Byla e2A-2125-254/2017
Dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys Kauno miesto savivaldybės administracija, B. M

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Raimondo Buzelio,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės BUAB „Kauno laikas“, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Bankroto vizija“, apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-297-151/2017 pagal ieškovės BUAB „Kauno laikas“ patikslintą ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys Kauno miesto savivaldybės administracija, B. M..

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4Ginčo esmė

5Ginčas byloje kilo dėl Kauno miesto savivaldybės atsakomybės už BUAB „Kauno laikas“ skolas jos kreditoriams. Ieškovė BUAB „Kauno laikas“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Bankroto vizija“, patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės 32 788,86 Eur skolą, 6 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Patikslintą ieškinį grindė tuo, kad Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartimi BUAB „Kauno laikui“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Bankroto vizija“. Bankroto administratoriui pradėjus vykdyti jam pavestas pareigas bei 2015 m. kovo 9 d. ieškovės likvidatoriui B. M. pateikus detalizavimą apie įmonės finansinę padėtį, paaiškėjo, kad įmonės įsipareigojimai kreditoriams 39 293,61 Eur (135673,01 Lt), iš kurių įsiskolinimas VSDFV 17 142,31 Eur (59 189 Lt), o VMI –22 151,30 Eur (76 484,01 Lt), kurių didžiąją dalį yra įsipareigojusi padengti Kauno miesto savivaldybė Kauno miesto tarybos (šiuo metu Kauno miesto savivaldybės taryba) 1994 m. rugsėjo 22 d. priimtu sprendimu Nr. 61 ir Kauno miesto tarybos sprendimu Nr. 27, kuriame buvo patvirtintas įsiskolinimų sąrašas, susidaręs iki 1994 m. rugsėjo 22 d., kurį pagal Kauno miesto tarybos sprendimą Nr.61 įsipareigojo prisiimti Kauno miesto savivaldybė. Ieškovės atstovas pažymėjo, kad ieškovės skolos susidarė įmonei esant savivaldybės įstaiga, todėl ji turi padengti susidariusias skolas, nes ieškovė reorganizuota ir privatizuota buvo po įsiskolinimų susidarymo. UAB „Kauno laikas“ yra savivaldybės laikraščio „Kauno laikas“ teisių ir pareigų teisėta perėmėja, todėl Kauno miesto savivaldybė privalo padengti iki šiol nepadengtus kreditorių reikalavimus. Atsakovė Kauno miesto savivaldybė atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašė taikyti ieškinio senaties terminą, o jo netaikius, atmesti patikslintą ieškinį kaip nepagrįstą. Atsakovė pažymėjo, kad prašoma priteisti skola ieškovės atžvilgiu niekada neegzistavo ir ji negali būti siejama su ieškovės atstovo minimu 1994 m. rugsėjo 22 d. Kauno miesto tarybos sprendimu Nr. 61. Atsakovė atkreipė dėmesį į tai, kad VSDFV Kauno skyriaus kreditorinis reikalavimas yra dvigubai mažesnis, nei nurodė ieškovė, o kitų kreditorių byloje nėra. Atsakovės nuomone, ieškovė neturi reikalavimo teisės reikšti reikalavimų dėl skolų, tariamai atsiradusių dar 1994 m., kadangi ji buvo įregistruota tik 1995 m. kovo 20 d. Šiuo metu ieškovė yra uždaroji akcinė bendrovė, kurios akcininkai yra 4 fiziniai asmenys, todėl BUAB „Kauno laikas“ negali būti laikoma savivaldybės įmone. Kartu pažymi, kad iki įmonės reorganizavimo, įmonė buvo ne savivaldybės, o valstybės įmonė, kuri dar 1995 m. yra išregistruota iš juridinių asmenų registro. Atsakovė nėra pripažinusi ieškovės atžvilgiu jokių juridinių faktų ir tai negali būti tinkamas ieškinio pagrindas atitinkamam reikalavimui reikšti, o nesant teisėto ieškinio pagrindo, jis atmestinas kaip nepagrįstas. Pažymėjo, kad ieškovė neginčija jokių sandorių, o bando išieškoti tariamas skolas, kurioms taikytinas senaties terminas.

6Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno apylinkės teismas 2017 m. birželio 19 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad likviduojamai UAB „Kauno laikas“ Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1337-260/2015 iškelta bankroto byla, administratore paskirta UAB „Bankroto vizija“. Iš byloje pateiktų duomenų teismas nustatė, kad Kauno miesto taryba 1994 m. gegužės 26 d. sprendimu Nr. 37 „Dėl laikraščio „Kauno laikas“ steigėjo ir leidėjo teisių“ nusprendė perduoti Valstybinės įmonės Kauno savivaldybės laikraščio „Kauno laikas“ redaktorių valdybai laikraščio „Kauno laikas“ steigėjo ir leidėjo teises bei įpareigojo miesto valdybą: 1) patikslinti Valstybinės įmonės Kauno savivaldybės laikraščio „Kauno laikas“ įstatus bei 2) spręsti valstybinio turto, kuriuo naudojasi Valstybinė įmonė Kauno savivaldybės laikraštis „Kauno laikas“, tolesnio panaudojimo klausimus. Kauno miesto taryba 1994 m. rugsėjo 22 d. sprendimu Nr. 61 „Dėl VĮ Kauno miesto savivaldybės laikraščio „Kauno laikas“ leidybinės veiklos atnaujinimo“ nusprendė įpareigoti miesto Valdybą: 1) pareikšti ieškinį teisme dėl buvusios „Kauno laiko“ administracijos sudarytų neteisėtų valiutinių sandorių pripažinimo negaliojančiais; 2) prisiimti turtinę atsakomybę už pagrįstas valstybinės įmonės „Kauno laikas“ skolas, padarytus iki š. m. (1994 m.) rugsėjo 22 d.; 3) skirti lėšų laikraščio „Kauno laikas“ leidybai atnaujinti; 4) perduoti prokuratūrai Kontrolės tarnybos ir Finansų skyriaus 1993-1994 metais atliktų patikrinimų valstybinėje įmonėje Kauno miesto savivaldybės laikraštis „Kauno laikas“ medžiagą. LR Kauno miesto valdybos Rejestro tarnyba 1995 m. kovo 20 d. Rejestro tvarkytojo įsakymu Nr. 187 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės ir jos įstatų įregistravimo (įtraukimo į rejestrą) ir savivaldybės valstybinės įmonės išregistravimo“ Nutarė 1) įregistruoti uždarąją akcinę bendrovę „Kauno laikas“ (E. Ožeškienės g. 7) privatizavus Kauno savivaldybės laikraštį „Kauno laikas“. Registr. Nr. AB 95-195, kodas 3441374; 2) išregistruoti Kauno savivaldybės laikraštį „Kauno laikas“ (E. Ožeškienės g. 7), įregistruotą 1991 m. kovo 12 d. mero potvarkiu Nr. 388. Registr. Nr. VĮ 91-119, kodas 3265215. UAB „Kauno laikas“ 1995 m. balandžio 3 d. raštu Nr. 27 Valstybinei ir mokesčių inspekcijai ir Socialinio draudimo valdybai nurodė, kad UAB „Kauno laikas“ yra reorganizuota iš VĮ savivaldybės laikraštis „Kauno laikas“ ir yra įsipareigojimų, atsiradusių po 1994 m. rugsėjo 22 d., perėmėja. Kartu nurodė, kad ankstesnius VĮ Kauno savivaldybės laikraštis „Kauno laikas“ įsipareigojimus Kauno miesto tarybos 1994 m. rugsėjo 22 d. sprendimu Nr. 61 yra prisiėmusi miesto valdyba ir prašė skolas, padarytas iki 1994 m. rugsėjo 22 d. išjungti iš UAB „Kauno laikas“ balanso. Vadovaudamasis nustatytomis aplinkybėmis, teismas konstatavo, kad atsakovė niekada nebuvo įsipareigojusi prisiimti UAB „Kauno laikas“ skolų. Pagal byloje pateiktus dokumentus skoliniai įsipareigojimai buvo prisiimti už pagrįstas valstybinės įmonės Kauno savivaldybės laikraščio „Kauno laikas“ skolas. Teismas pažymėjo, kad 1995 m. kovo 8 d. VĮ Kauno miesto savivaldybės laikraščio „Kauno laikas“ redakcijai priklausančio turto perdavimo–priėmimo aktu visas redakcijai priklausantis turtas pagal įmonės balansą 1995 m. vasario 1 d. perduotas UAB „Kauno laikas“. Todėl teismas sprendė, kad visas turtas, tame tarpe ir likusieji po 1994 m. rugsėjo 22 d. skoliniai įsipareigojimai, buvo perduoti UAB „Kauno laikas“ be jokių atsakovės įsipareigojimų. Skoliniai įsipareigojimai atsiradę po 1994 m. rugsėjo 22 d. yra dėl UAB „Kauno laikas“ įmonės veiklos, o ne dėl atsakovės kokių nors įsipareigojimų. Tokiu būdu teismas ieškovės ieškinį atmetė kaip nepagrįstą, tuo pačiu sprendė, kad ieškinio senaties taikymas šiuo atveju yra neaktualus, nes ieškinio senatis taikytina tik esant pagrįstam reikalavimui – pažeistai teisei, ko šiuo atveju teismas nenustatė (CK 1.124 straipsnis).

8Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9Apeliaciniu skundu ieškovės BUAB „Kauno laikas“ bankroto administratorius prašo teismo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. sprendimą ir išspręsti ginčo klausimą iš esmės – priteisti ieškovei iš atsakovės 32 788,86 Eur skolą, 6 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais: Teismo sprendimas priimtas neįvertinus visų byloje surinktų įrodymų bei iš esmės klaidingai įvertinus tarp šalių susiklosčiusius santykius. Apeliantės nuomone, teismas klaidingai konstatavo, kad atsakovė niekuomet nebuvo sutikusi prisiimti apeliantės įsipareigojimų. Pažymi, kad ieškovę ir atsakovę sieją santykiai turi būti kvalifikuojami kaip reorganizavimo procedūros metu perėjusių teisių ir pareigų vykdymas, o ne siekis prisiimti skolinius įsipareigojimus. Todėl Kauno apylinkės teismo vertinimas nukrypo tiek nuo teisės aktų reikalavimų, tiek nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-420/2009). Šiuo atveju VĮ Kauno miesto savivaldybės laikraštis „Kauno laikas“, kuris buvo reorganizuotas į UAB „Kauno laikas“, perėmė skolinius reorganizuoto juridinio asmens įsipareigojimus kreditoriams ir yra atsakingas už jų vykdymą, taigi privalo sumokėti skolą. Skolinių įsipareigojimų perėmimą patvirtina Kauno miesto tarybos 1994 m. rugsėjo 22 d. priimtas sprendimas Nr. 61, kuriuo susidariusį įsiskolinimą turi padengti Kauno miesto savivaldybė, kuri neginčija, jog yra Kauno miesto valdybos teisių perėmėja. Apeliantės nuomone, atsakovei nepadengus prisiimtų įsipareigojimų, yra pažeidžiamas viešasis interesas, kadangi ieškovės likvidavimas yra nukeliamas neapibrėžtam laikotarpiui, tokiu būdu yra pažeidžiamos kreditorių teisės bei teisėti lūkesčiai. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Kauno miesto savivaldybė prašo teismo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais: Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas klaidingai vertino tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius. Atsakovė pažymi, kad kreditorinis reikalavimas yra reiškiamas VSDFV Kauno skyriaus, kuris yra dvigubai mažesnis nei reiškiamas reikalavimas, kitų kreditorių byloje nėra. Be to, ieškovė neturi reikalavimo teisės reikšti reikalavimų dėl skolų, tariamai atsiradusių dar 1994 m., kadangi buvo įregistruota tik 1995 m. kovo 20 d. Apeliantė nepagrindė kreditorinių įsipareigojimų, atsiradusių po 1994 m. rugsėjo 22 d., todėl teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad visas turtas, tame tarpe ir likusieji po 1994 m. rugsėjo 22 d. skoliniai įsipareigojimai, buvo perduoti UAB „Kauno laikas“ be jokių atsakovės įsipareigojimų. Atsakovė pažymi ir tai, kad net jei 1994 m. rugsėjo 22 d. Kauno miesto tarybos sprendimo Nr. 61 2 punkto nuostatą - “įpareigoti miesto valdybą prisiimti turtinę atsakomybę už pagrįstus valstybinės įmonės ,,Kauno laikas“ įsiskolinimus, padarytus iki š. m. rugsėjo 22 d.“ - laikyti, skolos perkėlimu, tokiu atveju Sodra, kaip vienintelis likęs kreditorius turėtų reikšti reikalavimą tiesiogiai atsakovei, kadangi tokiu atveju ieškovė šią reikalavimo teisę prarado dar 1994 m. be to, net jei šie įsipareigojimai ir buvo prisiimti Kauno miesto valdybos, jie privalėjo būti pagrįsti. Atsakovės nuomone, byloje esančio 1995 m. balandžio 3 d. UAB „Kauno laikas“ rašto, adresuoto VMI ir Socialinio draudimo valdybai, kopija negali būti laikoma tinkamu pagrindimu. Priešingai, jame nurodoma, kad tam tikri įsiskolinimai yra „išjungiami“ iš UAB „Kauno laikas“ balanso. Todėl šių įsiskolinimų nesant UAB „Kauno laikas“ balanse, nėra pagrindo kildinti kreditorinių reikalavimų šių įsiskolinimų pagrindu. Atsakovės nuomone, teismas teisingai pažymėjo, kad skoliniai įsipareigojimai, atsiradę po 1994 m. rugsėjo 22 d. yra iš UAB „Kauno laikas“ įmonės veiklos, o ne dėl atsakovės kokių nors įsipareigojimų neįvykdymo. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad UAB „Kauno laikas“ skoliniai įsipareigojimai buvo prisiimti atsakovės, kuri yra Kauno miesto valdybos teisių perėmėja, kuri jai perleistus įsipareigojimus kreditoriams prisiėmė Kauno miesto taryba 1994 m. rugsėjo 22 d. priimtu sprendimu Nr. 61, o atsakovė Kauno miesto savivaldybė neginčija fakto, jog yra Kauno miesto valdybos teisių perėmėja. Atsakovė neigia, kad būtų pripažinusi juridinius faktus, susijusius su ieškove. Ieškovės įstatuose (1 punktas) aiškiai nurodyta, kad „bendrovė reorganizuota iš VĮ Kauno savivaldybės laikraštis „Kauno laikas“ ir yra teisių bei įsipareigojimų, atsiradusių po 1994 m. rugsėjo 22 d., perėmėja“. Nors apeliantė teigia, kad minėtus įsipareigojimus Kauno miesto taryba prisiėmė padengti, kadangi pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, savivaldybė buvo subsidiariai atsakinga už savo įmonių įsiskolinimus ir atsakė pilna apimtimi, be jokių apribojimų, tačiau atsakovė pažymi, kad „tuometinis teisinis reglamentavimas“ yra susijęs su savivaldybės įmonėmis, tuo tarpu ieškovė yra uždaroji akcinė bendrovė, taigi BUAB „Kauno laikas“ niekaip negali būti laikomas savivaldybės įmone. Todėl apeliantės minimas teisinis reglamentavimas šiuo atveju negali būti taikomas. Atsakovė pažymi, kad skolos perkėlimo iniciatyva gali kilti tiek iš skolininko, tiek iš kreditoriaus, tiek iš trečiojo asmens (CK 6.50, 6.115, 6.116 straipsniai), tačiau bet kuriuo atveju skolos perkėlimas galimas tik esant kreditoriaus sutikimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-44/2011; 2010 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2010; 2012 m. liepos 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-357/2012; 2013 m. kovo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2013; kt.). Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių esamus ir pagrįstus iki 1994 m. rugsėjo 22 d. atsiradusius įsipareigojimus. Pažymi, kad šiai dienai bankroto byloje yra tik vienas kreditorius, kuris savo reikalavimą kildina nuo 1997 m. susikaupusiais įsiskolinimais, kas rodo, kad vienintelis kreditorius neskaičiuoja skolos nuo 1993-1994 metų. Nepagrįstas apeliacinio skundo reikalavimas priteisti 6 procentų dydžio palūkanas, kadangi ieškinio reikalavimas nėra pagrįstas, tuo labiau, kad ieškovės atstovas minėtą reikalavimą kildina iš administracinio akto, o ne iš kokio nors sandorio. Todėl teismas pagrįstai netenkino minėto reikalavimo. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas dėl viešojo intereso pažeidimo. Pažymi, kad atsakovė nėra atlikusi neteisėtų veiksmų; kreditoriai savo tariamai pažeistų teisių negynė patys jau daugiau nei 20 metų; neproporcingai dideli nuostoliai kaupiasi ne dėl atsakovo, o dėl pačios įmonės kaltės, nes nei jos vadovai, nei akcininkai, nei likvidatorius nesiėmė aktyvių veiksmų nuostoliams mažinti. Atsakovės nuomone, pats ieškinio reikalavimas ne tik, kad neturi teisinio pagrindo, bet ir prieštarauja viešai tvarkai ir gerai moralei. Atsakovė pažymi, kad nors teismas sprendė, jog ieškinio senaties taikymas yra neaktualus, nes ieškinio senatis taikytina tik esant pagrįstam reikalavimui – pažeistai teisei, kurios pažeidimo teismas nenustatė šioje byloje, tačiau apeliantei prašant apeliacinės instancijos teismo tenkinti jo ieškinį, atsakovės nuomone senaties instituto taikymas šioje byloje yra esminis, kadangi faktinės aplinkybės, kuriomis remiamasi byloje, yra įvykę daugiau nei prieš 20 metų, daugumos dokumentų saugojimo terminai yra pasibaigę, liudytojų, galinčių paaiškinti rūpimas aplinkybes taip pat nenustatyta arba jie tiksliai aplinkybių neprisimena ir paaiškinti negali. Teisinis reglamentavimas ginčo santykių iš esmės yra pasikeitęs.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų ir neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų pirmosios instancijos teismas nenustatė. Kauno miesto valdybos rejestro tvarkytojo 1995 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 187 į rejestrą buvo įregistruota UAB „Kauno laikas“, privatizavus VĮ Kauno savivaldybės laikraštį „Kauno laikas“, o pastaroji iš rejestro išregistruota. Pagal šį įsakymą nustatytina, kad VĮ Kauno savivaldybės laikraštis „Kauno laikas“ į rejestrą buvo įregistruota 1991 m. kovo 12 d. mero potvarkiu Nr. 388 (rejestro Nr. VĮ 91-119, kodas 3265215) (1 t. b. l. 12). Iš šių teisiškai reikšmingų faktų daroma išvada, kad Kauno savivaldybės laikraštis „Kauno laikas“ buvo privatizuotas LR Vyriausybės 1994 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. 571 „Dėl periodinių leidinių (laikraščių, žurnalų) leidyklų, periodinių leidinių redakcijų, kurios nuomoja (ar kitaip teisėtai faktiškai naudoja) valstybinio reguliavimo sričiai priskirtas patalpas, valstybei priklausančio turto privatizavimo“ pagrindu pagal Valstybinio turto privatizavimo įstatymą. O tai reiškia, kad VĮ Kauno savivaldybės laikraštis „Kauno laikas“ nustojo egzistavęs (1964 m. CK 37 straipsnis). Tuo pačiu Kauno miesto valdybos rejestro tvarkytojo 1995 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 187 buvo įregistruoti ieškovės UAB „Kauno laikas“ įstatai (1 t. b. l. 79). Šių įstatų 1 punkto antrojoje pastraipoje yra nurodyta, kad bendrovė reorganizuota iš VĮ privatizavus Kauno savivaldybės laikraštį „Kauno laikas“ ir yra teisių bei įsipareigojimų, atsiradusių po 1994 m. rugsėjo 22 d. perėmėja. Jos įstatinį kapitalą sudarė 89 proc. privataus ir 11 proc. valstybinio akcinio kapitalo (įstatų 11 punktas). Dar iki UAB „Kauno laikas“ įregistravimo rejestre, Kauno miesto Taryba 1994 m. rugsėjo 22 d. sprendimo Nr. 61 (1 t., b. l. 15) 2 punktu įpareigojo miesto valdybą prisiimti turtinę atsakomybę už pagrįstas valstybinės įmonės „Kauno laikas“ skolas, padarytas iki 1994 m. rugsėjo 22 d. Šiuo sprendimu taip pat buvo nuspręsta pareikšti ieškinius teisme, skirti lėšų laikraščio „Kauno laikas“ leidybai atnaujinti, perduoti prokuratūrai Kontrolės tarnybos ir Finansų skyriaus 1993-1994 m. atliktų patikrinimų medžiagą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šio ginčo atveju ieškovė turėjo įrodyti, kad atsakovė realiai perėmė VĮ Kauno savivaldybės laikraščio „Kauno laikas“ pagrįstus įsipareigojimus kreditoriams, atsiradusius iki 1994 m. rugsėjo 22 d. ir ar turi pareigą atsakyti pagal UAB „Kauno diena“ neįvykdytus įsipareigojimus kreditoriams (CPK 12, 178 straipsnis). Apeliantas ieškinį grindžia UAB „Kauno laikas“ 1995 m. balandžio 3 d. raštu Nr. 3 Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Socialinio draudimo valdybai, kuriame yra nurodyta šios įmonės skolos: pajamų mokesčio (15 492,15 Lt), socialinio draudimo (20702,73 Lt), darbo užmokesčio (28 982,10 Lt), finansinės (47 641,00 Lt) ir kitos skolos (395,73 Lt), atsiradusios iki 1994 m. rugsėjo 22 d., kurios bendrai sudaro ieškinio sumą – 32 788,86 Eur (113 213,71 Lt) (1 t., b. l. 13). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo raštu Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Socialinio draudimo valdybos buvo prašoma išjungti iš ieškovės balanso jame nurodytas skolas, kas reiškia, kad šiame rašte paminėti įsipareigojimai buvo apskaitomi ieškovės balanse po valstybinės įmonės išregistravimo. Atsakovė, atsikirsdama į ieškinį nurodė, kad atsakovės skola ieškovės atžvilgiu niekada neegzistavo, jokiu teisiniu pagrindu nebuvo atsiradusi ir ji niekaip negali būti siejama su ieškovės atstovo minimu 1994 m. rugsėjo 22 d. Kauno miesto tarybos sprendimu Nr. 61. Teisėjų kolegija su šiais argumentais sutinka, nes ieškovė neįrodė, jog atsakovė yra atsakinga už naujai rejestre įregistruotos UAB „Kauno laikas“ įsipareigojimus kreditoriams. Į bylą buvo pateiktas 1995 m. kovo 8 d. VĮ Kauno savivaldybės laikraščio „Kauno laikas“ turto perdavimo–priėmimo UAB „Kauno laikas“ aktas, kuris surašytas vadovaujantis nutarties 12 punkte paminėto LR Vyriausybės 1994 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. 571 pagrindu. Šiuo aktu buvo perduotas valstybinės įmonės turtas ir įsipareigojimai pagal 1995 m. vasario 1 d. sudarytą įmonės balansą jos teisių perėmėjai UAB „Kauno laikas“ (1 t., b. l. 87-88). Šiame akte nėra išskirti valstybinės įmonės įsipareigojimai konkretiems kreditoriams, kurie atsirado iki 1994 m. rugsėjo 22 d. Bet šiame akte nurodytus ieškovės įsipareigojimus lyginant su jos 1995 m. balandžio 3 d. rašte Nr. 3 Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Socialinio draudimo valdybai nurodytais įsipareigojimais, galima padaryti išvadą, kad visi valstybės įmonės įsipareigojimai šiuo aktu buvo perduoti UAB „Kauno laikas“ ir apskaityti jos balanse. Tokią išvadą taip pat pagrindžia byloje esanti 2015 m. kovo 9 d. bendrovės likvidatoriaus surašyta pažyma (1 t. b. l. 9-10) apie bendrovę ir jos dokumentų perdavimą ieškovės bankroto administratoriui. Pažymoje nurodyta, kad skolų darbuotojams nėra, tačiau bendrovė turi 135 673,01 Lt kreditorinį įsiskolinimą. Taip pat joje išdėstyta likvidatoriaus nuomonė apie tai, kad šias skolas turi apmokėti Kauno miesto savivaldybė, vykdydama 1994 m. rugsėjo 22 d. Kauno miesto tarybos sprendimą Nr. 61. Tačiau ši bendrovės likvidatoriaus nuomonė negali būti pagrindu, ieškovės įsipareigojimus kreditoriams perkelti atsakovei. Teisėjų kolegija pažymi, kad 1994 m. rugsėjo 22 d. sprendime Nr. 61 nebuvo nurodyta VĮ Kauno savivaldybės laikraščio „Kauno laikas“ įsipareigojimų dydis, nebuvo nurodyta nei kam, nei kokiu pagrindu šie įsipareigojimai atsirado, nei iki kada sprendimą turi įvykdyti. Tačiau sprendime buvo akcentuojamas įpareigojimas Kauno m. valdybai prisiimti turtinę atsakomybę už ne bet kokius, o tik už pagrįstus valstybinės įmonės įsipareigojimus. Byloje nebuvo pateikta jokių duomenų apie tai, kad atsakovė būtų pripažinusi kokius nors valstybinės įmonės įsipareigojimus pagrįstais bei prisiėmusi dėl jų atsakomybę. Taip pat nėra duomenų apie tai, kad skolos perkėlimas buvo atliktas tuo metu galiojusių teisės normų, reglamentuojančių skolos perkėlimą, nustatyta tvarka (1964 m. CK 242 straipsnio 1 dalis, 243 straipsnis). Pagal UAB „Kauno laikas“ 1995 m. balandžio 3 d. raštą Nr. 3 Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Socialinio draudimo valdybai galima būtų spręsti, kad ieškovė pranešė šioms kreditorėms apie skolos perkėlimą administraciniu aktu – 1994 m. rugsėjo 22 d. sprendimu Nr. 61. Tačiau į bylą nėra pateikta duomenų, kad šios kreditorės raštu būtų išreiškusios sutikimą su skolos perkėlimu ar savo skolininke laikiusios atsakovę, o ne ieškovę. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi kasacinio teismo išaiškinimais, sprendžiant dėl reorganizuoto juridinio asmens turtinių teisių ir pareigų perėjimo. Remiantis formuojama kasacinio teismo praktika ginčuose, susijusiuose su reorganizavimo būdu pagal Lietuvos Respublikos valstybinio turto privatizavimo įstatymą, reorganizuojamos įmonės teisių ir pareigų perdavimo, konstatavo, kad atsižvelgiant į civiliniuose santykiuose dalyvaujančių subjektų lygiateisiškumo principą (CK 2.76 str.), CK normų, nustatančių, kad skolininko pakeitimui reikalingas kreditoriaus sutikimas, imperatyvumą, žemesnės galios teisės aktų subordinavimo įstatymams principą, kreditoriaus teisių apsauga neturėtų būti siaurinama dėl to, jog sprendimas perkelti skolą išreikštas ne esamo skolininko ir skolos perėmėjo susitarimu, o vykdomosios valdžios institucijos aktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2014). Nagrinėjamo ginčo atveju, jeigu ieškovė laikosi nuomonės, kad įsipareigojimai buvo perkelti atsakovei šio administracinio akto pagrindu, tai ji turėjo byloje įrodyti, kad visiems kreditoriams buvo pranešta apie skolos perkėlimą ir gautas jų sutikimas ( 1964 m. CK 242 straipsnis). Tačiau tokių rašytinių duomenų byloje nėra, todėl negalima konstatuoti, kad įvyko skolos perkėlimas. Ieškovės atstovas 2017 m. balandžio 27 d. teismo posėdyje, po baigiamųjų kalbų, pasinaudojęs replikos teise (garso įrašas 47:30 – 48:15), nurodė, kad tai, jog 1994 m. rugsėjo 22 d. sprendime Nr. 61 nebuvo nurodytas pagrįstų įsipareigojimų dydis, kaltę turi prisiimti sprendimą priėmusi institucija, todėl jis sprendė, kad visas ieškovės skolas reikia laikyti pagrįstomis, susidariusiomis iki šio sprendimo priėmimo, kurias turi padengti atsakovė. Tokia ieškovės atstovo pozicija neatitinka įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų nuostatų ir formuojamos kasacinio teismo praktikos. Įrodinėjimo pareiga pagal CPK įtvirtintas įrodinėjimo pareigos ir jų paskirstymo taisykles tenka tam, kas teigia – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – atsikirtimų faktinį pagrindą, kita vertus, kai kuriose civilinėse bylose materialiosios teisės normos nustato kitokį įrodinėjimo pareigų paskirstymą ir jose nurodoma, kuri šalis ir ką konkrečiai turi įrodyti (CPK 176–185 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43-916/2017 ir kt.). Nagrinėjamu atveju, remiantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle, ieškovė turėjo įrodyti, kad atsakovė turi 32 788,86 Eur prievolę ieškovei. Aptarti bylos duomenys, kuriais ieškovė grindė savo ieškinį, ir teisėjų kolegijos nutartyje nurodyti argumentai dėl šių duomenų vertinimo, suponuoja išvadą, kad atsakovė neperėmė valstybinės įmonės įsipareigojimų, nes jie 1995 m. kovo 8 d. VĮ Kauno savivaldybės laikraščio „Kauno laikas“ turto perdavimo–priėmimo aktu buvo perduoti UAB „Kauno laikas“ (CPK 12, 178 straipsniai) ir tik ši bendrovė yra atsakinga pagal prievoles kreditoriams, šiuo atveju tiems, kurie pareiškė ieškovei kreditorinį reikalavimą, kuris tenkintinas bankroto procedūrų metu. Dėl ieškovės kreditorių BUAB „Kauno laikas“ bankroto byloje pažymėtina, kad yra patvirtintas tik vienas 17 142,32 Eur kreditorinis reikalavimas, kurį pareiškė VSDFV Kauno skyrius, pagal kurio pareiškimą ir buvo iškelta ieškovei bankroto byla. Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartyje konstatuota, kad pareiškėja prašo iškelti bankroto bylą atsakovei, nes ši bendrovė nuo 1997 10 14 nemoka priskaičiuotų socialinio draudimo įmokų, tokių įmokų įsiskolinimas yra 20697 Lt, be to atsakovei priskaičiuota 38492 Lt delspinigių. Šios pareiškėjos kreditorinio reikalavimo patvirtinimas bankroto byloje reiškia tai, kad prievoliniai teisiniai santykiai yra susiklostę būtent tarp ieškovės ir kreditorės. Teisėjų kolegija pažymi, kad net laikant, kad Kauno miesto Taryba 1994 m. rugsėjo 22 d. sprendimo Nr. 61 (1 t., b. l. 15) 2 punkto pagrindu valstybinės įmonės įsipareigojimai perėjo atsakovei, tai dėl jų įvykdymo reikalavimo teisę į atsakovę turėtų ne ieškovė, o kreditorius, kuris davė sutikimą raštu, kad valstybinės įmonės skola būtų perkelta atsakovei – prievolėje pasikeistų skolininkas. Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo sprendimui, kad BUAB „Kauno laikas“ 39 293,61 Eur reikalavimas atsakovei, pareikštas Kauno miesto savivaldybės 1994-09-22 sprendimo Nr. 61 pagrindu, yra nepagrįstas ir neįrodytas, nes atsakovei net ir prisiėmus valstybinės įmonės įsipareigojimus kreditoriams, ieškovė būtų netinkamas ieškovas reikšti reikalavimą atsakovės kreditoriaus interesais. Apeliantė savo argumentus dėl materialinių teisių ir pareigų perėjimo grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartyje suformuota teisės aiškinimo ir taikymo praktika. Tačiau ja remtis nėra pagrindo, kuomet nagrinėjama byla ir byla, kurioje suformuluotos teisės aiškinimo ir taikymo taisyklės, nėra panašios. Kasacine tvarka išnagrinėtoje byloje buvo kilęs ginčas dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių skolininko pakeitimo klausimą ir jo teisių perėmimą jam mirus (CPK 596 straipsnis), bei materialiosios teisės normų, reglamentuojančių palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką (CK 5.63 straipsnis), aiškinimo ir taikymo. O dėl Lietuvos apeliacinio teismo nutarčių, nurodytų apeliaciniame skunde, apeliantui akcentuojant jose nurodytas reorganizavimo ir likvidavimo sampratas ir jų skirtumus, juridinio asmens likvidavimo galimybes, teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes galutiniam teisiniam ginčo sprendimui tai neturi įtakos. Dėl ieškovės įsteigimo, privatizuojant valstybinę įmonę, yra pasisakyta šios nutarties 12 punkte. Pažymėtina, kad reorganizavimas įvyko ne AB įstatymo pagrindu, o pagal Valstybinio turto privatizavimo įstatymą, kuriuo apeliantas savo argumentų negrindė. Apeliantė akcentuoja viešąjį interesą nagrinėjamoje byloje. Ieškovė deklaruoja ieškinį pareiškusi tiek bendrovės, tiek jos kreditorių interesais, kuomet teismas gali būti aktyvus ir rinkti įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-22/2010). Tačiau kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 18 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-56/2015; 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-369/2009 ir kt.).Taigi teismas, tokio pobūdžio bylose turėdamas teisę ex officio rinkti įrodymus, yra saistomas šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principų bei įrodymų sąsajumo taisyklių. Teismo teisė savo iniciatyva rinkti įrodymus gali būti tinkamai įgyvendinta tik kai bankrutuojančios įmonės administratorius iš esmės įvykdo pareikštų reikalavimų pagrįstumo įrodinėjimo pareigą, bendra tvarka jam nustatytą CPK 178 straipsnyje. Kaip jau minėta pirmiau, tokios pareigos ieškovė neįvykdė. Todėl apeliantės argumentai dėl viešojo intereso neduoda pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą laikyti neteisingu. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad nors teismas sprendė, jog ieškinio senaties taikymas yra neaktualus, nes ieškinio senatis taikytina tik esant pagrįstam reikalavimui – pažeistai teisei, kurios pažeidimo teismas nenustatė šioje byloje, tačiau apeliantei prašant apeliacinės instancijos teismo tenkinti jos ieškinį, atsakovės nuomone senaties instituto taikymas šioje byloje yra esminis, kadangi faktinės aplinkybės, kuriomis remiamasi byloje, yra įvykę daugiau nei prieš 20 metų, daugumos dokumentų saugojimo terminai yra pasibaigę, liudytojų, galinčių paaiškinti rūpimas aplinkybes taip pat nenustatyta arba jie tiksliai aplinkybių neprisimena ir paaiškinti negali. Teisinis reglamentavimas ginčo santykių iš esmės yra pasikeitęs. Teisėjų kolegija sutinka, kad ieškovė savo ieškinį grindė administraciniu aktu, kuris buvo priimtas ir, jos nuomone, sudarantis pagrindą ieškinį tenkinti visiškai, 1994 m. rugsėjo 22 d., t. y. daugiau negu prieš 20 metų. Tačiau ieškinio senatis taikoma reikalavimui apginti pažeistą teisę (CK 1.126 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad nenustačius pažeistos teisės, senaties taikymo klausimas šioje byloje neaktualus, t. y. senaties terminas net neprasidėjo (CK 1.124 straipsnis).

13Dėl bylos baigties Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti teisėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

14Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

15Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

16Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai