Byla 3K-3-290/2014
Dėl automobilio išreikalavimo ir nuostolių atlyginimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Antano Simniškio (pranešėjas) ir Dalios Vasarienės,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. M. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 12 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Baltspeda International“ (procesinis teisių perėmėjas – uždaroji akcinė bendrovė „Moto gėlė“) ieškinį atsakovui S. M., trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Baltspeda Auto“, dėl automobilio išreikalavimo ir nuostolių atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje sprendžiami proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, teismo nešališkumą, apeliacijos ribas, asmenų lygybės įstatymui ir teismui, dispozityvumo bei šalių procesinio lygiateisiškumo principus, aiškinimo ir taikymo klausimai.

6Ieškovas prašė įpareigoti atsakovą per dvi dienas nuo teismo sprendimo įsigaliojimo grąžinti jam automobilį „Toyota celica“ (2005 m., kėbulo Nr. ( - )), šio nesant – priteisti iš atsakovo 6500 Lt kompensaciją ir 7003 Lt nuostolių, patirtų sumokėjus mokesčius už atsakovui perduotą automobilį, atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo įvykdymo dienos. Ieškinyje nurodyta, kad 2007 m. lapkričio 6 d. UAB „Baltspeda international“ sudarė su įmone „Baronex LLC“ sutartį, pagal kurią UAB „Baltspeda international“ gauna iš „Boronex LLC“ automobilius, kuriuos laikinai įveža į Lietuvos Respubliką, atlieka jų remontą, pagerina išvaizdą, paruošia distribucijai ir perduoda „Boronex LLC“ nurodytiems asmenims, o šiems automobilio atsisakius ir „Baronex LLC“ sutikus, UAB „Baltspeda international“ turi teisę perimti automobilį savo nuosavybėn. UAB „Baltspeda international“ ir atsakovas 2010 m. rugpjūčio 23 d. sudarė preliminariąją automobilio „Toyota celica“ pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – ir Sutartis), pagal kurią UAB „Baltspeda international“ įsipareigojo tarpininkauti parduodant atsakovui automobilį, o atsakovas – sumokėti 6500 Lt, visus importo mokesčius ir atlikti transporto priemonės techninės priežiūros darbus. Pagal Sutarties 3.1 punktą UAB „Baltspeda international“ leido atsakovui naudotis automobiliu ir jį valdyti iki 2011 m. vasario 2 d., t. y. iki tol atsakovas turėjo atlikti visus automobilio remonto ir priežiūros darbus. Pasibaigus sutartyje nustatytam terminui, UAB „Baltspeda international“ keletą kartų žodžiu pareikalavo iš atsakovo grąžinti jam automobilį, tačiau atsakovas to nepadarė; 2011 m. vasario 3 d. atsiuntė UAB „Baltspeda international“ raštą, kuriame nurodė, kad, šiai per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą neįvykdžius sutartyje nurodytų sąlygų, t. y. nepateikus atsakovui pasiūlymo sudaryti pagrindinę automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, atsakovas laiko sutartį nesudaryta, taip pat nurodė, kad automobilio negavo. Ieškovo teigimu, tokie atsakovo teiginiai neatitinka tikrovės. UAB „Baltspeda international“ 2011 m. vasario 23 d. raštu pareikalavo iš atsakovo grąžinti automobilį arba sumokėti už jį 6500 Lt ir 7003 Lt muito mokesčių, kuriuos UAB „Baltspeda international“ turėjo sumokėti, muitinės tarnybai konstatavus, kad automobilis neišvežtas iš Lietuvos Respublikos į trečiąsias šalis, tačiau atsakovas šio reikalavimo neįvykdė.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

8Alytaus rajono apylinkės teismas 2013 m. sausio 23 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad UAB „Baltspeda international“, 2010 m. rugpjūčio 23 d. sudarydama preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį, buvo ginčo automobilio „Toyota celica“ savininkė ir ketino distribucijos pagrindais parduoti automobilį kitam distributoriui – atsakovui. Siekdamas nustatyti, ar automobilis buvo atsakovui perduotas, teismas rėmėsi Sutarties nuostatomis ir nurodė, kad Sutarties 3.1 punkto sąlyga, jog UAB „Baltspeda international“ leidžia atsakovui naudotis automobiliu ir jį valdyti iki 2011 m. vasario 2 d., savaime automobilio perdavimo nepatvirtina. Teismas pažymėjo, kad, perduodant naudotis transporto priemonę, kartu turi būti perduodami jos dokumentai. Byloje esantys rašytiniai įrodymai – Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Muitinės departamentas) duomenys – patvirtina, kad UAB „Baltspeda international“, 2012 m. vasario 6 d. atlikdama automobilio išleidimo į laisvą apyvartą procedūrą, muitinės tarnybai pateikė automobilio dokumentus. Be to, pagal Importuojamų naudotų transporto priemonių muitinio įvertinimo taisyklių, patvirtintų Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2009 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1B-361, 21 punktą, atliekant tokią procedūrą, kai įvežama transporto priemonė turi defektų, automobilis turi būti pateikiamas muitinės pareigūnams realiai apžiūrėti. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, reiškia, kad, atliekant transporto priemonės patikrinimą, UAB „Baltspeda international“ pateikė muitinės tarnybai ginčo automobilį. Teismas pažymėjo, kad, išskyrus liudytojo G. B. parodymus, jog jis perdavė automobilį atsakovui, kitų šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Nurodyto liudytojo parodymus teismas vertino kaip nepatikimus, nes jis yra UAB „Baltspeda international“ darbuotojas (vadybininkas), jo iniciatyva buvo sudaryta Sutartis su atsakovu, UAB „Baltspeda international“ gali reikalauti iš jo nuostolių atlyginimo. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad neįrodyta, jog automobilis buvo perduotas atsakovui, todėl ieškinio reikalavimus atmetė.

9Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka pagal ieškovo UAB „Baltspeda international“ apeliacinį skundą, 2013 m. rugsėjo 12 d. sprendimu panaikino Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 23 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį patenkino. Teisėjų kolegija nurodė, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai, ieškovo paaiškinimai, liudytojų D. K., G. B., G. D. parodymai, iš dalies paties atsakovo paaiškinimai sudaro pagrindą daryti išvadą, kad atsakovas, pasinaudodamas ieškovo darbuotojų pasitikėjimu, be kitų automobilių, 2009 metais iš ieškovo gavo ir ginčo automobilį, kurį ketino paruošti pardavimui ir surasti pirkėją. Iš nurodytų įrodymų duomenų teisėjų kolegija nustatė, kad: Sutartis buvo sudaryta jau po automobilio atsakovui perdavimo, kai atsakovas nepateikė ieškovui automobilio pardavimui įforminti; atsakovas pripažino, jog automobilių iš ieškovo paėmimas, jų paruošimas pardavimui bei pirkėjų suradimas buvo įprasta kelerius metus besitęsusi praktika; Sutarties 2.1.2 punkte aiškiai nurodyta, kad šalys susitaria dėl jau pirkėjui perduotos transporto priemonės. Teisėjų kolegija logiškais pripažino ieškovo atstovo paaiškinimus, kad Sutartis buvo sudaryta siekiant užsitikrinti, jog atsakovas vykdys prisiimtus įsipareigojimus parengti automobilį pardavimui ir pateiks jį parduoti ieškovui. Teisėjų kolegija sprendė, kad nėra pagrindo tikėti atsakovo paaiškinimais, jog ginčo automobilis jam nebuvo perduotas. Konstatavusi, kad nurodytų įrodymų visuma leidžia (yra pakankama) daryti išvadą, jog atsakovas tikrai 2009 metais gavo iš ieškovo ginčo automobilį ir jo ieškovui negrąžina, teisėjų kolegija nurodė, kad nesivadovauja ieškovo apeliacinės instancijos teismui pateiktais papildomais įrodymais – Baltarusijos Respublikoje gyvenančių asmenų rašytiniais paaiškinimais apie ginčo automobilio pardavimą ir išvežimą į Baltarusiją, kaip tikslintinais ir pertekliniais. Teisėjų kolegija nesutiko su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, kad ieškovas 2012 m. vasario 6 d. pateikė ginčo automobilį muitinei patikrinti, t. y. tuo metu disponavo automobiliu, nurodė, jog pagal apeliacinės instancijos teismui 2013 m. liepos 11 d. pateiktą Muitinės departamento informaciją Vilniaus teritorinėje muitinėje 2012 m. vasario 7 d. įforminant ginčo automobilio importo deklaraciją buvo atliktas tik dokumentinis automobilio patikrinimas, pats automobilis, kaip matyti iš Importuojamo automobilio defektų, atsiradusių dėl sužalojimo, akto ir fotografijų, muitinės pareigūnams buvo pateiktas patikrinti 2008 m. vasario 7 d. Teisėjų kolegija taip pat nustatė, kad, atsakovui negrąžinant automobilio ieškovui ir šiam nepateikus duomenų apie jo išvežimą iš Lietuvos, muitinės tarnybos konstatavo, jog ginčo automobilis neišvežtas iš Lietuvos į trečiąsias šalis, dėl to ieškovas buvo priverstas sumokėti 7003 Lt įvairių mokesčių valstybei. Teisėjų kolegija sprendė, kad šie sumokėti mokesčiai laikytini ieškovo nuostoliais, kuriuos jis patyrė dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, taip pat konstatavo, jog patenkinus šį ieškovo reikalavimą tenkintinas ir reikalavimas priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

10III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 12 d. sprendimą ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 23 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

121. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, vertino tik ieškovui palankius įrodymus, nepagrįstai netenkino jo prašymo išreikalauti įrodymus iš UAB „Baltspeda International“, taip pažeidė įrodymų vertinimą ir su tuo susijusius reikalavimus reglamentuojančias proceso teisės normas, nukrypo nuo šių normų aiškinimo ir taikymo klausimais suformuotos kasacinio teismo praktikos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal I. I. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjų AB Liteksas“ ir V. K. pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo, bylos Nr. 3K-3-427/2008; 2009 m. balandžio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje M. P. v. R. P. , bylos Nr. 3K-3-156/2009; 2011 m. spalio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje If P&C Insurance AS v. Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, bylos Nr. 3K-3-371/2011; kt.). Skundžiamame sprendime nurodyta, kad aplinkybę, jog automobilis buvo perduotas kasatoriui, be kita ko, patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai, tačiau, išskyrus Sutartį, jokiais konkrečiais įrodymais nesiremta. Kasatoriaus nuomone, Sutartis nepatvirtina automobilio perdavimo kasatoriui fakto. Apeliacinės instancijos teismas šią aplinkybę pripažino, nustatęs, kad Sutartis sudaryta jau po automobilio kasatoriui perdavimo. Sutarties 2.1.2 punkte, kuriuo rėmėsi apeliacinės instancijos teismas, nustatyta, kad pardavėjo atstovas įsipareigoja tarpininkauti automobilio savininkui ir pirkėjui parduodant šiam minėtą transporto priemonę ir tuo atveju, kai transporto priemonė nebus remontuojama jokiame autoservise. Taigi, anot kasatoriaus, priešingai nei sprendė apeliacinės instancijos teismas, ši nuostata nepatvirtina automobilio perdavimo kasatoriui fakto.

13Kasatoriaus nuomone, kad automobilis jam perduotas, nepatvirtina ir byloje apklaustų liudytojų parodymai. Liudytoja G. D., pasisakydama dėl Sutarties sudarymo aplinkybių, nenurodė, kad matė, kaip automobilis perduotas, be to, ji dirba Marijampolėje, o UAB „Baltspeda International“ atstovai teigia, jog automobilis perduotas Vilniuje. Kiti šios liudytojos parodymai prieštaringi: iš pradžių ji teigė, kad Sutarties sąlygų su kasatoriumi nederino, tik davė jam pasirašyti iš Vilniaus atsiųstą Sutartį, vėliau – kad parengė Sutartį savarankiškai pagal kasatoriaus pateiktus dokumentus. Taigi, šios liudytojos parodymai nepatikimi. Be to, G. D. nurodė, kad už kitą automobilį – „Pontiac Vaibe“, gautą iš UAB „Baltspeda International“, kasatorius sumokėjo. Kasatoriaus teigimu, ši aplinkybė neatitinka tikrovės, nes jos nepatvirtina jokie UAB „Baltspeda International“ buhalterinės apskaitos dokumentai (CK 2.4 straipsnio 3 dalis). Kasatorius keletą kartų teikė pirmosios instancijos teismui prašymus išreikalauti nurodyto automobilio pirkimą–pardavimą patvirtinančius dokumentus, tačiau teismas šiuos prašymus atmetė, motyvuodamas tuo, kad jie nesusiję su byla. Apeliacinės instancijos teismas pasiūlė pateikti kasatoriaus prašomus įrodymus UAB „Baltspeda International“, tačiau ši jų nepateikė. UAB „Baltspeda International“ atsisakius pateikti įrodymus, turėjo būti preziumuojama, jog aplinkybės, kad kasatorius įsigijo iš jos kokį nors automobilį, neatitinka tikrovės. Liudytojas D. K. taip pat nepatvirtino, kad matė, kaip automobilis perduotas kasatoriui. Tik liudytojas G. B. 2012 m. rugsėjo 21 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad dalyvavo perduodant automobilį kasatoriui, tačiau 2013 m. sausio 3 d. teismo posėdžio metu jau negalėjo neabejodamas šios aplinkybės patvirtinti. Be to, šis liudytojas nurodė, kad jo ir kasatoriaus santykiai konfliktiški, jo nuomone, kasatorius pavogė automobilį. Taigi, jo parodymai apeliacinės instancijos teismo turėjo būti vertinami kritiškai.

14Tai, kad kasatorius pripažino, jog bendradarbiavo su UAB „Baltspeda International“ įsigyjant kitus automobilius, parduodavo 3–4 automobilius per metus, kasatoriaus nuomone, nereiškia, kad ginčo automobilis jam perduotas. Byloje nėra įrodymų, kad kasatorius 2009 m. įsigijo iš UAB „Baltspeda International“ automobilių. Kasatoriaus parduoti automobiliai įsigyti ne iš jo. Byloje pateikti VĮ „Regitra“ duomenys patvirtina, kad 2009 m. gruodžio 20 d. UAB „Baltspeda International“ direktorius išdavė įgaliojimą įregistruoti automobilį bendrovės vardu ir gauti tranzitinius dokumentus V. L. (V. L.); Baltarusijos valstybinio muitinės komiteto duomenimis, 2010 m. liepos 14 d. automobilis turėjo būti įvežtas į Baltarusijos Respublikos teritoriją. Kasatoriaus įsitikinimu, šie įrodymai paneigia aplinkybę, kad automobilis jam perduotas. UAB „Baltspeda International“ apeliaciniu skundu neginčijo pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad automobilis ir jo dokumentai 2012 m. vasario 7 d. pateikti muitiniam patikrinimui. Apeliacinės instancijos teismo iš Muitinės departamento išreikalauti įrodymai šios aplinkybės nepaneigia.

152. Kasatoriaus įsitikinimu, apeliacinės instancijos teismas, savo iniciatyva rinkdamas UAB „Baltspeda international“ palankius įrodymus, buvo šališkas (CPK 21, 64 straipsniai), peržengė apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis), pažeidė asmenų lygybės teismui ir įstatymui, šalių procesinio lygiateisiškumo ir dispozityvumo principus (CPK 6, 13, 17 straipsniai). Nagrinėjamoje byloje nėra viešojo intereso, todėl teismui nesuteikta teisės rinkti įrodymų savo iniciatyva. Neatsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas kreipėsi į Muitinės departamentą, prašydamas pateikti informacijos apie 2012 m. vasario 7 d. įvykusį automobilio patikrinimą. Rinkdamas tokius įrodymus apeliacinės instancijos teismas siekė paneigti pirmosios instancijos teismo išvadas, kurių, minėta, UAB „Baltspeda International“ apeliaciniu skundu neginčijo. Šie apeliacinės instancijos teismo veiksmai kelia abejonių teismo nešališkumu. Neišreikalavus kasatoriaus prašomų įrodymų, pažeistas lygiateisiškumo principas.

16Atsiliepimu į kasacinį skundą, prie kurio pateikta reikalavimo perleidimo sutartis, ieškovo UAB „Baltspeda International“ procesinių teisių perėmėjas uždaroji akcinė bendrovė „Moto gėlė“ prašo kasacinį skundą atmesti, apskųstą apeliacinės instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

171. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas įrodymus, vadovavosi įstatymo reikalavimais ir rėmėsi logikos dėsniais bei padarė pagrįstą išvadą, kad ginčo automobilis perduotas kasatoriui. Kasatoriaus teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismas neįvertino jo pateiktų rašytinių įrodymų, deklaratyvūs, prieštarauja byloje nustatytiems faktams. Iš Sutarties 2.1.2 punkto aišku, kad automobilis perduotas kasatoriui, nes, jo neperdavus, kasatorius nebūtų galėjęs atlikti automobilio remonto ir priežiūros darbų. Kasatorius teismo posėdžių metu pripažino, kad automobilių iš UAB „Baltspeda international“ paėmimas, jų paruošimas pardavimui ir pirkėjų suradimas buvo įprasta kelerius metus besitęsianti verslo praktika, tačiau kasaciniame skunde nurodo, jog automobilius gaudavo ne iš UAB „Baltspeda international“. Toks kasatoriaus elgesys nesąžiningas, vertintinas kaip siekis išvengti atsakomybės. Ieškovo teigimu, aplinkybės, kad automobilis 2009 m. gruodžio 20 d. įregistruotas UAB „Baltspeda international“ vardu ir 2010 m. liepos 14 d. turėjo būti įvežtas į Baltarusijos Respubliką, nepaneigia automobilio kasatoriui perdavimo. Nurodytu laikotarpiu kasatorius ir UAB „Baltspeda international“ bendradarbiavo, siekdami parduoti ginčo automobilį, todėl, kasatoriui nurodžius, kad jis surado automobilio pirkėją, UAB „Baltspeda international“ tvarkė dokumentus dėl laikinos automobilio registracijos ir galimybės pirkėjui išvežti automobilį iš Lietuvos Respublikos.

18Atsiliepime nesutinkama su kasatoriaus argumentais, kad liudytojų G. D., D. K. ir G. B. parodymai nepatikimi. Tai, kad šių liudytojų parodymai palankūs ieškovui, nereiškia, jog jie netinkami įrodymai byloje. Iš liudytojos G. D. parodymų matyti, kad kasatorius paimdavo iš UAB „Baltspeda international“ automobilius ir, radęs jiems pirkėją, atvažiuodavo pas G. D. dėl eksporto deklaracijų įforminimo. G. D. patvirtino, kad automobilis kasatoriui perduotas. Kadangi kasatorius už jį nesumokėjo, tai buvo sudaryta Sutartis; kasatorius ketino automobilį parduoti, ieškojo pirkėjų. Liudytojas D. K. nurodė, kad jis UAB „Baltspeda international“ dirbo prieš dvejus metus, o su kasatoriumi bendravo darbo reikalais – kasatorius iš UAB „Baltspeda International“ paimdavo automobilius ir ieškodavo pirkėjų; pateikė kasatoriui pasirašyti preliminariąsias sutartis ir šis jas pasirašė, patvirtindamas, kad turi sutartyse nurodytus automobilius; prieš sudarant Sutartį, ginčo automobilis buvo pas kasatorių. Liudytojas G. B. nurodė, kad kasatorius paimdavo iš UAB „Baltspeda International“ automobilius ir įsipareigodavo juos suremontuoti bei surasti klientą, tačiau kasatorius pradėjo elgtis nesąžiningai, sakydamas, kad automobilių negavo ar kad jų apskritai iš UAB „Baltspeda International“ neimdavo, todėl sudaryta Sutartis. 2009 m. kasatorius paėmė iš UAB „Baltspeda international“ ginčo automobilį ir G. B. dalyvavo jį perduodant. Ieškovo įsitikinimu, šių liudytojų parodymai patvirtina, kad kasatoriui automobilis perduotas. Jis Sutarties sudarymo metu jau buvo kasatoriaus parduotas Baltarusijos Respublikos piliečiui.

19Aplinkybę, kad automobilis kasatoriui perduotas, be kita ko, patvirtina kasatoriaus teiginiai, jog šalis siejo bendradarbiavimo, parduodant automobilius, praktika; kasatorius, kaip tarpininkas, parduodavo 3–4 UAB „Baltspeda international“ jam perduotus automobilius per metus. Tai patvirtina ir automobilio „Pontiac vibe“ preliminarioji pirkimo–pardavimo sutartis, kuri pateikta byloje.

202. Ieškovas nesutinka su kasacinio skundo argumentais, kad apeliacinės instancijos teismas buvo šališkas, vertino tik ieškovui palankius įrodymus, be pagrindo neišreikalavo iš UAB „Baltspeda international“ kasatoriaus prašomų įrodymų. Kasatorius prašė išreikalauti įrodymus apie automobilio „Pontiac vibe“ jam pardavimą, tačiau šie dokumentai būtų pertekliniai ir nesusiję su byla. Kasatorius, nesutikdamas su apeliacinės instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, iš esmės siekia, kad būtų nustatytos kitokios, jam palankios faktinės aplinkybės, bet nenurodo, kokius konkrečiai įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių pažeidimus padarė apeliacinės instancijos teismas.

21Teisėjų kolegija

konstatuoja:

22IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

23Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo

24Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas, priimdamas apskųstą sprendimą, netinkamai aiškino ir taikė CPK nuostatas, reglamentuojančias įrodinėjimą (įrodymų vertinimą), bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, nes vertino tik ieškovui palankius įrodymus, netenkino jo prašymo išreikalauti įrodymus iš ieškovo apie automobilio PONTIAC VIBE pardavimą kasatoriui, netinkamai įvertino Sutarties 2.1.2 punktą kaip nurodantį, kad šalys susitaria dėl jau pirkėjui perduotos transporto priemonės, netinkamai vertino liudytojų G. D., D. K., G. B. parodymus, rašytinius įrodymus.

25Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodinėjimo dalykas civilinėse bylose pirmiausia yra materialinio teisinio pobūdžio juridiniai faktai, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia arba pasibaigia ginčo šalių teisės ir pareigos. Tinkamas įrodinėjimo dalyko nustatymas yra būtina sąlyga, siekiant greitai išnagrinėti bylą ir apginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės, įstatymo saugomi interesai yra pažeisti ar ginčijami, teises ir teisėtus interesus, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių. Tiek dispozityviosiose, tiek ir nedispozityviosiose bylose teismas kontroliuoja įrodinėjimo procesą, yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo pareigos paskirstymą ir įrodinėjimo dalyko nustatymą, gali reikalauti paaiškinimų iš dalyvaujančių byloje asmenų, nurodyti jiems aplinkybes, kurias būtina nustatyti siekiant teisingai išnagrinėti bylą, pasiūlyti dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus, rūpinasi tinkamu, nepertraukiamu ir kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu, kad būtų nustatytos esminės bylos aplinkybės, šalina iš nagrinėjimo teisme visa, kas nesusiję su nagrinėjama byla. Įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas (CPK 180 straipsnis). Šis reikalavimas yra vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje.

26Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais yra nuosekliai išplėtota. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2, 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje daugiabučių namų savininkų bendrija ,,Eglutė“ v. E. R., bylos Nr. 3K-3-206/2010; kt.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,JG Property developments“ v. A. B., bylos Nr. 3K-3-500/2010; kt.). Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, labai svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. S. v. antstolė R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-409/2008). Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią – atmesti. Tai atliekama įrodymų tyrimo ir vertinimo proceso metu. Teismo sprendimas remtis vienais įrodymais ir jų pagrindu konstatuoti buvus ar nebuvus tam tikras bylos aplinkybes, o kitus įrodymus atmesti ir jais nesivadovauti, turi būti tinkamai motyvuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „JG Property developments“ v. V. K. , bylos Nr. 3K-3-99/2009).

27Teisėjų kolegija, įvertinusi faktinius bylos duomenis bei apskųsto teismo sprendimo motyvus, konstatuoja, kad nurodyti kasacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

28Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas įvertino visus byloje surinktus, o ne tik, kaip teigia kasatorius, ieškovui palankius įrodymus. Tai, kad apskųstame sprendime išsamiai nenurodyti visi byloje surinkti įrodymai ir jų turinys, savaime nereiškia, jog jie buvo neįvertinti. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas nepažeidė kiekvieno įrodymo ir jų viseto įvertinimo, įrodymų pakankamumo taisyklių, teismo išvados dėl įrodinėjimo dalyku byloje esančių faktų buvimo ar nebuvimo atitinka surinktus faktinius duomenis (CPK 176, 185 straipsnis). Atsižvelgus į visų byloje surinktų, iš įvairių įrodinėjimo priemonių gautų faktinių duomenų tarpusavio ryšį, jų atitiktį ir prieštaravimus, darytina išvada, kad pagrindo vertinti liudytojų G. D., D. K., G. B. parodymus kaip nepatikimus nebuvo, todėl apeliacinės instancijos teismas šių liudytojų parodymais rėmėsi pagrįstai. Teisėjų kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentai taip pat neteikia pagrindo pripažinti, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino rašytinius įrodymus. Remdamasis Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktais duomenimis apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Vilniaus teritorinėje muitinėje 2012 m. vasario 7 d. įforminant ginčo automobilio importo deklaraciją buvo atliktas tik dokumentinis automobilio patikrinimas, pats automobilis, kaip matyti iš Importuojamo automobilio defektų, atsiradusių dėl sužalojimo, akto ir fotografijų, muitinės pareigūnams buvo pateiktas patikrinti 2008 m. vasario 7 d.

29Šalių sudarytoje Sutartyje yra du tuo pačiu 2.1.2 numeriu pažymėti punktai, kurių turinys yra skirtingas. Pirmajame iš jų nurodyta, kad „pirkėjas įsipareigoja atlikti gautos transporto priemonės techninį aptarnavimą, remontą bei priežiūros darbus autoservise, su kuriuo UAB „Baltspeda International“ yra sudariusi transporto priemonių techninio aptarnavimo, remonto ir atsarginių dalių pardavimo sutartį“ (toliau – pirmoji redakcija). Antrajame nurodyta, kad „pardavėjo atstovas įsipareigoja tarpininkauti tarp automobilio savininko ir pirkėjo parduodant pirkėjui minėtą transporto priemonę ir tuo atveju, kai transporto priemonė nebus remontuojama jokiame autoservise“ (toliau – antroji redakcija). Apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadą, kad Sutarties 2.1.2 punkte nurodyta, jog šalys susitaria dėl jau pirkėjui perduotos transporto priemonės, sprendime nekonkretizavo, kuria šio punkto redakcija remiasi. Kasatorius, ginčydamas šią apeliacinės instancijos teismo išvadą, kasaciniame skunde remiasi antrąja aptariamo punkto redakcija, tuo tarpu argumentų dėl to, kad teismas netinkamai aiškino pirmąją redakciją, nepateikia. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Sutarties 2.1.2 punktų turinį bei vadovaudamasi CK 6.193 straipsnyje įtvirtintomis bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuotomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sauliuta“ v. AB „Lytagra“, bylos Nr. 3K-3-813/2003; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Bivainis“ v. A. B. firma „Arum“, bylos Nr. 3K-3-406/2005; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Balteksas“, bylos Nr. 3K-3-203/2007; ir kt.), konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas rėmėsi pirmąją Sutarties 2.1.2 punkto redakcija ir ją aiškindamas turėjo pagrindą padaryti išvadą, jog joje nurodyta, kad šalys susitaria dėl jau pirkėjui perduotos (pirkėjo gautos) transporto priemonės.

30Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai neteikia pagrindo pripažinti, jog apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK nuostatas, reglamentuojančias įrodinėjimą (įrodymų vertinimą) bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos.

31Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

32Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas buvo šališkas (CPK 21, 64 straipsniai), peržengė apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis), pažeidė asmenų lygybės teismui ir įstatymui, šalių procesinio lygiateisiškumo ir dispozityvumo principus (CPK 6, 13, 17 straipsniai), nes savo iniciatyva dispozityviojoje byloje kreipėsi į Muitinės departamentą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, prašydamas pateikti informacijos apie 2012 m. vasario 7 d. įvykusį automobilio patikrinimą, taip rinkdamas ieškovui palankius įrodymus ir siekdamas paneigti pirmosios instancijos teismo išvadas, kurių ieškovas apeliaciniu skundu neginčijo, o kasatoriaus prašytų išreikalauti iš ieškovo dokumentų apie automobilio PONTIAC VIBE jam (kasatoriui) pardavimą apeliacinės instancijos teismas neišreikalavo.

33Teisėjų kolegija, vertindama nurodytus kasatoriaus argumentus, pažymi, kad šioje byloje viena iš bylai teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių yra ta, kaip 2012 m. vasario 7 d. buvo atliktas ginčo automobilio importo deklaracijos įforminimas, nes toks tikrai buvo atliktas, o ieškovas teigė, jog automobilį 2009 metais perdavė atsakovui ir šis automobilio jam negrąžino. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teisme atsakovas prašė išreikalauti iš muitinės duomenis apie tai, ar ginčo automobilis buvo pateiktas išmuitinti ir kas tai padarė. Pirmosios instancijos teismas prašymą patenkino, raštu kreipėsi į Muitinės departamentą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir prašė pateikti duomenis, kas 2012 m. vasario 7 d. pateikė ginčo automobilį muitinės procedūroms atlikti. Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2012 m. rugsėjo 21 d. raštu teismui pateikė informaciją apie tai, kas muitinei pateikė atitinkamas deklaracijas bei kokie mokesčiai buvo apskaičiuoti, taip pat 96 lapus dokumentų kopijų. Šis Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos raštas bei jo priedai pirmosios instancijos teismo suformuluoto prašymo aspektu nėra informatyvūs, nes juose nėra pateikta informacijos apie tai, kas vis dėlto 2012 m. vasario 7 d. pateikė ginčo automobilį muitinės procedūroms atlikti. Tai iš esmės reiškia, kad atsakovo inicijuotas teismo reikalavimas liko neįvykdytas, reikalauta informacija teismui nebuvo pateikta, įrodinėjimo proceso etapas – įrodymų rinkimas ir pateikimas teismui – liko neužbaigtas. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas tęsė bylos nagrinėjimą ir išsprendė ginčą iš esmės. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis netiesioginiais įrodymais bei Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2009 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1B-361 patvirtintų Importuojamų naudotų transporto priemonių muitinio įvertinimo taisyklių nuostatomis, padarė išvadas, kad: atliekant ginčo automobilio muitinį tikrinimą jis buvo apžiūrėtas natūra; kadangi muitinės procedūrą įformino ieškovas, tai jis ir turėjo pateikti automobilį; ieškovas neįrodė automobilio perdavimo atsakovui fakto. Ieškovas, apeliaciniu skundu ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, argumentavo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus, padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovas neįrodė automobilio perdavimo atsakovui fakto. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą rašytinio proceso tvarka, 2013 m. gegužės 30 d. priėmė nutartį, kuria: konstatavo, kad byloje reikia nustatyti kai kurias naujas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, o būtent – kokiomis aplinkybėmis muitinei buvo 2012 m. vasario 7 d. pateikta importo deklaraciją Nr. 12LTVR4000IMG00001, taip pat aplinkybes apie ieškovo parduotą automobilį PONTIAC VIBE, dėl kurio pardavimo 2010 m. rugpjūčio 23 d. buvo sudaryta preliminarioji sutartis su atsakovu, nes šios aplinkybės nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo pakankamai išsiaiškintos; sprendė, kad dėl nurodytos priežasties bylos nagrinėjimas atnaujintinas, papildomi duomenys apie 2012 m. vasario 7 d. pateiktą importo deklaraciją Nr. 12LTVR4000IMG00001 išreikalautini iš Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Apeliacinės instancijos teismas nutartimi: atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės; ieškovui pasiūlė pateikti papildomus įrodymus (kuriais gali būti paaiškinimai raštu ar atstovo paaiškinimai teisme) apie tai, kokiomis aplinkybėmis muitinei buvo 2012 m. vasario 7 d. pateikta ginčo automobilio importo deklaracija Nr. 12LTVR4000IMG00001, kaip buvo parduotas automobilis PONTIAC VIBE, pateikiant šio automobilio pardavimo dokumentų patvirtintas kopijas; nutarė toliau bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodyta nutartimi pasiūlant ieškovui pateikti papildomus įrodymus apie tai, kaip buvo parduotas automobilis PONTIAC VIBE, pateikiant šio automobilio pardavimo dokumentų patvirtintas kopijas, buvo iš dalies patenkintas atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytas prašymas. Apeliacinės instancijos teismas 2013 m. gegužės 30 d. raštu kreipėsi į Muitinės departamentą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašydamas suteikti informaciją: 1) ar pateikiant importo deklaraciją Nr. 12LTVR4000IMG00001 2012 m. vasario 7 d. buvo pateiktas ir pats ginčo automobilis; 2) ar pateikiant šią deklaraciją galėjo būti pats automobilis ir nepateiktas muitinės pareigūnams. Byla apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama 2013 m. rugpjūčio 21 d. teismo posėdyje, kuriame šalių atstovai dalyvavo, disponavo savo procesinėmis teisėmis, tarp jų pareikšti nušalinimus ir prašymus, užduoti klausimus bei kt., tačiau atsakovo atstovas, disponuodamas savo procesinėmis teisėmis, teismo posėdyje nušalinimų teismui nepareiškė, nekėlė klausimų, susijusių su automobiliu PONTIAC VIBE.

34Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad aptariami kasacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismo veiksmas – kreipimasis į Muitinės departamentą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl informacijos pateikimo, kuriuo buvo pratęstas atsakovo pirmosios instancijos teisme inicijuotas, tačiau likęs neužbaigtas įrodinėjimo proceso – įrodymų rinkimo ir pateikimo teismui – etapas, šios bylos aplinkybių kontekste nevertintinas kaip teismo šališkumas, apeliacinio skundo ribų peržengimas, asmenų lygybės teismui ir įstatymui bei šalių procesinio lygiateisiškumo ir dispozityvumo principų pažeidimas. Atitinkamų duomenų iš Muitinės departamentą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos išreikalavimo iniciatoriumi pirmosios instancijos teisme buvo kasatorius. Jis kasaciniame skunde neargumentuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, kreipdamasis į Muitinės departamentą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, žinojo, kokia informacija bus pateikta ir taip siekė ieškovui palankių faktinių duomenų byloje gavimo. Akivaizdu, kad apeliacinės instancijos teismas, kreipdamasis dėl informacijos pateikimo, negalėjo prognozuoti, kokia bus Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikta informacija, kuri galėjo būti palanki tiek ieškovui, tiek kasatoriui, arba galėjo būti apskritai neinformatyvi. Aplinkybių, susijusių su ginčo automobilio perdavimu arba neperdavimu kasatoriui, nagrinėjimas ir nustatymas įėjo į apeliacinio nagrinėjimo dalyką. Manydamas, kad apeliacinės instancijos teismas buvo šališkas, kasatorius, jo atstovas iki apeliacinės instancijos teismo posėdžio arba jo metu turėjo teisę pareikšti teismui nušalinimą, tačiau tokia teise nesinaudojo. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje kasatoriaus atstovas taip pat nekėlė klausimų, susijusių su automobiliu PONTIAC VIBE. Kasaciniame skunde nėra argumentuojama, kad apeliacinės instancijos teismo posėdyje kasatoriaus atstovas negalėjo disponuoti savo procesinėmis teisėmis. Darytina išvada, kad kasatorius, jo atstovas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme turėjo galimybę visiškai disponuoti savo procesinėmis teisėmis ir jomis disponavo savo nuožiūra. Dėl to kasacinio skundo argumentai vertintini kaip neteikiantys pagrindo pripažinti, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 6, 13, 17, 21, 64 straipsnių, 320 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

35Likusieji kasacinio skundo argumentai vertintini kaip neturintys reikšmės vienodos teismų praktikos formavimui ir įtakos apskųsto sprendimo teisėtumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

36Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi apskųstą apeliacinės instancijos teismo sprendimą, konstatuoja, kad pagrindo jį naikinti kasacinio skundo argumentais nenustatyta (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

37Dėl bylinėjimosi išlaidų šioje byloje

38Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Kasacinio skundo netenkinant, kasatoriaus (atsakovo) turėtos bylinėjimosi išlaidos jam neatlygintinos.

39Ieškovas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jam priteisti bylinėjimosi išlaidas, pateikė įrodymą, kad turėjo 605 Lt išlaidų advokato pagalbai už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 7, 8.14 punktus, sprendžia, kad šis ieškovo prašymas tenkintinas, jam iš kasatoriaus priteistina 605 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 98 straipsnis).

40Kasaciniame teisme patirta 31,62 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2014 m. gegužės 23 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atmetus kasacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai priteistinos iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).

41Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

42Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

43Priteisti iš atsakovo S. M. (a. k. ( - ) 605 (šešis šimtus penkis) Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo UAB „Moto gėlė“ (j. a. k. 302858488) naudai.

44Priteisti iš atsakovo S. M. (a. k. ( - ) 31,62 Lt (trisdešimt vieną litą 62 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

45Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje sprendžiami proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą... 6. Ieškovas prašė įpareigoti atsakovą per dvi dienas nuo teismo sprendimo... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė... 8. Alytaus rajono apylinkės teismas 2013 m. sausio 23 d. sprendimu ieškinį... 9. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 10. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 11. Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių... 12. 1. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas, priimdamas... 13. Kasatoriaus nuomone, kad automobilis jam perduotas, nepatvirtina ir byloje... 14. Tai, kad kasatorius pripažino, jog bendradarbiavo su UAB „Baltspeda... 15. 2. Kasatoriaus įsitikinimu, apeliacinės instancijos teismas, savo iniciatyva... 16. Atsiliepimu į kasacinį skundą, prie kurio pateikta reikalavimo perleidimo... 17. 1. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas įrodymus, vadovavosi... 18. Atsiliepime nesutinkama su kasatoriaus argumentais, kad liudytojų G. D., D. K.... 19. Aplinkybę, kad automobilis kasatoriui perduotas, be kita ko, patvirtina... 20. 2. Ieškovas nesutinka su kasacinio skundo argumentais, kad apeliacinės... 21. Teisėjų kolegija... 22. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 23. Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo ... 24. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas, priimdamas apskųstą... 25. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodinėjimo dalykas civilinėse bylose... 26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo... 27. Teisėjų kolegija, įvertinusi faktinius bylos duomenis bei apskųsto teismo... 28. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas įvertino visus... 29. Šalių sudarytoje Sutartyje yra du tuo pačiu 2.1.2 numeriu pažymėti... 30. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai neteikia... 31. Dėl kitų kasacinio skundo argumentų... 32. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas buvo šališkas (CPK... 33. Teisėjų kolegija, vertindama nurodytus kasatoriaus argumentus, pažymi, kad... 34. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad aptariami... 35. Likusieji kasacinio skundo argumentai vertintini kaip neturintys reikšmės... 36. Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi apskųstą apeliacinės... 37. Dėl bylinėjimosi išlaidų šioje byloje... 38. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos... 39. Ieškovas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jam priteisti bylinėjimosi... 40. Kasaciniame teisme patirta 31,62 Lt išlaidų, susijusių su procesinių... 41. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 42. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m.... 43. Priteisti iš atsakovo S. M. (a. k. ( - ) 605 (šešis šimtus penkis) Lt... 44. Priteisti iš atsakovo S. M. (a. k. ( - ) 31,62 Lt (trisdešimt vieną litą 62... 45. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...