Byla e2YT-2089-335/2018
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija, B. I., G. I., D. J., S. T., V. L., V. I

1Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų teisėja Roma Rimkienė, sekretoriaujant Astai Kanapienienei, dalyvaujant pareiškėjai L. S. B., jos atstovei advokatei Jelenai Liaskovskajai, suinteresuoto asmens Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos atstovams Žydriui Mukuliui ir Tomui Ragaišiui, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal L. S. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija, B. I., G. I., D. J., S. T., V. L., V. I..

2Teismas

Nustatė

3pareiškėja prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame ( - ) (unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - )), yra buvusi sodyba, tikslu nurodytoje vietoje ją atkurti – gyvenamąjį namą ir du ūkinius pastatus. Pareiškime nurodė ir teismo posėdyje ji ir atstovė papildomai paaiškino, kad žemės sklypą, esantį ( - ), 2013-03-21 pirkimo pardavimo sutarties pagrindu įsigijo kartu su sutuoktiniu A. B.. Po jo mirties (( - )) sklypas pagal paveldėjimą atiteko pareiškėjai. 2014 m. rudenį atliekant žemės sklypo sutvarkymo darbus paaiškėjo, jog jame yra galimai XX a. pradžioje buvusios sodybos liekanos, nes maždaug jo viduryje po velėna, keliose vietose pašalinus paviršinį velėnos sluoksnį, buvo aptiktos suneštinių akmeninio pastato ar pastatų pamatų liekanos, stačiakampės plūktos, kietos molinės aslos (grendymo), krosnies pado likučiai, keraminių indų šukės, medienos degėsių liekanos. Pareiškėja įsitikinusi, kad ten būta sodybos, nes natūraliu būdu tokiame mažame plote esą negali būti sunešti stambūs akmenys ir molio sąnašos aukščiausioje sklypo vietoje, kai aplinkinio grunto pagrindą sudaro smėlis ir žvyras, tad ten gali būti tik palyginti nesenos žmogaus ūkinės veiklos padarinys. Kadangi sklypas patenka į Labanoro regioninio parko teritoriją, kurioje teisės aktai riboja statybas saugomose teritorijose, susidomėjusi tokiais radiniais pareiškėja iniciavo tiriamąjį darbą, būtent archeologinius tyrinėjimus dėl visiškai naujų įrodymų surinkimo ir vertinimo, nes ankstesnis pareiškimas dėl juridinio fakto nustatymo Panevėžio apygardos teismo 2016-06-15 nutartimi nebuvo tenkintas. Tad pareiškimą grindė visiškai naujais įrodymais (pagrindu), būtent kompetentingų specialistų atliktais tyrimais ir išvadomis – istorinių žemėlapių sugretinimo ir juose esančių duomenų analize, kas pareiškėjai, jos teigimu aktualiu klausimu bendravusiai su ( - ) kaimo senbuviais gyventojais, neleidžia abejoti galimai vargingos šeimos sodybos egzistavimu praeityje, o kada ji išnyko, pareiškėjos manymu greičiausiai iki 1939 metų sudegė – duomenų nėra. Tvirtino, kad jos pareiškimas nėra tapatus ankstesniam, nes teisės aktai neatima teisės galutinai išsiaiškinti, ar ten buvo sodybos statiniai. Pareiškėjos atstovė teismo posėdžio metu akcentavo, kad specialistai išnagrinėjo penkis istorinius žemėlapius, sugretino juos, nustatė žemės sklypo koordinates bei surašė išvadą, kad sutartinis ženklas, kuriuo pažymėtas buvęs gyvenamasis namas, patenka būtent į pareiškėjos sklypą, bet 1939 metų žemėlapyje to ženklo nebuvo. Archeologai, atlikę kasinėjimo darbus, taip pat pateikė išvadą, kad tame sklype būta gyvenamojo namo ir galimai ūkinių pastatų. Pažymėjo, kad pareiškėja neturi dokumentų, tiesiogiai ir vienareikšmiškai patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą ir negali jų gauti kitokia, ne teismo tvarka, todėl siekia juridinio fakto nustatymo teismine tvarka. Atsisakė nuo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas iš suinteresuotų asmenų (574,75 Eur).

4Suinteresuotas asmuo Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija (toliau – Direkcija) atsiliepime nurodė, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas yra Labanoro regioninio parko Aiseto kraštovaizdžio draustinyje. Ji dėl juridinio fakto nustatymo į teismą kreipėsi ne pirmą kartą ir kaip įrodymą teikė UAB „Minorantė“ parengtą žemėlapių sugretinimą, kurį Panevėžio apygardos teismas įvertino kaip prieštaringą, todėl jis neturėtų būti laikomas patikimu įrodymu. Direkcijos nuomone nepakanka duomenų, kad būtų nustatytas šis juridinę reikšmę turintis faktas. Visgi išsakė poziciją, kad galima daryti preliminarias išvadas, jog topografiniuose žemėlapiuose yra užfiksuoti buvusios sodybos pastatai ir į ją vedantis kelias, patenkantis į pareiškėjai priklausančio žemės sklypo ribas ir pagal žemės sklype rastus archeologinius radinius ten būta gyvenamojo namo.

5Teismo posėdžio metu direkcijos atstovai išreiškė abejonę dėl archeologų rastų akmenų pareiškėjos žemės sklype, nes jie kasinėjo tik 40 cm gylyje, esą ne visada archeologinių tyrimų įmonės viską sąžiningai atlieka, bet jų padarytoms išvadoms neprieštaravo. O baigiamosiose kalbose pripažino, kad kai kurios abejonės įrodymų patikimumu išsisklaidė ir siūlė teismui juos vertinti savo nuožiūra, ypač žemėlapius.

6Suinteresuotas asmuo D. J. atsiliepimu su pareiškimu nesutiko, laikė jį nepagrįstu ir atmestinu, kadangi jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Pareiškėja esą nurodė identiškas aplinkybes kaip anksčiau teismų nagrinėtame pareiškime. Paaiškino, kad jam ( - ) priklauso gretimai esantis žemės sklypas. Prašė pareiškimą palikti nenagrinėtu ir bylą nutraukti arba jį atmesti.

7Suinteresuotas asmuo V. I. su pareiškimu sutiko, bylą prašė nagrinėti jam nedalyvaujant.

8Suinteresuotas asmuo S. T. nurodė, kad gretimą sklypą jis paveldėjo ir jį ketina perleisti, todėl šioje byloje nelaiko savęs suinteresuotu asmeniu ar liudytoju. Prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

9G. I. ir B. I. pateikė prašymus bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.

10V. L. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Pareiškimas tenkinamas. Ieškiniai (pareiškimai) pripažįstami tapačiais, kai sutampa šie jų elementai: šalys, ieškinio dalykas, ieškinio faktinis pagrindas. Visų pirma, ankstesnį pareiškimą teismui buvo pateikę L. S. B. ir A. B. (civ. byla Nr. 2-457-732/2015). Antra, buvo prašoma nustatyti juridinį faktą apie buvusią sodybą, nedetalizuojant iš kokių pastatų ji susidėjo. Trečia, nagrinėjamu atveju pareiškimas grindžiamas visiškai naujais įrodymais (pagrindu), t. y. Lietuvos kartografų draugijos sudarytos komisijos, kuri sugretino ir įvertino visus iki 1940 metų išleistus ir archyvuose saugomus oficialius konkrečios teritorijos, į kurią patenka žemės sklypas, kartografinius (topografinius) žemėlapius, išvada ir UAB „Teisinga orbita“ archeologų atliktų žvalgomųjų tyrimų išvada. Šios išvados nebuvo įrodinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje, todėl šis pareiškimas nepripažintinas tapačiu jau išnagrinėtam ankstesnėje byloje. Įrodinėjant buvusios sodybos faktą statinių ir sodų fizinio egzistavimo būdu įrodymais gali būti bet kurie faktiniai duomenys – tai ir faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai, specialistų išvados, topografinės nuotraukos, pateiktos vaizdo medžiagos (fotonuotraukų su atitinkamais aprašais ir schemomis), detalūs planai. Teismų praktikoje yra suformuota, kad buvusi sodyba – tai sodyba, kurios buvimo faktas įrodytas istoriniais – archyviniais dokumentais ar teismo sprendimu. Istoriniu – archyviniu dokumentu gali būti laikomas iš Nacionalinio dokumentų ar kito fondo nustatyta tvarka gauti dokumentai, kuriuose užfiksuota atitinkamo Lietuvos istorijos laikotarpio informacija. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad L. S. B. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), esantis ( - ) . Lietuvos kartografų draugijos pirmininko 2017-02-09 rašte nurodyta, kad šios draugijos komisija, susidedanti iš profesoriaus habilituoto mokslų daktaro A. Č., docento mokslų daktaro A. B. ir mokslų daktaro L. B., naudodami senuosius topografinius žemėlapius, nustatė buvusių pastatų ir kelio koordinates dabartiniame nekilnojamojo turto ir kadastrinių matavimų žemės sklype (kadastrinis Nr. ( - )), esančiame ( - ) Koordinačių skaičiavimui naudoti penki originalūs topografiniai žemėlapiai (1915 m. topografinis žemėlapis M 1:100 000; 1915 m. vokiškasis žemėlapis M 1:100 000; 1901-1902 m. carinės Rusijos karinis topografinis žemėlapis M 1:42 000; 1939 m. žemėlapis M 1:50 000 ir 1902 m. topografinis Vilniaus ir Kauno gubernijų žemėlapis M 1:126 000), kuriuos tarpusavyje sugretino. Minėtuose žemėlapiuose yra užfiksuoti buvusios sodybos pastatai ir į ją vedantis kelias. Pastatų ir kelio koordinatės nustatytos LKS-94 geografinėje koordinačių sistemoje. Pastatų padėties koordinačių vidinė kvadratinė matavimo paklaida apie 5 m. Vėlesniuose topografiniuose žemėlapiuose, sudarytuose ankstesnių žemėlapiu pagrindu (pvz. 1939 m. žemėlapis), išlikusių (arba sunykusių) objektų padėtis juose yra vidutinės kvadratinės koordinačių matavimo paklaidos ribose.

11Liudytojas A. Č. teismui paaiškino, kad su pareiškėja jo niekas nesieja. Jis yra Vilniaus universiteto geomokslų instituto ( - ). Kartu su kolegomis kartografais jos užsakymu 2017 m. gretino penkis senuosius žemėlapius ir pavyko surasti pažymėto pastato sutartinį ženklą bei nustatyti jo koordinates. Būtent pagrindiniame 1901 m. darytame žemėlapyje, kuriame carinės Rusijos laikais pastatas buvo pažymėtas sutartiniu ženklu – juodu stačiakampiu ir tas pastatas, kaip nustatė, buvo kadastrinio sklypo ribose. Teigė, kad įmanoma suderinti skirtingų mastelių žemėlapius, nes kuo mastelis stambesnis, tuo jis tikslesnis. Miestuose būdavo kartografuojami visi pastatai, o kaimo vietovėse tik gyvenamieji pastatai. Kelias tik kai kuriuose žemėlapiuose būdavo žymimas. Braižant žemėlapius buvo naudojamos mastelinės liniuotės, o įvertinus matavimo paklaidas, objektus galima „pastumdyti“ 5 m. ribose. Situacijos objektai, pastatai, upės, keliai buvo nustatomi tiksliai. 1901 m. žemėlapio pagrindu yra perdarytas 1939 m. žemėlapis pagal to meto būklę ir pirmesniajame jų (didelio formato) parodė pažymėtą vieną pastatą ( - ) kaimo ribose, kuris jo manymu yra gyvenamasis, patenkantis į minimo sklypo ribas bei darė prielaidą, jog sodyboje turėjo būti ir ūkiniai pastatai. UAB „Teisinga orbita“ 2017-06-05 pažymoje apie atliktus žvalgomuosius archeologinius tyrimus, apibendrinant tyrimų rezultatus, pateikta išvada, jog ( - ) esančiame sklype kadastrinis Nr. ( - ) neabejotinai būta gyvenamojo namo ir galimai kitų ūkinių pastatų, taigi, yra buvusi sodyba. Tai liudija aptiktas XIX-XX amžiais datuotas kultūrinis sluoksnis su šio laikotarpio radiniais bei pamatų ir krosnies pado liekanomis. Didelės žalos sklype buvusių pamatų liekanoms padarė ten vykdyta ūkinė veikla – sklypo arimas. Liudytojas G. J., UAB “Teisingos orbitos“ archeologas, teismui paaiškino, kad 2017 metais būtent jis su pagalbininkais atliko žvalgomuosius tyrimus ir tikrino, ar tame sklype yra kultūrinis sluoksnis. Iškasė iki nejudinto grunto keturias stačiakampes duobes-šurfus. Vietose, kur matėsi kultūrinis sluoksnis, stengėsi jų neardyti, kadangi ten akivaizdžiai matėsi pamato, krosnies liekanos, rado plytgalių, dalį plytelės, buitinės keramikos, monetų, puodų šukių, ūkinės duobės pėdsakų. Rasti akmenys nebuvo surišti skiediniu, o greičiausiai moliu ir iš viso to akivaizdžiai buvo matyti, kad tame žemės sklype XIX-XX amžiuje gyventa neturtingų žmonių šeimos. Norint suprasti dėl ko buvusi sodyba sunyko, reikėtų daugiau tyrimų daryti, tad nesąs tikras dėl ūkinių pastatų, nes per mažos tyrimo apimtys. Paaiškino, kad pelenai turi savybę greitai suirti. Šių tyrimų eiga buvo fiksuota fotografuojant ir teismas apžiūrėjo pareiškėjos pateiktas fotonuotraukas bei konstatuoja, jog nėra pagrindo abejoti kompetentingų specialistų parengtomis išvadomis ir liudijimais teismo posėdyje.

12Sodybos buvimo faktą pareiškėja įrodinėjo ir iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo gautu atsakymu, kad yra rašytinių duomenų apie ( - ), gyvenusius ūkininkus, tarp jų paminėtas ūkininkas A. R., gim. ( - ) m. Taip pat pridėtais antstolio Leono Jankausko 2015-05-12 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 53/15/07 bei 2015-10-06 UAB „Minorantė“ aiškinamuoju raštu su priedais, kuriuose nurodyta, kad sklype matyti kitoks žemės kultūrinis sluoksnis, ten galimai buvo pastatytas kažkoks statinys, nes matyti rastos šukės, plytgaliai, akmenys, namų apyvokos daiktų liekanos.

13Tuop tarpu liudytoja N. K., gim. ( - ), kuri yra gretimo sklypo prie ( - ) ežero savininkė, paaiškino, kad visas vaikystės vasaras nuo 5-6 metų amžiaus ji leisdavusi pas savo močiutę V. G., kuri buvo gimusi ( - ) m. ir gyveno ( - ) kaime, bet ji nė karto nėra pasakojusi apie jokią išnykusią sodybą. Liudytojas E. G., gim. ( - ), paaiškino, kad jis yra kilęs iš ( - ) kaimo ir iki 1950 metų jame gyveno. Apie sodybos buvimą dabartiniame pareiškėjos sklype jam niekas nepasakojo ir jis nieko negalįs paliudyti, bet kelio ten nebuvo, jis atsirado tik tarybiniais metais. A. R. buvo jų kaimynas. Teismas neatmeta, jog šie liudytojai (giminaičiai tarpusavyje), kaip gretimų su pareiškėja sklypų savininkai gali turėti savų sumetimų liudyti ne pareiškėjos naudai. Beje, bylos duomenimis pareiškėja su sutuoktiniu žemės sklypą 2013 m. nusipirko iš šių liudytojų giminaičio V. G.. Todėl įrodomosios vertės neturi mažai informatyvūs jų abiejų parodymai, grindžiami tik prisiminimais. CPK 177 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, todėl vadovaujantis šia teisės norma, laikytina, jog pareiškėja prašomą faktą įrodinėjo leistinomis priemonėmis. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai rodymai, nes jeigu pareiškėjai turėtų tiesioginių prašomą faktą patvirtinančių įrodymų, tai jiems apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 straipsnis). Iš aukščiau minimų ištirtų rašytinių dokumentų, UAB „Minorantė“ atliktų matavimų duomenų ir teismo posėdyje apklaustų liudytojų – specialistų parodymų teismas nustatė, jog pareiškėjai priklausančiame žemės sklype, esančiame ( - ) (kadastrinis Nr. ( - )) yra buvusi sodyba. Pažymėtina, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016-04-08 pateiktoje informacijoje buvo nurodyta, kad ji disponuoja minėtos teritorijos (žemės sklypo) topografiniu žemėlapiu, išleistu 1940 m., o jis sudarytas pagal 1901-1902 m. atliktą aerofotografinę nuotrauką ir ištaisytas pagal 1939 m. būklę. Tarnyba pažymėjo, kad pareiškėjai priklausantis žemės sklypas patenka į minėtą žemėlapio fragmentą. Pažymėtina, kad skirtingo laikotarpio ir įvairiais istorijos tarpsniais sudarytuose žemėlapiuose ( - ) kaimo pavadinimas rusiškai bei vokiškai buvo įvardintas „( - )“, „( - )“, „( - )“. Nors nenustatyta kokiomis aplinkybėmis ir kada išnyko buvusi sodyba – tai galėjo būti prieš daug dešimtmečių, bet tai teisinės reikšmės byloje neturi. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013). Civiliniame procese vadovaujamasi pirmiau nurodyta įrodymų pakankamumo taisykle, todėl teismas išvadą dėl faktų buvimo gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008). Todėl pagal įrodymų sąsajumą nagrinėjamu atveju nėra pagrindo abejoti minėtame pareikėjos žemės sklype sodybos egzistavimu praeityje. Bet dėl dviejų ūkinių pastatų buvimo pareiškėja nepateikė tikslesnių duomenų, o ūkinis priestatas negali būti laikomas atskiru statiniu. Be to ir kompetentingi specialistai – archeologas, kartografai nenurodė kiek konkrečiai galėjo būti statinių, todėl nustatoma, kad sodyba susidėjo iš gyvenamojo namo ir vieno ūkinės pakirties pastato. Tai pagal LR Saugomų teritorijų įstatymo nuostatas pareiškėjai L. S. B. sukels teisines pasekmes – galimybę nepažeidžiant įstatymų projektuoti ir atkurti sodybą. Iš pareiškėjos priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei – 58,45 Eur. Todėl vadovaudamasis išdėstytu ir remdamasis CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu, teismas

Nutarė

14pareiškimą tenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ( - ), L. S. B., asmens kodas ( - ) priklausančiame žemės sklype, kurio kadastrinis Nr. ( - ), ( - ) (unikalus Nr. ( - )) yra buvusi sodyba su gyvenamuoju namu ir vienu ūkiniu pastatu. Juridinis faktas nustatytas sodybos atstatymo tikslu. Priteisti iš L. S. B. 58,45 Eur (penkiasdešimt aštuonis eurus 45 ct) pašto išlaidų valstybei, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Sumokėjus išlaidas, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

15Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai