Byla 2A-1679-232/2014
Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Liudos Uckienės, teisėjų Henricho Jaglinskio, Aldonos Tilindienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Z. L. apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Ž. L. ieškinį atsakovui Z. L. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I.GINČO ESMĖ.

4I. Ž. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo Z. L. išlaikymą nepilnamečiams vaikams E. L., gim., ir E. L., gim., kas mėnesį mokama periodine išmoka po 600 Lt kiekvienam iš vaikų, iš viso 1 200 Lt, pradedant mokėti nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės. Nurodė, kad su atsakovu sudarė santuoką 2001-08-25, santuokos metu jiems gimė: sūnus E. L., sūnus E. L.. Atsakovas nepadeda materialiai išlaikyti vaikų. Atsakovas dirba elektriku, gauna 850 Lt darbo užmokestį, turi žemę, kiekvienais metais gauna apie 10 000 Lt išmokų. Savo darbo užmokestį, kitas lėšas atsakovas naudoja tik savo reikalams. Ieškovė nedirba, įregistruota darbo biržoje, todėl vienai išlaikyti nepilnamečius vaikus yra labai sunku. Pažymėjo, jog materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams turi teikti abu tėvai.

5A. Z. L. atsiliepimu su ieškovės ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog nuo vaikų gimimo atsakovas vienas finansiškai rūpinosi vaikais ir šeimos išlaikymu, kadangi tik atsakovas dirbo, o sutuoktinė iš visų santuokoje pragyventų metų beveik 10 metų niekur nedirbo. Atsakovo vidutinės pajamos per mėnesį sudaro apie 1 600 Lt, todėl nesutinka su ieškovės reikalaujama priteisti suma. Atsakovas nesutiko su ieškovės teiginiais, kad savo uždarbį naudoja tik savo reikalams. Pažymėjo, jog pastoviai iš atsakovo atlyginimo yra pervedami pinigai sutuoktinei. Iš šių pinigų yra apmokamos vaikų ir sutuoktinės telekomunikacijos sąskaitos iš UAB „Tele2“ ir UAB „Omnitel“. Iš atsakovo uždirbamų pinigų apmokamos namo, kuriame kartu gyvena vaikai su sutuoktine elektros sąnaudų sąskaitos. Kadangi darbo užmokesčio neužtenka šeimos pragyvenimui papildomai atsakovas dirba savo turimą žemę, už kurią gaunamos pajamos irgi naudojamos šeimos bei namo išlaikymui. 2013-09-24 buvo paimtas 5 000 Lt vartojimo kreditas iš AB „Swedbank“. Už šiuos pinigus buvo atnaujinta darbui reikalinga techninė įranga. Todėl kiekvieną mėnesį atsakovas bankui turi grąžinti ne tik kredito dalį, bet ir mokėti palūkanas. Tuo tarpu sutuoktinė visus metus nedirbo ir neturėjo beveik jokių pajamų.

6Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kadangi išlaikymą vaikams, kuris atitiktų vaikų poreikius, privalo teikti abu tėvai, skyrius palaiko ieškovės ieškinį dėl išlaikymo iš tėvo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

7II. PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI

8Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2014 m. sausio 10 d. sprendimu Ž. L. ieškinį atsakovui Z. L. tenkino visiškai. Priteisė iš Z. L. išlaikymą nepilnamečiams vaikams E. L. ir E. L. po 600 Lt kiekvienam iš vaikų kas mėnesį iki vaikų pilnametystės, pradedant mokėti nuo 2013-10-24, šių lėšų tvarkytoja paskiriant Ž. L.. Priteisė iš Z. L. 100 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai.

9Teismas nurodė, jog remiantis CK 3.192 straipsnio 3 dalimi materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Toks išlaikymas turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismas nustatė, jog ieškovė šiuo metu nedirba, įregistruota darbo biržoje. Atsakovas dirba, gauna 850 Lt darbo užmokestį, kasmet gauna 10 000 Lt išmoką už žemę, kitų išlaikytinių neturi, sprendė, kad kas mėnesį 600 Lt mokėjimas kiekvieno sūnaus išlaikymui nėra nepakeliama našta jo biudžetui ir nesukels jam neigiamų pasekmių. Tokio dydžio išlaikymo priteisimas yra atsakovo nepilnamečių vaikų interesais.

10III. APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMO Į JĮ ARGUMENTAI.

11Apeliantas (atsakovas) Z. L. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014-01-10 sprendimą dalyje dėl priteisto išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams E. L. ir E. L. po 600 Lt kiekvienam iš vaikų mokant kas mėnesį periodines išmokas iki vaikų pilnametystės, pradedant mokėti nuo 2013-10-24, šioje dalyje sumažinti nepilnamečiams vaikams E. L. ir E. L. priteisto išlaikymo dydį iki 300 Lt dydžio periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį kiekvienam vaikui iki sūnūs sulauks pilnametystės. Nurodė, jog teismas taikė CK 3.192 straipsnio nuostatas, numatančias, kad vaiką išlaikyti privalo abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai, tačiau akivaizdžiai išlaikymo naštą perkėlė tik atsakovui. Pažymėjo, jog pagal CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą proporcingumo principą, vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Nurodė, jog nuo pat vaikų gimimo tik vienas rūpinosi finansiniu ne tik vaikų, bet ir sutuoktinės išlaikymu. Atsakovas dirbo vienas, nes ieškovė iš visų santuokoje pragyventų metų beveik 10 metų niekur nedirbo, o jei ir dirbo tai tik epizodiškai. Atsakovas vienas rūpinosi namu, iš atsakovo uždirbtų pinigų buvo ir yra perkamas vaikams maistas, būtinos higienos prekės, mokyklinės prekės, drabužiai, padengiamos namo išlaikymo išlaidos. Iš atsakovo sąskaitos yra apmokamos visos komunalinės paslaugos, elektra. Ieškovei niekad nereikėjo ir šiuo metu nereikia išlaikyti namų. Pažymėjo, jog aplinkybė, kad ieškovė realių pajamų neturi, niekur nedirba, neatleidžia jos nuo pareigos išlaikyti vaikus ir nėra pakankamas pagrindas visą vaikų išlaikymo pareigą perkelti tik atsakovui, kadangi tėvų pareigos yra lygios. Pažymėjo ir tai, jog visos atsakovo mėnesinės pajamos kas mėnesį siekia 1 680 Lt. Tačiau teismas minėtos aplinkybės nevertino, taip pat neįvertino kas mėnesį išleidžiamų būsto išlaidų, rūbų vaikams išlaidų, maisto išlaidų. Pirmosios instancijos teismas priteisdamas iš atsakovo kiekvienam vaikui po 600 Lt nepaliko galimybės pačiam išlaikyti save. Be to atsakovas yra paėmęs vartojimo paskolą, kas mėnesį moka po 127 Lt paskolos ir palūkanų. Tuo tarpu sutuoktinė niekada neprisidėjo ir neprisideda prie vaikų išlaikymo. Ieškovė yra darbingo amžiaus moteris ir turi galimybę įsidarbinti bei prisidėti prie nepilnamečių vaikų išlaikymo. Pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikti įrodymai apie berniukų lankomus būrelius bei tokių būrelių mokestį, jo dydį bei apmokėjimus. Ieškovė neįrodinėjo, kad vaikai turi specialiųjų poreikių. Ieškovė nepateikė objektyvių įrodymų, kokia suma yra būtina abiejų sūnų išlaikymui, kad būtų patenkinti einamieji vaikų poreikiai. Ieškovė nepateikė į bylą įrodymų, kokias lėšas yra savarankiškai skyrusi vaikų išlaikymui.

12I. Ž. L. atsiliepimu prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, jog atsakovas moka kas mėnesį dviem vaikams 300-500 Lt, tačiau šios sumos vaikams nepakanka. Nuo 2013-09-01 atsakovas neperka jokio maisto. Todėl vaikus maitina ieškovės tėvai. Pažymėjo, jog atsakovas niekad nesidomėjo vaikais, kaip jie mokosi, kokie pažymiai, vaikų užsiėmimai, norai. Į tėvų susirinkimą niekada nėra nuėjęs. Vaikai tėvo nemato namie, kadangi namuose nakvoja tik 2-3 kartus per savaitę, pareina nakvoti labai vėlai apie 23-24 val., o keliasi 6 val. ryto. Savaitgalį būna girtas, vaikai bijo tėvo. Apeliantas neteisingai nurodė, jog ieškovė niekur nedirbo, ieškovė pridėjo rašytinius įrodymus apie buvusias savo darbovietes. Pažymėjo ir tai, jog visi šeimos nariai (ieškovė, atsakovas ir vaikai) dirbdavo bendrame ūkyje. Nurodė, jog ieškovė negali rasti darbo gyvenvietėje, yra užsiregistravusi darbo biržoje. Darbą galbūt galėtų rasti Vilniuje, bet negali palikti vienų vaikų, turi juos pavalgydinti, išleisti į mokyklą, o išvykti į darbą reikėtų anksti ryte 5 val. Atsakovas dirba elektriku, darbo užmokestis į mėnesį sudaro 847 Lt. 2012 m. už deklaruotą žemės sklypą apskaičiuota paramos suma iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie žemės ūkio ministerijos buvo 10 254 Lt, už parduotus grūdus sudarė iki 3 000 Lt. 2013 m. deklaravo 29,04 ha žemės tai iš Nacionalinės mokėjimo agentūros gaus 19 000 Lt ir 5 000 Lt už parduotus grūdus. Pažymėjo, jog atsakovas turi techniką, dirba žemę ne tik sau, bet ir kitiems žmonėms, sėja, aria, sodina ir kasa bulves, už darbą gauna grynais pinigais. Vien tik kombainu nuimti derlių 1 ha. kainuoja 280-300 Lt. Per dieną atsakovas gali uždirbti iki 2 000 Lt. Arimas kainuoja 180 Lt. Turi miškovežį.

13IV.APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI.

14Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų.

15Dėl naujų įrodymų prijungimo

16Vadovaujantis CPK 314 str., apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, o pagal CPK 324 str. 3 d., nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas, vadovaudamasis CPK 314 str., juos pripažįsta galimus priimti ir tirti. Šiuo ribojimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos išnagrinėjimą, užtikrinti sąžiningą bylinėjimąsi, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Z. v. GNSB Kuliškių sodybos, bylos Nr. 3K-3-286/2013). Pažymėtina, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme turi atitikti įstatyme nustatytą reglamentavimą, o prašymas juos priimti ir ištirti turi būti argumentuotas (CPK 314 str., 306 str. 3 d., 324 str. 3 d.).

17Apeliantas yra pateikęs prašymą dėl papildomų įrodymų prijungimo. Nurodė, jog iš valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014 m. vasario mėnesio pradžioje sužinojo, kad į valstybės biudžetą, atsakovas, kaip žemės ūkio veiklą vykdantis gyventojas privalo mokėti kas mėnesį privalomąjį sveikatos draudimą, kuris 2014 m. paskaičiuotas ir sudaro 295 Lt. Apie privalomas įmokas sužinojo tik po apeliacinio skundo padavimo teismui. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apelianto nurodyta aplinkybė, jog tik po apeliacinio skundo padavimo sužinojo apie privalomas įmokas nėra pagrindas tenkinti šį apelianto prašymą, kadangi įstatymo nežinojimas, neatleidžia nuo atsakomybės, o šiuo atveju negali būti pripažįstamas pateisinančia priežastimi dėl nesavalaikio įrodymų pateikimo. Pažymėtina, jog apeliantas privalo pats būti atidus ir rūpestingas bei teikti reikšmingus bylai įrodymus pirmosios instancijos teisme ar kartu su apeliaciniu skundu. Nagrinėjamu atveju nenustatyta pagrįstų aplinkybių, kodėl minėti įrodymai negalėjo būti pateikti ankščiau, todėl prašymas atmestinas kaip iš esmės nepagrįstas.

18Dėl apeliacinio skundo argumentų.

19Byloje nustatyta, kad ieškovė Ž. L. ir atsakovas Z. L. yra nepilnamečių E. L., gim. ir E. L., gim., tėvai. Santuoka tarp ieškovės ir atsakovo sudaryta 2001-08-25, santuoka nėra nutraukta. Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2014 m. sausio 10 d. sprendimu priteisė iš Z. L. išlaikymą nepilnamečiams vaikams E. L. ir E. L. po 600 Lt kiekvienam iš vaikų kas mėnesį iki vaikų pilnametystės, pradedant mokėti nuo 2013-10-24, šių lėšų tvarkytoja paskyrė Ž. L.. Taigi byloje kilo ginčas dėl priteisiamo išlaikymo dydžio.

20Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu dalyje dėl priteistų iš atsakovo išmokų vaiko išlaikymui. Apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas priteisdamas kiekvienam iš vaikų po 600 Lt sumą išlaikymui nukrypo nuo teismų praktikos vaiko išlaikymo priteisimo klausimais, neatsižvelgė į pagrindinius vaiko išlaikymo dydžiui nustatyti kriterijus t.y. vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį. Nurodė, jog ieškovė prašydama priteisti po 600 Lt kiekvienam vaikui neįrodė šio ieškinio reikalavimo t.y. neįvardijo konkrečių vaikų poreikių, jų nedetalizavo, neįrodinėjo, kad vaikai turi specialiųjų poreikių. Pažymėjo, jog priteista išlaikymo suma atsakovui yra neproporcingai didelė, atsižvelgiant į atsakovo turimas pajamas, be to vaiką išlaikyti privalo abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai, tačiau akivaizdžiai išlaikymo naštą perkėlė tik atsakovui.

21LR CK įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teise turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, bei tėvų didžiausia atsakomybe už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys). Jeigu tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo šios pareigos, teismas priteisia išlaikymą pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (CK 3.194 straipsnio1 dalis). Sprendžiant dėl vaikams teikiamo išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taip pat to paties straipsnio 3 dalyje nustatytu imperatyvu, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Taigi, priteisiant išlaikymą, būtina atsižvelgti į vaiko realius poreikius ir tėvų materialines galimybes. Todėl teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikui priteistino išlaikymo dydžio, turi derinti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus, su bendruoju civilinių santykių teisinio reglamentavimo proporcingumo principu (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), kuris reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso is nuo jo tėvų turtinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).

22Vertinant tėvų turtinę padėtį, atsižvelgiama į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, o juolab - išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Vykdydami prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo teisminėje praktikoje yra nurodęs, kad jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Nors vaiko poreikių kriterijai įstatyme nėra nedetalizuoti, tačiau jie nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Taigi, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t.y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010). Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013).

23Vertindamas šalių turtinę padėtį, šioje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė šiuo metu nedirba, įregistruota darbo biržoje. Atsakovas dirba, gauna 850 Lt darbo užmokestį, kasmet gauna 10 000 Lt išmoką už žemę, kitų išlaikytinių neturi, todėl sprendė, kad kas mėnesį 600 Lt mokėjimas kiekvieno sūnaus išlaikymui nėra nepakeliama našta jo biudžetui ir nesukels jam neigiamų pasekmių.

24Ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo iš jo priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams, apeliantas tvirtina, kad teismas neįvertino jo turtinės padėties bei visą išlaikymo naštą perkėlė atsakovui. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad atsakovas dirba, darbo užmokestis į mėnesį sudaro 847 Lt. Atsakovas turi žemės, yra nurodęs, jog jam priklauso 29 ha žemės už kurią gauna paramą. Kiekvienais metais atsakovas gauna apie 10 000 Lt išmokas iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žėmės ūkio ministerijos už minėtą žemę. Kaip matyti iš byloje pateiktų atsakovo sąskaitų išrašų, išmokos išmokamos dalimis, taigi mėnesinės atsakovo gaunamos pajamos sudaro 1 681 Lt. Iš šalių 2013-10-31 bendro turto aprašo matyti, jog šeimai priklauso traktoriai (2), kombainas. Kas rodo jog ieškovė pagrįstai teigia, kad atsakovas su minėta technika turi galimybes uždarbiauti ir žymiai pagerinti savo finansinę padėtį. Šio fakto iš esmės neginčija ir pats atsakovas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų apie atsakovo neįgalumą reiškia yra sveikas be to, turi darbo rinkoje paklausią profesiją, galimybes papildomai užsidirbti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir panašiai, teismas jas turi vertinti vaiko interesų naudai, tai yra laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010). Todėl atmetami kaip nepagrįsti atsakovo argumentai, jog jis yra pajėgus mokėti kiekvienam vaikui tik po 300 Lt išlaikymą.

25Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas priimdamas skundžiamą sprendimą neatsižvelgė į realius vaiko poreikius t.y. ieškovė prašydama priteisti po 600 Lt kiekvienam vaikui neįrodė šio ieškinio reikalavimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad minimalūs vaiko poreikiai, susiję su fiziniu, protiniu, dvasiniu ir doroviniu vystymusi, berniukams augant tik didėja. Pabrėžtina, kad iš atsakovo priteistas ginčo šalių sūnų išlaikymo dydis, turint omenyje kad atsakovė prižiūrėdama namų ūkį, bei vaikus gyvendama nedidelėje gyvenvietėje neturi galimybių užsidirbti ir skirti vaikų išlaikymui lėšų iš esmės bus mažesnis nei teismų praktikoje priimtas laikyti minimalus vaikams reikalingas išlaikymo dydis, ir tik nežymiai viršija išlaikymo kurį privalo teikti vienas iš tėvų tam, jog užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (šiuo metu 500 Lt) dydį. Atsakovas byloje neteikė įrodymų, nenurodė jokių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad jo vaikų poreikiams užtikrinti reikia mažesnės nei minimalus išlaikymo dydis sumos.

26Kaip matyti iš bylos medžiagos ieškovė šiuo metu nedirba, įregistruota darbo biržoje. Nurodė, jog ieškovei materialiai padeda ieškovės tėvai, kurie aprūpina ieškovę ir vaikus maistu. Ieškovė yra nurodžiusi, jog negali rasti darbo gyvenvietėje, yra užsiregistravusi darbo biržoje. Darbą galbūt galėtų rasti Vilniuje, bet negali palikti vienų vaikų, turi juos pavalgydinti, išleisti į mokyklą. Taigi šiuo atveju ieškovė vykdo pareigą rūpinantis kasdienine sūnų priežiūra bei jų auklėjimu, namų ūkiu taip pat deda pastangas susirasti darbą, minėta, jog yra užsiregistravusi darbo biržoje. Todėl aplinkybė, jog pati ieškovė pagal jos gaunamas pajamas objektyviai negali teikti vaikams tokio paties išlaikymo kaip atsakovas, nėra pagrindas mažinti iš atsakovo priteistiną sumą.

27Pažymėtina, kad netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas pateisinami tik išimtiniais atvejais, nepriklausančiais nuo jų valios, taigi tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Nagrinėjamu atveju nustatytas ginčo šalių sūnų išlaikymo dydis, kurį privalo mokėti atsakovas, negali būti mažinamas remiantis prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-09-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3–469/2006; 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3–243/2010).

28Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pasikeitus tam tikroms ar paaiškėjus naujoms aplinkybėms, teismo sprendimu priteista atitinkamo dydžio išmoka, esant suinteresuoto asmens prašymui gali būti pakeista.

29Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog apelianto apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 10 d. sprendimo dalies dėl priteistų sumų vaiko išlaikymui, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o sprendimas paliktinas nepakeistas.

30Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 d. 1 punktu,

Nutarė

31Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I.GINČO ESMĖ.... 4. I. Ž. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo... 5. A. Z. L. atsiliepimu su ieškovės ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog nuo vaikų... 6. Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos... 7. II. PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI... 8. Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2014 m. sausio 10 d. sprendimu Ž. L.... 9. Teismas nurodė, jog remiantis CK 3.192 straipsnio 3 dalimi materialinį... 10. III. APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMO Į JĮ ARGUMENTAI.... 11. Apeliantas (atsakovas) Z. L. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Šalčininkų... 12. I. Ž. L. atsiliepimu prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti... 13. IV.APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO ARGUMENTAI IR MOTYVAI.... 14. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos... 15. Dėl naujų įrodymų prijungimo... 16. Vadovaujantis CPK 314 str., apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti... 17. Apeliantas yra pateikęs prašymą dėl papildomų įrodymų prijungimo.... 18. Dėl apeliacinio skundo argumentų. ... 19. Byloje nustatyta, kad ieškovė Ž. L. ir atsakovas Z. L. yra nepilnamečių E.... 20. Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu dalyje dėl priteistų iš atsakovo... 21. LR CK įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius... 22. Vertinant tėvų turtinę padėtį, atsižvelgiama į faktinių aplinkybių... 23. Vertindamas šalių turtinę padėtį, šioje byloje pirmosios instancijos... 24. Ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo iš jo priteistas... 25. Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas priimdamas skundžiamą sprendimą... 26. Kaip matyti iš bylos medžiagos ieškovė šiuo metu nedirba, įregistruota... 27. Pažymėtina, kad netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų... 28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pasikeitus tam tikroms ar... 29. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog apelianto... 30. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326... 31. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 10 d. sprendimą palikti...