Byla 2-2612/2011
Dėl juridinio asmens vadovo atsakomybės ir žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Milašienės ir Egidijaus Žirono teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 31 d. nutarties, kuria teismas atmetė prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, civilinėje byloje Nr. 2-2917-390/2011 pagal ieškovo SIA „Vičiūnai – LAT“ ieškinį atsakovui G. P. dėl juridinio asmens vadovo atsakomybės ir žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje sprendžiamas ginčas dėl žalos, kilusios dėl juridinio asmens vadovo veiksmų, atlyginimo.

5Pagal atskirąjį skundą nagrinėjami nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo klausimai.

6Ieškovas SIA „Vičiūnai – LAT“ kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu atsakovui G. P. dėl juridinio asmens vadovo atsakomybės ir žalos atlyginimo ir prašė priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 202 638,14 Lt nuostolių atlyginimo, pripažinti 2009 m. rugsėjo 1 d. panaudos sutartį dėl asmeninio automobilio naudojimo darbo reikmėms negaliojančia, taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo 2 337,61 Lt kuro išlaidų bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2009 m. vasario 3 d. atsakovas buvo paskirtas ieškovo direktoriumi ir valdybos nariu. 2009 m. vasario 16 d. ieškovas su atsakovu sudarė įgaliojimo sutartį, kurios pagrindu šalys sutarė, jog atsakovas veikia ieškovo interesais pagal jam duotas užduotis, o už tai jam mokamas mėnesinis atlyginimas. Atsakovas savo vadovavimo laikotarpiu padarė ieškovui didelės turtinės žalos.

7Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškinio sumai areštuoti atsakovui priklausantį nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – kilnojamąjį turtą, lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas jį ar pas trečiuosius asmenis. Nurodė, kad ieškinio suma yra didelė, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būtų nepagrįstai bloginama ieškovo padėtis, nes jo turtinis reikalavimas liktų visiškai neužtikrintas, o atsakovas atsirastų geresnėje padėtyje dėl išlikusios galimybės laisvai disponuoti turtu ir taip išvengti išieškojimo pagal priimtą teismo sprendimą.

8Kauno apygardos teismas 2011 m. liepos 13 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

9Ieškovui SIA „Vičiūnai – LAT“ pateikus teismui patikslintą ieškinį, kuriuo ieškovas pareiškė naują reikalavimą dėl 63 768,87 Lt negautų pajamų priteisimo iš atsakovo G. P., Kauno apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi ieškinio užtikrinimui papildomai 63 768,87 Lt reikalavimo ribose areštavo atsakovui priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, nurodė areštuoti lėšas ir/ar turtines teises, esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis.

10Atsakovas G. P. pateikė teismui prašymą taikyti nuostolių, atsiradusių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, įpareigojant ieškovą SIA „Vičiūnai-LAT“ įmokėti į Kauno apygardos teismo depozitinę sąskaitą 250 000 Lt. Ieškovui to nepadarius, prašė panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, jog vykdant 2011 m. liepos 13 d. teismo nutartį, antstolė G. K. areštavo atsakovui asmeninės ir bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą. Dėl pritaikyto arešto atsakovas gali patirti didelių nuostolių, nes 2011 m. birželio 13 d. su G. P. sudarė preliminariąją sutartį, pagal kurią įsipareigojo iki 2011 m. rugpjūčio 22 d. G. P. parduoti jam priklausantį teismo areštuotą nekilnojamąjį turtą – žemės sklypus. Tai pat nurodė, jog preliminariosios sutarties 6.1 punkte nurodyta, jog šalis, dėl kurios kaltės pagrindinė sutartis nesudaroma, privalo sumokėti kitai šaliai 50 000 Lt dydžio baudą pagal pirmąjį kitos šalies pareikalavimą, kai sueina pagrindinės sutarties sudarymo terminas, nustatytas sutartyje. Be to, atsakovas, neperleisdamas žemės sklypų už sutartą bendrą 200 000 Lt sumą, patirs nuostolių. Dėl atsakovo turtui taikyto arešto, t.y. apriboto disponavimo turtu, jis negalės sudaryti pagrindinės žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutarties ir turės G. P. sumokėti 50 000 Lt dydžio baudą ir negaus 200 000 Lt pajamų, iš viso patirs 250 000 Lt nuostolių.

11II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

12Kauno apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi atmetė atsakovo G. P. prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Teismas nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovas SIA „Vičiūnai – LAT“ gali imtis veiksmų, siekdamas išvengti ar apsunkinti atsakovo 250 000 Lt galimų nuostolių atlyginimą. Be to, byloje nepateikta duomenų, kad ieškovo turtinė padėtis leistų abejoti jo gebėjimu atlyginti atsakovo galinčius atsirasti nuostolius. Atsižvelgęs į minėtas aplinkybes teismas konstatavo, kad nėra būtinybės taikyti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Be to, teismas pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, kad vykdant Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 13 d. nutartį, areštuoti žemės sklypai yra būtent atsakovo pateiktos 2011m. birželio 13 d. preliminariosios sutarties objektas.

13III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14Atskiruoju skundu atsakovas G. P. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 31 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo tenkinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

151) Teismas nevertino atsakovo pateiktų įrodymų bei priėmė nemotyvuotą nutartį. Teismas nepasisakė nei dėl galimų atsakovo nuostolių galimybės atsirasti ateityje nei dėl galimybės, kad atsakovo nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas.

162) Kadangi didelė reikalavimo suma pati savaime didina būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką ir kitų įrodymų šiai prezumpcijai patvirtinti nereikia, todėl atsakovui pakanka teismui nurodyti, kad nuostoliai, patirti dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, taip pat yra dideli, ir kad ši suma yra didelė ieškovui. Be to, ieškovas yra užsienyje registruotas asmuo, todėl bet kokių nuostolių atlyginimo išieškojimas gali būti atsakovui apsunkintas.

173) Teismas gynė tik vienos iš ginčo šalių (ieškovo) interesus, nes 2011 m. liepos 13 d. nutartyje, kuria pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, teismas nurodė, jog tokia pinigų suma (204 975,75 Lt) yra didelė, atsakovas yra fizinis asmuo, jo turtinė padėtis nežinoma, todėl yra pagrįsta tikimybė, jog teismo sprendimo įvykdymas, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tačiau skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, jog byloje nėra duomenų dėl ieškovo turtinės padėties, ir šią aplinkybę vertino atsakovo nenaudai. Be to, teismas 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartimi netenkino atsakovo prašymo dėl dokumentų, parodančių ieškovo turtinę ir finansinę padėtį, išreikalavimo.

184) Atsakovo nuostoliai dar nėra realiai patirti, o gali kilti ateityje, todėl atsakovas negali savo teisių ginti pareikšdamas ieškinį atsakovui teisme. Dėl šios priežasties yra pagrindas reikalauti iš ieškovo, kad jis užtikrintų atsakovo nuostolių atlyginimą. Be to, atsakovui būtų labai apsunkintos galimybės kitu būdu apginti savo teises, nes ieškovas yra užsienyje registruotas juridinis asmuo, neturintis Lietuvoje jokio nekilnojamojo turto.

195) Teismas nepagrįstai nurodė, jog atsakovas turi pateikti duomenis, kad ieškovas nebus finansiškai pajėgus atlyginti galimus atsakovo nuostolius, nes teismas, paskirstydamas įrodinėjimo naštą, turi atsižvelgti į tai, kuriai iš bylos šalių yra paprasčiau įrodyti teisiškai reikšmingas aplinkybes esant minimalioms sąnaudoms. Geriausiai savo turtinę padėtį žino pats ieškovas, o ne atsakovas. Pažymėtina, kad atsakovui yra žinoma, jog ieškovo turtinė padėtis nėra gera, todėl atsakovo galimų nuostolių neatlyginimo tikimybė yra labai didelė.

206) Ieškovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis kreiptis į Lietuvos teismą reiškiant ieškinį, nes ieškovas ir atsakovas yra sutarę ginčus spręsti Latvijos teismuose.

217) Atsakovas su prašymu dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo pateikė teismui 2011 m. birželio 13 d. preliminariąją žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartį, o pačiame prašyme nurodė, kad minėtos sutarties objektas yra areštuotas teismo nutartimis šioje byloje. Be to, preliminarioji sutartis buvo sudaryta iki nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo. Todėl atsakovas gali panaudoti preliminariosios sutarties sudarymo faktą, įrodinėdamas galimus nuostolius, kylančius dėl preliminariosios sutarties neįvykdymo.

228) Prašyme nurodyta reikalavimo suma (250 000 Lt) Lietuvos teismų praktikoje pripažįstama didele, todėl teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Didelė reikalavimo suma leidžia atsakovui pagrįstai prognozuoti, kad atsakovo galimai patirtų nuostolių atlyginimas gali pasunkėti. Be to, atsakovui nėra būtinybės pateikti išsamią informaciją apie ieškovo turtinę padėtį. Atsakovas teismui gali pateikti bet kokius duomenis, pagal kuriuos būtų galima pagrįstai prognozuoti, kad šalies patirtų nuostolių atlyginimas gali pasunkėti, ką atsakovas ir padarė, nurodydamas, jog atsakovo galimi nuostoliai yra dideli, ieškovas yra užsienio bendrovė.

23Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas SIA „Vičiūnai – LT“ prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

241) Atsakovas, teikdamas prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, privalėjo įrodyti prašyme dėstomas aplinkybes ir reiškiamus reikalavimus, pateikti atitinkamus įrodymus ir pagrįsti visų būtinų faktinių bei teisinių pagrindų egzistavimą. Tačiau atsakovas rėmėsi tik deklaratyviais pasvarstymais dėl galimų nuostolių atlyginimo ir kitomis neobjektyviomis aplinkybėmis, nors CPK yra įtvirtinta atsakovo pareiga pateikti įrodymus, pagrindžiančius jo reiškiamus prašymus ir dėstomus argumentus.

252) Ieškovas yra nuo seno stabiliai veikianti, moki įmonė, gaunanti pastovių pajamų, turinti turto ir vykdanti ilgalaikius sutartinius įsipareigojimus. 2009 m. metinė ieškovo apyvarta siekė 20 346 965 Lt, 2010 m. – 20 441 838 Lt , o 2011 m. 1-9 mėnesiais – 15 931 210 Lt.

263) Atskirajame skunde minima prezumpcija dėl didelės reikalavimo sumos nėra absoliuti. Norint šią prezumpciją pritaikyti, byloje esantys duomenys turėtų patvirtinti, kad atsakovo prašyme nurodyta suma yra didelė ieškovui ne tik absoliučiu dydžiu, bet ir atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes.

274) Atsakovas nebandė ginti savo pažeistų teisių teikdamas atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria atsakovo atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, ar pasinaudodamas kitais CPK numatytais būdais, pavyzdžiui, prašydamas pakeisti jau pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovas, elgdamasis sąžiningai ir protingai, taip pat galėjo prašyti leisti parduoti nurodytus žemės sklypus, o gautą sumą įnešti į depozitinę sąskaitą iki bus išspręsta ši civilinė byla. Atsakovo veiksmai ir dėstomi argumentai patvirtina, kad atsakovas prašymo pateikimu iš esmės siekia gintis nuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o ne gauti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą.

285) Atsakovo pateikta preliminari žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartis galimai yra fiktyvi ir sudaryta tik tam, kad atsakovas galėtų sukurti tariamus nuostolius, būtinus prašymo pateikimui. Šias prielaidas patvirtina tai, kad atsakovas nėra pateikęs į bylą jokių įrodymų, pagrindžiančių atliktą avansinį mokėjimą. Be to, perkamų – parduodamų žemės sklypų bendra kaina ir kiti finansiniai rodikliai iš esmės yra beveik identiški pareikšto ieškinio bendrai sumai. Iš VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad žemės sklypų, kuriuos ketinama parduoti, vidutinė rinkos vertė yra beveik 20 kartų mažesnė nei nurodyta prašyme ir preliminariojoje sutartyje. Žemės sklypo, esančio „duomenys neskelbtini“ (unikalus Nr. „duomenys neskelbtini“) vidutinė rinkos vertė yra tik 4 682 Lt, o žemės sklypo, esančio „duomenys neskelbtini“ (unikalus Nr. „duomenys neskelbtini“), vidutinė rinkos vertė yra tik 4 694 Lt. Be to, antstolės patvarkymu atlikta ekspertizė parodė, kad kiekvieno žemės sklypo vertė yra po 10 000 Lt.

296) Atsakovas yra nesąžiningas ir piktnaudžiauja procesu, nes nurodo, jog preliminariosios žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo data yra 2011 m. birželio 13 d., tačiau atsakovas 2011 m. liepos 22 d. kreipėsi į antstolę su prašymu pakeisti 2011 m. liepos 18 d. turto arešto aktą, paliekant areštą būtent minėtiems dviems žemės sklypams. Po prašymo areštuoti minėtus sklypus, atsakovas pateikė teismui prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo ir negalėjimo perleisti būtent minėtus du žemės sklypus.

30IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

31Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti atsakovo prašymą dėl galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimo. Kadangi pirmosios instancijos teismas šį procesinį klausimą sprendė pagal proceso teisės normas, galiojusias iki 2011 m. birželio 21 d. Civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. IX-743 įsigaliojimo (įsigaliojo 2011 m. spalio 1 d.), nagrinėjant atskirąjį skundą, taikomos procesinio sprendimo priėmimo metu galiojusios proceso teisės normos, reglamentavusios galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimo klausimą.

32Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas paprastai susijęs su tam tikrais apribojimais atsakovo atžvilgiu, todėl būtina išlaikyti ieškovo ir atsakovo interesų pusiausvyrą, kad šios priemonės būtų pagrįstos bei užtikrintų tiek ieškovo, tiek ir atsakovo teisių bei turtinių interesų apsaugą. Todėl teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, vadovaudamasis CPK 147 straipsnio pirmąja dalimi, gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą jas taikyti padavęs asmuo, pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Šios proceso teisės normos paskirtis – užtikrinti šalių lygiateisiškumą procese, kai vienos šalies teisės yra suvaržytos dėl kitos šalies veiksmų.

33Teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones atsakovui, šis paprastai patiria tam tikrų suvaržymų ir dėl šių suvaržymų gali egzistuoti reali galimybė atsakovo nuostoliams atsirasti. Teisingumas įpareigoja teismą siekti skirtingų interesų pusiausvyros. Siekiant šios pusiausvyros, šalims turi būti sudarytos vienodos procesinės galimybės rungtis. Rungimosi esmė – kiekviena proceso šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 str.). Ši įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė galioja ne tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu, bet ir sprendžiant atskirus procesinius klausimus byloje, taigi, ir klausimus dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo. Tai reiškia, kad proceso šalis, kuri dėl jos atžvilgiu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių gali patirti nuostolių, reikalaudama, kad kita proceso šalis užtikrintų šių nuostolių atlyginimą, turi įrodyti tokių nuostolių atsiradimo galimybę ir preliminarų dydį (CPK 147 str. 1 d.). Tuomet, kai atsakovas įrodo, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jo turtui, ateityje iš tiesų gali patirti nuostolių, teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus, turi užtikrinti šių tikėtinų ir realiai prognozuotinų nuostolių atlyginimą (CPK 12, 17, 147 str.). Paprastai teismas nustato atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą tais atvejais, kai pagal bylos duomenis yra realiai prognozuojama, kad nuostoliai gali atsirasti ir byloje yra duomenų, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas (nuostoliai yra dideli, ieškovas yra finansiškai nepajėgus jų padengti, neturi Lietuvoje turto, gali vengti atlyginti nuostolius ir pan.), atsakovui, prašančiam galinčių atsirasti jo nuostolių atlyginimo užtikrinimo, pateikus duomenis apie galimų nuostolių dydį, preliminarų jų paskaičiavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. birželio 5 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-402/2008, 2008 m. birželio 5 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-695/2008). Jeigu atsakovas pateikia teismui ne konkrečius duomenis apie galimų nuostolių patyrimą bei jų dydį, o tik išdėsto bendro pobūdžio teiginius apie patiriamus nuostolius, teismas neturėtų tenkinti jo prašymo dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 10 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-2269/2011).

34Nagrinėjamu atveju atsakovas G. P. prašė užtikrinti galimų nuostolių, atsiradusių dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 13 d. nutartimi taikyto arešto 202 638,14 Lt sumai bei šio teismo 2011 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi taikyto arešto papildomai 63 768,87 Lt sumai, atlyginimo užtikrinimą 250 000 Lt sumai. Atsakovas prašymą grindė tuo, kad dar 2011 m. birželio 13 d. su G. P. sudarė preliminariąją sutartį dėl dviejų sklypų, kuriuos vėliau aprašė teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdęs antstolis, pirkimo-pardavimo ir įsipareigojo iki 2011 m. rugpjūčio 22 d. parduoti G. P. šiuos sklypus, o prievolės neįvykdymo atveju sumokėti 50 000 Lt baudą.

35Kolegijos nuomone, tenkinti šio atsakovo prašymo jame išdėstytais argumentais nebuvo pagrindo.

36Atsakovo pateikti duomenys leidžia abejoti, kad jo nurodytos preliminariosios sutartys dėl sklypų pirkimo-pardavimo sudarytos iki teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo. Tokia išvada grindžiama tuo, jog pats atsakovas dar 2011 m. liepos 18 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 13 d. nutartį vykdžiusią antstolę G. K. dėl 2011 m. liepos 18 d. turto aprašo, kuriuo aprašyti atsakovo du sklypai, kiekvieno iš jų plotas po 1,31 ha, esantys „duomenys neskelbtini“, pakeitimo. Šiuo prašymu atsakovas neprašė pakeisti laikinąsias apsaugos priemones ir panaikinti šiems sklypams taikytą areštą, nors, anot, atsakovo, tuo metu jau buvo sudaryta preliminarioji sutartis ir žinomos sutarties neįvykdymo teisinės pasekmės. Be to, atsakovo nurodyta preliminarioji sutartis neįregistruota viešajame registre nei po sutarčių sudarymo, nei vėliau, todėl negalima paneigti šių abejonių. Abejonės kyla ir dėl atsakovo teismui pateiktos preliminariosios sutarties dėl sklypų pirkimo-pardavimo kainos nustatymo. Atsakovo pateiktas nepriklausomo turto vertintojo UAB „Robinta“ 2011 m. spalio 5 d. atliktas nekilnojamojo turto ekspertizės aktas įrodo, kad 1,31 ha ploto žemės sklypo, esančio„duomenys neskelbtini“ (unikalus Nr. „duomenys neskelbtini“), taip pat 1,31 ha ploto žemės sklypo, esančio „duomenys neskelbtini“ (unikalus Nr. „duomenys neskelbtini“), vidutinė rinkos vertė yra po 10 000 Lt (b.l. 93-114). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad 2007 m. vasario mėnesį atlikto masinio įvertinimo metu šių sklypų vidutinės rinkos vertės buvo dar mažesnės. Atitinkamai sklypo, esančio „duomenys neskelbtini“ (unikalus Nr. „duomenys neskelbtini“) vidutinė rinkos vertė buvo tik 4 682 Lt, o sklypo, esančio „duomenys neskelbtini“ (unikalus Nr. „duomenys neskelbtini“), vidutinė rinkos vertė - 4 694 Lt (b.l. 115-118). Tai, kad atsakovas surado pirkėją, įsipareigojusį šiuos sklypus nupirkti už ženkliai didesnę, nei rinkos vertė, kainą, esant kitiems bylos duomenims, kelia pagrįstų abejonių ir savaime nesudaro pagrindo įpareigoti ieškovą atlyginti atsakovo galimus nuostolius, juo labiau, kad atsakovas savo teises gali ginti, prašydamas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti kitą turtą ar įnešti į teismo depozitinę sąskaitą pinigų sumą, kuri užtikrintų ieškovui galimai palankaus sprendimo byloje įvykdymą.

37Kolegija pastebi ir tai, kad atsakovas preliminariąja sutartimi laisva valia ir savo rizika prisiėmė prievolę sumokėti būsimam pirkėjui netesybas, kurių dydis daugiau kaip du kartus viršija parduodamo turto vidutines rinkos vertes. Ieškovas negali būti atsakingas už tokius atsakovo savanoriškai prisiimtus neprotingo dydžio įsipareigojimus. Be to, atsakovas visiškai nepagrįstai skaičiuoja galimus nuostolius. Net ir nesudarius pagrindinės sutarties su būsimu pirkėju, atsakovas nepraras nuosavybės teisės į sklypus.

38Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas, tinkamai taikęs atsakovo galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, pagrįstai atmetė atsakovo prašymą. Tuo pačiu pastebėtina, kad atsakovas gali prašyti teismo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones ar jas pakeisti (CPK 146, 147, 149 str.). Be to, tuo atveju, jeigu atsakovas jau patyrė nuostolių dėl aprašyto turto arešto, patirtų nuostolių atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas pagal ginčo teisenos taisykles (CPK 147 str. 3 d.).

39Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl kolegija dėl jų nepasisako.

40Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

41Kauno apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje sprendžiamas ginčas dėl žalos, kilusios dėl juridinio asmens vadovo... 5. Pagal atskirąjį skundą nagrinėjami nuostolių, galimų dėl laikinųjų... 6. Ieškovas SIA „Vičiūnai – LAT“ kreipėsi į Kauno apygardos teismą su... 7. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias... 8. Kauno apygardos teismas 2011 m. liepos 13 d. nutartimi tenkino ieškovo... 9. Ieškovui SIA „Vičiūnai – LAT“ pateikus teismui patikslintą ieškinį,... 10. Atsakovas G. P. pateikė teismui prašymą taikyti nuostolių, atsiradusių... 11. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 12. Kauno apygardos teismas 2011 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi atmetė atsakovo G.... 13. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 14. Atskiruoju skundu atsakovas G. P. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011... 15. 1) Teismas nevertino atsakovo pateiktų įrodymų bei priėmė nemotyvuotą... 16. 2) Kadangi didelė reikalavimo suma pati savaime didina būsimo teismo... 17. 3) Teismas gynė tik vienos iš ginčo šalių (ieškovo) interesus, nes 2011... 18. 4) Atsakovo nuostoliai dar nėra realiai patirti, o gali kilti ateityje, todėl... 19. 5) Teismas nepagrįstai nurodė, jog atsakovas turi pateikti duomenis, kad... 20. 6) Ieškovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis kreiptis į Lietuvos... 21. 7) Atsakovas su prašymu dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos... 22. 8) Prašyme nurodyta reikalavimo suma (250 000 Lt) Lietuvos teismų praktikoje... 23. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas SIA „Vičiūnai – LT“ prašo... 24. 1) Atsakovas, teikdamas prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl... 25. 2) Ieškovas yra nuo seno stabiliai veikianti, moki įmonė, gaunanti pastovių... 26. 3) Atskirajame skunde minima prezumpcija dėl didelės reikalavimo sumos nėra... 27. 4) Atsakovas nebandė ginti savo pažeistų teisių teikdamas atskirąjį... 28. 5) Atsakovo pateikta preliminari žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutartis... 29. 6) Atsakovas yra nesąžiningas ir piktnaudžiauja procesu, nes nurodo, jog... 30. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai... 31. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos... 32. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas paprastai susijęs su tam tikrais... 33. Teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones atsakovui, šis paprastai... 34. Nagrinėjamu atveju atsakovas G. P. prašė užtikrinti galimų nuostolių,... 35. Kolegijos nuomone, tenkinti šio atsakovo prašymo jame išdėstytais... 36. Atsakovo pateikti duomenys leidžia abejoti, kad jo nurodytos preliminariosios... 37. Kolegija pastebi ir tai, kad atsakovas preliminariąja sutartimi laisva valia... 38. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas, tinkamai taikęs... 39. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai neturi teisinės... 40. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų... 41. Kauno apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 31 d. nutartį palikti nepakeistą....