Byla 2-606-407/2018
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nutarties, kuria patvirtintas Lenkijos įmonės Negresko Hurtownia Lodow, Mrozenek i Artykulow Spozywczych Spolka z Ograniczoną Odpowiedzialnoscią finansinis reikalavimas bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Negresko investicijos“ bankroto byloje

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Alvydo Poškaus ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (kreditorės) uždarosios akcinės bendrovės ,,Conresta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nutarties, kuria patvirtintas Lenkijos įmonės Negresko Hurtownia Lodow, Mrozenek i Artykulow Spozywczych Spolka z Ograniczoną Odpowiedzialnoscią finansinis reikalavimas bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Negresko investicijos“ bankroto byloje.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas pareiškėjos Lenkijos įmonės Negresko Hurtownia Lodow, Mrozenek i Artykulow Spozywczych Spolka z Ograniczoną Odpowiedzialnoscią (toliau – Lenkijos įmonė) prašymas patvirtinti jos 479 397,53 Eur dydžio finansinį reikalavimą, kildinamą iš 2012-11-27 paskolos sutarties ir priedo Nr. 1/2013 prie šios sutarties. Pareiškėja nurodė, kad šį 479 297,53 Eur dydžio reikalavimą sudaro 454 383,64 Eur dydžio negrąžinta paskola ir 24 913,89 Eur palūkanos. Pareiškėja yra atsakovės akcininkė, turinti 90 proc. jos (atsakovės) akcijų.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7

  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 10 d. nutartimi patvirtino Lenkijos įmonės 479 297,53 Eur dydžio finansinį reikalavimą BUAB ,,Negresko investicijos“ bankroto byloje.
  2. Iš pareiškėjos pateiktos 2012-11-27 paskolos sutarties su priedais, tarptautinių pavedimų, kasos pajamų orderių teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2011-08-19 iki 2013-09-09 pareiškėja paskolino atsakovei BUAB „Negresko investicijos“ 1 210 952,27 Eur. Pasak teismo, nors iš pateiktų dokumentų negalima nustatyti, kiek skolos buvo grąžinta, tačiau jie įrodo paskolos suteikimo faktą ir lėšų perdavimą bankrutuojančiai įmonei bei pareiškėjos reikalavimo teisę į atsakovę. Dėl šios priežasties teismas tenkino pareiškėjos reikalavimą ir įtraukė ją į atsakovės kreditorių sąrašą su 479 297,53 Eur dydžio finansiniu reikalavimu.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

9

  1. Apeliantė (kreditorė) UAB ,,Conresta“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nutartį ir bylą dėl pareiškėjos finansinio reikalavimo pagrįstumo nagrinėti iš naujo. Skundą grindžia šiais argumentais:
    1. Dalis 2012-11-27 paskolos sutarties pagrindu atliktų bankinių pavedimų buvo atliekami bankines lėšas pervedant ne į UAB ,,Negresko investicijos“ banko sąskaitą, o į trečiųjų asmenų, įskaitant advokatų profesinės bendrijos ,,SSJ“ (6 995,37 Eur) ir Z. Z. (52 131,60 Eur) sąskaitas, nepateikiant visiškai jokių duomenų, jog šie pavedimai buvo daromi už UAB ,,Negresko investicijos“. Todėl negrąžinta paskolos dalis mažintina 59 126,97 Eur dydžiu. Be to, nurodyta 52 131,60 Eur suma buvo pervesta į buvusio BUAB ,,Negresko investicijos“ direktoriaus Z. Z., prieš kurį pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl įvairių nusikalstamų veikų, asmeninę sąskaitą. Todėl kyla pagrįstas klausimas, ar minėtos lėšos iš tiesų buvo skirtos ir panaudotos tikslui, deklaruojamam pareiškėjos.
    2. Paskolos sutarties 3.1 – 3.3 punktuose nustatyta tokia palūkanų skaičiavimo tvarka, kai palūkanos skaičiuojamos už palūkanas, nors tai imperatyviai draudžia CK 6.37 straipsnio 4 dalis. Tokiu būdu tiek palūkanos, tiek ir grąžintina paskolos suma tampa nepagrįstai didelėmis. Taip įgyvendinama kreditoriaus teisė į mokėjimo palūkanas prieštarauja šios subjektinės teisės paskirčiai, geriems verslo papročiams, visuomenės moralės principams ir viešajai tvarkai. Be to, toks palūkanų skaičiavimas prieštarauja ir šalių sudarytos paskolos sutarties nuostatoms. Paskolos sutarties 3 punkte aiškiai įtvirtinta, kad iki 2014-12-31 metinė palūkanų norma yra 7 proc. Sutarties 6 punktas aiškiai įtvirtina, kad paskolos suma gali būti grąžinama prieš terminą ir tokiu atveju palūkanos turi būti mokamos tik už faktišką naudojimąsi paskolos suma. Vadovaujantis šiomis nuostatomis ir atsižvelgiant į dalinį atsakovės atsiskaitymą, palūkanos sudarytų 212 404,39 Eur sumą (jei į paskolos sumą nebūtų įtraukti nepagrįsti pavedimai tretiesiems asmenims Z. Z. ir advokatų profesinei bendrijai ,,SSP investicijos“) arba 231 075,37 Eur sumą, jei šie pavedimai būtų įtraukti. Palūkanų už palūkanas skaičiavimas prieštarauja ir ABĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punktui, kuris įtvirtina, kad bendrovei skolinantis iš akcininko, palūkanos negali viršyti paskolos davėjo gyvenamojoje ar verslo vietoje esančių komercinių bankų vidutinės palūkanų normos, galiojusios paskolos sutarties sudarymo metu.
  1. Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėja Lenkijos įmonė prašo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Apeliantės argumentai, kad 59 126,97 Eur mokėjimų suma tretiesiems asmenims nepagrindžia, jog ši paskolos suma buvo suteikta atsakovei, yra nepagrįsti. 2012-11-27 paskolos sutarties 1 paragrafo 4 punkte aiškiai nurodyta, kokiems tikslams paskola suteikiama, tame tarpe 180 000 Lt (52 131,60 Eur) skirta p. Z. Z. pagal žemės sklypo pirkimo sutartį, sudarytą 2011-11-25, ir 6 995,37 Eur suma skirta kaip apmokėjimas už ,,TRINITI LT“ (buvęs pavadinimas advokatų profesinė bendrija ,,SSJ“) advokato teisines paslaugas. Tai, kad konkrečios tikslinės paskolos sumos buvo pervedamos konkretiems subjektams pagal suteikiamos paskolos dalies paskirtį, nepaneigia to, kad paskola buvo suteikiama įmonei, o mokėjimai tiesiogiai į trečiųjų asmenų sąskaitas pagal tai, kaip nurodyta paskolos sutartyje, yra tik paskolos sutarties šalių sutartas paskolos suteikimo būdas. Be to, paskolos sutartyje esantys įrašai apie pinigų pervedimą konstatuoja jau įvykusį, realinį paskolos suteikimo faktą.
    2. Palūkanos apskaičiuotos pagal galiojančią ir teisėtą 2012-11-27 paskolos sutartį, kuri sudaryta tarp dviejų juridinių asmenų. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Paskola iki šiol didžia dalimi nėra grąžinta. Palūkanos paskaičiuotos laikantis paskolos sutarties sąlygų. Sutarties šalių suderinta palūkanų skaičiavimo tvarka nereiškia nei CK 6.37 straipsnio 4 dalies, nei ABĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punkto pažeidimo. Kaip įrodo pačios apeliantės pateikti įrodymai, paskolos sutartimi sulygtos palūkanos atitiko tuo metu paskolos davėjo verslo vietoje galiojusią vidutinę palūkanų normą. Palūkanų kapitalizacija turėtų būti skaičiuojama kaip naujos paskolos atsakovei suteikimas. Net jei teismas laikytų, kad toks palūkanų apskaičiavimas reikštų palūkanų už palūkanų skaičiavimą, jis būtų priskiriamas prie apeliantės nurodytos išimties, kadangi šalys dėl tokio skaičiavimo aiškiai susitarė ir toks skaičiavimas nepažeidžia sąžiningumo, protingumo ir teisingumo reikalavimų.
  1. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė BUAB ,,Negresko investicijos“, atstovaujama bankroto administratorės, prašo, teismui manant, kad yra tam pakankamas pagrindas, panaikinti skundžiamą nutartį ir bylą dėl pareiškėjos reikalavimo pagrįstumo nagrinėti iš naujo. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Egzistuoja pagrindas abejoti tuo, kad 59 126,97 Eur dydžio piniginės lėšos tretiesiems asmenims (advokatų profesinei bendrijai ,,SSJ“ ir Z. Z.) buvo pervestos ne siekiant įvykdyti pareiškėjos prievoles šiems tretiesiems asmenims, o siekiant įvykdyti realią UAB ,,Negresko investicijos“ prievolę. Paskolos sutartyje nurodyti paskolos suteikimo tikslai niekaip nepaaiškina, kokiu pagrindu 6 995,37 Eur dydžio piniginės lėšos buvo pervestos trečiajam asmeniui – advokatų profesinei bendrijai ,,SSJ“. Nors paskolos sutarties 1 paragrafo 4 punkte nurodyta, kad 180 000 Lt (52 131,60 Eur) dydžio suma skirtina Z. Z. pagal žemės sklypų pirkimo sutartį, tačiau pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima spręsti, kad prievoliniai teisiniai santykiai tarp UAB ,,Negresko investicijos“ ir Z. Z. iš tiesų egzistavo.
    2. Sprendžiant, ar nustatytų palūkanų dydis nėra pernelyg didelis, turi būti atsižvelgiama į tai, kad pareiškėja yra atsakovės UAB ,,Negresko investicijos“ akcininkė, turinti 90 proc. įmonės akcijų. Iš BUAB ,,Negresko investicijos“ sąskaitos išrašo matyti, kad laikotarpiu nuo 2014-02-18 iki 2016-06-28 BUAB ,,Negresko investicijos“ pareiškėjai sumokėjo 1 040 880 Eur dydžio sumą, mokėjimo paskirtyje nurodant ,,dalinis palūkanų kompensavimas“. Įmonės dalyvis turi pareigą įmonės atžvilgiu elgtis sąžiningai ir nesiekti iš jos kokiu nors būdu pasipelnyti. Atsižvelgiant į tai, kad bendra paskolos sutartimi suteikta paskola (1 151 825,30 Eur) yra tik nežymiai didesnė už sumokėtas palūkanas (1 040 880 Eur) kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjos sąžiningumo. Tokio dydžio palūkanų išmokėjimu galėjo būti atsiskaityta su akcininke (pareiškėja) pagal 2012-11-27 paskolos sutartį.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas pareiškėjos Lenkijos įmonės prašymas patvirtinti jos 479 397,53 Eur finansinį reikalavimą, kildinamą iš 2012-11-27 paskolos sutarties ir jos priedo Nr. 1/2013, sudarytų tarp pareiškėjos (paskolos davėjos) ir atsakovės (paskolos gavėjos), teisėtumo ir pagrįstumo.
  2. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad pagal šią paskolos sutartį ir jos priedą Nr. 1/2013 atsakovei buvo suteikta 5 467 429,03 Lenkijos zlotų dydžio paskola. Paskolos sutarties 1 paragrafo 4 punkte (įskaitant sutarties priede Nr. 1/2013 nustatytus papildymus) nurodyta, kokiems tikslams paskola suteikiama. Minėtame punkte, be kita ko, nurodyta, kad: 1) 180 000 Lt (52 131,60 Eur) suma yra skirta p. Z. Z. ir p. A. Ž.-Z. pagal žemės sklypų pirkimo sutartį, sudarytą 2011-11-25; 2) 6 995,37 Eur suma yra skirta kaip apmokėjimas už ,,TRINITI LT“ advokato teisines paslaugas. Paskolos sutarties 2 paragrafo 2 punkte nurodyta, kad 180 000 Lt suma į p. Z. sąskaitą pervesta 2011-12-30, o 6 995,37 Eur suma pervesta į advokato banko sąskaitą 2011-08-19, 2011-11-14, 2011-12-07 ir 2012-01-20. Paskolos sutarties 2 paragrafo 2 punkte atsakovė, kaip paskolos gavėja, patvirtino, kad šias sumas gavo. Tai, kad šias sumas pareiškėja pervedė į nurodytų asmenų sąskaitas, patvirtina ir byloje pateikti mokėjimo dokumentai (b. l. 117, 119, 122, 123-124, 125).
  3. Taigi, kaip nurodyta šios nutarties 8 punkte, paskolos sutarties šalys paskolos sutartyje numatė, kokiems tikslams ir į kokių trečiųjų asmenų sąskaitas pervedama atsakovei suteikiama paskola. Tokio susitarimo (kad paskolos gavėjui suteikiama paskola jo sutikimu būtų pervedama į trečiojo asmens sąskaitą) įstatymas nedraudžia (CK 6.156 str. 4 d.; 6.870 str.). Šios sutartinės nuostatos yra nenuginčytos ir šalims privalomos (CK 6.189 str. 1 d.). Be to, minėti pavedimai į trečiųjų asmenų sąskaitas buvo atlikti dar iki 2012-11-27 paskolos sutarties pasirašymo. Tai reiškia, kad pasirašydama paskolos sutartį atsakovė patvirtino, jog minėtos į trečiųjų asmenų sąskaitas pervestos lėšos laikytinos jai suteiktos paskolos dalimi. Šias nurodytas aplinkybes teismas turi vertinti spręsdamas ginčą dėl pareiškėjos finansinio reikalavimo tvirtinimo pagrįstumo.
  4. Atskirajame skunde taip pat ginčijamas 2012-11-27 paskolos sutartyje nustatytų palūkanų skaičiavimo teisingumas. Kaip minėta, prašyme patvirtinti 479 297,53 Eur dydžio finansinį reikalavimą nurodoma, kad šis reikalavimas susideda iš 454 383,64 Eur dydžio negrąžintos paskolos ir 24 913,89 Eur palūkanų.
  5. Palūkanų dydis ir mokėjimo tvarka šalių susitarimu nustatyta paskolos sutarties 3 paragrafe. Sutarties 3 paragrafo 1 punkte nurodyta, kad paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolą kartu su 7 proc. metinėmis palūkanomis iki 2014-12-31. Sutarties 3 paragrafo 3 punkte įtvirtinta palūkanų skaičiavimo ir grąžinimo tvarka, pagal kurią numatyta palūkanų kapitalizacija, t. y. susikaupusios palūkanos pridedamos prie negrąžintos paskolos (nuo paskolos suteikimo iki 2013-06-30 kapitalizuojama kas ketvirtį, t. y. kiekvieno ketvirčio pabaigoje susikaupusios palūkanos pridedamos prie paskolos sumos; nuo 2013-07-01 iki 2014-12-31 palūkanos skaičiuojamos kas mėnesį, palūkanų skaičiavimo pagrindas – negrąžinta paskolos suma atsižvelgiant į palūkanų kapitalizaciją). Šios sutartinės nuostatos iš esmės įtvirtina palūkanų nuo palūkanų skaičiavimą.
  6. Kaip matyti iš paskolos sutarties nuostatų ir bylos duomenų, į pareiškėjos nurodytą 454 383,64 Eur dydžio negrąžintos paskolos sumą yra įskaičiuotos ir kapitalizuotos palūkanos. Šios aplinkybės neginčijo ir pareiškėja atsiliepime į ieškinį. Skundžiamos nutarties turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės nevertino – nenustatė, kokią dalį 454 383,64 Eur sumos, pareiškėjos nurodytos kaip negrąžinta paskola, sudaro negrąžinta paskola, o kokią – kapitalizuotos palūkanos. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčą dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo, neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus ginčo negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).
  7. Šios aplinkybės nustatymas yra reikšmingas, nes apeliantė ir atsakovės bankroto administratorė nesutinka su tokiu palūkanų skaičiavimu, kai palūkanos yra kapitalizuojamos, skaičiuojamos palūkanos nuo palūkanų. Nenustačius, kokią prašomo patvirtinti finansinio reikalavimo dalį sudaro palūkanos, negalima vertinti, ar pareiškėjos prašomų patvirtinti palūkanų dydis neprieštarauja įstatymams, ar atitinka sąžiningumo ir protingumo principus (CK 6.37 str. 3 d.), ar palūkanos nėra lupikiškos. Tik nustačius, kokią dalį prašomo patvirtinti finansinio reikalavimo sudaro palūkanos, teismas turės galimybę vertinti, ar nėra pagrindo jų mažinti. Tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad atsakovė pagal paskolos sutartyje įtvirtintą palūkanų skaičiavimo mechanizmą jau yra sumokėjusi pirmiau nurodytų kriterijų neatitinkančias palūkanas (neprotingai dideles), pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į viešą interesą, turėtų išaiškinti bankroto administratoriui teisę reikšti ieškinį ginčijant paskolos sutarties nuostatas, kuriose įtvirtinta tokia palūkanų skaičiavimo tvarka, ir po to spręsti ginčą dėl finansinio reikalavimo pagrįstumo.
  8. Atsižvelgiant į šioje nutartyje nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, patvirtindamas pareiškėjos 479 397,53 Eur finansinį reikalavimą, neatskleidė bylos esmės, o pagal byloje esančius įrodymus ginčo negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl skundžiama nutartis panaikinama ir byla grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 2 p.). Bylą grąžinus nagrinėti iš naujo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo teisėjų kolegija nesprendžia, jį turės išspręsti pirmosios instancijos teismas.

11Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

12Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl Lenkijos įmonės Negresko Hurtownia Lodow, Mrozenek i Artykulow Spozywczych Spolka z Ograniczoną Odpowiedzialnoscią finansinio reikalavimo pagrįstumo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai