Byla e2A-699-368/2017
Dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokos metu įgyto turto padalijimo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Mockevičiaus (pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Burbulienės ir Rasos Bartašienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. T. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-79-339/2017 pagal ieškovės N. T. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovui A. T. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokos metu įgyto turto padalijimo ir atsakovo A. T. priešieškinį ieškovei N. T. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokos metu įgyto turto padalijimo.

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovė ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašė: 1) santuoką tarp jos ir atsakovo sudarytą (data neskelbtina) rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtina) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, išsprendžiant santuokinių pavardžių, nutraukus santuoką, klausimą; 2) padalinti santuokoje įgytą turtą tokia tvarka: atsakovui po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise natūra priteisti: ½ žemės sklypo, ½ kiemo statinių ir butą, esantį ( - ), kurių bendra vertė 54600 Eur; 0,0705 ha žemės sklypą, esantį ( - ), su statiniais (sodo namelis su terasa ir pirtimi), kurie nėra teisiškai įregistruoti, 10000 Eur; garažą, esantį ( - ), 2000 Eur; kilnojamąjį turtą - transporto priemonę Jeep Grand Cherokee, 3500 Eur; kitą smulkų kilnojamąjį turtą, tame tarpe ir tris medžioklinius šautuvus, optiką ir kitus priedus; viso atsakovui natūra priteisti bendrai įgyto turto už 94817 Eur; ieškovei priteisti kilnojamąjį turtą - transporto priemonę Toyota RAV4, 3500 Eur vertės; kitą smulkų kilnojamąjį turtą; viso turto 5433 Eur vertės; 3) iš atsakovo už jam atitekusią didesnę dalį (nekilnojamojo ir kilnojamojo) turto ieškovei priteisti 44692 Eur piniginę kompensaciją; 4) iš atsakovo priteisti ieškovei 30054 Eur piniginę kompensaciją iš individualios veiklos gautų pajamų, įpareigojant atsakovą sumokėti visą kompensacijos sumą per 2 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos; 5) iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad santuokoje pragyveno 41 metus, paskutinius tris metus atitolo vienas nuo kito, nebeturėjo bendrų interesų, nuolat pykosi, todėl ieškovė išėjo gyventi atskirai. Teigė, jog turi būti padalintas ne tik santuokoje įgytas nekilnojamas ir kilnojamas turtas, bet ir piniginės lėšos, tame tarpe ir atsakovo individualios įmonės, esančios banko sąskaitose. Su atsakovo priešieškiniu nesutiko.
  1. Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies, priešieškiniu prašė: 1) santuoką tarp jo ir ieškovės nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, išsprendžiant santuokinių pavardžių, nutraukus santuoką klausimą; 2) padalinti santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą: atsakovui priteisti ½ žemės sklypo su priklausiniais, ½ kiemo statinių bei butą, esančių ( - ), 30000 Eur vertės; 0,0705 ha žemės sklypą, esantį ( - ), 5000 Eur, mūrinį garažą, esantį ( - ), 1200 Eur, gyd. A. T. individualią įmonę, 0 Eur; 3) padalinti santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą – transporto priemones: ieškovei priteisti Toyota Tav4, 4300 Eur, atsakovui priteisti Jeep Grand Cherekee, 2600 Eur; 4) padalinti kitą smulkų kilnojamąjį turtą viso ieškovei priteisti kilnojamojo turto 11360 Eur vertės; 5) atsakovui priteisti kitą smulkų kilnojamąjį turtą, atsakovui tenkančio kilnojamojo turto vertė 8010 Eur, atsakovui prašomo priteisti viso turto vertė 44210 Eur; 6) ieškovei priteisti iš atsakovo 16425 Eur piniginę kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę turto vertę, kompensaciją sumokant per vienerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, suteikiant atsakovui teisę įkeisti priteistą turtą paskolos gavimui; 7) priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jis visada rūpinosi šeima, ieškovė neprisidėjo nei prie būsto išlaikymo, nei kelionių. Gaunamus pinigus ieškovė naudojo savo reikmėms ir pirkiniams. Iki 2016 m. spalio 28 d. jie gyveno bendrai, tvarkė bendrą ūkį. Visi baldai yra pirkti prieš maždaug 10 metų, per tą laiką nuolat naudoti ir nusidėvėję, o ieškovė neteisingai nurodo jų kainas kaip naujų. Šautuvus naudoja jis ir sūnus, šautuvai yra seni, du iš jų dovanoti. Sodo namelis yra neįregistruotas, nepritaikytas gyventi, rūsys apleistas, langai išpuvę, žemė nedirbama, ieškovė ten nebuvo 15 metų. Garažo neįregistravo dėl laiko stokos, jame nieko nelaiko. Negalėtų sumokėti ieškovei prašomo dydžio kompensacijos, nes pinigų neturi, o gauti paskolą, atsižvelgiant į jo amžių, nėra galimybės. Nesutiktų su buto padalinimu natūra, ieškovei sutiktų atiduoti sodo sklypą, vertinant jį 10000 Eur. Visas iš individualios veiklos gautas pajamas naudojo šeimos poreikiams, keliones pirko internetu ir už jas mokėjo, jokių pinigų grynais iš ieškovės negavo. Vykdama į kelionę Kinijoje ieškovė turėjo tik 100 Eur. Ieškovės prašoma kompensacija yra ženkliai per didelė.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Telšių rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 23 d. sprendimu ieškinį, patikslintą ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Teismas nutraukė santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, išsprendžiant pavardžių, nutraukus santuoką klausimą. Santuokos metu įgytą turtą padalino taip: 1) atsakovui priteisė nekilnojamąjį turtą: ½ žemės sklypo dalį su ½ kiemo statinių bei butą, esančių ( - ), 34500 Eur vertės; žemės sklypą (su jame esančiais neįregistruotais statiniais), esantį ( - ), 7500 Eur; garažą, esantį ( - ), 2000 Eur; 2) atsakovui priteisė kilnojamąjį turtą - transporto priemonę Jeep Grand Cherokee, 3500 Eur; A. T. individualią įmonę, 0 Eur; 3) atsakovui priteisė kitą smulkų kilnojamąjį turtą; viso atsakovui A. T. atitenkančio priteisto turto vertė - 59510 Eur; 4) ieškovei priteisė kilnojamąjį turtą - transporto priemonę Toyota RAV4, 3500 Eur; 5) ieškovei priteisė kitą smulkų kilnojamąjį turtą; viso N. T. atitenkančio turto 8250 Eur; 6) už atsakovui tenkantį didesnės vertės santuokos metu įgytą turtą priteisė iš atsakovo piniginę kompensaciją ieškovei 25630 Eur, įpareigojant sumokėti kompensaciją per keturis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 7) šaunamuosius ginklus pripažino atsakovo asmenine nuosavybe ir jų nedalino; 8) priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 487,86 Eur bylinėjimosi išlaidų; 9) kitus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus atmetė.
  1. Teismas nurodė, jog abu sutuoktiniai nesugebėjo siekti šeimos darnos abipusiu sutarimu ir pagarba, todėl pripažino, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pasisakydamas dėl turto, teismas nustatė, kad nekilnojamojo turto padalijimas natūra neatitiktų šalių interesų, nes dėl esminių nesutarimų jie nebegyvena kartu. Taip pat ieškovė dėl sveikatos būklės neturi galimybių rūpintis nekilnojamaisiais daiktais, kuris reikalauja atitinkamos priežiūros, remonto. Atsakovas iš esmės sutiko, kad visi nekilnojamieji daiktai būtų priteisti jam, todėl teismas atsakovui priteisė nekilnojamuosius daiktus, o ieškovei iš atsakovo priteisė atitinkamą daiktų dalies kompensaciją pinigais.
  1. Teismas, nustatydamas nekilnojamųjų daiktų vertę, išvedė vidurkį iš šalių pateiktų skirtingų turto vertintojų, pačių šalių nustatytų verčių bei analizavo tame pačiame mieste parduodamų, internetiniuose portaluose patalpintų skelbimų pasiūlymus. Atsižvelgdamas į tai, jog atsakovui atitenka šeimos gyvenamasis būstas, jame esančius tam tikrus baldus, buitinę techniką, kurie pritaikyti būtent tam būstui, teismas taip pat priteisė atsakovui, tačiau koregavo ieškovės nurodytas turto vertes, nes padarė išvadą, jog ieškovės nurodytos turto vertės yra neadekvačios ir akivaizdžiai per didelės. Teismas taip pat nustatė, jog kilnojamuosius daiktus - šautuvus naudojo išimtinai vien tik atsakovas ir šalių sūnus, du iš trijų ginklų jam buvo dovanoti, ieškovė neturi leidimo laikyti šaunamuosius ginklus, šie daiktai nebuvo skirti ieškovės poreikių tenkinimui, todėl šaunamuosius ginklus pripažino asmenine atsakovo nuosavybe ir jų nedalino.
  1. Dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovo pajamas, gautas iš atsakovo individualios veiklos už 2014-2016 m., teismas nurodė, jog ieškovė leistinais įrodymais nepagrindė, kad atsakovas 2014-2016 metais individualios įmonės pelną panaudojo ne bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto vertei didinti, o su šeimos poreikiais nesusijusių savo asmeninių ar kitų asmenų poreikiams tenkinti. Ieškovė taip pat nepateikė įrodymų, jog santuokos nutraukimo bylos iškėlimo dieną ar dieną, kuomet šalys pradėjo gyventi atskirai, atsakovui priklausanti įmonė disponavo 60108 Eur pelnu, todėl ieškinio reikalavimą dėl kompensacijos už iš individualios veiklos gautas pajamas, atmetė.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9

  1. Apeliantė (ieškovė) N. T. apeliaciniu skundu prašo iš dalies pakeisti 2017 m. gegužės 23 d. Telšių rajono apylinkės teismo sprendimą, priteisiant ieškovei iš atsakovo vietoj 25 630 Eur kompensacijos ne mažiau 35 000 Eur kompensaciją už atsakovui tenkantį didesnės vertės santuokos metu įgytą turtą bei 30 054 Eur kompensaciją iš atsakovo individualios veiklos, viso 65 054 Eur kompensaciją, įpareigojant atsakovą sumokėti visą kompensacijos sumą per 2 mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos. Apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:
7.1. Teismo priimtas sprendimas yra šališkas ieškovės atžvilgiu. Nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios buvo jaučiamas teismo šališkumas ieškovės atžvilgiu, nes teismas priėmė atsakovo 2017-02-03 priešieškinį, identišką 2016-12-06 atsakovo surašytam atsiliepimui, kas buvo ne kas kita, kaip bylos vilkinimas bei bylinėjimosi išlaidų didinimas. Be to, ieškovė buvo priversta net keletą kartų prašyti teismo, kad įpareigotų atsakovą pateikti prašomus dokumentus, o už teismo įpareigojimų nevykdymą atsakovui paskirtų baudą, tačiau teismas į ieškovės prašymus nesureagavo. Minėti teismo veiksmai akivaizdžiai parodo teismo šališkumą. 7.2. Šalys į bylą pateikė skirtingų vertintojų atliktas nekilnojamojo turto vertintojų ataskaitas. Atsakovo pateikta turto - žemės sklypo su statiniais bei buto, adresu ( - ) vertinimo ataskaita neatitinka tikrovės, t. y. parduodamų butų (mieste) pagal internetinius skelbimus kainų, todėl teismas, turėjo pripažinti, kad ieškovės pateiktoje žemės sklypo su statiniais bei buto vertė yra reali ir atitinka tokio turto tikrąją vertę. Teismas taip pat neteisingai nustatė 0,0705 ha žemės sklypo su neįregistruotais VĮ Registrų centre statiniais (sodo nameliu su terasa ir pirtimi) vertę. Žemės sklypas randasi labai gražioje vietovėje (šalia miškas), todėl labiau atitinka tikrovę ieškovės nurodyta kaina 10 000 Eur, nei atsakovo - 5 000 Eur. Teismas šio turto vertę nustatė 7 500 Eur išvesdamas vidurkį pagal ieškovės ir atsakovo pateiktas vertes. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pats atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, jog šio turto vertė iš tikro yra 10 000 Eur. 7.3. Nesutinka su nustatyta kito smulkaus kilnojamojo turto (buities reikmenų) verte, nes kilnojamojo turto vertė, kuri atiteko atsakovui yra nesąžiningai maža, o ieškovei atitenkančio turto vertė akivaizdžiai per didelė. Tokiu būdu iš atsakovo ieškovei priteistas kompensacijos dydis yra per mažas. Teismas nepagrįstai sumažino kaltinių vazonų, židinio su kapsule ir lentynomis, atsakovui atitekusios smulkios buitinės technikos (kavos aparato, skrudintuvo, mikrobangų krosnelės, elektrinės mėsmalės, sulčiaspaudės, elektrinio kepimo pečiaus, duonkepės, mikserio ir kitų prietaisų), porceliano pietų servizo kainas. 7.4. Nesutinka su teismo argumentais dėl 30 054 Eur piniginės kompensacijos iš atsakovo individualios veiklos gautų pajamų nepriteisimo ir mano, jog atsakovas per 2014-2016 metus pašlijus šalių tarpusavio santykiams, išsigrynino 116 422 Eur. Tokia suma nebuvo ir negalėjo būti panaudota šeimos poreikių tenkinimui. Atsakovo nurodytų kelionių išlaidas, kasdienio pragyvenimo, būsto išlaikymo išlaidas dengė kartu. Atsakovas jau nuo 2014 metų, nuo jų bendro gyvenimo buvo visiškai atsiribojęs ir savo gaunamas lėšas iš individualios įmonės naudojo tik savo asmeniniams tikslams ir savo nuožiūra. 7.5. Pagal UAB „Oksalis“ pažymą „Dėl ginklų kainų“, nurodyta, jog graižtvinio šautuvo WEATHERBY VANGUARD 3006 kaina prasideda nuo 600 Eur. Todėl ginklus pripažinus atsakovui asmeninės nuosavybės teise, ieškovei iš atsakovo už minėtą ginklą bei optiką prie šio ginklo, turi būti priteista 600 Eur piniginė kompensacija.
  1. Atsiliepimu į apeliacinį skundą, atsakovas A. T. prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
8.1.Skirtingų vertintojų atliktos turto vertinimo ataskaitos atitinka nekilnojamojo turto vertinimui keliamus įstatymų reikalavimus, jose aprašomi visi ( - ), šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantys objektai. Ieškovės nurodyta viso nekilnojamojo turto, esančio ( - ), vertė 54600 Eur yra per didelė, neatitinkanti nei viešajame registre, nei nepriklausomų turto vertintojų, tarp jų ir pačios ieškovės užsakymu, nustatytų verčių. Pati ieškovė savo iniciatyva nusamdė turto vertintoją, kuris nustatė namų valdos vertę 39000 Eur, o teismas pagrįstai išvedė vidurkį tarp skirtingų verčių. Be to, ieškovė nepateikė į bylą, jokių įrodymų, patvirtinančių kitokią smulkių kilnojamųjų daiktų (buities reikmenų) vertę. 8.2. Ieškovė nepateikė duomenų apie atsakovo iš individualios veiklos gautas pajamas, kurios faktiškai buvo santuokos nutraukimo metu, reikalavimą reiškia remdamasi tik įmonės balansu, be to, aiškiai nepagrįstai reiškia šį reikalavimą už laikotarpį nuo pat 2014 metų, nes byloje esantys įrodymai patvirtina, jog šalys gyvena atskirai ir bendro ūkio nebetvarko tik nuo 2016 m. spalio mėn. pabaigos. 8.3. Ieškovė teiginio, kad atsakovas, paskutinius trejus metus 2014-2016 metais gautas lėšas naudojo ne šeimos poreikiams tenkinti, o tik savo asmeniniams tikslams, nepagrindė jokiais leistinais įrodymais. Visos iš individualios veiklos gautos lėšos (atskaičius sumokėtą gyventojų pajamų mokestį) buvo panaudotos šeimos poreikiams ir šias jo nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esantys įrodymai (kasos pajamų orderiai, kvitų kopijos).

10Teismas

konstatuoja:

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

12teisiniai argumentai ir išvados

13Apeliantės (ieškovės) N. T. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies

14

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
  1. Byloje kilo ginčas dėl nekilnojamųjų, kilnojamųjų daiktų vertės, su tuo susijusios piniginės kompensacijos dydžio, piniginių lėšų ieškovei priteisimo. Ieškovė ginčija teismo sprendimą, nurodydama, kad nekilnojamųjų daiktų – dalies žemės sklypo su priklausiniais bei buto ir viešame registre neįregistruoto žemės sklypo bei kai kurių smulkių kilnojamųjų daiktų vertės yra didesnės, nei nustatė teismas. Taip pat ieškovė mano, jog teismas nepagrįstai nepriteisė jai kompensacijos už atsakovui atitekusį šaunamąjį ginklą bei 30 054 Eur, t. y. pusę atsakovo iš individualios veiklos už laikotarpį 2014-2016 metų gautų pajamų. Ieškovė taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas jos atžvilgiu buvo šališkas. Dėl esminių ieškovės apeliacinio skundo argumentų, teisėjų kolegija pasisako atskirai.

1511. Byloje nustatyta, kad ieškovė N. T. ir atsakovas A. T. (data neskelbtina) sudarė santuoką (rajono) civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. ( - )) (1 t., 7 b. l.). Šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas: ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), ½ dalis kiemo statinių, unikalus Nr. ( - ) bei butas, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ) (1 t., 11-16 b. l.); žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ) (1 t., 17 b. l.) su statiniais (sodo namelis su terasa ir pirtimi) (1 t., 21-26 b. l.), kurie nėra įregistruoti VĮ Registrų centre, esantys ( - ); garažas, esantis ( - ) (1 t., 19-20 b. l.); registruotini kilnojamieji daiktai - transporto priemonės Jeep Grand Cherokee, valst. Nr. ( - ) Toyota RAV4, valst. Nr. ( - ) (1 t., 9, 10 b. l.), bei kiti kilnojamieji daiktai, baldai, buitinė technika, šaunamieji ginklai (1 t., 77, 115-117 b. l.). Atsakovas A. T. dirbantis ir užsiimantis individualia veikla (1 t.,47-53 b. l.), ieškovė N. T. dirbanti ir užsiimanti individualia veikla (III t., 119 b. l.). Dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo

1612.

17Ieškovė vienu iš apeliacinio skundo argumentu teigia, jog pirmosios instancijos teismas jos atžvilgiu buvo šališkas, nes nepagrįstai sumažinta dalies dalintino turto vertė bei neteisėtai ir nepagrįstai kai kuris turtas pripažintas asmenine atsakovo nuosavybe. Teismo šališkumas ieškovės nuomone, pasireiškė tuo, jog teismas priėmė atsakovo 2017-02-03 priešieškinį, identišką 2016-12-06 atsakovo surašytam atsiliepimui, kas buvo ne kas kita kaip bylos vilkinimas bei bylinėjimosi išlaidų didinimas. Be to, teismas nereagavo į ieškovės prašymus. Su šiais apeliantės argumentais nesutiktina.

1813. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu jokių prašymų dėl teisėjo ar teismo nušalinimo nereiškė, procesinėmis teisėmis, numatytomis CPK 64 straipsnyje nesinaudojo, nors ją atstovavo profesionalus teisininkas – advokatas, todėl teiginiai dėl teismo šališkumo yra deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti. Tik esant pareiškimui dėl nušalinimo, subjektai, turintys įstatymo suteiktus įgaliojimus spręsti klausimus dėl teisėjų nušalinimo, vadovaujasi CPK nustatytais nušalinimo pagrindais ir įrodymais pagrįstais argumentais, o ne byloje dalyvaujančio asmens, net nepareiškusio nušalinimo bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui, subjektyvia nuomone grindžiamomis prielaidomis ar samprotavimais (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-8/2014). Vien tai, kad teismas atliko tam tikrus procesinius veiksmus, kurie nepatiko ieškovei ar neatitiko jos interesų, negali būti vertinami kaip teismo šališkumas. Dėl nekilnojamųjų daiktų vertės

1914.

20Ieškovė apeliaciniu skundu nesutinka su teismo nustatytomis nekilnojamųjų daiktų vertėmis ir teigia, kad sprendžiant ginčą dėl santuokoje įgyto nekilnojamojo turto – ½ dalies žemės sklypo su priklausiniais ir buto padalijimo, teismas turėjo vadovautis CK 3.119 straipsniu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu bei teisingumo ir sąžiningumo principais ir pripažinti, kad ieškovės pateiktoje buto su žemės sklypu nurodyta vertė yra reali ir atitinka tokio turto tikrą vertę. Ieškovė mano, jog atsakovo pateikta turto vertinimo ataskaita neatitinka tikrovės, nes peržiūrėjus skelbimus apie parduodamus butus (mieste), matyti, kad 30 000 Eur kainuoja 3 kambarių butas daugiabučiame be jokių priklausinių name. Tuo tarpu šalims priklausantis butas (4 kambarių) nedaugiabučiame name, yra garažas, pavėsinė, šiltnamis ir kt., kas reikštų, jog ieškovė supratimu, jų turto vertė yra didesnė. Taip pat ieškovė ginčija pirmosios instancijos nustatytą žemės sklypo sodų bendrijoje su neįregistruotais statiniais vertę ir nurodo, kad vertė yra 10000 Eur, su kuo teismo posėdžio metu sutiko ir atsakovas, todėl ieškovei nesuprantama, dėl kokių priežasčių teismas šio turto vertę sumažino iki 7500 Eur. Su šiuo apeliantės argumentu dėl teismo netinkamai nustatytos nekilnojamojo turto vertės, apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

2115. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad tarp šalių kilo ginčas dėl dviejų nekilnojamojo turto objektų: ½ žemės sklypo su statiniais ir buto (įregistruotas) bei žemės sklypo (įregistruotas) sodų bendrijoje (su neįregistruotais statiniais – sodo nameliu su terasa ir pirtimi) vertės. Nekilnojamojo turto registre buto vidutinė rinkos vertė (16500 Eur) nustatyta prieš daugiau nei 10 metų. Byloje pagal šalių prašymus buvo paskirtos dvi įregistruoto nekilnojamojo turto: ½ žemės sklypo su statiniais ir buto, esančių adresu ( - ) turto vertės nustatymo ekspertizės. Ieškovės užsakymu UAB „Aireda“ atlikusi vertinimą nustatė, jog ½ žemės sklypo, ½ kiemo statinių ir buto (su priklausiniais) vertė 2017 m. sausio 2 d. yra 39000 Eur. Atsakovo užsakymu UAB „Lituka ir ko“ atlikto vertinimo išvada, kad ½ žemės sklypo, ½ kiemo statinių ir buto (su priklausiniais) vertė 2017 m. sausio 23 d. yra 30000 Eur. Tiek UAB „Aireda“, tiek UAB „Lituka ir ko“ atliktos turto vertinimo ataskaitos atitinka nekilnojamojo turto vertinimui keliamus įstatymų reikalavimus, jose aprašomi visi ( - ), šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantys objektai. Dviejų turto vertinimo bendrovių nustatyta turto rinkos vertė įregistruoto nekilnojamojo turto objekto – dalies žemės sklypo su statiniais ir buto, skiriasi. Ieškovė prašė vadovautis ne turto vertinimo bendrovių nustatyta verte (ar verčių vidurkiu), o jos nurodyta verte – 54600 Eur, atsakovas – UAB „Lituka ir ko“ vertinimo išvada.

2216. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad dalijamo turto vertės nustatymas yra viena iš esminių teisingo turto padalijimo garantijų, todėl svarbu, kad dalijant turtą būtų nustatyta jo tikroji vertė. CK 3.119 straipsnyje reikalaujama, kad dalijamo bendro turto vertė būtų nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Pagal CK 3.100 str., bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką, teismo sprendimu padalijus bendrą turtą, ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. Kasacinio teismo praktikoje šiuo klausimu išaiškinta, kad dalijant sutuoktinių turtą turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008; 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2008; kt.). Aiškindamas aptariamas teisės normas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad dalijamo turto vertė turėtų būti nustatyta pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną, galiojančios dalijamo turto rinkos kainomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014). Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo nei byloje esančia 10 metų senumo nustatyta buto vidutine rinkos verte 16500 Eur, nei ieškovės nurodyta 54600 Eur verte, kadangi ši ieškovės vertė niekuo neparemta ir nepagrįsta teisės aktams neprieštaraujantiems turto vertės nustatymo išvadoms ar vertinimams.

2317. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad turto vertinimas, atliktas asmenų ar bendrovių, turinčių turto vertintojų kvalifikacijos pažymėjimus, bei atliktas individualiai, jį apžiūrėjus vietoje, atsižvelgiant į jo faktinį nusidėvėjimą ir esamą būklę, yra tikslesnis, nei turto vertinimo duomenys, įrašyti VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registre, atlikti masinio vertinimo būdu ar nurodyta vienos iš šalių esant ginčui, numanoma (pageidaujama) vertė, subjektyviai vertinant pagal internetiniuose portaluose toje pačioje vietoje parduodamų butų kainas. Be to, pažymėtina, kad pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą parengta turto vertinimo ataskaita turi juridinę galią ir laikoma teisinga kol ji nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010, 2006 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2007). Kadangi dviejų turto vertinimo bendrovių išvados apie dalintino turto vertę pagrįstos tinkamai taikyta turto vertinimo metodika, todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog siekiant nepažeisti šalių turtinių interesų, išvestas iš turto vertintojų nustatytų verčių nekilnojamojo turto, esančio (adresu: duomenys neskelbtini) (½ dalies žemės sklypo, ½ dalies kiemo statinių, buto) vertės vidurkis yra 34500 Eur.

2418. Analogiškai teismas apskaičiavo ir nekilnojamojo turto – žemės sklypo sodų bendrijoje (su jame esančiais neįregistruotais statiniais) vertę. Tiek ieškovė, tiek atsakovas nurodė, kad žemės sklype esantys statiniai neįregistruoti, todėl tikslesnis turto vertiniams negali būti atliktas. Ieškovės nuomone šio nekilnojamo turto objekto vertė – 10000 Eur, atsakovo nuomone – 5000 Eur. Jokių duomenų apie žemės sklypo ir jame esančių neįregistruotų statinių realią būklę byloje nėra. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad šio žemės sklypo vidutinė rinkos vertė 2011 m. vasario 21 d. yra 956 Eur. Logiška, jog prieš daugiau nei šešerius metus atliktas rinkos vertės nustatytas pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną nebuvo aktualus ir teismas pagrįstai juo nesivadovavo. Šalys nurodė, jog minėtame žemės sklype yra neįregistruoti statiniai, tačiau visiškai skirtingai apibūdino tų statinių būklę, atsakovas pabrėžė, jog ieškovė ten nesilankė 15 metų. Iš kolektyvinio sodo techninės apskaitos bylos matyti, jog sodo sklype 1986 metais yra pastatytas vieno aukšto mūrinis sodo namelis su rūsiu ir terasa. Duomenų apie ieškovės nurodytą rąstinę pirtelę byloje nėra, tačiau ją esant nepaneigė ir atsakovas. Pirmosios instancijos teismas, nustatė sodo žemės sklypo su neįregistruotais statiniais 7500 Eur vertę, paskaičiuodamas vidurkį tarp šalių įvertinimo. Nors ieškovė ir teigia, kad atsakovas teismo posėdžio metu sutiko su 10000 Eur minėto nekilnojamo daikto verte, ir turėjo būti nustatyta būtent tokia vertė, jai priteisiant už tai didesnę kompensacijos dalį, tačiau tokie ieškovės argumentai nepaneigia teismo teisės objektyviai vertinti byloje esančius įrodymus ir šalių paaiškinimus, remiantis šalių lygiateisiškumo ir pusiausvyros principais. Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad spręsdamas dėl ginčo buto su žemės sklypu ir statiniais rinkos vertės, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nekilnojamojo objekto vertę nustatė pagal šalių pateiktose ataskaitose nurodytų turto verčių vidurkį, o sodo žemės sklypo su neįregistruotais statiniais pagal abiejų šalių nurodytų turto verčių vidurkį, ir teismas tuo ieškovės teisėtų interesų nepažeidė bei nenukrypo nuo kasacinio teismo rekomendacijų taikymo analogiškose bylose (žr., pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-837-479/2016). Dėl santuokoje įgyto dalintinų smulkių kilnojamųjų daiktų vertės

2519. Apeliantė taip pat nesutinka su smulkių kilnojamųjų daiktų: kaltinių vazonų, židinio su kapsule ir lentynomis, smulkios buitinės technikos (kavos aparato, skrudintuvo, mikrobangų krosnelės, elektrinės mėsmalės, sulčiaspaudės, elektrinio kepimo pečiaus, duonkepės, mikserio ir kitų prietaisų) ir porceliano pietų servizo teismo nustatyta verte. Apeliantės nuomone, lauko kaltinių vazonų vertė turėtų būti ne 80 Eur (2x40 Eur), o 120 Eur (2x60 Eur), židinio su kapsule ir lentynomis ne 500 Eur, o 1500 Eur, nors apeliantė pateikia ir internetinių parduotuvių kainas, kurios svyruoja nuo 600 Eur iki 1400 Eur (kas reikštų, jog naujo židinio kainų vidurkis yra 1000 Eur), smulkios buitinės technikos vertė ne 130 Eur, o 200 Eur, pietų servizo kaina ne 1200 Eur, o 800 Eur (įsigijimo kaina). Iš esmės, apeliantė ginčija smulkiųjų kilnojamųjų daiktų vertę sąlyginai 1510 Eur (arba 1010 Eur, vertinant, jog naujo židinio kainų vidurkis yra 1000 Eur) sumai.

2620. Pažymėtina, jog apeliantė teikdama apeliacinį skundą teismui ir nurodydami, kad jos išvardytų daiktų vertė, išskyrus porceliano servizą, yra didesnė, nepateikė jokių šių daiktų įsigijimo dokumentų, nenurodė kada jie buvo įsigyti ir tuo pačiu neatliko jokio kilnojamųjų daiktų vertinimo. Pirmosios instancijos teismas, savo iniciatyva peržiūrėjęs internetinių parduotuvių pasiūlymus bei remdamasis abiejų šalių nurodyta kilnojamųjų daiktų verte, įvertindamas jų nusidėvėjimą, išvedė verčių vidurkį. Nesant jokių duomenų bei dokumentų apie ginčijamų kilnojamųjų daiktų vertes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks pirmosios instancijos kilnojamųjų daiktų verčių vidurkių nustatymas pagrįstas, teisėtas ir teisingas. Todėl apeliantės argumentai dėl neteisingų smulkių kilnojamųjų daiktų vertės atmestini kaip deklaratyvūs. Dėl kompensacijos už šaunamąjį ginklą priteisimo

2721. Apeliantė apeliaciniame skunde pripažino, jog atsakovas įrodė, kad du iš trijų ginklų jam buvo dovanoti, todėl sutinka su teismo sprendimu, kad jie būtų pripažinti asmenine atsakovo nuosavybe. Tačiau už ginklą bei optiką prie ginklo, kurie buvo įgyti už šeimos lėšas, ieškovė teigia, jog jai turi būti priteista kompensacija. Remiantis UAB „Oksalis“ pažyma, graižtvinio šautuvo WEATHERBY VANGUARD 3006 kaina prasideda nuo 600 Eur. Atsakovui pripažinus nuosavybės teisę į šaunamąjį ginklą, ieškovei iš atsakovo už minėtą ginklą bei optiką prie šio ginklo turi būti priteista 600 Eur piniginė kompensacija. Su šiais ieškovės argumentais teisėjų kolegija sutinka.

2822. Pagal CK 3.89 straipsnį sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktų apibrėžtis nepateikta, bet yra nurodytas neišsamus sąrašas: avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai. Avalynė ir drabužiai yra pakankamai apibrėžtos daiktų grupės, tuo tarpu profesinės veiklos įrankiams gali būti priskirti įvairūs daiktai, skirti asmens profesinei veiklai. Asmeninio naudojimo daiktai gali būti įgyjami už asmenines lėšas arba iš bendrosios jungtinės nuosavybės. Pagal bendrą taisyklę įgyjami už bendrosios jungtinės nuosavybės lėšas daiktai turi būti priskiriami prie bendrosios jungtinės nuosavybės (CK 3.88 straipsnis), nes santuokos metu įgytas turtas priskiriamas bendrajai jungtinei nuosavybei (CK 3.88 straipsnio 1 dalis) ir yra nustatyta sutuoktinių turto bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Šios nuostatos leidžia teigti, kad turto, įgyto santuokos metu iš bendrų sutuoktinių lėšų, priskyrimas prie sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktų yra bendrosios taisyklės išimtis. Pirmosios instancijos teismas pripažino šaunamuosius ginklus nedalintina atsakovo asmenine nuosavybe ir piniginės kompensacijos ieškovei už juos nepriteisė, laikydamas kad daiktai pagal vieno iš sutuoktinių poreikių tenkinimą arba vieno iš jų faktinį naudojimą, turi būti priskiriami prie asmeninio naudojimo daiktų. Toks aiškinimas neatitinka asmeninio naudojimo daiktų išimtinio pobūdžio ir nesuderintas su asmeniniais, profesiniais, asmeninio verslo, tik su vieno sutuoktinio asmeniu susijusiais poreikiais (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktai), arba ta aplinkybe, kad turto priklausymą asmeninės nuosavybės teise gali patvirtinti turto prigimtis ir pobūdis (CK 3.89 straipsnio 2 dalis). Individualiai naudojami vieno sutuoktinio šaunamieji ginklai neatitinka šių reikalavimų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas CK 3.89 straipsnį pažeidė. Aplinkybės, kad leidimą naudotis ginklu turi vienas iš sutuoktinių, kad turtu tik vienas iš jų naudojasi, gali būti svarbios svarstant dėl nuosavybės objektų padalijimo natūra, o ne dėl piniginės kompensacijos už juos priteisimo, kai daiktas įgytas santuokos metu (CK 3.127 straipsnio 3 dalis). (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008).

2923. Nustatyta, kad du iš trijų šaunamųjų ginklų atsakovui dovanoti, vieną įgijo jis pats, todėl spręstinas klausimas tik dėl vieno iš ginklų kompensacijos ieškovei priteisimo, ką nurodo ir apeliaciniame skunde ieškove. UAB „Oksalis“ pažymoje „Dėl ginklų kainų“ nurodyta, jog 2016 m. lapkričio 9 d. naujo graižtvinio šautuvo WEATHERBY VANGUARD 3006 kaina yra nuo 600 Eur (3 t., 118 b. l.). Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, jog šį šautuvą įsigijo už 208 Eur. Byloje nėra pateikta jokių minėtą daiktą įsigijimo dokumentų, šalys skirtingai jį vertina, todėl teisėjų kolegija nustato, kad daikto vertė yra naujo įsigijimo kainos ir atsakovo nurodytos kainos vidurkis, t. y. 404 Eur (208 Eur + 600 Eur/2). Atsakovui paliekant pripažintą nuosavybės teisę į šaunamąjį ginklą WEATHERBY VANGUARD 3006, ieškovei už tai priteistina 404 Eur piniginė kompensacija, taip padidinant ieškovei priteistiną už atsakovui tenkančią didesnę nekilnojamojo ir kilnojamo turto dalį sumą nuo 25630 Eur iki 26034 Eur. Dėl piniginių lėšų ieškovei priteisimo

3024.

31Ieškovė teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą dėl atsakovo gautų per 2014-2016 metų laikotarpį 60108 Eur, iš kurių ½ dalis – 30054 Eur turėjo būti priteisti ieškovės naudai, nors šalys realiai kartu nebegyvena tik nuo 2016 metų spalio mėnesio pabaigos. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo papildomas aplinkybes, kad atsakovas 2014-2016 metais iš savo, kaip fizinio asmens A. T. ir iš juridinio asmens A. T. individualios įmonės sąskaitų bendrai išgrynino atitinkamai 2014 metais – 28970 Eur, 2015 metais – 37110 Eur, 2016 metais – 50342 Eur, Viso per 3 metus – 116 684 Eur. Tokios sumos, kaip teigia ieškovė, niekaip realiai negalėjo būti išleistos šeimos poreikių tenkinimui, gyvenant Telšių mieste, imant protingo, rūpestingo ir racionalaus žmogaus etaloną, o atsakovui teigiant, jog nurodytų lėšų neišliko, jis privalo kompensuoti ieškovei bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą. Tuo tarpu atsakovas A. T. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad visos iš individualios veiklos 2014-2016 metais gautos lėšos buvo naudojamos šeimos poreikiams tenkinti, t. y. kelionėms į Egiptą, Turkiją, Kiniją, komunaliniams būsto išlaikymo mokesčiams, namo, automobilių priežiūrai, maistui ir t.t. Atsakovas nesutinka su ieškovės nurodytais argumentais, jog ji taip pat prisidėjo prie kelionių ir kitų šeimos išlaidų, teigia, jog byloje esantys įrodymai nepatvirtina, jog santuokos nutraukimo bylos iškėlimo dieną ar dieną kuomet šalys pradėjo gyventi atskirai, atsakovui priklausanti įmonė disponavo 60108 Eur pelnu, todėl mano, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl kompensacijos už iš individualios veiklos gautas pajamas, ieškovei priteisimo. Su šiais nurodytais atsakovo argumentais ir pirmosios instancijos teismo pozicija, teisėjų kolegija nesutinka.

3225. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą, akcentuoja tik iš individualios įmonės 2014-2016 metų laikotarpiu gautą ir kaip pats nurodo šeimos poreikiams tenkinti išleistą 60 108 Eur sumą, bet visiškai nepasisako apie ieškovės nurodytą 116 684 Eur per tą patį laikotarpį išgrynintą beveik dvigubai didesnę sumą.

3326. Pagal CPK 176 str. 1 d. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-916/2017 ir kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.

3427. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys: pažyma apie ieškovės N. T. įdarbinimą (3 t., 119 b. l.), N. T. metinės pajamų deklaracijos (1 t., 121-125 b. l.), atsakovo A. T. metinės pajamų deklaracijos (1 t., 47-53, 84-85 b. l.), Finansinės veiklos ataskaitos (3 t., 86, 103, 112 b. l.), šalių sąskaitų išrašai (2 t., 1-28, 3 t. 10-22, 26-38, 77-85, 87-102, 104-112 b. l.) patvirtina, jog tiek ieškovė N. T., tiek atsakovas A. T. yra dirbantys bei užsiimantis individualia veikla ir gaunantys pajamas. A. T. ir A. T. individualios įmonės sąskaitų išrašai už 2014-2016 metus (3 t., 10-22, 77-85, 87-102, 104-112 b. l.) taip pat patvirtina ieškovės apeliaciniame skunde nurodomas papildomas aplinkybes, jog atsakovas per minėtų metų laikotarpį išgrynino 116 684 Eur sumą. Vien iš A. T. individualios įmonės sąskaitos per 2014-2016 metų laikotarpį jį skaičiuojant iki 2016-11-09 ieškinio dėl santuokos nutraukimo dienai, atsakovas išgrynino apie 93 500 Eur, neskaičiuojant dar gautų ir išgrynintų lėšų iš gaunamo nuolatinio darbo užmokesčio. Atsakovas pateikė į bylą įrodymus, kad grynaisiais pinigais mokėjo mokesčius VMI, viso apie 9030,28 Eur per 3 metus (4 t., 3-11 b. l.), mokėjo mokesčius už komunalinius patarnavimus (4 t., 12-19 b. l.), bet nedetalizavo, nenurodė konkrečios sumos ir visų bendrų išlaidų, (iš pateiktų atsakovo į bylą įrodymų sumos nustatyti neįmanoma). Taip pat atsakovas nepaneigė, tiesiog nutylėjo atsiliepime į apeliacinį skundą dėl ieškovės nurodytos 116 684 Eur išgrynintos sumos.

3528. Taigi, teisėjų kolegija išanalizavusi byloje esančius duomenis, pripažįsta, kad yra pakankamai įrodymų, jog atsakovas 2014-2016 metų laikotarpiu disponavo sąskaitų išrašuose nurodytomis sumomis ir sprendžia, jog atsakovas neįrodė, kad 116 684 Eur per 2014-2016 metų laikotarpį išgrynintos sumos nebuvo ar, kad ji buvo panaudota šeimos poreikiams tenkinti ar bendro turto vertei didinti. Sutiktina su ieškovės nurodytais argumentais, jog tokios sumos, atsakovas niekaip realiai negalėjo išleisti šeimos poreikių tenkinimui, gyvenant (mieste), imant protingo, rūpestingo ir racionalaus žmogaus etaloną, o atsakovui teigiant, jog nurodytų lėšų (nors atsakovas akcentuoja tik 60108 Eur sumą) neišliko, jis privalo kompensuoti ieškovei bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą (CK 3.98 str. 3 d., CK 3.115 str. 2 d.). Kadangi atsakovas klausimo dėl ieškovės gautų ir panaudotų lėšų santuokos metu ir jų priteisimo, nei pirmosios instancijos teisme, nei bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nekėlė, o ieškovė reiškė reikalavimą dėl atsakovo įgytų santuokos metu lėšų padalinimo, todėl atsižvelgiant į šios nutarties 24-27 punktuose nurodytas aplinkybes, esančius byloje įrodymus ir CK III knygos III dalies normas reglamentuojančias sutuoktinių turto teisinį režimą, atsakomybę pagal turtines prievoles, turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė padalijimą, ieškovei priteistina 30054 Eur suma iš atsakovo. Dėl kompensacijos ieškovei už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį priteisimo

3629. Pirmosios instancijos teismas santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą: ½ žemės sklypo su statiniais bei butą, žemės sklypą sodų bendrijoje su neįregistruotas pastatais, garažą, kilnojamąjį turtą - transporto priemonę, kitus smulkius kilnojamus daiktus viso bendros 59510 Eur vertės priteisė atsakovui. Ieškovei priteisė transporto priemonę ir kitus smulkius kilnojamus daiktus viso 8250 Eur vertės ir už atsakovui tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį, ieškovei priteisė 25630 Eur kompensaciją, ją įpareigojant sumokėti per 4 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Apeliacinės instancijos teismas papildomai priteisė ieškovei 404 Eur kompensaciją už ieškovui nuosavybės teise atitekusį šaunamąjį ginklą, taip padidinant ieškovei kompensacijos sumą iki 26034 Eur už atsakovui atitenkantį santuokoje įgytą didesnės vertės nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą ir 30054 Eur kompensaciją už iš atsakovo iš individualios veiklos gautas lėšas. Viso už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį kartu su piniginėmis lėšomis, ieškovei priteistina 56088 Eur kompensacija, ją įpareigojant atsakovą sumokėti per 2 (dvejų) metų laikotarpį nuo apeliacinės instancijos teismo nutarties įsiteisėjimo dienos, kas atsižvelgiant į atsakovo amžių, profesiją, gaunamas pajamas ir galimybes užsidirbti, nepažeis nei proporcingumo, nei šalių interesų pusiausvyros principų.

37Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

3830. Ieškovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme metu patyrė 2946 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 1666 Eur žyminio mokesčio ir 1280 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą. Ieškovės reikalavimus apeliacinės instancijos teisme patenkinus iš dalies, bet didesne apimtimi, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (75 procentai patenkintų reikalavimų), ieškovei iš atsakovo priteistina 2209 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.). Atsakovas byloje patyrė 1125 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 625 Eur žyminis mokestis ir 500 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą. Priešieškinį tenkinus pirmosios instancijos teisme iš dalies ir jo reikalavimų apimties nekeitus apeliacinės instancijos teisme, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai išlikus tai pačiai (64 procentai patenkintų reikalavimų), atsakovui iš ieškovės priteistina 720 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.). Atlikus šalims viena kitai priteistinų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, ieškovei iš atsakovo priteistinų bylinėjimosi išlaidų turėtų pirmosios instancijos teisme didintina iki 1489 Eur.

39Dėl bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme

4031. Apeliantė N. T. pateikdama apeliacinį skundą prašė priteisti jai 562,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliaciniu skundu apeliantė prašė priteisti jai ne mažesnę kaip 35000 Eur kompensaciją už atsakovui tenkantį didesnės vertės nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą vietoj priteistos 25630 Eur sumos ir 30054 Eur kompensaciją už pinigines lėšas. Tai yra ieškovė iš esmės prašė 9300 Eur suma padidinti kompensaciją už atsakovui atitenkančią didesnę nekilnojamojo ir kilnojamojo turto dalį nei priteista pirmosios instancijos teismo sprendimu. Viso prašė apeliaciniu skundu priteisti jai papildomai 39424 Eur. Ieškovei priteista 30458 Eur suma, t. y. patenkinta 77 procentai reikalavimų apeliacinės instancijos teisme, todėl iš atsakovo priteistina 434,25 Eur suma ieškovės naudai, t. y. proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis). Atsakovas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo apeliacinės instancijos teisme nekėlė, todėl teisėjų kolegija dėl jų ir nepasisako.

4132. Apeliantė N. T. teikdama elektroniniu būdu apeliacinį skundą dėl realiai ginčytinos 39424 Eur sumos (o ne 65034 Eur), turėjo sumokėti 808 Eur žyminio mokesčio, tačiau Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartimi jai visa žyminio mokesčio suma buvo atidėta iki sprendimo apeliacinėje instancijoje priėmimo. Apeliacinės instancijos teisme, tenkinus iš dalies ieškovės apeliacinį skundą (77 %), bylinėjimosi išlaidos priteistinos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis), t. y. iš apeliantės N. T. priteistina likusi 185,84 Eur žyminio mokesčio dalis valstybės naudai. Tuo tarpu iš atsakovo priteistina kita dalis – 622,16 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai.

4233. Atsižvelgdama į pirmiau nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantės N. T. apeliacinio skundo argumentai sudaro pagrindą pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o sprendimas keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

43Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

44Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimą dalyje dėl piniginės kompensacijos ieškovei už atsakovui atitenkančią santuokoje įgyto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto dalį ir iš atsakovo individualios veiklos gautų pajamų priteisimo pakeisti ir šią sprendimo dalį išdėstyti taip:

45Priteisti ieškovei N. T., a. k. ( - ) iš atsakovo A. T., a. k. ( - ) 404 Eur (keturis šimtus keturis eurus 00 ct) piniginę kompensaciją už jam nuosavybės teise atitekusį šaunamąjį ginklą WEATHERBY VANGUARD 3006.

46Priteisti ieškovei N. T. 30054 Eur (trisdešimt tūkstančių penkiasdešimt keturis eurus 00 ct) kompensaciją iš atsakovo A. T. individualios veiklos gautų pajamų.

47Įpareigoti atsakovą A. T. bendrą priteistą 56088 Eur (26034 Eur + 30054 Eur) (penkiasdešimt šešių tūkstančių aštuoniasdešimt aštuonių eurų 00 ct) kompensaciją ieškovei išmokėti per 2 (dvejų) metų laikotarpį nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

48Priteisti iš apeliantės N. T. 185,84 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt penkis eurus 84 ct) žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą valstybės naudai.

49Priteisti iš atsakovo A. T. 622,16 Eur (šešis šimtus dvidešimt du eurus 16 ct) žyminio mokesčio už ieškovės apeliacinio skundo padavimą valstybės naudai.

50Priteisti iš atsakovo A. T. ieškovės N. T. naudai 434,25 Eur (keturių šimtų trisdešimt keturių eurų 25 ct) ieškovės turėtų teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

51Padidinti iki 1479 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų septyniasdešimt devynių eurų 00 ct) ieškovei iš atsakovo priteistinų bylinėjimosi išlaidų turėtų pirmosios instancijos teisme sumą.

52Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teismas... 4. I. Ginčo esmė... 5.
  1. Ieškovė ieškiniu ir patikslintu ieškiniu prašė: 1)... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7.
    1. Telšių rajono apylinkės teismas 2017 m.... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 9.
      1. Apeliantė (ieškovė) N. T. apeliaciniu skundu... 10. Teismas... 11. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,... 12. teisiniai argumentai ir išvados... 13. Apeliantės (ieškovės) N. T. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies... 14.
        1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro... 15. 11. Byloje nustatyta, kad ieškovė N. T. ir atsakovas A. T. (data neskelbtina)... 16. 12.... 17. Ieškovė vienu iš apeliacinio skundo argumentu teigia, jog pirmosios... 18. 13. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė bylos... 19. 14.... 20. Ieškovė apeliaciniu skundu nesutinka su teismo nustatytomis nekilnojamųjų... 21. 15. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad tarp šalių kilo ginčas dėl... 22. 16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad dalijamo turto... 23. 17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad turto vertinimas, atliktas... 24. 18. Analogiškai teismas apskaičiavo ir nekilnojamojo turto – žemės sklypo... 25. 19. Apeliantė taip pat nesutinka su smulkių kilnojamųjų daiktų: kaltinių... 26. 20. Pažymėtina, jog apeliantė teikdama apeliacinį skundą teismui ir... 27. 21. Apeliantė apeliaciniame skunde pripažino, jog atsakovas įrodė, kad du... 28. 22. Pagal CK 3.89 straipsnį sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktų... 29. 23. Nustatyta, kad du iš trijų šaunamųjų ginklų atsakovui dovanoti,... 30. 24.... 31. Ieškovė teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė... 32. 25. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas... 33. 26. Pagal CPK 176 str. 1 d. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje... 34. 27. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys: pažyma apie ieškovės N. T.... 35. 28. Taigi, teisėjų kolegija išanalizavusi byloje esančius duomenis,... 36. 29. Pirmosios instancijos teismas santuokos metu įgytą nekilnojamąjį... 37. Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme ... 38. 30. Ieškovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme metu patyrė 2946... 39. Dėl bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme... 40. 31. Apeliantė N. T. pateikdama apeliacinį skundą prašė priteisti jai... 41. 32. Apeliantė N. T. teikdama elektroniniu būdu apeliacinį skundą dėl... 42. 33. Atsižvelgdama į pirmiau nurodytus motyvus, teisėjų kolegija... 43. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 44. Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimą dalyje... 45. Priteisti ieškovei N. T., a. k. ( - ) iš atsakovo A. T., a. k. ( - ) 404 Eur... 46. Priteisti ieškovei N. T. 30054 Eur (trisdešimt tūkstančių penkiasdešimt... 47. Įpareigoti atsakovą A. T. bendrą priteistą 56088 Eur (26034 Eur + 30054... 48. Priteisti iš apeliantės N. T. 185,84 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt... 49. Priteisti iš atsakovo A. T. 622,16 Eur (šešis šimtus dvidešimt du eurus 16... 50. Priteisti iš atsakovo A. T. ieškovės N. T. naudai 434,25 Eur (keturių... 51. Padidinti iki 1479 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų septyniasdešimt... 52. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....