Byla 2-1199-323/2012
Dėl testamento pripažinimo negaliojančiu

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Genovaitė Vaizgėlienė, sekretoriaujant Ingridai Jušenkienei, dalyvaujant vertėjai V. N., ieškovei L. M., ieškovės atstovui advokatui Viačeslavui Žarkovui (Viačeslav Žarkov), atsakovui V. T. (V. T.), atsakovo atstovui advokatui Antanui Jonušui, atsakovei notarei A. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės L. M. ieškinį atsakovams V. T. (V. T.), Klaipėdos m. 15-ojo notaro biuro notarei A. G. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu,

Nustatė

2ieškovė ieškiniu kreipėsi į teismą, prašo teismo pripažinti negaliojančiu 2009-07-02 testamentą, kuriuo jos motina J. P. visą savo turtą paliko atsakovui. Nurodė, kad 2009-09-02 buvo išduotas išrašas iš medicininių dokumentų, kuriame nurodyta, kad J. P. sirgo išemine smegenų liga, jai nustatyta demencija(b.l.11). Dėl šios priežasties ieškovė mano, kad testamento sudarymo metu J. P. negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, t.y. buvo neveiksni. Taip pat nurodė, kad už testatorę pasirašė kitas asmuo, nors testatorė, nepaisant silpno regėjimo, galėjo asmeniškai pasirašyti testamentą. Pažymėjo, kad testatorė buvo rusakalbė, todėl abejotina, kad buvo užtikrintas teksto autentiškumas jį verčiant. Be to, nurodė, kad notarė neįsitikino testatorės veiksnumu, nebendravo su gydytojais, nesiaiškino, kodėl visas turtas paliekamas sūnui (b.l. 3-5).

3Atsakovas V. T. (V. T.) pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašo ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad testatorė galėjo būti neveiksni, tuo metu, kai sudarė testamentą. Nurodė, kad testatorė gulėjo ligoninėje, nes buvo susilaužiusi koją, o tai nesusiję su veiksnumu. Pažymėjo, kad ieškovės santykiai su testatore buvę konfliktiški, po testamento surašymo ieškovė norėjo atvežti kitą notarą, kad perrašytų testamentą, tačiau testatorė nesutiko. Tai rodo, kad ieškovei nekilo abejonių dėl testatorės veiksnumo (b.l. 23-25).

4Atsakovė notarė A. G. pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašo teismo ieškinį atmesti. Nurodė, kad testatorė nebuvo pripažinta neveiksnia. Pažymėjo, kad bendraujant su testatore taip pat nekilo jokių abejonių dėl jos veiksnumo. Pažymėjo, kad teisės aktai nenumato jokių būdų ar priemonių, kaip reikia įsitikinti testatoriaus veiksnumu, tačiau kaip įprasta praktikoje notarė ėmėsi visų įmanomų veiksmų įsitikinti testatorės veiksnumu. Nurodė, kad testatorė silpnai matė, todėl testamentas buvo sudarytas dalyvaujant dviem liudytojams bei trečiajam asmeniui, testatorei balsiai perskaitytas testamento tekstas, išverstas į jai suprantamą rusų kalbą apie tai pažymint testamente, todėl testamento sudarymo tvarka nebuvo pažeista (b.l. 34-36).

5Ieškinys atmestinas.

6Byloje esančių rašytinių įrodymų, liudytojų parodymų, eksperto paaiškinimų, nustatyta, kad 2009 m. liepos 2 d. J. P. sudarė oficialų testamentą, kurį patvirtino Klaipėdos m. 15-ojo notaro biuro notarė A. G. ir pagal kurį testatorė visą savo turtą paliko sūnui atsakovui V. T.. Už negalinčią pasirašyti testatorę pasirašė I. M., liudytojais buvo J. M. bei Ž. M. (b.l. 37-38). 2009-09-10 testatorė mirė (b.l. 12). Testatorės dukra ieškovė L. M. ginčija testamento sudarymą, motyvuojant tuo, kad testamento sudarymo metu testatorė buvo neveiksni bei pažeistomis testamento sudarymo procedūromis. Tuo pagrindu 2010-06-04 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi paskirta pomirtinė teismo psichiatrinė ekspertizė(b.l. 66-67).

7Testamentas – tai asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisiniai padariniai atsiranda tik testatoriui mirus. Pagal CK 5.15 str. 2 d. testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes. Tai yra testamento negali sudaryti pilnamečiai asmenys, kurie negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, nors jie ir nėra teismo pripažinti neveiksniais arba jų veiksnumas neapribotas. Sudarytas testamentas gali būti nuginčijamas (CK 5.17 str.). Tuo atveju, kai ginčijamas testamentas, kurio sudarymo metu testatoriaus atžvilgiu nebuvo galiojančio teismo sprendimo dėl jo pripažinimo neveiksniu, toks testamentas gali būti pripažintas negaliojančiu (CK 1.78 str. 2 d., 4 d., 5.16 str. 2 d.) CK 1.89 str. pagrindu. Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kita vertus, įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Taigi sandorių negaliojimo institutas turi ir kitą paskirtį – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Dėl to sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo šiam stabilumo tikslui prieštarautų. Mirusiojo asmens testamente išreikšta valia turi būti ypač gerbtina, todėl testamento pripažinimas negaliojančiu galimas tik išskirtiniais atvejais. Jeigu nagrinėjant ieškinio reikalavimą dėl testamento pripažinimo negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu nustatoma, kad testatorius testamento sudarymo metu buvo socialiai orientuotas, pats suformavo savo valią bei ją išreiškė ir nėra tos valios įforminimo trūkumų, tai sandoris turėtų būti išsaugomas. Pasisakydamas dėl CK 1.89 straipsnio aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.). Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu. Kiekvieno sandorio būtini elementai yra subjektai, jų valia ir valios išreiškimas, sandorio turinys ir forma. Kad sandoris galiotų, įstatymo reikalavimus turi atitikti visi jo elementai. Testamento atveju itin reikšmingas sandorio elementas – testatoriaus valia, t. y. ar testamento turinys atitinka palikėjo valią (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2007; 2010 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2010; 2009 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2009; 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009).

8Iš nagrinėjamoje byloje esančio 2011-02-02 teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. ( - ) (b.l. 83-84) matyti, kad nenustatyta, jog testatorė būtų sirgusi kokiu nors ilgalaikiu psichikos sutrikimu. Nuo 2009-05-07 iki 2009-09-03, t.y. testamento sudarymo metu, testatorė gydyta VšĮ Klaipėdos medicininės slaugos ligoninėje dėl dešiniojo šlaunikaulio kaklo lūžimo, t.y. dėl priežasties visiškai nesusijusios su asmens psichika. Ekspertizės akte nurodyta, kad nuo patekimo į VšĮ Klaipėdos medicininės slaugos ligoninę, pasireiškė epizodiniai atminties bei orientacijos sutrikimai, bei psichoziniai epizodai. Tiriamuoju laikotarpiu ekspertai nustatė psichinės būsenos gerėjimą, o testamento sudarymo dieną nerasta duomenų apie orientacijos ar psichinės būsenos pakitimus. Byloje apklaustas pomirtinę ekspertizę atlikęs ekspertas D. T. paaiškino, jog nustatyti J. P. atminties ir psichikos sutrikimai buvo epizodiniai, ypač testamento sudarymo dieną 2009-07-02 sutrikimai buvo statiniai, t.y. praeinantys, svyruojantys, priklausantys nuo bendros organizmo būklės. Pažymėjo, kad nerado nei kiekybinių, nei kokybinių duomenų apie sąmonės sutrikimus, kurie liudytų, kad testatorė testamento sudarymo dieną negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. Pažymėjo, kad testamento sudarymo dieną buvęs vangumas nėra sąmonės sutrikimas, o vartoti vaistai ir jų dozės neveikė taip, kad galėtų įtakoti jos galėjimą suprasti savo veiksmus ir juos valdyti (b.l. 128-129). Byloje apklausti liudytojai V. M. bei J. S. parodė, kad testatorė atėjus ją aplankyti ligoninėje, tai buvo 2009 metų birželio ar lėpos mėnesį, juos atpažino ne iš karto, o tik po pabendravimo (b.l. 110-112). Liudytojai N. T., M. G., J. S. parodė, kad tiriamuoju laikotarpiu testatorė J. P. buvo šviesaus proto ir suprato savo veiksmus (b.l. 113, 114, 141-142). Byloje taip pat apklausta liudytoja gydytoja L. B., kuri paliudijo, kad J. P. pasireiškė lengvas pažintinių funkcijų sutrikimas, tačiau pažymėjo, kad nebuvo jokių požymių, kurie leistų teigti, kad ji negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti (b.l. 116-117). Bylos nagrinėjimo metu taip pat apklausti liudytojai Ž. M., J. M., I. M., kurie dalyvavo velionei sudarant testamentą ir kurie paliudijo, kad testatorė suprato savo veiksmus – bendravo su notare ir aiškiai atsakė į notrės klausimus, nurodydama, kad turi ne tik sūnų, kuriam testamentu nori palikti turtą, bet ir dukrą,“ kuri savo dalį jau gavo ir yra aprūpinta“(b.l. 130-132). Byloje apklausta notarė A. G. nurodė, kad pabendravus apie valandą su testatore, jai nekilo jokių abejonių jos veiksnumu, pažymėjo, kad su testatore bendravo rusų kalba (b.l. 140).

9Civilinio proceso kodekso 78 str. numatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, o 185 str. numatyta, kad teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas, reiškiantis, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Kaip jau aukščiau minėta, nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti kokia buvo testatorės tikroji valia ir ar ji, testamento sudarymo dieną 2009-07-02, išreikšta sąmoningai, suvokiant savo veiksmų reikšmę ir sugebant juos valdyti. Teismas sprendžia, kad byloje surinkti įrodymai: 1) atsakovės notarės paaiškinimai, liudytojų Ž. M., J. M., I. M. parodymai (nurodė, kad nebuvo abejonių dėl testatorės tikrosios valios ir jos psichinės būklės), 2) liudytojos L. B. (VšĮ Klaipėdos medicininės slaugos ligoninės gydytoja) parodymai (nurodo, kad nebuvo jokių požymių, kurie leistų teigti, kad testatorė negalėjo suprasti savo veiksmų), 3) liudytojų M. G., J. S. parodymai (nurodo, kad testatorė buvo sąmoninga, galėjo suvokti ir išreikšti savo valią, 4) 2011-02-02 Teismo psichiatrijos ekspertizės aktas Nr. ( - ) (nurodoma, kad nėra duomenų, jog testamento sudarymo metu J. P. būtų negalėjusi suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti), yra pakankami daryti išvadai, kad testatorė J. P. testamento sudarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Pažymėtina, kad teismui nėra pagrindo abejoti Teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. ( - ) išvadų bei VšĮ Klaipėdos medicininės slaugos ligoninės gydytojos parodymų teisingumu. Be to, šių įrodinėjimo priemonių duomenims neprieštarauja minėtų liudytojų parodymai, notarės paaiškinimai. Iš bylos įrodymų viseto galima daryti pagrįstą išvadą, kad ginčijamame testamente yra išreikšta tikroji testatorės J. P. valia, todėl nėra pagrindo 2009 m. liepos 2 d. sudarytą testamentą pripažinti negaliojančiu. Be to, pažymėtina, kad teismas nesivadovavo: 1) liudytojų N. T. ir V. M. parodymais, nes jie yra atitinkamai atsakovo V. T. žmona (testatorės marti) bei ieškovės sūnus (testatorės anūkas) t. y. suinteresuoti bylos baigtimi, 2) liudytojos J. S. parodymais, nes ji testatorės nematė nei prieš pat testamento sudarymą, nei testamento sudarymo dieną, dėl ko negalėjo ir nurodyti testatorės sveikatos būklės testamento sudarymo metu, be to šių proceso dalyvių paaiškinimus paneigia kiti surinkti byloje tiek liudytojų parodymai, tiek rašytiniai įrodymai.

10Byloje taip pat kilo ginčas dėl testamento tvirtinimo tvarkos trūkumų. Nustatyta, kad 2009-07-02 J. P. testamentą pasirašė I. M., dalyvaujant liudytojams Ž. M. bei J. M. (b.l. 37-38). Civilinio kodekso 5.29 straipsnyje nustatyta, kad jeigu testatorius dėl fizinių trūkumų, ligos ar kitokių priežasčių negali pats pasirašyti testamento, jo prašymu testamentą gali už jį pasirašyti notaro ar kito turinčio teisę patvirtinti testamentą pareigūno ir ne mažiau kaip dviejų liudytojų akivaizdoje kitas veiksnus fizinis asmuo, kuris nėra įpėdinis pagal testamentą, kartu nurodydamas priežastį, dėl kurios testatorius negalėjo pats pasirašyti testamento. Liudytojai taip pat turi pasirašyti testamente. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad testatorė blogai matė. Tai patvirtina 1) VšĮ Klaipėdos medicininės slaugos ligoninės gydimo stacionare istorijos Nr. ( - ) įrašas, 2) liudytojų V. M., Ž. M., J. M., I. M., J. S. parodymai (nurodė, kad testatorė matė silpnai, tik žmonių siluetus, žmones pažindavo iš balso). Ieškovės argumentas, kad testamentą galėjo pasirašyti pati testatorė, motyvuojant tuo, kad ji pasirašė gulantis į ligoninę prieš operaciją (b.l. 107), atmestinas, kadangi jau po operacijos 2009-05-05 įgaliojimą N. T. (b.l. 69) taip pat pasirašė ne pati J. P., bet I. M., dalyvaujant dviem liudytojams. Tai rodo, kad testatorė testamento sudarymo metu negalėjo pati pasirašyti. Be to, notarė įsitikino, jog konkrečiu atveju pati testatorė testamento pasirašyti negali. Notarė patvirtino, jog J. P. norėjo pasirašyti testamente (b.l. 140), tačiau negalėdama pasirašyti pilnu vardu ir pavarde, paprašė už ją pasirašyti I. M. (b.l. 132). Tuo vadovaujantis teismas daro išvadą, jog, sudarant ginčo testamentą, testatorė negalėjo pasirašyti pati ir pati norėjo, kad už ją pasirašytų. Pritaikydama CK 5.29 straipsnio nuostatas, notarė jų nepažeidė, nustatė bei testamente nurodė priežastis, dėl kurių pati palikėja pasirašyti negali. Byloje taip pat nustatyta, kad testamento tekstas buvo sudarytas notarės kontoroje, notarei pabendravus su atsakovu (b.l. 140), tačiau kaip minėta testamento tekstas atitiko testatorės valią, testatorė su testamento tekstu buvo supažindinta ir jį patvirtinimo, t.y. testatorė asmeniškai savo valią išreiškė tiesiogiai notarei ir patvirtino, kad ji yra tokia, kaip išreikšta testamente. Testatorei nesuprantant lietuvių kalbos, testamentas buvo patvirtintas prieš tai notarei jį išvertus į rusų kalbą. Šį faktą patvirtina liudytojais buvę Ž. M. bei J. M., kurie girdėjo kaip notarė perskaitė ir į rusų kalbą išvertė testamento tekstą (b.l. 130-131). Tai, kad testamentas patvirtintas prieš tai padarius vertimą į rusų kalbą, patvirtina ir testamentas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, 2009-07-02 testamentas atitinka testatorės valią, kurios išreiškimas atitinka teisės aktų reikalavimus.

11Bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, nes šalis, kurios naudai priimtinas sprendimas, jas įrodančių dokumentų nepateikė ir neprašė jų priteisti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 str. 1 d.).

12Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 - 270 straipsniais, teismas

Nutarė

13ieškinį atmesti.

142010-03-02 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - atsakovui V. T., asmens kodas ( - ) gyv. ( - ), priklausančio nekilnojamojo daikto, buto su rūsiu, adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ), areštą, palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

15Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Ryšiai