Byla 2-1159/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Danutės Milašienės ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „EKO-L“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 5 d. nutarties, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės bei atsisakyta taikyti atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „EKO-L“ dėl avanso, skolos ir delspinigių priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje kilo ginčas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo bei atsisakymo taikyti atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą pagrįstumo.

5Ieškovas B UAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „EKO-L“ 1 153 325,60 Lt skolą, 97 953,80 Lt delspinigių, 10 506,95 Lt skolą, 270 000 Lt avansą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo ieškinio sumos nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą ar lėšas 1 531 786,30 Lt sumai. Prašymą grindė tuo, jog ieškinio suma atsakovo atžvilgiu laikytina didele, atsakovo prievolių įvykdymas nėra užtikrintas, atsakovo finansinė padėtis nėra žinoma, dėl ekonominės krizės daugeliui statybos įmonių trūksta apyvartinių lėšų, dėl ko atsiskaitymai tarp įmonių yra sutrikę, kas padidina būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.

6Atsakovas UAB „EKO-L“ pateikė atsiliepimą į ieškovo prašymą, prašydamas jo netenkinti, o tenkinimo atveju – prašydamas įpareigoti ieškovą sumokėti 132 615 Lt į teismo depozitinę sąskaitą galimų nuostolių atlyginimui užtikrinti arba pateikti tokio paties dydžio banko garantiją. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepagrįstumą atsakovas įrodinėja, teigdamas, kad ieškinio suma jo atžvilgiu nėra didelė, nes atsakovas yra finansiškai stabili įmonė, turinti didelės vertės turto bei yra atlikusi Elektrėnų – Vievio nuotekų valyklos rekonstrukcijos darbų už 5 759 946,81 Lt, tačiau Aplinkos ministerijos Aplinkos valdymo agentūra šios sumos sumokėjimą sulaikė dėl to, kad ieškovas šią sumą panaudojo ne pagal paskirtį. Be to, preliminariai (prima facie) vertinant ieškinio pareiškimą, jis yra nepagrįstas, nes ieškovas reikalavimo teises, kylančias iš sutarties, iš kurios kildina ieškinio reikalavimus, yra perleidęs UAB „Klaipėdos hidrotechnika“. Taip pat ieškinio nepagrįstumą patvirtina ir tai, kad Aplinkos ministerijos Aplinkos valdymo agentūra yra pareiškusi ieškinį UADB „PZU Lietuva“ dėl draudimo išmokos priteisimo bei teisme yra sprendžiamas kitas ginčas dėl garantijos išmokos reikalavimo pagrįstumo, kuriuose ieškinio pagrindas yra tai, kad ieškovas ne pagal paskirtį panaudojo gautą avansą, vykdant Elektrėnų – Vievio nuotekų valyklos rekonstrukciją. Nusprendus laikinąsias apsaugos priemones taikyti, atsakovas prašo taikyti 132 615 Lt dydžio nuostolių, galimai atsirasiančių dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, užtikrinimą. Nuostolių dydį atsakovas grindžia tuo, jog pritaikius lėšų areštą, atsakovas tam, kad galėtų atsiskaityti su tiekėjais bylos nagrinėjimo metu, kuris truks ne mažiau nei 13 mėnesių, turės skolintis 1 531 786,30 Lt sumą iš bankų, kurie šiuo metu taiko 8 proc. dydžio palūkanas.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2011 m. sausio 5 d. nutartimi nutarė ieškovo B UAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ prašymą dėl laikinų apsaugos priemonių taikymo tenkinti ir 1 531 786,30 Lt sumai areštuoti atsakovo UAB „EKO-L“ nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai areštuoti atsakovo lėšas, leidžiant atsiskaityti su ieškovu, mokėti mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas bei atlyginimus darbuotojams. Teismas nurodė, kad teismų praktikoje preziumuojama, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, jei kilęs turtinis ginčas dėl didelės sumos. Todėl spręsdamas dėl šios prezumpcijos taikymo, teismas įvertino, ar atsakovui UAB „EKO-L“ ieškinio reikalavimo suma yra didelė jo turimo turto bei įsipareigojimų atžvilgiu. Iš pateikto 2010 m. rugsėjo 30 d. UAB „EKO-L“ balanso matyti, kad atsakovo turtas sudaro 9 027 938 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 6 504 935 Lt. Įvertinęs šalių paaiškinimus bei pateiktus UAB „EKO-L“ finansinius dokumentus, teismas padarė išvadą, kad prašoma taikyti turto arešto masto suma (1 531 786,30 Lt) yra pakankamai didelė atsakovo UAB „EKO-L“ turimo turto bei esamų įsipareigojimų atžvilgiu, kas savaime padidina teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Teismas nurodė, jog tikėtina, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas jam priklausantį turtą gali paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti. Pažymėjo, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones, nevertinamas ieškinio pagrįstumas. Spręsdamas klausimą dėl ieškovo įpareigojimo užtikrinti galimus atsakovo nuostolius, susijusius su laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymu, teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, nustatė, kad atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, jog pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, jis gali patirti realius nuostolius arba, kad nuostoliai galimi ateityje. Taip pat teismas pažymėjo, kad galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo instituto taikymas būtų neproporcingas laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiamiems tikslams, nes ieškovas B UAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ turi specifinį skirtumą, jis yra bankrutuojanti įmonė.

9III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

10Atsakovas UAB „EKO-L“ pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 5 d. nutartį ir ieškovo B UAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ prašymą dėl laikinų apsaugos priemonių taikymo netenkinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais: 1. pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, turi pareigą preliminariai (prima facie) įvertinti ieškiniu pareikštus reikalavimus. Todėl skundžiamoje nutartyje teismas nepagrįstai nevertino atsakovo argumentų, jog ieškovas ieškinio reikalavimus yra perleidęs UAB „Klaipėdos hidrotechnika“. Nors šis perleidimas yra ginčijamas, ieškovas nepateikė įrodymų, jog šias reikalavimo teises susigrąžino. Ieškovas prašo priteisti atlyginimą už darbus, nors pripažįsta, kad avansu už juos gavo 5 759 946,81 Lt, o darbų atliko tik už 1 153 325,60 Lt. Be to, Aplinkos ministerijos Aplinkos valdymo agentūra yra pareiškusi ieškinį UADB „PZU Lietuva“ dėl draudimo išmokos priteisimo bei ieškinį dėl garantijos išmokos reikalavimo pagrįstumo. Šių ieškinių pagrindas yra tai, kad ieškovas ne pagal paskirtį panaudojo gauto avanso, vykdant Elektrėnų – Vievio nuotekų valyklos rekonstrukciją, dalį. Šios aplinkybės taip pat patvirtina, kad avanso dalis, kuri panaudota pagal paskirtį, yra sumokėta ieškovui kaip atlyginimas už atliktus darbus, todėl jis nepagrįstai reikalauja papildomai už šių darbų atlikimą priteisti sumas ir iš atsakovo. 2. teismas nepagrįstai ieškinio sumą atsakovo atžvilgiu laikė didele, nes teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas yra atlikęs Elektrėnų – Vievio nuotekų valyklos rekonstrukcijos darbus ir perdavęs juos užsakovui. Už šių darbų atlikimą Aplinkos ministerijos Aplinkos valdymo agentūra yra neatsiskaičiusi ir sulaikiusi 5 759 946,81 Lt dėl to, kad ieškovas panaudojo ne pagal paskirtį tą pinigų sumą, kurią prašo priteisti iš atsakovo. Priėmus ieškovui palankų sprendimą, iš šios sulaikytos sumos, lėšos galėtų būti panaudotos ieškinio reikalavimų patenkinimui. Be to, atsakovas šiuo metu vykdo darbų už 10 095 799,99 Lt pagal projektus, kurie finansuojami iš Europos Sąjungos lėšų, todėl šių sumų gavimas yra garantuotas. 3. teismas, netenkindamas atsakovo prašymo dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo, nesilaikė teismų praktikoje suformuotos nuostatos, jog ši ieškovo pareiga be jokių išimčių yra taikoma ir ieškovui, kuris yra bankrutuojanti įmonė, nes tokio ieškovo galimybės atlyginti nuostolius yra ribotos. 4. teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas nepagrindė prašymo dėl nuostolių užtikrinimo. Atsakovui nebūtina pateikti paskolos sutarties bei pagrįsti konkretaus nuostolių dydžio. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad susidariusioje situacijoje nuostoliai gali atsirasti ateityje. Šiuo atvejui atsakovui kils nuostoliai dėl to, kad atsakovo lėšoms pritaikius areštą, atsakovas, turėdamas 6 504 935 Lt trumpalaikių įsipareigojimų, negalės atsiskaityti su tiekėjais ir turės šią sumą pasiskolinti.

11Ieškovas B UAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 5 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra nuosekliai laikomasi pozicijos, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą nėra vertinamas ieškinio reikalavimo pagrįstumas. Paties atsakovo nurodyti argumentai, kad areštavus lėšas, jis negalės atsiskaityti su tiekėjais, patvirtina, jog jo finansinė padėtis yra sudėtinga ir ieškinio suma jo atžvilgiu laikytina didele. Šią išvadą patvirtina ir ta aplinkybė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog iš Europos Sąjungos fondų gautos lėšos bus skirtos tik atsakovui. Be to, projektai niekada nebūna finansuojami iš Europos Sąjungos lėšų 100 procentų, kas padidina riziką, jog atsiskaitymas su atsakovu gali būti nesklandus. Atsakovas neįrodė nuostolių atsiradimo tikimybės. Atsakovas teigė, kad turi didelės vertės turto, o teismas lėšų areštą taikė tik tuomet, jei nebus kito atsakovo turto. Atsakovas neįrodė, kad ieškovas perleido iš ieškinio kylančias reikalavimo teises UAB „Klaipėdos hidrotechnika“, šios aplinkybės nepatvirtina ir Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. B2-1719-622/2010, kuria buvo nutarta atsisakyta kelti UAB „EKO-L“ bankroto bylą pagal UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ pareiškimą. Ieškovui apie tokį reikalavimo teisių perleidimą nėra žinoma.

12IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

14CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, būsimu teismo sprendimu galimai patenkintų ieškinio reikalavimų įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pagal susiformavusią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką vien didelė ieškinio suma sudaro pagrindą preziumuoti, kad kilo reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis 2011 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-658/2011, 2011 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-152/2011 ir t.t.). Tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas, atsižvelgdamas į turimų įrodymų visetą, sprendžia, ar ieškinio suma konkretaus atsakovo atžvilgiu pripažintina didele.

15Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškinio materialinių reikalavimų, kurių suma sudaro 1 531 786,30 Lt, užtikrinimui pritaikė CPK 145 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytas laikinųjų apsaugos priemonių rūšis – atsakovo nekilnojamojo, kilnojamojo turto bei lėšų areštus. Kaip pagrindinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo motyvą ieškovas ir atitinkamai pirmosios instancijos teismas nurodė didelę ieškinio sumą. Atsakovas, bandydamas paneigti šią prezumpciją, įrodinėjo savo gerą finansinę padėtį, pirmosios instancijos teismui pateikdamas 2010 m. rugsėjo 30 d. balansą, iš kurio matyti, kad atsakovas turi 9 027 938 Lt vertės turto, bei 2010 m. rugsėjo 30 d. pelno (nuostolių) atskaitą, iš kurios matyti, kad atsakovas gavo 1 319 933 Lt grynojo pelno. Taip pat atsakovas pateikė dokumentus, patvirtinančius, jog jis įvykdė ir perdavė užsakovui rangos darbus, susijusius su Elektrėnų – Vievio nuotekų valyklos rekonstrukcija, bei pateikė atsakovo 2011 m. sausio 4 d. parengtą Pažymą, jog Aplinkos projektų valdymo agentūra sulaikė 5 759 946,81 Lt mokėjimą už šiuos rangos darbus. Apeliacinės instancijos teismui atsakovas pateikė 2011 m. vasario 7 d. sąrašą atsakovo numatomų atlikti rangos darbų tam tikruose projektuose, kurių bendra vertė 10 095 799,99 Lt.

16Teisėjų kolegija pažymi, kad nors šie atsakovo pateikti įrodymai ir patvirtina, kad atsakovas turi nemažos vertės turto bei vykdo pelningą ūkinę – komercinę veiklą, šių atsakovo pateiktų finansinių rodiklių nepakanka, norint nustatyti tikrąją atsakovo finansinę padėtį bei įvertinti jo tikruosius pajėgumus įvykdyti būsimą teismo sprendimą. Šios išvados teisėjų kolegija priėjo įvertinusi tai, kad didžiąją dalį atsakovo turto sudaro per vienerius metus gautinos sumos (5 660 554 Lt) bei po vienerių metų gautinos sumos (633 177 Lt), iš ko seka, kad didžiąją dalį turto atsakovas numato gauti ateityje, o šiuo metu realiai jo neturi. Atsakovas nepateikė debitorių sąrašo ar numatomoms gauti sumoms išrašytų PVM sąskaitų – faktūrų, iš kurių galima būtų nustatyti atgautinų sumų tikimybę bei realumą. Be to, atsakovo per vienerius metus mokėtinos sumos sudaro 6 504 935 Lt, o atsakovas nepateikė kreditorių sąrašo, iš kurio matytųsi atsakovo pradelsti įsipareigojimai kreditoriams. Tuo tarpu iš atsakovo pateiktos 2011 m. sausio 4 d. Pažymos bei 2011 m. vasario 7 d. Pažymos apie gautinas sumas už atliktus ar numatomus vykdyti projektuose rangos darbus, nedetalizuota kokia sumos dalis turi atitekti atsakovui. Taigi, iš išdėstyto seka, kad atsakovas nepateikė pakankamai įrodymų, kurie leistų objektyviai įvertinti atsakovo tikrąją finansinę padėtį bei paneigti prezumpciją, kad 1 531 786,35 Lt dydžio ieškinio suma atsakovo finansinės padėties atžvilgiu yra didelė (CPK 12 ir 178 str.). Todėl atskirojo skundo argumentai, kuriais atsakovas įrodinėja, kad ieškinio suma nėra laikytina didele atmetami kaip neįrodyti ir nepaneigiantys būtinybės atsakovo atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti (CPK 12, 144 str. 1 d. ir 178 str.).

17Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad visais atvejais laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos laikantis CPK 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo ir ekonomiškumo principų, vadovaujantis kuriais, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastas negali viršyti ieškinio reikalavimų sumos bei suvaržyti atsakovo turtinių teisių labiau nei to reikėtų, siekiant užtikrinti galimai būsimu sprendimu patenkintų ieškinio reikalavimų įvykdymą. Šių principų laikymasis yra ypač svarbus, sprendžiant klausimą dėl būtinumo taikyti atsakovo lėšų areštą, nes pinigai, kaip apyvartinės lėšos, yra esminis svertas kiekvienos įmonės normaliai ūkinei – komercinei veiklai vykdyti bei paties ūkio subjekto konkurencingumui ir išlikimui rinkoje užtikrinti. Iš to seka, kad ūkio subjekto lėšų areštas, ypač jeigu tai yra didelės sumos areštas, gali destabilizuoti ūkio subjekto ūkinę - komercinę veiklą bei sukelti trumpalaikius ar ilgalaikius nuostolius, kurie gali neigiamai paveikti ūkio subjekto mokumą ar net eliminuoti šį subjektą iš rinkos. Taigi, pritaikius atsakovo lėšoms areštą galima sulaukti ir priešingo rezultato – atsakovas taps nemokiu rinkos dalyviu, dėl ko pasitrauks iš rinkos, o teismo sprendimo įvykdymas galimai pasunkės ar taps neįmanomu. Atsižvelgiant į išdėstyta, atsakovo lėšų areštas kaip laikinoji apsaugos priemonė tūrėtų būti taikoma tik išimtiniais atvejais, nustačius, kad kito atsakovo turto nepakanka ieškinio materialiniams reikalavimams užtikrinti bei priėjus pagrįstos išvados, kad pinigų panaudojimas atsakovo ūkinėje – komercinėje veikloje neeliminuos grėsmės, jog atsakovas iš gautinų pajamų nebus pajėgus įvykdyti būsimo teismo sprendimo.

18Šiuo atveju iš 2010 m. rugsėjo 30 d. atsakovo balanso matyti, kad atsakovo turimo materialaus turto vertė sudaro 782 993 Lt, o žaliavų ir komplektavimo gaminių vertė sudaro 467 758 Lt. Dėl šio turto vertės dydžio nustatymo ginčo tarp byloje dalyvaujančių asmenų nekilo. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad šiuo metu nėra pradėtų ir nagrinėjamų civilinių bylų atsakovo atžvilgiu dėl įsiskolinimų iš jo priteisimo bei atitinkamai nėra atsakovo turtui pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, išskyrus pritaikytas šioje byloje. Iš nustatytų aplinkybių seka, kad atsakovas turi 1 250 751 Lt vertės neareštuoto materialaus turto, žaliavų ir komplektavimo gaminių. Vadinasi, šio turto areštas, eliminuoja bet kokią būsimo galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo (dalyje dėl 1 250 751 Lt dydžio ieškinio materialinių reikalavimų tenkinimo) neįvykdymo riziką. Be to, aplinkybės, kad atsakovas pagal 2010 m. rugsėjo 30 d. balansą turi 353 159 Lt lėšų, per vienerius metus numato gauti 5 660 554 Lt, o pagal 2010 m. rugsėjo 30 d. pelno (nuostolių) ataskaitą per 2010 m. pirmus devynis mėnesius gavo 7 638 126 Lt pajamų ir 1 319 933 Lt pelno, patvirtina, kad atsakovas yra stabiliai funkcionuojantis ir nemažas pajamas gaunantis ūkio subjektas, kurio ūkinės – komercinės veiklos netrikdant, jis bus pajėgus iš turimų (gautinų) lėšų įvykdyti būsimą teismo sprendimą tuo atveju, jei ieškinys bus patenkintas ir dalyje dėl likusių 281 035,35 Lt (1 531 786,35 Lt – 1 250 751 Lt) dydžio ieškinio materialinių reikalavimų. Atsižvelgiant į išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto areštas užtikrina pakankamą ieškovo turtinių interesų apsaugą, todėl nusprendžia naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį dalyje dėl atsakovo lėšų arešto taikymo kaip neatitinkančią laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslo ir pažeidžiančią laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo principą (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 2 d.).

19Teisėjų kolegijai nusprendus panaikinti atsakovo lėšoms pritaikytą areštą, išnyko pagrindas svarstyti klausimą dėl būtinumo taikyti atsakovo nuostolių, galimų dėl atsakovo lėšų arešto taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Todėl teisėjų kolegija nenagrinėja kaip teisiškai nereikšmingų atsakovo atskirojo skundo argumentų, kuriais įrodinėjamas atsakovo nuostolių, galimų dėl atsakovo lėšų arešto taikymo, atlyginimo užtikrinimo būtinumas.

20Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus atskirojo skundo argumentus, jog laikinosios apsaugos priemonės netaikytinos dėl to, kad ieškinys yra prima facie nepagrįstas. Ieškinio pagrįstumo preliminarus (prima facie) įvertinimas reiškia, kad teismas iš paties ieškinio reikalavimo bei ieškinio faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio nusprendžia, jog ieškinys galėtų būti patenkintas arba, kad ieškinys yra akivaizdžiai netenkintinas. Tuo tarpu vertinant ieškinio pagrįstumą preliminariai (prima facie) pats ieškinys (ginčas) nėra nagrinėjamas iš esmės bei atitinkamai teismas netiria ir nevertina ieškinio bei atsiliepimo faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo. Atsižvelgiant į išdėstyta, atsakovo argumentai, kuriais jis įrodinėja ieškinio nepagrįstumą remiantis tuo, kad ieškovas pagal sutartį, kuri yra ginčijama, perleido reikalavimo teisę į atsakovą, taip pat, argumentai, kad su atsakovu atsiskaityta, ką patvirtina suinteresuotų asmenų pateikti ieškiniai, vertintini kaip argumentai, sudarantys dalį šios bylos ginčo objekto, kurie nagrinėtini sprendžiant ginčą iš esmės, o ne taikant laikinąsias apsaugos priemones. Todėl šie atsakovo atskirojo skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti ir neįtakojantys laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo (CPK 12 str., 144 str. 1 d. ir 178 str.).

21Taigi, teisėjų kolegija, nustačiusi, kad šiuo atveju būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti pakanka atsakovo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto arešto, daro išvadą, kad to paties teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti papildomai pritaikytas ir atsakovo lėšų areštas neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslo bei pažeidžia laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo principą (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 2 d.). Todėl atsakovo UAB „EKO-L“ atskirasis skundas šioje dalyje tenkintinas, o Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 5 d. nutarties dalis, kuria pritaikytas atsakovo lėšų areštas, neviršijant ieškinio sumos – 1 531 786,30 Lt, naikintina ir klausimas šioje dalyje išsprendžiamas iš esmės – ieškovo B UAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ prašymas taikyti atsakovo lėšų areštą netenkinamas (CPK 337 str. 2 p.). Likusi Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 5 d. nutarties dalis paliekama nepakeista, nenustačius pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių ji galėtų būti naikinama atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų absoliučių šios nutarties dalies negaliojimo pagrindų (CPK 337 str. 1 p., 338 str.).

22Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 ir 2 punktais bei 338 straipsniu,

Nutarė

23panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 5 d. nutarties dalį, kuria pritaikytas atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „EKO-L“ (į.k. 163105040, registruota buveinė: Artojo g. 7 c, Klaipėda) lėšų areštas, neviršijant ieškinio sumos – 1 531 786,30 Lt.

24Netenkinti ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ prašymo taikyti atsakovo lėšų, neviršijant ieškinio sumos – 1 531 786,30 Lt, areštą.

25Kitoje dalyje Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

26Nutarties nuorašą nedelsiant išsiųsti viešo registro tvarkytojui vykdymui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje kilo ginčas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo bei... 5. Ieškovas B UAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ kreipėsi... 6. Atsakovas UAB „EKO-L“ pateikė atsiliepimą į ieškovo prašymą,... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. sausio 5 d. nutartimi nutarė ieškovo B UAB... 9. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 10. Atsakovas UAB „EKO-L“ pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti... 11. Ieškovas B UAB „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statyba“ pateikė... 12. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 13. Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.... 14. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, dalyvaujančių byloje ar... 15. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškinio materialinių... 16. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors šie atsakovo pateikti įrodymai ir... 17. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad visais atvejais laikinosios apsaugos... 18. Šiuo atveju iš 2010 m. rugsėjo 30 d. atsakovo balanso matyti, kad atsakovo... 19. Teisėjų kolegijai nusprendus panaikinti atsakovo lėšoms pritaikytą... 20. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus atskirojo skundo argumentus, jog... 21. Taigi, teisėjų kolegija, nustačiusi, kad šiuo atveju būsimo teismo... 22. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 23. panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 5 d. nutarties dalį, kuria... 24. Netenkinti ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės... 25. Kitoje dalyje Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 5 d. nutartį palikti... 26. Nutarties nuorašą nedelsiant išsiųsti viešo registro tvarkytojui vykdymui....