. M. ir V. M. sutikimo. Priteisė į Valstybės biudžetą iš ieškovų D. S. ir A. S. lygiomis dalimis 141,85 Lt pašto išlaidų. Priteisė į Valstybės biudžetą iš atsakovų V. M. ir D. M. lygiomis dalimis 141,85 Lt pašto išlaidų.

8Pirmosios instancijos teismas nustatė sekančias aplinkybes: D. S. ir A. S. pradėję namo, esančio ( - ) jiems nuosavybės teisę priklausančios dalies rekonstrukciją, kreipėsi į atsakovą V. M. dėl prašymo notariškai pasirašyti sutikimą, leidžiantį rekonstruoti patalpas ind. 1-16 ir 1-17. 2007-08-31 Vilniaus apskrities Viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas ieškovei D. S. surašė savavališkos statybos aktą ir reikalavimą sustabdyti savavališkos statybos darbus bei pašalinti savavališkos statybos padarinius. 2007-10-22 pranešime ir vėlesniuose pranešimuose atsakovas V. M. nurodė, kad darbai atliekami savavališkai, jis nori susipažinti su rekonstrukcijos projektu, o prieš duodant sutikimą ieškovai turi atlaisvinti jam nuosavybės teise priklausančias patalpas 1-1; 1-15 ir terasą 3a1/ž (t. 1. b. l. 52-60). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamentas 2011-02-01 rašte į ieškovų prašymą dėl leidimo statybai išdavimo nurodė, kad negali duoti ieškovams leidimo statybos rekonstrukcijai be bendrasavininkų sutikimo. Namo ( - ) planą parengė UAB „Grivalda“ 2008-02-08, Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2010-12-09 išdavė specialiuosius architektūros reikalavimus, techninį projektą rekonstrukcijai parengė UAB „Vilprojektas“. 2007-09-11 VšĮ Statybos ir projektavimo sisteminimo centras gyvenamojo namo ( - ) vykdytų bendrųjų statybos darbų patalpose 1-16; 1-17 ir rūsyje po jomis techninės ekspertizės išvadoje nurodyta, kad atlikti rekonstrukcijos darbai tenkina normatyvinių dokumentų reikalavimus techniniu požiūriu ir net pagerina gyvenamojo namo techninę būklę vykdytų darbų zonoje. 2007-07-04 kita namo bendrasavininkė E. Š. davė sutikimą ieškovei D. S. priklausančios namo dalies rekonstrukcijai. Atsakovo V. M. prašymu 2011-09-19 atliktuose inžinieriaus V. Š. gyvenamojo namo ( - ) patalpų konstrukcijos žvalgomuosiuose tyrimuose nurodyta, kad ieškovės D. S. savavališkai įrengtas rūsys turėjo neigiamą poveikį viso gyvenamojo namo bei savininko V. M. patalpų būklei. Dėl to atsirado įtrūkimai ir plyšiai pamatuose, tarp pamatų ir laiptų, sienose, tarp sienų ir stogo, taip pat panaikinta pogrindžio ventiliacija. Savavališkai įrengto rūsio patalpų įteisinimas negalimas nenumačius grunto ir inžinerinių-geologinių tyrimų atlikimo, ištisinio esamų gyvenamojo namo pamatų pavedimo iki naujų pamatų (rūsio patalpų apatinės altitudės), gyvenamojo namo vertikalios hidroizoliacijos įrengimo, papildomų esamos pastato dalies pogrindžio vėdinimo angų įrengimo, gyvenamojo namo pamatų, sienų ir stogo deformacijų pašalinimo darbų. Ieškovės D. S. užsakymu UAB „Geopra“ atliko gyvenamojo namo ( - ) inžinerinius geologinius tyrimus. Tyrimo išvadose nurodoma, kad projektuojamo priestato prie ieškovės D. S. namo dalies statybos aikštelėje iki 1,7 m gylio slūgso piltas gruntas ir deliuvinis smėlingas molingas dulkis, kurie pamatų pagrindu būti nerekomenduojami. Ieškovės D. S. užsakymu UAB „SPAKT“ atliko pastato ( - ) pamatų sutvirtinimo ir priestato konstrukcinės dalies suprojektuotos UAB „Vilprojektas“ ekspertizę, techninio projekto apžvalgą ir padarė išvadą, kad ( - ) rekonstrukcijos projekto neypatingo statinio (pamatų sutvirtinimo ir priestato įrengimo) konstrukcinė dalis atitinka esminius statinio reikalavimus. Atlikus 2012-02-10 teismo nutartimi paskirtą teismo ekspertizę, išvadose nurodyta, kad ieškovų savavališkai atlikti darbai neturėjo jokios neigiamos įtakos visam namui, name esantys įtrūkimai (pamatuose ir kitur) nesusiję siu ieškovų atliktais rekonstrukcijos darbais. Vietos apžiūros protokole apžiūrėtas ir užfiksuotas pažeistas namo išorės ir vidaus vietos ekspertai V. E. ir D. K. vertino skirtingai: ekspertas V. E. tvirtino, kad namo pamatų, sienų ir kt. įtrūkimai nesusiję su ieškovų atliktais namo rekonstrukcijos darbais, ekspertas D. K. teigė priešingai. Atsakovo pateiktoje Botanikos instituto biodestruktorinių tyrimo laboratorijos 2008-10-17 ataskaitoje konstatuojama, kad atliekant vizualinį įvertinimą grybiena atsakovo V. M. namo, esančio ( - ) dalyje (rūsyje) buvo pastebėta ant grunto, sandėliuojamų daiktų bei medinės atramos pastate ( - ). 2014-01-23 pareiškime atsakovai V. M. ir D. M. nurodė, kad sutinka su dalimi ieškovų reikalavimų dalyje dėl naujo 6,006 kv. m ploto priestato (įėjimo) į patalpas 1-32, adresu ( - ) statybos pagal pateiktą rekonstrukcijos projektą.

9Padarė išvadą, jog ieškovai ir atsakovai yra nekilnojamojo turto (gyvenamojo namo ir žemės sklypo), esančio adresu ( - ), bendraturčiai, todėl ieškovams norint atlikti rekonstrukcijos darbus yra būtinas atsakovų sutikimas. Labiau tikėtina, kad ekspertų išvados, vietos apžiūros protokolas, šalių paaiškinimai patvirtina, jog užfiksuoti gyvenamojo namo defektai atsirado ieškovams savavališkai įrengiant rūsio patalpas. Atliekant pagal UAB „Vilprojektas“ projektą numatytus darbus, kuriame numatyti naujai projektuojami architektūriniai-planiniai ir konstrukcijų sprendimai, detalūs rūsio pamatų tvirtinimo sprendimai, būtų sustabdyti namo pamatų, sienų įtrūkimai ir pan., t. y., padėties blogėjimas, nes šiuo metu statinį atstatyti į pirmykštę padėti nebėra galimybės. Įteisinant savavališkai atliktus rūsio statybos darbus, tuo pačiu metu turi būti šalinamos tokių darbų neigiamos pasekmės. Vadovaudamasis CK 1.5 str. įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais tenkino ieškovų reikalavimus. Atsakovams pripažino teisę į nuostolių atlyginimą dėl ieškovų atliktų savavališkos statybos darbų be atsakovų sutikimo ir leidimo atlikti statytos (rekonstrukcijos) darbus, patiekus atsakovams papildomus ir neginčijamus įrodymus kad jų namo daliai padaryta žala susijusi su ieškovų veiksmais (neteisėta statyba). Dėl šio pripažinimo laikė, kad ieškovų reikalavimai yra patenkinti iš dalies.

10Ieškovė D. S. prašė priimti papildomą sprendimą: pripažinti, kad atsakovas V. M. nagrinėjant šią bylą sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, davė melagingus paaiškinimus, slėpė įrodymus, kadangi atsakovas V. M. yra pasiturintis, jam skirti 20000 Lt baudą; pripažinti, kad liudytojas D. K. davė melagingus parodymus dėl V. M. 8,51 m2 ploto pogrindyje besivystančio trobagrybio ir pranešti prokurorui apie liudytojo D. K. melagingus parodymus; atsisakyti laikyti įrodinėjimo priemone D. K. pateiktus į bylą apžiūrios aktą ir 2013-12-16 vietos apžiūros metu nustatytų faktinių aplinkybių vertinimo aktą, atsisakyti šiuos aktus prijungti prie bylos ir kritiškai vertinti liudytojo D. K. parodymus ir bet kokius paaiškinimus, duotus šioje byloje; atsisakyti laikyti įrodinėjimo priemone V. M. į bylą pateiktus Ščerbavičiaus žvalgomuosius tyrimus ir atsisakyti juos prijungti prie bylos (t. IX, b. l. 104-115).

11Atsakovai V. M. ir D. M. prašymą prašė atmesti. Nurodė, kad CPK 277 str. 1 d. yra pateiktas baigtinis papildomo sprendimo priėmimo pagrindų sąrašas, todėl kitais pagrindais priimti papildomą sprendimą yra draudžiama. Visi ieškovų nurodyti reikalavimai yra materialinio pobūdžio, t. y., savarankiški. Visi ieškovų pareikšti reikalavimai buvo išspręsti (t. IX, b. l. 207-210).

12Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-05-30 nutartimi papildomą procesinį sprendimą priimti atsisakė. Padarė išvadą, kad įstatyme nustatytų pagrindų priimti procesinį sprendimą nenustatyta.

13III. Apeliacinių skundų ir atskirojo skundo ir atsiliepimų į juos argumentai

14Apeliaciniu skundu ieškovė D. S. prašo pakeisti teismo sprendimo motyvuojamąją dalį. Paaiškino, kad teismas pagrįstai pripažino neteisėtu atsakovų atsisakymą duoti sutikimą dėl namo rekonstrukcijos notarine forma. Tačiau nesutinka dėl nesutikimo tikrųjų priežasčių. Atsakovai aiškino, kad sutikimo neduoda dėl statybos metu atsiradusių įtrūkimų pastate. Tačiau atsakovai taip pat atliko statybos darbus ir pastatė priestatą, tačiau nepateikė įrodymų, kad jų pastatyto priestato pamatai atitinka jiems keliamus technologinius reikalavimus atsižvelgiant į grunto sudėtį. Iš tiesų atsakovų sutikimo nedavimas yra susijęs ne su pastato defektais, tačiau sutikimas neduodamas dėl to, kad atsakovai siekia, jog ieškovai atsisakytų valdymo teisės į 4,89 m2 žemės plotą bei namo koridoriaus indeksu 1-5. Teismo sprendimo motyvuojamoji dalis taip pat yra reikšminga, todėl joje turi būti išdėstytos teisingos bylos aplinkybės. Neteisingi motyvai įgytų prejudicinę galią, nes teismas išdėstydamas neteisingai motyvus, atsakovams pripažino teisę į nuostolių atlyginimą motyvuojamojoje dalyje nurodydamas „atsakovams pripažįstama teisė į nuostolių atlyginimą dėl ieškovo atliktų savavališkos statybos darbų be atsakovų sutikimo ir leidimo atlikti statybos (rekonstrukcijos) darbus ir pateikus atsakovams papildomus ir neginčijamus įrodymus, kad jų namo daliai padaryta žala susijusi su ieškovų veiksmais (neteisėta statyba)“. Teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje prašo naujai išdėstyti faktines aplinkybes ir jų vertinimą, kurias smulkiai išdėstė apeliacinio skundo 42-juose lapuose, pripažįstant, kad namo defektai nėra susiję su vykdytu rūsio įrengimu. Taip pat prašo panaikinti teismo sprendimą dalyje, kurioje teismas nepagrįstai į valstybės biudžetą iš ieškovų lygiomis dalimis priteisė 141,85 Lt pašto išlaidų bei priteisti 7328,30 Lt bylinėjimosi išlaidų iš atsakovų (t. IX, b. l. 130-171).

15Ieškovas A. S. palaiko D. S. apeliacinį skundą (t. X, b. l. 43-46).

16Atsakovai V. M. ir D. M. D. S. apeliacinį skundą prašo atmesti. Paaiškino, kad ieškovė skundžia teismo motyvus, kuriuose išvardinti faktai – į bylą pateikti įrodymai, tačiau ne teismo argumentai. Skųsdama teismo sprendimo motyvuojamąją dalį ir norėdama ją pakeisti, faktiškai ieškovė prašo panaikinti teismo sprendimą. Su tokia ieškovės pozicija, dėl teismo sprendimo panaikinimo, atsakovai sutinka ir patys siekia to paties sprendimo panaikinimo. Nesutinka su ieškovės prašymu priteisti teismo išlaidas, nes nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovė toko prašymo nebuvo pateikusi (t. X, b. l. 228-230).

17Apeliaciniu skundu V. M. ir D. M. prašo panaikinti sprendimą dalyje dėl 18,11 kv. m ploto rūsio rekonstrukcijos (įteisinimo), gyvenamajame name, esančiame ( - ), t. y. panaikinti 2014-04-15 teismo sprendimo dalį, kuria buvo pripažintas neteistu atsakovų, kaip žemės ir namo bendrasavininkų D. M. ir V. M. atsisakymas duoti notarine forma sutikimą ieškovams D. S. ir A. S. rekonstruoti jiems nuosavybės teise priklausančią 1/6 dalį gyvenamojo namo, rekonstruojant (įteisinant) 18,11 kv. m ploto rūsį; pripažinti ieškovų D. S. ir A. S. teisę gauti statybos leidimą dėl 1/6 dalies gyvenamojo namo rekonstrukcijos, įteisinant 18,11 kv. m ploto rūsį ir atlikti nurodytus 18,11 kv. m ploto rūsio rekonstrukcijos (statybos) darbus be bendraturčių D. M. ir V. M. sutikimo, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - ieškovų A. S. bei D. S. ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad bendraturčių nesutikimas dėl namo rekonstrukcijos turi būti protingai motyvuotas. Faktas, kad specialistų išvados rodo, jog nuo rekonstrukcijos blogėja pastato techninė būklė, yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad nesutikimas yra pagrįstas. Teismas sprendime dėl savavališkai iškasto rūsio įteisinimo neatskleidė bylos esmės, nepašalino prieštaravimų tarp byloje surinktų įrodymų ir netinkamai taikė bendraturčių santykius reglamentuojančias teisės normas. Teismo paskirtą ekspertizę byloje atliko Vytautas B. E., tačiau jo išvadas priešingai įvertino atsakovo pateiktos specialisto D. K. išvados. Todėl atsakovų prašymu, prieštaravimams pašalinti, turėjo būti skiriama pakartotinė gyvenamojo namo būklės ir techninio projekto įvertinimo ekspertizė. Teismas nevertino atsakovų teisių pažeidimų, nes įrodymus byloje vertino pasirinktinai. Neatsižvelgė, kad ieškovai užpildydami plyšius tarp naujai įrengtų pamatų naudojo netinkamas medžiagas (šilumos izoliaciją), vietos patikrinimo aktai fiksavo pamatų skilimus, o UAB „Vilprojektas“ parengtame techniniame projekte yra numatyta tik kaip bus šalinama pamatų defektas (šilumos izoliacija), tačiau nenurodoma, kaip bus šalinami atsiradę pamatų įtrūkimai. Neįvertinta, kad nuo gyvenamojo namo senųjų pamatų atitrūko betoniniai laiptai, kad ieškovų atliktas rūsio pamatų pavedimas nebuvo ir nėra ištisinis, kad nėra atlikta pamatų hidroizoliacija, kad pažeistos ir nesutvarkytos namo ventiliacinės sistemos, nepakoreguoti lietaus nuvedimo-surinkimo takai, kad mansardiniame aukšte atsirado sienų ir lubų plyšiai. Leidžiant įteisinti rūsį buvo pažeistas bendraturčių kooperavimosi principas, nes ieškovų siekis maksimaliai patenkinti savo poreikius, ignoruojant kito savininko teises ir jas varžant, pažeidė interesų derinimo principą. Leidžiant ieškovui įteisinti rūsį, UAB „Vilprojektas“ turėjo parengti realų padarytos žalos ištaisymo būdą. Tuo tarpu nėra suprantama, kaip realiai jau iš įrengto rūsio bus pašalintos šiltinimo putos ir pakeistos betonu. Todėl ieškovams neparengus aiškaus projekto, kaip bus pašalinti savavališkos statybos metu padaryti pažeidimai, atsakovai neprivalėjo duoti sutikimo rūsio įteisinimui. Kadangi dėl namo pažeidimų gautos priešingos specialistų išvados, prašo skirti kompleksinę ekspertizę, kuri nustatytų pažeidimų atsiradimo priežastis (t. IX, b. l. 184-194).

18Atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundą D. S. ir A. S. prašo apeliacinį skundą atmesti. Paaiškino, kad atsakovai apeliaciniame skunde nenurodė nei vieno pagrindo, dėl kurio reikėtų tenkinti jų skundą. Ieškovai kreipėsi į teismą su negatoriniu ieškiniu, prašydami pripažinti nepagrįstą bendrasavininkių atsakovų atsisakymą duoti sutikimą rekonstruoti (įteisinti) rūsį ir pastatyti priestatą – įėjimą į ieškovų gyvenamąsias patalpas ir į rūsį. 2014-01-23 pareiškimu atsakovai sutiko dėl priestato statybos, tačiau notariškai patvirtinti sutikimą atsisakė. Rekonstruojant (įteisinant) rūsį, kuris yra pastatytas prieš septynerius metus, bus sustiprinti iš visų pusių gyvenamojo namo vidinių patalpų pamatai, kuriuos nuo atskirai išmūrytų rekonstruoto rūsio pamatų ir sienų skiria paliktas oro tarpelis. Teismas pagrįstai sprendime motyvavo, kad praktiškai nėra jokios galimybės atstatyti visko į pirminę padėtį nepadarant dar didesnės žalos namui. Statybos inspekcijos atstovė paaiškino, kad Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus specialistai padarė išvadą, kad jei būtų ardomos 18,11 m2 rūsio patalpos, betoninės rūsio sienos, skiriančios rūsį nuo V. M. rūsio, gali įvykti namo griūtis. Bylos nagrinėjimo metu UAB „Vilprojektas“ paruošė rekonstrukcijos projekto techninę dalį, pagal kurią padėtis ištaisoma stiprinant rūsio vidines sienas gelžbetoniniais stulpais. Namas yra 52 proc. nusidėvėjęs, 2007 ir 2013 metų fotonuotraukos rodo, kad V. M. kambarys avarinio stovio, iškritęs lubų tinkas, sutrūkusi sienų apdaila. Namo konstrukcijos senos, namas pastatytas jau iš panaudotų statybinių medžiagų, supuvęs. V. M. yra pripažinęs, kad avarinio kambario grindys paremtos iš rūsio statramsčiais. Pamatai betonuoti su pertraukomis per ilgą laikotarpį nuo 1952 metų, pats V. M. dalyvavo kasant rūsį lazeriniu prietaisu nurodydamas, kokiu giliu galima kasti, nes jis be jokių leidimų jau buvo iškasęs 1996 m. katilinės patalpas (R1-1). Atsakovai nepagrįstai remiasi D. K. pateiktomis išvadomis, nes jis nėra įrašytas į ekspertų sąrašą ir jam nesuteikta teisė atlikti ekspertizes. Rūsio sienų neįrengta hidroizoliacija neturi reikšmės namo pamatams, kadangi rūsio sienos nesutapatintos su namo pamatais. Termoputos taip pat negali pakenkti seniems pastato pamatams (t. X, b. l. 134-219).

19Atskiruoju skundu ieškovė D. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-30 nutartį ir grąžinti teismui nagrinėti iš naujo. Atsisakius panaikinti nutartį panaikinti nutartyje nurodytus motyvus, kad „išnagrinėtoje byloje nebuvo nustatyta, kad atsakovas V. M. veikė prieš teisingą ir greitą bylos išsprendimą, davė melagingus parodymus, slėpė įrodymus. Tai, kad atsakovas V. M. nagrinėjant bylą įrodymus ir bylos aplinkybes vertino skirtingai negu ieškovai, nelaikytina melagingais parodymais ir pan. Atsakovo V. M. nuomonė dėl trobagrybio atsiradimo priežasčių, ventiliacinių angų panaikinimo, gyvenamojo namo pamatų skilimo priežasčių tiesiog nesutapo su ieškovo nuomone. Nėra nustatyta, kad liudytojas (specialistas) davė melagingus parodymus, pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą. Ieškovai vertina šio liudytojo parodymus ir specialisto išvadą subjektyviai. Ieškovų reikalavimas nelaikyti įrodinėjimo priemonėmis tam tikrus byloje esančius įrodymus taip pat nepagrįstas. Teismas priėmęs sprendimą šioje byloje, įvertino visus pateiktus įrodymus ir šalių paaiškinimus“. Atskirąjį skundą grindė analogiškomis aplinkybėmis, išdėstytomis apeliaciniame skunde (t. X, b. l. 23-33).

20Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovai V. M. ir D. M. prašė atskirąjį skundą atmesti. Paaiškino, kad dėl ieškovės prašyme priimti papildomą sprendimą nebuvo nurodytų įstatymo numatytų pagrindų, kuriems esant galima priimti papildomą sprendimą, todėl prašymas atmestas pagrįstai. Nutarties motyvuose teismas nurodė tik tai, ką buvo nagrinėjant bylą nustatęs, todėl prašymas panaikinti teismo nutarties motyvus atmestinas (t. X, b. l. 287-289).

21IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22Pagal CPK 320 str. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d. nenustatyta. Todėl apeliacine tvarka byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, nes ginčas šioje byloje neliečia viešojo intereso klausimų (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo ribos apibrėžtos pagal ieškovės apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies pakeitimo (faktiškai dėl faktinių aplinkybių išdėstymo ir nurodymo, kad atsakovai turi teisę į nuostolių atlyginimą) bei pagal atsakovų apeliacinį skundą dėl sprendimo dalyje dėl leidimo rūsio statybą (įteisinimą) be atsakovų sutikimo.

23Dėl ieškovės reikalavimo pakeisti teismo sprendimo išdėstytas aplinkybes ir pašalinti iš sprendimo nurodymą apie pripažinimą atsakovams teisės į nuostolių atlyginimą.

24Pagal CPK 265 str. 2 d. teismas turi priimti sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų. Aprašomojoje teismo sprendimo dalyje turi būti nurodytas ginčo dalykas (CPK 270 str. 2 d. 4 p.). Faktiškai teismo sprendimo ribas apsprendžia ieškovo ieškinio, atsakovo priešieškinio ir trečiojo asmens pareikšti reikalavimai, kuriuos teismas priėmė ir išnagrinėjo. Aplinkybės, kuriomis ieškovas, atsakovas ar trečiasis asmuo byloje grindžia savo reikalavimus (ieškinio dalyką) yra faktinis ieškinio (priešieškinio) pagrindimas ir ieškinio pagrindimo nurodomos faktinės aplinkybės pačios savaime negali būti laikomos savarankiškais ieškinio dalykais (reikalavimais). Šioje byloje priešieškinis dėl nuostolių atlyginimo ar dėl apgadinimų ištaisymo, kaip savavališkos statybos padarinių, nebuvo pareikštas. Atsakovai savo nesutikimą dėl leidimo statybai grindė faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis įrodinėjo, kad sutikimo pagrįstai neduoda, nes savavališkai rekonstruojant rūsio patalpas, ieškovai apgadino pastatą. Tačiau šios aplinkybės savaime negali būti transformuotos į savarankišką reikalavimą, dėl kurio teismas turėtų priimti teismo sprendimą. Nors teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje ieškovų atžvilgiu dėl nuostolių atlyginimo teismo sprendimas nėra priimtas, tačiau ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje negali būti sprendžiamas ginčas dėl reikalavimo, kuris nebuvo pareikštas. Todėl sutiktina su ieškovės apeliacinio skundo dalimi, kuria ji iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies prašo pašalinti pirmosios instancijos nurodymą teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje „atsakovams pripažįstama teisė į nuostolių atlyginimą dėl ieškovų atliktų savavališkos statybos darbų be atsakovų sutikimo ir leidimo atlikti statytos (rekonstrukcijos) darbus ir patiekus atsakovams papildomus ir neginčijamus įrodymus kad jų namo daliai padaryta žala susijusi su ieškovų veiksmais (neteisėta statyba)“. Tokia teisė atsakovams galėtų būti pripažinta tik išnagrinėjus jų pareikštą ieškinį dėl nuostolių atlyginimo, kuris šioje byloje nebuvo pareikštas. Dėl šios nepagrįstos teismo išvados seka, kad teismas nepagrįstai laikė, jog ieškinys tenkinamas iš dalies. Kitų ieškovės išsamiai išdėstytų argumentų dėl teismo sprendimo motyvuojamosios dalies pakeitimo, kuriais yra reikalaujama nurodytuosius argumentus perkelti į teismo sprendimo motyvuojamąją dalį, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nenagrinėja. Iš esmės ieškovės nurodytos aplinkybės, kurių, kaip nurodo ieškovė, teismas nevertino arba įvertino ne taip, kaip siekia ieškovė, yra faktinės aplinkybės dėl šalių asmeninių santykių ir rūsio įrengimo. Ieškinys buvo pareikštas dėl teisės užbaigti rūsio rekonstrukciją ir pastatyti priestatą be atsakovų sutikimo. Tokią teisę ieškovams pirmosios instancijos teismas sprendimu suteikė. Ieškovės išdėstytos aplinkybės turėtų reikšmės tuo atveju, jei užbaigus statybą liktų namo pažeidimų, kurie būtų sukelti statybų metu ir statybų metu nepašalinti. Tokio ginčo pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo. Ieškovės išdėstytų aplinkybių pervertinimas šioje byloje teismo sprendimui įtakos nedaro ir yra perteklinis.

25Dėl atsakovų reikalavimo panaikinti teismo sprendimą dalyje dėl leidimo be atsakovų sutikimo ieškovams rūsio statybą ir statybos įteisinimą.

26Ieškovai pareiškė ieškinį kuriuo siekiama pašalinti kliūtis priestato prie namo ( - ) statybai ir jau pradėtos rūsio rekonstrukcijos (be statybos leidimo) užbaigimui ir įteisinimui. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad pagal CK 4.75 str. bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutikimu. Bendraturtis turi teisę padidinti bendrai valdomą dalinę nuosavybę, rekonstruojant bendrai valdomą daiktą (CK 4.77 str.), tačiau šią teisę jis gali įgyvendinti, laikydamasis teisės normose nustatytų taisyklių. Apeliaciniu skundu atsakovai prašo skirti papildomą kompleksinę ekspertizę, kurios metu siekia papildomai gauti atsakymus, ar paruoštas ieškovų projektas yra tinkamas rūsio įrengimui, kad nepažeistų namo konstrukcijų, užtikrintų namo stabilumą ateityje. Tačiau kaip tvirtina bylos aplinkybės, rūsys jau yra padidintas iki 2007-09-13, kai ieškovams Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas surašė savavališkos statybos aktą. Rūsio rekonstrukciją ieškovai pradėjo vykdyti ir neužbaigė neturėdami leidimo statybai. Pagal šiuo metu galiojančio Statybos įstatymo 28 str. 4 d. asmuo turi teisę parengti projektinę dokumentaciją teisės aktų nustatyta tvarka ir, sumokėjęs nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ir kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad rūsio statybos užbaigimas ir įteisinimas prieštarautų Statybos įstatymo normoms. Ginčas yra tik dėl to, ar atsakovai pagrįstai nesutinka dėl rūsio statybos užbaigimo ir įteisinimo.

27Pirmosios instancijos teismas priėjo išvados, kad susidariusioje situacijoje proporcinga, kad rūsio statyba butų užbaigta, užbaigiant statybą būtų sutvirtinti ir suremontuoti namo pamatai, dėl kurių pažeidimų atsakovai prieštarauja duoti sutikimą, bei užbaigiant statybą būtų pašalinti kiti defektai, kurie atsirado name ryšium su rūsio rekonstrukcija. Su tokia pirmosios instancijos išvada apeliacinio teismo teisėjų kolegija sutinka ir laiko, kad bendraturčių sutikimas dėl rūsio rekonstrukcijos neduodamas be pakankamo pagrindo. Kaip tvirtina byloje pateikti namo planai, ieškovai rūsio patalpas praplėtė po jiems nuosavybės teise priklausančio namo dalimi. Anksčiau rūsio patalpas plėtė ir įrenginėjo jose katilinę ir atsakovai. Todėl proporcinga, kad ir ieškovai turi turėti galimybę pertvarkyti rūsio patalpas tokiu būdu, kuris nepažeistų atsakovų nuosavybės teisių į jiems priklausančią namo dalį ar nevaržytų jų teisių naudotis namu. Kad praplėstos rūsio patalpos trukdytų atsakovams naudotis jiems priklausančia nuosavybės dalimi, aplinkybių nenustatyta. Atsakovų argumentas, kad dėl rūsio rekonstrukcijos gresia namo griūtis, nėra pagrįstas įrodymais. Rūsys faktiškai praplėstas jau 2007 metais, todėl paruošus projektą jo įteisinimui, projektas turi atitikti Statybos įstatymo ir kitų normatyvinių aktų projektui keliamus reikalavimus, turi būti suderintas su atitinkamomis institucijomis ir turi užtikrinti namo konstrukcijų stabilumą. Įstatymų keliamų reikalavimų užtikrinimą (tame tarpe ir namo stabilumo užtikrinimą) privalo įgyvendinti projekto rengėjas ir projektuotojai, o projekto atitikimas keliamiems reikalavimas tikrinamas išduodant leidimą statybai. Todėl atsakovų reikalavimas dėl bylos nagrinėjimo metu paruošto projekto pakartotinės ekspertizės nėra tikslingas ir atsakovų siekis bylos nagrinėjimo metu skirti papildomą ekspertizę tik vilkina rūsio projektavimo ir statybos užbaigimo darbus, tuo pačiu palieka namą, dėl kurio griūties baiminasi atsakovai, statybų neužbaigtumo ir rūsio konstrukcijų nesutvirtinimo padėtyje.

28Nenustačius pagrindo tenkinti atsakovų apeliacinį skundą, yra pagrindas iš dalies tenkinti ieškovės D. S. apeliacinį skundą nurodant, kad ieškinys yra patenkintas ir pašalinant iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies pripažinimą atsakovams teisės į nuostolių atlyginimą.

29Dėl bylinėjimosi išlaidų.

30Pirmosios instancijos teismas, laikydamas, kad ieškinys patenkintas iš dalies, nutarė bylinėjimosi išlaidas 4000 Lt atsakovų sumokėtus už ekspertizės atlikimą, 2000 Lt ieškovės sumokėtus už ekspertizės atlikimą, palikti vienas kitiems neatlygintas. Valstybės naudai iš šalių lygiomis dalimis priteisti 283,71 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

31Formaliai pagal CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybė biudžetą. Į bylą pateikti mokėjimo dokumentai tvirtina, kad ieškovai paduodant ieškinį sumokėjo 270 Lt žyminio mokesčio (t. I, b. l. 39-40), 2000 Lt ekspertizės išlaidų (t. III, b. l. 200, t. IV, b. l. 16), 3800 Lt už advokato pagalbą (t. IV, b. l. 19, 21). Kitos ieškovų nurodytos išlaidos nėra pateisintos mokėjimo dokumentais, todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teisme ieškovai turėjo 6070 Lt bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į byloje atliktus procesinius veiksmus, išlaidos advokato pagalbai nesiekia maksimalios ribos, nustatytos „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“, patvirtintų 2004-04-02 teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85.

32Pagal CPK 93 str. 4 d. teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1 d. nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kad ieškovų procesinis elgesys nebūtų buvęs tinkamu, nėra pagrindo teigti. Tačiau priežastys, dėl kurių šioje byloje buvo skiriama ekspertizė, bylos nagrinėjimas pasidarė sudėtingas ir dėl ko ieškovai turėjo kreiptis advokato pagalbos, lėmė tai, kad ieškovai rūsio rekonstrukciją pradėjo neturėdami tam leidimo ir dėl šios rekonstrukcijos ieškovams buvo surašytas savavališkos statybos aktas. Todėl sudėtingą bylos nagrinėjimą iššaukė pačių ieškovų veiksmai. Dėl šios priežasties iš dalies sutiktina su pirmosios instancijos išvada, kad ekspertizės išlaidos ieškovams neatlyginamos. Advokato pagalbos išlaidos pirmosios instancijos teisme atlygintinos iš dalies – iš atsakovų priteisiant 1000 Lt advokato pagalbai atlyginti. Taip pat priteisiamos žyminio mokesčio išlaidos – 270 Lt. Kadangi šias išlaidas, pagal pateiktus dokumentus, patyrė ieškovė D. S., jai iš atsakovų priteisiama po 635 Lt (183,91 EUR).

33Procesinių dokumentų įteikimo išlaidas apmoka bylą pralaimėjusi proceso šalis. Todėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidas turi padengti atsakovai – po 141,85 Lt (41,08 EUR) kiekvienas.

34Paduodant apeliacinį skundą ieškovė D. S. sumokėjo 147 Lt žyminio mokesčio (t. IX, b. l. 172). Kadangi jos skundas tenkintas iš dalies, atskirasis skundas dėl papildomo teismo sprendimo priėmimo atmestas, proporcingai iš atsakovų jai priteistina 49 Lt žyminio mokesčio atlyginimo, iš kiekvieno atsakovo po 7,10 EUR. Prašymas atlyginti kopijavimo išlaidas atmetamas, nes kopijuojamą apeliacinį skundą pagrinde sudarė ieškovės argumentai dėl teismo sprendimo papildymo jos nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, o šioje dalyje jos apeliacinis skundas nėra tenkinamas.

35Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

36Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-15 sprendimą pakeisti.

37Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-15 sprendimo dalį, kuria nurodoma, kad ieškinys tenkinamas iš dalies panaikinti ir ją išdėstyti sekančiai: D. S. ir A. S. ieškinį tenkinti.

38Pašalinti iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies sekančią pastraipą: „Atsakovams pripažįstama teisė į nuostolių atlyginimą dėl ieškovų atliktų savavališkos statybos darbų be atsakovų sutikimo ir leidimo atlikti statytos (rekonstrukcijos) darbus ir patiekus atsakovams papildomus ir neginčijamus įrodymus kad jų namo daliai padaryta žala susijusi su ieškovų veiksmais (neteisėta statyba). Dėl išvardintų priežasčių laikoma, kad ieškovų reikalavimai yra patenkinti iš dalies“.

39Panaikinti sprendimo dalį, kuria į valstybės biudžetą iš ieškovų D. S., a. k. ( - ) ir A. S., a. k. ( - ) lygiomis dalimis priteista 141,85 Lt pašto išlaidų ir į valstybės biudžetą iš atsakovų V. M., a. k. ( - ) ir D. M., a. k. ( - ) lygiomis dalimis priteisti 141,85 Lt pašto išlaidų ir šioje dalyje teismo sprendimą išdėstyti sekančiai:

40Priteisti iš V. M. (a. k. ( - ) ir D. M. (a. k. ( - ) po 183,91 EUR (šimtą aštuoniasdešimt tris EUR 91 ct) D. S. (a. k. ( - ) naudai bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

41Priteisti iš V. M. (a. k. ( - ) ir D. M. (a. k. ( - ) po 41,08 EUR (keturiasdešimt vieną EUR 8 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai.

42Kitoje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

43Priteisti iš V. M. (a. k. ( - ) ir D. M. (a. k. ( - ) po 7,10 EUR (septynis EUR 10 ct) D. S. (a. k. ( - ) naudai žyminio mokesčio atlyginimo apeliacinės instancijos teisme.

44Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-30 nutartį dėl papildomo sprendimo priėmimo, palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. D. S. ir A. S. prašė pripažinti neteisėtu žemės ir namo bendrasavininkių... 5. Atsakovai prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad sutinka ir neginčija... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-04-15 sprendimu ieškinį tenkino iš... 8. Pirmosios instancijos teismas nustatė sekančias aplinkybes: D. S. ir A. S.... 9. Padarė išvadą, jog ieškovai ir atsakovai yra nekilnojamojo turto... 10. Ieškovė D. S. prašė priimti papildomą sprendimą: pripažinti, kad... 11. Atsakovai V. M. ir D. M. prašymą prašė atmesti. Nurodė, kad CPK 277 str. 1... 12. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-05-30 nutartimi papildomą procesinį... 13. III. Apeliacinių skundų ir atskirojo skundo ir atsiliepimų į juos... 14. Apeliaciniu skundu ieškovė D. S. prašo pakeisti teismo sprendimo... 15. Ieškovas A. S. palaiko D. S. apeliacinį skundą (t. X, b. l. 43-46).... 16. Atsakovai V. M. ir D. M. D. S. apeliacinį skundą prašo atmesti. Paaiškino,... 17. Apeliaciniu skundu V. M. ir D. M. prašo panaikinti sprendimą dalyje dėl... 18. Atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundą D. S. ir A. S. prašo apeliacinį... 19. Atskiruoju skundu ieškovė D. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės... 20. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovai V. M. ir D. M. prašė atskirąjį... 21. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 22. Pagal CPK 320 str. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro... 23. Dėl ieškovės reikalavimo pakeisti teismo sprendimo išdėstytas aplinkybes... 24. Pagal CPK 265 str. 2 d. teismas turi priimti sprendimą dėl visų ieškovo,... 25. Dėl atsakovų reikalavimo panaikinti teismo sprendimą dalyje dėl leidimo be... 26. Ieškovai pareiškė ieškinį kuriuo siekiama pašalinti kliūtis priestato... 27. Pirmosios instancijos teismas priėjo išvados, kad susidariusioje situacijoje... 28. Nenustačius pagrindo tenkinti atsakovų apeliacinį skundą, yra pagrindas iš... 29. Dėl bylinėjimosi išlaidų.... 30. Pirmosios instancijos teismas, laikydamas, kad ieškinys patenkintas iš... 31. Formaliai pagal CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas,... 32. Pagal CPK 93 str. 4 d. teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1 d.... 33. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidas apmoka bylą pralaimėjusi proceso... 34. Paduodant apeliacinį skundą ieškovė D. S. sumokėjo 147 Lt žyminio... 35. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 36. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-15 sprendimą pakeisti.... 37. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-15 sprendimo dalį, kuria nurodoma,... 38. Pašalinti iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies sekančią pastraipą:... 39. Panaikinti sprendimo dalį, kuria į valstybės biudžetą iš ieškovų D. S.,... 40. Priteisti iš V. M. (a. k. ( - ) ir D. M. (a. k. ( - ) po 183,91 EUR (šimtą... 41. Priteisti iš V. M. (a. k. ( - ) ir D. M. (a. k. ( - ) po 41,08 EUR... 42. Kitoje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.... 43. Priteisti iš V. M. (a. k. ( - ) ir D. M. (a. k. ( - ) po 7,10 EUR (septynis... 44. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-30 nutartį dėl papildomo sprendimo...