Byla 3K-3-14/2008

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Algio Norkūno (pranešėjas) ir Antano Simniškio, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. B. kasacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 18 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 30 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovui A. B. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo; pagal atsakovo A. B. priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, turto pripažinimo asmenine nuosavybe; pagal trečiųjų asmenų A. P. ir J. B. ieškinį ieškovei ir atsakovui dėl priteistos skolos išieškojimo nukreipimo į pastato dalį; trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų –Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Šalių santuoka sudaryta 1992 m. Šalys faktiškai santuokoje negyvena, netvarko bendro ūkio ir gyvena atskirai nuo 2002 m. gruodžio mėnesio. Jų nepilnamečiai vaikai gyvena kartu su ieškove. Trakų rajono apylinkės teismo 2004 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi iš atsakovo priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams, mokant po 350 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį. Trakų rajono apylinkės teismo 2004 m. lapkričio 8 d. nutartimi patvirtinta šalių taikos sutartis, kuria šalys padalijo dalį santuokoje įgyto kilnojamojo turto: ieškovei atiteko turto už 11 700 Lt, o atsakovui – už 17 300 Lt.

5Šalys kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo. Šalys sutaria tik dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo po santuokos nutraukimo kartu su ieškove, bet ne dėl santuokos iširimo priežasčių, vaikų išlaikymo dydžio bei formos, santuokoje įgyto turto padalijimo.

6Ieškovė laiko, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės; pagrindinės šalių nesutarimų priežastys buvo atsakovo pomėgis motociklams, girtavimas bendraminčių kompanijoje, psichologinio ir fizinio smurto naudojimas prieš ieškovę; ieškovė nenori ir nemato prasmės toliau gyventi santuokoje su atsakovu. Ji nesutinka su atsakovo teiginiu, kad buvo jam neištikima. Šeimoje yra du nepilnamečiai vaikai, todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymas iki jų pilnametystės. Ieškovė mano, kad nepilnamečių vaikų interesus labiausiai atitiktų mišri išlaikymo forma: dalis išlaikymo mokamomis periodinėmis išmokomis ir dalis išlaikymo turtu (priteisiant vaikams 1/3 dalį nekilnojamojo turto). Iš atsakovo taip pat priteistinas 11 800 Lt išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2002 m. gruodžio mėnesio iki 2004 m. rugpjūčio mėnesio. Ieškovė prašo priteisti jai 2/3 dalis, vaikams – 1/3 dalį nekilnojamojo turto, atsakovui – visą kitą turtą; tuo atveju, jei teismas nustatytų, kad nėra pagrindo priteisti išlaikymą vaikams turtu, tai visą nekilnojamąjį turtą priteisti jai natūra, nes dėl blogų su atsakovu santykių bendroji dalinė nuosavybė negalima. Ieškovė nesutinka su atsakovo argumentu, kad į bendro dalytino turto balansą neturėtų būti įtraukti 2 medžiokliniai šautuvai, 2 motociklininko šalmai, 3 motociklai ir automobilis „Ford Scorpio“, taip pat su atsakovo reikalavimu priteisti jam iš ieškovės 17 000 Lt kompensaciją ir 10 014,33 Lt nuostolių.

7Atsakovas laiko, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, nes ji jam buvo neištikima. Jis jai atleido ir dėjo pastangas išsaugoti šeimą, tačiau ieškovė pasakė jam mylinti kitą vyrą ir išėjo pas jį gyventi. Atsakovas mano, kad išlaikymas vaikams turi būti priteistas tik mokamomis periodinėmis išmokomis. Ieškovės sugyventinis yra nuteistas už finansinius nusikaltimus ir turi skolų, todėl, priteisus dalį išlaikymo vaikams turtu, šis turtas gali būti parduotas ir dėl to nukentėtų vaikų interesai. Atsakovas mano, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš jo išlaikymą už laikotarpį nuo 2002 m. gruodžio mėnesio iki 2004 m. rugpjūčio mėnesio po 350 Lt kiekvienam vaikui yra niekuo nepagrįstas. Atsakovas prašo santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą padalyti lygiomis dalimis, o visą pagrindinį kilnojamąjį turtą priteisti ieškovei. Dalytinas nekilnojamasis turtas yra komercinės paskirties, todėl, priteisus 1/2 dalį šio turto, jis galėtų plėtoti savo individualią veiklą, gauti iš to pajamų ir taip užtikrinti tinkamą vaikų išlaikymą. Atsakovas teigia, kad į bendro dalytino turto balansą neturėtų būti įtraukti motociklai „Kawasaki“ ir „Honda“ bei automobilis „Ford Scorpio“, nes šie daiktai yra perleisti tretiesiems asmenims; 2 medžiokliniai šautuvai, 2 motociklininko šalmai ir motociklas „Honda“ turi būti pripažinti jo asmenine nuosavybe, nes buvo įgyti tik jo asmeniniams poreikiams tenkinti. Atsakovo motina 2001 m. padovanojo jam 34 000 Lt, kuriuos jis panaudojo bendram turtui padidinti, todėl iš ieškovės turi būti priteista 17 000 Lt kompensacija. Taip pat jis asmeninėmis lėšomis padengė šeimos skolas kreditoriams, todėl iš ieškovės, kaip bendraskolės, turi būti priteista pusė jo sumokėtos sumos, t. y. 10 041,33 Lt.

8Ieškovė ieškiniu prašė:

91) nutraukti jos ir atsakovo santuoką dėl atsakovo kaltės;

102) nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ja;

113) priteisti iš atsakovo dviejų nepilnamečių vaikų išlaikymui periodines išmokas – kiekvienam po 125 Lt kas mėnesį iki jų pilnametystės; priteisti nepilnamečiams vaikams nekilnojamąjį turtą – kiekvienam po 1/6 dalį pastato-sandėlio, pastato-baro, kiemo statinių ir žemės sklypo (0,0955 ha);

125) priteisti iš atsakovo 11 800 Lt išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2002 m. gruodžio mėnesio iki 2004 m. rugpjūčio mėnesio;

136) padalyti santuokoje įgytą turtą:

14ieškovei priteisti nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą už bendrą 90 006 Lt sumą: 2/3 dalis pastato-sandėlio (12 409 Lt vertės), 2/3 dalis pastato-baro ir kiemo statinių (70 017 Lt vertės), 2/3 dalis žemės sklypo (0,0955 ha) (3820 Lt vertės), 1/2 dalį žemės sklypo (2,1 ha) (1260 Lt vertės), buitinę techniką (2500 Lt vertės);

15atsakovui priteisti nekilnojamąjį turtą (baldus, buitinę techniką, namų apyvokos daiktus, 3 automobilius, 3 motociklus) už bendrą 58 250 Lt sumą.

16Atsakovas priešieškiniu prašė:

171) nutraukti jo ir ieškovės santuoką dėl ieškovės kaltės;

182) nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove;

193) priteisti iš jo nepilnamečių vaikų išlaikymui periodines išmokas – kiekvienam po 350 Lt kas mėnesį iki jų pilnametystės;

204) padalyti santuokoje įgytą turtą:

21atsakovui priteisti nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą už bendrą 66 515 Lt sumą: 1/2 dalį žemės sklypo (0,0955 ha) (2865 Lt vertės), 1/2 dalį pastato-sandėlio (9307 Lt vertės), 1/2 dalį pastato-baro (52164,50 Lt vertės) ir 1/2 dalį kiemo statinių (348,50 Lt vertės), 1/4 dalį žemės sklypo (2,1 ha) (630 Lt vertės), vonios įrangą (200 Lt vertės) ir antikvarinių daiktų kolekciją (1000 Lt vertės);

22ieškovei priteisti nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą už bendrą 84 115 Lt sumą: 1/2 dalį žemės sklypo (0,0955 ha) (2865 Lt vertės), 1/2 dalį pastato-sandėlio (9307 Lt vertės), 1/2 dalį pastato-baro (52164,50 Lt vertės) ir 1/2 dalį kiemo statinių (348,50 Lt vertės), 1/4 dalį žemės sklypo (2,1 ha) (630 Lt vertės), automobilį, buitinę techniką, namų apyvokos daiktus;

235) priteisti jam iš ieškovės 8800 Lt piniginę kompensaciją už jai tenkančią didesnę kilnojamojo turto dalį.

246) pripažinti jam asmenine nuosavybe 2 medžioklinius šautuvus (3000 Lt vertės), 2 motociklininko šalmus (600 Lt vertės) ir motociklą „Honda“ (6000 Lt vertės);

257) pripažinti atsakovui jam padovanotus pinigus – 34 000 Lt, kurie buvo panaudoti bendram sutuoktinių turtui padidinti, jo asmenine nuosavybe ir priteisti jam iš ieškovės 17 000 Lt piniginę kompensaciją;

268) padalyti santuokos metu atsiradusius finansinius įsipareigojimus kreditoriams ir priteisti jam iš ieškovės 10 041,33 Lt atsakovo asmeniškai grąžintų bendrų skolų.

27Tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais J. B. ir A. P. yra šalių kreditoriai. Jiems teismo 2005 m. spalio 17 d. nutartimi iš atsakovo priteista po 12 500 Lt skolos (iš viso 25 000 Lt ), ši prievolė vykdytina iš bendro sutuoktinio turto. Skola iki šiol nesumokėta, todėl jos išieškojimas nukreiptinas į bendrą šalių turtą.

28Jie prašė priteisti jiems 30 proc. pastato-baro ir 28 proc. žemės sklypo bei 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos už penkerių metų laikotarpį, t. y. 6125 Lt.

29II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

30Trakų rajono apylinkės teismas 2006 m. gruodžio 18 d. sprendimu ieškinį, priešieškinį ir trečiųjų asmenų reikalavimus patenkino iš dalies:

311) nutraukė šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

322) nustatė nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove;

333) priteisė iš atsakovo 8400 Lt išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2003 m. gruodžio 1 d. iki 2004 m. rugpjūčio 31 d.;

344) priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 350 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį, mokamomis periodinėmis išmokomis pradedant nuo 2004 m. rugpjūčio 31 d., mokant iki jų pilnametystės, įskaitant sumokėtas laikino išlaikymo sumas pagal Trakų rajono apylinkės teismo 2004 m. rugpjūčio 31 d. nutartį, pavedant priteistą išlaikymą tvarkyti ieškovei uzufrukto teise;

355) priteisė tretiesiems asmenims J. B. ir A. P. po 12/100 dalių pastato-baro;

366) ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisė 2/3 dalis santuokoje įgyto turto už bendrą 117 041 Lt sumą (pastatą–sandėlį; 76/100 dalis pastato-baro ir kiemo statinių; 0,0955 ha žemės sklypą; 1/2 dalį žemės sklypo (2,1 ha); kilnojamąjį turtą, esantį pastate-bare);

377) atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisė 1/3 dalį santuokoje įgyto turto už bendrą 39 700 Lt sumą (baldus, namų apyvokos daiktus, buitinę techniką, antikvarinių daiktų kolekciją, 2 medžioklinius šautuvus, 2 automobilius, 3 motociklus, 2 motociklininko šalmus);

388) priteisė iš ieškovės atsakovui 12 547 Lt piniginę kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto natūra dalį.

391. Teismas nurodė, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad šalys iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas. Tačiau byloje nustatyta, kad šalys neieškojo bendro sutarimo ir kompromiso šeiminio gyvenimo klausimais, taip pažeidė CK 3.27 straipsnyje nustatytą sutuoktinių pareigą būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, todėl teismas konstatavo, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

402. Teismas nustatė, kad atsakovo turtinė padėtis, atsižvelgiant į tai, kad jis turi didesnes nuolatines pajamas, yra geresnė nei ieškovės, todėl jis turi teikti vaikams 60 proc. būtino išlaikymo, o ieškovė – 40 proc. Teismas padarė išvadą, kad atsakovo siūloma vaikų išlaikymo forma – po 350 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamų periodinių išmokų – atitinka vaikų interesus ir yra pakankama jų poreikiams patenkinti. Byloje nustatyta, kad atsakovas nuo 2002 m. gruodžio 1 d. iki 2003 m. rugpjūčio 24 d. iš viso nemokėjo išlaikymo vaikams, o nuo 2003 m. rugpjūčio 24 d. iki 2004 m. rugpjūčio 31 d., t. y. iki Trakų rajono apylinkės teismo nutarties, kuria iš atsakovo priteistas laikinas išlaikymas po 350 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį, jis sumokėjo tik 2900 Lt. Ši suma nepakankama patenkinti bent minimalius vaikų poreikius, nes kiekvienam vaikui tekdavo vidutiniškai per mėnesį 69 Lt. Taigi yra pagrindas priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2002 m. gruodžio 1 d. iki 2003 m. rugpjūčio 24 d. po 200 Lt kiekvienam vaikui per mėnesį, iš viso – 8400 Lt (2 x 200 Lt x 21 mėn.).

413. Teismas atmetė atsakovo reikalavimą pripažinti 2 medžioklinius šautuvus, motociklą „Honda“ ir 2 motociklininko šalmus jo asmenine nuosavybe, taip pat neįtraukti į bendro dalytino turto balansą automobilį „Ford Scorpio“, motociklus „Kawasaki“ ir „Honda“. Teismas nurodė, kad ta aplinkybė, jog šeimoje medžiokliniais šautuvais, motociklininko šalmais ir motociklu naudojosi tik atsakovas, nesudaro pagrindo pripažinti šių daiktų jo asmenine nuosavybe pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nes tai nėra jo profesinės veiklos įrankiai. Šie daiktai gali būti realizuoti kaip ir kiti tokios pat rūšies daiktai, todėl jie gali būti dalijami. Byloje nustatyta, kad automobilis „Ford Scorpio“ ir motociklai yra registruoti atsakovo vardu. Atsakovas nepateikė rašytinių įrodymų apie tai, kad šios transporto priemonės buvo parduotos ar kitaip perleistos tretiesiems asmenims, o ieškovė teigia, kad apie jų perleidimą nieko nežino. Fizinių asmenų sandoriai, kai jų suma yra didesnė kaip 5000 Lt, turi būti sudaromi paprasta rašytine forma. Be to, transporto priemonių perleidimo sandoriai turi būti registruoti VĮ „Regitra“ Įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas atima teisę įrodinėti sandorių sudarymo faktą liudytojų parodymais.

424. Teismas nurodė, kad iš bendro sutuoktinių turto pirmiausia turi būti priteisiamos skolos (CK 3.118 straipsnio 2 dalis). Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. spalio 17 d. nutartimi iš atsakovo tretiesiems asmenims J. B. ir A. P. priteista po 12 500 Lt kiekvienam pagal žemės sklypo ir pastatų pirkimo-pardavimo sutartį. Minėtu sandoriu atsakovas padidino bendrąją jungtinę nuosavybę, todėl prievolė vykdytina iš šalių bendro turto ir tretiesiems asmenims priteistina po 12/100 dalių pastato-baro (už bendrą 25 000 Lt sumą). Teismas atmetė kaip teisiškai nepagrįstą trečiųjų asmenų reikalavimą priteisti jiems palūkanas.

435. Teismas nustatė, kad šalių bendro turto vertė yra 156 741 Lt ir jis dalytinas įstatymų nustatyta tvarka. Teismas nukrypo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisė ieškovei 2/3 dalis, o atsakovui – 1/3 dalį santuokoje įgyto bendro turto. Teismas atsižvelgė į tai, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, kad jos pajamos yra nedidelės (300 Lt per mėnesį). Teismas nurodė, kad pagal įstatymą turtas turi būti dalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti (CK 3.127 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju turto padalijimas natūra pagal sutuoktiniams tenkančias dalis yra negalimas, nes didžiąją dalį bendro dalytino turto sudaro nekilnojamasis turtas, šalių santykiai yra ypač blogi, dėl to nebus įmanomas tinkamas ir racionalus bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimas. Teismas padarė išvadą, kad tikslinga visą nekilnojamąjį turtą priteisti natūra ieškovei. Be to, šis turtas yra labiau reikalingas ieškovei, nes atsakovas gyvena ir dirba ne šio turto buvimo vietoje, t. y. ne Trakų rajono savivaldybės teritorijoje. Teismas pažymėjo, kad ta aplinkybė, jog 24/100 dalys pastato-baro priteista atsakovo tėvams ir dėl to gali būti pasunkėti ieškovės galimybės tinkamai valdyti ir disponuoti jai priteista šio turto dalimi, nesudaro pagrindo priteisti šį turtą atsakovui. Be to, jis priešieškiniu to ir neprašė.

446. Teismas atmetė atsakovo reikalavimą priteisti jam iš ieškovės 17 000 Lt kompensaciją. Atsakovas tiksliai nenurodė, kam panaudojo padovanotus jam 34 000 Lt, o tretieji asmenys J. B. ir A. P. nurodė, kad 34 000 Lt suma buvo iššvaistyta. Taigi atsakovas neįrodė, kad padovanotus pinigus jis panaudojo sutuoktinių bendram turtui įsigyti. Be to, įstatyme neįtvirtinta galimybės išmokėti kompensaciją sutuoktiniui, kuris panaudojo savo asmenines lėšas bendrajai jungtinei nuosavybei įgyti.

45Teismas taip pat atmetė atsakovo reikalavimą padalyti finansinius įsipareigojimus kreditoriams ir priteisti jam iš ieškovės 10 041,33 Lt jo asmeniškai sumokėtų skolų. Atsakovas neįrodė, kad skoliniams įsipareigojimams padengti buvo panaudotos ne bendros, o jo asmeninės lėšos. Be to, įstatyme neįtvirtinta galimybės kompensuoti sutuoktiniui nuostolius, patirtus iš asmeninių lėšų įvykdžius bendrą sutuoktinių prievolę. CK 3.113 straipsnyje nustatyta, kad jeigu kreditorių, kuriems abu sutuoktiniai atsako solidariai, reikalavimams visiškai patenkinti bendro sutuoktinių turto nepakanka, šie reikalavimai tenkinami iš asmeninio sutuoktinių turto. Įstatyme nenustatyta, kad tokiu atveju sutuoktinis turi regreso teisę į kitą sutuoktinį, jei skola buvo padengta tik iš vieno jo asmeninio turto.

46Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės, atsakovo ir trečiųjų asmenų su savarankiškais reikalavimais apeliacinius skundus, 2007 m. gegužės 30 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija sutiko su teismo sprendimo išvadomis ir motyvacija. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad atsakovas nepagrįstai reikalauja priteistą išlaikymo įsiskolinimą sumažinti jo sumokėta vaikams išlaikyti nuo 2002 m. gruodžio 1 d. iki 2004 m rugpjūčio 30 d. (t. y. už 21 mėnesį) 2900 Lt sumą. Iš atsakovo teismas priteisė 8400 Lt išlaikymo įsiskolinimo. Tai reiškia, kad du vaikai per 21 mėnesį gavo 11 300 Lt išlaikymo (2900 Lt + 8400 Lt), atitinkamai kiekvienas vaikas per mėnesį – po 269 Lt (11 300 Lt : 21 mėn. : 2 vaikams). Toks išlaikymo dydis yra proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai.

47III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

48Kasaciniu skundu atsakovas prašo apeliacinės instancijos teismo nutartį panaikinti, pirmosios instancijos teismo sprendimą iš dalies pakeisti ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą, kuriuo:

491) šalių santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės;

502) priteisti iš atsakovo 5500 Lt išlaikymo įsiskolinimą nuo 2002 m. gruodžio 1 d. iki 2004 m. rugpjūčio 31 d., pavedant ieškovei priteistą įsiskolinimą tvarkyti uzufrukto teise;

513) pripažinti du medžioklinius šautuvus, du motociklininko šalmus ir motociklą „Honda“ atsakovo asmenine nuosavybe;

524) padalyti santuokoje įgytą turtą:

53atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti 1/2 dalį žemės sklypo (0,0955 ha) (2865 Lt vertės), 1/2 dalį pastato-sandėlio (9307 Lt vertės), 38/100 dalis pastato-baro (39 645 Lt vertės), 1/2 dalį kiemo statinių (348,50 Lt vertės), 1/4 dalį žemės sklypo (2,1 ha), vonios įrangą (200 Lt vertės) ir antikvarinių daiktų kolekciją (1000 Lt vertės);

54ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti 1/2 dalį žemės sklypo (0,0955 ha) (2865 Lt vertės), 1/2 dalį pastato-sandėlio (9307 Lt vertės), 38/100 dalis pastato-baro (39 645 Lt vertės), 1/2 dalį kiemo statinių (348,50 Lt vertės), 1/4 dalį žemės sklypo (2,1 ha) (630 Lt vertės); automobilį, buitinę techniką, namų apyvokos daiktus už bendrą 19 550 Lt sumą;

555) priteisti iš ieškovės atsakovui 9175 Lt kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį, 10 041,33 Lt nuostoliams atlyginti ir 17 000 Lt kompensaciją; kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

56Skundas grindžiamas šiais argumentais:

571. Teismai be pagrindo taikė CK 3.61 straipsnio 2 dalį ir šalių santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

58Teismai nenustatė konkrečių atsakovo kaltų veiksmų dėl šalių santuokos iširimo. Ieškovės argumentus, kad santuoka iširo dėl atsakovo pomėgio motociklams, girtavimo ir smurto prieš ją naudojimo teismai atmetė kaip neįrodytus. Akivaizdu, kad tik ieškovė kalta dėl to, jog nesugebėjo atgauti atsakovo pasitikėjimo ir išsklaidyti kilusių abejonių dėl jos neištikimybės. Nepaisant to, atsakovas jai atleido ir dėjo visas pastangas santuokai išsaugoti. Šį jo siekį patvirtino byloje apklausta kaip liudytoja ieškovės motina. Atsakovo pastangas išsaugoti santuoką ieškovė pavertė bevaisėmis, persikeldama gyventi pas motiną. Atsakovo veiksmai neatitinka CK 3.60 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sutuoktinio kaltės apibrėžties, todėl teismai turėjo santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės CK 3.60 straipsnio 1 dalies pagrindu.

592.Teismai netinkamai taikė CK 3.200 straipsnį, reglamentuojantį išlaikymo įsiskolinimo priteisimą.

60Teismai konstatavo, kad atsakovas nuo 2002 m. gruodžio 1 d. iki 2004 m. rugpjūčio 31 d. netinkamai vykdė pareigą išlaikyti vaikus, nes iki 2003 m. rugpjūčio 24 d. jis visiškai nemokėjo išlaikymo, o nuo 2003 m. rugpjūčio 24 d. iki 2004 m. rugpjūčio 24 d. sumokėjo 2900 Lt.

61Priteisiant išlaikymo įsiskolinimą CK 3.200 straipsnis turi būti taikomas sistemiškai su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. Teismai nenustatinėjo, kokie buvo vaikų poreikiai nuo 2002 m. gruodžio iki 2004 m. rugpjūčio mėnesio, nenurodė, kokia tuo metu buvo šalių turtinė padėtis, taip pat nepagrįstai neįskaitė 2900 Lt, kuriuos atsakovas jau buvo sumokėjęs vaikams išlaikyti. Nepaisydami to, teismai padarė išvadą, kad nurodytu laikotarpiu vaikų minimaliems poreikiams patenkinti atsakovas turėjo mokėti kiekvienam vaikui po 200 Lt per mėnesį, nors pažymėjo, kad atsakovo turtinė padėtis tuo metu nebuvo labai gera. Atsakovas mano, kad teismų priteistas išlaikymo įsiskolinimo dydis neatitinka įsiskolinimo laikotarpiu buvusios atsakovo turtinės padėties, taip teismai pažeidė CK 3.200 straipsnį, 3.192 straipsnio 2 dalį.

623. Teismai netinkamai taikė CK 3.89 straipsnio 1 dalies 3 punktą, 3.123 straipsnio 1 dalį, 3.127 straipsnio 3 dalį, pažeidė CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo ir protingumo principus, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, suformuotos civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2007.

63Teismai, sudarydami bendro dalytino turto balansą, netinkamai taikė CK 3.89 straipsnio 1 dalies 3 punktą, reglamentuojantį turto priskyrimą asmeninei sutuoktinių nuosavybei. Šioje normoje nenustatyta kriterijų, pagal kuriuos daiktus galima būtų priskirti prie asmeninių sutuoktinio daiktų. Prie tokių daiktų priskiriami daiktai, kurie tenkina individualius vieno iš sutuoktinio poreikius ir kurie, net ir prireikus, negalėtų tenkinti kito sutuoktinio poreikių. Teismai nepagrįstai į bendrą dalytino turto balansą įtraukė medžioklinius šautuvus, motociklininko šalmus ir motociklą „Honda“. Šie daiktai skirti jo individualiems poreikiams tenkinti, tik jis turi leidimą laikyti ginklą bei pažymėjimą vairuoti motociklą, o ieškovė neturi. Be to, ieškovė neturi poreikio medžioti ar vairuoti motociklą. Šie daiktai turi būti priskirti atsakovo asmeninei nuosavybei, o ieškovė turėjo teisę pagal CK 3.115 straipsnio 2 dalį reikšti reikalavimą sumokėti jai kompensaciją dėl bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimo. Visiškai nepagrįsta teismų išvada, kad šie daiktai gali būti realizuojami, todėl dalytini. Medžiokliniai šautuvai yra ribotos civilinės apyvartos daiktai, todėl ieškovė net negalėtų pati jų realizuoti. Be to, CK 3.89 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas daiktų priskyrimas asmeninių daiktų kategorijai grindžiamas ne galimybe juos realizuoti, bet galimybe tenkinti vieno ar kito sutuoktinio poreikius.

64Teismai nepagrįstai į dalytino turto balansą įtraukė automobilį „Ford Scorpio“, motociklus „Kawasaki“ ir „Honda“. Šių transporto priemonių šalys neturi, jie žodiniu susitarimu perleisti tretiesiems asmenims. Šią aplinkybę teisme patvirtino tretieji asmenys, taip pat ją pripažino ir ieškovė.

654. Teismai priteisė ieškovei visą nekilnojamąjį turtą tuo pagrindu, kad su ja lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, taip pat atsižvelgdami į nedideles ieškovės pajamas. Teismai pažeidė CK 3.117 straipsnio 1 dalį, 3.123 straipsnį, šiuo klausimu nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, suformuotos civilinėse bylose Nr. 3K-3-220/2007, Nr. 3K-3-177/2007, Nr. 3K-3-251/2006, Nr. 3K-3-126/2006, Nr. 3K-3-479/2005, Nr. 3K-3-108/2004, Nr. 3K-3-355/2003.

66Byloje nustatytos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, kad priteisus ieškovei didesnę turto dalį bus labiau apsaugoti nepilnamečių vaikų interesai. Pagrindinę bendro turto dalį sudaro komercinės paskirties nekilnojamasis turtas. Ieškovė gali ši turtą parduoti arba jį naudoti ir gauti pajamų. Jų dydis tiesiogiai priklauso nuo gebėjimų naudoti turtą. Jei ieškovė nesugebės tinkamai šio turto naudoti, tai vaikų interesai ne tik nebus apginti, bei ir akivaizdžiai pažeisti. Vaikų interesai būtų labiau apsaugoti, jei kiekvienas iš tėvų turėtų galimybę naudoti jam priklausančias lygias turto dalis ir gautomis pajamomis tenkinti vaikų poreikius.

67Taip pat visiškai nėra pagrindo priteisti ieškovei didesnę turto dalį dėl jos turtinės padėties. Ieškovės turtinė padėtis nėra bloga. Jai asmeninės nuosavybės teise priklauso dalis gyvenamojo namo Trakuose, teismo nutartimi jai atiteko 11 700 Lt vertės turtas, o pagal taikos sutartį – 2500 Lt darbo užmokestis. Tuo tarpu atsakovas neturi jokio kito nekilnojamojo turto, turi teikti išlaikymą ne tik šalių nepilnamečiams vaikams, bei ir dukteriai iš pirmosios jo santuokos.

68Teismų praktikoje svarbiomis aplinkybėmis, kurios leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo, laikoma vieno iš sutuoktinių giminaičių prisidėjimas įgyjant santuokinį turtą bei iki santuokos įgytų asmeninių lėšų panaudojimas kuriant bendrąją jungtinę nuosavybę. Byloje nustatyta, kad visas dalytinas nekilnojamasis turtas (baras ir stomatologinis kabinetas) buvo įgytas iš atsakovo tėvų (trečiųjų asmenų) už itin mažą kainą. Minėti asmenys tiek materialiai, tiek kitomis nematerialiomis formomis prisidėjo prie šio turto sutvarkymo. Taip pat nustatyta, kad atsakovo tėvai dovanojo jam 34 000 Lt, kurie buvo panaudoti įsigyjant bendrą sutuoktinių turtą. Šios aplinkybės yra pagrindas pripažinti svarbiomis sprendžiant klausimą dėl sutuoktiniams priteistų bendro turto dalių. Teisingumas, protingumas ir sąžiningumas reikalauja ginti asmens, įdėjusio daugiausia tiek savo asmeninių, tiek artimųjų giminaičių pastangų kuriant bendrą šeimos turtą. Tai sudaro pagrindą visą santuokoje įgytą turtą dalyti lygiomis dalimis.

69Teismai pažeidė CK 3.127 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą prioritetinį turto padalijimo natūra principą. Teismai neanalizavo, ar nekilnojamasis turtas gali būti padalytas natūra. Pagrindinę dalijamo turto dalį sudaro komercinės paskirties nekilnojamasis turtas, kuris turi atskiras patalpas, nesusijusias funkciniu ryšiu. Dėl to konkretūs turto vienetai gali būti dalijami natūra ir sutuoktiniai, valdydami vien jam priklausančias šio turto dalis, neprivalės bendrauti. Be to, parinkdamas turto padalijimo būdą teismas turi atsižvelgti į šio turto reikalingumą kiekvienam iš sutuoktinių, jų galimybes išmokėti piniginę kompensaciją, taip pat į tai, kad pasirinktas turto padalijimo būdas padėtų išspręsti visus ginčus. Ieškovei priteistas nekilnojamasis turtas yra labiau reikalingas atsakovui, nes šis turtas santuokos metu buvo būtent jo ir jo tėvų verslas, jame registruota atsakovo individuali įmonė, o ieškovė šiame šeimos versle buvo tik samdoma darbuotoja. Svarbi ir ta aplinkybė, kad atsakovas, turėdamas nuolatines pajamas, turi geresnę galimybę išmokėti ieškovei kompensaciją. Pažymėtina ir tai, kad 24/100 dalys baro yra priteista atsakovo tėvams, o jų ir ieškovės tarpusavio santykiai yra priešiški. Likusios baro dalies priteisimas ieškovei neatitinka protingumo kriterijų, nes taip yra sudaromos sąlygos ateityje kilti konfliktams, dėl kurių bendras baro valdymas taps praktiškai neįmanomas, o to pasekmė – šio turto pardavimas. Visos nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą visą nekilnojamąjį turtą priteisti atsakovui arba jį padalyti natūra.

705. Teismai netinkamai taikė CK 3.109 straipsnį, 6.9 straipsnio 1 dalį, šiuo klausimu nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, suformuotos civilinėje byloje Nr. 3K-3-275/2007.

71Byloje nustatyta, kad šalys buvo solidarieji skolininkai pagal prievoles kreditoriams AB bankui „Hansabankas“ ir UAB „Trakų šilumos tinklai“. Atsakovas vienas įvykdė prievoles ir atsiskaitė su kreditoriais tuo metu, kai jau faktiškai gyveno su ieškove skyrium, ieškovė pripažino, kad neprisidėjo prie prievolių įvykdymo. Taigi nepagrįsta teismų išvada, kad atsakovas prievoles įvykdė iš bendro sutuoktinių turto. Atsakovas, vienas įvykdęs solidariąją prievolę, įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į kitą bendraskolį – ieškovę. Teismai nepagrįstai atmetė atsakovo reikalavimą priteisti jam iš ieškovės 10 041,33 Lt nuostolių, patirtų vykdant bendras prievoles.

726. Teismai netinkamai taikė CK 3.98 straipsnio 2 dalį.

73Byloje nustatyta, kad 2001 m. lapkričio 29 d. atsakovo motina padovanojo jam 34 000 Lt, kurie buvo panaudoti įrengiant bendrą sutuoktinių turtą – barą, ir grąžinti banko kreditą, skirtą stomatologinio kabineto įrangai pirkti. Tais atvejais, kai bendrajai jungtinei nuosavybei įsigyti buvo panaudotos asmeninės sutuoktinio lėšos, tai sutuoktinis turi teisę į kompensaciją. Kadangi šalių dalys bendrojoje nuosavybėje yra lygios, tai atsakovui, kaip sutuoktiniui, panaudojusiam 34 000 Lt asmeninių lėšų, priteistina 17 000 Lt kompensacija.

74Prisidėjime prie kasacinio skundo tretieji asmenys J. B. ir A. P. sutinka su skundo argumentais ir prašo jį tenkinti.

75Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovė prašo teismų sprendimą ir nutartį palikti nepakeistus. Jame nurodoma, kad skundo argumentai, susiję su sutuoktinio kaltės dėl santuokos iširimo nustatymu, yra fakto klausimai, kurie buvo ištirti žemesniųjų instancijų teismų, dėl to nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas.

76Teismai pagrįstai priteisė iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą po 200 Lt kiekvienam vaikui per mėnesį. Įskaitant atsakovo sumokėtą įsiskolinimo dalį (2900 Lt), bendra išlaikymo suma kiekvienam vaikui yra 269 Lt per mėnesį. Ši suma nėra per didelė ir nėra jokio pagrindo jos mažinti.

77Asmeninio naudojimo daiktais laikytini tiesiogiai ir individualiai su asmeniu susiję ar tik jam pritaikyti daiktai. Medžiokliniai šautuvai, motociklininko šalmas ir motociklas nėra daiktai, kurie specialiai pritaikyti ar skirti tik atsakovui, jie nėra profesinės veiklos įrankiai. Aplinkybė, kad šiais daiktais naudojosi tik atsakovas, nėra pagrindas pripažinti asmenine nuosavybe.

78Teismas pagrįstai į bendro dalytino turto balansą įtraukė automobilį ir motociklus. Šie daiktai yra registruoti atsakovo vardu, apie jų perleidimą kitiems asmenims ieškovei nežinoma, atsakovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių šių transporto priemonių perleidimą.

79Teismai atsižvelgė į vaikų interesus ir pagrįstai priteisė didesnę turto dalį ieškovei. Bylos aplinkybės patvirtina, kad, priteisus nekilnojamąjį turtą atsakovui, šis nedelsiant būtų perleistas jo tėvams ar sugyventinei, tai apsunkintų vaikų interesų užtikrinimą.

80Atsakovas neįrodė aplinkybių, kad dovanotus jam 34 000 Lt panaudojo konkrečiam šeimos turtui įsigyti ir kad įsipareigojimus kreditoriams įvykdė iš asmeninių lėšų.

81Teismai nustatė, kad nekilnojamojo turto padalijimas natūra šiuo atveju yra negalimas. Dėl blogų šalių tarpusavio santykių bus neįmanoma tinkamai ir racionaliai naudoti bendrosios dalinės nuosavybės.

82Teisėjų kolegija

konstatuoja:

83IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

84Kasacinio skundo argumentai dėl CK 3.60 straipsnio, 3.61 straipsnio 2 dalies pažeidimo atmetami.

85CK 3.60 straipsnio 2 dalyje yra pateikta kaltės, kaip santuokos nutraukimo sąlygos, apibrėžtis. Pagal jį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Iš apibrėžties išplaukia, kad turi būti nustatyti šie faktai ir aplinkybės: 1) sutuoktinio pareigų pažeidimo faktas; 2) negalimas bendras gyvenimas dėl pareigų pažeidimo.

86Nustatant sutuoktinio pareigų pažeidimo faktą kaip santuokos nutraukimo sąlygą, yra svarbūs du dalykai: 1) pažeistų pareigų pobūdis; 2) pažeidimo pobūdis.

87Santuokos nutraukimui dėl sutuoktinio kaltės teisinį pagrindą turi sutuoktinio pareigų, numatytų Civilinio kodekso trečiojoje knygoje, pažeidimo faktas, o ne apskritai visų jam, kaip asmeniui, tenkančių pareigų pažeidimas. Sutuoktinių viena iš pareigų yra vienas kitą remti (CK 3.27 straipsnio 1 dalis). Jie privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Teismai taikė CK 3.27 straipsnio 1 dalį ir pripažino, kad abu sutuoktiniai nebuvo vienas kitam lojalūs, nepaisė vienas kito nuomonės, nesprendė šeimos gyvenimo klausimų bendru susitarimu, t. y. kad abu sutuoktiniai pažeidė lojalumo pareigą, ir iš to darė išvadą, kad dėl santuokos iširimo yra jų abiejų kaltė.

88Sutuoktinių lojalumo pareiga yra nustatyta Civilinio kodekso trečiojoje knygoje, todėl, pripažinus, kad šią pareigą abu sutuoktiniai pažeidė, gali būti taikomas CK 3.61 straipsnis dėl abiejų sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo.

89Antrasis aspektas yra sutuoktinio pareigos pažeidimo pobūdis. Jis turi būti esminis, t. y. žymus, turintis didelės reikšmės sutuoktinių tarpusavio santykiams ir įtakos jų tolesnei eigai. Santuokinių ryšių puoselėjimas ir išsaugojimas yra abiejų sutuoktinių pareiga. Teismas nustatė, kad abu sutuoktiniai neieškojo bendro sutarimo ir kompromiso. Negalima sutikti su kasacinio skundo argumentu, kad tik sutuoktinė kalta dėl to, jog nesugebėjo atgauti sutuoktinio pasitikėjimo ir išsklaidyti jam kilusių abejonių dėl neištikimybės. Teismas vadovavosi nuostata, kad abu sutuoktiniai privalėjo pasikalbėti ir išsiaiškinti kilusius įtarimus, bet nė vienas to nepadarė, t. y. neieškojo bendro sutarimo ir kompromiso. Lojalumo pareigos, nustatytos CK 3.27 straipsnyje, pažeidimas sudaro pagrindą išvadai apie abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, jeigu abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs, jeigu tą pareigą pažeidė iš esmės – kad dėl to sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, nebuvo išsiaiškintos nepasitikėjimo vienu iš sutuoktinių aplinkybės ir priežastys ir nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius. Kadangi įvyko priešingai, dėl abipusės lojalumo stokos bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas ir santuoka iširo faktiškai, nes sutuoktiniai nustojo kartu gyventi ir bendrai tvarkyti šeimos reikalus, tai pareigos pažeidimas pagrįstai laikytas esminiu, o jo pasekmė – negalėjimas toliau bendrai gyventi. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad šios materialinės teisės normos nepažeistos (CPK 359 straipsnio 3 dalis).

90Kasacinio skundo argumentai dėl CK 3.200, 3.192 straipsnių pažeidimo yra faktinio pobūdžio, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, dėstomi neigiant byloje nustatytus faktus ir tvirtinama priešingai, negu yra parašyta teismų sprendime ir nutartyje. Be jokio pagrindo nurodoma, kad teismai netyrė nepilnamečių vaikų poreikių, nes teismo sprendimo ir nutarties motyvuojamojoje dalyje analizuojami konkretūs faktiniai duomenys apie vaikų išlaikymo reikmes. Atsižvelgdami į šias ir kitas bylos aplinkybes, teismai sprendė, kokio dydžio išlaikymas vaikams turėjo būti teikiamas. Tai rodo, kad kasacinio skundo argumentai yra ydingi dviem aspektais – viena, kad jie yra faktinio pobūdžio, antra, kad be pagrindo nurodoma, jog teismų procesiniuose dokumentuose šis klausimas neanalizuotas. Dėl išlaikymo įsiskolinimo mažinimo teismai pasisakė, nes sprendime ir nutartyje darant apskaičiavimus 2900 Lt suma buvo kaip išlaikymo dalis užskaityta. Ta aplinkybė pripažįstama kasaciniame skunde. CPK 3.192 straipsnis reglamentuoja tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Teismai, priteisdami išlaikymo įsiskolinimą, nurodė, kad tam tikru laikotarpiu atsakovas išlaikymo pareigą vykdė netinkamai, nes visiškai neteikė išlaikymo arba teikė jį nepakankamo dydžio. Kasaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad pagal CK 3.200 straipsnį išlaikymo įsiskolinimo priteisimas nenumatytas, jeigu išlaikymas vykdomas netinkamai, nes turi būti nustatyta, jog jis iš viso nevykdomas. Šie argumentai nepagrįsti. Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių. Pagal nepatenkintų poreikių dalies dydį turi būti konstatuojamas išlaikymo įsiskolinimas ir jis gali būti priteisimas pagal CK 3.200 straipsnį. Koks konkretus įsiskolinimo dydis, minėta, yra fakto klausimas, o teisiškai taikydamas CK 3.200 straipsnį, nustatęs nepakankamą faktiškai teikto išlaikymo dydį ir pagal jį apskaičiavęs įsiskolinimą bei jį priteisęs, teismas nurodytos normos nepažeidė.

91Kasacinio skundo argumentai dėl dalies turto (medžioklinių šautuvų, motociklų, motociklininko šalmų) nepripažinimo asmeniniu sutuoktinio turtu, susiję su CK 3.89 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymu, yra teisiškai nepagrįsti.

92Pagal CK 3. 89 straipsnį sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktų apibrėžtis nepateikta, bet yra nurodytas neišsamus sąrašas: avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai. Avalynė ir drabužiai yra pakankamai apibrėžtos daiktų grupės, tuo tarpu profesinės veiklos įrankiams gali būti priskirti įvairūs daiktai, skirti asmens profesinei veiklai. Asmeninio naudojimo daiktai gali būti įgyjami už asmenines lėšas arba iš bendrosios jungtinės nuosavybės. Pagal bendrą taisyklę įgyjami už bendrosios jungtinės nuosavybės lėšas daiktai turi būti priskiriami prie bendrosios jungtinės nuosavybės (CK 3.88 straipsnis), nes santuokos metu įgytas turtas priskiriamas bendrajai jungtinei nuosavybei (CK 3.88 straipsnio 1 dalis) ir yra nustatyta sutuoktinių turto bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Šios nuostatos leidžia teigti, kad turto, įgyto santuokos metu iš bendrų sutuoktinių lėšų, priskyrimas prie sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktų yra bendrosios taisyklės išimtis. Kasaciniame skunde aiškinama, kad pagal vieno iš sutuoktinių poreikių tenkinimą arba vieno iš jų faktinį naudojimą daiktai turi būti priskiriami prie asmeninio naudojimo daiktų. Toks aiškinimas neatitinka asmeninio naudojimo daiktų išimtinio pobūdžio ir nesuderintas su asmeniniais, profesiniais, asmeninio verslo, tik su vieno sutuoktinio asmeniu susijusiais poreikiais (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktai), arba ta aplinkybe, kad turto priklausymą asmeninės nuosavybės teise gali patvirtinti turto prigimtis ir pobūdis (CK 3.89 straipsnio 2 dalis). Individualiai naudojami vieno sutuoktinio šaunamieji ginklai, motociklai ir motociklininko šalmai neatitinka šių reikalavimų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai CK 3.89 straipsnio nepažeidė. Aplinkybės, kad leidimą naudotis ginklu turi vienas iš sutuoktinių, kad turtu tik vienas iš jų naudojasi, gali būti svarbios svarstant dėl nuosavybės objektų padalijimo natūra (CK 3.127 straipsnio 3 dalis).

93Kasacinio skundo argumentai dėl CK 3.118 straipsnio 1 dalies pažeidimo atmetami, nes teisiniai argumentai išplaukia iš faktinių aplinkybių, kurios byloje neįrodytos. Skunde tvirtinama, kad automobilis ir du motociklai yra parduoti, todėl jie nepagrįstai įtraukti į dalytino turto balansą. Tuo tarpu teismo sprendimo ir nutarties motyvuose aiškiai pažymėta, kad šios aplinkybės neįrodytos. Taigi negali būti remiamasi kasacinio teismo praktika dėl įstatymo taikymo kitokiomis faktinėmis aplinkybėmis.

94Kasacinio skundo argumentai dėl CK 3.117 straipsnio pažeidimo pagrįsti. Sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo šio principo galima nukrypti tik Civilinio kodekso nustatytais atvejais. CK 3.123 straipsnyje nustatytas nukrypimas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Šioje normoje nepateikta išsamaus aplinkybių sąrašo, nes vienas aplinkybes išvardija įstatymas (vaikų interesai, vieno sutuoktinio sveikatos būklė ar jo turtinė padėties ir kt.), o kitas gali nustatyti teismas (kitos svarbios aplinkybės) pagal konkrečios bylos aplinkybes. Nukrypdamas nuo lygių dalių principo, teismas turi įvertinti, kiek įstatyme numatytų ar teismo pripažintų svarbiomis, t. y. sudarančiomis pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo, aplinkybių yra byloje. Jeigu jų yra keletas, ir jos pasiskirsto taip, kad vienos vertinamos vieno, o kitos – kito sutuoktinio naudai ir savo reikšme yra lygiavertės, tai nukrypimas nuo lygių dalių gali būti netaikomas. Teismas nukrypimą nuo lygių dalių principo motyvavo vaikų gyvenamosios vietos nustatymu su motina ir geresniu jų aprūpinimu bei sutuoktinės gaunamomis mažomis pajamomis. Pastarasis argumentas neatitinka CK 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatų, kad gali būti atsižvelgiama į sutuoktinio turtinę padėtį. Jo gaunamos pajamos sudaro tik dalį turtinės padėties, nes visapusiškai ją įrodo visas turimas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, turtinės teisės, gaunamos visų rūšių įplaukos ir jam tenkanti išlaidų dalis. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad ši aplinkybė neatitinka nurodytos normos nuostatos ir teismų praktikoje nepripažintina svarbia, turint omenyje tai, kad šio ginčo atveju sutuoktinio gaunamos pajamos ar atlyginimas nėra jo vienintelis ar visas turtas.

95Kasaciniame skunde iškeltas argumentas, kad byloje yra svarbių aplinkybių, kurios pagal CK 3.123 straipsnio 1 dalį galėjo būti kvalifikuotos kaip pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo atsakovo naudai, bet nebuvo taip įvertintos. Byloje įrodyta, kad prie sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės sukūrimo ar įgijimo prisidėjo sutuoktinio tėvai, nes nekilnojamojo turto buvo pirkta iš jų palankiomis sąlygomis. Teismų praktika pripažįsta, kad aplinkybė, jog vieno iš sutuoktinių giminaičių prisidėjimas įgyjant santuokinį turtą yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006, 2007 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2007 ir kt.). Jeigu nustatomos kelios reikšmingos nukrypimui nuo lygių dalių principo aplinkybės, tai būtina nurodyti, kurios iš jų konkrečioje byloje yra svarbiausios; jeigu viena aplinkybė naudinga vienam sutuoktiniui, o kita – kitam, bet pagal svarbą jos yra maždaug lygiavertės, tai nuo lygių dalių principo neturi būti nukrypstama, nes jis turi būti grindžiamas būtinumu apginti ilgalaikius, silpniau apsaugotus vienos šalies ar su ja susijusių asmenų (vaikų, neįgalių asmenų, išlaikytinių, globotinių ar kt.) interesus. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad šioje byloje sprendžiant dėl pagrindų nukrypti nuo lygių dalių principo buvo pažeista CK 3.123 straipsnio 1 dalis ir nukrypta nuo minėtomis nutartimis suformuotos teismų praktikos (CPK 359 straipsnio 3 dalis).

96Kasacinio skundo argumentai dėl materialinės teisės normų pažeidimo dalijant turtą natūra yra pagrįsti, taip pat svarstydama šį klausimą teisėjų kolegija turi pagrindą išeiti už kasacinio skundo ribų (CPK 353 straipsnis).

97Pagal CK 3.127 straipsnį dalijamą turtą sudaro bendras sutuoktinių turtas, kuris įtraukiamas sudarant bendrą turto balansą pagal CK 3.118 straipsnį. Teismų sprendime ir nutartyje buvo sprendžiama dėl sutuoktinių turto balanso ir turto dalijimo po to, kai buvo patenkinti trečiųjų asmenų reikalavimai dėl nuosavybės teisės jiems pripažinimo į dalį nekilnojamojo turto ir ją priteisiant natūra. Teisėjų kolegija pažymi, kad trečiųjų asmenų savarankiški reikalavimai buvo išspręsti įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, iš atsakovo jiems priteisti pinigai. Šioje byloje tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais prašė pripažinti jiems nuosavybės teisę į nekilnojamojo turto dalį tuo pagrindu, kad skolininkas priteistų pinigų negrąžina ir neturi iš ko grąžinti. Pirmosios instancijos teismas tenkindamas trečiųjų asmenų reikalavimus ir apeliacinės instancijos teismas palikdamas galioti šią teismo sprendimo dalį galioti nurodė CK 3.109, 3.118 straipsnius. Nors šiose normose įtvirtinta nuostata, kad prievolė vykdoma iš bendro sutuoktinių turto, tai nesudaro pagrindo kreditoriui, kuriam priteista skola pinigais teismo sprendimu, reikalauti priteisti natūra atitinkamos vertės daiktą ar jo dalį arba pripažinti nuosavybės teisę į jį. Teisėjų kolegija konstatuoja netinkamą nurodytų materialinės teisės normų taikymą, taip pat procesinės teisės normų esminį pažeidimą – įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimą ir jo esmės pakeitimą kitu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje (CPK 1 straipsnis). Šie materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimai yra svarbūs dėl itin reikšmingo pažeidimų pobūdžio – teisės normų pažeidimo ir teismo sprendimų pakeitimo kitu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje. Tai sudaro pagrindą išeiti už kasacinio skundo ribų, panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria spręstas ir patenkintas trečiųjų asmenų savarankiškas reikalavimas pripažinti jiems nuosavybės teisę į daikto dalį tuo pagrindu, kad yra priteista tam tikra pinigų suma teismo sprendimu ir jis nevykdomas. Įstatyme nenustatyta, kad teismo sprendimu priteista pinigų suma būtų pagrindas pripažinti kreditoriui atitinkamos vertės dydžio nuosavybės teisę į skolininko daiktą. Teismo sprendimu priteista suma dengiama iš skolininko turto vertės ir tai turi būti vykdoma teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka (CPK 584 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Šie argumentai ir nurodytos teisės normos yra pagrindas pareikštą reikalavimą atmesti. Šis trečiųjų asmenų savarankiško reikalavimo išsprendimas lemia esminių turto padalijimo aplinkybių pasikeitimą byloje, todėl dėl turto padalijimo dalies byla turi būti nagrinėjama iš naujo.

98Kasacinio skundo argumentai dėl CK 3.127 straipsnio pažeidimo pagrįsti. Turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis. Toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad kiti ne natūra padalijimo būdai, gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti. Įvertinant pastarąją aplinkybę gali turėti reikšmės, kokios paskirties yra dalijamas objektas, kokie bendraturčių santykiai ir kita. Teismai byloje nurodė, kad atsižvelgia į tai, jog dalijamas nekilnojamasis turtas yra komercinis ir didelės vertės objektas. Šis argumentas nedetalizuotas, todėl neaišku, kokiu aspektu šios aplinkybės svarbios. Teisėjų kolegija sprendžia, kad dalijamo turto komercinė paskirtis lemia tolesnius buvusių sutuoktinių santykius. Šie turėtų būti pagrįstų nuosavybės tvarkymo ir naudos gavimo interesais, racionalumu, skaičiavimu, o ne emocijomis ir kitais subjektyviais išgyvenimais. Jeigu komercinis objektas yra dalus ir gali būti padalijamas, tai skyrybų proceso metu laikinai paaštrėję emociniai subjektyvios prigimties ir pobūdžio nesutarimai neturi būti pernelyg sureikšminami. Bendrai valdant, komerciniai objektai gali būti tvarkomi per kitus asmenis (atstovus, samdomus darbuotojus pagal darbo ar civilines sutartis ir kitaip). Antra, konfliktinė situacija ar jos paaštrėjimas dėl skyrybų proceso gali būti laikina. Trečia, komercinį didelės vertės objektą natūra perduodant vienam iš sutuoktinių iškyla teisingo kompensavimo problema dviem aspektais: 1) dėl teisingo kompensacijos nustatymo; 2) dėl realaus jos sumokėjimo. Tik įvertinęs šias aplinkybes teismas turi spręsti, ar didelės vertės komercinis objektas gali būti natūra perduotas vienam sutuoktiniui, sprendžiant dėl kompensacijos kitam sutuoktiniui kitu turtu ar pinigais, o ne objekto padalijimas. Kasacinio teismo praktikoje panašaus pobūdžio vertinimų dėl CK 3.127 straipsnio 3 dalies yra išsakyta (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2004). Teisėjų kolegija konstatuoja materialinių ir procesinių teisės normų pažeidimą, dėl to civilinės bylos dalį dėl turto padalijimo reikalavimo išsprendimo perduoda nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atmetus trečiųjų asmenų savarankiškus reikalavimus dėl nuosavybės teisės pripažinimo į dalį nekilnojamojo turto, klausimas dėl turto padalijimo turi būti sprendžiamas pagal pakitusias aplinkybes. Turi būti atsižvelgiama į šioje nutartyje pateiktus išaiškinimus dėl įstatymų taikymo specifikos dalijant komercinį didelės vertės objektą, taip pat į tai, jog jis visas priklauso sutuoktiniams. Dėl tokio objekto padalijimo teisme ginčas nebuvo išspręstas, tai iš esmės naujos aplinkybės, todėl jos turi būti ištirtos iš naujo, dalyvaujantiems byloje asmenims sudarant galimybę teismo sprendimą apskųsti apeliacine tvarka (CPK 360 straipsnis).

99Kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo įstatymo taikymo dėl kompensacijos priteisimo atmetami. Jais yra ginčijami teismų nustatyti faktai. Teismai nustatė, kad neįrodytos aplinkybės, jog atsakovas pinigines lėšas panaudojo bendriems šeimos reikalams ar išleido sutuoktinių bendroms prievolėms apmokėti. Esant tokioms aplinkybėms CK 3.109 straipsnio, 6.9 straipsnio 1 dalies nuostatos neturėjo būti taikomos ir negalėjo būti pažeistos. Nėra pagrindo konstatuoti nukrypimo nuo teismų praktikos taikant šias normas. Dėl šios bylos dalies kasacijos pagrindų nėra (CPK 359 straipsnio 3 dalis).

100Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 5 punktais, 360 ir 362 straipsniais,

Nutarė

101Panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 18 d. sprendimo dalį, kuria tretiesiems asmenims J. B. ir A. P. priteista po 12/100 dalių pastato-baro, ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 30 d. nutarties dalį, kuria ši teismo sprendimo dalis palikta nepakeista, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą: trečiųjų asmenų J. B. ir A. P. savarankiškus reikalavimus atmesti.

102Panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 18 d. sprendimo dalį dėl šalių santuokoje įgyto turto padalijimo ir kompensacijos priteisimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 30 d. nutarties dalį, kuria ši teismo sprendimo dalis palikta nepakeista, ir šią civilinės bylos dalį perduoti nagrinėti iš naujo apylinkės teismui.

103Panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 18 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 30 d. nutarties dalį, kuria ši teismo sprendimo dalis palikta nepakeista.

104Kitas Trakų rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 18 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 30 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.

105Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Šalių santuoka sudaryta 1992 m. Šalys faktiškai santuokoje negyvena,... 5. Šalys kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų... 6. Ieškovė laiko, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės; pagrindinės... 7. Atsakovas laiko, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, nes ji jam buvo... 8. Ieškovė ieškiniu prašė:... 9. 1) nutraukti jos ir atsakovo santuoką dėl atsakovo kaltės;... 10. 2) nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ja;... 11. 3) priteisti iš atsakovo dviejų nepilnamečių vaikų išlaikymui periodines... 12. 5) priteisti iš atsakovo 11 800 Lt išlaikymo nepilnamečiams vaikams... 13. 6) padalyti santuokoje įgytą turtą:... 14. ieškovei priteisti nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą už bendrą 90 006... 15. atsakovui priteisti nekilnojamąjį turtą (baldus, buitinę techniką, namų... 16. Atsakovas priešieškiniu prašė:... 17. 1) nutraukti jo ir ieškovės santuoką dėl ieškovės kaltės;... 18. 2) nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove;... 19. 3) priteisti iš jo nepilnamečių vaikų išlaikymui periodines išmokas –... 20. 4) padalyti santuokoje įgytą turtą:... 21. atsakovui priteisti nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą už bendrą 66 515... 22. ieškovei priteisti nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą už bendrą 84 115... 23. 5) priteisti jam iš ieškovės 8800 Lt piniginę kompensaciją už jai... 24. 6) pripažinti jam asmenine nuosavybe 2 medžioklinius šautuvus (3000 Lt... 25. 7) pripažinti atsakovui jam padovanotus pinigus – 34 000 Lt, kurie buvo... 26. 8) padalyti santuokos metu atsiradusius finansinius įsipareigojimus... 27. Tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais J. B. ir A. P. yra šalių... 28. Jie prašė priteisti jiems 30 proc. pastato-baro ir 28 proc. žemės sklypo... 29. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 30. Trakų rajono apylinkės teismas 2006 m. gruodžio 18 d. sprendimu ieškinį,... 31. 1) nutraukė šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės;... 32. 2) nustatė nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove;... 33. 3) priteisė iš atsakovo 8400 Lt išlaikymo nepilnamečiams vaikams... 34. 4) priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 350 Lt... 35. 5) priteisė tretiesiems asmenims J. B. ir A. P. po 12/100 dalių pastato-baro;... 36. 6) ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisė 2/3 dalis santuokoje įgyto... 37. 7) atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisė 1/3 dalį santuokoje įgyto... 38. 8) priteisė iš ieškovės atsakovui 12 547 Lt piniginę kompensaciją už jai... 39. 1. Teismas nurodė, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos... 40. 2. Teismas nustatė, kad atsakovo turtinė padėtis, atsižvelgiant į tai, kad... 41. 3. Teismas atmetė atsakovo reikalavimą pripažinti 2 medžioklinius... 42. 4. Teismas nurodė, kad iš bendro sutuoktinių turto pirmiausia turi būti... 43. 5. Teismas nustatė, kad šalių bendro turto vertė yra 156 741 Lt ir jis... 44. 6. Teismas atmetė atsakovo reikalavimą priteisti jam iš ieškovės 17 000 Lt... 45. Teismas taip pat atmetė atsakovo reikalavimą padalyti finansinius... 46. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 47. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 48. Kasaciniu skundu atsakovas prašo apeliacinės instancijos teismo nutartį... 49. 1) šalių santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės;... 50. 2) priteisti iš atsakovo 5500 Lt išlaikymo įsiskolinimą nuo 2002 m.... 51. 3) pripažinti du medžioklinius šautuvus, du motociklininko šalmus ir... 52. 4) padalyti santuokoje įgytą turtą:... 53. atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti 1/2 dalį žemės sklypo... 54. ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti 1/2 dalį žemės sklypo... 55. 5) priteisti iš ieškovės atsakovui 9175 Lt kompensaciją už jai tenkančią... 56. Skundas grindžiamas šiais argumentais:... 57. 1. Teismai be pagrindo taikė CK 3.61 straipsnio 2 dalį ir šalių santuoką... 58. Teismai nenustatė konkrečių atsakovo kaltų veiksmų dėl šalių santuokos... 59. 2.Teismai netinkamai taikė CK 3.200 straipsnį, reglamentuojantį išlaikymo... 60. Teismai konstatavo, kad atsakovas nuo 2002 m. gruodžio 1 d. iki 2004 m.... 61. Priteisiant išlaikymo įsiskolinimą CK 3.200 straipsnis turi būti taikomas... 62. 3. Teismai netinkamai taikė CK 3.89 straipsnio 1 dalies 3 punktą, 3.123... 63. Teismai, sudarydami bendro dalytino turto balansą, netinkamai taikė CK 3.89... 64. Teismai nepagrįstai į dalytino turto balansą įtraukė automobilį „Ford... 65. 4. Teismai priteisė ieškovei visą nekilnojamąjį turtą tuo pagrindu, kad... 66. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, kad priteisus... 67. Taip pat visiškai nėra pagrindo priteisti ieškovei didesnę turto dalį dėl... 68. Teismų praktikoje svarbiomis aplinkybėmis, kurios leidžia nukrypti nuo... 69. Teismai pažeidė CK 3.127 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą prioritetinį turto... 70. 5. Teismai netinkamai taikė CK 3.109 straipsnį, 6.9 straipsnio 1 dalį, šiuo... 71. Byloje nustatyta, kad šalys buvo solidarieji skolininkai pagal prievoles... 72. 6. Teismai netinkamai taikė CK 3.98 straipsnio 2 dalį.... 73. Byloje nustatyta, kad 2001 m. lapkričio 29 d. atsakovo motina padovanojo jam... 74. Prisidėjime prie kasacinio skundo tretieji asmenys J. B. ir A. P. sutinka su... 75. Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovė prašo teismų sprendimą ir... 76. Teismai pagrįstai priteisė iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą po 200 Lt... 77. Asmeninio naudojimo daiktais laikytini tiesiogiai ir individualiai su asmeniu... 78. Teismas pagrįstai į bendro dalytino turto balansą įtraukė automobilį ir... 79. Teismai atsižvelgė į vaikų interesus ir pagrįstai priteisė didesnę turto... 80. Atsakovas neįrodė aplinkybių, kad dovanotus jam 34 000 Lt panaudojo... 81. Teismai nustatė, kad nekilnojamojo turto padalijimas natūra šiuo atveju yra... 82. Teisėjų kolegija... 83. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 84. Kasacinio skundo argumentai dėl CK 3.60 straipsnio, 3.61 straipsnio 2 dalies... 85. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje yra pateikta kaltės, kaip santuokos nutraukimo... 86. Nustatant sutuoktinio pareigų pažeidimo faktą kaip santuokos nutraukimo... 87. Santuokos nutraukimui dėl sutuoktinio kaltės teisinį pagrindą turi... 88. Sutuoktinių lojalumo pareiga yra nustatyta Civilinio kodekso trečiojoje... 89. Antrasis aspektas yra sutuoktinio pareigos pažeidimo pobūdis. Jis turi būti... 90. Kasacinio skundo argumentai dėl CK 3.200, 3.192 straipsnių pažeidimo yra... 91. Kasacinio skundo argumentai dėl dalies turto (medžioklinių šautuvų,... 92. Pagal CK 3. 89 straipsnį sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktų apibrėžtis... 93. Kasacinio skundo argumentai dėl CK 3.118 straipsnio 1 dalies pažeidimo... 94. Kasacinio skundo argumentai dėl CK 3.117 straipsnio pažeidimo pagrįsti.... 95. Kasaciniame skunde iškeltas argumentas, kad byloje yra svarbių aplinkybių,... 96. Kasacinio skundo argumentai dėl materialinės teisės normų pažeidimo... 97. Pagal CK 3.127 straipsnį dalijamą turtą sudaro bendras sutuoktinių turtas,... 98. Kasacinio skundo argumentai dėl CK 3.127 straipsnio pažeidimo pagrįsti.... 99. Kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo įstatymo taikymo dėl kompensacijos... 100. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 101. Panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 18 d. sprendimo... 102. Panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 18 d. sprendimo... 103. Panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 18 d. sprendimo... 104. Kitas Trakų rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 18 d. sprendimo ir... 105. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...