Byla A2-1778-920/2019
Dėl pažeistų teisių

1Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Linas Baublys,

2sekretoriaujant Einorui Šimaičiui,

3dalyvaujant ieškovo UAB Prostafus vadovui Tautvydui Tamošiūnui, atstovei advokatei Rasai Gradauskienei,

4atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos atstovei G. G.,

5viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB Prostafus ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretieji asmenys Kauno miesto savivaldybės administracija J. A., R. P., dėl pažeistų teisių.

6Teismas

Nustatė

7I.

8Ieškovų reikalavimų ir atsikirtimų santrauka

91.

10Ieškovė UAB „Prostafus“ 2016 m. liepos 7 d. pateikė teismui ieškinį, kuriame prašė panaikinti atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno skyriaus 2016 m. vasario 22 d. sprendimą Nr. 8SD - 977 (14.8.7), panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. gegužės 24 d. sprendimą Nr. Nr. ISD-1637-(8.2) ir įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos sudaryti su ieškove UAB „Prostafus“ valstybinės žemės sklypų Kauno m., V.Krėvės pr. 108, Pasimatymo aklg. Nr. 4, Nr. 6, Nr. 8, Nr.14, Nr. 18, Nr. 20, Nr. 24, Nr. 30 ir Nr. 32 nuomos sutartis.

11II.

12Atsakovo reikalavimų ir atsikirtimų santrauka.

132.

14Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinio netenkinti.

15III.

16Trečiųjų asmenų reikalavimų ir atsikirtimų santrauka.

173.

18Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį nurodė, kad neprieštaraus dėl jo tenkinimo.

194.

20Tretieji asmenys J. A., R. P. nurodė, kad ginčo esmė jiems žinoma, prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.

21Teismas

konstatuoja:

22IV.

23Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24Ieškinys tenkinamas.

255.

26Bylos medžiaga nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 28 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-18861-713/2016, ieškinį patenkino: 1) panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno skyriaus 2016 m. vasario 22 d. sprendimą Nr. 8SD - 977 (14.8.7); 2) panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. gegužės 24 d. sprendimą Nr. Nr. ISD-1637-(8.2); 3) Įpareigojo Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos sudaryti su ieškove UAB „Prostafus“ valstybinės žemės sklypų, esančių Kauno mieste, Pasimatymo aklg. Nr. 4 (buv. V. Krėvės 108B, Kaunas), Pasimatymo aklg. Nr. 6 (buv. V. Krėvės pr. 108C, Kaune), Pasimatymo aklg. Nr. 8 (buv. V. Krėvės pr. 108D, Kaunas), Pasimatymo aklg. Nr. 14 (buvęs V. Krėvės pr. 108G, Kaunas), Pasimatymo aklg. Nr. 18 (buvęs V. Krėvės per. 108J, Kaunas), Pasimatymo aklg. Nr. 20 (buvęs V. Krėvės per. 108K, Kaunas), Pasimatymo aklg. Nr. 24 (buvęs V. Krėvės pr. 108M, Kaunas), Pasimatymo aklg. Nr. 30 (buvęs V. Krėvės pr. 108R, Kaunas), Pasimatymo aklg. Nr. 32 (buvęs V. Krėvės pr. 108T, Kaunas), Kaune, ilgalaikės nuomos sutartis.

276.

28Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2A-1016-390/2017 pagal atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą, 2017 m. birželio 16 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 28 d. sprendimą paliko nepakeistą.

297.

30Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą Nr.3K-3-133-219/2018 pagal atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos kasacinį skundą, 2018 m. balandžio 9 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 16 d. nutartį bei Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 28 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmesti.

318.

32Ieškovė UAB „Prostafus“ 2018 m. liepos 3 d. pateikė Kauno apylinkės teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo.

339.

34Kauno apylinkės teismas 2018 m. spalio 1 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą Lietuvos Aukščiausiojo teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-219/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Prostafus“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl pažeistų teisių gynimo, trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija.

3510.

36Kauno apygardos teismas 2018 m. lapkričio 27 d. nutartimi pareiškėjos ieškovės UAB „Prostafus“ prašymą patenkino ir atnaujino procesą civilinėje byloje Nr.2-18861-713/2016 pagal ieškovės UAB „Prostafus“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija, dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

37Dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

3811.

39Bylos medžiaga nustatyta, kad Kauno miesto valdyba 1992 m. birželio 5 d. potvarkiu uždarajai akcinei bendrovei „Pop centras“ suteikė iki 15000:kv. m. žemės sklypą, esantį V. Krėvės pr. 108, Kaune. Kauno miesto valdyba 1994-07-29 valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimi 99 metams žemės sklypą išnuomojo UAB „Pop centras“. Žemės sklypas 1994-09-06 buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (Nr. 19/2353-1) ( 1 t., 60- 61, 108-118 b.l.). Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2004-03-08 išdavė statybos leidimą Nr. NS 85-66 koncertų ir sporto salės su pagalbiniais statiniais statybai, kuris galiojo iki 2012-10-15 (3 t., 79 b.l.). 2015-04-28 išduotas leidimas vieno buto gyvenamųjų namų V. Krėvės pr. Kaune, statybai neterminuotam laikui. (1 t., 17-19 b.l.). Byloje nėra duomenų, kad leidimas būtų panaikintas. 2010-04-12 sutartimi UAB „Pop centras“ pardavė UAB „Prostafus“ 1/100 pastato - koncertų ir sporto salę (unikalus Nr. 1900-2089-8012), esančią V.Krėvės pr. 108, Kaune. Pasikeitus savininkams, Žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2011 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-751 „Dėl valstybinės žemės sklypo V. Krėvės pr. 108 (registro Nr. 19/2353) kadastro duomenų patikslinimo ir 1994 m. liepos 29 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties pakeitimo (Kauno m.)“ pakeitė Žemės sklypo nuomos Sutartį, sudarytą su UAB „Pop centras‘ (nuomos teisių perėmėja - UAB „Prostafus"). Ši sutartis buvo pakeista 2011 m. liepos 28 d. susitarimu Nr. 8SŽN-169 ir žemės sklypas buvo išnuomotas UAB „Prostafus“ iki 2093 m. liepos 28 d. (1 t., 62-64 b.l.). Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2014 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. A-1973 „Dėl žemės sklypo V.Krėvės pr. 108, Kaune, naudojimo būdo pakeitimo“ pakeitė pagrindinę naudojimo paskirtį - į „kita“, naudojimo būdai - „vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos (apie 47 proc.) ir komercinės paskirties objektų teritorijos“ (apie 53 proc.) - 1 t., 105-106 b.l. 2014-09-19 UAB „Prostafus“ kreipėsi į skyrių su prašymu, prašydama išduoti sutikimą perleisti nuomos teisę į žemės sklypo dalį, kuri reikalinga perleidžiamoms pastato - koncertų ir sporto salės (unikalus Nr. 1990-2089-8012) 15/100 dalims eksploatuoti. Skyriaus vedėjas 2014 m. rugsėjo 30 d. sutikimu Nr. 8ST-(14.8.5)-1144 sutiko, kad UAB „Prostafus“ perleistų žemės sklypo dalies - 0,2250 ha -, išnuomotos pagal sutartį ir susitarimą, ir kuri reikalinga 15/100 dalims pastato - koncertų ir sporto salės (unikalus Nr. 1990-2089-8012) eksploatuoti, nuomos teisę (3 t., 77, 78 b.l.). Kauno miesto savivaldybės administracija 2015-04-28 išdavė leidimą Nr. LNS-21-150428-00293 „Statyti naują (-us) statinį (-ius),/ rekonstruoti statinį (-ius) / atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us)“ UAB „Prostafus“; statyti 15 vieno buto gyvenamųjų namų (1 t. 17-19 b.l.). 2015-07-20 UAB „Akmenis“ ir UAB „Prostafus“ kreipėsi prašymu organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas - pertvarkyti žemės sklypą, nustatyti ir keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą (-us) (1 t., 107 b.l.). Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. A-2282 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. 1901/0089:17) V.Krėvės pr. 108, Kaune, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo“ organizavo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą (1 t., 136 b.l.). Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyrius 2015-08-12 Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriui pateikė reikalavimus Nr. SFP-T67-(14.8.36.) žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti, o 2015-10-01 raštu Nr. SFP-240-(14.Š.36) „Dėl žemės sklypo (-ų) formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo“ žemės sklypo Projektą suderino (1 t., 119, 120-122 b.l.). Kauno miesto, savivaldybės; administracijos direktorius 2015 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. A-3082 „Dėl žemės sklypo V. Krėvės pr. 108, Kaune, formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ patvirtino žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, pagal kurį žemės sklypas buvo padalintas į vienuolika žemės sklypų (1 t., 125, 126-129, 125-129 b.l.). Žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2015 m. gruodžio 9 d. sprendimu Nr. 8SK1272-(14.8.100.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. 1901/0089:17), esančio V. Krėvės pr. 108, Kaune, pertvarkymo padalijimo būdu, nustatytų kadastro duomenų tvirtinimo“, pertvarkė žemės sklypą padalijimo būdu į vienuolika žemės sklypų ir patvirtino pertvarkytų žemės sklypų kadastro duomenis, nustatytus pagal UAB „Žemetra“ matininko E. S. parengtas žemės sklypų kadastro duomenų bylas (1 t., 68 b.l.). Atlikus visus aukščiau nurodytus veiksmus ir procedūras, vietoje vieno žemės sklypo V.Krėvės pr. 108, Kaune (kadastro Nr.. 1901-0089:204), buvo sudarytos sklypų kadastrinės bylos ir VĮ Registrų centras buvo teisiškai įregistruoti atskiri atidalinti žemės sklypai: Pasimatymo aklg. Nr. 4 (buvęs, toliau - V.Krėvės 108B), Pasimatymo aklg. Nr. 6, (V.Krėvės pr. 108C), Pasimatymo aklg. Nr. 8 (V.Krėvės pr. 108D), Pasimatymo aklg. Nr. 14 (V.Krėvės pr. 108G), Pasimatymo aklg. Nr. 18, (V.Krėvės pr. 108J), Pasimatymo aklg. Nr. 20(V.Krėvės pr. 108K), Pasimatymo aklg. Nr. 24 (V.Krėvės pr. 108M), Pasimatymo aklg. Nr. 30 (V.Krėvės pr. 108R), Pasimatymo aklg. Nr. 32 (V.Krėvės pr. 108T), Kaune (1 t., 20, 24, 30, 33, 36, 40, 44, 51, 55, 58 b.l., 2 t., 8-164 b.l.). Visus šiuos paminėtus pastatus nuosavybes teise valdo UAB „Prostafus“, įregistravimo pagrindas - 2015-07-16 pažyma apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. PASS-20-150716-000545 (NŽT pateikti priedai prie bylos 25803-25811 ir nagrinėjamos bylos 2 tomas). 2016-05-16 įsakymu Nr. A-1438 „Dėl adresų objektų numerių keitimo“ buvo pakeisti ginčo objektų adresai, atitinkamai iš V. Krėvės pr. 108B, 108C,108D, 108G, 108J, 108K, 108M, 108R, 108T į Pasimatymo aklg. 4, 6, 8, 14, 18, 20, 24, 30, 32 (1 t., 130-133 b.l.). 2016-02-09 UAB „Prostafus“ ir UAB „Akmenis“ pateikė skyriui prašymą, kuriuo prašė nutraukti Žemės sklypo nuomos sutartį ir išregistruoti juridinį faktą iš Nekilnojamojo turto registro (tikslu įregistruoti atskirus žemės sklypus, sudarant šių sklypų nuomos sutartis) – (3 t., 75 b.l.). Skyriaus vedėjas 2016-02-15 įsakymu Nr. 8VĮ-176-(14.8,2.) „Dėl 1994 m. liepos 29 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo“ nusprendė nutraukti prieš terminą sutartį. Skyrius 2016-02-18 raštu Nr. 8SD-898-(14.8.7.) „Dėl nuomos sutarties išregistravimo iš valstybinės žemės sklypų V. Krėvės pr. 108, 108B, 108C, 108D, 10SG, 108J, 108K, 108M, 108R, 108T (kadastro Nr. 1901/0089:214), Kaune“ kreipėsi VĮ Registro centro Kauno filialą, prašydamas išregistruoti sutartį, kadangi sutartis buvo pakeista susitarimu (3 t., 74, 75, 76 b.l.). Žemės nuomos sutartis buvo nutraukta ir išregistruota iš VĮ Registrų centras, tačiau atskiros nuomos sutartys kiekvienam objektui su UAB „Prostafus“ nebuvo sudarytos. 2016-02-18 žemėtvarkos specialistams atlikus aukščiau nurodytų žemės sklypų naudojimo valstybinę kontrolę, 2016-02-19 buvo surašyti žemės naudojimo patikrinimo aktai. Aktuose nurodyta, kad statiniai, esantys žemės sklypuose, nebaigti statyti, todėl paprašyta atlaisvinti žemės sklypus, nusikelti statinius ir išregistruoti juos iš Nekilnojamo turto registro (1 t., 77-78 b.l., 2 t. 127-139 b.l., 140-143, 144-147, 148-152, 153-156, 157-164 b.l.).

4012.

41Vertindamas tarp šalių kylantį ginčą, teismas atsižvelgia į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutarties 35 p. yra nurodyta, jog pakeitus nuomojamos valstybinės žemės naudojimo paskirtį ir būdą, faktiškai buvo sudarytos teisinės prielaidos žemės sklypą naudoti pagal kitą jo paskirtį negu ta, kuriai jis buvo išnuomotas. 23 metus nuo valstybinės žemės sklypo suteikimo ir išnuomojimo sklypas faktiškai nebuvo naudojamas, numatyta pastatyti koncertų ir sporto salė tik pradėta statyti (5 proc. baigtumo), bet nebuvo ir nebus statoma, tačiau šiuo neeksploatuojamu turtu buvo disponuojama, faktiškai siekiant disponuoti teise į valstybinės žemės nuomą. Taigi išnyko sąlygos, kurios teikė pagrindą ir dėl kurių buvo išnuomota valstybinė žemė ne aukciono būdu, todėl ieškovė neturi teisinio pagrindo reikalauti sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį lengvatinėmis sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-133-219/2018). Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutarties 27.2 p. nurodyta, kad kasacinis teismas rėmėsi faktinėmis aplinkybėmis, kurios nebuvo nustatytos nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, ir atsakovei nebuvo bei negalėjo būti žinoma, jog būtent šiomis aplinkybėmis, be kita ko, iš dalies neatitinkančiomis tikrovės, bus grindžiamas kasacinio teismo procesinis sprendimas. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant bylą nebuvo nei nagrinėjami, nei vertinami žemės naudojimo (nuomos) santykiai iki 2016 metų. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo sprendimą grindė aplinkybėmis, nenagrinėtomis ir nenustatytomis žemesnių instancijų teismų sprendimuose, savarankiškai įvertino ginčo šalių santykius tolimoje praeityje (atsakovui tuo negrindžiant savo pozicijos), bei nustatė, kad žemės sklypas nebuvo naudojamas nuo jo suteikimo (1994 metų) iki 2004 metų ir apskirtai nebuvo naudojamas pagal paskirtį 23 metus. CPK 353 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu; kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Skirtingai nuo teisminio nagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, kasacijos dalyką sudaro tik teisės klausimai – teismo procesinio sprendimo (ne)teisėtumas. Todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria ieškovės argumentams, kad kai kurios bylos faktinės aplinkybės, kurių pagrindu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas padarė išvadas dėl žemės naudojimo nebuvo nustatytos nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. A2-2093-260/2018).

4213.

43Remiantis 12 p. nurodytomis teismų konstatuotomis aplinkybėmis, šioje byloje turi būti vertinami žemės naudojimo (nuomos) santykiai iki 2016 metų, nes Kauno apygardos teismas nurodė, kad nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant bylą nebuvo nei nagrinėjami, nei vertinami žemės naudojimo (nuomos) santykiai iki 2016 metų ir todėl būtent šiuo pagrindu atnaujino procesą civilinėje byloje. Atsižvelgiant į tai, teismas remiasi LR CK 6.564 str. 1 d. 1 p. nuostatomis, kad žemės nuomos sutartis prieš terminą nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukta jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.12 papunkčiu, pagal kurį valstybinės žemės nuomotojai kontroliuoja, kaip valstybinės žemės sklypų nuomininkai vykdo sąlygas, numatytas valstybinės žemės nuomos sutartyse, o nustatę pažeidimų - reikalauja juos pašalinti arba inicijuoti šių sutarčių nutraukimą ir įstatymų nustatyta tvarka kreipiasi, kad būtų atlyginti nuostoliai.

4414.

45Atsižvelgdamas į tai, kad ginčo žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o patikėjimo teise yra valdomas atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos, teismas pripažįsta svarbia aplinkybę, kad atsakovas iki 2016-02-15 įsakymo Nr. 8VĮ-176-(14.8.2.) „Dėl 1994 m. liepos 29 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo“ priėmimo neatliko jokių Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.12 papunktyje nurodytų veiksmų, t.y. nenustatė ginčo sklype ieškovų ar kitų nuomininkų įvykdytų pažeidimų bei nereikalavo juos pašalinti arba neinicijavo šių sutarčių nutraukimo. Ši aplinkybė pripažinta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutarties 30 p. nurodant, jog byloje nėra duomenų, kad valstybės institucijos, atsakingos už valstybinės žemės tikslinį ir teisėtą naudojimą, būtų sprendusios dėl valstybinės žemės nuomos ne aukciono būdu sutarties tikslingumo ir teisėtumo, nors, kaip minėta šios nutarties 19 punkte, valstybės įgaliota institucija, atsakinga už valstybinės žemės nuomą, privalo kiekvienu atveju tikrinti, ar asmuo atitinka įstatymo nustatytus privalomus reikalavimus ir turi teisę nuomotis žemės sklypą, t. y. kontroliuoti valstybinės žemės nuomos teisėtumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutarties 30 p.). Tačiau šioje byloje tenka konstatuoti priešingas aplinkybes, nes atsakovas ne tik nenustatė pažeidimų bei neinicijavo sutarčių nutraukimo, bet ir sudarė visas sąlygas ieškovei įgyvendinti žemės sklypo pertvarkymo procedūrą į atskirus žemės sklypus, kuomet atsakovo Žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2011 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-751 „Dėl valstybinės žemės sklypo V. Krėvės pr. 108 (registro Nr. 19/2353) kadastro duomenų patikslinimo ir 1994 m. liepos 29 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties pakeitimo (Kauno m.)“ pakeitė Žemės sklypo nuomos Sutartį, sudarytą su UAB „Pop centras“ (nuomos teisių perėmėja - UAB „Prostafus"), ši sutartis buvo pakeista 2011 m. liepos 28 d. susitarimu Nr. 8SŽN-169 ir žemės sklypas buvo išnuomotas UAB „Prostafus“ iki 2093 m. liepos 28 d. (1 t., 62-64 b.l.). Atsakovo Žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2014 m. rugsėjo 30 d. sutikimu Nr. 8ST-(14.8.5)-1144 sutiko, kad UAB „Prostafus“ perleistų žemės sklypo dalies - 0,2250 ha -, išnuomotos pagal sutartį ir susitarimą, ir kuri reikalinga 15/100 dalims pastato - koncertų ir sporto salės (unikalus Nr. 1990-2089-8012) eksploatuoti, nuomos teisę (3 t., 77, 78 b.l.). Atsakovo Kauno miesto skyrius 2015-08-12 Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriui pateikė reikalavimus Nr. SFP-T67-(14.8.36.) žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti, o 2015-10-01 raštu Nr. SFP-240-(14.Š.36) „Dėl žemės sklypo (-ų) formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo“ žemės sklypo Projektą suderino; Žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2015 m. gruodžio 9 d. sprendimu Nr. 8SK4272-(14.8.100.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. 1901/0089:17), esančio V. Krėvės pr. 108, Kaune, pertvarkymo padalijimo būdu, nustatytų kadastro duomenų tvirtinimo“ pertvarkė žemės sklypą padalijimo būdu į vienuolika žemės sklypų ir patvirtino pertvarkytų žemės sklypų kadastro duomenis, pagal UAB „Žemetra“ matininko Egidijaus Stankevičiais parengtas žemės sklypų kadastro duomenų bylas (3 t., 73 b.l.). Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad atsakovas, nenustatydamas ginčo sklype teisės aktuose nurodytų ieškovų ar kitų nuomininkų įvykdytų pažeidimų bei pakeisdamas nuomos sutartį, sutikdamas su žemės sklypo dalies perleidimu, suderindamas žemės sklypo Projektą, taip pat pertvarkydamas žemės sklypą padalijimo būdu į vienuolika žemės sklypų ir patvirtindamas pertvarkytų žemės sklypų kadastro duomenis, nesudarė jokio pagrindo ieškovui abejoti jų vykdomų žemės sklypo pertvarkymo veiksmų teisėtumu, iš kurių turėjo nuosekliai sekti ir jų vykdomų statybos darbų pobūdžio pakeitimai. Tai reiškia, kad atsakovui nuo 1994-07-29 valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo iki 2016-02-15 d. įsakymo Nr. 8VĮ-176-(14.8.2.) „Dėl 1994 m. liepos 29 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo“ priėmimo nenustačius jokių ieškovų ar kitų nuomininkų įvykdytų pažeidimų bei nereikalavus juos pašalinti, nėra jokio pagrindo pripažinti, jog 2016-02-15 įsakymo priėmimo metu išnyko kasacinio teismo nurodomos sąlygos, kurios teikė pagrindą ir dėl kurių buvo išnuomota valstybinė žemė ne aukciono būdu, dėl ko ieškovė jau neturi teisinio pagrindo reikalauti sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį lengvatinėmis sąlygomis. Priešingai, atsakovui sudarius visas sąlygas įgyvendinti žemės sklypo pertvarkymo procedūrą į atskirus žemės sklypus, ieškovui atsirado pagrindas remtis Konstitucijoje įtvirtintais teisinės valstybės principo elementais, tokiais, kaip teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir saugumas, kurių neužtikrinus, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise (Konstitucinio Teismo 2000 m. vasario 23 d., 2001 m. liepos 12 d., 2001 m. gruodžio 18 d., 2002 m. lapkričio 25 d., 2003 m. sausio 24 d. nutarimai) bei pagal įgytų teisių apsaugos principą pagrįstai tikėtis, jog asmenų pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos, nes valstybė privalo vykdyti savo įsipareigojimus asmeniui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. sprendimas, priimtas administracinėje byloje Nr. A-10-1074/2005). Teisėtų lūkesčių apsaugos principo reikšmę pabrėžė ir kasacinis teismas, nurodęs, kad teisė nuomotis valstybinės žemės sklypą teisėtiems pastatams ar statiniams eksploatuoti ar kitam, įstatymui neprieštaraujančiam, tikslui, kuris nurodomas valstybinės žemės nuomos sutartyje, – įstatymo ginama teisė. Nagrinėjamu atveju ieškovės teigia ginančios viešąjį interesą valstybinę žemę naudoti visuomenės labui. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad privataus asmens interesas netrukdomai įgyvendinti savo nuosavybės teisę, jo teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis saugumas ir teisinis tikrumas, kad valstybė vykdys prisiimtus įsipareigojimus, užtikrins kiekvieno asmens pasitikėjimą tiek pačia valstybe, tiek ir teise, nagrinėjamoje byloje negali būti paneigtas. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje iš esmės yra ginamas viešasis interesas užtikrinti valstybinės žemės naudojimą pagal Vyriausybės nutarimais, kitais teisės aktais nustatytą paskirtį. Šioje byloje ginamo viešojo intereso reikšmingas aspektas yra ir tai, kad šis interesas turi būti ginamas, nepažeidžiant teisėtų statinių savininkės interesų ar kaip galima mažiau juos pažeidžiant. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad viena iš teisėtų lūkesčių apsaugos principo taikymo sąlygų – kad asmuo būtų teisėtai pagal galiojančius teisės aktus įgijęs civilines teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240-916/2018). Todėl teismas pripažįsta, kad ieškovė, būdama valstybinės žemės sklypo nuomininku, turėdama statybą leidžiantį dokumentą, nevykdydama jokių imperatyviomis teisės normomis draudžiamų statybos darbų, įgyvendino savo kaip statytojo teises, o atsakovė, atsisakydama sudaryti buvusio sklypo pagrindu suformuotų atskirų žemės sklypų nuomos sutartis, iš esmės pažeidė ieškovės kaip žemės sklypo ilgalaikio nuomininko ir statytojo teises bei pažeidė teisėtų lūkesčių principą.

4615.

47Taip pat teismas pripažįsta pagrįstomis ieškovo atstovės nurodytas aplinkybes, kad Valstybės žemės sklypo, esančio V.Krėvės pr. 108 (registro Nr. 19-2353) žemės tvarkymo bylos medžiaga paneigia kasacinio teismo nurodomą aplinkybę, jog pakeitus nuomojamos valstybinės žemės naudojimo paskirtį ir būdą, faktiškai buvo sudarytos teisinės prielaidos žemės sklypą naudoti pagal kitą jo paskirtį negu ta, kuriai jis buvo išnuomotas; 23 metus nuo valstybinės žemės sklypo suteikimo ir išnuomojimo sklypas faktiškai nebuvo naudojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutarties 35 p.), nes 1994-07-29 valstybinės žemės sklypo nuomos sutartyje valstybinės žemės naudojimo paskirtis nėra nurodyta (Žemės tvarkymo bylos 1 l.); 2000-09-12 d. buvo prašoma subnomuoti žemės sklypą „Amicus“ teniso mokyklai (Žemės tvarkymo bylos 11 l.); pagal 2003-02-21 d. tarnybinį pranešimą sklype pradėti statybos darbai (Žemės tvarkymo bylos 19 l.); 2004-06-08 d. rašte konstatuota, kad ieškovas pateikė prašymą pirkti sklypą (Žemės tvarkymo bylos 47 l.). Be to, šiai bylai reikšminga aplinkybė, kad 2004-2009 m. vyko teisminiai ginčai dėl šio sklypo, todėl jo naudojimo teisė buvo apribota nuo dėl nuomininkų nepriklausančių aplinkybių (Žemės tvarkymo bylos 53-76, 89-92 l.). Pasibaigus teisminiams ginčams 2011 m. buvo atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai (Žemės tvarkymo bylos 108-109 l.), atsakovo Žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2011 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-751 „Dėl valstybinės žemės sklypo V. Krėvės pr. 108 (registro Nr. 19/2353) kadastro duomenų patikslinimo ir 1994 m. liepos 29 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties pakeitimo (Kauno m.)“ pakeitė Žemės sklypo nuomos Sutartį, sudarytą su UAB „Pop centras“ (nuomos teisių perėmėja - UAB „Prostafus"), ši sutartis buvo pakeista 2011 m. liepos 28 d. susitarimu Nr. 8SŽN-169 ir žemės sklypas buvo išnuomotas UAB „Prostafus“ iki 2093 m. liepos 28 d. (1 t., 62-64 b.l.). Visos nurodytos aplinkybės, teismo vertinimu, nors ir leidžia daryti išvadą, kad vykstant žemės naudojimo (nuomos) santykiams iki 2016 metų nebuvo įgyvendintas Kauno miesto valdybos 1992 m. birželio 5 d. potvarkyje nurodytas tikslas (Žemės tvarkymo bylos 5 l.) ir koncertų salė nebuvo pastatyta, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, kad 23 metus nuo valstybinės žemės sklypo suteikimo ir išnuomojimo sklypas faktiškai nebuvo naudojamas, nes Žemės tvarkymo bylos medžiaga patvirtina nuomininkų veiksmus siekiant subnomuoti žemės sklypą, taip pat jį įsigyti nuosavybės teise, be to 2004-2009 m. vykę teisminiai ginčai lėmė sklypo naudojimo apsunkinimą dėl ne nuo nuomininkų priklausančių aplinkybių, o nuo 2011 m. atsakovas savo administraciniais aktais leido ieškovui įgyvendinti savo kaip statytojo teises. Taip pat pabrėžtina, kad ginčo sklypo nuomininkų statybos veiksmų teisėtumas konstatuotas ir 2009-06-02 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nurodant, kadangi ginčo žemės sklypas UAB „Pop centras“ buvo suteiktas ir pradėta pastato statyba teisėtai, tai ginčo žemės negalima laikyti laisva miesto žemės fondo žeme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-184/2009). Visos nurodytos aplinkybės, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo daryti išvados, jog neeksploatuojamu turtu buvo disponuojama, faktiškai siekiant disponuoti teise į valstybinės žemės nuomą, todėl išnyko sąlygos, kurios teikė pagrindą ir dėl kurių buvo išnuomota valstybinė žemė ne aukciono būdu, todėl ieškovė neturi teisinio pagrindo reikalauti sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį lengvatinėmis sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutarties 35 p.). Tai reiškia, kad ieškovė tinkamai įgyvendino savo kaip statytojo teises, o atsakovė, atsisakydama sudaryti buvusio sklypo pagrindu suformuotų atskirų žemės sklypų nuomos sutartis, pažeidė ieškovės kaip žemės sklypo ilgalaikio nuomininko ir statytojo teises.

4816.

49Taip pat teismas pripažįsta pagrįstomis ir svarbiomis šiai bylai aplinkybes, kad tarp šalių nekilo ginčo dėl to, jog ieškovė vykdė statybos veiksmus galiojančių ir teisėtai išduotų statybos leidimų pagrindu, o viso bylos nagrinėjimo metu statybos leidimų bei kitų administracinių aktų teisėtumas nebuvo ginčytas. Nors Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutarties 42 p. nurodyta, kad valstybės institucijų ir savivaldybės atsakingų darbuotojų veiksmų teisėtumas, keičiant valstybinės žemės paskirtį ir išduodant leidimus gyvenamųjų namų statybai, kaip ir šių administracinių sprendimų teisėtumas, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-133-219/2018), teismo vertinimu, šios aplinkybės yra svarbios bylai, nes leidžia pripažinti pagrįstomis ieškovės nurodytas aplinkybes, jog ji neatliko nei vieno neteisėto ar savavališko veiksmo, „imperatyviųjų teisės normų nesilaikymo“ veiksmo, kuris nebūtų kildinamas iš valstybinių institucijų administracinių sprendimų ar pritarimo. Ieškovė, įgyvendinama savo, kaip žemės naudotojo/nuomininko ir statytojo teises, pilnai ir sąžiningai laikėsi teisės aktų reikalavimų ir tų teisinių sąlygų, kurias jam sukūrė valstybės įgaliotos institucijos. Atsakovė savo veiksmais ir priimamais administraciniais sprendimais tiek ieškovei, tiek institucijai, išduodančiai statybą leidžiančius dokumentus (Kauno miesto savivaldybei) per eilę metų sudarė visas teisines ir faktines sąlygas priimti teisines pasekmes sukuriančius administracinius aktus, bei leido plėtoti nuomos sutartyje numatytą veiklą (t. y. statyti statinius). Šios ieškovės nurodytos aplinkybės, teismo vertinimu, yra svarbios dėl jau nurodytų teisėtų lūkesčių apsaugos principo nominalaus, o ne formalaus įgyvendinimo, taip pat taikant teisės aktų teisėtumo prezumpciją, kurios galiojimas yra esminė sąlyga visiems subjektams įgyvendinti savo teises, susijusias su viešojo administravimo subjektų veiksmais. Todėl nesant ginčo dėl priimtų administracinių aktų galiojimo ir teisėtumo, nėra jokio teisėto pagrindo pripažinti, kad ieškovas, siekdamas naudoti bei naudodamas žemės sklypą galiojančių ir teisėtai išduotų statybos leidimų pagrindu, bet kitu tikslu, negu buvo nurodytas Kauno miesto valdybos 1992 m. birželio 5 d. potvarkyje, atliko kokius nors neteisėtus veiksmus. Tai reiškia, kad atsakovė, atsisakydama sudaryti buvusio sklypo pagrindu suformuotų atskirų žemės sklypų nuomos sutartis, tai padarė be teisėto pagrindo ir tokiu būdu pažeidė ieškovės kaip žemės sklypo ilgalaikio nuomininko ir statytojo teises.

5017.

51Nors bylos atnaujinimo pagrindas yra žemės naudojimo (nuomos) santykiai iki 2016 metų, tačiau teismas pasisako ir dėl kitų procesiniuose dokumentuose šalių išsakytų argumentų. Vis dėlto teismas atsižvelgia į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartyje nebuvo konstatuotas pirmos ir apeliacinės instancijos teismų motyvacinėje dalyje nurodytų aplinkybių dėl statinių buvimo ginčo sklype nepagrįstumas, todėl šiame sprendime išsako analogišką poziciją.

5218.

53CK 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė ne aukciono būdu išnuomojama, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais. Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalis 1 punkte nurodyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui); <... > žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – Taisyklės) 2.2 punkte įtvirtinta, kad šios Taisyklės, taikomos formuojant (rengiant teritorijų planavimo dokumentus) naudojamus žemės sklypus prie kitų nuosavybės teise turimų statinių...(..). Taisyklių 27 p. nustatyta, kad naudojamus kitos paskirties valstybinės žemės sklypus gali išsinuomoti Lietuvos Respublikos fiziniai ir juridiniai asmenys, užsieniečiai, užsienio juridiniai asmenys ir kitos užsienio organizacijos. Taisyklių 28 p. numato jog vadovaujantis Taisyklėmis išnuomojami Taisyklių 2.1, 2.2 ir 2.4 punktuose nurodyti naudojami žemės sklypai, užstatyti šiuose punktuose nurodytais asmenims nuosavybės teise priklausančiais arba jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui. Atsakovė nurodo, kad žemės sklypas galėjo būti išnuomotas tik esamiems (baigtiems) statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, o teisės aktuose nenustatyta galimybė be aukciono įsigyti valstybinę žemę būsimam pastatui eksploatuoti ar ateityje planuojamai veiklai vykdyti. Tuo metu, kai ieškovas vykdė statybos darbus, žemės nuomos sutartis buvo nutraukta, o nauja sutartis nesudaryta. Tokia atsakovės pozicija yra nepagrįsta, nes teismų praktikoje išaiškinta, kad žemės sklypas gali būti laikomas užstatytu, jeigu jame yra statinio sąvoką atitinkantis nekilnojamasis daiktas, kurio eksploatacijai žemės sklypas ir yra naudojamas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6-64/2002; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2006). Nustatant, ar žemė užstatyta, sprendžiama pagal du kriterijus – faktinį ir teisinį. Pirma, žemės sklype turi būti statiniai ar kitokie nekilnojamieji daiktai. Antra, šie statiniai ar kitokie nekilnojamieji daiktai turi būti pastatyti (įrengti) teisės aktų nustatyta tvarka. Byloje nėra ginčo dėl to, kad visi statiniai, priklausantys ieškovui, yra statomi galiojančio, neužginčyto statybą leidžiančio dokumento pagrindu, šio ginčo atveju nėra konstatuota, kad statiniai statomi savavališkai, nukrypstant nuo statinio projekto. Statybos įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje apibrėžia, jog nebaigtas statinys – statinys, kurio statybos darbai, nustatyti statinio projekte ir teisės aktuose, yra neužbaigti. Šio straipsnio 13 p. numato, jog statyba – veikla, kurios tikslas – pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, remontuoti ar griauti esamą statinį. Įstatymo 2 straipsnio 15 punktas apibrėžia, jog statybos darbai – visi darbai, atliekami statant arba griaunant statinį (žemės kasimo, mūrijimo, betonavimo, montavimo, pamatų ir stogų įrengimo, stalių, apdailos, įrenginių paleidimo ir derinimo). Statybos darbai skirstomi į bendruosius (žemės darbai, statybinių konstrukcijų statybos ir montavimo darbai) ir specialiuosius (kiti statybos darbai). Įstatymo 2 straipsnio 17 punktas nustato, jog naujo statinio statyba – statybos rūšis, kurios tikslas – statinių neužimtame žemės paviršiaus plote pastatyti statinį, atstatyti visiškai sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą statinį. Taigi, iš teisinio reglamentavimo matyti, kad statyba yra tęstinis, užtrunkantis procesas. Aplinkybė, kad atsakovas konstatavo ieškovės kaip statytojo teisių įgyvendinimą statybos darbų pradžioje, nepaneigia pastarosios kaip žemės naudotojo ir statytojo teisių ir nepatvirtina, kad žemės sklypas pagal paskirtį nenaudojamas. Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis numato, jog statytojo teisė įgyvendinama, kai 1) statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; 2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas); 3) statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais. Taigi, ieškovė visiškai atitiko statytojo statusą pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus reikalavimus. Aplinkybė, kad naujai suformuotiems žemės sklypams nuomos teisė nebebuvo pratęsta, t.y. nebuvo sudarytos nuomos sutartys, išformavus žemės sklypą V.Krėvės pr. 108, Kaune, leidžia spręsti, kad ieškovės, kaip statytojo statusas buvo apribotas. Pagal Nekilnojamo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, į kadastrą įrašomi statinių kadastro duomenys nustatomi atliekant kadastrinius matavimus ir sudarant nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą (NTKĮ 8 straipsnis; Kadastro nuostatų 32.2, 63 punktas, Kadastrinių matavimų taisyklių 174-176 p.). Kaip matyti iš byloje esančių statinių kadastrinių matavimų bylų, statiniai yra įregistruoti NT registre, žymimas jų baigtumas procentais nuo 7, dabartinis - 2016-11-25 dienos - statybos baigtumas nuo 41 proc. iki 80 proc., nuotekų šalinimų tinklų baigtumas 100 proc. (1t., 116 b.l., 3t., 29-40, 41-51, 53-62 b.l.). Atsižvelgiant ir į kitus veiksnius, tokius kaip kad parengtas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas buvo suderintas su teisės aktuose nurodytomis institucijomis, pagal projektą žemės sklypas padalintas į vienuolika žemės sklypų, kiekvienam iš sklypų nustatytas naudojimo būdas, projektas parengtas laikantis teisės aktuose nurodytų procedūrų bei suderintas ir patikrintas teisės aktuose nurodytose institucijose, patvirtintas viešojo administravimo subjekto, todėl yra teisėtas ir galiojantis. Ieškovė žemės sklypą naudoja ilgą laiką, nutrauktoje sutartyje buvo numatytas ilgas žemės nuomos terminas - 99 metai, ieškovė turi išduotą leidimą statybai, atliko sklypo pertvarkymą, pastatų statybų baigtumo laipsnis tik didėja, leidžia spręsti, kad yra visos sąlygos sudaryti valstybinės žemės ilgalaikės nuomos sutartis, kadangi žemės sklypai reikalingi statinių eksploatavimui. Pagal LR Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalį, žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą; laikytis žemės sklypui nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų reikalavimų. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2014 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. A-1973 „Dėl žemės sklypo V.Krėvės pr. 108, Kaune, naudojimo būdo pakeitimo“ pakeitė pagrindinę naudojimo paskirtį –į „kitą“, naudojimo būdai — „vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos (apie 47 proc.) ir komercinės paskirties objektų teritorijos (apie 53 proc.)“. Taigi, ieškovas, statydamas ginčo sklypuose vieno buto gyvenamuosius namus, įgyvendino ne tik savo, kaip žemės naudotojo teises, bet ir pareigas. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti, taip pat teisė teisės aktuose nustatyta tvarka ją nuomoti ar pirkti yra įstatyme nustatyta teisė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnis, Civilinio kodekso XXIX skyrius, Žemės įstatymas (1994 m. balandžio 26 d. įstatymo Nr. I-446 redakcija), (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2008; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2008). Pastatų (įskaitant ir nebaigtų statyti) savininkai turi įstatymo garantuotą ir ginamą teisę lengvatine (ne aukciono) tvarka nuomoti ar pirkti pastatais užstatytą ir jų eksploatavimo tikslais naudojamą valstybinės žemės sklypą. Nuomotino ar perkamo žemės sklypo dydis nustatomas pagal tikslinę paskirtį atitinkantį faktinį jo naudojimą, o sklypo ribos – pagal viešosios teisės (teritorijų planavimo) normas kompetentingų valdžios institucijų aktais patvirtintu sklypo planu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2008 UAB „Betono statiniai“ v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija). Šio ginčo atveju nustatyta, kad žemės sklypas V.Krėvės pr. 108, Kaune, iki jo pertvarkymo ir šiuo metu naudojamas pagal paskirtį; sklypas buvo suformuotas prie esamų statinių jiems eksploatuoti, laikantis teisės aktų nustatytos tvarkos; pastatyti ir statomi objektai įregistruoti VĮ Registrų centras; sudarytos kadastrinių matavimų bylos; pasirašytas susitarimas dėl ilgalaikės nuomos sutarties nutraukimo dėl to, kad neliko nekilnojamojo daikto (žemės sklypo); nuomos sutartis išregistruota ieškovės lėšomis, tokie veiksmai rodo, kad ieškovė ir atsakovas siekė sudaryti ilgalaikes nuomos sutartis pastatytiems objektams eksploatuoti. Tačiau tuomet atsakovas atsisakė sudaryti naujas sutartis suformuotiems nekilnojamiems daiktams (žemės sklypams). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno skyriaus 2016 m. vasario 22 d. sprendimas Nr. 8SD-977 (14.8.7) naikintinas; naikintinas ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. gegužės 24 d. sprendimas Nr. 1SD-1637- (8.2), kuriuo ikiteismine tvarka buvo peržiūrėtas NŽT Kauno skyriaus sprendimas, o Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos įpareigotina sudaryti su ieškove UAB „Prostafus“ valstybinės žemės sklypų ilgalaikes nuomos sutartis.

5419.

55Teismas taip pat atsižvelgia ir į aplinkybes, kad Kauno apygardos teismui priėmus 2017 m. birželio 16 d. nutartį, kurios pagrindu įsiteisėjo Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 28 d. sprendimas, ieškovė aktyviai vykdė statybos veiksmus ir šiai dienai jie yra baigti, ką pagrindžia į bylą pateiktos fotonuotraukos, prašymas dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo bei trečiųjų asmenų J. A. ir R. P. įtraukimo į bylą pagrindai (t. VI, b.l. 11-19). Tai reiškia, kad šiai dienai ieškovas turi pagrindą remtis CK 6.551 straipsnio 2 dalies nuostata, jog valstybinė žemė ne aukciono būdu išnuomojama, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais.

56Dėl termino atnaujinimo

5720.

58Teismas remiasi Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 28 d. sprendime konstatuotomis aplinkybėmis, jog iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ji 2016-06-27 skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, skųsdama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016-05-24 sprendimą, kuriuo buvo paliktas galioti NŽT Kauno skyriaus 2016-02-22 sprendimas. Minėtu sprendimu buvo atsisakyta sudaryti valstybinės žemės sklypų nuomos sutartis, reikalingas statinių eksploatacijai. Kauno apygardos teismas 2016-06-29 nutartimi atsisakė skundą priimti (1 t., 12-13 b.l.). Iš byloje esančių pašto siuntos atžymų matyti, kad ji pašte atžymėta 2016-07-04 (1 t., 15, 14-15 b.l.), nepaneigta ieškovės nurodyta nutarties gavimo data - 2016-07-07. Ieškovė į Kauno apylinkės teismą ieškiniu kreipėsi 2016-07-07. Byloje nustatyta, kad ieškovė, gavusi administracinį sprendimą, per vieną mėnesį skundu kreipėsi į administracinį teismą (2016-06-27 pirmą dieną po išeiginių dienų); į teismą ieškiniu kreipėsi po 10 dienų. Teismo diskrecijai palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias - nesvarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, todėl praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios. Šiuo atveju buvo suklysta dėl teismingumo, kaip žinia, teismų praktika teismingumo klausimu tarp administracinių ir bendrosios kompetencijos teismų kinta, terminas praleistas nežymiai. Praleisto termino atnaujinimo klausimas kiekvienu atveju sprendžiamas ieškant protingos pusiausvyros tarp viešojo intereso užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir viešojo intereso garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą. Vertinant ieškovės veiksmus, sužinojus, kad pasirinko ne tą teismingumą, jos operatyvumą, kreipiantis iš karto į teismą su ieškiniu, teismas laiko, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir jis atnaujintinas (CPK 78 str. 1 dalis.).

59Dėl bylinėjimosi išlaidų

6021.

61Ieškinį patenkinus, ieškovės naudai iš atsakovės priteisiama 100 Eur. žyminio mokesčio (t. V, b.l. 18).

62Teismas, vadovaudamasis LR CK 6.551 str., LR CPK 270 str.,

Nutarė

63ieškinį tenkinti.

64Atnaujinti terminą apskųsti administraciniam sprendimui kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.

65Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno skyriaus 2016 m. vasario 22 d. sprendimą Nr. 8SD -977 (14.8.7).

66Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. gegužės 24 d. sprendimą Nr. Nr. 1SD-1637- (8.2).

67Įpareigoti atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos sudaryti su ieškove UAB „Prostafus“, įmonės kodas 135938452, valstybinės žemės sklypų: Pasimatymo aklg. Nr. 4, unikalus Nr.4400-4018-3242 (buv. V.Krėvės pr. 108B, Kaunas), Pasimatymo aklg. Nr. 6, unikalus Nr. 4400-4018-5880 (buv. V.Krėvės pr. 108C, Kaune), Pasimatymo aklg. Nr. 8, unikalus Nr. 4400-4018-5926 (buv. V.Krėvės pr. 108D, Kaunas), Pasimatymo aklg. Nr. 14, unikalus Nr. 4400-4018-3316 (buvęs V.Krėvės pr. 108G, Kaunas), Pasimatymo aklg. Nr. 18, unikalus Nr.. 4400-4018-5960 (buvęs V.Krėvės pr. 108J, Kaunas), Pasimatymo aklg. Nr. 20, unikalus Nr. 4400-4018-6034 (buvęs V.Krėvės pr. 108K, Kaunas), Pasimatymo aklg. Nr. 24, unikalus Nr.. 4400-4018-3331 (buvęs V.Krėvės pr. 108M, Kaunas), Pasimatymo aklg. Nr. 30, unikalus Nr. 4400-4018-6878 (buvęs V.Krėvės pr. 108R, Kaunas), Pasimatymo aklg. Nr. 32, unikalus Nr. 4400-4018-6896 (buvęs V.Krėvės pr. 108T, Kaunas), Kaune, ilgalaikės nuomos sutartis.

68Priteisti iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, įmonės kodas 188704927, ieškovės UAB „Prostafus“, įmonės kodas 135938452, naudai 100 Eur. (šimtą eurų) žyminio mokesčio.

69Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Linas Baublys,... 2. sekretoriaujant Einorui Šimaičiui,... 3. dalyvaujant ieškovo UAB Prostafus vadovui Tautvydui Tamošiūnui, atstovei... 4. atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos atstovei G. G.,... 5. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 6. Teismas... 7. I.... 8. Ieškovų reikalavimų ir atsikirtimų santrauka... 9. 1.... 10. Ieškovė UAB „Prostafus“ 2016 m. liepos 7 d. pateikė teismui ieškinį,... 11. II.... 12. Atsakovo reikalavimų ir atsikirtimų santrauka.... 13. 2.... 14. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su... 15. III.... 16. Trečiųjų asmenų reikalavimų ir atsikirtimų santrauka.... 17. 3.... 18. Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į... 19. 4.... 20. Tretieji asmenys J. A., R. P. nurodė, kad ginčo esmė jiems žinoma, prašė... 21. Teismas... 22. IV.... 23. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 24. Ieškinys tenkinamas.... 25. 5.... 26. Bylos medžiaga nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 28 d.... 27. 6.... 28. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2A-1016-390/2017... 29. 7.... 30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 31. 8.... 32. Ieškovė UAB „Prostafus“ 2018 m. liepos 3 d. pateikė Kauno apylinkės... 33. 9.... 34. Kauno apylinkės teismas 2018 m. spalio 1 d. nutartimi atsisakė atnaujinti... 35. 10.... 36. Kauno apygardos teismas 2018 m. lapkričio 27 d. nutartimi pareiškėjos... 37. Dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus... 38. 11.... 39. Bylos medžiaga nustatyta, kad Kauno miesto valdyba 1992 m. birželio 5 d.... 40. 12.... 41. Vertindamas tarp šalių kylantį ginčą, teismas atsižvelgia į tai, kad... 42. 13.... 43. Remiantis 12 p. nurodytomis teismų konstatuotomis aplinkybėmis, šioje byloje... 44. 14.... 45. Atsižvelgdamas į tai, kad ginčo žemės sklypas nuosavybės teise priklauso... 46. 15.... 47. Taip pat teismas pripažįsta pagrįstomis ieškovo atstovės nurodytas... 48. 16.... 49. Taip pat teismas pripažįsta pagrįstomis ir svarbiomis šiai bylai... 50. 17.... 51. Nors bylos atnaujinimo pagrindas yra žemės naudojimo (nuomos) santykiai iki... 52. 18.... 53. CK 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė ne aukciono... 54. 19.... 55. Teismas taip pat atsižvelgia ir į aplinkybes, kad Kauno apygardos teismui... 56. Dėl termino atnaujinimo... 57. 20.... 58. Teismas remiasi Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 28 d. sprendime... 59. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 60. 21.... 61. Ieškinį patenkinus, ieškovės naudai iš atsakovės priteisiama 100 Eur.... 62. Teismas, vadovaudamasis LR CK 6.551 str., LR CPK 270 str.,... 63. ieškinį tenkinti.... 64. Atnaujinti terminą apskųsti administraciniam sprendimui kaip praleistą dėl... 65. Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno... 66. Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016... 67. Įpareigoti atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio... 68. Priteisti iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio... 69. Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas...