Byla e2A-317-826/2017
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, teisių ir pareigų perkėlimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kristinos Domarkienės, Alonos Romanovienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. M. (apelianto) apeliacinį skundą dėl 2016 m. spalio 19 d. Plungės rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovams B. J., J. B., tretieji asmenys V. M., Telšių r. savivaldybės 1-ojo notaro biuro notarė J. K., dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, teisių ir pareigų perkėlimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovas V. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas:
    1. Pripažinti negaliojančia 2015 m. balandžio 1 d. dovanojimo sutartį, sudarytą atsakovų J. B. ir B. J., pagal kurią B. J. padovanojo J. B. 0,37 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), adresas ( - ), Rietavo sav.
    1. Perkelti ieškovui V. M. įgijėjo teises ir pareigas į 0,37 ha žemės ūkio paskirties sklypą.
    1. Įpareigoti ieškovą sumokėti atsakovui B. J. 580 Eur.
    1. Priteisti ieškovui iš atsakovų po 1/2 dalį ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų.
  1. Nurodė, kad kartu su sutuoktine valdo 0,25 ha ploto žemės sklypą, adresu ( - ), Rietavo sav., kuris ribojosi su buvusio savininko B. J. (atsakovo tėvo) žemės sklypu. Su atsakovo B. J. tėvu buvo susitaręs dėl jo sklypo pirkimo, todėl jam 2001 m. padėjo pasidaryti sklypo matavimus. Mirus buvusiam žemės sklypo savininkui, jis su atsakovu galutinai susitarė dėl sklypo pirkimo, 2015 m. spalio pabaigoje sumokėjo sutartą kainą (2 000 Lt), buvo net pas notarę nuvykę, tačiau vėliau atsakovas pinigus grąžino paaiškinęs, jog nebeparduos. Šalys buvo sudariusios preliminariąją žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau atsakovas jos nevykdė. Vėliau išaiškėjo, kad sklypą 2015 m. balandžio 1 d. padovanojo atsakovei J. B.. Šis sandoris yra apsimestinis, nes atsakovų nesieja jokie giminystės ryšiai. Be to, atsakovas neturėjo teisės perleisti atsakovei žemės sklypo, nes jis turėjo pirmumo teisę įsigyti 0,37 ha žemės ūkio paskirties sklypą, todėl yra pagrindas ginti jo teises, perkeliant jam pirkėjo teises ir pareigas pagal nurodytą sutartį, įpareigojant jį sumokėti tokią ginčo turto kainą, kokia buvo preliminariai sutarta tarp ieškovo ir atsakovo B. J..

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Plungės rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 19 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismo motyvai:

83.1. Teismas padarė išvadą, kad šalis siejo ikisutartiniai santykiai, nes šalys derėjosi dėl 0,37 ha žemės sklypo pirkimo, ieškovas sumokėjo 2 000 Lt, šalys lankėsi pas notarą. Tačiau jokia sutartis nebuvo sudaryta ir šalių žodinis susitarimas bei ketinimas ateityje sudaryti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį neatitinka preliminariosios sutarties sampratos.

93.2. Šalių susitarimas dėl žemės sklypo pirkimo–pardavimo turi požymių, būdingų preliminariajai sutarčiai, tačiau sandorio, kuriam įstatyme nustatyti specialieji formos ir turinio reikalavimai, sudarymo faktas gali būti įrodytas tik pateikus duomenis, patvirtinančius, kad tokių reikalavimų buvo laikytasi, ieškovas tokių įrodymų nepateikė, dėl ko ieškovo argumentas, kad žodinis tarp ieškovo ir atsakovo B. J. sudarytas susitarimas dėl žemės sklypo pirkimo–pardavimo laikytinas preliminariąja sutartimi, nepagrįstas.

103.3. Teismas konstatavo, kad dovanojimo sandorio sudarymo metu neegzistavo kokių nors apribojimų atsakovui B. J. laisvai disponuoti ginčo sklypu, nes atsakovas grąžino gautą avansą ir ieškovo sutuoktinės V. M. valdomas 0,28 ha žemės sklypas nėra žemės ūkio paskirties (gyvenamosios teritorijos). Neturėdamas materialiojo teisinio suinteresuotumo, ieškovas, nebūdamas sandorio šalimi, neturi ir reikalavimo teisės ginčyti kitų asmenų sudarytą žemės sklypo dalies dovanojimo sutartį, dėl ko ieškovo reikalavimas pripažinti dovanojimo sutartį negaliojančia (apsimestine) negali būti tenkinamas.

11III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

12

  1. Ieškovas V. M. dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo padavė apeliacinį skundą ir prašė sprendimą panaikinti bei klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti jo ieškinį. Skundo motyvai:
    1. Teismas nepagrįstai nesivadovavo pateiktais įrodymais, t. y. buvo sumokėtas avansas, lankėsi pas notarę, daug metų derėjosi dėl sandorio sudarymo. Šiuos įrodymus atmetė vien tik dėl sandorio formos nesilaikymo.
    2. Teismas nesiėmė veiksmų, kad jis turėtų galimybę pagrįsti jo nurodytas aplinkybes, ir neišreikalavo rašytinių įrodymų iš notarės. Šių įrodymų jis pats negalėjo gauti.
    3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad terminas preliminariajai pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti buvo praleistas. Preliminariosios sutarties terminas buvo pratęstas šalių susitarimu ir jos galiojimas, priešingai, nei nurodoma teismo sprendime, nėra pasibaigęs.
  2. Atsakovai B. J. ir J. B. pateikė atsiliepimą į skundą ir nurodė, kad jis nepagrįstas, todėl turėtų būti atmestas. Atsiliepimo motyvai:

135.1. Visi ieškovo argumentai dėl jo reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo pagrįsti tik subjektyviais jo vertinimais, interpretacijomis bei prielaidomis. Įrodymų, kad šalys buvo susitarusios dėl žemės sklypo pirkimo, ieškovas nepateikė.

145.3. Nesutiktina su apelianto argumentu, kad teismui neišreikalavus rašytinių įrodymų iš notarės, buvo pažeista jo teisė įrodyti, jog buvo sudaryta preliminarioji sutartis. Net tas faktas, kad buvo lankytasi pas notarę, nepatvirtina, jog šalys buvo sudariusios preliminariąją sutartį.

155.3. Teismas priimdamas sprendimą pagrįstai konstatavo, kad apribojimų sudaryti dovanojimo sutartį nebuvo. Ieškovas neturi jokios pirmumo teisės įgyti žemės sklypą.

  1. Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai pateikė prašymą priteisti jų turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
  2. Trečias asmuo V. M. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad jis pagrįstas, todėl turėtų būti tenkintas. Jie kartu su ieškovu siekė įsigyti šį žemės sklypą ir teismas nepagrįstai netenkino ieškinio reikalavimų.
  3. Daugiau atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

16IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

17teisiniai argumentai ir išvados

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
  2. Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo motyvus, atsiliepimo į jį argumentus, byloje esančius rašytinius įrodymus, nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebūtų galima išnagrinėti rašytinio proceso tvarka.
  3. Byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių ikisutartinius santykius, nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) pirkimą ir pardavimą, bei proceso teisės normų, nustatančių įrodymų vertinimo taisykles, aiškinimo ir taikymo.

18Dėl preliminariosios sutarties sudarymo

19

  1. Ieškovas ieškiniu įrodinėjo, kad jis su atsakovu B. J. sudarė žodinę preliminariąją 0,37 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), adresas ( - ), Rietavo sav., pirkimo–pardavimo sutartį. Atsakovas savo įsipareigojimų nevykdė ir neteisėtai dovanojimo sutarties pagrindu šį žemės sklypą perleido atsakovei J. B.. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šalis siejo ikisutartiniai santykiai, nes šalys derėjosi dėl 0,37 ha žemės sklypo pirkimo, ieškovas sumokėjo 2 000 Lt, šalys lankėsi pas notarą, tačiau jokia sutartis nebuvo sudaryta ir šalių žodinis susitarimas bei ketinimas ateityje sudaryti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį neatitinka preliminariosios sutarties sampratos. Apeliantas su tokiu teismo sprendimu nesutiko ir nurodė, kad teismas nesivadovavo kitais įrodymais.
  2. Apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo vertinti, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė ir neįvertino bylos aplinkybių ar kad byloje esančius įrodymus vertino netinkamai. Pažymėtina, kad civiliniame procese įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013). Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, įrodymų vertinimu, tiesiog pakartotinai išdėstė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagristas ar kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, materialinės ar procesinės teisės normas.
  3. Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.165 straipsnyje nustatyta, jog preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Taigi trumpai preliminariąją sutartį galima apibrėžti kaip šalių susitarimą dėl kitos sutarties sudarymo ateityje, t. y. kaip sutartį dėl sutarties sudarymo. Tokiu preliminariu susitarimu sukuriama sutartinė prievolė CK 6.1 straipsnio prasme. Pagal CK 6.165 straipsnyje įtvirtintą preliminariosios sutarties sampratą galima išskirti tokius šios sutarties bruožus: pirma, aiškus šalių susitarimas ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį; antra, šalių sutarimas dėl būsimos pagrindinės sutarties dalyko ir esminių pagrindinės sutarties sąlygų aptarimas; trečia, terminas, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis; ketvirta, šio susitarimo įforminimas rašytine forma. Būtini preliminariosios sutarties elementai: suderinta šalių valia pasiektas susitarimas sukurti teisinius santykius, t. y. įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį; pagrindinės sutarties esminių sąlygų aptarimas; susitarimo išreiškimas rašytine forma (CK 6.159 straipsnis, 6.165 straipsnio 1, 2 dalys, 1.73 straipsnio 1 dalies 7 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128-686/2015).
  4. Teisėjų kolegija pažymi, jog susitarimas dėl būsimo nekilnojamojo daikto (kaip šiuo atveju) pirkimo ir pardavimo gali būti preliminariosios sutarties (CK 6.165 straipsnis) dalykas. Tokia sutartis sudaroma CK 6.165 straipsnyje nustatyta tvarka.
  5. Nagrinėjamu atveju apeliantas nurodė, kad nors rašytinės sutarties šalys nesudarė, tačiau iš visų kitų įrodymų galima spręsti apie preliminariosios sutarties sudarymą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CK 1.93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymo reikalaujamos formos nesilaikymas daro sandorį negaliojantį tik tuo atveju, kai toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatyme. Nesant tokio imperatyvaus nurodymo, žodžiu sudarytas sandoris galioja, tačiau, kilus ginčui dėl sandorio sudarymo, įstatymas riboja įrodymų leistinumą – sandorio šalis neturi teisės tokio sandorio sudarymo įrodinėti liudytojų parodymais (CK 1.93 straipsnio 2 dalis, 6.875 straipsnio 2 dalis). Tokiais atvejais sandorio sudarymo faktą šalis turi įrodyti leistinais įrodymais, pvz., rašytiniais ar daiktiniais. Taigi sandorio šalys, nesilaikiusios įstatymo reikalavimo sudaryti jį rašytine forma, kartu prisiima riziką ir dėl sandorio įvykdymo įrodinėjimo kilus ginčui. Šiuo atveju apeliantas nurodė, kad jie sudarė žodinę preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį. Remiantis CK 6.165 straipsnio 2 dalimi preliminarioji sutartis turi būti rašytinė. Formos reikalavimų nesilaikymas preliminariąją sutartį daro negaliojančią. Remdamasis šia įstatymo nuostata ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis pirmosios instancijos pagrįstai sprendė, kad šalys nebuvo sudariusios preliminariosios sutarties ir juos siejo ikisutartiniai santykiai.
  6. Sutarties sudarymas paprastai prasideda derybomis, kurių metu šalys siekia suderinti tiek savo reikalavimus viena kitai, tiek galimas būsimos sutarties sąlygas. Šalims pradėjus derybas, tarp jų susiklostę santykiai vadinami ikisutartiniais. Pagrindinis civilinių santykių principas – sutarties laisvės principas – lemia, kad šalys, laisvai pradėjusios derybas, gali jas nutraukti. Jeigu derybas pradėjusios šalys nepasiekia susitarimo, tai jos už tai neatsako (CK 6.163 straipsnio 2 dalis). Tačiau derybas dėl sutarties sudarymo vedančios šalys turi abipusę pareigą elgtis sąžiningai (CK 1.5, 6.4, 6.158 straipsniai). Gana toli pažengę šalių ikisutartiniai santykiai gali būti užfiksuojami rašytinę formą privalančioje turėti preliminariojoje sutartyje, kuri yra organizacinė sutartis, įstatymų priskirta ikisutartinių santykių stadijai (CK 6.165 str.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. Č.-Š. v. UAB „Pakruojo parketas“, bylos Nr. 3K-3-82/2010).
  7. Nagrinėjamu atveju ir atsakovas neneigė fakto, kad šalys derėjosi dėl sklypo pirkimo–pardavimo. Perduodant 2 000 Lt pinigus atsakovui B. J. už perkamą žemės sklypą konkretus terminas sutarčiai sudaryti nebuvo nustatytas. Pagal šalių ir notarės paaiškinimus, šalys 2014 m. gruodžio 3 d. lankėsi notaro biure, ieškovui ir atsakovui B. J. buvo suteikta konsultacija, paaiškinta, kokių dokumentų trūksta, siekiant sudaryti žemės perleidimo sutartį, numatytas kitas vizito laikas 2014 m. gruodžio 10 d., tačiau šalys pas notarą nebenuvyko. Ieškovo paaiškinimais nustatyta, kad sutartis nebuvo sudaryta, nes atsakovas paprašė palaukti, o vėliau grąžino jam jo sumokėtus pinigus. Kitų duomenų, kurie pagrįstų, kad šalys tarėsi dėl sutarties sudarymo termino, ieškovas teismui nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai). Remdamasi šiomis faktinėmis aplinkybėmis teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas B. J. grąžindamas ieškovui pinigus nutraukė derybas dėl žemės sklypo pirkimo–pardavimo ir šiame etape šalių abipusiai santykiai baigėsi. Pagal CK 6.163 straipsnio 3 dalį šalis, kuri derybų metu elgiasi nesąžiningai, privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Nagrinėjamu atveju ieškovas tokio reikalavimo nekelia, sumokėta 2 000 Lt pinigų suma grąžinta ieškovui, tad teisėjų kolegija plačiau šiuo klausimu nepasisako.
  8. Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neišreikalavo visų rašytinių įrodymų iš notarės ir taip pažeidė jo teisę įrodyti nurodytas aplinkybes. Nesutiktina su šiuo apeliacinio skundo argumentu. Teismų praktikoje pažymėta, kad jei dalyvaujantis byloje asmuo pateikia prašymą teismui išreikalauti įrodymus, kurių jis pats negali gauti (CPK 199 straipsnis), teismas juos išreikalauja (tenkina prašymą) tik tokiu atveju, jeigu konstatuoja, kad tokie įrodymai yra susiję su civilinės bylos įrodinėjimo dalyku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-05-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2014). Nagrinėjamu atveju teismas posėdžio metu apklausė notarę, jai užduoti klausimus galėjo tiesiogiai pats apeliantas, preliminariosios ar pagrindinės sutarties šalys pas notarę nesudarė. Kitų duomenų, kurie leistų abejoti notarės žodžiais ar jos subjektiškumu, apeliantas nenurodė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismui išreikalauti apelianto nurodytus įrodymus nebuvo tikslinga, be to neaišku, kokias svarbias bylai aplinkybes apeliantas šiais įrodymais būtų įrodinėjęs.

20Dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir pirkėjo teisių perkėlimo ieškovui

21

  1. Ieškovas ieškiniu prašė pripažinti, kad atsakovų sudaryta 2015 m. balandžio 1 d. dovanojimo sutartis dėl 0,37 ha žemės sklypo, adresu ( - ), Rietavo sav., yra apsimestinė, kuria buvo siekiama pridengti pirkimo–pardavimo sutartį. Pirmosios instancijos teismas šį reikalavimą atmetė motyvuodamas tuo, kad ieškovas, neturėdamas materialiojo teisinio suinteresuotumo, nebūdamas sandorio šalimi, neturi ir reikalavimo teisės ginčyti kitų asmenų sudarytą žemės sklypo dalies dovanojimo sutartį, dėl ko ieškovo reikalavimas pripažinti dovanojimo sutartį negaliojančia (apsimestine) negali būti tenkinamas. Apeliantas su tokiu teismo motyvu nesutiko ir nurodė, jog šalis siejo žodinė preliminarioji sutartis dėl žemės sklypo pirkimo, todėl jis turi teisę ginčyti dovanojimo sutartį. Be to, šalys sudarė apsimestinį sandorį, nes jų nesieja jokie giminystės, svainystės santykiai. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.
  2. CK 1.87 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad sandoris yra asmens vidinės valios išorinė išraiška. Dėl to tam, kad galiotų tam tikras sandoris, jį sudariusių asmenų valia, išreikšta išorine išraiškos forma, turi atitikti jų vidinę valią. Sandoris yra apsimestinis, jeigu juo pridengiamas kitas sandoris, kurio teisinių padarinių iš tikrųjų siekė sandorio šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų.
  3. Dovanojimo sutartis yra neatlygintinė sutartis, pagal kurią viena jos šalis (dovanotojas) perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotojam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui (CK 6.465 straipsnio 1 dalis). Taigi, pagrindinis ir būtinas dovanojimo sutarties požymis yra jos neatlygintinumas. CK 6.466 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sutartis nelaikoma dovanojimo sutartimi, jeigu jos šalys viena kitai perduoda tam tikrą turtą arba turtines teises ar priešpriešines prievoles. Taigi sudaryta sutartis gali būti pripažinta dovanojimo sutartimi tik esant būtinai sąlygai – jos neatlygintinumui, t. y. sutarties šaliai, kuriai dovanojamas turtas ar turtinės teisės, neatsiranda priešpriešinės prievolės dovanotojui. Nustačius, kad iš tikrųjų šalys buvo susitarusios taip, jog už dovaną bus atsilyginta, sutartis kvalifikuotina kaip apsimestinis sandoris ir, jeigu tikrasis (pridengtasis) susitarimas atitinka įstatymus, taikytinos tokį sandorį reglamentuojančios taisyklės.
  4. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas B. J. 2015 m. balandžio 1 d. dovanojimo sutartimi padovanojo neatlygintinai J. B. 0,37 ha žemės sklypą, adresu ( - ), Rietavo sav. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas B. J. nurodė, kad padovanojo atsakovei šį žemės sklypą, nes ji ilgą laiką faktiškai naudojosi šiuo sklypu, ir taip atsilygino jai už ilgametę tėvo priežiūrą. Nors apeliantas skunde nurodė, kad iš tikrųjų atsakovė sumokėjo pinigus už šį žemės sklypą, tačiau duomenų, patvirtinančių nurodytas aplinkybes, teismui nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai). Kitų duomenų, kurie leistų abejoti šalių sudarytu sandoriu, byloje nėra. Remiantis šiomis aplinkybėmis darytina išvada, kad žemės sklypo dovanojimo sutartis tarp atsakovų buvo patvirtinta vykdant abiejų sutarties šalių laisvą ir suderintą valią, o pagrindo pripažinti dovanojimo sutartį apsimestine nėra.
  5. Apeliantas nurodė, kad dovanojimo sutartis sudaryta apeinant įstatymo nuostatą, pagal kurią jis turėjo pirmumo teisę pirkti šį žemės sklypą. Nesutiktina ir su šiuo apeliacinio skundo argumentu.
  6. Pirmenybės teisė į parduodamą privatų žemės sklypą nustatyta specialiuosiuose žemės santykius reglamentuojančiuose įstatymuose, inter alia, Žemės įstatyme, Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme. Atsakovo B. J. sklypas buvo žemės ūkio paskirties. Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2014 m. gegužės 1 d.) 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių, turi žemės sklypo bendraturčiai CK 4.79 straipsnyje nustatyta tvarka; 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte – parduodamo žemės sklypo naudotojas, pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sutartį (sutartis) naudojęs šią žemę žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip vienerius metus, jeigu jis atitinka šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus; 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte – asmuo, nuosavybės teise turintis žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, jeigu jis atitinka šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies nurodytus reikalavimus. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai pirmosios instancijos teismas pažymėjo, ieškovo sutuoktinės V. M. valdomas 0,28 ha žemės sklypas nėra žemės ūkio paskirties (gyvenamosios teritorijos). Kitų pagrindų, pagal kuriuos ieškovas turėtų pirmumo teisę pirkti atsakovui priklausiusį žemės sklypą, nenustatyta. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad buvo sudaryta dovanojimo, o ne pirkimo–pardavimo sutartis. Sutarčių laivės principas suteikia savininkui galimybę pasirinkti už perleidžiamą turtą pageidaujamo gauti atlyginimo rūšį. Remiantis šiomis aplinkybėmis ieškovo šeima neturėjo pirmumo teisės įsigyti dovanojamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, dėl ko nėra pagrindo išvadai, kad ginčo sandorio sudarymas pažeidė ieškovo interesus. Kitų pagrindų, kuriais remiantis būtų galima spręsti dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, teismui nepateikta.
  7. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apelianto teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje

    22 Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

  8. Teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, tinkamai išaiškino bei pritaikė materialinės teisės normas, reguliuojančias šalių teisinį santykį, nepažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, suformuotos bylose dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, preliminariosios sutarties sudarymo, taip pat tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, paskirstė tarp šalių įrodinėjimo naštą (CPK 176, 185 straipsniai). Pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas, dėl to ieškovo apeliacinis skundas netenkintinas ir paliktinas galioti Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 19 d. sprendimas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

23Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

24

  1. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
  2. Atsakovas B. J. teismui pateikė duomenis, kad jo turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme sudaro 500 Eur, pateikė šių išlaidų pagrindimą.
  3. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas netenkintas, atsakovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinė pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintose Rekomendacijose numatyto maksimalaus dydžio, todėl atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme priteistinos iš ieškovo.

25Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

26ieškovo V. M. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 19 d. sprendimą nepakeistą.

27Iš ieškovo V. M. priteisti atsakovui B. J. 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5.
  1. Ieškovas V. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7.
    1. Plungės rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio... 8. 3.1. Teismas padarė išvadą, kad šalis siejo ikisutartiniai santykiai, nes... 9. 3.2. Šalių susitarimas dėl žemės sklypo pirkimo–pardavimo turi... 10. 3.3. Teismas konstatavo, kad dovanojimo sandorio sudarymo metu neegzistavo... 11. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 12.
      1. Ieškovas V. M. dėl pirmosios instancijos teismo... 13. 5.1. Visi ieškovo argumentai dėl jo reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo... 14. 5.3. Nesutiktina su apelianto argumentu, kad teismui neišreikalavus... 15. 5.3. Teismas priimdamas sprendimą pagrįstai konstatavo, kad apribojimų... 16. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,... 17. teisiniai argumentai ir išvados
        1. Bylos... 18. Dėl preliminariosios sutarties sudarymo... 19.
          1. Ieškovas ieškiniu įrodinėjo, kad jis su... 20. Dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir pirkėjo teisių... 21.
            1. Ieškovas ieškiniu prašė pripažinti, kad... 22. Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
            2. Teismas konstatuoja, kad pirmosios... 23. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme... 24.
              1. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos... 25. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331... 26. ieškovo V. M. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Plungės rajono... 27. Iš ieškovo V. M. priteisti atsakovui B. J. 500 Eur bylinėjimosi išlaidų,...