Byla e2-28111-861/2017
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir atsakovo UAB „Geocon“ priešieškinį ieškovui BUAB „Enginera“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Donata Kravčenkienė, sekretoriaujant Jolitai Aleksejūnaitei, dalyvaujant ieškovo BUAB „Enginera“ atstovui advokatui Nerijui Jurčiukoniui, atsakovo UAB „Geocon“ atstovui T. G., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Enginera“ ieškinį UAB „Geocon“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir atsakovo UAB „Geocon“ priešieškinį ieškovui BUAB „Enginera“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir

Nustatė

2ieškovas prašo pripažinti negaliojančiu 2016-04-29 Susitarimą dėl skolos dalies užskaitymo, priteisti 5 945 Eur skolos, 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2016-07-11 Vilniaus apygardos teisme ieškovui iškelta bankroto byla, įmonės bankroto administratoriumi paskirta UAB „Bankroto administravimo paslaugos“. Bankroto administratorius, vykdydamas bankrutuojančios įmonės sandorių patikrą, nustatė, kad 2016-04-29 ieškovas ir atsakovas sudarė Susitarimą dėl skolos dalies užskaitymo Nr. A-06a/16, kuriuo buvo užskaitytos tarpusavio skolos 5945 Eur sumai. Nurodo, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jei šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Bankroto administratorius nustatė, kad ieškovas, jau būdamas nemokus, vietoje atsiskaitymo su kreditoriais pagal eiliškumą, nesant jokiems ikisutartiniams susitarimams, ribojantiems šalių valią, užskaitė skolą atsakovui pirmiau už kitus kreditorius. Teigia, kad ginčijamo susitarimo šalys sudaryti neprivalėjo, todėl šis sandoris, pažeidžiantis kreditoriaus teises, gali būti pripažintas negaliojančiu. Nurodo, kad ieškovas ir atsakovas žinojo apie ieškovo skolas kitiems kreditoriams ir, kad sudarydamos ginčijamą susitarimą šalys pažeis jų teises. Atsakovas elgėsi nesąžiningai kitų ieškovo kreditorių atžvilgiu, nes sudarius ginčo sandorį sumažėjo ieškovo galimybės padengti bent dalį kreditorinių įsipareigojimų.

3Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodo, kad pagal pasirašytą susitarimą su ieškovu, atsakovo naudai nebuvo atlikta jokia užskaita, teigia, kad susitarimas buvo pasirašytas per klaidą ir jis neturi jokios įtakos galutiniam sąskaitos likučiui tarp abiejų šalių.

4Atsakovas 2017-09-07 pateikė priešieškinį ieškovui ir prašo 2016-04-29 Susitarimą dėl skolos dalies užskaitymo pripažinti niekiniu ir negaliojančiu ab initio, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ginčijamas susitarimas dėl skolos dalies užskaitymo niekada nebuvo įvykdytas. Pasirašytame susitarime nurodyti ieškovo ir atsakovo tarpusavio priešpriešiniai reikalavimai susitarime nurodytu laiku neegzistavo, susitarimas buvo sudarytas per klaidą, todėl šalys buvo nusprendusios nevykdyti susitarimo kaip neįvykdomo sandorio. Kadangi susitarimas niekada nebuvo vykdomas, šalys neturi pareigos viena kitai grąžinti to, ko viena iš kitos nebuvo gavusios, todėl šiuo atveju restitucija netaikytina, o pats susitarimas pripažintinas niekiniu kaip prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms bei kaip tariamas sandoris.

5Ieškovas su priešieškiniu nesutiko. Nurodo, kad 2016-04-29 skolų suderinimo aktas, atlikti trys mokėjimai 5945 Eur sumai, patvirtina egzistavusius priešpriešinius reikalavimus.

6Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas paaiškino, kad ieškovas ir atsakovas yra susijusios įmonės, turi bendrus akcininkus. Atsakovas neginčija Actio Pauliana sąlygų. Nors atsakovas teigia, kad šis įskaitymas neatsispindi jo buhalterijoje, tačiau iš pateikto žiniaraščio matyti, kad šalys turėjo priešpriešinius reikalavimus. Sandoris negali būti pripažintas negaliojančiu keliais pagrindais, todėl atsakovas turėtų pasirinkti, kuriuo pagrindu jis ginčija sandorį.

7Atsakovo atstovas teigė, kad sandorį ginčija kaip tariamą, nes jis niekada nebuvo įgyvendintas, taigi restitucija netaikytina. Šalys neturėjo viena kitai priešpriešinių reikalavimų, atsakovas nebuvo skolingas ieškovui.

8Ieškinys tenkintinas, priešieškinys atmestinas.

9Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2016-04-29 ieškovas ir atsakovas sudarė Susitarimą dėl skolos dalies užskaitymo Nr. A-06a/16, kuriuo buvo užskaitytos tarpusavio skolos 5945 Eur sumai. 2016-04-29, 2016-05-02 buvo sudaryti skolų suderinimo aktai. 2016-07-11 Vilniaus apygardos teisme ieškovui iškelta bankroto byla, įmonės bankroto administratoriumi paskirta UAB „Bankroto administravimo paslaugos“.

10Dėl ieškinio.

11Ieškovo BUAB „Enginera“ bankroto administratorius ginčija ieškovo ir atsakovo 2016-04-29 sudarytą įskaitymo sandorį.

12Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnyje nustatyta kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Šiame straipsnyje įtvirtintas actio Pauliana institutas yra specialus kreditoriaus interesų gynimo būdas, kuriuo jam suteikiama galimybė panaikinti skolininko piktnaudžiavimo savo teisėmis padarinius, taip užtikrinant skolininko prisiimtų įsipareigojimų kreditoriui įvykdymą.

13Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad bankrutuojančios įmonės administratorius prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus šios įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų – ir CK 6.66 straipsnio pagrindu, nes pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 14 punktą administratorius gina visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Aukštaitijos statyba“ v. AB bankas „Hansa – LTB“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-917/2003).

14CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos actio Pauliana taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas (jei sandoris yra dvišalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Liūto vaistinė“ v. UAB „Optivita“, bylos Nr. 3K-3-105/2009; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Multiimpex“ v. UAB „Eneka“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-587/2008). Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas visų nurodytų sąlygų visetas. Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo sandorio pripažinti negaliojančiu, todėl teismas pasisako dėl šių sąlygų.

15Dėl neabejotinos ir vykdytinos reikalavimo teisės į skolininką.

16Šios būtinos actio Pauliana taikymo sąlygos prasme, kreditoriumi pripažįstamas asmuo, kuris turi turtinį reikalavimą į kitą asmenį – skolininką (CK 6.2 straipsnis) ir turi teisę reikalauti, kad šis įvykdytų savo prievolę pagal įstatyme ar sutartyje nustatytus reikalavimus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.39 straipsnio 1 dalis). Kreditoriaus reikalavimas gali būti piniginis arba nepiniginis (CK 6.3 straipsnio 3 dalis). Kreditoriaus neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės turėjimas reiškia, jog actio Pauliana institutas taikomas, kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba įvykdęs ją netinkamai. Kreditorius turi pareigą įrodyti, kad jis turi tokią, t.y. neabejotiną ir galiojančią, reikalavimo teisę, kad ši egzistuoja, nėra tariama, pasibaigusi ir panašiai. Kai actio Pauliana pareiškia bankrutuojančios įmonės bankroto administratorius, tai jis, veikdamas visų kreditorių interesais, siekia į bankrutuojančios įmonės turto masę susigrąžinti perleistą kitiems asmenims turtą pagal ginčijamą sandorį tam, kad bankrutuojančios įmonės kreditoriai galėtų gauti savo turimų reikalavimų patenkinimą. Kai actio Pauliana yra nuginčijamas skolininko sudarytas sandoris, tačiau skolininko mokumas lieka neatkurtas dėl per mažos, palyginti su skolininko įsiskolinimų dydžiu, nuginčytu sandoriu skolininko susigrąžinto turto vertės, kreditorių teisės ir interesai yra taip pat apginami, nes kreditoriai pagal savo turimų reikalavimų eiliškumą turi realią galimybę gauti dalinį reikalavimų patenkinimą proporcingai pagal visų kreditorių turimų reikalavimų dydžius.

17Kaip jau buvo minėta, ieškovui 2016-07-11 buvo iškelta bankroto byla. Bankroto byloje Vilniaus apygardos teismo nutartimi yra patvirtinti kreditoriniai reikalavimai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, įmonės valdymą perėmęs bankroto administratorius, gindamas ieškovo kreditoriaus teises ir interesus, turi teisę actio Pauliana pagrindu teisme reikšti reikalavimą dėl ginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu.

18Dėl kreditorių teisių pažeidimo.

19Viena iš esminių actio Pauliana instituto taikymo sąlygų yra ta, kad turėdamas neabejotiną bei vykdytiną reikalavimo teisę į skolininką ir ginčydamas skolininko sudarytą sandorį CK 6.66 straipsnyje numatytu pagrindu, kreditorius privalo įrodyti, jog ginčijamas sandoris pažeidžia kreditoriaus teises. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje yra pasisakyta, kad actio Pauliana institutas riboja sutarties laisvės principą, nes skolininkas, disponuodamas savo turtu, yra įpareigotas atsižvelgti į savo kreditoriaus interesus ir nesudaryti tokių turto perleidimo sandorių, kurie juos pažeistų (2008-07-03 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl actio Pauliana, netiesioginio ieškinio, sulaikymo teisės ir prevencinio ieškinio institutų taikymo apžvalga). Teismui sprendžiant actio Pauliana turi būti nustatoma, kaip konkrečiai pažeidžiamos kreditoriaus teisės ir interesai: ar dėl sudaryto ginčijamo sandorio susidaro faktinis skolininko nemokumas, nulemiantis skolininko nesugebėjimą vykdyti prievoles, ar kreditoriaus teisės ir interesai pažeidžiami kitais būdais, pasunkinant galimybę kreditoriui nukreipti reikalavimus į skolininką. Kreditorius pagrįstai gali reikšti actio Pauliana dėl skolininko sudaryto sandorio nuginčijimo ne tik tais atvejais, kai dėl tokio sandorio skolininkas tampa nemokus, bet ir kitais atvejais, kai ginčijamas sandoris kitaip pažeidžia kreditoriaus teises ir interesus. Kreditoriaus teises pažeidžia tie skolininko sudaryti sandoriai, kurie, nors ir nesukelia bendro skolininko nemokumo, bet sumažina turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, vertę, ir to sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditorių reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006).

20Ieškovo bankroto administratorius nustatė, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovas jau buvo nemokus. 2015 m. finansinė atskaitomybė buvo sudaryta 2016-04-21, o patvirtinta 2016-04-28, vienintelio ieškovo akcininko UAB „Investera“ sprendimu. Pagal 2015 m. finansinę atskaitomybę, ieškovas turėjo turto 475 874 Eur sumai, o per vienerius metus mokėtinų sumų 499 389 Eur, t. y. per vienerius metus mokėtinos sumos netgi viršijo į balansą įrašyto turto vertę. Be to, 2015 metais įmonė patyrė 213 795 Eur nuostolių. Teismas sprendžia, jog tai, kad ieškovas yra nemokumo būsenoje, buvo žinoma tiek ieškovui, tiek atsakovui, kurio vardu ginčijamą sandorį sudarė T. G., vienintelio ieškovo akcininko UAB „Investera“ direktorius. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, akivaizdu, kad ginčijamo sandorio sudarymas, kuomet pirmiau už kitus, aukštesnės eilės kreditorius, yra patenkinamas susijusio asmens (atsakovo) kreditorinis reikalavimas, pažeidė ieškovo kreditorių teises ir interesus.

21Dėl ginčo sandorio sudarymo privalomumo.

22Sandoris gali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu tik tuo atveju, jeigu skolininkas jo sudaryti neprivalėjo (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Ši sąlyga paprastai visų pirma suprantama kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje privalėjimas sudaryti sandorį aiškinamas kaip vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Cetarium“, UAB „Ortofina“ ir R. G. K., bylos Nr. 3K-3-17/2006).

23Nagrinėjamu atveju teismas sutinka su ieškovo argumentais, jog ginčo sandorių sudarymas nebuvo privalomas. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas nepateikė kitų įrodymų, kurie patvirtintų ginčo sandorių sudarymo privalomumą, teismas sprendžia, jog atsakovas neturėjo teisinės prievolės sudaryti ginčo sandorius.

24Dėl sandorių šalių sąžiningumo.

25CK 6.66 straipsnyje įtvirtintas actio Pauliana institutas skolininko sudarytą sandorį, pažeidžiantį skolininko kreditorių teises, leidžia nuginčyti tik įrodžius skolininko nesąžiningumą, t. y. kad sudarydamas ginčijamą sandorį, skolininkas žinojo ar turėjo žinoti, jog ginčijamas sandoris pažeis skolininko kreditorių teises. Be to, siekiant nuginčyti skolininko sudarytą sandorį CK 6.66 straipsnyje numatytu pagrindu, turi būti įrodytas ir trečiojo asmens, sudariusio ginčijamą sandorį, nesąžiningumas, išskyrus tuos atvejus, kai sudaromas neatlygintinis sandoris (CK 6.66 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 6.66 straipsnį, trečiasis asmuo, sudarydamas ginčijamą sandorį su skolininku, laikomas nesąžiningu, jeigu žinojo ar turėjo žinoti, jog ginčijamo sandorio sudarymu bus pažeistos skolininko kreditorių teisės ir interesai. „Žinojimas“ suprantamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų, o „turėjimas žinoti” aiškinamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, pasidomėti sandorio įtaka skolininko kreditorių teisėms, todėl nepagrįstas neveikimas vertinamas kaip nesąžiningas elgesys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006). Sąžiningu laikomas tas trečiasis asmuo, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Taigi, trečiajam asmeniui, sudarančiam ginčijamą sandorį, siekiant nepažeisti galimo kreditoriaus interesų, reikia būti apdairiam tokia apimtimi: 1) protingomis priemonėmis išsiaiškinti, ar būsima sandorio šalis nėra skolininkė; 2) konkrečioje situacijoje įvertinti, ar sandoriu nebus pažeisti skolininko kreditoriaus interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-06-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-898/2002). Lietuvos teismų praktikoje pripažįstama, kad tokie duomenys gali būti gaunami iš pokalbio su turtą parduodančiu asmeniu arba jo atstovu, iš registrų, kitų šaltinių (oficialių ar privačių) (2008-07-03 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl actio Pauliana, netiesioginio ieškinio, sulaikymo teisės ir prevencinio ieškinio institutų taikymo apžvalga).

26Nagrinėjamu atveju ieškovui ir atsakovui buvo žinoma, kad ginčijamas sandoris pažeis ieškovo kreditorių teises ir interesus, todėl sudarydamos šį sandorį šalys elgėsi nesąžiningai kreditorių atžvilgiu. CK 6.67 straipsnio 7 punkte įtvirtinta kreditorių interesus pažeidusio sandorio šalių nesąžiningumo prezumpcija, kuomet skolininkas – juridinis asmuo sudarė sandorį su kitu juridiniu asmeniu, kurio vienos iš sandorio šalių vadovas ar valdymo organo narys yra asmuo tiesiogiai ar netiesiogiai nuosavybės teise turintis ne mažiausiai 50 procentų kito juridinio asmens ar abiejų juridinių asmenų akcijų. Šiuo atveju, ieškovas sudarė ginčijamą sandorį su atsakovu, kurio vadovas ir vienintelis akcininkas yra T. G., kuris savo ruožtu yra vienintelio Ieškovo akcininko UAB „Investera“ vadovas ir vienintelis akcininkas. Taigi, tiek ieškovas, tiek kita ginčijamo sandorio šalis – atsakovas, neabejotinai turėjo žinoti, kad ginčijamo sandorio sudarymas pažeis ieškovo kreditorių teises ir interesus, kadangi sudarius ginčijamą sandorį gerokai sumažėjo ieškovo galimybės padengti bent dalį kreditorinių įsipareigojimų, vietoje to padengiant susijusio asmens – atsakovo kreditorinį reikalavimą. Pažymėtina, kad pats atsakovas nurodė, jog ginčo šalys yra susijusios įmonės ir pripažino, kad toks susitarimas negalėjo būti sudarytas, nors ir įrodinėjo, kad jis buvo sudarytas per klaidą ir nebuvo vykdomas.

27Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, tuo atveju, kai ieškinį actio Pauliana pagrindu pareiškia įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, administratorius, sandorio pripažinimas negaliojančiu teisinius padarinius sukelia viso sandorio apimtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2013; 2015-12-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-697-248/2015), dėl to teismas tenkina ieškinio reikalavimą visa apimtimi, priteisdamas iš atsakovo 5 945 Eur skolos.

28Dėl priešieškinio.

29Atsakovas pareiškė priešieškinį, norėdamas pripažinti ginčo sandorį negaliojančiu kaip tariamą sandorį. CK 1.86 straipsnis įtvirtina, kad tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja. Tokiems sandoriams taikomos CK 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatos. Taigi, sandoris tariamas yra tuomet, kai juo ne tik nesukuriama/dėl jo neatsiranda teisinių pasekmių, bet sandorio šalys faktiškai jų sukurti net ir neketino.

30Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad esminis tariamojo sandorio požymis – šalių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdą, kad šalių sudaryta sutartis, kurios iš tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas. Tam tikrais atvejais tokiais sandoriais siekiama neteisėtų tikslų. Bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai. Vienas tariamojo sandorio požymių yra tai, kad jis realiai nėra vykdomas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju (Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017). Taigi, bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais būtina išsiaiškinti, ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas ir kokia buvo tikroji sandorio šalių valia.

31Ginčuose dėl tariamojo sandorio teisinių padarinių taikymo galioja bendrosios civilinės procesinės įrodinėjimo taisyklės, pareiga įrodyti sandorio tariamumą tenka šaliai, kuri šia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje. Šioje byloje tokia įrodinėjimo pareiga teko atsakovui.

32Atsakovas teigė, kad ginčo sandoris sudarytas per klaidą. Nurodė, kad atsakovo teisininkas neteisingai interpretavo buhalterės pateiktus duomenis ir todėl sudarė ginčo įskaitymo sandorį. Buhalterė, pastebėjusi, kad toks sandoris negalėjo būti sudaromas, nes atsakovas nebuvo skolingas ieškovui, apie tai informavo atsakovo vadovą, kuris informavo ieškovo vadovą ir šalys nusprendė sandorio nevykdyti. Teismo neįtikina tokia atsakovo pozicija. Šie atsakovo paaiškinimai tėra deklaratyvūs, atsakovas šioms aplinkybėms pagrįsti neprašė apklausti liudytojų, byloje taip pat nėra kitų duomenų, kad šalys būtų susitarusios ginčo sandorio nevykdyti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas neginčijo šalių valios sudaryti tokį sandorį. Abi šalys norėjo jį sudaryti ir ketino jį vykdyti, todėl sudarytas susitarimas atitinka tikrąją šalių valią. Taigi, šalys nesiekė sudaryti šio sandorio tik dėl akių.

33Atsakovas savo poziciją grindė tuo, kad sandoris nebuvo įvykdytas, nes atsakovas nebuvo ir negalėjo būti skolingas ieškovui, nes tik atsakovas teikė prekes ir paslaugas ieškovui, pateikė kelias sąskaitas-faktūras, kurios įrodo, kad ieškovas buvo skolingas atsakovui. Vis dėlto, tokią atsakovo poziciją paneigia paties jo teiginiai, kai jis nurodo, kad šalys sudarinėjo ir vykdė tarpusavio sandorius, būtinus viena kitos vykdomai veiklai. Akivaizdu, kad atsakovas galėjo būti skolingas ieškovui. Nors atsakovas teigia, kad ginčo sandoris nebuvo vykdomas, tačiau teismas su tuo taip pat nesutinka. Šalys į bylą pateikė 2016-04-29 ir 2016-05-02 Skolų suderinimo aktus, kurie, nors ir nėra aiškiai užpildyti, tačiau atspindi sudarytą įskaitymo sandorį.

34Teismas vertina, kad atsakovas elgiasi nesąžiningai ir bando visais būdais išvengti skolos grąžinimo ieškovui. Atsakovo pozicija nuo pat pradžių buvo nevienareikšmė, iš pradžių jis sandorį ginčijo kaip prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo normoms ir kaip tariamą sandorį, vėliau tik kaip tariamą sandorį. Actio Pauliana sąlygų atsakovas iš esmės neginčijo, pats pripažino, kad toks sandoris negalėjo būti sudarytas, tačiau, kaip nurodyta aukščiau, sandorio tariamai neįvykdė tik dėl to, kad nebuvo skolingas ieškovui, o ne todėl, kad tai pažeistų kitų asmenų interesus. Vilniaus apygardos teismas ieškovo bankrotą pripažino tyčiniu. Nors ši nutartis yra apskųsta ir nėra įsiteisėjusi, tačiau tai taip pat kelia abejonių dėl šalių, kurios yra susijusios įmonės, sąžiningumo.

35Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad šalių sudarytas susitarimas dėl skolos užskaitymo atitinka tikrąją šalių valią ir buvo įvykdytas, todėl priešieškinys atmestinas.

36Vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatomis, teismas iš atsakovo priteisia 8 proc. palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

37Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas pateikė įrodymus, jog patyrė 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis).

38Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas yra atleistas, išieškomos iš atsakovo UAB „Geocon“ į valstybės biudžetą. Ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), todėl valstybei iš atsakovo priteistina 134 Eur žyminio mokesčio (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

39Kadangi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 5,26 Eur ir yra didesnės negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatyta minimali 3 Eur suma, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 5,26 Eur pašto išlaidų (CPK 92 straipsnis).

40Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 270 straipsniais, teismas

Nutarė

41ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti.

42Priteisti iš atsakovo UAB „Geocon“, į. k. 302885186, ieškovo BUAB „Enginera“ naudai 5 945 Eur skolos, 8 % (aštuonių procentų) dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2017-06-05 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų.

43Priteisti iš atsakovo UAB „Geocon“, į. k. 302885186, 5,26 Eur (penkis eurus 26 euro ct) pašto išlaidų ir 134 Eur (vieną šimtą trisdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio valstybės naudai.

44Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Donata... 2. ieškovas prašo pripažinti negaliojančiu 2016-04-29 Susitarimą dėl skolos... 3. Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodo, kad pagal pasirašytą susitarimą su... 4. Atsakovas 2017-09-07 pateikė priešieškinį ieškovui ir prašo 2016-04-29... 5. Ieškovas su priešieškiniu nesutiko. Nurodo, kad 2016-04-29 skolų suderinimo... 6. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas paaiškino, kad ieškovas ir atsakovas... 7. Atsakovo atstovas teigė, kad sandorį ginčija kaip tariamą, nes jis niekada... 8. Ieškinys tenkintinas, priešieškinys atmestinas.... 9. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2016-04-29 ieškovas ir atsakovas sudarė... 10. Dėl ieškinio.... 11. Ieškovo BUAB „Enginera“ bankroto administratorius ginčija ieškovo ir... 12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnyje... 13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad bankrutuojančios... 14. CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje... 15. Dėl neabejotinos ir vykdytinos reikalavimo teisės į skolininką.... 16. Šios būtinos actio Pauliana taikymo sąlygos prasme, kreditoriumi... 17. Kaip jau buvo minėta, ieškovui 2016-07-11 buvo iškelta bankroto byla.... 18. Dėl kreditorių teisių pažeidimo.... 19. Viena iš esminių actio Pauliana instituto taikymo sąlygų yra ta, kad... 20. Ieškovo bankroto administratorius nustatė, kad ginčijamo sandorio sudarymo... 21. Dėl ginčo sandorio sudarymo privalomumo.... 22. Sandoris gali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu tik tuo atveju, jeigu... 23. Nagrinėjamu atveju teismas sutinka su ieškovo argumentais, jog ginčo... 24. Dėl sandorių šalių sąžiningumo.... 25. CK 6.66 straipsnyje įtvirtintas actio Pauliana institutas skolininko sudarytą... 26. Nagrinėjamu atveju ieškovui ir atsakovui buvo žinoma, kad ginčijamas... 27. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, tuo atveju, kai ieškinį actio... 28. Dėl priešieškinio.... 29. Atsakovas pareiškė priešieškinį, norėdamas pripažinti ginčo sandorį... 30. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad esminis tariamojo sandorio požymis... 31. Ginčuose dėl tariamojo sandorio teisinių padarinių taikymo galioja... 32. Atsakovas teigė, kad ginčo sandoris sudarytas per klaidą. Nurodė, kad... 33. Atsakovas savo poziciją grindė tuo, kad sandoris nebuvo įvykdytas, nes... 34. Teismas vertina, kad atsakovas elgiasi nesąžiningai ir bando visais būdais... 35. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad šalių sudarytas... 36. Vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos mokėjimų,... 37. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio l... 38. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo... 39. Kadangi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 5,26... 40. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 270... 41. ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti.... 42. Priteisti iš atsakovo UAB „Geocon“, į. k. 302885186, ieškovo BUAB... 43. Priteisti iš atsakovo UAB „Geocon“, į. k. 302885186, 5,26 Eur (penkis... 44. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti...