Byla 3K-3-61/2009

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas), Egidijaus Laužiko (pranešėjas) ir Sigitos Rudėnaitės,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. Š. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. V. ieškinį atsakovei V. Š. dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu ir vykdomojo įrašo panaikinimo; tretieji asmenys: antstolio V. M. kontora, Vilniaus miesto 24–asis notarų biuras.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

1. Ginčo esmė

5Byloje kilo ginčas dėl teisės normų, reglamentuojančių vekselio pripažinimą negaliojančiu, aiškinimo ir taikymo.

6Ieškovė, remdamasi Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 19 straipsniu, prašė teismo pripažinti 2007 m. liepos 20 d. vekselį negaliojančiu; nutraukti 2007 m. liepos 20 d. vekselio pagrindu pradėtą vykdymo procedūrą ir panaikinti vykdomąjį įrašą.

7Ieškovei dirbant UAB „Akepus“ direktore 2007 m. liepos 20 d. pagrindinė akcininkė – atsakovė suteikė ieškovei 164 tūkst. Lt paskolą, kurios pagrindu išrašytas paprastasis neprotestuotinas vekselis. Ieškovė nurodė, kad ji negavusi iš atsakovės jokio kredito ar paskolos, o vekselį buvo priversta pasirašyti prieš ją panaudojant fizinę prievartą, uždarius darbovietės patalpose, ir apgaulę. Gavusi atsakovės 2007 m. rugpjūčio 18 d pranešimą dėl 164 tūkst. Lt kredito pagal vekselį grąžinimo iki 2007 m. rugpjūčio 22 d. ieškovė 2007 m. rugpjūčio 23 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrą, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl kreditinio sukčiavimo, bet ikiteisminį tyrimą atsisakyta pradėti, nesant nusikaltimo sudėties. 2007 m. rugsėjo 11 d. ieškovė gavo antstolio patvarkymą priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą pagal atsakovės pateiktą vykdyti Vilniaus miesto 24-ojo notarų biuro 2007 m. rugpjūčio 22 d. išduotą vykdomąjį įrašą dėl 164 497 Lt išieškojimo.

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

9Vilniaus apygardos teismas 2008 m. balandžio 24 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 3 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje A. L. v. AB firma „VITI“, byla Nr. 3K-3-443/2005, kurioje nurodyta, kad vekselio atsiradimo pagrindas yra vekselio išrašymas – vienašalis sandoris; vekselio davėjas, išrašydamas vekselį, sukuria atitinkamas teises ir pareigas sau ir kitiems asmenims (vekselio gavėjui, mokėtojui); nuo vekselio išrašymo jis gali būti naudojamas civilinėje apyvartoje – perleidžiamas kitiems asmenims, kurie įgiję nuosavybės teises į jį, gali juo disponuoti savo nuožiūra – perleisti, įkeisti. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė aplinkybių, jog atsakovė, įgydama vekselį, tyčia veikė skolininkės nenaudai, kad ieškovė vekselį pasirašė dėl prieš ją naudoto fizinio smurto ir kad ji buvo apgauta. Teismas pabrėžė, kad pareiškimą prokuratūrai ieškovė parašė praėjus daugiau kaip mėnesiui po vekselio išrašymo, tik po to, kai gavo atsakovės pranešimą dėl vekselio apmokėjimo. Teismo teigimu, jeigu prieš ieškovę buvo naudojamas smurtas, tai ji turėjo nedelsdama apie tai pranešti teisėsaugos institucijoms; be to, ieškovė pareiškime prokuratūrai tik abstrakčiai pažymėjo, kad ją bendrovės patalpose apgaulės ir fizinės prievartos būdu privertė pasirašyti vekselį. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2007 m. rugsėjo 4 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nesant nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties, konstatuota, kad nebuvo objektyvių duomenų, jog kreditinių įsipareigojimų procese prieš ieškovę buvo panaudota apgaulė. Juolab kad ieškovė šio nutarimo neskundė. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovė, įgydama vekselį, būtų tyčia veikusi ieškovės nenaudai, nes: ieškovė neįrodė, jog ji buvo apgauta; vekselyje yra ieškovės pasirašytas prierašas, kad ji gavo 164 tūkst. Lt; gauti pinigai perskolinti kitam asmeniui P. K. su atsakovės žinia. Teismas padarė išvadą, kad, nenuginčijus vekselio, nebuvo įstatyminio pagrindo tenkinti kito ieškinio reikalavimo ir panaikinti vykdomąjį įrašą.

10Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2008 m. spalio 21 d. nutartimi jį tenkino, panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi kasacinio teismo nutartimi, nes jos ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi skyrėsi: ieškovė reiškė reikalavimą dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu tuo pagrindu, kad vekselio pasirašymas buvo išgautas apgaule ir smurtu, nesant sąmoningos laisvos valios atlikti tam tikrą teisinį veiksmą (šiuo atveju – išrašyti vekselį); nenustatė visų aplinkybių, ar ieškovė 2007 m. liepos 20 d. vekselį išdavė laisva valia, ar jos veiksmai atitiko jos vidinę valią, ar nebuvo nulemti apgaulės ar grasinimų, kuriuos nurodė ieškovė. Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartimi civilinėje byloje J. B. v. G. R., byla Nr. 3K-7-216/2007, ir nurodė, kad pirmosios instancijos teismas vertino tik aplinkybes dėl ieškovės kreipimosi į prokuratūrą, bet teismas nevertino vekselio išdavimo aplinkybių kartu su ieškovės nurodytu bendrovėje „Akepus“ nustatytu pinigų trūkumu, taip pat 2007 m. lapkričio 22 d. specialisto išvados ikiteisminio tyrimo byloje, neanalizavo ieškovės nurodytos UAB „Akepus“ akcijų turėtojo pasikeitimo galimos įtakos vekselio išrašymui (ieškovė nurodė, kad ji buvo UAB „Akepus“ akcininkė ir turėjo 100 proc. akcijų tol, kol nebuvo priversta jų perrašyti ir pasirašyti vekselį), neįvertino ieškovės nurodytų įmonei padarytų lėšų trūkumų, kitos ikiteisminio tyrimo medžiagos. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, kam ieškovei buvo reikalingi pinigai, ar būtent jie perskolinti P. K., iš kur tokią sumą gavo (turėjo) atsakovė. Kolegija nustatė, kad iškeltoje baudžiamojoje byloje paaiškėjo, jog piniginė suma, išieškoma ginčo vekseliu, buvo susijusi su UAB „Akepus“ akcininkų padarytu lėšų (pinigų) trūkumu šioje bendrovėje; baudžiamojoje byloje nurodyta, kad ginčo vekselis išrašytas prievartos būdu; vekselis buvęs išrašytas pinigų trūkumui bendrovės kasoje pašalinti. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad neįvertinta ta aplinkybė, jog ieškovė (vekselio davėja) išrašė atsakovei (vekselio turėtojui) paprastąjį vekselį; ginčo šalys yra tiesioginiai vekselių teisinių santykių dalyviai; ieškovė turėjo teisę reikšti atsakovei prieštaravimus dėl įsipareigojimų pagal ginčo vekselį, remdamasi jiems žinomais asmeniniais santykiais. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo tinkamai nustatyti ir ištirti bylos faktus, susijusius su ieškovės reikalavimų pagrindu nurodytomis aplinkybėmis (kokie santykiai siejo ginčo šalis, dėl kurių galėjo būti išduotas ginčo vekselis, taip pat ar ginčo vekselį ieškovė išrašė laisva valia). Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad vekselyje įtvirtintos prievolės ir to teisinio santykio, kuris buvo pagrindas vekseliui išduoti, teisinis ryšys gali būti nustatytas tik tuo atveju, kai yra pakankamai patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad būtent tas teisinis santykis (sandoris) buvo pagrindas prievolei pagal vekselį atsirasti.

11III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

12Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 21 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą, paskirti žodinį bylos nagrinėjimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Dėl apeliacinės instancijos teismo padarytų procesinių teisės normų pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė teisės normas, susijusias su vekselio, kaip vertybinio popieriaus, teisiniu reglamentavimu; išnagrinėjo bylą, išeidamas už ieškinio ribų, nes svarstė aplinkybes, kurios nebuvo ieškinio faktinis pagrindas. Ieškovė ieškinį grindė aplinkybėmis, kad vekselį ji pasirašė dėl smurto ir apgaulės; teisinį pagrindą nurodė Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 19 straipsnį, tačiau neprašė pripažinti vekselį negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu. Pirmosios instancijos teismas bylą nagrinėjo neišeidamas už ieškinio ribų; ieškovei neįrodžius, kad buvo panaudotas smurtas ir apgaulė, pagrįstai atmetė ieškinį. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė naują vekselio negaliojimo pagrindą – vekselio išrašymą siejo su tariamu pinigų trūkumu, atsiradusiu jai dirbant UAB „Akepus“, t. y. nurodė kitas papildomas nei ieškinio pareiškime aplinkybes, kurios nebuvo nagrinėjamos ir vertinamos pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai išnagrinėjo bylą pagal naujas aplinkybes apie vekselio išdavimą ir ieškovės nurodytą bendrovėje nustatytą pinigų trūkumą. Kasatorės teigimu, teismas pažeidė CPK 306 straipsnio 2 dalį, nes nesuteikė galimybės atsakovei gintis ir teikti šias aplinkybes paneigiančius įrodymus. Be to, teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje J. B. v. G. R., bylos Nr. 3K-7-216/2007, išdėstytomis nuostatomis, kad prieštaravimai susiję su asmeniniais santykiais iš esmės yra tokie, kurie kyla iš skolininką ir vekselio turėtoją siejančio tam tikro sandorio, kurio pagrindu vekselis buvo išduotas arba kitokių jų susitarimų pagrindu; tokiu atveju, kai vekselio išrašymas neatitinka vidinės asmens, t. y. vekselio davėjo, valios, sąžiningas, teisingas, protingas, apdairus ir rūpestingas asmuo turėtų iš karto ginčyti vekselį. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjo ir vertino kitas vekselio išdavimo aplinkybes negu buvo nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme, pažeidė CPK 177 straipsnio nuostatas dėl įrodymų šaltinių, nepagrįstai įrodinėjimo naštą perkėlė tik kasatorei. Nepagrįsta yra teismo nutarties išvada, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino ieškovės vekselio išrašymo motyvų. Kasatorės teigimu, ši aplinkybė neturi teisinės reikšmės, nes ji jau buvo tirta pirmosios instancijos teismo procese. Be to, apeliacinės instancijos teismas turėjo galimybę priimti naujus įrodymus, iškviesti liudytojus, pareikalauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos atsakovės pajamų deklaraciją, išreikalauti ikiteisminio tyrimo medžiagą ir bylą iš esmės nagrinėti pats pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktą, tačiau to nepadarė, nepagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismui vertinti apeliaciniame skunde išdėstytas naujas aplinkybes, pažeidė nurodytą procesinės teisės normą. Tokiu atveju apeliacinės instancijos teismas, remdamasis CPK XVI skyriaus normomis, įvertinęs pareikšto ieškinio pagrindą ir dalyką, apeliacinį skundą, galėjo ir privalėjo išnagrinėti apeliacinį skundą ir bylą iš esmės.
2. Dėl nevienodos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos sprendžiant klausimus dėl vekselio negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartimi civilinėje byloje J. B. v. G. R., byla Nr. 3K-7-216/2007, pagal kurią, kai vekselio davėjo veiksmai neatitinka jo vidinės valios, vekselį išrašęs asmuo gali ginčyti šį sandorį remdamasis ir bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais dėl valios ydingumo. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi kita Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 3 d. nutartimi civilinėje byloje A. L. v. AB firma „VITI“, byla Nr. 3K-3-443/2005, kurioje suformuota taisyklė, kad vekselio atsiradimo pagrindas yra vekselio išrašymas – vienašalis sandoris; vekselio davėjas, išrašydamas vekselį, sukuria atitinkamas teises ir pareigas sau ir kitiems asmenims; nuo vekselio išrašymo jis gali būti naudojamas civilinėje apyvartoje – perleidžiamas kitiems asmenims, kurie įgiję nuosavybės teises į jį gali disponuoti savo nuožiūra – perleisti, įkeisti. Skolininkas gali ginčyti savo prievolę pagal vekselį tik remdamasis vekselio formaliais trūkumais; dėl šių vekselio savybių skolininkas negali vekselio turėtojui pareikšti prieštaravimų, grindžiamų asmeniniais jų ir vekselio davėjo arba ankstesnių vekselio turėtojų santykiais, išskyrus vekselio turėtojas, įgydamas vekselį, tyčia būtų veikęs skolininko nenaudai (Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 19 straipsnis). Taigi, vekselio prigimtis, savybės, užtikrinančios jo viešą patikimumą, specifinis teisinis reglamentavimas suponuoja ribotą vekselio davėjo galimybę reikšti prieštaravimus vekselio turėtojui, t. y. tik Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme griežtai apibrėžtais pagrindais. Toks vekselio teisinis reglamentavimas daro negalimą vekselio pripažinimą negaliojančiu pagal CK nuostatas dėl sandorių negaliojimo. Kasatorės teigimu, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui vienoje nutartyje suformulavus nuostatą, kad CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais ginčyti vekselio negalima, o kitoje – išreiškus priešingą nuomonę, nagrinėjamos bylos teisėjų kolegija turėtų pasisakyti dėl šio ieškinio pagrįstumo.

13Atsiliepimų CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka nepateikta.

14Teisėjų kolegija

konstatuoja:

15I. K. teismo argumentai ir išaiškinimai

16Kasacinis teismas patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Nagrinėdamas bylą, kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnis). Pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka yra materialiosios ar proceso teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui. Pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punktą pagrindas peržiūrėti teismo sprendimą yra tada, jeigu skundžiamame sprendime teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje tiria, ar apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias vekselio pripažinimą negaliojančiu, ar nepažeidė proceso teisės normų dėl įrodymų vertinimo, ar nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl bylos perdavimo iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui ir dėl vekselių negaliojimo pagrindų (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai).

17Dėl apeliacinės instancijos teismo teisės grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui

18Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs nepagrįsto bylos grąžinimo į pirmąją instanciją vertinamuosius kriterijus. Materialinės teisės normų pažeidimas, netinkamas jų taikymas ar aiškinimas negali būti pagrindas perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes tokius pažeidimus gali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas, atitinkamai įvertinęs byloje surinktus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo teisė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas) nėra ir negali būti absoliuti, nes CPK normose nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas pats privalo ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas teisės ir fakto klaidas, o byla gali būti grąžinta nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui tik išimtiniais, įstatyme (CPK 327 straipsnyje) nustatytais atvejais. Tai patvirtina ir kasacinio teismo praktika, kad bylos grąžinimas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui išimtinumas yra svarbus proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principams įgyvendinti, bylinėjimosi trukmei sutrumpinti ir operatyvesniam teismo procesui užtikrinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje V. R., J. R. v. E. Ž., B. Ž., byla Nr. 3K-3-93/2004; 2004 m. birželio 21 d. nutartį civilinėje byloje V. A. v. D. V., L. M., A. A., byla Nr. 3K-3-344/2004; 2004 m. spalio 27 d. nutartį civilinėje byloje B. M. M., I. M. v. G. G. L., L. M., R. J. M., byla Nr. 3K-3-576/2004; 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartį civilinėje byloje N. N. v. UAB „Lietuva Statoil“, byla Nr. 3K-3-465/2006; 2007 m. rugpjūčio 28 d. nutartis civilinėje byloje M. O. v. K. J. M., T. M., Teisingumo ministerija, byla Nr. 3K-3-407/2007; 2008 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje „Polygrade“ L. L. C., UAB „Jurstanus“ v. M. S. firma „Ugrima“, byla Nr. 3K-3-168/2008 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę, o kai apeliacinis skundas grindžiamas pirmosios instancijos teismo padaryta fakto klaida – ir pareigą iš naujo tirti ir vertinti byloje esančius įrodymus, analizuoti faktines bylos aplinkybes. Įvertinęs įrodymus, apeliacinės instancijos teismas gali tam tikras aplinkybes pripažinti nustatytomis, nors pirmosios instancijos teismas jas laikė nenustatytomis arba dėl jų buvimo ar nebuvimo iš viso nepasisakė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Rimi Lietuva“ v. UAB „Atvanora“, byla Nr. 3K-3-418/2007).

19Vadovaudamasis tarptautinių teismų jurisprudencija Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui byla būtų grąžinama tik tais atvejais, kai tai yra būtina ir kai tai nepažeidžia proceso operatyvumo principo. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje laikosi nuostatos, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 daliai įgyvendinti svarbu tai, jog bylos grąžinimas pakartotinai nagrinėti būtų pagrįstas (taikomas išskirtinėmis aplinkybėmis) ir nepateisinamai neužvilkintų bylos nagrinėjimo ir kad teismai turi būti aktyvūs taisydami klaidas, o bylos grąžinimas pirmosios instancijos teismui ir pakartotinis jos nagrinėjimas turi būti pagrįstas ir pateisinamas, siekiant bylą išnagrinėti per kiek įmanoma trumpesnį laiką (žr., pvz., Wierciszewska v. Poland, no. 41431/98, judgment of 25 November 2003; Uglanova v. Russia, no. 3852/02, judgment of 21 September 2006, § 34, Mamic v. Slovenia, no. 75778/01, judgment of 27 July 2006, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje R. Ž. įmonė, R. Ž. v. Radviliškio rajono 1–ojo notarų biuro notarė D. V., VĮ Registrų centras, byla Nr. 3K-3-11/2009).

20Šioje byloje perduodamas bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai išnagrinėjo bylą, nes objektyviai nenustatė visų aplinkybių, ar ieškovė vekselį išdavė laisva valia, ar jos veiksmai atitiko jos vidinę valią, ar nebuvo nulemti apgaulės ir grasinimo, kuriuos nurodė ieškovė, ir tam nustatyti turėjo būti vertintinos vekselio išdavimo aplinkybės, susijusios su bendrovėje nustatytu pinigų trūkumu.

21Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teisme ieškovė nurodė aplinkybes, susijusias su lėšų trūkumu, t. y. kad bendrovėje dėl padaryto lėšų trūkumo yra atliekamas ikiteisminis tyrimas ir teismui buvo pateikta ikiteisminio tyrimo byloje esanti Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada 2007 m. lapkričio 22 d. „Dėl UAB „Akepus“ finansinės veiklos patikrinimo“, kurioje teigiama, kad bendrovės kasoje galėjo trūkti 121 569,63 Lt (b. l. 82–94). Šis įrodymas pirmosios instancijos teismo tiriant vekselio išdavimo aplinkybes buvo nevertintas, ir tai nurodė apeliacinės instancijos teismas, kartu teigdamas, kad nurodytas įrodymas svarbus vertinant vekseliu nustatytos prievolės ir jos atsiradimo pagrindo ryšiui nustatyti, taip pat turi būti išsiaiškintos aplinkybės dėl įmonės akcijų perrašymo bei šių aplinkybių įtaka atsakovės valiai susiformuoti išrašant ginčijamą vekselį. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad vekselis išrašytas pinigų trūkumui bendrovės kasoje padengti, ieškovė irgi teigė tą patį. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šių aplinkybių analizė leistų motyvuotai atsakyti į klausimą, ar ieškovė vekselį išrašė laisva valia, ar nebuvo apgaulės ir grasinimų, apie kuriuos nurodė ieškovė kaip galimą vekselyje nustatytos prievolės atsiradimo pagrindu, o šis pagrindas vekseliui išduoti gali būti nustatytas tik tada, kai yra pakankamai patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad būtent tas teisinis santykis buvo pagrindas prievolei pagal vekselį atsirasti. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas motyvuotai neaptarė iškilusių prieštaravimų bei abejonių dėl tam tikrų bylos faktinių aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės nurodytų motyvų pagrindu padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės reikalavimų pagrįstumo, neatskleidė bylos esmės, nes nevisiškai ištyrė bylai reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegija su tokia apeliacinės instancijos išvada nesutinka ir laiko, kad apeliacinės instancijos teismas, perduodamas bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, pažeidė proceso teisės normas.

22Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo aplinkybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties bei pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje R. B. personalinė įmonė ,,RBPĮ“ v. V. G., A. B., byla Nr. 3K-3-82/2005; 2008 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje likviduojama AB „Čiaupas“ v. valstybės įmonė Valstybės turto fondas, byla Nr. 3K-3-352/2008). Apeliacinės instancijos teismas, perduodamas bylą nagrinėti iš naujo CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, nutartyje nurodė, kad teismas objektyviai nenustatė bylos aplinkybių dėl vekselio išdavimo, nepašalino abejonių ir prieštaravimų dėl bylos aplinkybių. Su tokia apeliacinės instancijos teismo išvada teisėjų kolegija negali sutikti, nes apeliacinės instancijos teismas pats privalo ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas teisės ir fakto klaidas, o kai apeliacinis skundas grindžiamas pirmosios instancijos teismo padaryta fakto klaida – ir pareigą iš naujo tirti ir vertinti byloje esančius įrodymus, analizuoti faktines bylos aplinkybes, ką ir iš dalies ir padarė apeliacinės instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus bei ieškovės nurodytas aplinkybes, bet laikydamas, kad neatskleista bylos esmė, bylą perdavė iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas turėjo pats pašalinti tiek bylos faktinių aplinkybių nustatymo klaidas, tiek materialinės ir proceso teisės normų taikymo ir aiškinimo nustatytus trūkumus. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad proceso teisės normų pažeidimas ar netinkamas taikymas yra pagrindas sprendimą panaikinti tik tada, jeigu dėl padaryto pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Tokiu atveju byla gali būti grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui ne besąlygiškai, o tik tada, kai padarytų pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Utenos apskrities mokesčių inspekcija v. E. Š., R. Š., byla Nr. 3K-3-184/2008; 2008 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje V. M. ir kt. v. Ž. P., byla Nr. 3K-3-181/2008). Dėl šių priežasčių byla taip pat negalėjo būti perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o apeliacinės instancijos teismas, nustatęs proceso ir materialinės teisės normų pažeidimus, privalėjo pats nurodytas klaidas ištaisyti, bet ne perduoti bylos iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas, perduodamas bylą nagrinėti iš naujo, pažeidė CPK 327 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas.

23Kartu negalima sutikti su kasacinio skundo argumentu, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 306 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes pasisakė dėl aplinkybių, kurios nebuvo nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme, t. y. kad vekselis išrašytas siekiant padengti lėšų trūkumus, kurie nustatyti ikiteisminio tyrimo metu. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto 2007 m. lapkričio 22 d. išvadoje tvirtinama, kad bendrovės kasoje trūko 121 569,63 Lt. Nurodyta išvada pateikta pirmosios instancijos teisme, o ieškovė, byloje aiškindama vekselio atsiradimo aplinkybes, taip pat nurodė, kad jis atsirado dėl lėšų bendrovėje trūkumo, susijusio su jos darbu bendrovės direktore. Taigi šie įrodymai jau buvo teismo tyrimo objektas pirmosios instancijos teisme, bet liko neįvertinti visų bylos aplinkybių kontekste. Tai teisingai pabrėžė ir apeliacinės instancijos teismas. Atsižvelgdama į tai, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, susijusias su bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje ribomis, nes, nurodęs byloje surinktus reikšmingus įrodymus, neįvykdė pareigos iš naujo tirti ir vertinti byloje esančius įrodymus, analizuoti faktines bylos aplinkybes, juolab kad pirmiau nurodyta, jog, įvertinęs įrodymus, apeliacinės instancijos teismas gali tam tikras aplinkybes pripažinti nustatytomis, nors pirmosios instancijos teismas jas laikė nenustatytomis arba dėl jų buvimo ar nebuvimo iš viso nepasisakė.

24Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos sprendžiant klausimus dėl vekselio negaliojimo pagrindų

25Kasaciniame skunde nurodoma, kad kasacinio teismo praktika vekselio negaliojimo pagrindų klausimu yra skirtinga (antrasis kasacinio skundo argumentas). Šiuo kasacinio skundo argumentu keliamas nevienodos kasacinio teismo praktikos konkurencijos klausimas, dėl kurio kasacinis teismas pasisako. Kasatorė tvirtina, kad nagrinėjamoje byloje reikia vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartyje civilinėje byloje J. B. v. G. R., byla Nr. 3K-7-216/2007, suformuluota taisykle, kad vekselį išrašęs asmuo gali ginčyti šį sandorį remdamasis ir bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais dėl valios ydingumo. Taip pat kasatorė teigia, kad šioje byloje negalima remtis kitoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 3 d. nutartyje civilinėje byloje A. L. v. AB firma „VITI“, byla Nr. 3K-3-443/2005, esančiu išaiškinimu, kad negalima pripažinti vekselio negaliojančiu pagal CK nuostatas dėl sandorių negaliojimo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šie kasacinio skundo argumentai yra pagrįsti dėl tokių toliau pateikiamų motyvų.

26Pirma, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismų sistema turi funkcionuoti taip, jog būtų sudarytos prielaidos vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) teismų praktikai formuotis – būtent tokiai, kuri būtų grindžiama su teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principais ir kitais konstituciniais principais neatskiriamai susijusia nuostata, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujas teisės taikymo ir aiškinimo taisykles, konkuruojančias su esamomis, bet paisant jau įtvirtintų“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje BAB „Statūna“ v. UAB „Parama“ ir kt., byla Nr. 3K-7-57/2008; 2003 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje A. L. v. UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“, byla Nr. 3K-3-214/2003; 2007 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje R. B. v. M. M., byla Nr. 3K-3-8/2007).

27Antra, nevienodos teismų praktikos konkurencijos klausimu yra pasisakęs Konstitucinis Teismas ir konstatavęs, kad teismų suformuotos nevienodos praktikos konkurencijos atveju (t. y. kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai) turi būti atsižvelgiama į teismo suformuluotos teisės aiškinimo ir taikymo taisyklės sukūrimo laiką ir į kitus turinčius reikšmės veiksnius, kaip antai: į tai, atspindi atitinkamas teismo išaiškinimas susiformavusią teismų praktiką ar yra pavienis atvejis; į sprendimo argumentacijos įtikinamumą; į sprendimą priėmusio teismo sudėtį (į tai, priėmė atitinkamą sprendimą vienas teisėjas ar teisėjų kolegija, ar išplėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis); į tai, ar dėl ankstesnio teismo sprendimo buvo pareikšta teisėjų atskirųjų nuomonių; į galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą, ir kt. (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas byloje Nr. 26/07; Žin., 2007, Nr. 111-4549).

28Atsižvelgdama į nurodytus išaiškinimus teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje turi būti vadovaujamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartyje civilinėje byloje J. B. v. G. R., byla Nr. 3K-7-216/2007, suformuluotu išaiškinimu, nes šią nutartį priėmė išplėstinė teisėjų kolegija, ji atspindi suformuotą teismų praktiką, joje pateikta argumentacija yra įtikinamesnė ir ji priimta vėliau, negu kita kasatorės nurodyta kasacinio teismo nutartis.

29Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina, nes šis teismas pažeidė proceso teisės normas, kuriose reglamentuojamas bylos grąžinimas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą).

30Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

31Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 21 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui .

32Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.