Byla 2A-1183-262/2014
Dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo D. S.-Š

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ona Gasiulytė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinį atsakovui ERGO INSURANCE SE dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo D. S.-Š.,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 1034,62 Lt žalos atlyginimo.

4Nurodė, kad apdraustasis J. R. nukentėjo dėl 2010-11-04 apie 18.39 val. Vilniuje, Gariūnų-Paneriškių g. sankryžoje įvykusio eismo įvykio. Eismo įvykį sukėlė D. S.-Š., kurios civilinę atsakomybę buvo apdraudęs atsakovas. J. R. laikotarpiu nuo 2011-05-25 iki 2011-11-24 buvo nustatytas 60 proc. nedarbingumas. Per tą laikotarpį ieškovas nukentėjusiajam išmokėjo 3609,54 Lt netekto darbingumo periodinę kompensaciją (pensiją). Ieškovas kreipėsi į atsakovą- draudimo bendrovę „Ergo“ su pretenzija dėl 3609,54 Lt žalos, padarytos Fondo biudžetui, atlyginimo, tačiau atsakovas atlygino tik dalį žalos- 2574,92 Lt. Atsakovas kitą dalį sumokėti atsisakė, motyvuodamas tuo, kad nukentėjusysis buvo iš dalies darbingas. Valstybinė socialinio draudimo netekto darbingumo pensija yra apskaičiuojama vadovaujantis tais pačiais principais, kaip ir valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija, kurios dydis priklauso ir nuo apdraustojo asmens turėtų draudžiamųjų pajamų dydžio. Todėl atsakovas nepagrįstai atsisakė atlyginti visą Fondo biudžeto patirtą žalą.

5Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

6Nurodė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012-04-18 nutarime išaiškino, kad socialinio draudimo įstaigos įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl tokio dydžio socialinio draudimo išmokos ar jos dalies, kiek ja atlyginama dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo nukentėjusiajam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala. Kadangi, nukentėjusysis prarado tik dalį darbingumo, jam turi būti kompensuotos tik realiai negautos pajamos.

7Trečiasis asmuo atsiliepime į ieškinį nurodė, kad jos automobilis buvo apdraustas atsakovo kompanijoje. Ji su J. R. pasirašė susitaikymo protokolą, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 23 d. sprendimu ieškinys buvo atmestas; iš ieškovo atsakovui priteista 968 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš ieškovo valstybei priteista 11,88 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

10Teismas nurodė, kad ieškovo socialinio draudimo išmokos mokėjimo laikotarpiu, J. R. darbingumas siekė 40 procentų. 2005-03-23 LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymu dėl Neįgalumo lygio nustatymo kriterijų ir tvarkos aprašo patvirtinimo, yra reglamentuota, kad jei asmeniui nustatoma 30-55 procentų darbingumas, asmuo laikomas iš dalies darbingu, gali dirbti įprastinėmis darbo sąlygomis, atsižvelgiant į išvadoje dėl darbo pobūdžio ir sąlygų pateiktas rekomendacijas. Taigi, nukentėjusysis J. R. negali būti laikomas visiškai nedarbingu, o apskaičiuojant dėl atleidimo iš darbo netektas pajamas, yra privalu atsižvelgti į jo prarasto darbingumo lygį ( procentinę jo išraišką). Todėl nukentėjusiajam netektus 60 procentų darbingumo, vidutinės jo netenkamos mėnesio pajamos laikotarpiu nuo 2011-05-25 iki 2011-11-24 siektų 413,59 Lt. ( 689,31 Lt x60 proc.). Todėl, ieškovo argumentas, kad J. R. netekto darbingumo pensijos mokėjimo laikotarpiu neteko daugiau nei 60 proc. pajamų, nes faktiškai niekur nedirbo ir jokių pajamų negavo, prieštarauja Konstitucinio Teismo 2012-04-18 nutarime esančiam išaiškinimui bei kasacinio teismo praktikai.

11III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

12Ieškovas apeliaciniu skundu prašo: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą- ieškinį tenkinti visiškai.

13Nurodė, kad kadangi J. R. netekto darbingumo pensijos gavimo laikotarpiu nedirbo ir realiai negavo darbo pajamų, o ieškovo išmokėta netekto darbingumo pensija (579,43 Lt per mėnesį) neviršijo jo vidutinio darbo užmokesčio (689,31 Lt), gauto iki eismo įvykio, ieškovas įgijo teisę reikalauti visą ieškovui padarytą žalą, nepriklausomai nuo apdraustojo netekto nedarbingumo lygio. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad skiriant netekto darbingumo pensiją apdraustajam asmeniui yra įvertinamas jo netekto darbingumo lygis ir nuo to priklauso skiriamos pensijos dydis.

14Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

15Nurodė, kad teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, visapusiškai ištyrė šioje situacijoje taikytinus teisės aktus bei teismų praktiką, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Pagal nusistovėjusią teismų praktiką, asmeniui turi būti atlyginamos negautos pajamos. Kadangi J. R. buvo nustatytas 40 proc. darbingumas, atitinkamai turėjo būti paskaičiuotos ir išmokos. Dėl šios priežasties atsakovas neprivalo kompensuoti ieškovo reikalaujamų išlaidų.

16IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17Apeliacinis skundas tenkinamas

18CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

19Išnagrinėjęs šią bylą apeliacine tvarka, teismas nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).

20Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo patikrinti ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.

21Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog žemesnės instancijos teismas tinkamai išaiškino bei pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė faktines aplinkybes, kurios turi esminę reikšmę kilusio ginčo teisingam išsprendimui, – atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti šio teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

22Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutartis c.b. Nr. 2A-179/2013 ir kt.).

23Šioje byloje nėra ginčo, ar atsakovas apskritai turi pareigą kompensuoti ieškovui žalą, kurią ieškovas patyrė, kai dėl eismo įvykio nukentėjusiam asmeniui išmokėjo netekto darbingumo pensiją. Šioje byloje šalys nesutaria tik dėl to kokio dydžio nuostolius turi kompensuoti atsakovas: ar visą išmokėtą netekto darbingumo pensiją ar tik dalį jos, atsižvelgiant į tai, į nukentėjusiojo asmens negautas pajamas, pagal tai, koks jam buvo nustatytas nedarbingumo lygis.

24Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutarime yra nurodyta, kad pagal CK 6.290 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl tokio dydžio socialinio draudimo išmokos ar jos dalies, kiek ja atlyginama dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala, t. y. tais atvejais, kai draudimo išmoka yra lygi nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydžiui arba mažesnė už jį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl visos draudimo išmokos, o tuo atveju, kai draudimo išmoka yra didesnė už nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl socialinio draudimo išmokos dalies, kuria atlyginama nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala.

25Kadangi autoįvykio metu J. R. buvo sužalotas, ieškovui kilo teisės aktuose nustatyta pareiga dalinio J. R. nedarbingumo laikotarpiu išmokėti netekto darbingumo pensiją.

26Netekto darbingumo pensijos apskaičiavimą nustato Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 32 str. Šio straipsnio 2 d. yra nurodyta, kad asmenų, netekusių 60–70 procentų darbingumo, turinčių būtinąjį valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą netekto darbingumo pensijai, pagrindinė netekto darbingumo pensijos dalis yra lygi 110 procentų valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos.

27Iš šios normos analizės matyti, jog į netekto darbingumo dydį yra atsižvelgiama apskaičiuojant pensijos dydį, t.y. būtent nuo netekto darbingumo procento ir priklauso kokia bus išmokėta pensija. Todėl atsakovo atsisakymas padengti dalį ieškovo patirtos žalos, remiantis tuo, kad J. R. buvo netekęs tik dalies (60 proc.) darbingumo yra nepagrįstas, nes atsakovas 60 proc. išmokos dydį skaičiuoja jau nuo šiuo koeficientu paskaičiuotos pensijos.

28Iš minėtos teisės normos taip pat matyti, kad skaičiuojant netekto darbingumo pensijos dydį remiamasi ne asmens gauto darbo užmokesčio dydžiu, o valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžiu. Taigi, šiuo atveju teismas nepagrįstai ieškovo kompensuotos žalos (nukentėjusiajam J. R. išmokėtos pensijos) dydį tiesiogiai susiejo su šio asmens negautomis pajamomis iš darbo santykių, t.y. teismas nepagrįstai konstatavo, jog J. R. darbingumas yra 40 proc., todėl jis gali dirbti, o kompensuojama turėtų būti 60 proc. jo negautų pajamų. Tokiu būdu teismas netinkamai taikė Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 32 str., o šios normos netinkamas taikymas įtakojo ir minėtoje Konstitucinio Teismo praktikoje suformuoto visos realiai patirtos žalos atlyginimo principo pažeidimą. Dėl šių pažeidimų byla ieškovo atžvilgiu buvo išspręsta neteisingai. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, nukentėjusiam J. R. išmokėtos pensijos dydį, šiam klausimui taikytinas teisės normas, teismų, įskaitant ir Konstitucinio Teismo, praktiką, sprendžia, kad visa ieškovo reikalaujama suma turėjo būti priteista ieškovui. Todėl yra pagrindas skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą- ieškinį tenkinti visiškai ir iš atsakovo ieškovui priteisti 1034,62 Lt, ir atitinkamai perskirstyti bylinėjimosi išlaidas: iš atsakovo valstybei priteisti žyminį mokestį (72 Lt už ieškinį pirmosios instancijos teisme ir 72 Lt už apeliacinį skundą, iš viso 144 Lt), nuo kurio ieškovas yra atleistas (CPK 96 str. 1 d.) ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidas- 11,88 Lt (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

29Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 2 p., teismas

Nutarė

30Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą- ieškinį tenkinti visiškai: priteisti iš atsakovo ERGO INSURANCE SE (į.k. 10017013, A. H. T. 47, Talinas, Estija) ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui (į.k. 191683350, Laisvės pr. 28, Vilnius) 1034,62 Lt žalos atlyginimo; priteisti iš atsakovo ERGO INSURANCE SE valstybei 144 Lt žyminio mokesčio ir 11,88 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ona Gasiulytė... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 1034,62 Lt žalos... 4. Nurodė, kad apdraustasis J. R. nukentėjo dėl 2010-11-04 apie 18.39 val.... 5. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti, priteisti iš ieškovo... 6. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012-04-18 nutarime... 7. Trečiasis asmuo atsiliepime į ieškinį nurodė, kad jos automobilis buvo... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 23 d. sprendimu ieškinys buvo... 10. Teismas nurodė, kad ieškovo socialinio draudimo išmokos mokėjimo... 11. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 12. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m.... 13. Nurodė, kad kadangi J. R. netekto darbingumo pensijos gavimo laikotarpiu... 14. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą... 15. Nurodė, kad teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus,... 16. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 17. Apeliacinis skundas tenkinamas... 18. CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas... 19. Išnagrinėjęs šią bylą apeliacine tvarka, teismas nenustatė absoliučių... 20. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo... 21. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą... 22. Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas... 23. Šioje byloje nėra ginčo, ar atsakovas apskritai turi pareigą kompensuoti... 24. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutarime yra... 25. Kadangi autoįvykio metu J. R. buvo sužalotas, ieškovui kilo teisės aktuose... 26. Netekto darbingumo pensijos apskaičiavimą nustato Valstybinių socialinio... 27. Iš šios normos analizės matyti, jog į netekto darbingumo dydį yra... 28. Iš minėtos teisės normos taip pat matyti, kad skaičiuojant netekto... 29. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 2... 30. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 23 d. sprendimą panaikinti ir...