Byla 2S-1263-520/2010

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja), kolegijos teisėjai Virginija Volskienė, Henrichas Jaglinskis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 23 d. nutarties, kuria ieškovo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį dėl sprendimo, dovanojimo sutarties ir paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo dalies pripažinimo negaliojančiais atsisakyta priimti,

Nustatė

4Ieškovas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2002-04-08 sprendimą „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje piliečiui J. K.“; pripažinti negaliojančia Trakų rajono notarų biuro notarės 2004-06-01 patvirtintą žemės dovanojimo sutartį dėl žemės, esančios (duomenys neskelbtini), perdavimo L. K. nuosavybėn; pripažinti negaliojančia 2009-04-15 paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo dalį dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), paveldėjimo; taikyti restituciją natūra – įpareigoti L. K. ir E. K. grąžinti valstybei nuosavybės teise valdomus sklypus, esančius (duomenys neskelbtini).

5Trakų rajono apylinkės teismas 2010 m. balandžio 23 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį, kaip neteismingą bendrosios kompetencijos teismui. Teismas nurodė, kad nuosavybės teisės atkūrimo procesas yra reguliuojamas viešosios teisės normų, t. y. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu. Šio įstatymo pagrindu nuosavybės teisių atkūrimas į buvusio savininko nuosavybės teisėmis valdytą išlikusį nekilnojamąjį turtą yra sudėtinė šio proceso dalis, todėl jame kylantys ginčai yra nagrinėtini administraciniame teisme. Nors ieškinys yra reiškiamas dėl civilinio pobūdžio reikalavimų, tačiau šie reikalavimai yra susiję su viešojo administravimo subjekto priimtu teisės aktu, kuris yra pagrindinis reikalavimas ir tik išsprendus šio teisės akto teisėtumą teismas galės įvertinti kitų reikalavimų pagrįstumą. Teismas, vadovaudamasis Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti 2008-01-22 nutartimi, sprendė, jog absorbcijos taisyklę taikyti yra netikslinga.

6Ieškovas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą, atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, teismas neteisingai taikė CPK 25, 26, 137 str., nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti formuojamos praktikos. Ginčas yra susijęs tiek su administraciniais, tiek su civiliniais santykiais, jis (ieškovas) iš esmės siekia paneigti kitų asmenų įgytas nuosavybės teises į ginčo sklypus, kurie įgyti ne sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo, bet paveldėjimo ir teisės liudijimo ir dovanojimo sutarties pagrindu, taikyti restituciją natūra. Pagal formuojamą praktiką administracinių teismų kompetencijai priskirtini ginčai, kurių išsprendimas nesusijęs su tolesnio civilinio teisinio ginčo išnagrinėjimu, kad ginčai, kuriais ginčijami individualaus pobūdžio administraciniai teisės aktai nuosavybės teisių atkūrimo srityje, prašoma taikyti restituciją, nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme. Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti 2008-10-07 nutartimi analogiškoje byloje pagal jo ieškinį pasisakė, kad tokios bylos nagrinėtinos bendrosios kompetencijos teisme. Teismas, manydamas, jog byla yra teisminga administraciniam teismui, turėjo kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją, o ne atsisakyti priimti ieškinį.

7Atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina, klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str. 3 p.).

8Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirojo skundo argumentus, pateiktus dokumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškovo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį kaip neteismingą bendrosios kompetencijos teismui bei nurodė, kad su pareikštu ieškiniu ieškovas gali kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą.

9Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovas Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, pareiškė ieškinį dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimo, kuriuo J. K. buvo atkurtos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pagrindu, pripažinimo negaliojančiu, taip pat prašė pripažinti negaliojančiais žemės sklypo dovanojimo sutartį, paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo dalį, taikyti restituciją natūra, t. y. įpareigoti atsakovus grąžinti nuosavybės teise valdomus žemės sklypus valstybei. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį kaip neteismingą bendrosios kompetencijos teismui, kadangi sprendė, jog nuosavybės teisių atkūrimas į buvusio savininko nuosavybės teisėmis valdytą išlikusį nekilnojamąjį turtą yra sudėtinė nuosavybės teisės atkūrimo proceso dalis, todėl jame kylantys ginčai yra nagrinėtini administraciniame teisme, nors ieškinys yra reiškiamas dėl civilinio pobūdžio reikalavimų, tačiau pareikšti reikalavimai yra susiję su viešo administravimo subjektų priimtu teisės aktu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinys yra teismingas administraciniam teismui.

10Kaip nurodyta aukščiau, ieškiniu yra ginčijamas individualaus pobūdžio administracinis teisės aktas nuosavybės teisių atkūrimo srityje, prašoma panaikinti turto dovanojimo sutartį, paveldėjimo teisės liudijimo dalį bei taikyti restituciją, t. y. kartu keliami administracinio bei civilinio teisinio pobūdžio reikalavimai. Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos bei administracinio teismo spręsti praktika dėl teismingumo, kai ginčijami individualaus pobūdžio administraciniai teisės aktai nuosavybės teisių atkūrimo srityje ir kartu yra reiškiami civilinio pobūdžio reikalavimai, yra skirtinga, t. y. vienais atvejais Specialioji teisėjų kolegija sprendė, jog tokia byla yra teisminga administraciniam teismui (Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti 2008-04-01 nutartis byloje A. D. v. Kauno apskrities viršininko administracija, Kauno miesto savivaldybė; 2008-05-20 nutartis byloje A. J. v. B. G., Utenos apskrities viršininko administracija; kt.), kitais atvejais – kad byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui (Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti 2010-04-16 nutartis byloje M. S. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, A. S., Kaišiadorių rajono savivaldybė; 2008-10-07 nutartis byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, V. P., M. P., V. P., K. Ž., A. R; ir kt.).

11Tokiu atveju, kai praktika tuo pačiu klausimu yra nevienoda, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog turi būti atsižvelgiama į teismo suformuluotos teisės aiškinimo ir taikymo taisyklės sukūrimo laiką ir į kitus turinčius reikšmės veiksnius: į tai, ar teismo išaiškinimas atspindi susiformavusią teismų praktiką ar yra pavienis atvejis; į sprendimo argumentacijos įtikinamumą; į sprendimą priėmusio teismo sudėtį (į tai, priėmė atitinkamą sprendimą vienas teisėjas ar teisėjų kolegija, ar išplėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis); į tai, ar dėl ankstesnio teismo sprendimo buvo pareikšta teisėjų atskirųjų nuomonių; į galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-02-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2009, 2009-12-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2009). Tai reiškia, jog šioje byloje sprendžiant ieškinio teismingumo klausimą turi būti vadovaujamasi vėliausia praktika dėl tokio pobūdžio ginčų, kaip nagrinėjamu atveju, rūšinio teismingumo.

12Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bylos rūšinis teismingumas nustatomas vadovaujantis atitinkama Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos bei administracinio teismo spręsti praktika, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus praktika, kurioje yra pasisakyta dėl atitinkamų bylų rūšinio teismingumo klausimų, atsižvelgiant į konkrečios bylos pobūdį (faktines aplinkybes) bei toje konkrečioje byloje pareikštus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-11-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2008).

13Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį vadovavosi tik Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti 2008-01-22 nutartimi. Tačiau dėl tokios kategorijos ginčų rūšinio teismingumo, kaip nagrinėjamu atveju, Specialioji teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos bei administracinio teismo spręsti yra suformavusi vėlesnę praktiką, nei ta, kuria remiamasi pirmosios instancijos teismas, t. y. kad dėl tokios kategorijos ginčų, kuriuose akumuliuojami tiek administracinio teisinio pobūdžio reikalavimai (dėl aktų nuosavybės teisių atkūrimo srityje pripažinimo negaliojančiais), tiek civilinio teisinio pobūdžio reikalavimai (dėl atitinkamų civilinių sandorių, kuriais perleisti žemės sklypai, panaikinimo), Specialiosios teisėjų kolegijos praktika yra ta, kad tokie ginčai (jeigu nėra išimtinių toje byloje susiklosčiusių aplinkybių, pvz., vienareikšmiai dominuoja administracinio teisinio pobūdžio reikalavimai; byla ilgą laiką yra nagrinėjama administraciniame teisme; pan.) yra nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme (Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti 2010-04-16 nutartis byloje M. S. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, A. S., Kaišiadorių rajono savivaldybė; 2010-03-10 nutartis byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Kauno apskrities viršininko administracija, D. G.; 2009-12-14 nutartis byloje B. D., H. V. D., K. D., J. B., Č. D., J. D. v. Kauno apskrities viršininko administracija, Kauno rajono savivaldybė, R. A. M., A. J., A. J., R. E. G., J. S., P. S., V. G., S. V. G. ir kt.; 2008-10-07 nutartis byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, V. P., M. P., V. P., K. Ž., A. R; ir kt.).

14Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal suformuotą praktiką dėl rūšinio teismingumo bylos dėl individualaus pobūdžio administracinių teisės aktų nuosavybės teisių atkūrimo srityje panaikinimo ir restitucijos taikymo (inter alia atitinkamais atvejais taip pat prašant pripažinti negaliojančiais turto perleidimo sandorius) yra nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-11-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2008). Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad kai ieškiniu ginčijamas valstybės ar savivaldybės aktas yra tik vienas iš kelių juridinių faktų, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar baigiasi civilinis teisinis santykis, ginčą turi spręsti kartu su civiliniu ginču ne administracinis, o bendrosios kompetencijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2010). Dėl to apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu atskirojo skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškinio dalis dėl individualaus administracinio teisės akto nuosavybės teisių atkūrimo srityje dalies panaikinimo yra priskirtina administraciniam teismui, todėl administraciniam teismui priskirtini ir iš to kylantys civilinio pobūdžio reikalavimai, yra neatitinkanti dabartinės analogiškose bylose suformuotos praktikos.

15Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos bei administracinio teismo spręsti, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, darytina išvada, kad ieškovo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareikšti civilinio pobūdžio reikalavimai dėl dovanojimo sutarties, paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo dalies pripažinimo negaliojančiais ir administracinio pobūdžio reikalavimas dėl individualaus pobūdžio administracinio akto nuosavybės teisių atkūrimo srityje panaikinimo yra nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme. Dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškovo Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsisakyta priimti kaip neteismingą bendrosios kompetencijos teismui, panaikintina ir klausimas dėl ieškinio priėmimo perduotinas nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

16Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 str.,

Nutarė

19Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 23 d. nutartį panaikinti ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai