Byla e2A-297-368/2017
Dėl turtinės žalos priteisimo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mažeikių butų ūkis“, trečiajam asmeniui E. V. dėl turtinės žalos priteisimo,

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašė priteisti iš atsakovės UAB „Mažeikių butų ūkis“ 91,38 Eur turtinės žalos, 3,26 Eur palūkanų, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2015-10-04 buvo užpiltas butas, esantis (adresu: duomenys neskelbtini). Remiantis ekspertu, butas Nr. 18 buvo užpiltas iš buto Nr. 21, kuriame atsakovė vykdė ventilio keitimo darbus, netinkamai priveržė ventilį, todėl buvo aplietas apačioje esantis butas. Kadangi buto Nr. 21 savininko civilinė atsakomybė buvo apdrausta ieškovės, ieškovė užlieto buto Nr. 18 savininkei išmokėjo 91,38 Eur draudimo išmoką, todėl ieškovės išmokėta draudimo išmoka, priteistina iš atsakovės, kaip už žalą atsakingo asmens.
  1. Atsakovė prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad bute, esančiame (adresu: duomenys neskelbtini), atliekant periodinę karšto vandens skaitliuko patikrą buvo pastebėtas nesandarus ventilis, kuris buto savininko sutikimu buvo pakeistas 2015-09-25, surašant darbų atlikimo aktą. Savininkas darbų atlikimo aktą pasirašė, pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės nepareiškė. 2015-10-04 gavus pranešimą apie vandens prasiskverbimą bute, esančiame (adresu: duomenys neskelbtini), buvo nustatytas vandens prasiskverbimas ne per naujai sumontuotą ventilį, o per vamzdyno sujungimo movą. Teigė, jog žala padaryta netinkamai prižiūrimuose trečiojo asmens E. V. inžinieriniuose tinkluose, kurie atskirti nuo bendros inžinierinės sistemos, todėl už žalą atsakingas pats trečiasis asmuo. Taip pat nurodė, kad nėra namo, kuriame yra butas, administratorė, priežiūros darbus atlieka tik sutartiniais pagrindais.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Mažeikių rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 6 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad byloje nėra nei vieno įrodymo, patvirtinančio, kad butas Nr. 18 buvo aplietas būtent dėl atsakovės atliktų ventilio pakeitimo darbų, o trečiojo asmens E. V. pasirašytas atliktų darbų aktas, patvirtina, kad darbai buvo atlikti kokybiškai.
  1. Teismas sprendė, kad tais atvejais, kai draudėjas ir už žalą atsakingas asmuo yra tas pats, subrogacija pagal Lietuvos Respublikos CK 6.1015 straipsnio 1 dalį yra negalima, nes draudiko išmokėjusio draudimo išmoką atgręžtinis reikalavimas į draudėją arba jo apdraustus asmenis padarytų civilinės atsakomybės draudimą beprasmį.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9

  1. Apeliaciniu skundu apeliantė (ieškovė) prašo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 6 d. sprendimą panaikint ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
    1. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad draudėjas ir už žalą atsakingas asmuo sutampa, kadangi ieškovė pateikė dokumentus, pagrindžiančius ieškinyje nurodytas aplinkybes, t. y., jog bute Nr. 21 buvo keistas ventilis, o butas Nr. 18 užpiltas po 9 dienų. Mano, kad ventilio keitimo atliktų darbų defektus trečiasis asmuo E. V. galėjo pastebėti tik tuo metu, kai įvyko buto Nr. 18 užpylimas.
    1. Atsakovė nepateikė nei vieno dokumento, patvirtinančio jos poziciją dėl kitos buto Nr. 18 užpylimo priežasties ir jos nustatytų aplinkybių.
    1. Teismas nagrinėjo bylą rašytinio proceso tvarka, kas apsunkino galimybę įrodinėti ieškinyje išdėstytas aplinkybes, apklausiant liudytojus.
  1. Pateiktu atsiliepimu ieškovė prašo skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia argumentais:
    1. Atsakovė nėra namo administratorė. Pakeitus 2015-09-25 naują ventilį, darbų atlikimo aktą trečiasis asmuo pasirašė, jokių pretenzijų nepareiškė. Gedimas įvyko trečiojo asmens buto inžinerinės sistemos dalyje, todėl už įvykį ir padarytą žalą jis ir yra atsakingas kaip bute esančios inžinerinės sistemos savininkas.
    1. Atsakovės darbuotojai atliko tik karšto vandens skaitiklio keitimo darbus. Kiti darbai, įskaitant susidėvėjusios inžinerinės sistemos remonto darbus, negalėjo būti atliekami, nes nebuvo atitinkamo užsakymo. Avarija niekaip nesusijusi su atliktais karšto vandens skaitiklio keitimo darbais. Nežymus vandens prasiskverbimas pastebėtas ne per naujai sumontuotą karšto vandens skaitiklį, o per vamzdyno sujungimo movą. E. V. neinformuodamas daugiabučio namo administratoriaus savavališkai perkėlė karšto ir šalto vandens skaitiklius iš vonios patalpos į koridoriuje esančią techninę spintą įrengdama po uždaromosios armatūros ventilio minėtą vamzdyno sujungimo movą, kurios nesandarumas ir yra draudiminio įvykio priežastis.
    1. 2015-10-14 d. surašytame turto sunaikinimo sugadinimo akte grafoje „numanomas dėl įvykio atsakingas asmuo“ nurodytas būtent ( - ) namo 21 butas, todėl mano, kad už šį draudiminį įvykį yra atsakingas buto savininkas E. V. Ventilis, priklausantis gyventojo aptarnavimo zonai ir yra ta riba, kuri skiria bendrąsias inžinerines sistemas nuo vartotojo (E. V.) inžinerinių sistemų. Movos, kuri įrengta E. V. inžinerinės sistemos dalyje ir yra jo atsakomybės ribose, nesandarumas nėra susijęs su karšto vandens skaitiklio keitimo darbais.
    1. Byloje nėra nei vieno įrodymo, patvirtinančio, kad butas Nr.18 buvo aplietas būtent dėl atsakovės atliktų ventilio pakeitimo darbų. Nėra duomenų, kad pratekėjimas įvyko būtent pakeisto ventilio vietoje.
    1. Atsakovė nebuvo pakviesta dalyvauti nustatant avarijos priežastis ir nedalyvavo surašant turto sunaikinimo sugadinimo aktą, nebuvo su juo supažindinta, todėl negalėjo ir negali įvertinti lokalinėje sąmatoje pateiktų darbų ir kainų pagrįstumo.

10Teismas

konstatuoja:

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

12teisiniai argumentai ir išvados

13Apeliantės (ieškovės) AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinis skundas netenkintinas

14

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė ((CPK 329 straipsnis).
  1. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) 6.1015 straipsnyje įtvirtintos subrogacijos, t. y. draudiko, išmokėjusio draudimo išmoką, teisės reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens, aiškinimo ir taikymo. Būtent subrogacija užtikrina tai, kad tiek draudėjas, tiek draudikas žalos atlyginimo santykiuose nepatirtų nei praradimų, nei nepagrįstai praturtėtų, o atsakingam už žalos padarymą asmeniui išliktų teisinė prievolė atlyginti nuostolius nukentėjusiam asmeniui (draudėjui), o po subrogacijos įvykimo – draudikui pagal jo išmokėtos draudimo išmokos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2012; 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-690-415/2015).
  1. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl draudiko subrogacijos teisės įgyvendinimo, yra išaiškinęs, kad draudikui nepakanka įrodyti vien draudimo išmokų fakto, bet būtina įrodyti ir kitas deliktinės atsakomybės sąlygas, kad atitinkamas draudimo išmokų dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais. Priešingu atveju draudiko reikalavimas negali būti tenkinamas. Išmokėdamas draudimo išmoką draudikas prisiima riziką dėl galimybės išmokėtas sumas išsiieškoti iš atsakingo už žalą asmens. Dėl to, siekdamas patirti mažiau nuostolių savo profesinėje veikloje, draudikas turi elgtis apdairiai, rūpestingai ir sąžiningai tiek draudėjo, tiek trečiųjų asmenų atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010; 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2013).
  1. Remiantis bylos duomenimis, tarp ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ (draudiko) ir trečiojo asmens E. V. (draudėjo) buvo sudaryta būsto draudimo sutartis, pagal kurią apdraustas būstas, esantis adresu ( - ), naudos gavėjas – E. V. 2015 m. spalio 4 d., dalyvaujant ieškovės atstovui ekspertui R. B. ir nukentėjusiajam asmeniui J. T., buvo sudarytas Turto sunaikinimo, sugadinimo aktas, kuriame nurodyta, jog 2015 m. spalio 4 d. pastebėjo, kad savo bute, adresu ( - ), tualeto patalpoje drėksta lubos ir sienos, apliejimo priežastis – aukščiau esančiame bute įvykusi santechninė avarija. Ieškovė apskaičiavo buto Nr. 18 savininkei padarytos žalos dydį, išmokėjo 91,38 Eur draudimo išmoką ir reiškia reikalavimą atsakovei UAB „Mažeikių butų ūkis“ kaip už žalos padarymą atsakingam asmeniui.
  1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje konstatuota, kad asmens neteisėti veiksmai užliejimo atveju turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė deliktinės atsakomybės bylose yra ta, kad kreditorius turi įrodyti žalos faktą, neteisėtus skolininko veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Žalos faktą ir priežastinį ryšį kreditorius turi įrodyti pakankamais ir patikimais įrodymais, šios civilinės atsakomybės sąlygos nepreziumuojamos. Aiškindamas įrodymų pakankamumo taisyklę kasacinis teismas yra nurodęs, kad bylą nagrinėjantis teismas išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą turi daryti tik įvertinęs įrodymų visetą ir negali apsiriboti vieno įrodymo įrodomosios reikšmės konstatavimu. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-697/2013; 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-701/2015).
  1. Iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ pateikto 2015 m. spalio 4 d. Turto sunaikinimo, sugadinimo akto matyti, kad apliejimo šaltinis – viršuje esantis trečiojo asmens E. V. butas. Tačiau ieškovė nurodo, kad kaltas šiuo atveju, ne pats trečiasis asmuo draudėjas, o atsakovė UAB „Mažeikių butų ūkis“, kuri 9 dienos iki apliejimo keitė draudėjo, trečiojo asmens E. V. bute ventilį ir ieškovės nuomone, netinkamai jį priveržė.
  1. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė privalo įrodyti tą aplinkybę, kad iš trečiojo asmens E. V. buto įvykęs užpylimas, kilo būtent dėl atsakovės UAB „Mažeikių butų ūkis“ neteisėtų veiksmų ar nerūpestingumo. Ieškovė turi įrodyti, kad žalą padaręs vanduo ištekėjo per blogai atsakovės UAB „Mažeikių butų ūkis“ darbuotojų priveržtą ventilį, o ne dėl kitų trečiojo asmens bute esančių santechninių inžinerinės sistemos gedimų. Tai, kad atsakovės UAB „Mažeikių butų ūkis“ darbuotojai atliko ventilio keitimo darbus trečiojo asmens bute, automatiškai nepatvirtina nei jų blogai ar aplaidžiai atlikto darbo dėl ko būtent pratekėjo vanduo, nei, kad vanduo pratekėjo konkrečiai naujai pakeisto ventilio vietoje ar šalia jo, fakto. Priešingai, trečiojo asmens E. V. pasirašytas darbų atlikimo aktas, patvirtina, kad darbai buvo atlikti kokybiškai, dėl jų pretenzijų per 9 dienas nepareikšta. Sutiktina su atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytais argumentais, kad nesant pateiktų įrodymų, jog pratekėjimas įvyko pakeisto ventilio vietoje, už įvykį ir padarytą žalą yra atsakingas trečiasis asmuo E. V., kaip bute esančios inžinerinės santechninės sistemos, kuri susideda ne vien iš ventilio, savininkas. Nesutiktina su ieškovės argumentu, kad atsakovė nepateikė nei vieno dokumento, patvirtinančio jos poziciją dėl kitos buto Nr. 18 užpylimo priežasties ir jos nustatytų aplinkybių, kadangi kaip minėta 11 punkte, deliktinės atsakomybės bylose neteisėtus skolininko veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos turi įrodyti kreditorius, šiuo atveju ieškovė. Taigi aptariamoje situacijoje ieškovė iš esmės savo reikalavimus remia prielaida, kurios nepagrindžia jokiais kitais įrodymais.
  1. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovė neįrodė, kad už padarytą žalą yra atsakinga atsakovė UAB „Mažeikių butų ūkis“. Tai yra ieškovė neįrodė nei atsakovės neteisėtų veiksmų, nei priežastinio ryšio, kad dėl vandens pratekėjimo iš būtent trečiajam asmeniui priklausančio buto atsiradusi turtinė žala, kurią ieškovė prašo priteisti, yra susijusi priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens – atsakovės neteisėtais veiksmais. Neįrodžius, kad už padarytą žalą yra atsakinga atsakovė UAB „Mažeikių butų ūkis“, ir esant nustatytam faktui, kad žalos padarymo šaltinis – trečiojo asmens draudėjo E. V. butas, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad, kai draudėjas ir atsakingas už žalą asmuo yra tas pats, subrogacija pagal CK 6.1015 str. 1 d. yra negalima (Lietuvos Aukščiausio teismo 2005 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-503/2005).
  1. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka, buvo apsunkinta galimybė įrodinėti ieškinyje išdėstytas aplinkybes apklausiant liudytojus. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo argumentu nesutinka. Civilinio proceso kodekso normos numato galimybę bylas dėl nedidelių sumų nagrinėti rašytinio proceso tvarka (CPK 441 str.), juo labiau, kad bylos šalys juridiniai asmenys, byloje buvo nustatytas pasirengimo rašytiniais dokumentais būdas, šalių pozicijos dėl bylos aplinkybių išdėstytos ieškinyje, atsiliepime, dublike, triplike, o ieškovė bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka, neprašė. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą rašytinio proceso tvarka, neapsunkino bylos aplinkybių įrodinėjimo ir nepažeidė civilinio proceso kodekso normų.
  1. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, įvertino į bylą pateiktus įrodymus, todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

15Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

16Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai