Byla B2-3502-781/2018
Dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „Negresko investicijos“ bankroto byloje

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Jūratė Varanauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos Lenkijos įmonės Negresko Hurtownia Lodow, Mrozenek i Artykulow Spozywczych Spolka z Ograniczoną Odpowiedzialnoscią pareiškimą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „Negresko investicijos“ bankroto byloje,

Nustatė

2

  1. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 28 d. nutartimi UAB „Negresko investicijos“ (toliau – atsakovė) iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Bankroto centras“; nutartis įsiteisėjo 2017 m. gegužės 9 d.
  2. 2017 m. gegužės 31 d. nutartimi UAB „Bankroto centras“ atstatydinta iš BUAB „Negresko investicijos“ administratorės pareigų; nauja atsakovės bankroto administratore paskirta MB „Nemokumo valdymas“.
  3. Pareiškėja Lenkijos įmonė Negresko Hurtownia Lodow, Mrozenek i Artykulow Spozywczych Spolka z Ograniczoną Odpowiedzialnoscią (toliau – pareiškėja, Lenkijos įmonė) pateikė prašymą patvirtinti jos kreditorinį reikalavimą 479 297,53 Eur sumai, kurią sudaro 454 383,64 Eur negrąžinta paskola pagal 2012 m. lapkričio 27 d. paskolos sutartį su priedais, 24 179,65 Eur palūkanų už 2016 m. rugpjūčio mėn.-2017 m. balandžio mėn. laikotarpį bei 734,24 Eur palūkanų už 2017 m. gegužės 1-8 d.
  4. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 10 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-3589-864/2017 (dabar Nr. B2-1378-864/2018), įtraukė į BUAB „Negresko investicijos“ trečios eilės kreditorių reikalavimų sąrašą Lenkijos įmonę Negresko Hurtownia Lodow, Mrozenek i Artykulow Spozywczych Spolka z Ograniczoną Odpowiedzialnoscią su 479 297,53 Eur dydžio kreditoriniu reikalavimu.
  5. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. kovo 26 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-606-407/2018, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nutartį panaikino ir klausimą dėl Lenkijos įmonės Negresko Hurtownia Lodow, Mrozenek i Artykulow Spozywczych Spolka z Ograniczoną Odpowiedzialnoscią finansinio reikalavimo pagrįstumo perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, nurodė, kad nebuvo nustatyta, kokią dalį 454 383,64 Eur sumos, pareiškėjos nurodytos kaip negrąžinta paskola, sudaro negrąžinta paskola, o kokią – kapitalizuotos palūkanos.
  6. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytą apeliacinės instancijos teismo išaiškinimą, nustatė šalims terminą pateikti papildomus įrodymus/paaiškinimus dėl minėto pareiškėjos kreditorinio reikalavimo skaičiavimo, t. y. kokią dalį kreditorinio reikalavimo sudaro negrąžinta paskola, o kokią – palūkanos.
  7. 2018 m. gegužės 3 d. teisme gauti pareiškėjos Lenkijos įmonės Negresko Hurtownia Lodow, Mrozenek i Artykulow Spozywczych Spolka z Ograniczoną Odpowiedzialnoscią rašytiniai paaiškinimai, kuriuose pareiškėja nurodo, kad iš naujo perskaičiavo palūkanas už visą laikotarpį nuo paskolos sutarties sudarymo iki nutarties dėl BUAB „Negresko investicijos“ bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo (2017 m. gegužės 9 d.).
  8. Pareiškėja pažymi, kad nagrinėjamu atveju paskaičiavo tiek pelno (nuo paskolos suteikimo iki 2017 m. gegužės 8 d., kai įsiteisėjo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei, nes paskola nebuvo grąžinta), tiek kompensuojamąsias palūkanas, kurias pareiškėja paskaičiavo nuo negrąžintos paskolos sumos nuo 2015 m. sausio 1 d. (iki kada paskola turėjo būti grąžinta) bei nuo nesumokėtų pelno palūkanų, kurios turėjo būti sumokėtos pagal minėtą sutartį.
  9. Taigi, anot pareiškėjos, šiuo atveju, atlikus perskaičiavimus, negrąžinta paskolos suma sudaro 446 077,94 Eur (1 876 159,20 Lenkijos zlotų (toliau – PLN, zlotai); kompensacinės palūkanos nuo negrąžintos paskolos sumos sudaro 124 707,50 Eur (524 507,26 PLN); negrąžinta pelno palūkanų suma sudaro 23 874,61 Eur (100 414,21 PLN); netesybos (kompensacinės palūkanos) nuo negrąžintos palūkanų sumos sudaro 2756,93 Eur (11 595,38 PLN). Anot pareiškėjos, bendra patikslinta kreditorinio reikalavimo, kylančio iš paskolos sutarties, suma sudaro 597 416,98 Eur (446 077,94 Eur + 124 707,50 Eur + 23 874,61 Eur + 2756,93 Eur). Teigia, kad bendra pareiškėjos kreditorinio reikalavimo suma sudaro 615 527,74 Eur, tačiau dalis jos – 18 110,76 Eur, jau yra patvirtinta Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-1372-864/2018.
  10. Suinteresuotas asmuo (kreditorė) UAB „Conresta“ 2018 m. gegužės 21 d. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad pareiškėja iki šiol nėra paaiškinusi ir detalizavusi kaip ji nustatė, kurios iš atsakovės BUAB „Negresko investicijos“ sumokėtų lėšų yra laikytinos grąžinamos paskolos dalimi, o kurios – palūkanų dalimi, nes mokėjimų pavedimuose nurodyta paskirtis – „dalinis palūkanų ir kapitalo grąžinimas“. Taigi, anot suinteresuoto asmens, pareiškėjai nepaaiškinus šių aplinkybių, nėra galimybės nustatyti palūkanų dydžio, jų pagrįstumo, galutinės paskolos grąžinamos sumos bei atitinkamai reiškiamo kreditorinio reikalavimo. Anot suinteresuoto asmens, pareiškėja savo pateiktuose skaičiavimuose skirtingai nurodo atsakovės sumokėtų sumų paskirstymą, t. y. vienu atveju tas pačias sumokėtas sumas vertina kaip paskolos dalies grąžinimą, kitais atvejais – kaip pelno palūkanų sumokėjimą.
  11. Suinteresuotas asmuo taip pat pažymi, kad atsakovės mokėjimai buvo atlikti eurais, tačiau pareiškėja nepagrįstai ir neaišku kokiu kursu (nepalankiu) konvertuoja atitinkamas sumas į Lenkijos zlotus, apskaičiuoja palūkanas, ir vėliau viską vėl konvertuoja į eurus, klaidindama tiek šalis, tiek teismą.
  12. Taigi, suinteresuoto asmens vertinimu, pareiškėja nepaaiškino kurią jos kreditorinio reikalavimo dalį sudaro paskola, o kurią – palūkanos, nurodytos palūkanos nedetalizuotos, nepaaiškinta kokiais pagrindais atsakovė atliko mokėjimo pavedimus pareiškėjai bei kam jie buvo skirti (paskolos ar palūkanų dengimui (ir kokiomis dalimis)), todėl, anot suinteresuoto asmens, visi atsakovės pareiškėjai atlikti mokėjimo pavedimai turi būti laikomi paskolos grąžinimu ir atitinkamai palūkanos turėtų būti skaičiuojamos nuo negrąžintos paskolos dalies.
  13. Atsakovė BUAB „Negresko investicijos“ bankroto administratorė MB „Nemokumo valdymas“ 2018 m. gegužės 28 d. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose prašo netvirtinti pareiškėjos Lenkijos įmonės Negresko Hurtownia Lodow, Mrozenek i Artykulow Spozywczych Spolka z Ograniczoną Odpowiedzialnoscią 454 383,64 Eur dydžio finansinio reikalavimo BUAB „Negresko investicijos“ bankroto byloje, taip pat netvirtinti pareiškėjos 597 416,98 Eur dydžio finansinio reikalavimo.
  14. Bankroto administratorė nurodo, kad pareiškėja suteikė atsakovei 1 264 531,97 Eur (5 467 429,03 PLN) dydžio paskolą pagal 2012 m. lapkričio 27 d. sudarytą paskolos sutartį (ir jos priedą), pervesdama minėtą sumą tiek atsakovei, tiek ir tretiesiems asmenims (atsakovės vadovui Z. Z., Advokatų profesinei bendrijai „SSJ“). Anot administratorės, atsakovė minėtą paskolą pareiškėjai pradėjo grąžinti nuo 2014 m. sausio 2 d. ir viso grąžino 1 139 295,65 Eur sumą. Taigi, administratorės vertinimu, galutinis negrąžintos paskolos dalies likutis sudaro 125 236,32 Eur.
  15. Administratorė pažymi, kad pagal minėtą paskolos sutartį atsakovė įsipareigojo minėtą paskolą grąžinti kartu su 7 proc. dydžio metinėmis palūkanomis iki 2014 m. gruodžio 31 d. Kita vertus, anot administratorės, paskolos sutartyje taip pat numatyta palūkanų kapitalizacija, t. y. susikaupusios palūkanos pridedamos prie negrąžintos paskolos (nuo paskolos suteikimo iki 2013 m. birželio 30 d. kapitalizuojama kas ketvirtį, t. y. kiekvieno ketvirčio pabaigoje susikaupusios palūkanos pridedamos prie paskolos sumos; nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. palūkanos skaičiuojamos kas mėnesį, palūkanų skaičiavimo pagrindas – negrąžinta paskolos suma atsižvelgiant į palūkanų kapitalizaciją). Anot administratorės, nurodytos paskolos sutarties nuostatos numato palūkanų skaičiavimą nuo palūkanų, o tai, administratorės teigimu, yra draudžiama. Taigi, administratorė teigia, kad nagrinėjamu atveju palūkanos, jas skaičiuojant tik nuo negrąžintos paskolos dalies, galėtų sudaryti 231 075,37 Eur sumą.
  16. Be to, administratorė nurodo, kad nagrinėjamu atveju paskolos sutartis buvo sudaryta tarp atsakovės ir jos pagrindinio akcininko (valdančio 90 proc. visų įmonės akcijų), todėl, anot administratorės, sutartyje nustatytos palūkanos yra neprotingai didelės ir turi būti mažinamos, nes pažeidžia ne tik teisės aktų normas, bet ir kitų bankroto byloje esančių kreditorių interesus, neatitinka nei verslo logikos, nei protingumo principų. Pažymi, kad, Lietuvos banko duomenimis, vidutinė palūkanų norma paskolos sutarties sudarymo dienai Lietuvoje (kur buvo sudaryta paskolos sutartis) buvo 5,6 proc., todėl paskolos sutartyje nustatyta palūkanų norma (7 proc.) viršijo minėtas vidutines palūkanas, kas prieštarauja imperatyviai Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 15 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatai, kurioje nustatyta, jog akcininko ir bendrovės paskolos sutartyje draudžiama numatyti didesnes nei komercinių bankų vidutinės palūkanų normas, galiojusias paskolos sutarties sudarymo metu.
  17. Bankroto administratorė taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad dalis paskolos atsakovei buvo suteikta dar iki minėtos paskolos sutarties pasirašymo, todėl administratorei kyla abejonių ar pagrįstai skaičiuotos palūkanos nuo lėšų, kurios buvo perduotos atsakovei dar iki paskolos sutarties sudarymo, kai šalys dar nebuvo susitarusios dėl palūkanų mokėjimo tvarkos, jų normos.
  18. Apibendrinant, bankroto administratorė nurodo, kad kadangi paskolos sutartyje numatyta palūkanų skaičiavimo tvarka – palūkanos skaičiuojamos nuo palūkanų, neatitinka teisės aktų nuostatų, laikytina, jog visa atsakovės pareiškėjai sumokėta suma sudaro būtent grąžintiną paskolą, todėl negrąžintos paskolos likutis sudaro ne didesnę nei 125 236,32 Eur dydžio sumą, o priskaičiuotos palūkanos – ne didesnę nei 231 075,37 Eur sumą, nors ši suma turėtų būti dar mažinama.
  19. Administratorės nuomone, pareiškėja savo reikalavimą grindžia formaliai, nedetalizuoja, nors ir buvo įpareigota, kaip skaičiuoja palūkanas pagal paskolos sutartį, kokiais pagrindais atsakovė darė pavedimus pareiškėjai ir kas šiais pavedimais bei kokiomis dalimis buvo mokama, t. y. kokia dalis paskolos ir kokia dalis palūkanų. Be to, pažymi, kad pareiškėja nepagrįstai kompensacines palūkanas skaičiuoja ne tik nuo negrąžintos paskolos sumos, bet ir nuo pagal paskolos sutartį nustatytų pelno palūkanų.
  20. Teismas 2018 m. birželio 13 d. nutartimi atidėjo pareiškėjos pareiškimo dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo atsakovės bankroto byloje nagrinėjimą ir įpareigojo pareiškėją pateikti teismui papildomus paaiškinimus/įrodymus, pagrindžiančius jos kreditorinį reikalavimą, be kita ko, nurodytus minėtoje nutartyje.
  21. Pareiškėja Lenkijos įmonė Negresko Hurtownia Lodow, Mrozenek i Artykulow Spozywczych Spolka z Ograniczoną Odpowiedzialnoscią 2018 m. birželio 13 d. ir 2018 m. liepos 4 d. pateikė teismui papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad pareiškėjos pateiktuose paaiškinimuose (lentelėse) yra detaliai detalizuota kaip atsakovė grąžindavo paskolą pareiškėjai; pažymi, jog pradinė 4 657 101,89 zlotų/1 107 278,32 Eur paskola, bendra paskolos suma siekė – 5 467 429,03 zlotų, sumažėjo iki 1 876 159,20 zlotų/446 077,94 Eur, t. y. grąžinta buvo 3 591 269,83 zlotų paskolos.
  22. Anot pareiškėjos, iš atsakovės gauti mokėjimai pirmiausiai buvo skiriami mokėti palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą, o likusi dalis skiriama dengti paskolos dalį.
  23. Pareiškėja pakartotinai nurodo, kad jos prašomo kreditorinio reikalavimo suma – 597 416,98 Eur, susideda iš 446 077,94 Eur negrąžintos paskolos ir 151 339,04 Eur palūkanų (124 707,50 Eur kompensacinės palūkanos + 23 874,61 Eur negrąžintos pelno palūkanos + 2756,93 Eur netesybos nuo negrąžintos palūkanų sumos). Pareiškėjos teigimu, atsižvelgiant į byloje priimtą Lietuvos apeliacinio teismo nutartį, visos palūkanos perskaičiuotos už visą laikotarpį nuo paskolos sutarties sudarymo iki nutarties, kuria atsakovei iškelta bankroto byla, įsiteisėjimo; pabrėžia, jog pelno palūkanų suma yra perskaičiuota be kapitalizacijos.
  24. Nurodo, kad dalis paskolos buvo išmokėta atsakovei dar iki paskolos sutarties sudarymo, tai šalys aiškiai nurodė ir paskolos sutartyje, t. y. numatyta kokiems tikslams ir į kokių trečiųjų asmenų sąskaitas pervedama atsakovei suteikiama paskola; taigi, anot pareiškėjos, visi nurodyti atlikti mokėjimai į trečiųjų asmenų sąskaitas yra laikomi pareiškėjos atsakovei suteikta paskolos dalimi. Be to, pareiškėja aiškina, kad ji turėjo teisę skaičiuoti palūkanas (tiek pelno, tiek kompensacines), tuo labiau, jog paskolos grąžinimas nebuvo užtikrintas jokiomis užtikrinimo priemonėmis, paskola suteikta naujai įsteigtai įmonei, kurios turtas buvo įkeistas, bankai atsisakė suteikti kreditus atsakovei dėl pernelyg didelės rizikos.
  25. Pareiškėja teigia, kad neturi galimybių pateikti kitų rašytinių įrodymų, išskyrus jos jau pateiktus paskaičiavimus, nes pareiškėjos finansinė atskaitomybė (kuri susidėjo ir iš palūkanų avizų su kapitalizacija) už 2012-2017 m. jau audituota ir pateikta Lenkijos mokesčių inspekcijai bei Nacionaliniam teismų registrui, todėl nėra galimybės jos koreguoti (tai galima būtų padaryti tik įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu, jeigu teismas nustatytų, jog palūkanos turėtų būti skaičiuojamos ne su paskolos sutartyje numatyta kapitalizacija).
  26. Nurodo, kad palūkanos anksčiau, nei buvo sudaryta paskolos sutartis, nebuvo skaičiuotos; pirma palūkanų aviza buvo išrašyta 2012 m. gruodžio 31 d. ir apėmė palūkanų skaičiavimą nuo sumų perdavimo paskolos gavėjui (atsakovei), kaip tai nustatyta ir paskolos sutartyje; tuo tarpu kompensacinės palūkanos skaičiuojamos tik nuo 2015 m. sausio 1 d. (iki kada turėjo būti grąžinta paskola).
  27. Anot pareiškėjos, ginčo metu galiojusioje ABĮ redakcijoje buvo nustatyta, kad akcininkai turi teisę įstatymų nustatytais būdais skolinti bendrovei, tačiau bendrovė, skolindamasi iš savo akcininkų, neturi teisės įkeisti akcininkams savo turto; bendrovei skolinantis iš akcininko, palūkanos negali viršyti paskolos davėjo gyvenamojoje ar verslo vietoje esančių komercinių bankų vidutinės palūkanos normos, galiojusios paskolos sutarties sudarymo momentu. Pažymi, kad pareiškėjos – paskolos davėjos, verslo vieta yra/buvo Lenkijos Respublikoje, kur vidutinė palūkanų norma 2012 m. pabaigoje – skolinantis zlotais virš 4 mln. zlotų, buvo apie 7 proc., t. y. būtent tokio dydžio palūkanos buvo numatytos ir paskolos sutartyje. Be to, pažymi, kad atsižvelgiant į sunkią atsakovės finansinę padėtį, šalys susitarė vietoje reguliarių palūkanų įmokų dėl jų kapitalizavimo; tos sąlygos, anot pareiškėjos, buvo itin naudingos atsakovei.
  28. Pareiškėjos vertinimu, nagrinėjamu atveju kompensacinės palūkanos gali būti skaičiuojamos taikant Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatas, nes pagal savo prigimtį palūkanos atlieka nuostolių kompensavimo funkciją.
  29. Suinteresuotas asmuo UAB „Conresta“ 2018 m. liepos 24 d. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose prašo pareiškėjos Lenkijos įmonės Negresko Hurtownia Lodow, Mrozenek i Artykulow Spozywczych Spolka z Ograniczoną Odpowiedzialnoscią kreditorinio reikalavimo patvirtinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra.

3Pareiškimas dėl kreditorinio reikalavimo tvirtinimo tenkintinas iš dalies.

  1. Teismų praktikoje, aiškinant Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo ( toliau – ĮBĮ) bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normas dėl bankrutuojančios įmonės kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo, yra pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012).
  2. Be to, kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse išaiškinta, kad kreditoriaus finansinis reikalavimas bankroto byloje gali būti tvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais; neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus. Be to, bylose dėl kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo, bankroto proceso tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai ar iš dalies tenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų tenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis buvo tenkinami visų kreditorių reikalavimai. Dėl to kreditoriaus reikalavimas gali būti tvirtinamas tik patikrintas; pirminį kreditorių pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankroto administratorius ir (arba) teikia teismui tvirtinti konkretų reikalavimą arba jį ginčija teisme; nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių reikalavimų, teismas taip pat tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, jog jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).
  3. Teismas pažymi, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse pažymėta, kad aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2015).
  4. Nagrinėjamu atveju pareiškėja Lenkijos įmonė Negresko Hurtownia Lodow, Mrozenek i Artykulow Spozywczych Spolka z Ograniczoną Odpowiedzialnoscią prašo patvirtinti (papildomai; nes dalis jos reikalavimo jau patvirtinta atsakovės bankroto byloje) jos 597 416,98 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą BUAB „Negresko investicijos“ bankroto byloje, kuris susideda iš 446 077,94 Eur dydžio atsakovės negrąžintos paskolos pagal šalių sudarytą paskolos sutartį ir 151 339,04 Eur palūkanų (124 707,50 Eur kompensacinės palūkanos + 23 874,61 Eur negrąžintos pelno palūkanos + 2756,93 Eur netesybos nuo negrąžintos palūkanų sumos).
  5. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad tarp pareiškėjos (atsakovės pagrindinės akcininkės) ir atsakovės 2012 m. lapkričio 27 d. buvo sudaryta paskolos sutartis (su vėlesniais pakeitimais, priedu), pagal kurią pareiškėja suteikė atsakovei bendrą 5 467 429,03 zlotų/1 264 531,97 Eur dydžio paskolą (byloje ginčo dėl šios aplinkybės nekilo; šią aplinkybę pripažino ir Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. kovo 26 d. nutartyje; taip pat tai patvirtina byloje pareiškėjos pateikti rašytiniai įrodymai/pavedimų kopijos).
  6. Iš paskolos sutarties sąlygų matyti, kad šalys sutartyje aiškiai numatė kokiems tikslams suteikiama paskola; be to, pažymėtina, jog didžioji paskolos dalis atsakovei buvo suteikta dar iki paskolos sutarties pasirašymo, ką atsakovė patvirtino ir sutartyje (ginčo dėl šios aplinkybės byloje taip pat nekilo). Tuo tarpu atsakovė įsipareigojo grąžinti paskolą kartu su 7 proc. palūkanomis iki 2014 m. gruodžio 31 d.; paskolos sutartyje nustatyta, kad palūkanos bus skaičiuojamos nuo paskolos sumų pervedimo iš paskolos davėjo (pareiškėjos) sąskaitos. Taip pat nustatyta, kad atsakovės ir pareiškėjos paskolos sutartyje, be kita ko, buvo numatyta palūkanų kapitalizacija, t. y. susikaupusios palūkanos pridedamos prie negrąžintos paskolos (nuo paskolos sumų suteikimo iki 2013 m. birželio 30 d. kapitalizuojama kas ketvirtį (kiekvieno ketvirčio pabaigoje susikaupusios palūkanos pridedamos prie paskolos sumos); nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. palūkanos skaičiuojamos kas mėnesį, palūkanų skaičiavimo pagrindas – negrąžinta paskolos suma atsižvelgiant į palūkanų kapitalizaciją).
  7. Teismas, įvertinęs nurodytos paskolos sutarties sąlygas, šalių paaiškinimus, sprendžia, kad įstatymas imperatyviai nedraudžia paskolos sutarties šalims susitarti dėl palūkanų kapitalizavimo ir nesumokėtos palūkanų sumos dydžiu padidinti bendrą paskolos sumą. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovės laiku nemokamos palūkanos buvo perkeliamos į paskolos sumą, padidinant bendrą paskolos sumą; taigi, darytina išvada, jog atsakovės nesumokėtos ir kapitalizuotos palūkanų sumos tapo atsakovės pagal paskolos sutartį vykdytinos pagrindinės prievolės dalimi (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870, 6.873 straipsniai).
  8. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad CK 6.37 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog palūkanos už priskaičiuotas palūkanas neskaičiuojamos, išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytas išimtis, jeigu toks šalių susitarimas nepažeidžia sąžiningumo, protingumo ir teisingumo reikalavimų.
  9. Taigi, šiuo atveju darytina išvada, kad palūkanos nuo palūkanų nebuvo skaičiuojamos, nes susikaupusios palūkanos, po palūkanų kapitalizacijos, jeigu atsakovė nebuvo tinkamai įvykdžiusi savo įsipareigojimų ir nesumokėjusių priskaičiuotų palūkanų, iš esmės tapo atsakovės pagal paskolos sutartį vykdytinos pagrindinės prievolės dalimi (paskolos dalimi), nuo kurios, atitinkamai, galėjo būti skaičiuojamos (bei buvo skaičiuojamos) ir sutartyje nustatytos palūkanos. Be to, pažymėtina, kad net ir laikant, jog šiuo atveju palūkanos buvo skaičiuojamos nuo palūkanų (vertinant susiklosčiusias aplinkybes formaliai), tai savaime nesudaro pagrindo pripažinti tokio skaičiavimo neteisėtu ir (ar) prieštaraujančiu įstatymams, nes minėtoje CK 6.37 straipsnio 4 dalyje iš esmės suteikta teisė šalims susitarti dėl tokių palūkanų skaičiavimo. Teismo vertinimu, šiuo atveju toks šalių susitarimas (laikant, jog palūkanos buvo skaičiuojamos nuo palūkanų) nelaikytinas pažeidžiančiu sąžiningumo, protingumo ir teisingumo reikalavimų, nes toks palūkanų skaičiavimas nebūtų atsiradęs, jeigu atsakovė tinkamai vykdytų savo pareigas ir laiku grąžintų paskolą (jos dalį) kartu su priskaičiuotomis palūkanomis, kurias atsakovė akivaizdžiai pažeidinėjo, pavėluotai grąžindama nurodytą paskolą (paskolą atsakovė turėjo grąžinti iki 2014 m. gruodžio 31 d., tačiau, kaip matyti iš bylos, minėtai dienai buvo grąžinta tik jos dalis – apie 350 000 Eur kartu su palūkanomis). Be to, pažymėtina ir tai, kad dalis paskolos atsakovei buvo suteikta dar iki paskolos sutarties sudarymo – nuo 2011 m. spalio mėn., vėliau paskolos suma buvo didinama, ji nebuvo užtikrinta jokiomis užtikrinimo priemonėmis.
  10. Teismas kritiškai vertina atsakovės bankroto administratorės ir suinteresuoto asmens (kreditorės) UAB „Conresta“ argumentus, kad visi atsakovės pareiškėjai atlikti mokėjimo pavedimai turi būti laikomi paskolos grąžinimu ir atitinkamai palūkanos turėtų būti skaičiuojamos nuo negrąžintos paskolos dalies, nes tai neatitiktų ne tik šalių pasirašytos paskolos sutarties sąlygų, tačiau ir verslo logikos principų; be to, pareiškėjai, būnant verslo subjektu (nors ir atsakovės akcininke), neatlygintinai paskolinus lėšas atsakovei, pati pareiškėja patirtų nuostolių, neapibrėžtą laiką negalėdama disponuoti ir naudoti savo apyvartoje paskolintų lėšų (tuo labiau, jeigu tos lėšos yra pasiskolintos atlygintinai iš trečiųjų asmenų).
  11. Teismas taip pat nesutinka su atsakovės bankroto administratorės pozicija, kad galimai nepagrįstai buvo skaičiuotos palūkanos nuo lėšų, kurios buvo perduotos atsakovei dar iki paskolos sutarties sudarymo, kai šalys dar nebuvo susitarusios dėl palūkanų mokėjimo tvarkos, jų normos. Kaip minėta, paskolos sutartyje susitarta dėl palūkanų skaičiavimo nuo paskolos sumų pervedimo atsakovei; nustatyta, jog dalis minėtų sumų (paskolos dalies) buvo pervesta atsakovei dar iki nurodytos paskolos sutarties sudarymo, todėl dalis palūkanų, po paskolos sutarties sudarymo, buvo paskaičiuotos ir už ankstesnius, t. y. iki sutarties sudarymo, laikotarpius, nuo faktinio lėšų perdavimo/suteikimo atsakovei (ar su ja susijusiems asmenims, kaip tai numatyta paskolos sutartyje). Taigi, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju minėtos palūkanos (pelno) buvo pagrįstai paskaičiuotos nuo faktinio lėšų perdavimo/pervedimo, o ne nuo paskolos sutarties sudarymo, kaip tai numatyta ir paskolos sutartyje (kurios sąlygos nebuvo ginčijamos). Teismas pažymi, kad minėta paskolos sutartis buvo pasirašyta tarp dviejų privačių verslo subjektų, turinčių patirties verslo bei derybų srityje, galinčių numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkančių sutarties sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010), todėl aukščiau nurodytas palūkanų skaičiavimas laikytinas pagrįstu ir teisėtu.
  12. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė bendrai sumokėjo/grąžino pareiškėjai 4 769 847,65 zlotų sumą, iš kurios 3 591 269,83 zlotų skirta padengti paskolai, o 1 178 577,82 zlotų – palūkanoms; taigi, likusi negrąžinta paskola suma sudaro 1 876 159,20 zlotų (5 467 429,03 zlotų - 3 591 269,83 zlotų); 2017 m. gegužės 8 d. kursu (dieną prieš nutarties, kuria iškelta bankroto byla atsakovei, įsiteisėjimą) tai sudaro 446 077,94 Eur (skaičiuojant 1 Eur – 4,2059 zloto), todėl pareiškėjos reikalavimas dėl 446 077,94 Eur negrąžintos paskolos dalies tvirtintinas atsakovės bankroto byloje.
  13. Kaip minėta, šalys paskolos sutartyje buvo nustatę 7 proc. dydžio palūkanas. Pagal pareiškėjos paskaičiavimus, atsakovė bendrai turėjo sumokėti 1 278 992,03 zlotų pelno palūkanų, skaičiuojant jas nuo paskolos suteikimo iki 2017 m. gegužės 8 d. (kai įsiteisėjo nutartis dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo), tuo tarpu buvo sumokėta 1 178 577,82 zlotų palūkanų. Taigi, likusi nesumokėta pelno palūkanų suma sudaro 100 414,21 zlotų (1 278 992,03 zlotų – 1 178 577,82 zlotų), kas 2017 m. gegužės 8 d. kursu (aukščiau nurodytu) sudarė 23 874,61 Eur.
  14. Byloje kilo ginčas dėl to, kad paskolos sutartyje nustatytos 7 proc. dydžio mokėjimo (pelno) palūkanos galimai neatitinka ABĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatai.
  15. ABĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punkte (įstatymo redakcija, galiojusi ginčo paskolos sutarties sudarymo metu) nustatyta, kad bendrovės akcininkas turi teisę įstatymų nustatytais būdais skolinti bendrovei, tačiau bendrovė, skolindamasi iš savo akcininkų, neturi teisės įkeisti akcininkams savo turto; bendrovei skolinantis iš akcininko, palūkanos negali viršyti paskolos davėjo gyvenamojoje ar verslo vietoje esančių komercinių bankų vidutinės palūkanų normos, galiojusios paskolos sutarties sudarymo momentu; tokiu atveju bendrovei ir akcininkams draudžiama susitarti dėl didesnių palūkanų dydžio.
  16. Nagrinėjamu atveju paskolos davėjo – pareiškėjos, verslo vieta buvo/yra Lenkijos Respublikoje. Tiek iš pareiškėjos pateiktų rašytinių įrodymų, tiek iš viešų Nacionalinio Lenkijos Banko duomenų matyti, jog vidutinė palūkanų norma, skolinantis virš 4 milijonų zlotų daugiau nei vieneriems metams nefinansinei institucijai 2012 m. lapkričio mėn. (kas atitinka nagrinėjamo atvejo duomenis), sudarė apie 6,7 proc. Be to, kaip minėta, dalis paskolos sumos atsakovei buvo suteikta dar iki paskolos sutarties sudarymo (nuo 2011 m. spalio mėn.); tuo tarpu iš minėtų Nacionalinio Lenkijos Banko duomenų matyti, jog ankstesniu laikotarpiu (nuo 2011 m. spalio mėn., kai buvo pervesta pirma paskolos dalis) minėtų palūkanų norma svyravo nuo 6,2 iki 7,9 proc., todėl, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju šalių paskolos sutartyje nustatytos 7 proc. dydžio palūkanos nelaikytinos kaip neadekvačiai didelės ir (ar) viršijusios paskolos davėjo gyvenamojoje ar verslo vietoje esančių komercinių bankų vidutines palūkanų normas, galiojusias paskolos sutarties sudarymo momentu. Be to, kaip minėta, paskolos sutartis buvo pasirašyta tarp dviejų privačių verslo subjektų, turinčių patirties verslo bei derybų srityje, galinčių numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkančių sutarties sąlygas, todėl teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo mažinti minėtų palūkanų (dėl 7 proc. dydžio).
  17. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytas išvadas, teismas sprendžia, kad pareiškėjos reikalavimas dėl 23 874,61 Eur dydžio mokėjimo (pelno) palūkanų įsiskolinimo taip pat tvirtintinas atsakovės bankroto byloje.
  18. Pareiškėja taip pat paskaičiavo 124 707,50 Eur dydžio kompensacines palūkanas, remdamasi Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatomis, jas skaičiuojant už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d., kai turėjo būti grąžinta visa paskola (su palūkanomis), iki 2017 m. gegužės 8 d., dieną prieš įsiteisėjant nutarčiai, kuria atsakovei iškelta bankroto byla.
  19. Palūkanos – tai mokestis už pinigų skolinimą (mokėjimo, pelno palūkanos) arba minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (kompensuojamosios palūkanos). Pelno palūkanos iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą.
  20. Kasacinio teismo praktikoje pelno palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014; 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007). Taigi, kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti nustatytos tiek CK normose (pvz., CK 6.872, 6.896 straipsniai ir kt.), tiek ir specialiuose įstatymuose (pvz., Vartojimo kredito įstatyme). Tuo tarpu kompensuojamosios palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Dėl skirtingos šių palūkanų paskirties kreditorius šių palūkanų gali reikalauti kartu, t. y. pelno ir kompensuojamosios palūkanos vienu metu gali būti skaičiuojamos sudarius bet kurį finansavimo sandorį. Tokiu atveju kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, o mokėjimo palūkanų – už naudojimąsi paskolintais pinigais.
  21. Taigi, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė paskolos sutartyje nustatytu laiku – 2014 m. gruodžio 31 d., neįvykdė savo įsipareigojimų, t. y. negrąžino visos paskolos, todėl, teismo vertinimu, pareiškėja pagrįstai ir teisėtai nuo 2015 m. sausio 1 d. iki atsakovės bankroto bylos iškėlimo paskaičiavo atsakovei kompensacines palūkanas.
  22. Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo tikslas – nustatyti atsiskaitymo terminus už pagal komercines sutartis perduotas prekes, suteiktas paslaugas ir atliktus darbus, nustatyti palūkanų už pavėluotus mokėjimus dydį, jų skaičiavimo tvarką ir kreditoriaus teises, kai sumokama pavėluotai (1 straipsnio 1 dalis). Nurodyto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas taikomas visiems tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir valstybės institucijų sudarytiems komerciniams sandoriams, pagal kuriuos už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai.
  23. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju minėta paskolos sutartis buvo sudaryta tarp dviejų juridinių asmenų, todėl nurodyta sutartis vertintina kaip komercinė; pagal minėtą sutartį mokėjimai (paskolos grąžinimas dalimis) buvo atliekami netinkamai/pavėluotai, todėl teismas sprendžia, jog pareiškėja šiuo atveju pagrįstai paskaičiavo kompensacines palūkanas remiantis nurodyto įstatymo nuostatomis.
  24. Byloje nekilo ginčo dėl pareiškėjos kompensacinių palūkanų (už negrąžintą paskolą) skaičiavimo ir (ar) jų normos; teismas tokių aplinkybių taip pat nenustatė, todėl pareiškėjos reikalavimas dėl 124 707,50 Eur kompensacinių palūkanų nuo negrąžintos paskolos sumos tvirtintinas atsakovės bankroto byloje.
  25. Kaip minėta, pelno ir kompensuojamųjų palūkanų skaičiavimas galimas kartu – kompensuojamosios palūkanos skaičiuojamos už prievolės įvykdymo termino praleidimą, o mokėjimo (pelno) palūkanos – už naudojimąsi paskolintais pinigais. Kita vertus, nei teisės aktai, nei teismų praktika, nei šalių susitarimai šiuo atveju nenustato (nenustatė) teisės skaičiuoti kompensuojamųjų palūkanų nuo paskaičiuotų (bet nesumokėtų) mokėjimo (pelno) palūkanų, todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjos reikalavimas dėl 2756,93 Eur kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) nuo priskaičiuotų mokėjimo palūkanų netenkintinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas, dėl to atmestinas (CK 6.37 straipsnio 4 dalis).
  26. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad pareiškėjos Lenkijos įmonės Negresko Hurtownia Lodow, Mrozenek i Artykulow Spozywczych Spolka z Ograniczoną Odpowiedzialnoscią 594 660,05 Eur (446 077,94 Eur negrąžinta paskola + 23 874,61 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos + 124 707,50 Eur kompensuojamosios palūkanos) kreditorinis reikalavimas tvirtintinas BUAB „Negresko investicijos“ bankroto byloje.

4Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

  1. Pareiškėja pateikė prašymą dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų (480 Eur) priteisimo, kurias patyrė už atsiliepimo į suinteresuoto asmens UAB „Conresta“ atskirąjį skundą rengimą.
  2. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. kovo 26 d. nutartyje, išnagrinėjęs suinteresuoto asmens UAB „Conresta“ atskirąjį skundą, panaikino skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą dėl pareiškėjos kreditorinio reikalavimo pagrįstumo perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nesprendė, nurodęs, jog jį turės išspręsti pirmosios instancijos teismas.
  3. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos reikalavimas dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo buvo tenkintas didžiąja dalimi, pareiškėjos nurodytos išlaidos dėl teisinės pagalbos (atstovavimo išlaidos) neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių, pareiškėja pagrindė jos prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas, todėl pareiškėjai iš suinteresuoto asmens UAB „Conresta“ priteistinos 480 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 4 dalys).
  4. Kitos byloje dalyvaujančios šalys nepateikė prašymų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir (ar) jas patvirtinančių dokumentų, todėl jos šalims nepriteistinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

5Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, teismas

Nutarė

6Įtraukti Lenkijos įmonę Negresko Hurtownia Lodow, Mrozenek i Artykulow Spozywczych Spolka z Ograniczoną Odpowiedzialnoscią, j. a. k. 450689177, su papildomu 594 660,05 Eur (penkių šimtų devyniasdešimt keturių tūkstančių šešių šimtų šešiasdešimties eurų 5 ct) trečios eilės kreditoriniu reikalavimu BUAB „Negresko investicijos“, j. a. k. 302676126, bankroto byloje.

7Kitoje dalyje pareiškėjos Lenkijos įmonės Negresko Hurtownia Lodow, Mrozenek i Artykulow Spozywczych Spolka z Ograniczoną Odpowiedzialnoscią pareiškimo netenkinti.

8Priteisti pareiškėjai Lenkijos įmonei Negresko Hurtownia Lodow, Mrozenek i Artykulow Spozywczych Spolka z Ograniczoną Odpowiedzialnoscią, j. a. k. 450689177, iš suinteresuoto asmens UAB „Conresta“, j. a. k. 145751974, 480 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

9Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai