Byla 2A-1254-587/2019
Dėl pažeistų teisių

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Edvardo Palioko, Albinos Rimdeikaitės ir Linos Žemaitienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. A2-1778-920/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Prostafus“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems asmenims Kauno miesto savivaldybės administracija, J. A. ir R. P. dėl pažeistų teisių.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Prostafus“ (toliau – ir UAB „Prostafus“) 2016 m. liepos 7 d. pateikė teismui ieškinį, kuriame prašė panaikinti atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno skyriaus 2016 m. vasario 22 d. sprendimą Nr. 8SD - 977 (14.8.7), panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. gegužės 24 d. sprendimą Nr. ISD-1637-(8.2) ir įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) sudaryti su ieškove UAB „Prostafus“ valstybinės žemės sklypų Kauno m., ( - ), ( - ) nuomos sutartis. Prašo atnaujinti terminą ieškiniui pateikti.

82.

92016 m. gruodžio 28 d. Kauno apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-18861-713/2016 visiškai tenkino ieškovės ieškinį (3 t., b. l. 81–89). 2017 m. birželio 16 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1016-390/2017 pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas (3 t., b. l. 132–148). 2018 m. balandžio 9 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-219/2018 panaikintas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir apeliacinės instancijos teismo nutartis ir priimtas naujas sprendimas, kuriuo ieškovės ieškinys atmestas (4 t., b. l. 149–161). Be to, byloje priimta atskiroji nutartis, kuria nutarta informuoti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją, Kauno miesto merą ir Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą apie nustatytus faktus, dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus ir Kauno miesto savivaldybės administracijos galimai neteisėtų veiksmų, keičiant valstybinės žemės sklypo Kaune, ( - ) nuomos sutartį, keičiant sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį, išduodant statybos leidimus ir organizuojant bei tvirtinant žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, sukūrusių prielaidas privatiems juridiniams asmenims neteisėtai nuomotis valstybinę žemę lengvatinėmis sąlygomis.

103.

112018 m. liepos 3 d. Kauno apylinkės teisme gautas ieškovės UAB „Prostafus“ pareiškimas dėl proceso atnaujinimo (5 t., b. l. 3–17), 2018 m. spalio 1 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-19701-800/2018 atsisakyta atnaujinti procesą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-219/2018 pagal ieškovės UAB „Prostafus“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkinio ministerijos dėl pažeistų teisių gynimo, trečiajam asmeniui Kauno miesto savivaldybės administracijai (5 t., b. l. 110–118). 2018 m. lapkričio 27 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-2093-260/2018 pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinta ir klausimas išspręstas iš esmės – pareiškėjos ieškovės UAB „Prostafus“ prašymas patenkintas – atnaujintas procesas civilinėje byloje Nr. 2-18861-713/2016 pagal ieškovės UAB „Prostafus“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam asmeniui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (5 t., b. l. 147–163).

12II.

13Šalių ieškinio reikalavimų ir atsikirtimų į juos argumentai

144.

15Ieškovė ieškinyje nurodė, kad:

164.1.

17prašo atnaujinti terminą ieškiniui pateikti. Nurodė, kad ieškovės prašymas sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį ikiteismine tvarka buvo atmestas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno skyriaus 2016 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. 8SD – 977 (14.8.7) bei 2016 m. gegužės 24 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) raštu Nr. ISD-1637-(8.2). Šį raštą ieškovė skundė administraciniam teismui, tačiau teismas sprendė, kad ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Gavusi aptariamą nutartį, ieškovė kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą.

184.2.

19Ieškovė mano, kad skundžiama NŽT išvada, kurioje nurodyta, jog valstybinės žemės sklypai, esantys ( - ) bei buvę sklypai ( - ) ir kadastro Nr. ( - ), Kaune, šiuo metu – ( - ), kuriuose buvo nebaigti statyti statiniai, negali būti išnuomoti ieškovei, todėl nėra teisinio pagrindo sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartis, yra nepagrįsta. Tokia išvada padaryta dėl to, kad statiniai tik statomi, sklype nėra baigtų statyti savarankiškai funkcionuojančių ir eksploatuojamų statinių ar priklausinių, kurie būtų naudojami pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų paskirtį.

204.3.

21Ieškovė ieškinyje aptardama faktinį ieškinio reikalavimo pagrindą nurodė, kad Kauno miesto valdyba 1994 m. liepos 29 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimi 99 metams žemės sklypą išnuomojo UAB „Pop centras“. 2004 m. kovo 8 d. buvo išduotas leidimas koncertų ir sporto salės su pagalbiniais statiniais statybai. Leidimas galiojo iki 2012 m. spalio 15 d. Ieškovė 2010 m. balandžio 12 d. sutartimi iš UAB „Pop centras“ įsigijo dalį koncertų ir sporto salės. Tą pačią dieną NŽT Žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2011 m. liepos 28 d. įsakymu pakeitė Žemės sklypo nuomos sutartį, sudarytą su UAB „Pop centras“ (nuomos teisių perėmėja – UAB „Prostafus“), susitarimu. 2014 m. rugsėjo 19 d. ieškovė kreipėsi į NŽT dėl sutikimo perleisti nuomos teisę į žemės sklypo dalį, kuri reikalinga perleidžiamoms pastato – koncertų ir sporto salės 15/100 dalims eksploatuoti. Toks sutikimas buvo gautas. Ieškovė gavo visus reikalingus leidimus, sutikimus; kartu su UAB „Akmenis“ 2015 m. kreipėsi prašymu dėl leidimo valstybinėje žemėje savo lėšomis įrengti naują nuovažą, automobilių stovėjimo aikštelę, perkelti pėsčiųjų perėją, įrengti naujus pėsčiųjų takus ir kt. Tokį leidimą Kauno miesto savivaldybės administracija išdavė 2015 m. balandžio 28 d. Žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2015 m. gruodžio 9 d. sprendimu pertvarkė žemės sklypą padalijimo būdu į vienuolika žemės sklypų ir patvirtino pertvarkytų žemės sklypų kadastro duomenis. 2016 m. vasario 9 d. ieškovė UAB „Prostafus“ ir UAB „Akmenis“ tikslu įregistruoti atskirus žemės sklypus, ir sudaryti šių sklypų nuomos sutartis, kreipėsi prašymu nutraukti žemės sklypo nuomos sutartį ir išregistruoti juridinį faktą iš Nekilnojamojo turto registro. Tam, kad suformuoti atskirus žemės sklypus prie namų, reikėjo padalinti vientisą žemės sklypą. Ieškovė parengė projektus, gavo visus reikiamus leidimus, atliko visas procedūras, nepažeidė jokių teisės normų. Žemės sklypų pertvarkymo procedūra Žemėtvarkos skyriaus iniciatyva dėl nesuprantamų priežasčių nebuvo baigta, nors ir buvo pradėta. Atsakovės atsisakymo pagrindas sudaryti žemės nuomos sutartis yra neteisėtas.

224.4.

23Pareiškime dėl proceso atnaujinimo ieškovė nurodė, kad ta aplinkybė, jog žemė nebuvo naudojama pagal paskirtį, buvo pagrindu kasacinės instancijos teismui nustatyti aplinkybę, kad nuomininkas nevykdė nuomos sutarties sąlygų, tuo, teismo nuomone, ieškovė pažeidė teisės aktų reikalavimus ir dėl to jai išnyksta teisė nuomotis žemę ne aukciono būdu. Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, bylą nagrinėdamas kasacine tvarka, neatsižvelgė į 2014 m. gruodžio 2 d. Susitarimą su NŽT dėl valstybinės žemės nuomos sąlygų pakeitimo. Ieškovė vykdė savo teises ir pareigas ne tik pagal žemės nuomos sutartį, bet ir naudojo žemę pagal teritorijų planavimo dokumente nurodytą žemės sklypo paskirtį. Ginčo teisme kilimo pagrindas buvo žemės sklypo tariamas nenaudojimas, pasireiškęs buvusiais jau padalintuose žemės sklypuose nebaigtais statyti statiniais 2016 m. vasario mėnesį.

245.

25Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į patikslintą ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinio netenkinti, neatnaujinti termino ieškiniui pareikšti (3 t., b. l. 14–16). Nurodė, kad 2016 m. vasario 18 d. atlikus žemės sklypų, esančių ( - ) ir kadastro Nr. ( - ), Kaune, žemės naudojimo valstybinę kontrolę, kurios tikslas – patikrinti, ar gali būti sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis, ar visas žemės sklypas reikalingas jame esantiems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams su priklausiniais eksploatuoti pagal jų paskirtį, nustatė, kad žemės sklype nėra savarankiškai funkcionuojančių ir eksploatuojamų statinių ar priklausinių, kurie būtų naudojami pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų paskirtį. Prie statinių, kurie neturi aiškios funkcinės paskirties ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio, žemės sklypo nuomos ir pirkimo-pardavimo sutartys negali būti sudarytos. Žemės sklypas laikomas užstatytu, jeigu jame yra nekilnojamasis daiktas, kurio eksploatacijai žemės sklypas ir yra naudojamas. Kadangi žemės sklypuose nėra ieškovei priklausančių baigtų statinių, negalima nuoma ne aukciono būdu, o valstybinės žemės patikėtinis turi teisę reikalauti atlaisvinti žemės sklypą.

266.

27Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į ieškinį (1 t., b. l. 97–104) nurodė, kad ieškovė praleido terminą individualiems administraciniams aktams ginčyti, teismas turėtų spręsti ar aplinkybės, kurias ieškovė nurodė ieškinyje dėl termino atnaujinimo, yra svarbios. Teismui nustačius, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, neprieštaraus dėl prašymo tenkinimo. Patvirtino, kad UAB „Prostafus“ 2014 m. liepos 9 d. prašymu, buvo pakeistas žemės sklypo ( - ) (kad. Nr. ( - )), Kaune, naudojimo būdas; buvo nustatyti du žemės sklypo naudojimo būdai: vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos (apie 47 proc.) ir komercinės paskirties objektų teritorijos (apie 53 proc). UAB „Akmenis“ ir UAB „Prostafus“ 2015 m. liepos 20 d. Kauno miesto savivaldybės administracijai pateikė prašymą organizuoti minėto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą su tikslu pertvarkyti minėtą žemės sklypą, padalijant jį į du ar daugiau žemės sklypus. Kartu su minėtu prašymu buvo pateiktas 2015 m. liepos 17 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas Nr. ( - ), kuris patvirtino, kad nuomos pagrindais buvo valdomas UAB „Akmenis“ (0,225 ha pagal 2014 m. gruodžio 2 d. Susitarimą pakeisti sutartį Nr. 8SŽN-392, nuo 2014 m. gruodžio 8 d. iki 2093 m. liepos 28 d.) ir UAB „Prostafus“ (1,275 ha pagal 2014 m. gruodžio 2 d. Susitarimą pakeisti sutartį Nr. 8SŽN-392, nuo 2014 m. gruodžio 8 d. iki 2093 m. liepos 28 d.). Kauno miesto savivaldybės direktorius, atsižvelgdamas į pareiškėjų prašymą, 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. A-2282 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) ( - ) Kaune, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo“ priėmė sprendimą pradėti rengti minėto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Projekto rengimo metu 2015 m. rugpjūčio 12 d. iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus buvo gauti Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimai Nr. SFP-167-(14.8.36.), parengtas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas; projektas suderintas su iniciatoriais UAB „Akmenis“ bei UAB „Prostafus“. Šį projektą NŽT prie ŽŪM Kauno miesto skyrius suderino 2015 m. rugsėjo 25 d. raštu Nr. ZSFP-9466 „Dėl žemės sklypo (-ų) formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo“. Projektui Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. spalio 15 d. pateikė Žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. FPA-134-(8.14), kuriame nurodė, jog žemės valdos projekto procedūros ir projekto sprendiniai atitinka Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus ir pritarė teikimui tvirtinti. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. A-1438 „Dėl adresų objektų numerių keitimo“ buvo pakeisti ginčo objektų adresai, atitinkamai iš ( - ) į ( - ). Parengtas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas buvo suderintas su teisės aktuose nurodytomis institucijomis, tuomet Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2015 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. A-3082 „Dėl žemės sklypo ( - ) Kaune, formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ patvirtino minėto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, pagal kurį žemės sklypas ( - ), Kaune, padalintas į vienuolika žemės sklypų, kiekvienam iš sklypų nustatytas naudojimo būdas.

287.

29Tretieji asmenys J. A. ir R. P. ieškiniui neprieštarauja.

30II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

318.

32Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2019 m. kovo 25 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino. Atnaujino terminą apskųsti administraciniam sprendimui kaip praleistą dėl svarbių priežasčių. Panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno skyriaus 2016 m. vasario 22 d. sprendimą Nr. 8SD -977 (14.8.7). Panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. gegužės 24 d. sprendimą Nr. Nr. 1SD-1637- (8.2). Įpareigojo atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos sudaryti su ieškove UAB „Prostafus“, įmonės kodas 135938452, valstybinės žemės sklypų: ( - ), unikalus Nr. ( - ) (buv. ( - ), Kaunas), ( - ), unikalus Nr. ( - ) (buv. ( - ), Kaune), ( - ), unikalus Nr. ( - ) (buv. ( - ), Kaunas), ( - ), unikalus Nr. ( - ) (buvęs ( - ), Kaunas), ( - ), unikalus Nr.. ( - ) (buvęs ( - ), Kaunas), ( - ), unikalus Nr. ( - ) (buvęs ( - ), Kaunas), ( - ), unikalus Nr.. ( - ) (buvęs ( - ), Kaunas), ( - ), unikalus Nr. ( - ) (buvęs ( - ), Kaunas), ( - ), unikalus Nr. ( - ) (buvęs ( - ), Kaunas), Kaune, ilgalaikės nuomos sutartis. Iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškovei UAB „Prostafus“ priteisė 100 Eur žyminį mokestį.

339.

34Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad:

359.1.

36Kauno miesto valdyba 1992 m. birželio 5 d. potvarkiu uždarajai akcinei bendrovei „Pop centras“ (toliau – ir UAB „Pop centras“) suteikė iki 15000:kv. m. žemės sklypą, esantį ( - ) Kaune. Kauno miesto valdyba 1994 m. liepos 29 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimi 99 metams žemės sklypą išnuomojo UAB „Pop centras“. Žemės sklypas 1994 m. rugsėjo 6 d. įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (Nr. ( - )) ( 1 t., b. l. 60–61, 108–118). Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2004 m. kovo 8 d. išdavė statybos leidimą Nr. NS 85-66 koncertų ir sporto salės su pagalbiniais statiniais statybai, kuris galiojo iki 2012 m. spalio 15 d. (3 t., b. l. 79). 2015 m. balandžio 28 d. išduotas leidimas vieno buto gyvenamųjų namų V. Krėvės pr. Kaune, statybai neterminuotam laikui (1 t., b. l. 17–19), byloje nepateikta įrodymų, kad leidimas būtų panaikintas. 2010 m. balandžio 12 d. sutartimi UAB „Pop centras“ pardavė UAB „Prostafus“ 1/100 pastato - koncertų ir sporto salės (unikalus Nr. ( - )), esančios ( - ), Kaune. Pasikeitus savininkams, NŽT Žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2011 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-751 „Dėl valstybinės žemės sklypo ( - ) (registro Nr. ( - )) kadastro duomenų patikslinimo ir 1994 m. liepos 29 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties pakeitimo (Kauno m.)“, pakeitė Žemės sklypo nuomos sutartį, sudarytą su UAB „Pop centras“ (nuomos teisių perėmėja – UAB „Prostafus”). Ši sutartis buvo pakeista 2011 m. liepos 28 d. susitarimu Nr. 8SŽN-169, žemės sklypas išnuomotas UAB „Prostafus“ iki 2093 m. liepos 28 d. (1 t., b. l. 62–64). Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2014 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. A-1973 „Dėl žemės sklypo ( - ) Kaune, naudojimo būdo pakeitimo“ pakeitė pagrindinę naudojimo paskirtį į „kita“, naudojimo būdai – „vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos (apie 47 proc.) ir komercinės paskirties objektų teritorijos“ (apie 53 proc.) (1 t., b. l. 105–106). 2014 m. rugsėjo 19 d. UAB „Prostafus“ kreipėsi į atsakovę, prašydama išduoti sutikimą perleisti nuomos teisę į žemės sklypo dalį, kuri reikalinga perleidžiamoms pastato – koncertų ir sporto salės (unikalus Nr. ( - )) 15/100 dalims eksploatuoti. NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjas 2014 m. rugsėjo 30 d. sutikimu Nr. 8ST-(14.8.5)-1144 sutiko, kad UAB „Prostafus“ perleistų žemės sklypo dalies – 0,2250 ha – išnuomotos pagal sutartį ir susitarimą, ir kuri reikalinga 15/100 dalims pastato – koncertų ir sporto salei (unikalus Nr. ( - )) eksploatuoti, nuomos teisę (3 t., b. l. 77, 78). Kauno miesto savivaldybės administracija 2015 m. balandžio 28 d. išdavė leidimą Nr. LNS-21-150428-00293 „Statyti naują (-us) statinį (-ius), / rekonstruoti statinį (-ius) / atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us)“ UAB „Prostafus“ statyti 15 vieno buto gyvenamųjų namų (1 t., b. l. 17–19). 2015 m. liepos 20 d. UAB „Akmenis“ ir UAB „Prostafus“ kreipėsi su prašymu organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas – pertvarkyti žemės sklypą, nustatyti ir keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą (-us) (1 t., b. l. 107). Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. A-2282 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) ( - ), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo“ organizavo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą (1 t., b. l. 136). Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyrius 2015 m. rugpjūčio 12 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriui pateikė reikalavimus Nr. SFP-T67-(14.8.36.) žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti, o 2015 m. spalio 1 d. raštu Nr. SFP-240-(14.Š.36) „Dėl žemės sklypo (-ų) formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo“ žemės sklypo Projektą suderino (1 t., b. l. 119, 120–122). Kauno miesto, savivaldybės administracijos direktorius 2015 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. A-3082 „Dėl žemės sklypo ( - ) Kaune, formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ patvirtino žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, pagal kurį žemės sklypas buvo padalintas į vienuolika žemės sklypų (1 t., b. l. 125–129). Žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2015 m. gruodžio 9 d. sprendimu Nr. 8SK1272-(14.8.100.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )), esančio ( - ) Kaune, pertvarkymo padalijimo būdu, nustatytų kadastro duomenų tvirtinimo“, pertvarkė žemės sklypą padalijimo būdu į vienuolika žemės sklypų ir patvirtino pertvarkytų žemės sklypų kadastro duomenis, nustatytus pagal UAB „Žemetra“ matininko E. S. parengtas žemės sklypų kadastro duomenų bylas (1 t., b. l. 68). Atlikus visus aukščiau nurodytus veiksmus ir procedūras, vietoje vieno žemės sklypo ( - ) Kaune (kadastro Nr. ( - )), buvo sudarytos sklypų kadastrinės bylos ir VĮ Registrų centre buvo teisiškai įregistruoti atskiri atidalinti žemės sklypai: ( - ) (toliau – buvęs, ( - )), ( - ), (buvęs ( - )), ( - ) (buvęs V( - )), ( - ) (buvęs ( - )), ( - ), (buvęs ( - )), ( - ) (buvęs ( - )), ( - ) (buvęs ( - )), ( - ) (buvęs ( - )), ( - ) (buvęs ( - )), Kaune (1 t., b. l. 20, 24, 30, 33, 36, 40, 44, 51, 55, 58, 2 t., b. l. 8–164). Visus šiuos paminėtus pastatus nuosavybes teise valdo UAB „Prostafus“, įregistravimo pagrindas – 2015 m. liepos 16 d. pažyma apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. PASS-20-150716-000545 (NŽT pateikti priedai prie bylos 25803-25811 ir nagrinėjamos bylos 2 tomas). 2016 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. A-1438 „Dėl adresų objektų numerių keitimo“ buvo pakeisti ginčo objektų adresai, atitinkamai iš ( - ) į ( - ) (1 t., b. l. 130–133). 2016 m. vasario 9 d. UAB „Prostafus“ ir UAB „Akmenis“ pateikė NŽT Kauno miesto žemėtvarkos skyriui prašymą, kuriuo prašė nutraukti Žemės sklypo nuomos sutartį ir išregistruoti juridinį faktą iš Nekilnojamojo turto registro (tikslu įregistruoti atskirus žemės sklypus, sudarant šių sklypų nuomos sutartis) – (3 t., b. l. 75). Skyriaus vedėjas 2016 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. 8VĮ-176-(14.8,2.) „Dėl 1994 m. liepos 29 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo“ nusprendė nutraukti prieš terminą sutartį. Skyrius 2016 m. vasario 18 d. raštu Nr. 8SD-898-(14.8.7.) „Dėl nuomos sutarties išregistravimo iš valstybinės žemės sklypų ( - ) (kadastro Nr. ( - )), Kaune“ kreipėsi VĮ Registro centro Kauno filialą, prašydamas išregistruoti sutartį, kadangi sutartis buvo pakeista susitarimu (3 t., b. l. 74, 75, 76). Žemės nuomos sutartis buvo nutraukta ir išregistruota VĮ Registrų centre, tačiau atskiros nuomos sutartys kiekvienam objektui su UAB „Prostafus“ nebuvo sudarytos. 2016 m. vasario 18 d. žemėtvarkos specialistams atlikus aukščiau nurodytų žemės sklypų naudojimo valstybinę kontrolę, 2016 m. vasario 19 d. buvo surašyti žemės naudojimo patikrinimo aktai. Aktuose nurodyta, kad statiniai, esantys žemės sklypuose, nebaigti statyti, todėl paprašyta atlaisvinti žemės sklypus, nusikelti statinius ir išregistruoti juos iš Nekilnojamo turto registro (1 t., b. l. 77–78, 2 t. b. l. 127–139, 140–143, 144–147, 148–152, 153–156, 157–164).

379.2.

38Teismas nagrinėdamas bylą atsižvelgė į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutarties 35 p. yra nurodyta, jog pakeitus nuomojamos valstybinės žemės naudojimo paskirtį ir būdą, faktiškai buvo sudarytos teisinės prielaidos žemės sklypą naudoti pagal kitą jo paskirtį negu ta, kuriai jis buvo išnuomotas. 23 metus nuo valstybinės žemės sklypo suteikimo ir išnuomojimo sklypas faktiškai nebuvo naudojamas, numatyta pastatyti koncertų ir sporto salė tik pradėta statyti (5 proc. baigtumo), bet nebuvo ir nebus statoma, tačiau šiuo neeksploatuojamu turtu buvo disponuojama, faktiškai siekiant disponuoti teise į valstybinės žemės nuomą. Taigi, išnyko sąlygos, kurios teikė pagrindą ir dėl kurių buvo išnuomota valstybinė žemė ne aukciono būdu, todėl ieškovė neturi teisinio pagrindo reikalauti sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį lengvatinėmis sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-133-219/2018). Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutarties 27.2 p. nurodyta, kad kasacinis teismas rėmėsi faktinėmis aplinkybėmis, kurios nebuvo nustatytos nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, kadangi nebuvo nagrinėjami ir vertinami žemės naudojimo (nuomos) santykiai iki 2016 metų. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo sprendimą grindė aplinkybėmis, nenagrinėtomis ir nenustatytomis žemesnių instancijų teismų sprendimuose, savarankiškai įvertino ginčo šalių santykius tolimoje praeityje (atsakovui tuo negrindžiant savo pozicijos), bei nustatė, kad žemės sklypas nebuvo naudojamas nuo jo suteikimo (1994 metų) iki 2004 metų ir iš esmės nebuvo naudojamas pagal paskirtį 23 metus.

399.3.

40Teismas sprendė, kad šioje byloje turi būti vertinami žemės naudojimo (nuomos) santykiai iki 2016 metų, nes Kauno apygardos teismas procesą civilinėje byloje atnaujino būtent tuo pagrindu, jog byloje nebuvo nagrinėjami ir vertinami žemės naudojimo (nuomos) santykiai iki 2016 metų.

419.4.

42Teismas pripažino svarbia aplinkybę, kad atsakovas iki 2016 m. vasario 15 d. įsakymo Nr. 8VĮ-176-(14.8.2.) „Dėl 1994 m. liepos 29 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo“ priėmimo neatliko jokių Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.12 papunktyje nurodytų veiksmų, t.y. nenustatė ginčo sklype ieškovų ar kitų nuomininkų įvykdytų pažeidimų bei nereikalavo juos pašalinti arba neinicijavo šių sutarčių nutraukimo. Teismo vertinimu, atsakovas ne tik nenustatė pažeidimų bei neinicijavo sutarčių nutraukimo, bet ir sudarė visas sąlygas ieškovei įgyvendinti žemės sklypo pertvarkymo procedūrą į atskirus žemės sklypus, kuomet atsakovo Žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2011 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-751 „Dėl valstybinės žemės sklypo ( - ) (registro Nr. ( - )) kadastro duomenų patikslinimo ir 1994 m. liepos 29 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties pakeitimo (Kauno m.)“ pakeitė Žemės sklypo nuomos Sutartį, sudarytą su UAB „Pop centras“ (nuomos teisių perėmėja – UAB „Prostafus“), ši sutartis buvo pakeista 2011 m. liepos 28 d. susitarimu Nr. 8SŽN-169 ir žemės sklypas buvo išnuomotas UAB „Prostafus“ iki 2093 m. liepos 28 d. (1 t., b. l. 62–64). Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad atsakovė nesudarė jokio pagrindo ieškovei abejoti jos vykdomų žemės sklypo pertvarkymo veiksmų teisėtumu, iš kurių turėjo nuosekliai sekti ir jų vykdomų statybos darbų pobūdžio pakeitimai. Teismas sprendė, kad nėra jokio pagrindo pripažinti, jog 2016 m. vasario 15 d. įsakymo priėmimo metu išnyko kasacinio teismo nurodomos sąlygos, kurios teikė pagrindą ir dėl kurių buvo išnuomota valstybinė žemė ne aukciono būdu, dėl ko ieškovė jau neturi teisinio pagrindo reikalauti sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį lengvatinėmis sąlygomis. Priešingai, atsakovei sudarius visas sąlygas įgyvendinti žemės sklypo pertvarkymo procedūrą į atskirus žemės sklypus, ieškovei atsirado pagrindas remtis Konstitucijoje įtvirtintais teisinės valstybės principo elementais, tokiais, kaip teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir saugumas, kurių neužtikrinus, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise bei pagal įgytų teisių apsaugos principą pagrįstai tikėtis, jog asmenų pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos, nes valstybė privalo vykdyti savo įsipareigojimus asmeniui. Todėl teismas pripažino, kad atsakovė, atsisakydama sudaryti buvusio sklypo pagrindu suformuotų atskirų žemės sklypų nuomos sutartis, iš esmės pažeidė ieškovės kaip žemės sklypo ilgalaikio nuomininko ir statytojo teises bei pažeidė teisėtų lūkesčių principą.

439.5.

44Visos nurodytos aplinkybės, teismo vertinimu, nors ir leidžia daryti išvadą, kad vykstant žemės naudojimo (nuomos) santykiams iki 2016 metų nebuvo įgyvendintas Kauno miesto valdybos 1992 m. birželio 5 d. potvarkyje nurodytas tikslas (Žemės tvarkymo bylos 5 l.) ir koncertų salė nebuvo pastatyta, tačiau sprendė, jog tai nesudaro pagrindo teigti, kad 23 metus nuo valstybinės žemės sklypo suteikimo ir išnuomojimo sklypas faktiškai nebuvo naudojamas. Teismas pripažino pagrįstomis ir svarbiomis bylai aplinkybes, kad tarp šalių nekilo ginčo dėl to, jog ieškovė vykdė statybos veiksmus galiojančių ir teisėtai išduotų statybos leidimų pagrindu, o viso bylos nagrinėjimo metu statybos leidimų bei kitų administracinių aktų teisėtumas nebuvo ginčytas. Sprendė, jog nėra jokio teisėto pagrindo pripažinti, kad ieškovė, siekdama naudoti bei naudodama žemės sklypą galiojančių ir teisėtai išduotų statybos leidimų pagrindu, bet kitu tikslu, negu buvo nurodytas Kauno miesto valdybos 1992 m. birželio 5 d. potvarkyje, atliko kokius nors neteisėtus veiksmus.

459.6.

46Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartyje nebuvo konstatuotas pirmos ir apeliacinės instancijos teismų motyvacinėje dalyje nurodytų aplinkybių dėl statinių buvimo ginčo sklype nepagrįstumas, todėl šiame sprendime išsako analogišką poziciją.

479.7.

48Teismas atsakovės poziciją, jog žemės sklypas galėjo būti išnuomotas tik esamiems (baigtiems) statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, jog teisės aktuose nenustatyta galimybė be aukciono įsigyti valstybinę žemę būsimam pastatui eksploatuoti ar ateityje planuojamai veiklai vykdyti, o tuo metu, kai ieškovė vykdė statybos darbus, žemės nuomos sutartis buvo nutraukta ir nauja sutartis nesudaryta, pripažino nepagrįsta. Nurodė, kad teismų praktikoje išaiškinta, kad žemės sklypas gali būti laikomas užstatytu, jeigu jame yra statinio sąvoką atitinkantis nekilnojamasis daiktas, kurio eksploatacijai žemės sklypas ir yra naudojamas. Nustatant, ar žemė užstatyta, sprendžiama pagal du kriterijus – faktinį ir teisinį. Byloje nėra ginčo dėl to, kad visi statiniai, priklausantys ieškovei, yra statomi galiojančio, neužginčyto statybą leidžiančio dokumento pagrindu, šio ginčo atveju nėra konstatuota, kad statiniai statomi savavališkai, nukrypstant nuo statinio projekto. Ieškovė visiškai atitiko statytojo statusą pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus reikalavimus. Aplinkybė, kad naujai suformuotiems žemės sklypams nuomos teisė nebebuvo pratęsta, t. y. nebuvo sudarytos nuomos sutartys, išformavus žemės sklypą ( - ), Kaune, leidžia spręsti, kad ieškovės, kaip statytojo statusas buvo apribotas. Ieškovė žemės sklypą naudoja ilgą laiką, nutrauktoje sutartyje buvo numatytas ilgas žemės nuomos terminas – 99 metai, ieškovė turi išduotą leidimą statybai, atliko sklypo pertvarkymą, pastatų statybų baigtumo laipsnis tik didėja, tai leidžia spręsti, kad yra visos sąlygos sudaryti valstybinės žemės ilgalaikės nuomos sutartis, kadangi žemės sklypai reikalingi statinių eksploatavimui. Šio ginčo atveju nustatyta, kad žemės sklypas ( - ) Kaune, iki jo pertvarkymo ir šiuo metu naudojamas pagal paskirtį: sklypas buvo suformuotas prie esamų statinių jiems eksploatuoti, laikantis teisės aktų nustatytos tvarkos; pastatyti ir statomi objektai įregistruoti VĮ Registrų centras; sudarytos kadastrinių matavimų bylos; pasirašytas susitarimas dėl ilgalaikės nuomos sutarties nutraukimo dėl to, kad neliko nekilnojamojo daikto (žemės sklypo); nuomos sutartis išregistruota ieškovės lėšomis, tokie veiksmai rodo, kad ieškovė ir atsakovė siekė sudaryti ilgalaikes nuomos sutartis pastatytiems objektams eksploatuoti.

499.8.

50Teismas taip pat atsižvelgė ir į aplinkybes, kad Kauno apygardos teismui priėmus 2017 m. birželio 16 d. nutartį, kurios pagrindu įsiteisėjo Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 28 d. sprendimas, ieškovė aktyviai vykdė statybos veiksmus ir šiai dienai jie yra baigti (4 t., b. l. 11–19). Sprendė, kad ieškovė turi pagrindą remtis CK 6.551 straipsnio 2 dalies nuostata, jog valstybinė žemė ne aukciono būdu išnuomojama, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais.

519.9.

52Teismas aplinkybes, susijusias su teisminėmis procedūromis, kuriomis buvo skundžiamas atsakovės sprendimas atsisakyti sudaryti valstybinės žemės sklypų nuomos sutartis, reikalingas statinių eksploatacijai, pripažino svarbiomis ir atnaujino terminą ieškiniui pateikti.

53III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

54

10.

55Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimą civilinėje byloje Nr. A2-1778-920/2019 ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Prostafus“ ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5610.1.

57pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, bei neįvertino reikšmingų byloje aplinkybių, netinkamai taikė valstybinės žemės nuomos santykius reglamentuojančias teisės normas ir jas aiškinant suformuotą teismų praktiką, dėl ko nepagrįstai tenkino ieškinį. Teismas nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba pažeidė teisėtus ieškovės lūkesčius ir Konstitucijoje įtvirtintą teisinės valstybės principą, tačiau visai neatsižvelgė į tai, kad bet koks disponavimas valstybiniu turtu yra viešasis interesas.

5810.2.

59Kauno m. valdyba 1992 m. birželio 5 d. potvarkiu suteikė UAB „Pop centras“ 15 000 kv. m. ploto žemės sklypą, esantį Kaune, ( - ) koncertų salei su pagalbiniais pastatais statyti, o 1994 m. liepos 29 d. šį sklypą 99 metams išnuomojo minėtai bendrovei. Valstybinės žemės sklypas buvo išnuomotas konkrečiam tikslui – koncertų salei su pagalbiniais pastatais statyti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. balandžio 9 d. nutartyje konstatavo, kad UAB „Prostafus“ pakeitus nuomojamos valstybinės žemės naudojimo paskirtį ir būdą, faktiškai buvo sudarytos teisinės prielaidos žemės sklypą naudoti pagal kitą jo paskirtį negu ta, kuriai jis buvo išnuomotas. 23 metus nuo valstybinės žemės sklypo suteikimo ir išnuomojimo sklypas faktiškai nebuvo naudojamas, numatyta pastatyti koncertų ir sporto salė tik pradėta statyti (5 proc. baigtumo), bet nebuvo ir nebus statoma, tačiau šiuo neeksploatuojamu turtu buvo disponuojama, faktiškai siekiant disponuoti teise į valstybinės žemės nuomą. Taigi, išnyko sąlygos, kurios teikė pagrindą ir dėl kurių buvo išnuomota valstybinė žemė ne aukciono būdu, todėl ieškovė neturi teisinio pagrindo reikalauti sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį lengvatinėmis sąlygomis. Taip pat nurodė, kad Ieškovės lūkestis, jog, pakeitus ginčo žemės sklypo paskirtį ir jį padalijus, naujai suformuoti sklypai jai bus išnuomoti ne aukciono tvarka, nėra teisėtas ir todėl negali būti saugomas teisės. Esant siekiui sklype vykdyti veiklą, nesusijusią su visuomenės poreikiams tenkinti skirtų statinių – koncertų salės su pagalbiniais pastatais – eksploatavimu, toks lūkestis prieštarauja viešajam interesui ir valstybinės žemės nuomos socialinei paskirčiai, todėl negali būti teisės aktų nustatyta tvarka ginamas. Taigi, valstybinės žemės sklypo nuoma toliau galėjo būti tęsiama tik jeigu būtų tinkamai vykdomi įsipareigojimai nurodyti Kauno miesto valdybos 1992 m. birželio 5 d. potvarkyje Nr. 495-v ir 1994 m. liepos 29 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartyje.

6010.3.

61Iš į bylą pateiktų dokumentų, t. y. 2017 m. spalio 18 d. buhalterinės pažymos apie pasirašytas preliminarias namų pirkimo pardavimo sutartis ir už jas gautas įmokas, skelbimų iš www.aruodas.lt išrašų, iš preliminarių sublokuoto namo pirkimo – pardavimo sutarčių, bei iš į bylą pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo Nr. ( - ) kuriame matyti, kad žemės sklype adresu ( - ) 24, esantį Pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), ieškovė UAB „Prostafus“ 2019 m. vasario 15 d. Pirkimo-pardavimo sutartimi perleido tretiesiems asmenims, galima daryti išvadą, kad šiuo nagrinėjamu atveju yra akivaizdus ieškovės siekis ginčo sklypuose vykdyti komercinę-ūkinę veiklą, nesusijusią su turimų pastatų eksploatavimu, taigi, toks ieškovės lūkestis prieštarauja viešajam interesui ir valstybinės žemės nuomos socialinei paskirčiai, todėl negali būti teisės aktų nustatyta tvarka ginamas. Ieškovė nepaisydama Nacionalinės žemės tarnybos sprendimų bei vykstant teisminiams ginčams ir toliau tęsė statybos darbus taip prisiimdama tokių veiksmų padarinių riziką.

6210.4.

63Pažymėjo, kad 1994 m. liepos 29 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties eilutėje, kurioje turi būti įrašomas dokumentas, suteikiantis teisę į žemės sklypo nuomą, yra nurodytas Kauno miesto valdybos 1992 m. birželio 5 d. potvarkis Nr. 495-v, kuriuo UAB „Pop centras“ buvo skirtas 15 000 kv. m. ploto žemės sklypas, esantis Kaune, ( - ) koncertų salei su pagalbiniais pastatais statyti. Nepagrįstas teismo argumentas, kad Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartyje nebuvo nurodyta valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties paskirtis. Teismas netinkamai pritaikė valstybinės žemės nuomos santykius reglamentuojančias teisės normas ir jas aiškinant suformuotą teismų praktiką.

6410.5.

65Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. balandžio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-219/2018 panaikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimą bei apeliacinės instancijos teismo nutartį ir priimdamas naują sprendimą – ieškinį atmesdamas, neišsprendė sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimo. Nacionalinė žemės tarnyba 2018 m. liepos 20 d. su pareiškimu kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2A-1016-390/2017, vykdymo atgręžimo. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. lapkričio 27 d. nutartimi sustabdė Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų civilinės bylos Nr. e2VP-29992-713/2018 nagrinėjimą iki bus išnagrinėta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų civilinė byla Nr. A2-1778-920/2019. Šiuo metu valstybinės žemės sklypų (kadastro Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - )), esančių ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), Kauno m. valstybinės žemės nuomos sutartys yra sudarytos ir galiojančios. Be to, ieškovė perleisdama pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), esantį adresu ( - ), J. A. ir R. P. neteko teisės ne aukciono tvarka nuomotis visą žemės sklypą, esantį ( - ), Kaunas. Teismas įpareigodamas Nacionalinę žemės tarnybą sudaryti su ieškove UAB „Prostafus“ valstybinės žemės sklypo ( - ), unikalus Nr. ( - ), ilgalaikės nuomos sutartį neįvertino šių reikšmingų byloje aplinkybių, dėl ko priėmė nepagrįstą teismo sprendimą.

6611.

67Ieškovė UAB „Prostafus“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti ir 2019 m. kovo 25 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

6811.1.

69didžiąja dalimi visas atsakovės apeliacinis skundas yra grindžiamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-219/2018. Kasacinės instancijos teismas aptariamoje nutartyje rėmėsi pačių teisėjų padaryta prielaida, kad ieškovė 23 metus žemės nenaudojo, nors tokios aplinkybės nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme nebuvo tiriamos. Su NŽT pritarimu išformavus ginčo žemės sklypą ir jį padalinus į mažesnius sklypus, nuomos santykiai turėjo tęstis padalinto nekilnojamojo turto atžvilgiu, nes padalijimas vyko pritariant NŽT ir šios institucijos sprendimu. Išformavus sklypą į mažesnius sklypus statybos leidimo pagrindu statomiems vienbučiams / dvibučiams namams, NŽT atsisakė sudaryti nuomos sutartis ne dėl ankstesnių nuomos santykių pobūdžio, bet dėl to, kad žemės patikros metu statiniai nebuvo baigti statyti. Kasacinės instancijos teismas savarankiškai nustatė, kad žemės sklypas nebuvo naudojamas nuo jo suteikimo (1994 metų) iki 2004 metų, nuo 2004 iki 2011 metų ir apskirtai nebuvo naudojamas pagal paskirtį 19 metų. Dėl to kasacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad „ieškovo teisė nuomotis valstybinę žemę savaime išnyko.“ Aplinkybės, kuriomis rėmėsi kasacinis teismas, neegzistavo, o egzistavo kitokios aplinkybės, kuriomis kasacinis teismas nesivadovavo ir kurios buvo nustatytos bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Kasacinis teismas rėmėsi faktinėmis aplinkybėmis, kurios nebuvo nustatytos nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, ši išvada padaryta nevertinus žemės sklypo tvarkymo byloje esančių duomenų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo sprendimą grindė vienu pagrindinių argumentų – UAB „Prostafus“ ginčo žemės sklypą turėjo naudoti koncertų salei su pagalbiniais pastatais statyti, o naudojo vienbučių ir dvibučių namų statybai. Minėtoje nutartyje ir atskirojoje nutartyje padaryta esminė klaida, nes nebuvo atsižvelgta į 2014 m. gruodžio 2 d. Susitarimą su NŽT dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sąlygų pakeitimo. Šio susitarimo esmė ir buvo ta, kad išnuomojame žemės sklype gali būti statomi ir rekonstruojami tai pačiai veiklai vystyti reikalingi statiniai ir įrenginiai, kurių eksploatavimui išnuomotas žemės sklypas ir jei tokia statyba neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo režimui. Ieškovės įsitikinimu, nuo 2014 metų būtent priešingi veiksmai – sklypo naudojimas ne vienbučiams / dvibučiams namas statyti, o pramogų salei statyti, galėjo lemti nuomos sutarties nutraukimą ir teisės nuomotis žemės sklypus išnykimą, nes taip būtų pažeista galiojanti nuomos sutartis ir galiojantis teritorijų planavimo dokumentas. Taigi, tokiai išvadai, kokią padarė kasacinės instancijos teismas, padaryti nėra absoliučiai jokio teisinio pagrindo.

7011.2.

71NŽT savo veiksmais ir priimamais administraciniais sprendimais tiek UAB „Prostafus“, tiek institucijai, išduodančiai statybą leidžiančius dokumentus – Kauno miesto Savivaldybei – per eilę metų sudarė visas teisines ir faktines sąlygas priimti teisines pasekmes sukuriančius administracinius aktus, bei leido plėtoti nuomos sutartyje numatytą veikla (t.y. statyti statinius). Valstybė, atstovaujama NZT prie ŽŪM, ieškovei sukūrė teisėtą lūkestį, kad tolesni žemės naudojimo santykiai bus įgyvendinami pagal sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį, jos pakeitimus ir aukščiau paminėtus NŽT prie ŽŪM administracinius aktus.

7211.3.

73Apeliantės argumentas, kad vieną pastatą – unikalus Nr. ( - ) perleidus tretiesiems asmenims ieškovė prarado teisę nuomotis visą žemės sklypą ( - ), Kaunas, yra visiškai formalus. Ginčas dėl šios žemės sklypo nuomos vyko pagal UAB „Prostafus“ ieškinį, minimas statinys, esantis sklype, perleistas jau atnaujinus procesą byloje, J. A. ir R. P. yra įtraukti į procesą trečiaisiais asmenimis ir su ieškovo ieškiniu sutinka. Pirminis šio statinio savininkas ir sklypo naudotojas, kuriam buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas minėtam namui buvo UAB „Prostafus“. Pareiga perduoti atitinkamą žemės sklypo dalį kildintina iš įstatymo, tokią teisę ir pareigą UAB „Prostafus“ realizuos, kai tik įstatymo nustatyta tvarka kaip buvęs statytojas ir statinio savininkas teismo sprendimo pagrindu įgis nuomos teises į žemės sklypą. Todėl sudarius sutartį dėl sklypo nuomos su UAB „Prostafus“, jis neabejotinai tas teises įstatymų nustatyta tvarka perduos tretiesiems asmenims.

74Teisėjų kolegija

konstatuoja:

75IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7612.

77Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

7813.

79Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

80Dėl ieškiniui pateikti termino atnaujinimo

8114.

82Atsakovė atsikirsdama į ieškinį ir apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovė praleido Administracinių bylų teisenos įstatyme numatytą terminą ginčyti priimtus sprendimus, nes ieškinį pateikė ne bendrosios kompetencijos teismui, o administraciniam teismui ir ši aplinkybė nesudarė pagrindo terminui atnaujinti.

8315.

84Ginčijant atsakovės priimtus sprendimus yra aktuali jau suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, aiškinanti terminus, per kuriuos asmuo turi teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos ir tokių praleistų terminų atnaujinimas.

8516.

86Kadangi ginčijami atsakovės priimti sprendimai yra individualūs aktai, tai jų apskundimui taikytinas ABTĮ 33 straipsnyje nustatytas procesinis terminas kreiptis į teismą. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad bylose, kuriose reiškiami savarankiški civilinio teisinio ir administracinio teisinio pobūdžio reikalavimai, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties ir administracinių bylų teisenos terminai. Taip pat konstatuota, jog ABTĮ 33 straipsnyje nustatytas vieno mėnesio apskundimo terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2008; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2006; 2009-11-27 nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-533/2009; 2011-11-11 nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-428/2011; 2013-11-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-568/2013).

8717.

88Nagrinėjamoje byloje ginčijama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atnaujino ieškovei terminą ieškiniui pateikti, nes ieškovė kreipdamasi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu dėl savo neatidumo pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą, nors iš atsakovės raštų turinio buvo akivaizdu, kad ginčas kyla iš sutartinių teisinių santykių.

8918.

90Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, ieškovė laikydamasi įstatyme nustatytų terminų 2016 m. birželio 27 d. su skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą skųsdama atsakovės 2016 m. gegužės 24 d. sprendimą, kuriuo buvo paliktas galioti NŽT Kauno skyriaus 2016 m. vasario 22 d. sprendimas. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 29 d. nutartimi atsisakė skundą priimti dėl jo pateikimo ne tam teismui, kuriam jis teismingas. Ieškovė 2016 m. liepos 7 d. teismo nutartį gavo ir tą pačią dieną kreipėsi su ieškiniu į Kauno apylinkės teismą.

9119.

92Pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, kad ieškovė kreipdamasi į teismą suklydo dėl teismingumo, o teismingumo klausimu tarp administracinių ir bendrosios kompetencijos teismų praktika nuolat kinta, terminą praleido nežymiai, vertino kaip svarbias priežastis ir terminą ieškiniui pateikti atnaujino ( CPK 78 straipsnio 1 dalis).

9320.

94Svarbių priežasčių, kurias nustačius terminas turėtų būti atnaujinamas, įstatymas nenumato. Bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo, kiekvienu atveju turi atsižvelgti į jo trukmę, nustatytą konkretiems santykiams, įvertinti termino praleidimo trukmę ir ieškovo nurodomas priežastis, kreipimosi į teismą operatyvumą po priežasčių, sutrukdžiusių laiku paduoti ieškinį, išnykimo ir kitus ieškovo elgesio rūpestingumo, apdairumo aspektus, ginčo esmę bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1. 5 straipsnis). Pagal Kasacinio teismo suformuotą praktiką praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, į subjektyviųjų ir objektyviųjų kriterijų visumą ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2012 ir kt.).

9521.

96Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl termino atnaujinimo, įvertino termino praleidimo priežastis ir pagrįstai atsižvelgdamas į ieškovės prašyme išdėstytą motyvaciją, tokias priežastis laikė svarbiomis ( CPK 78 straipsnio 1 dalis). Kitaip įvertinti įrodymus ir nustatytas aplinkybes, kurios lėmė termino praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo, todėl apeliantės apeliacinio skundo argumentą aptartu klausimu pripažįsta nepagrįstu.

97Dėl valstybinės žemės nuomos

9822.

99Pirmos instancijos teismas nustatė, kad Kauno miesto valdyba 1992 m. birželio 5 d. potvarkiu uždarajai akcinei bendrovei „Pop centras“ suteikė iki 15000:kv. m. žemės sklypą, esantį ( - ) Kaune. Kauno miesto valdyba 1994 m. liepos 29 d., valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimi, 99 metams šį žemės sklypą išnuomojo UAB „Pop centras“. Žemės sklypas 1994 m. rugsėjo 6 d. buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (Nr. ( - )) ( 1 t., 60-61, 108-118 b.l.). Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2004 m. kovo 8 d. išdavė statybos leidimą Nr. NS 85-66 koncertų ir sporto salės su pagalbiniais statiniais statybai, kuris galiojo iki 2012 m. spalio 15 d. (3 t., 79 b.l.). 2015 m. balandžio 28 d. išduotas leidimas vieno buto gyvenamųjų namų V. Krėvės pr. Kaune, statybai neterminuotam laikui. (1 t., 17-19 b.l.). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo konstatuotu faktu, jog byloje nepateikta įrodymų, kad šis leidimas būtų panaikintas. 2010 m. balandžio 12 d. sutartimi UAB „Pop centras“ pardavė UAB „Prostafus“ 1/100 pastato – koncertų ir sporto salę (unikalus Nr. ( - )), esančią ( - ), Kaune. Pasikeitus savininkams, Žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2011 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-751 „Dėl valstybinės žemės sklypo ( - ) (registro Nr. ( - )) kadastro duomenų patikslinimo ir 1994 m. liepos 29 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties pakeitimo (Kauno m.)“ pakeitė Žemės sklypo nuomos Sutartį, sudarytą su UAB „Pop centras“ (nuomos teisių perėmėja – UAB „Prostafus“). Ši sutartis buvo pakeista 2011 m. liepos 28 d. susitarimu Nr. 8SŽN-169 ir žemės sklypas buvo išnuomotas UAB „Prostafus“ iki 2093 m. liepos 28 d. (1 t., 62-64 b.l.). Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2014 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. A-1973 „Dėl žemės sklypo ( - ), Kaune, naudojimo būdo pakeitimo“ pakeitė pagrindinę naudojimo paskirtį į „kita“, naudojimo būdai – „vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos (apie 47 proc.) ir komercinės paskirties objektų teritorijos“ (apie 53 proc.) (1 t., 105-106 b.l.). 2014 m. rugsėjo 19 d. UAB „Prostafus“ kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrių, prašydama išduoti sutikimą perleisti nuomos teisę į žemės sklypo dalį, kuri reikalinga perleidžiamoms pastato – koncertų ir sporto salės (unikalus Nr. ( - )) 15/100 dalims eksploatuoti. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėja 2014 m. rugsėjo 30 d. sutikimu Nr. 8ST-(14.8.5)-1144 sutiko, kad UAB „Prostafus“ perleistų žemės sklypo dalies – 0,2250 ha, išnuomotos pagal sutartį ir susitarimą, ir kuri reikalinga 15/100 dalims pastato – koncertų ir sporto salės (unikalus Nr. ( - )) eksploatuoti, nuomos teisę (3 t., 77, 78 b.l.). Kauno miesto savivaldybės administracija 2015 m. balandžio 28 d. išdavė leidimą Nr. LNS-21-150428-00293 „Statyti naują (-us) statinį (-ius),/ rekonstruoti statinį (-ius) / atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us)“ UAB „Prostafus“; statyti 15 vieno buto gyvenamųjų namų (1 t. 17-19 b.l.). 2015 m. liepos 20 d. UAB „Akmenis“ ir UAB „Prostafus“ kreipėsi su prašymu organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas – pertvarkyti žemės sklypą, nustatyti ir keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą (-us) (1 t., 107 b.l.). Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. A-2282 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )) ( - ), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo“ organizavo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą (1 t., 136 b.l.). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius 2015 m. rugpjūčio 12 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriui pateikė reikalavimus Nr. SFP-T67-(14.8.36.) žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti, o 2015 m. spalio 1d. raštu Nr. SFP-240-(14.Š.36) „Dėl žemės sklypo (-ų) formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo“ žemės sklypo Projektą suderino (1 t., 119, 120-122 b.l.). Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2015 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. A-3082 „Dėl žemės sklypo ( - ) Kaune, formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ patvirtino žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, pagal kurį žemės sklypas buvo padalintas į vienuolika žemės sklypų (1 t., 125, 126-129, 125-129 b.l.). Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Žemėtvarkos skyriaus vedėjos 2015 m. gruodžio 9 d. sprendimu Nr. 8SK1272-(14.8.100.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )), esančio ( - ) Kaune, pertvarkymo padalijimo būdu, nustatytų kadastro duomenų tvirtinimo“, pertvarkė žemės sklypą padalijimo būdu į vienuolika žemės sklypų ir patvirtino pertvarkytų žemės sklypų kadastro duomenis, nustatytus pagal UAB „Žemetra“ matininko E. S. parengtas žemės sklypų kadastro duomenų bylas (1 t., 68 b.l.). Atlikus visus aukščiau nurodytus veiksmus ir procedūras, vietoje vieno žemės sklypo ( - ), Kaune (kadastro Nr.. ( - )), buvo sudarytos sklypų kadastrinės bylos ir VĮ Registrų centre buvo teisiškai įregistruoti atskiri atidalinti žemės sklypai: ( - ) (buvęs, toliau – ( - )), ( - ), (( - )), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), ( - ), Kaune (1 t., 20, 24, 30, 33, 36, 40, 44, 51, 55, 58 b.l., 2 t., 8-164 b.l.). Visus šiuose paminėtuose sklypuose esančius pastatus nuosavybes teise valdo UAB „Prostafus“, įregistravimo pagrindas – 2015 m. liepos 16 d. pažyma apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. PASS-20-150716-000545 (NŽT pateikti priedai prie bylos 25803-25811 ir nagrinėjamos bylos 2 tomas). 2016 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. A-1438 „Dėl adresų objektų numerių keitimo“ buvo pakeisti ginčo objektų adresai, atitinkamai iš ( - ) į ( - ) (1 t., 130-133 b.l.). 2016 m. vasario 9 d. UAB „Prostafus“ ir UAB „Akmenis“ pateikė skyriui prašymą, kuriuo prašė nutraukti Žemės sklypo nuomos sutartį ir išregistruoti juridinį faktą iš Nekilnojamojo turto registro (tikslu įregistruoti atskirus žemės sklypus, sudarant šių sklypų nuomos sutartis) – (3 t., 75 b.l.).

10023.

101Vertindamas tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog akivaizdu, kad ieškovės iniciatyvos bei kreipimosi tikslas, dėl žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo į atsakovę buvo ne tas, kad ji netektų nuomos teisinių santykių bei nuomos teisės į nuomojamą žemės sklypą, o dėl sklypų performavimo ir adresų pakeitimo įregistravimo tęsiant nuomos sutartį, kuri galiojo iki 2093 metų.

10224.

103NŽT 2016 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. 8VĮ-176-(14.8,2.) „Dėl 1994 m. liepos 29 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo“ nusprendė nutraukti prieš terminą 1994 m. liepos 29 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį sudarytą su ieškove. 2016 m. vasario 18 d. raštu Nr. 8SD-898-(14.8.7.) „Dėl nuomos sutarties išregistravimo iš valstybinės žemės sklypų ( - ) (kadastro Nr. ( - )), Kaune“ kreipėsi VĮ Registro centro Kauno filialą, prašydamas išregistruoti sutartį, kadangi sutartis buvo pakeista susitarimu (3 t., 74, 75, 76 b.l.). Žemės nuomos sutartis buvo nutraukta ir išregistruota iš VĮ Registrų centro, tačiau atskiros nuomos sutartys kiekvienam objektui su UAB „Prostafus“ nebuvo sudarytos.

10425.

1052016 m. vasario 18 d. žemėtvarkos specialistams atlikus aukščiau nurodytų žemės sklypų naudojimo valstybinę kontrolę, 2016 m. vasario 19 d. buvo surašyti žemės naudojimo patikrinimo aktai. Aktuose nurodyta, kad statiniai, esantys žemės sklypuose, nebaigti statyti, todėl paprašyta atlaisvinti žemės sklypus, nusikelti statinius ir išregistruoti juos iš Nekilnojamo turto registro (1 t., 77-78 b.l., 2 t. 127-139 b.l., 140-143, 144-147, 148-152, 153-156, 157-164 b.l.).

10626.

107Vertindamas tarp šalių kilusį ginčą, pirmos instancijos teismas teisingai atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutarties 35 pastraipą, kurioje yra nurodyta, jog pakeitus nuomojamos valstybinės žemės naudojimo paskirtį ir būdą, faktiškai buvo sudarytos teisinės prielaidos žemės sklypą naudoti pagal kitą jo paskirtį negu ta, kuriai jis buvo išnuomotas. 23 metus nuo valstybinės žemės sklypo suteikimo ir išnuomojimo sklypas faktiškai nebuvo naudojamas, numatyta pastatyti koncertų ir sporto salė tik pradėta statyti (5 proc. baigtumo), bet nebuvo ir nebus statoma, tačiau šiuo neeksploatuojamu turtu buvo disponuojama, faktiškai siekiant disponuoti teise į valstybinės žemės nuomą. Taigi išnyko sąlygos, kurios teikė pagrindą ir dėl kurių buvo išnuomota valstybinė žemė ne aukciono būdu, todėl ieškovė neturi teisinio pagrindo reikalauti sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį lengvatinėmis sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-133-219/2018). Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutarties 27.2 pastraipoje nurodyta, kad kasacinis teismas rėmėsi faktinėmis aplinkybėmis, kurios nebuvo nustatytos nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, ir atsakovei nebuvo bei negalėjo būti žinoma, jog būtent šiomis aplinkybėmis bus grindžiamas kasacinio teismo procesinis sprendimas. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant bylą nebuvo nei nagrinėjami, nei vertinami žemės naudojimo (nuomos) santykiai iki 2016 metų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo sprendimą grindė aplinkybėmis, nenagrinėtomis ir nenustatytomis žemesnių instancijų teismų sprendimuose, savarankiškai įvertino ginčo šalių santykius tolimoje praeityje (atsakovui tuo negrindžiant savo pozicijos), bei nustatė, kad žemės sklypas nebuvo naudojamas nuo jo suteikimo (1994 metų) iki 2004 metų ir apskirtai nebuvo naudojamas pagal paskirtį 23 metus. CPK 353 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu, kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Skirtingai nuo teisminio nagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, kasacijos dalyką sudaro tik teisės klausimai – teismo procesinio sprendimo (ne)teisėtumas. Todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria ieškovės argumentams, kad kai kurios bylos faktinės aplinkybės, kurių pagrindu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas padarė išvadas dėl žemės naudojimo nebuvo nustatytos nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. A2-2093-260/2018).

10827.

109Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Kauno apygardos teismo (byloje dėl proceso atnaujinimo) konstatuotomis aplinkybėmis, šioje byloje turi būti vertinami žemės naudojimo (nuomos) santykiai iki 2016 metų, kadangi Kauno apygardos teismas nurodė, kad nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant bylą nebuvo nei nagrinėjami, nei vertinami žemės naudojimo (nuomos) santykiai iki 2016 metų ir tuo pagrindu atnaujino procesą šioje civilinėje byloje.

11028.

111LR CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad žemės nuomos sutartis prieš terminą nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukta jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.12 punktas numato, kad valstybinės žemės nuomotojai kontroliuoja, kaip valstybinės žemės sklypų nuomininkai vykdo sąlygas, numatytas valstybinės žemės nuomos sutartyse, o nustatę pažeidimų – reikalauja juos pašalinti arba inicijuoti šių sutarčių nutraukimą ir įstatymų nustatyta tvarka kreipiasi, kad būtų atlyginti nuostoliai.

11229.

113Apeliacinės instancijos teismas, sprendžia, kad šioje civilinėje byloje nagrinėjamuose civiliniuose teisiniuose santykiuose ginčo žemės sklypo nuomos sutartis buvo nutraukta ne dėl to, kad nuomotojas būtų patikrinęs žemės sklypo naudojimą (nenaudojimą) pagal paskirtį, ir nustatęs pažeidimus, o dėl to, kad pati ieškovė kreipėsi dėl nutraukimo, nes suskaidžius vieną iki 2093 metų išnuomotą žemės sklypą į atskirus sklypus, norint tęsti nuomą, tą privalėjo padaryti pagal galiojančius teisės aktus. Taigi, iki ieškovės kreipimosi dėl vieno žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo, tikslu sudaryti to paties suskaidyto sklypo dalių atskiras nuomos sutartis, atsakovė nebuvo patikrinusi ir nustačiusi netinkamo žemės sklypo naudojimo. Sutartis buvo nutraukta ne atsakovės, o ieškovės iniciatyva, tačiau tikslas buvo ne iš esmės nutraukti sutartį, nes akivaizdu, kad pagal gautus leidimus sklype buvo vykdomos statybos, o ją modifikuoti į kelias nuomos sutartis, pagal tai, kaip nuomotas žemės sklypas buvo padalintas.

11430.

115Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo pripažinta svarbia aplinkybe (atsižvelgdamas į tai, kad ginčo žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o patikėjimo teise yra valdomas atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos), kad atsakovė iki 2016 m. vasario 15 d. įsakymo Nr. 8VĮ-176-(14.8.2.) „Dėl 1994 m. liepos 29 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo“ priėmimo neatliko jokių Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.12 papunktyje nurodytų veiksmų, t.y. nenustatė ginčo sklype ieškovės ar kitų nuomininkų įvykdytų pažeidimų bei nereikalavo juos pašalinti arba neinicijavo šių sutarčių nutraukimo. Ši aplinkybė pripažinta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutarties 30 pastraipoje, nurodant, jog byloje nėra duomenų, kad valstybės institucijos, atsakingos už valstybinės žemės tikslinį ir teisėtą naudojimą, būtų sprendusios dėl valstybinės žemės nuomos ne aukciono būdu sutarties tikslingumo ir teisėtumo, nors, kaip minėta šios nutarties 19 pastraipoje, valstybės įgaliota institucija, atsakinga už valstybinės žemės nuomą, privalo kiekvienu atveju tikrinti, ar asmuo atitinka įstatymo nustatytus privalomus reikalavimus ir turi teisę nuomotis žemės sklypą, t. y. kontroliuoti valstybinės žemės nuomos teisėtumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutarties 30 p.).

11631.

117Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad šioje byloje konstatuotos priešingos aplinkybės, nes atsakovė ne tik nenustatė pažeidimų bei neinicijavo sutarčių nutraukimo, bet ir sudarė visas sąlygas ieškovei įgyvendinti žemės sklypo pertvarkymo procedūrą į atskirus žemės sklypus, kuomet atsakovė 2011 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-751 „Dėl valstybinės žemės sklypo ( - ) (registro Nr. ( - )) kadastro duomenų patikslinimo ir 1994 m. liepos 29 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties pakeitimo (Kauno m.)“ pakeitė Žemės sklypo nuomos sutartį, sudarytą su UAB „Pop centras“ (nuomos teisių perėmėja - UAB „Prostafus“), ši sutartis buvo pakeista 2011 m. liepos 28 d. susitarimu Nr. 8SŽN-169 ir žemės sklypas buvo išnuomotas UAB „Prostafus“ iki 2093 m. liepos 28 d. (1 t., 62-64 b.l.). Atsakovė 2014 m. rugsėjo 30 d. sutikimu Nr. 8ST-(14.8.5)-1144 sutiko, kad UAB „Prostafus“ perleistų žemės sklypo dalies – 0,2250 ha, išnuomotos pagal sutartį ir susitarimą, ir kuri reikalinga 15/100 dalims pastato – koncertų ir sporto salės (unikalus Nr. ( - )) eksploatuoti, nuomos teisę (3 t., 77, 78 b.l.). Atsakovės Kauno miesto skyrius 2015 m. rugpjūčio 12 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriui pateikė reikalavimus Nr. SFP-T67-(14.8.36.) žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti, o 2015 m. spalio 1 d. raštu Nr. SFP-240-(14.Š.36) „Dėl žemės sklypo (-ų) formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo“ žemės sklypo Projektą suderino, atsakovės žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2015 m. gruodžio 9 d. sprendimu Nr. 8SK4272-(14.8.100.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )), esančio ( - ) Kaune, pertvarkymo padalijimo būdu, nustatytų kadastro duomenų tvirtinimo“ pertvarkė žemės sklypą padalijimo būdu į vienuolika žemės sklypų ir patvirtino pertvarkytų žemės sklypų kadastro duomenis, pagal UAB „Žemetra“ matininko E. S. parengtas žemės sklypų kadastro duomenų bylas (3 t., 73 b.l.).

11832.

119Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo vertinimu, jog nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad atsakovė, nenustatydama ginčo sklype teisės aktuose nurodytų ieškovės įvykdytų pažeidimų bei pakeisdama nuomos sutartį, sutikdama su žemės sklypo dalies perleidimu, suderindama žemės sklypo projektą, taip pat pertvarkydama žemės sklypą padalijimo būdu į vienuolika žemės sklypų ir patvirtindama pertvarkytų žemės sklypų kadastro duomenis, nesudarė jokio pagrindo ieškovei abejoti vykdomų žemės sklypo pertvarkymo veiksmų teisėtumu, iš kurių turėjo nuosekliai sekti ir jų vykdomų statybos darbų pobūdžio pakeitimai. Tai reiškia, kad atsakovei nuo 1994 m. liepos 29 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo iki 2016 m. vasario 15 d. įsakymo Nr. 8VĮ-176-(14.8.2.) „Dėl 1994 m. liepos 29 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo“ priėmimo nenustačius jokių ieškovų ar kitų nuomininkų įvykdytų pažeidimų bei nereikalavus juos pašalinti, nėra jokio pagrindo pripažinti, jog 2016 m. vasario 15 d. įsakymo priėmimo metu išnyko kasacinio teismo nurodomos sąlygos, kurios teikė pagrindą ir dėl kurių buvo išnuomota valstybinė žemė ne aukciono būdu, dėl ko ieškovė jau neturi teisinio pagrindo reikalauti sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį lengvatinėmis sąlygomis. Priešingai, atsakovei sudarius visas sąlygas įgyvendinti žemės sklypo pertvarkymo procedūrą į atskirus žemės sklypus, ieškovei atsirado pagrindas remtis Konstitucijoje įtvirtintais teisinės valstybės principo elementais, tokiais, kaip teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir saugumas, kurių neužtikrinus, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise (Konstitucinio Teismo 2000 m. vasario 23 d., 2001 m. liepos 12 d., 2001 m. gruodžio 18 d., 2002 m. lapkričio 25 d., 2003 m. sausio 24 d. nutarimai) bei pagal įgytų teisių apsaugos principą pagrįstai tikėtis, jog asmenų pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos, nes valstybė privalo vykdyti savo įsipareigojimus asmeniui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. sprendimas, priimtas administracinėje byloje Nr. A-10-1074/2005). Teisėtų lūkesčių apsaugos principo reikšmę pabrėžė ir kasacinis teismas, nurodęs, kad teisė nuomotis valstybinės žemės sklypą teisėtiems pastatams ar statiniams eksploatuoti ar kitam, įstatymui neprieštaraujančiam tikslui, kuris nurodomas valstybinės žemės nuomos sutartyje – įstatymo ginama teisė. Nagrinėjamu atveju ieškovės teigia ginančios viešąjį interesą valstybinę žemę naudoti visuomenės labui. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad privataus asmens interesas netrukdomai įgyvendinti savo nuosavybės teisę, jo teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis saugumas ir teisinis tikrumas, kad valstybė vykdys prisiimtus įsipareigojimus, užtikrins kiekvieno asmens pasitikėjimą tiek pačia valstybe, tiek ir teise, nagrinėjamoje byloje negali būti paneigtas. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje iš esmės yra ginamas viešasis interesas užtikrinti valstybinės žemės naudojimą pagal Vyriausybės nutarimais, kitais teisės aktais nustatytą paskirtį. Šioje byloje ginamo viešojo intereso reikšmingas aspektas yra ir tai, kad šis interesas turi būti ginamas, nepažeidžiant teisėtų statinių savininkės interesų ar kaip galima mažiau juos pažeidžiant. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad viena iš teisėtų lūkesčių apsaugos principo taikymo sąlygų – kad asmuo būtų teisėtai pagal galiojančius teisės aktus įgijęs civilines teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240-916/2018).

12033.

121Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad ginčo žemės sklype iš esmės nėra draudžiama statyba, todėl ieškovei ir buvo pakeista žemės paskirtis bei išduoti leidimai statyboms. Šie veiksmai buvo atlikti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, tokių įrodymų byloje nepateikta, to netvirtina ir atsakovė.

12234.

123Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad sudarant ar naikinant sandorius, teismų praktikoje yra įtvirtinamas civilinių teisinių santykių stabilumo principas, kuris yra nurodomas, kaip vienas iš esminių civilinių teisinių santykių principų. Tai reiškia, kad asmuo su valstybine institucija teisėtai sudaręs sutartį ar gavęs leidimus statybai pagrįstai gali tikėtis, kad jo investicijos į nuomojamus, statomus objektus nebus įšaldytos dėl to, kad po kiek laiko minėtos institucijos persigalvos, tikisi, kad teisėti lūkesčiai bus įgyvendinti. Priešingu atveju, jei teisėtai atlikus panašias procedūras ir po kiek laiko institucijoms pakeitus nuomonę asmenų sandoriai bei institucijų priimti sprendimai būtų naikinami, būtų iš esmės pakirstas pasitikėjimas valstybe, kadangi nei vienas nei fizinis nei juridinis asmuo, gavęs valstybinių institucijų leidimus, pritarimą ar sudaręs su valstybe sutartis, negalėtų būti tikras dėl civilinių teisinių santykių stabilumo ateityje, nebeinvestuotų į atitinkamus, net ir valstybinės reikšmės projektus. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju atsakovės veiksmai, ieškovei tik norint modifikuoti sutartį dėl žemės sklypo padalinimo į atskirus žemės sklypus, yra nesąžiningi ieškovės atžvilgiu. Dar kartą paminėtina, kad dėl sutarties nutraukimo kreipėsi pati ieškovė turėdama teisėtą lūkestį ją modifikuoti, o ne atsakovė, nurodydama, kad kokie nors veiksmai buvo atlikti neteisėtai. Teismo vertinimu, šioje situacijoje, ieškovė buvo klaidinama dėl ateities perspektyvų ir lūkesčių, jai prieš tai nenurodant jokių sutarties sudarymo neteisėtumo pagrindų ir tik pačiai pasikreipus nutraukus sutartį jos nepakeisti yra nesąžininga.

12435.

125Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išvada ir pripažįsta, kad ieškovė, būdama valstybinės žemės sklypo nuomininke, turėdama statybą leidžiantį dokumentą, nevykdydama jokių imperatyviomis teisės normomis draudžiamų statybos darbų, įgyvendino savo kaip statytojo teises, o atsakovė, atsisakydama sudaryti buvusio sklypo pagrindu suformuotų atskirų žemės sklypų nuomos sutartis, iš esmės pažeidė ieškovės kaip žemės sklypo ilgalaikės nuomininkės ir statytojos teises bei pažeidė teisėtų lūkesčių principą.

12636.

127Kolegija, kaip ir pirmos instancijos teismas pripažįsta pagrįstomis ieškovės atstovės nurodytas aplinkybes, kad Valstybės žemės sklypo, esančio ( - ) (registro Nr. ( - )) žemės tvarkymo bylos medžiaga paneigia kasacinio teismo nurodomą aplinkybę, jog pakeitus nuomojamos valstybinės žemės naudojimo paskirtį ir būdą, faktiškai buvo sudarytos teisinės prielaidos žemės sklypą naudoti pagal kitą jo paskirtį negu ta, kuriai jis buvo išnuomotas; 23 metus nuo valstybinės žemės sklypo suteikimo ir išnuomojimo sklypas faktiškai nebuvo naudojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutarties 35 p.), nes 1994 m. liepos 29 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartyje valstybinės žemės naudojimo paskirtis nėra nurodyta (Žemės tvarkymo bylos 1 l.): 2000 m. rugsėjo 12 d. buvo prašoma subnuomoti žemės sklypą „Amicus“ teniso mokyklai (Žemės tvarkymo bylos 11 l.); pagal 2003 m. vasario 21 d. tarnybinį pranešimą sklype pradėti statybos darbai (Žemės tvarkymo bylos 19 l.); 2004 m. birželio 8 d. rašte konstatuota, kad ieškovė pateikė prašymą pirkti sklypą (Žemės tvarkymo bylos 47 l.). Be to, šiai bylai reikšminga aplinkybė, kad 2004-2009 m. vyko teisminiai ginčai dėl šio sklypo, todėl jo naudojimo teisė buvo apribota nuo dėl nuomininkų nepriklausančių aplinkybių (Žemės tvarkymo bylos 53-76, 89-92 l.). Pasibaigus teisminiams ginčams 2011 m. buvo atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai (Žemės tvarkymo bylos 108-109 l.), atsakovo Žemėtvarkos skyriaus vedėjas 2011 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-751 „Dėl valstybinės žemės sklypo ( - ) (registro Nr. ( - )) kadastro duomenų patikslinimo ir 1994 m. liepos 29 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties pakeitimo (Kauno m.)“ pakeitė Žemės sklypo nuomos Sutartį, sudarytą su UAB „Pop centras“ (nuomos teisių perėmėja – UAB „Prostafus“), ši sutartis buvo pakeista 2011 m. liepos 28 d. susitarimu Nr. 8SŽN-169 ir žemės sklypas buvo išnuomotas UAB „Prostafus“ iki 2093 m. liepos 28 d. (1 t., 62-64 b.l.).

12837.

129Pirmos instancijos teismas teisingai įvertino ,,kad visos nurodytos aplinkybės, nors ir leidžia daryti išvadą, kad vykstant žemės naudojimo (nuomos) santykiams iki 2016 metų nebuvo įgyvendintas Kauno miesto valdybos 1992 m. birželio 5 d. potvarkyje nurodytas tikslas (Žemės tvarkymo bylos 5 l.) ir koncertų salė nebuvo pastatyta, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, kad 23 metus nuo valstybinės žemės sklypo suteikimo ir išnuomojimo sklypas faktiškai nebuvo naudojamas, nes Žemės tvarkymo bylos medžiaga patvirtina nuomininkų veiksmus siekiant subnuomoti žemės sklypą, taip pat jį įsigyti nuosavybės teise, be to 2004-2009 m. vykę teisminiai ginčai lėmė sklypo naudojimo apsunkinimą dėl ne nuo nuomininkų priklausančių aplinkybių, o nuo 2011 m. atsakovas savo administraciniais aktais leido ieškovui įgyvendinti savo kaip statytojo teises. Taip pat pažymėtina, kad ginčo sklypo nuomininkų statybos veiksmų teisėtumas konstatuotas ir 2009 m. birželio 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nurodant, kadangi ginčo žemės sklypas UAB „Pop centras“ buvo suteiktas ir pradėta pastato statyba teisėtai, tai ginčo žemės negalima laikyti laisva miesto žemės fondo žeme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-184/2009).

13038.

131Visos nurodytos aplinkybės, nesudaro pagrindo daryti išvados, jog neeksploatuojamu turtu buvo disponuojama, faktiškai siekiant disponuoti teise į valstybinės žemės nuomą, todėl išnyko sąlygos, kurios teikė pagrindą ir dėl kurių buvo išnuomota valstybinė žemė ne aukciono būdu, todėl ieškovė neturi teisinio pagrindo reikalauti sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį lengvatinėmis sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutarties 35 p.). Tai reiškia, kad ieškovė tinkamai įgyvendino savo kaip statytojo teises, o atsakovė, atsisakydama sudaryti buvusio sklypo pagrindu suformuotų atskirų žemės sklypų nuomos sutartis, pažeidė ieškovės kaip žemės sklypo ilgalaikio nuomininko ir statytojo teises.

13239.

133Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo pripažintomis pagrįstomis ir svarbiomis šiai bylai aplinkybėmis, kad tarp šalių nekilo ginčo dėl to, jog ieškovė vykdė statybos veiksmus galiojančių ir teisėtai išduotų statybos leidimų pagrindu, o viso bylos nagrinėjimo metu statybos leidimų bei kitų administracinių aktų teisėtumas nebuvo ginčytas. Nors Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutarties 42 p. nurodyta, kad valstybės institucijų ir savivaldybės atsakingų darbuotojų veiksmų teisėtumas, keičiant valstybinės žemės paskirtį ir išduodant leidimus gyvenamųjų namų statybai, kaip ir šių administracinių sprendimų teisėtumas, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-133-219/2018), teismo vertinimu, šios aplinkybės yra svarbios bylai, nes leidžia pripažinti pagrįstomis ieškovės nurodytas aplinkybes, jog ji neatliko nei vieno neteisėto ar savavališko veiksmo, „imperatyviųjų teisės normų nesilaikymo“ veiksmo, kuris nebūtų kildinamas iš valstybinių institucijų administracinių sprendimų ar pritarimo.

13440.

135Kolegija vertina ir pritaria pirmos instancijos teismo išvadai, kad ieškovė, įgyvendinama savo, kaip žemės naudotojo/nuomininko ir statytojo teises, pilnai ir sąžiningai laikėsi teisės aktų reikalavimų ir tų teisinių sąlygų, kurias jai sukūrė valstybės įgaliotos institucijos. Atsakovė savo veiksmais ir priimamais administraciniais sprendimais tiek ieškovei, tiek institucijai, išduodančiai statybą leidžiančius dokumentus (Kauno miesto savivaldybei) per eilę metų sudarė visas teisines ir faktines sąlygas priimti teisines pasekmes sukuriančius administracinius aktus, bei leido plėtoti nuomos sutartyje numatytą veiklą (t. y. statyti statinius). Šios ieškovės nurodytos aplinkybės, yra svarbios dėl jau nurodytų teisėtų lūkesčių apsaugos principo nominalaus, o ne formalaus įgyvendinimo, taip pat taikant teisės aktų teisėtumo prezumpciją, kurios galiojimas yra esminė sąlyga visiems subjektams įgyvendinti savo teises, susijusias su viešojo administravimo subjektų veiksmais. Todėl nesant ginčo dėl priimtų administracinių aktų galiojimo ir teisėtumo, nėra jokio teisėto pagrindo pripažinti, kad ieškovas, siekdamas naudoti bei naudodamas žemės sklypą galiojančių ir teisėtai išduotų statybos leidimų pagrindu, bet kitu tikslu, negu buvo nurodytas Kauno miesto valdybos 1992 m. birželio 5 d. potvarkyje, atliko kokius nors neteisėtus veiksmus. Tai reiškia, kad atsakovė, atsisakydama sudaryti buvusio sklypo pagrindu suformuotų atskirų žemės sklypų nuomos sutartis, tai padarė be teisėto pagrindo ir tokiu būdu pažeidė ieškovės kaip žemės sklypo ilgalaikio nuomininko ir statytojo teises.

13641.

137CK 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė ne aukciono būdu išnuomojama, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais. Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalis 1 punkte nurodyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui); <... > žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – Taisyklės) 2.2 punkte įtvirtinta, kad šios Taisyklės, taikomos formuojant (rengiant teritorijų planavimo dokumentus) naudojamus žemės sklypus prie kitų nuosavybės teise turimų statinių...(..). Taisyklių 27 p. nustatyta, kad naudojamus kitos paskirties valstybinės žemės sklypus gali išsinuomoti Lietuvos Respublikos fiziniai ir juridiniai asmenys, užsieniečiai, užsienio juridiniai asmenys ir kitos užsienio organizacijos. Taisyklių 28 p. numato, jog vadovaujantis Taisyklėmis išnuomojami Taisyklių 2.1, 2.2 ir 2.4 punktuose nurodyti naudojami žemės sklypai, užstatyti šiuose punktuose nurodytais asmenims nuosavybės teise priklausančiais arba jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui. Atsakovė nurodo, kad žemės sklypas galėjo būti išnuomotas tik esamiems (baigtiems) statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, o teisės aktuose nenustatyta galimybė be aukciono įsigyti valstybinę žemę būsimam pastatui eksploatuoti ar ateityje planuojamai veiklai vykdyti. Tuo metu, kai ieškovas vykdė statybos darbus, žemės nuomos sutartis buvo nutraukta, o nauja sutartis nesudaryta. Tokia atsakovės pozicija yra nepagrįsta, nes teismų praktikoje išaiškinta, kad žemės sklypas gali būti laikomas užstatytu, jeigu jame yra statinio sąvoką atitinkantis nekilnojamasis daiktas, kurio eksploatacijai žemės sklypas ir yra naudojamas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6-64/2002; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2006).

13842.

139Nustatant, ar žemė užstatyta, sprendžiama pagal du kriterijus – faktinį ir teisinį. Pirma, žemės sklype turi būti statiniai ar kitokie nekilnojamieji daiktai. Antra, šie statiniai ar kitokie nekilnojamieji daiktai turi būti pastatyti (įrengti) teisės aktų nustatyta tvarka. Byloje nėra ginčo dėl to, kad visi statiniai, priklausantys ieškovei, yra statomi galiojančio, neužginčyto statybą leidžiančio dokumento pagrindu, šio ginčo atveju nėra konstatuota, kad statiniai statomi savavališkai, nukrypstant nuo statinio projekto. Statybos įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje apibrėžia, jog nebaigtas statinys – statinys, kurio statybos darbai, nustatyti statinio projekte ir teisės aktuose, yra neužbaigti. Šio straipsnio 13 p. numato, jog statyba – veikla, kurios tikslas – pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, remontuoti ar griauti esamą statinį. Įstatymo 2 straipsnio 15 punktas apibrėžia, jog statybos darbai – visi darbai, atliekami statant arba griaunant statinį (žemės kasimo, mūrijimo, betonavimo, montavimo, pamatų ir stogų įrengimo, stalių, apdailos, įrenginių paleidimo ir derinimo). Statybos darbai skirstomi į bendruosius (žemės darbai, statybinių konstrukcijų statybos ir montavimo darbai) ir specialiuosius (kiti statybos darbai). Įstatymo 2 straipsnio 17 punktas nustato, jog naujo statinio statyba – statybos rūšis, kurios tikslas – statinių neužimtame žemės paviršiaus plote pastatyti statinį, atstatyti visiškai sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą statinį.

14043.

141Taigi, iš teisinio reglamentavimo matyti, kad statyba yra tęstinis, užtrunkantis procesas. Aplinkybė, kad atsakovas konstatavo ieškovės kaip statytojo teisių įgyvendinimą statybos darbų pradžioje, nepaneigia pastarosios kaip žemės naudotojo ir statytojo teisių ir nepatvirtina, kad žemės sklypas pagal paskirtį nenaudojamas. Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis numato, jog statytojo teisė įgyvendinama, kai 1) statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; 2) statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas); 3) statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais. Taigi, ieškovė visiškai atitiko statytojo statusą pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus reikalavimus. Aplinkybė, kad naujai suformuotiems žemės sklypams nuomos teisė nebebuvo pratęsta, t.y. nebuvo sudarytos nuomos sutartys, išformavus žemės sklypą ( - ), Kaune, leidžia spręsti, kad ieškovės, kaip statytojo statusas buvo apribotas. Pagal Nekilnojamo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, į kadastrą įrašomi statinių kadastro duomenys nustatomi atliekant kadastrinius matavimus ir sudarant nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą (NTKĮ 8 straipsnis, Kadastro nuostatų 32.2, 63 punktas, Kadastrinių matavimų taisyklių 174-176 p.). Kaip matyti iš byloje esančių statinių kadastrinių matavimų bylų, statiniai yra įregistruoti NT registre, žymimas jų baigtumas procentais nuo 7, dabartinis – 2016 m. lapkričio 25 d. – statybos baigtumas nuo 41 proc. iki 80 proc., nuotekų šalinimų tinklų baigtumas 100 proc. (1t., 116 b.l., 3t., 29-40, 41-51, 53-62 b.l.). Atsižvelgiant ir į kitus veiksnius, tokius kaip kad parengtas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas buvo suderintas su teisės aktuose nurodytomis institucijomis, pagal projektą žemės sklypas padalintas į vienuolika žemės sklypų, kiekvienam iš sklypų nustatytas naudojimo būdas, projektas parengtas laikantis teisės aktuose nurodytų procedūrų bei suderintas ir patikrintas teisės aktuose nurodytose institucijose, patvirtintas viešojo administravimo subjekto, todėl yra teisėtas ir galiojantis.

14244.

143Ieškovė žemės sklypą naudoja ilgą laiką, nutrauktoje sutartyje buvo numatytas ilgas žemės nuomos terminas – 99 metai, ieškovė turi išduotą leidimą statybai, atliko sklypo pertvarkymą, pastatų statybų baigtumo laipsnis tik didėja, leidžia spręsti, kad yra visos sąlygos sudaryti valstybinės žemės ilgalaikės nuomos sutartis, kadangi žemės sklypai reikalingi statinių eksploatavimui. Pagal LR Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalį, žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, laikytis žemės sklypui nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų reikalavimų. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2014 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. A-1973 „Dėl žemės sklypo ( - ), Kaune, naudojimo būdo pakeitimo“ pakeitė pagrindinę naudojimo paskirtį – į „kitą“, naudojimo būdai – „vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos (apie 47 proc.) ir komercinės paskirties objektų teritorijos (apie 53 proc.)“. Taigi, ieškovė, statydama ginčo sklypuose vieno buto gyvenamuosius namus, įgyvendino ne tik savo, kaip žemės naudotojos teises, bet ir pareigas. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti, taip pat teisė teisės aktuose nustatyta tvarka ją nuomoti ar pirkti yra įstatyme nustatyta teisė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnis, Civilinio kodekso XXIX skyrius, Žemės įstatymas (1994 m. balandžio 26 d. įstatymo Nr. I-446 redakcija), (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2008; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2008). Pastatų (įskaitant ir nebaigtų statyti) savininkai turi įstatymo garantuotą ir ginamą teisę lengvatine (ne aukciono) tvarka nuomoti ar pirkti pastatais užstatytą ir jų eksploatavimo tikslais naudojamą valstybinės žemės sklypą. Nuomotino ar perkamo žemės sklypo dydis nustatomas pagal tikslinę paskirtį atitinkantį faktinį jo naudojimą, o sklypo ribos – pagal viešosios teisės (teritorijų planavimo) normas kompetentingų valdžios institucijų aktais patvirtintu sklypo planu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2008 UAB „Betono statiniai“ v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija).

14445.

145Šio ginčo atveju nustatyta, kad žemės sklypas ( - ), Kaune, iki jo pertvarkymo ir šiuo metu naudojamas pagal paskirtį, sklypas buvo suformuotas prie esamų statinių jiems eksploatuoti, laikantis teisės aktų nustatytos tvarkos, pastatyti ir statomi objektai įregistruoti VĮ Registrų centre, sudarytos kadastrinių matavimų bylos, pasirašytas susitarimas dėl ilgalaikės nuomos sutarties nutraukimo dėl to, kad neliko nekilnojamojo daikto (žemės sklypo), nuomos sutartis išregistruota ieškovės lėšomis. Tokie veiksmai rodo, kad ieškovė ir atsakovė siekė sudaryti ilgalaikes nuomos sutartis pastatytiems objektams eksploatuoti. Tačiau tuomet atsakovė atsisakė sudaryti naujas žemės nuomos sutartis suformuotiems nekilnojamiems daiktams (žemės sklypams).

14646.

147Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, sprendime nurodytus lokalinius bei kitus teisės aktus (nuomos sutartis, įsakymus, įstatymus ir kt.) į tarp šalių susiklosčiusius ilgalaikius žemės nuomos santykius ir to pasėkoje ieškovės įgytą teisę statyti statinius, dėl to atsiradusius ieškovės teisėtus bei pagrįstus lūkesčius bei teisėtus interesus, pirmos instancijos teismas priėmė teisingą bei pagrįstą sprendimą ieškinį tenkinti ir panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno skyriaus 2016 m. vasario 22 d. sprendimą Nr. 8SD-977 (14.8.7), panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. gegužės 24 d. sprendimą Nr. 1SD-1637- (8.2), kuriuo ikiteismine tvarka buvo peržiūrėtas NŽT Kauno skyriaus sprendimas, o Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos įpareigota sudaryti su ieškove UAB „Prostafus“ valstybinės žemės sklypų ilgalaikes nuomos sutartis.

14847.

149Pirmos instancijos teismas teisingai atsižvelgė ir į aplinkybes, kad Kauno apygardos teismui priėmus 2017 m. birželio 16 d. nutartį, kurios pagrindu įsiteisėjo Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 28 d. priimtas sprendimas, ieškovė aktyviai vykdė statybos veiksmus ir šiai dienai jie yra baigti, ką pagrindžia į bylą pateiktos fotonuotraukos, prašymas dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo bei trečiųjų asmenų J. A. ir R. P. įtraukimo į bylą pagrindai (t. VI, b.l. 11-19). Tai reiškia, kad šiai dienai ieškovė turi pagrindą remtis CK 6.551 straipsnio 2 dalies nuostata, jog valstybinė žemė ne aukciono būdu išnuomojama, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais. Akivaizdu, kad ieškovės pastatyti statiniai nėra savavalinė statyba, jie pastatyti turint visus tokias statybas leidžiančius dokumentus.

15048.

151Atmestinas apeliantės apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, kad ginčo žemės sklypas buvo išnuomotas koncertų salės statybai, todėl tokia statyba ir galėjo būti vykdoma, argumentas. Minėtos salės statyba nebuvo vykdoma, žemė stovėjo iš esmės nenaudojama, dėl jos vyko ir teisminiai ginčai. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad visuose procesuose yra dinamika, taigi ir šiuo atveju pasikeitus aplinkybėms, pati atsakovė pakeitė žemės nuomos sutartį, žemės paskirtį, taigi leido ieškovei vykdyti statybas, ko pasėkoje ieškovė neturėjo jokio pagrindo nepasitikėti valstybe ir investavo į statybas.

15249.

153Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą ir nustatęs ginčui spręsti reikšmingas faktines bylos aplinkybes ieškovės ieškinį pagrįstai patenkino.

15450.

155Teisėjų kolegija atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes bei kasacinio teismo suformuotą praktiką sprendžiant ginčus dėl valstybinės žemės nuomos konstatuoja, kad byloje administraciniai aktai dėl ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo neginčijami. Byloje taip pat neginčijamas ir pačios atsakovės priimtas sprendimas, kuriuo pritarta „Dėl ginčo žemės sklypo pertvarkymo padalijimo būdu nustatytų kadastro duomenų tvirtinimo“. Byloje neginčijama ir išduotas statybos leidimas suteikiantis teisę statyti ieškovei statinius ginčo žemės sklype. Atsakovė nagrinėjant bylą neginčijo aptartų administracinių aktų teisėtumo. Nenuginčijus aktų teisėtumo, nėra teisinio pagrindo teigti, jog aktai yra neteisėti ir negaliojantys. Apeliantė tvirtina, kad administraciniai aktai prieštaraujantys imperatyvioms įstatymų normoms laikytini viešojo intereso pažeidimu ir negalioja. Teisėjų kolegija sutinka su argumentu, kad nustačius viešojo intereso pažeidimus administraciniai aktai gali būti pripažintini neatitinkantys įstatymo reikalavimų, tačiau mano, kad nepatikrinus ir nepasisakant dėl jų teisėtumo, daryti išvados apie jų savaiminį negaliojimą nėra pagrindo. Tokia išvada motyvuojama dar ir tuo, kad administraciniai aktai šalims bei suinteresuotiems asmenims sukuria tiesiogines teisines pasekmes, todėl yra būtinas teisminis įvertinimas, norint paneigti jų teisėtumą.

15651.

157Kaip jau buvo minėta, pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką, statinių ar įrenginių buvimas valstybinės žemės sklype yra būtina valstybinės žemės nuomos sutarties galiojimo sąlyga. Kitas kriterijus, nustatant ar žemė yra užstatyta, yra nekilnojamų daiktų pastatymas teisės aktų nustatyta tvarka. Byloje iš esmės neteigiama, kad statiniai statomi ieškovei neturint statybos leidžiančio dokumento ar pažeidžiant kitus statybą leidžiančius teisės aktus. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad statiniai statomi teisėtai ir nenukrypstant nuo statinio projekto. Pritartina, pirmos instancijos teismo išvadai, kad pagal teisės aktus (Statybos įstatymo nuostatas) apibrėžiančius statinį bei vykdomą jo pastatymo darbus, statybos procesas yra tęstinis ir užtrunkantis procesas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustačius aptartas bei kitas teismo sprendime minėtas bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą išvadai, kad atsakovė nepagrįstai atsisako su ieškove sudaryti valstybinės žemės sklypų nuomos sutartis, t.y. modifikuoti nutrauktos žemės nuomos sutarties, ir ieškovės pareikštą ieškinį patenkinti.Apeliantė argumentuoja, kad ieškovės lūkestis, jog, pakeitus ginčo žemės sklypo paskirtį ir jį padalijus, naujai suformuoti sklypai jai bus išnuomoti ne aukciono tvarka, nėra teisėtas ir todėl negali būti saugomas teisės. Esant siekiui sklype vykdyti veiklą, nesusijusią su visuomenės poreikiams tenkinti skirtų statinių – koncertų salės su pagalbiniais pastatais – eksploatavimu, toks lūkestis prieštarauja viešajam interesui ir valstybinės žemės nuomos socialinei paskirčiai, todėl negali būti teisės aktų nustatyta tvarka ginamas. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo argumentu iš esmės nesutinka, nes kaip jau minėta, nuomos sutartis bei žemės naudojimo paskirtis buvo pakeistos, jokios koncertų salės statyba pakeistoje sutartyje nebuvo numatyta, todėl remtis argumentu dėl koncertų salės statybos, kuris ginčo metu jau buvo išnykęs (žemės nuomos sutartis bei žemės paskirtis buvo prieš eilę metų pakeistos), atsakovė neturi teisinio pagrindo. Priešingai apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovė turėjo tvirtą, žemės nuomos sutartimi bei kitais atsakovės teisės aktais pagrįstą pagrindą tikėtis, kad ginčo žemę ji nuomojasi 99 metams, ko pasėkoje nuomos sutartys bus toliau sudarytos, kadangi iš esmės senosios žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo tikslas buvo tik jos modifikavimas išskaidant nuomą iš vieno žemės sklypo į daugiau žemės sklypų.

15852.

159Atsakovė taip pat nurodo, žemės sklypo, kuriame yra tretiesiems asmenims parduotas nekilnojamasis turtas, ieškovė iš viso neturi teisės nuomotis iš valstybės, tačiau apeliacinės instancijos teismas šį atsakovės argumentą laiko nepagrįstu, su juo nesutinka. Teismo nuomone, ieškovei kreipiantis dėl žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo, buvo tikslas ją modifikuoti, sudarant nuomos sutartis dėl atskirų, mažesnių suformuotų žemės sklypų. Tretieji asmenys nekilnojamąjį turtą įsigijo žinodami, kad jis stovi ant ieškovės nuomojamo žemės sklypo, taigi turėjo teisėtą lūkestį atitinkamai juo disponuoti, naudoti ateityje, dėl to tardamiesi su ieškove. Žemės sklypui tapus ir likus valstybės nuosavybe, jų lūkesčiai ir teisės būtų pažeistos, kadangi jie nebežinotų kokiu pagrindu ir kaip jie ateityje galės naudotis minėtu žemės sklypu ir ar iš viso galės naudotis žemės sklypu ir nekilnojamuoju turtu esančiu ant sklypo. Be to, atsižvelgiant į šios bylos fabulą matyti, jog labai tikėtina, kad ateityje būtų inicijuojami nauji teisminiai ginčai bei procesai dėl žemės sklypo, ant kurio stovi trečiųjų asmenų nekilnojamasis turtas, naudojimo. Tai asmenims sudarytų papildomas išlaidas bei laiko sąnaudas, kurių jie negalėjo tikėtis ar numanyti. Apeliacinės instancijos teismo nuomone tokia situacija asmenims, įsigijusiems, teisėtai, su visais statybą leidžiančiais dokumentais statytus pastatus, žinant, kad jie stovi ant teisėtai ieškovės nuomojamo žemės sklypo, būtų neproporcingai sudėtinga, kiltų asmenų pasitikėjimas valstybe, kuri priima sprendimus atstovaujama valstybinių institucijų.

16053.

161Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą neteisingai vertino byloje esančius įrodymus, bei neįvertino reikšmingų byloje aplinkybių, netinkamai taikė valstybinės žemės nuomos santykius reglamentuojančias teisės normas ir jas aiškinant suformuotą teismų praktiką Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles ar taikė teisės normas. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui spręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvadas dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013, civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015 ir kt.). Iš skundžiamo teismo procesinio sprendimo matyti, kad pirmos instancijos teismas vertindamas, ar ginčo sklypuose nėra ieškovės savarankiškų eksploatuojamų statinių išnagrinėjo ir įvertino visas byloje šiam klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes, t.y. atsižvelgė į byloje pateiktus įrodymus patvirtinančius statomų pastatų baigtumą, į kitus veiksnius, kurie atliekami vykdant teisėtą statybą. Teisėjų kolegijos vertinimu, galutinė teismo išvada yra tinkamai motyvuota, atitinka faktinius bylos duomenis ir yra padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo ir įrodymų įvertinimo taisyklių. Apeliantė nesutikdama su teismo pateiktų įrodymų vertinimu, nepagrindžia teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tokio įrodymo turinio ir jo reikšmės, nurodo bendrojo pobūdžio teiginius ir siekia įrodyti jai reikšmingas aplinkybes. Be to teismas vertino ne tik viešąjį interesą dėl valstybinės žemės, kaip išimtinį bet ir sąlytyje su viešuoju interesu, kuris susiformuoja iš ieškovės, trečiųjų asmenų pusės kaip nuomonė, t.y. kad nebūtų pakirstas pasitikėjimas valstybe, jai priimant atitinkamus sprendimus susijusius su kitų asmenų teisėmis bei teisėtais lūkesčiais.

16254.

163Apibendrindama išdėstytą argumentaciją teisėjų kolegija pripažįsta, kad apylinkės teismas išnagrinėjęs bylą tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes bei analizuodamas ir vertindamas įrodymus, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė (CPK 185 straipsnis), teisingai taikė įstatymus, teismų praktiką, atitinkamai proporcingai atsižvelgė į viešąjį bei ieškovės interesą, įvertino Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartį priimtą šioje byloje. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti apylinkės teismo sprendimo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

164Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

16555.

166Ieškovė pateikusi atsiliepimą į apeliacinį skundą prašo iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas, pateikė įrodymus, patvirtinančius 900 Eur sumokėjimą už advokato pagalbą surašant apeliacinį skundą (6 tomas, b.l. 72). Pirmos instancijos teismo sprendimą paliekant nepakeistą, netenkinant apeliacinio skundo, šios ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme priteistinos iš atsakovės (CPK 88, 93, 98).

167Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

168Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

169Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Prostafus“, juridinio asmens kodas 135938452 iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, juridinio asmens kodas 188704927, 900 Eur (devynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

170Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Prostafus“ (toliau – ir UAB... 8. 2.... 9. 2016 m. gruodžio 28 d. Kauno apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje... 10. 3.... 11. 2018 m. liepos 3 d. Kauno apylinkės teisme gautas ieškovės UAB... 12. II.... 13. Šalių ieškinio reikalavimų ir atsikirtimų į juos argumentai... 14. 4.... 15. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad:... 16. 4.1.... 17. prašo atnaujinti terminą ieškiniui pateikti. Nurodė, kad ieškovės... 18. 4.2.... 19. Ieškovė mano, kad skundžiama NŽT išvada, kurioje nurodyta, jog... 20. 4.3.... 21. Ieškovė ieškinyje aptardama faktinį ieškinio reikalavimo pagrindą... 22. 4.4.... 23. Pareiškime dėl proceso atnaujinimo ieškovė nurodė, kad ta aplinkybė, jog... 24. 5.... 25. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos... 26. 6.... 27. Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į... 28. 7.... 29. Tretieji asmenys J. A. ir R. P. ieškiniui neprieštarauja.... 30. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 31. 8.... 32. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2019 m. kovo 25 d. sprendimu ieškovės... 33. 9.... 34. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad:... 35. 9.1.... 36. Kauno miesto valdyba 1992 m. birželio 5 d. potvarkiu uždarajai akcinei... 37. 9.2.... 38. Teismas nagrinėdamas bylą atsižvelgė į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo... 39. 9.3.... 40. Teismas sprendė, kad šioje byloje turi būti vertinami žemės naudojimo... 41. 9.4.... 42. Teismas pripažino svarbia aplinkybę, kad atsakovas iki 2016 m. vasario 15 d.... 43. 9.5.... 44. Visos nurodytos aplinkybės, teismo vertinimu, nors ir leidžia daryti... 45. 9.6.... 46. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartyje nebuvo... 47. 9.7.... 48. Teismas atsakovės poziciją, jog žemės sklypas galėjo būti išnuomotas tik... 49. 9.8.... 50. Teismas taip pat atsižvelgė ir į aplinkybes, kad Kauno apygardos teismui... 51. 9.9.... 52. Teismas aplinkybes, susijusias su teisminėmis procedūromis, kuriomis buvo... 53. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 54.

10.... 55. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba apeliaciniu skundu prašo panaikinti... 56. 10.1.... 57. pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus,... 58. 10.2.... 59. Kauno m. valdyba 1992 m. birželio 5 d. potvarkiu suteikė UAB „Pop... 60. 10.3.... 61. Iš į bylą pateiktų dokumentų, t. y. 2017 m. spalio 18 d. buhalterinės... 62. 10.4.... 63. Pažymėjo, kad 1994 m. liepos 29 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos... 64. 10.5.... 65. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. balandžio 9 d. nutartimi civilinėje... 66. 11.... 67. Ieškovė UAB „Prostafus“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo... 68. 11.1.... 69. didžiąja dalimi visas atsakovės apeliacinis skundas yra grindžiamas... 70. 11.2.... 71. NŽT savo veiksmais ir priimamais administraciniais sprendimais tiek UAB... 72. 11.3.... 73. Apeliantės argumentas, kad vieną pastatą – unikalus Nr. ( - ) perleidus... 74. Teisėjų kolegija... 75. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 76. 12.... 77. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų... 78. 13.... 79. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą,... 80. Dėl ieškiniui pateikti termino atnaujinimo... 81. 14.... 82. Atsakovė atsikirsdama į ieškinį ir apeliaciniame skunde nurodo, kad... 83. 15.... 84. Ginčijant atsakovės priimtus sprendimus yra aktuali jau suformuota Lietuvos... 85. 16.... 86. Kadangi ginčijami atsakovės priimti sprendimai yra individualūs aktai, tai... 87. 17.... 88. Nagrinėjamoje byloje ginčijama, kad pirmosios instancijos teismas... 89. 18.... 90. Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, ieškovė laikydamasi įstatyme... 91. 19.... 92. Pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, kad ieškovė kreipdamasi į... 93. 20.... 94. Svarbių priežasčių, kurias nustačius terminas turėtų būti atnaujinamas,... 95. 21.... 96. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas,... 97. Dėl valstybinės žemės nuomos... 98. 22.... 99. Pirmos instancijos teismas nustatė, kad Kauno miesto valdyba 1992 m. birželio... 100. 23.... 101. Vertindamas tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, apeliacinės... 102. 24.... 103. NŽT 2016 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. 8VĮ-176-(14.8,2.) „Dėl 1994 m.... 104. 25.... 105. 2016 m. vasario 18 d. žemėtvarkos specialistams atlikus aukščiau nurodytų... 106. 26.... 107. Vertindamas tarp šalių kilusį ginčą, pirmos instancijos teismas teisingai... 108. 27.... 109. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Kauno apygardos teismo... 110. 28.... 111. LR CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad žemės nuomos sutartis... 112. 29.... 113. Apeliacinės instancijos teismas, sprendžia, kad šioje civilinėje byloje... 114. 30.... 115. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo... 116. 31.... 117. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išvada,... 118. 32.... 119. Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo vertinimu, jog... 120. 33.... 121. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad ginčo žemės sklype... 122. 34.... 123. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad sudarant ar naikinant... 124. 35.... 125. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išvada... 126. 36.... 127. Kolegija, kaip ir pirmos instancijos teismas pripažįsta pagrįstomis... 128. 37.... 129. Pirmos instancijos teismas teisingai įvertino ,,kad visos nurodytos... 130. 38.... 131. Visos nurodytos aplinkybės, nesudaro pagrindo daryti išvados, jog... 132. 39.... 133. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo... 134. 40.... 135. Kolegija vertina ir pritaria pirmos instancijos teismo išvadai, kad ieškovė,... 136. 41.... 137. CK 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė ne aukciono... 138. 42.... 139. Nustatant, ar žemė užstatyta, sprendžiama pagal du kriterijus – faktinį... 140. 43.... 141. Taigi, iš teisinio reglamentavimo matyti, kad statyba yra tęstinis,... 142. 44.... 143. Ieškovė žemės sklypą naudoja ilgą laiką, nutrauktoje sutartyje buvo... 144. 45.... 145. Šio ginčo atveju nustatyta, kad žemės sklypas ( - ), Kaune, iki jo... 146. 46.... 147. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į išdėstytas... 148. 47.... 149. Pirmos instancijos teismas teisingai atsižvelgė ir į aplinkybes, kad Kauno... 150. 48.... 151. Atmestinas apeliantės apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, kad ginčo... 152. 49.... 153. Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą ir nustatęs ginčui spręsti... 154. 50.... 155. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes bei kasacinio teismo... 156. 51.... 157. Kaip jau buvo minėta, pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką, statinių... 158. 52.... 159. Atsakovė taip pat nurodo, žemės sklypo, kuriame yra tretiesiems asmenims... 160. 53.... 161. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis,... 162. 54.... 163. Apibendrindama išdėstytą argumentaciją teisėjų kolegija pripažįsta, kad... 164. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.... 165. 55.... 166. Ieškovė pateikusi atsiliepimą į apeliacinį skundą prašo iš atsakovės... 167. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 168. Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 169. Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Prostafus“, juridinio asmens kodas... 170. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....