Byla eAS-434-442/2018
Dėl įsakymo dalies panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo „Kazimiero Simonavičiaus universitetas“, uždarosios akcinės bendrovės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo „Kazimiero Simonavičiaus universitetas“, uždarosios akcinės bendrovės skundą atsakovui Studijų kokybės vertinimo centrui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai dėl įsakymo dalies panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėjas „Kazimiero Simonavičiaus universitetas“, UAB (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu dėl atsakovo Studijų kokybės vertinimo centro (toliau – ir atsakovas, Centras) 2018 m. vasario 28 d. įsakymo Nr. SV6-4 „Dėl laikino studijų krypčių akreditavimo“ (toliau – ir Įsakymas) dalies, kuria pareiškėjo studijų kryptys laikinai akredituotos ribojamai, panaikinimo.

6Pareiškėjas skundu taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti ginčijamos Įsakymo dalies galiojimą.

7Pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę iš esmės grindė tuo, kad ginčijama Įsakymo dalis sukels jam ypatingai dideles neigiamas pasekmes, kurių nebus galima atitaisyti, t. y.: 1) pareiškėjas apie dvejus metus negalės priimti studentų į universitetą; 2) pareiškėjo veikla nėra finansuojama iš valstybės biudžeto lėšų, visas jo pajamas sudaro studentų įmokos, pajamos iš vykdomų projektų ir lėšos iš privačių asmenų, todėl, negalėdamas priimti studentų, vykdyti projektų ir veiklos, pareiškėjas negaus didelės dalies pajamų, negalės išlaikyti dėstytojų, kas lems veiklos nutraukimą ir bankrotą; 3) negrįžtamai nukentės jau ir taip nukentėjusi pareiškėjo reputacija, o įgyti studentų ir partnerių pasitikėjimą prireiks ne vienerių metų; 4) bus nutraukti santykiai su tarptautiniais partneriais, užsienio universitetais, nebebus vykdomi tarptautiniai ir vietiniai projektai; 5) pareiškėjas patirs mažiausiai 1 mln. Eur nuostolių. Esant skunde nurodytoms aplinkybėms dėl akivaizdaus Įsakymo neteisėtumo, teisės aktų, kuriais vadovaujantis buvo priimtas Įsakymas, prieštaravimo konstituciniam teisinės valstybės principui, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nepažeistų teisingumo ir protingumo principų, būtų proporcingas ir adekvatus.

8Centras pateikė teismui nuomonę, jog pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę neturėtų būti tenkinamas, nes jos taikymas būtų neproporcingas, sukeltų nepataisomas teisines pasekmes studentų teisėms bei didelę žalą pareiškėjui. Sustabdžius Įsakymo dalies, kuria pareiškėjo studijų kryptys laikinai akredituotos ribojamai, galiojimą, pareiškėjo studijų kryptys nebūtų akredituotos. Faktas, kad studijos yra neakredituotos, lemtų, jog pareiškėjas turėtų stabdyti studijų įgyvendinimą esamiems studentams arba jos būtų vykdomos neteisėtai. Baigus tokias studijas išduoti diplomai būtų laikomi išduotais neteisėtai, o studentai tiek tolimesnėse studijose, tiek darbo rinkoje tokiais diplomais negalės pagrįsti savo įgytos kvalifikacijos. Net ir sustabdžius Įsakymo dalies galiojimą, pareiškėjas negalėtų vykdyti priėmimo į studijas, nes jos būtų neakredituotos. Pritaikius pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, jis patirtų dar didesnę turtinę ir neturtinę žalą, kiltų dar didesnė žala pareiškėjo reputacijai, nes jis taptų nelegalių studijų vykdytoju. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas yra privati aukštoji mokykla, jo nuostolius taip pat padidintų tai, jog jam vykdant priėmimą į neakredituotas studijų programas, studentai įgytų teisę pradėti teisminius procesus dėl studijų sutarčių nutraukimo ir mokesčių už studijas grąžinimo.

9Ministerija pateikė teismui nuomonę, jog pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę neturėtų būti tenkinamas, nes šios priemonės taikymas yra neproporcingas ir sukeltų neigiamas teisines pasekmes pareiškėjui ir jo studentams. Sustabdžius Įsakymo dalies galiojimą, studijų kryptys būtų neakredituotos ir pareiškėjas negalėtų vykdyti tokių krypčių studijų, netgi nebūtų galimybės baigti tokias studijas šiuo metu studijuojantiems studentams. Tokiu būdu būtų padaryta didelė turtinė ir neturtinė žala pareiškėjui ir studentams.

10II.

11Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. balandžio 18 d. nutartimi, be kita ko, pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo atmetė.

12Teismas akcentavo, kad, spręsdamas dėl Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, reikia nustatyti, ar pareiškėjas, pagrįsdamas reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymą, įrodė, kad būtent šioje proceso stadijoje yra reali grėsmė, jog netaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

13Teismas pažymėjo, kad Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas bus atliekamas tik bylą išnagrinėjus iš esmės. Todėl pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę argumentai, išimtinai susiję su Įsakymo neteisėtumu, sprendžiant dėl prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, šioje proceso stadijoje neturi teisinės reikšmės, nes teismas, vertindamas reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo pagrįstumą, sprendžia ne materialųjį ginčą iš esmės, o ar nepritaikius prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės bus padaryta neatitaisoma ir sunkiai atitaisoma didelė žala.

14Teismas, įvertinęs pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę argumentus, susijusius su patiriamais finansiniais nuostoliais (įskaitant ir reputacijos nukentėjimą), bei pateiktus įrodymus dėl negautų pajamų, sprendė, kad pareiškėjo dėl Įsakymo dalies galiojimo patiriamus nuostolius būtų galima kompensuoti teisės aktų nustatyta tvarka (ką iš esmės pripažino ir pats pareiškėjas), jeigu Įsakymo dalis būtų pripažinta neteisėta ir nepagrįsta, todėl būtų panaikinta. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad būtent šioje proceso stadijoje ginčijamos Įsakymo dalies galiojimas sukels tokią didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas / prisiteisimas) būtų labai sudėtingas. Tuo tarpu pareiškėjo argumentus dėl kilsiančios neatitaisomos žalos (veiklos nutraukimo) teismas laikė hipotetiniais, nepatvirtintais jokiais įrodymais (specialistų išvada ir pan.).

15Teismas, įvertinęs Centro ir Ministerijos pateiktų nuomonių argumentus, sprendė, kad nagrinėjamu atveju šioje proceso stadijoje esant šiuo metu pateiktiems įrodymams ir susiklosčiusioms aplinkybėms, pareiškėjo, kaip privačios aukštosios mokyklos, individualūs verslo interesai negali būti vertinami kaip svaresni už pareiškėjo studentų interesus, t. y. visuomenės (jos dalies) viešąjį interesą.

16Teismas, atsižvelgęs į tai, kas buvo išdėstyta prieš tai, atmetė pareiškėjo argumentus taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę kaip neįrodančius jos pagrįstumo. Teismo vertinimu, pareiškėjo argumentai, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti padaryta neatitaisoma didelė žala, yra nepagrįsti. Nagrinėjamu atveju nebuvo nurodyta jokių išskirtinių aplinkybių, kurios patvirtintų, kad nepritaikius pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jam ar visuomenės saugomiems interesams gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala. Priešingai, teismas laikėsi pozicijos, kad dabartinėje proceso stadijoje pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas būtų neproporcingas ir neadekvatus pareiškėjo studentų atžvilgiu, todėl minėtos priemonės pritaikymas pažeistų pareiškėjo ir jo studentų interesų pusiausvyros principą. Taip pat pareiškėjas, kuriam tenka pareiga pagrįsti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybę, nepateikė pakankamų įrodymų, kurie patvirtintų, jog šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju šioje proceso stadijoje egzistuoja pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, todėl analizuojamo pareiškėjo prašymo – sustabdyti Įsakymo dalies galiojimą – netenkino.

17III.

18Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartį.

19Pareiškėjas pažymi, kad pagal galiojančią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (lot. iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl ginčijamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas. Todėl pareiškėjas siekdamas, kad būtų pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė, pagrįstai nurodė argumentus, kurie iš pirmo žvilgsnio suteiktų svarų pagrindą pripažinti Įsakymą negaliojančiu ir neteisėtu. Šių argumentų teismas neneigė, vadinasi pripažino skundo prima facie pagrįstumą.

20Pareiškėjas nurodo, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala. Negalint priimti studentų į universitetą bent dvejus metus, studentų kiekis sumažės, nebus atnaujinamos ir tobulinamos studijų programos, nutrūks ryšiai su užsienio partneriais, bus padaryta neatitaisoma žala pareiškėjo reputacijai. Jau šiandien pareiškėjas negali priimti naujų studentų, jo veikla yra sutrikdyta, jis patiria finansinius ir reputacijos suprastėjimo nuostolius. Todėl didelės ir neatitaisomos žalos faktas yra įrodytas.

21Pareiškėjas teigia, kad dėl valstybės institucijų veiksmų ir galimai neteisėtų sprendimų yra žlugdomas verslas, kyla neigiamos pasekmės akcininkams, studentams ir dėstytojams, o pareiškėjui nesudaroma galimybė efektyviai ginti savo teises kreipiantis į teismą. Teismas sudaro prielaidas kilti neigiamoms pasekmėms, o vėliau siūlo ilgą bylinėjimosi kelią dėl nuostolių atlyginimo.

22Pareiškėjas pažymi, kad teismas neteisingai įvertino galimą viešojo intereso pažeidimą. Šiuo metu universitete studijuoja apie 500 studentų, dėsto apie 70 dėstytojų. Esminis tikslas yra teikti kokybišką studijų paslaugą, o priėmus Įsakymą – sudaryti galimybę studentams baigti studijas. Teismui netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, pareiškėjas nutrauks veiklą, todėl esami studentai negalės užbaigti studijų, praras sumokėtas įmokas ir laiką.

23Pareiškėjas akcentuoja, kad Centras neteisingai nurodė, jog sustabdžius Įsakymo dalies galiojimą, pareiškėjo studijų kryptys nebūtų akredituotos, kas savaime lemtų, jog pareiškėjas turėtų stabdyti studijų įgyvendinimą esamiems studentams arba jos bus vykdomos neteisėtai. Iš tiesų iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusios Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) redakcijos 42 straipsnio nuostatos numatė, kad vykdomos tik akredituotos studijų programos. Studijų programos turi būti akredituojamos ne rečiau kaip kartą per 6 metus. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusios Įstatymo redakcijos 48 straipsnis numato, kad studijų programos turi būti akredituotos ne rečiau kaip kartą per 7 metus. Visos pareiškėjo studijų programos ir kryptys iki priimant Įsakymą buvo akredituotos. Nei Pakeitimo įstatyme, nei Laikino akreditavimo apraše nėra nurodyta, kad prieš tai galiojusios akreditacijos yra panaikinamos, nustoja galioti ar pan. Taip pat nėra priimtas joks individualus teisės aktas dėl akreditacijų galiojimo panaikinimo ar kitų pasekmių taikymo. Net jei ir būtų konstatuota, kad dėl pasikeitusio teisinio reglamentavimo universiteto akreditacijos negalioja, teismas, siekdamas apsaugoti viešąjį interesą, užtikrinti pareiškėjo veiklos tęstinumą, sudaryti sąlygas pradėjusiems studentams baigti studijas, turi teisę taikyti tokias reikalavimo užtikrinimo priemones, kurios laikinai sureguliuotų ginčo teisinį santykį, užtikrintų viešojo intereso apsaugą. Pavyzdžiui, teismas turi teisę ne tik sustabdyti Įsakymo galiojimą, bet ir leisti universitetui vykdyti studijas pagal turėtas akreditacijas.

24Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad ginčijamas Įsakymas ir teisės aktai kelia abejonių dėl jų teisėtumo ir konstitucingumo ne tik pareiškėjui, tačiau ir Seimo narių grupei, kurie kreipėsi į Konstitucinį Teismą, taip pat savo teises gina Klaipėdoje veikiantis LCC tarptautinis universitetas.

25Centras atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jo netenkinti.

26Centras nurodo, kad naujosios redakcijos Įstatymo (įsigaliojo 2017 m. liepos 15 d.) 48 straipsnio 4 dalis numato, jog aukštoji mokykla negali vykdyti neakredituotos studijų krypties studijų. Ši Įstatymo nuostata iš esmės reformavo studijų vykdymą, kaip jis buvo suprantamas galiojant senajai Įstatymo redakcijai, pagal kurią studijos buvo vykdomos pagal akredituotas studijų programas. Įsigaliojus naujai Įstatymo redakcijai, studijų vykdymas galimas tik akreditavus visą studijų kryptį. Įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 26 dalies nuostatos įteisina perėjimą iš studijų programų akreditavimo į studijų krypčių akreditavimą numatant, kad iki 2018 m. kovo 1 d. studijų kryptys įvertinamos ir laikinai akredituojamos pagal Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro patvirtintus reikalavimus ir tvarką. Ši tvarka – Studijų krypčių vertinimo ir laikinojo akreditavimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) – buvo patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2018 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. V-191 ir įsigaliojo 2018 m. vasario 28 d. Centras savo kompetencijos ribose privalėjo nedelsdamas įgyvendinti tiek Įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 26 dalyje, tiek ir Apraše įtvirtintą pareigą akredituoti studijų kryptis ir tokiu būdu užtikrinti, kad aukštosiose mokyklose studijos vyktų ir studentai studijuotų teisėtai. Tai buvo atlikta – 2018 m. vasario 28 d. buvo priimtas Centro direktoriaus įsakymas Nr. SV6-4, kuris įsigaliojo 2018 m. kovo 1 d. Šiuo Centro priimtu Įsakymu visos pareiškėjo studijų kryptys buvo laikinai akredituotos ribojamai, kas suteikia teisę pareiškėjui tęsti studijų vykdymą jau priimtiems studentams, tačiau neleidžia priimti naujų studentų.

27Centras pažymi, kad sustabdžius Įsakymo dalies galiojimą, pareiškėjo studijų kryptys nebūtų akredituotos, kas savaime lemtų studijų neatitikimą Įstatymo 48 straipsnio 4 dalies nuostatoms. Tai lemtų, kad pareiškėjas turėtų stabdyti studijų įgyvendinimą esamiems studentams (nors ginčijamas Įsakymas leidžia tokiems studentams studijas tęsti ir jas sėkmingai pabaigti) arba jos būtų vykdomos neteisėtai. Jei pareiškėjas priimtų sprendimą nebevykdyti studijų veiklos (teikti paslaugų esamiems studentams), tai turėtų pats prisiimti visas neigiamas tokio sprendimo pasekmes, įskaitant ir studijavusių studentų patirtų nuostolių atlyginimą.

28Centras nurodo, kad pareiškėjo teiginys, jog visos universiteto studijų programos ir kryptys iki priimant Įsakymą buvo akredituotos, neatitinka tikrovės, nes iki naujos Įstatymo redakcijos ir Aprašo įsigaliojimo, Centras nepriėmė ir negalėjo priimti sprendimų dėl studijų krypčių akreditavimo.

29Centras nemato teisinių galimybių vykdyti priėmimą į pareiškėjo studijų programas pagal šiuo metu nebegaliojančių Įstatymo nuostatų pagrindu priimtus ir nebeaktualius Centro sprendimus dėl studijų programų akreditavimo.

30Teisėjų kolegija

konstatuoja:

31IV.

32Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Studijų kokybės vertinimo centro 2018 m. vasario 28 d. įsakymo Nr. SV6-4 „Dėl laikino studijų krypčių akreditavimo“ dalies (kuria pareiškėjo studijų kryptys laikinai akredituotos ribojamai) galiojimą, teisėtumas ir pagrįstumas.

33Teisėjų kolegija pirmiausiai atkreipia dėmesį į tai, kad, nors pagal 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojusios Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo redakcijos (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 70 straipsnio 1 dalį reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas siejamas su aplinkybe, ar proceso dalyvis tikėtinai pagrindė reikalavimo pagrįstumą ir, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, kai kurios bendrosios taisyklės, suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje iki 2016 m. liepos 1 d., išliko aktualios sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

34Vadovaujantis ABTĮ 70 straipsnio 1 dalimi, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių paduodamas raštu arba teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

35Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-702/2010, 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS‑900‑662/2016).

36Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (lot. iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012; 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010; 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-986-520/2016).

37Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo pritaikyti ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte įtvirtintą reikalavimo užtikrinimo priemonę – ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikiną sustabdymą.

38Ginčijamas individualus teisės aktas – tai Studijų kokybės vertinimo centro 2018 m. vasario 28 d. įsakymo Nr. SV6-4 „Dėl laikino studijų krypčių akreditavimo“ dalis, kuria nuo 2018 m. kovo 1 d. visos pareiškėjo studijų kryptys buvo laikinai akredituotos ribojamai (I t., b. l. 10–24). T. y. ginčijama Įsakymo dalimi pareiškėjui buvo uždrausta priimti studijuoti naujus studentus pagal pareiškėjo studijų krypčių programas.

39Kaip jau buvo nurodyta prieš tai, asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo, be kita ko, nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus.

40Nagrinėjamu atveju, nors pareiškėjas ir nurodė, kad nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog būtent šioje proceso stadijoje ginčijamos Įsakymo dalies galiojimas sukels tokią didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas / prisiteisimas) būtų labai sudėtingas. Pareiškėjas atskirajame skunde pripažino, jog tokių įrodymų teismui neteikė, nes, jo nuomone, šių aplinkybių egzistavimas yra savaime suprantamas. Teisėjų kolegija su tokiu pareiškėjo vertinimu nesutinka, nes, kaip jau buvo minėta prieš tai, analizuojamas reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo pagrindas turi būti ne tik aptartas atitinkamame procesiniame dokumente, tačiau ir pagrįstas įrodymais. Juo labiau, kad pareiškėjas pats pateikė pažymą, jog tiek 2018 m., tiek ir 2019 m. planuoja baigti pelningai (I t., b. l. 37). Taigi byloje nesant įrodymų, kad nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, tokios priemonės taikymas yra negalimas.

41Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka ir su skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje padaryta išvada, kad nagrinėjamu atveju šioje proceso stadijoje esant šiuo metu pateiktiems įrodymams ir susiklosčiusioms aplinkybėms, pareiškėjo, kaip privačios aukštosios mokyklos, individualūs verslo interesai negali būti vertinami kaip svaresni už pareiškėjo studentų interesus, t. y. visuomenės (jos dalies) viešąjį interesą. Taigi ir dėl nurodytos priežasties pripažintina, kad nagrinėjamu atveju šioje proceso stadijoje negali būti taikoma pareiškėjo prašoma reikalavimo užtikrinimo priemonė.

42Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, remdamasis tuo, kas buvo nurodyta prieš tai, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

43Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

44pareiškėjo „Kazimiero Simonavičiaus universitetas“, uždarosios akcinės bendrovės atskirąjį skundą atmesti.

45Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

46Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Pareiškėjas „Kazimiero Simonavičiaus universitetas“, UAB (toliau – ir... 6. Pareiškėjas skundu taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo... 7. Pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę iš esmės... 8. Centras pateikė teismui nuomonę, jog pareiškėjo prašymas taikyti... 9. Ministerija pateikė teismui nuomonę, jog pareiškėjo prašymas taikyti... 10. II.... 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. balandžio 18 d. nutartimi,... 12. Teismas akcentavo, kad, spręsdamas dėl Lietuvos Respublikos administracinių... 13. Teismas pažymėjo, kad Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas bus... 14. Teismas, įvertinęs pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo... 15. Teismas, įvertinęs Centro ir Ministerijos pateiktų nuomonių argumentus,... 16. Teismas, atsižvelgęs į tai, kas buvo išdėstyta prieš tai, atmetė... 17. III.... 18. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 19. Pareiškėjas pažymi, kad pagal galiojančią Lietuvos vyriausiojo... 20. Pareiškėjas nurodo, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės,... 21. Pareiškėjas teigia, kad dėl valstybės institucijų veiksmų ir galimai... 22. Pareiškėjas pažymi, kad teismas neteisingai įvertino galimą viešojo... 23. Pareiškėjas akcentuoja, kad Centras neteisingai nurodė, jog sustabdžius... 24. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad ginčijamas Įsakymas ir teisės... 25. Centras atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jo netenkinti.... 26. Centras nurodo, kad naujosios redakcijos Įstatymo (įsigaliojo 2017 m. liepos... 27. Centras pažymi, kad sustabdžius Įsakymo dalies galiojimą, pareiškėjo... 28. Centras nurodo, kad pareiškėjo teiginys, jog visos universiteto studijų... 29. Centras nemato teisinių galimybių vykdyti priėmimą į pareiškėjo studijų... 30. Teisėjų kolegija... 31. IV.... 32. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos... 33. Teisėjų kolegija pirmiausiai atkreipia dėmesį į tai, kad, nors pagal 2016... 34. Vadovaujantis ABTĮ 70 straipsnio 1 dalimi, teismas arba teisėjas proceso... 35. Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo... 36. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota,... 37. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo pritaikyti ABTĮ 70 straipsnio 3... 38. Ginčijamas individualus teisės aktas – tai Studijų kokybės vertinimo... 39. Kaip jau buvo nurodyta prieš tai, asmenys, prašantys taikyti reikalavimo... 40. Nagrinėjamu atveju, nors pareiškėjas ir nurodė, kad nesiėmus reikalavimo... 41. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka ir su skundžiamoje... 42. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, remdamasis tuo, kas buvo... 43. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 44. pareiškėjo „Kazimiero Simonavičiaus universitetas“, uždarosios akcinės... 45. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartį... 46. Nutartis neskundžiama....