Byla 2A-574/2012
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo – bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Pramogų era“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Piškinaitės ir Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Murena“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1723-343/2011 pagal nurodyto ieškovo ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Česlovas ir kompanija“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo – bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Pramogų era“,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 30 d. nutartimi buvo iškelta ieškovo UAB „Murena“ bankroto byla, įmonės administratoriumi paskirtas UAB „Forum regis“ (1 b. t., 9-10 l.), o, teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, to paties apygardos teismo 2011 m. vasario 24 d. nutartimi ieškovas buvo pripažintas bankrutavusiu ir likviduojamu dėl bankroto.

4Ieškovas BUAB „Murena“ 2010 m. lapkričio 3 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Česlovas ir kompanija“, prašydamas: 1) pripažinti negaliojančia ieškovo ir atsakovo 2009 m. kovo 17 d. sudarytą Reikalavimų perleidimo sutartį Nr. 2009-1 (toliau – Sutartis, ginčo sutartis) nuo jos sudarymo momento; 2) taikyti restituciją: trečiojo asmens BUAB „Pramogų era“ kreditorių sąraše atsakovą UAB „Česlovas ir kompanija“ pakeisti kreditoriumi „Murena“ (ieškovu) dalyje dėl 650 000 Lt dydžio reikalavimo (1 b. t., 3-6 l.).

5Nurodė, kad ginčo sutartimi ieškovas perleido atsakovui reikalavimo teisę į trečiojo asmens 650 000 Lt skolą, o už perleistą ieškovo reikalavimą atsakovas atsisakė savo 370 464,09 Lt reikalavimo ieškovui. Pasak ieškovo, egzistuoja visos sąlygos, būtinos ginčo sutartį pripažinti negaliojančia pagal CK 6.66 straipsnį. Pirma, ginčo sutartis buvo sudaryta, kai ieškovas turėjo kitų kreditorių, tarp jų – darbuotojai, Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (toliau – VSDFV), kuriems buvo suėję ieškovo įsipareigojimų įvykdymo terminai (skolos atsiradę nuo 2008 m. spalio – lapkričio mėn.), dėl ko buvo pažeistos Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo (toliau – LMETĮ) 3 straipsnio nuostatos. Antra, nurodyta sutartis pažeidžia kitų ieškovo kreditorių interesus, nes šios sutarties sudarymo metu ieškovas jau buvo nemokus (įsiskolinimai kreditoriams 2008-12-31 sudarė 18 979 112 Lt, o turto įmonė turėjo už 21 125 905 Lt; nuo 2008 m. spalio mėn. pradžios įmonės turtui pritaikytas areštas); be to, šia sutartimi, kuria buvo sumažinta kitų kreditorių galimybė gauti jų finansinių reikalavimų patenkinimą, buvo suteikta pirmenybė atsakovui prieš kitus kreditorius. Trečia, šalys neprivalėjo sudaryti Sutarties, t. y. nebuvo sutarties, įstatymo ar teismo sprendimo, kuris būtų įpareigojęs atsakovus sudaryti ginčo sutartį. Ketvirta, šalys, sudarydamos Sutartį, buvo nesąžiningos; ieškovas žinojo, kad yra skolingas kitiems kreditoriams (darbuotojams, valstybės institucijoms), kad teisme nagrinėjamos bylos dėl jo įsipareigojimų nurodytiems kreditoriams įvykdymo (skolų sumokėjimo), kad pritaikytas įmonės turto areštas, o atsakovas turėjo žinoti apie ieškovo nemokumą, apie tai, kad ginčo sutartimi pažeidžiami kitų kreditorių interesai, kadangi turėjo jiems prieinamomis priemonėmis išsiaiškinti, ar ieškovas nėra skolininkas, bei įvertinti, ar Sutartimi nebus pažeisti kitų kreditorių interesai, be to, spaudoje ir internete buvo skelbiama apie ieškovo finansines problemas. Penkta, ieškinio senaties terminas nėra praleistas, kadangi įmonės administratorius ieškovo dokumentus perėmė 2009 m. gruodžio mėn. pabaigoje (Įmonių bankroto įstatymo – toliau ĮBĮ) 11 str. 8 p.). Pripažinus negaliojančia Sutartį, prašė taikyti restituciją ir trečiojo asmens BUAB „Pramogų era“ kreditorių –atsakovą UAB „Česlovas ir kompanija“ pakeisti kreditoriumi „Murena“ (ieškovu) dalyje dėl 650 000 Lt dydžio reikalavimo BUAB „Pramogų era“ bankroto byloje (CK 6.66 str. 4 d., 6.145 str.).

6atsakovas kreditorių interesų nepažeidė, kad paminėta sutartis neturėjo įtakos ieškovo nemokumui, todėl nėra pagrindo ją pripažinti negaliojančia pagal actio Pauliana. Atsakovo teigimu, sudarius Sutartį, ieškovo skoliniai įsipareigojimai sumažėjo 370 464,09 Lt suma, todėl šia sutartimi ne pablogėjo, bet pagerėjo ieškovo turtinė padėtis. Be to, dėl ginčo sutarties sudarymo ieškovo turtinė padėtis iš esmės nepakito, nes turto ieškovas nepardavė ir jo neprarado. Atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Kauno apygardos teismas 2011 m. balandžio 20 d. sprendimu atmetė ieškinio dalį dėl 2009 m. kovo 17 d. Reikalavimų perleidimo sutarties Nr. 2009-1 pripažinimo negaliojančia, palikdamas nenagrinėtą ieškovo reikalavimą dėl trečiojo asmens kreditorių sąrašo patikslinimo (2 b. t., 95-100 l.).

9Nurodė, kad ginčo sutarties sudarymo metu kiti kreditoriai (ne tik atsakovas) turėjo galiojančią reikalavimo teisę ieškovui: ieškovas nuo 2008 metų lapkričio mėn. nemokėjo darbo užmokesčio darbuotojams, buvo skolingas Alytaus apskrities VMI, nemokėjo skolų kreditoriams, dalies kurių reikalavimai buvo patenkinti teisme, be to, įmonės balanso duomenimis, 2008 metų pabaigoje įmonė buvo nemoki, nes jos skolos viršijo pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės.

10Teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad ginčo sutartis pažeidė kitų kreditorių teises. Teismo teigimu, ginčo sutartimi perėmus reikalavimo teisę į debitorių, tik vienas kreditorius, t. y. atsakovas, galėjo tikėtis, kad jo finansinis reikalavimas bus bent iš dalies patenkintas, kadangi buvo perimta reikalavimo teisė į finansinį reikalavimą iš bankrutuojančios įmonės, tačiau trečiojo asmens atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad tikimybė, jog bus patenkintas atsakovo finansinis reikalavimas yra tik 5-10 proc., o ieškovo kreditoriai taip pat turi teorinę galimybę, kad jų reikalavimai bus patenkinti. Pažymėjo, jog Sutartimi ieškovui nebuvo perduotas realus turtas, o tik perleista reikalavimo teisė į bankrutuojančią įmonę.

11Teismas nustatė, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, o tai sudaro pagrindą atmesti ieškinį (CK 1.131 str. 1 d.). Pasak teismo, nagrinėjamu atveju CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (ĮBĮ 11 str. 3 d. 8 p.), o pagal bylos duomenis, ieškovo bankroto byla buvo iškelta 2009 m. birželio 30 d., tačiau ieškinys teismui pateiktas 2010 m. lapkričio 1 d., t. y. praėjus daugiau nei 1 metams. Teismas atmetė ieškovo argumentus, kad šiuo atveju ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo 2009 m. gruodžio mėn. pabaigos, kai bankroto administratorius gavo bankrutuojančios įmonės dokumentus.

12Teismo teigimu, šalys nepateikė įrodymų, kad ginčo sandorį buvo privaloma sudaryti, todėl sprendė, jog sąlyga, kad skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio, egzistuoja.

13Be to, pasak teismo, nėra pagrindo teigti, jog ieškovas, sudarydamos Sutartį, buvo nesąžiningas. Teismas nurodė, kad ginčo sutarties sudarymo metu ieškovas buvo nemokus: pagal bylos duomenis (2008 m. ir 2009-06-08 balansus, ieškovo pateiktas pažymas dėl įsiskolinimo darbuotojams, 2008-12-24 antstolės raštą dėl skolos VMI bei darbuotojams, VMI 2008 m. lapkričio-gruodžio mėn. ir 2009 m. sausio mėn. sprendimų, kreditorių pretenzijų bei priminimų dėl skolos apmokėjimo ir teismų sprendimų laikotarpiu nuo 2008 m. birželio mėn. iki 2009 m. vasario mėn.), ieškovui objektyviai trūko lėšų ir turto atsiskaityti su visais kreditoriais, o šią aplinkybę netiesiogiai patvirtina ir tai, jog atsakovas sutiko priimti ieškovo piniginės prievolės įvykdymą kitokiu būdu – reikalavimo teisės perleidimu, bei tai, kad praėjus vos 3 mėnesiams po ginčo sutarties sudarymo ieškovui buvo iškelta bankroto byla. Teismas pažymėjo, jog su ieškiniu pateikta turto arešto aktų registro išrašo informacija patvirtina, jog Sutarties sudarymo metu vieši ieškovui priklausančio turto duomenys atskleidė jos sudėtingą finansinę padėtį. Tačiau teismo teigimu, ieškovas, sudarydamas ginčo sutartį (pardavęs reikalavimo teisę, kuri buvo ir yra faktiškai beviltiška, į 650 000 Lt už 370 464,09 Lt), pagerino savo finansinę padėtį, kadangi ieškovo kreditoriams geriau neturėti kreditoriaus su 370 464,09 Lt finansiniu reikalavimu negu turėti 650 000 Lt finansinį reikalavimą kitos bankrutuojančios įmonės (BUAB „Pramogų era“) bankroto byloje. Juolab kad ieškovas ginčo sutarties sudarymo laikotarpiu sudarė daugiau reikalavimo teisės perleidimo sutarčių, tačiau su kitais kreditoriais, kuriems buvo perleistos reikalavimo teisės, buvo atsiskaityta, o šiuo atveju su atsakovu nebuvo atsiskaityta ir tokia tikimybė tik 5-10 proc.

14Teismas nurodė, jog nėra pagrindo pripažinti nesąžiningu ir atsakovą. Teismo teigimu, atsakovas perėmė reikalavimo teisę į finansinį reikalavimą bankrutuojančiai įmonei, todėl suprato, būdamas trečios eilės kreditoriumi, praktiškai neturi galimybės, kad nors iš dalies su juo bus atsikaityta. Teismas sprendė, jog negalima suabsoliutinti aplinkybės, kad ginčo sutarties sudarymo metu ieškovas turėjo finansinių sunkumų ir dėl to tvirtinti, jog atsakovas buvo nesąžiningas. Pasak teismo, netaikytina atsakovo nesąžiningumo prezumpcija pagal CK 6.67 straipsnio 1 dalies 4 punktą (priešpriešinių įsipareigojimų disproporcija), kadangi ieškovas perleido reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę už beveik pusę sumos, o tai nėra maža suma, nes, kaip nurodė trečiojo asmens atstovas, paprastai finansiniai reikalavimai bankrutuojančioje įmonėje yra perleidžiami už labai mažą sumą (netgi už kelis litus). Teismas atmetė ieškovo argumentą, kad trečiojo asmens skola nebuvo beviltiška, kadangi šiuo atveju žodžio „beviltiškas“ prasmė yra kita – įprastai bankrutavusi įmonė neatsiskaito su trečios eilės kreditoriais, todėl trečiojo asmens skola pripažintina beviltiška. Be to, pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, kad buvo areštuota ieškovo reikalavimo teisė į finansinį reikalavimą trečiojo asmens bankroto byloje.

15Teismas konstatavo, kad nenustatytos visos CK 6.66 straipsnyje nurodytos actio Pauliana sąlygos, todėl nėra pagrindo patenkinti ieškinio reikalavimo dėl ginčo sutarties pripažinimo negaliojančia, o ieškovo 650 000 Lt finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimas spręstinas trečiojo asmens bankroto byloje, todėl paliekamas nenagrinėtu ieškovo reikalavimas dėl trečiojo asmens kreditorių sąrašo patikslinimo (ĮBĮ 26 str.; CPK 1 str. 1 d., 296 str. 1 d. 12 p.).

16III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

17Apeliaciniu skundu ieškovas BUAB „Murena“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškinį, pripažįstant negaliojančia ginčo sutartį (2 b. t., 106-113 l.). Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Nepagrįsta teismo išvada, kad ginčo sutartimi nebuvo pažeisti kitų ieškovo kreditorių interesai. Šiuo atveju kreditorių interesų pažeidimas pasireiškė tuo, kad, ieškovui esant nemokiam, buvo suteikta pirmenybė atsakovui UAB „Česlovas ir kompanija“ prieš kitus kreditorius, be to, buvo perleistas didesnis reikalavimas negu gautas, dėl ko ieškovo kreditoriai prarado teisę į 650 000 Lt dydžio finansinio reikalavimo patenkinimą. Juolab kad, nustatant faktą, jog buvo pažeistos kitų kreditorių teisės ir interesai, nebūtina nustatyti, kad buvo perleistas „realus turtas“.
  2. Teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, dėl ko be pagrindo sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindo taikyti ieškinio senatį. Šiuo atveju ieškinio senaties terminas pagal ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punktą (nuo 2008 m. liepos 1 d. galiojanti redakcija) skaičiuotinas nuo 2010 m. sausio 4 d., t. y. nuo tos dienos, kai bankroto administratorius sužinojo (gavo dokumentus) apie ginčo sutartį. Todėl ieškovas, 2010 m. lapkričio 3 d. padavęs ieškinį, nepraleido 1 metų ieškinio senaties termino.
  3. Sąžiningas yra tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai, o paminėti duomenys gali būti gaunami iš pokalbio su turtą parduodančiu asmeniu ar jo atstovu, taip pat iš registrų bei kitų oficialių ar privačių šaltinių, o atsakovas nepateikė įrodymų, kad domėjosi ieškovo finansine situacija bei duomenimis apie ieškovo bankroto bylos inicijavimą ir turto areštą. Be to, ieškovas perleido atsakovui reikalavimo teisę į žymiai didesnę trečiojo asmens 650 000 Lt skolą už 370 464,09 Lt ieškovo skolą atsakovui, dėl ko privalo būti taikoma nesąžiningumo prezumpcija, numatyta CK 6.67 straipsnio 4 dalyje. Juolab kad Turto arešto aktų registro duomenys yra vieši, todėl atsakovas žinojo arba turėjo žinoti apie tai, jog Sutarties sudarymo metu ieškovo turtui galiojo laikinas areštas, dėl ko paminėta sutartis negalėjo būti sudaryta.
  4. Ginčo sutartis sudaryta tuo metu, kai ieškovo turtui teismo nutartimi buvo pritaikytas laikinas turto areštas ir ginčo turto perleidimas buvo negalimas, dėl ko pirmosios instancijos teismas turėjo ex officio pripažinti paminėtą sutartį negaliojančiu pagal CK 1.78 ir 1.80 straipsnius. Esant laikinai turto arešto būklei (iki asmuo, kurio reikalavimų užtikrinimui pritaikytas turto areštas, kreipėsi į antstolį dėl turto aprašo sudarymo), realiai buvo areštuotas visas ieškovui nuosavybės teise priklausantis turtas.
  5. Teismas pažeidė CPK 185 straipsnyje įtvirtintą pareigą visapusiškai ir objektyviai ištirti aplinkybes, kurios įrodinėjamos proceso metu, taip pat CPK 265 straipsnio 1 dalyje numatytą teismo pareigą įvertinti įrodymus. Be to, neįvertinęs imperatyvių teisės normų pažeidimo, ir, ex officio nepripažinęs sandorio niekiniu, nukrypo nuo Kasacinio teismo praktikos.

18Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Česlovas ir kompanija“ prašo jį atmesti (2 b. t., 167-174 l.). Nurodo, kad ieškinio senaties termino pradžia – 2009 m. liepos 10 d., todėl apeliantas neteisingai nurodo, kad nepraleista ieškinio senatis. Be to, pagrįsta apygardos teismo išvada, jog ginčo sutartis nepažeidė kitų ieškovo teisių ir teisėtų interesų, kadangi, sudarius šią sutartį, ieškovo finansinė padėtis ne pablogėjo, bet pagerėjo, be to, ieškovas turto realiai nepardavė ir neprarado, o atsakovas turi labai mažą galimybę (5-10 proc.), kad jo finansinis reikalavimas bus patenkintas trečiojo asmens bankroto byloje. Atsakovo teigimu, netaikytina šalių nesąžiningumo prezumpcija (CK 6.67 str. 4 p.), kadangi nagrinėjamu atveju, už 370 646,09 Lt sumą perleidus reikalavimo teisę į bankrutuojančios įmonės 650 000 Lt skolą, kurią išsiieškoti nėra galimybės, nenustatyta priešpriešinių įsipareigojimų disproporcija. Atsakovas pažymi, jog, sudarant ginčo sutartį, nebuvo pažeisti ieškovo turtui taikyti apribojimai, kadangi šia sutartimi realiai neperleistas ir neprarastas konkretus ieškovo turtas.

19IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20Apeliacinis skundas tenkintinas.

21Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d.).

22Teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą, nevisapusiškai ištyrė ir neteisingai įvertino reikšmingas bylos aplinkybes ir įrodymus, padarė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, pažeisdamas civilinio proceso taisyklių nuostatas, dėl ko, netinkamai pritaikęs materialinės teisės normas, neteisingai išsprendė bylą, nepagrįstai atmesdamas ieškovo reikalavimą dėl ginčo sutarties pripažinimo negaliojančia actio Pauliana pagrindu (CPK 176, 183, 185 str.).

23Apygardos teismas teisingai nurodė, jog ginčo sutarties sudarymo metu ne tik atsakovas, bet ir kiti ieškovo kreditoriai turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę ieškovui, kuris tuo metu (2009 m. kovo 17 d.) jau buvo nemokus (ĮBĮ 2 str. 8 p.), kad šalys neprivalėjo sudaryti šios sutarties, tačiau nepagrįstai konstatavo, kad ginčo sutartimi nebuvo pažeistos kitų ieškovo kreditorių teisės ir teisėti interesai, kad ieškovas padavė ieškinį, praleidęs ieškinio senaties terminą, kad jis skaičiuotinas nuo 2009 m. liepos 10 d., kai įsiteisėjo teismo nutartis dėl ieškovo bankroto bylos iškėlimo.

24CK 6.66 straipsnio 3 dalies nuostatomis, actio Pauliana ieškinį kreditorius turi teisę pareikšti per 1 metų ieškinio senaties terminą, kuris pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Nagrinėjamu atveju ieškinį pagal CK 6.66 straipsnį pareiškė ieškovo bankroto administratorius, gindamas bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesus (ĮBĮ 11 str. 3 d. 14 p.).

25Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkto nuostatą (Įstatymo redakcija, galiojusi iki 2008 m. liepos 1 d.), bankroto administratorius apie sandorius sužino nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos; tuo tarpu pagal ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkto redakciją, įsigaliojusią nuo 2008 m. liepos 1 d., administratorius apie sandorius sužino nuo gavimo dokumentų apie šių sandorių sudarymą.

26Bylos duomenimis nustatyta, jog Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 30 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2009 m. liepos 11 d., iškėlus ieškovo bankroto bylą, įmonės bankroto administratoriumi buvo paskirtas UAB „Forum regis“, kuriam bankrutuojančios įmonės dokumentai buvo perduoti 2009 m. gruodžio 28 d. aktu (1 b. t., 9-10 l.; 2 b. t., 59-70 l.).

27Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje taikytinos ieškovo bankroto bylos iškėlimo metu galiojusios ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkto nuostatos (redakcija, galiojusi nuo 2008 m. liepos 1 d.). Tokios nuomonės laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012).

28Dėl nurodyto spręstina, kad ieškinio senatis šioje byloje prasidėjo 2009 m. gruodžio 28 d., kai bankrutuojančios įmonės dokumentai buvo perduoti bankroto administratoriui, todėl ieškovas, ieškinį padavęs 2010 m. lapkričio 3 d., nepraleido 1 metų ieškinio senaties termino, o pirmosios instancijos teismas be pagrindo nurodė, kad ieškovas padavė ieškinį, praleidęs ieškinio senaties terminą, jį skaičiuodamas pagal ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkto nuostatas, galiojusias iki 2008 m. liepos 1 d. (1 b. t., 9-10 l.; 2 b. t., 59-70 l.; CK 1.127 str.; ĮBĮ 11 str. 3 d. 8 p. (redakcija, galiojusi nuo 2008 m. liepos 1 d.). Taigi pažeistoji teisė turi būti ginama (CK 6.66 str., 1.124 str.; CPK 5 str.).

29Minėta, kad teismas teisingai nurodė, jog ginčo sutarties sudarymo metu ne tik atsakovas, bet ir kiti ieškovo kreditoriai turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę ieškovui, kuris tuo metu (2009 m. kovo 17 d.) jau buvo nemokus (ĮBĮ 2 str. 8 p.), kad šalys neprivalėjo sudaryti šios sutarties, tačiau teismas neteisingai konstatavo, kad ginčo sutartimi nebuvo pažeistos kitų ieškovo kreditorių teisės ir teisėti interesai.

30Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalies nuostatas, kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis neprivalėjo sudaryti, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana); sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

31Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad actio Pauliana taikoma, esant tokioms sąlygoms: kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012, 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2012, 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012).

32Bylos duomenimis, pagal ieškovo su atsakovu UAB „Česlovas ir kompanija“ 2009 m. kovo 17 d. Reikalavimų perleidimo sutartį Nr. 2009-1, ieškovas perleido atsakovui reikalavimo teisę į trečiojo asmens BUAB „Pramogų era“ 650 000 Lt skolą, o atsakovas atsisakė 370 464,09 Lt reikalavimo ieškovui (1 b. t., 11-14 l.). Taigi ginčo sutartimi ieškovas atsiskaitė su atsakovu, už 370 464,09 Lt jam perleidęs reikalavimo teisę į trečiojo asmens 650 000 Lt skolą.

33Iš byloje esančių įrodymų (tarp jų 2009 m. kovo 26 – 27 d. ieškovo pažymų Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyriui ir Alytaus rajono apylinkės teismui, 2008 m. gruodžio 24 d. prašymo antstolių kontorai, Alytaus apskrities VMI 2008 m. lapkričio 18 d., 2008 m. lapkričio 25 d., 2008 m. gruodžio 16 d., 2009 m. sausio 20 d. sprendimų išieškoti mokestinę nepriemoką ir nutraukti pinigų išdavimą bei pervedimą iš banko sąskaitų, teismų procesinių dokumentų) matyti, kad ieškovas nuo 2008 m. lapkričio mėnesio nemokėjo savo darbuotojams darbo užmokesčio, turėjo pradelstų įsiskolinimų VMI ir VSDFV, taip pat kitiems kreditoriams (1 b. t., 15-26, 44-75 l.). Be to, 2008 m. ieškovo balanso duomenimis, 2008 m. gruodžio 31 d. įmonės per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 18 979 112 Lt, o turtas – 21 125 905 Lt, įmonė buvo patyrusi 6 360 633 Lt nuostolių; be to ginčo sutarties sudarymo metu dalis įmonės turto buvo areštuota, o Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 30 d. teismo nutartimi (po 3 mėnesių nuo Sutarties sudarymo) buvo iškelta ieškovo bankroto byla, konstatavus įmonės nemokumą (1 b. t., 9-10, 77-180 l.; 2 b. t., 47 l.).

34Minėta, jog sandoris pažeidžia kreditorių teises, jeigu skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui (CK 6.66 str. 1 d.).

35Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreditoriaus (bankroto administratoriaus), pareiškusio actio Pauliana dėl skolininko sudaryto sandorio nuginčijimo, siekiamas tikslas yra gauti turimo kreditoriaus reikalavimo patenkinimą, šį reikalavimą nukreipiant į skolininko ginčijamu sandoriu perleistą turtą, o tuo atveju, kai actio Pauliana yra nuginčijamas skolininko sudarytas sandoris, tačiau skolininko mokumas lieka neatkurtas dėl per mažos, palyginti su įsiskolinimų dydžiu, nuginčytu sandoriu skolininko susigrąžinto turto vertės, kreditorių teisės ir interesai yra taip pat apginami, nes kreditoriai pagal savo turimų reikalavimų eiliškumą turi realią galimybę gauti dalinį reikalavimų patenkinimą proporcingai pagal visų kreditorių turimų reikalavimų dydžius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2012).

36Aukščiau nurodyta, kad, sudarydamas ginčo sutartį, ieškovas buvo nemokus, be to, turėjo pirmos, antros ir trečios eilės kreditorių. 2009 m. kovo 17 d. galiojęs LMETĮ (neteko galios nuo 2009 m. liepos 1 d.) nustatė mokėjimų eilės tvarką, kai juridinis asmuo visiems atsiradusiems piniginiams įsipareigojimams įvykdyti vienu metu neturi pakankamai pinigų, pagal kurią pirmiausia turi būti mokamos su darbo santykiais susijusios išmokos, antra eile – valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos, trečia eile – mokesčiai ir kiti privalomi mokėjimai į valstybės biudžetą bei savivaldybių biudžetus ir valstybės pinigų fondus, kiti mokėjimai pinigų gavėjams priskirti ketvirtai mokėjimų eilei (LMETĮ 3 str. 1 d.). Be to, LMETĮ 3 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad mokėtojas, vykdydamas piniginius įsipareigojimus, 3 straipsnio 1 dalyje nustatytos eilės tvarkos privalo laikytis, nepaisydamas, kada piniginiai įsipareigojimai atsirado.

37Sudarius Sutartį, atsakovas UAB „Česlovas ir kompanija“ gavo ieškovo skolos apmokėjimą, perimdamas ieškovo reikalavimo teisę į trečiojo asmens skolą, nors aukščiau paminėtų kreditorių, kurių reikalavimai turėjo būti patenkinti pirmiau nurodyto atsakovo reikalavimų, finansiniai reikalavimai liko nepatenkinti. Todėl pagrįstas apelianto teiginys, kad ieškovas, būdamas nemokus, ginčo sutartimi suteikė nepagrįstą pirmenybę vienam iš įmonės kreditorių – trečios eilės kreditoriui atsakovui UAB „Česlovas ir kompanija“, taip pažeisdamas kitų kreditorių teises ir teisėtus interesus bei LMETĮ 3 straipsnio nuostatas.

38Kolegijos nuomone, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo sutarties sudarymo metu buvo nustatyta, jog ieškovas neturi galimybės išieškoti skolos ar jos dalies iš trečiojo asmens BUAB „Pramogų era“, kurio bankroto byla buvo iškelta Kauno apygardos teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartimi, tarp jų įrodymų apie trečiojo asmens turto vertę bei finansinių įsipareigojimų dydį kreditoriams (pirmos, antros bei trečios eilės) ir galimybę patenkinti trečios eilės kreditorių reikalavimus (jų dalį), o atsakovas tokių duomenų nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui (CPK 178 str., 179 str. 3 d., 185 str., 314 str.). Be to, trečiojo asmens BUAB „Pramogų era“ bankroto administratoriaus teigimas, jog yra 5-10 procentų tikimybė, kad bus patenkintas atsakovo finansinis reikalavimas trečiojo asmens bankroto byloje, priešingai nei sprendė teismas, sudaro pagrindo manyti, jog ir šiuo metu ieškovas (o tuo pačiu ir jo kreditoriai) galėtų turėti galimybę patenkinti dalį reikalavimo proporcingai pagal visų trečiojo asmens kreditorių turimų reikalavimų dydžius.

39Teisėjų kolegija sprendžia, kad nepagrįsta ir teismo išvada, jog sandorio šalys, sudarydamos ginčo sutartį, buvo sąžiningos.

40Pagal CK 6.67 straipsnio 4 punktą, preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu įvykdymo, kurį pagal tą sandorį turėjo atlikti skolininkas, vertė žymiai viršija kitos sandorio šalies pateiktą įvykdymą (priešpriešinių įsipareigojimų disproporcija).

41Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčo sutartimi ieškovas už 370 464,09 Lt atsakovui perleido reikalavimo teisę į beveik du kartus didesnę, t. y. 650 000 Lt, trečiojo asmens skolą. Byloje nesant objektyvių (rašytinių) duomenų, patvirtinančių, kad Sutarties sudarymo metu buvo žinoma, jog nėra galimybės patenkinti ieškovo 650 000 Lt finansinį reikalavimą trečiojo asmens bankroto byloje, apygardos teismas neturėjo pagrindo teigti, jog ieškovo kreditoriams geriau neturėti dar vieno kreditoriaus su 370 464,09 Lt finansiniu reikalavimu, negu turėti 650 000 Lt finansinį reikalavimą kitos įmonės bankroto byloje. Juolab kad trečiojo asmens skola ieškovui nebuvo pripažinta beviltiška teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi apeliantas pagrįstai teigia, jog šiuo atveju ieškovo ir atsakovo nesąžiningumas preziumuojamas, remiantis CK 6.67 straipsnio 4 punktu, o apeliantai nepaneigė paminėtos prezumpcijos (CPK 178, 314 str.).

42Be to, CK 1.5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, o pagal sutarčių teisės institutą šalys visada privalo elgtis sąžiningai, todėl teismas gali pripažinti sandorį sudariusią šalį nesąžininga ne tik CK 6.67 straipsnyje nustatytais, bet ir kitais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007). Nurodytoje Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad sąžiningu gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ir ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai; tai daroma iš dalies jo paties interesais, todėl iš turto įgijėjo pagal sandorį gali būti reikalaujama domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sudaryti sandoriui, nepažeidžiant įstatymų; toks elgesys pripažintinas įgijėjo pareiga.

43Kolegijos nuomone, ieškovui buvo žinoma aplinkybė, jog ginčo sutartimi pažeidžiami kitų kreditorių interesai, kadangi ieškovas Sutarties sudarymo metu buvo skolingas kitiems kreditoriams, tarp jų – pirmos ir antros eilės kreditoriams, ieškovui buvo pareikšti ieškiniai dėl skolų priteisimo ir priimti jam nepalankūs teismų procesiniai sprendimai, dalis ieškovo turto (kilnojamojo bei nekilnojamojo turto ir piniginių lėšų) buvo areštuota, be to, ginčo sutartimi buvo pažeistos LMETĮ nuostatos.

44Atsakovas taip pat turėjo žinoti, jog Sutartimi pažeidžiami kitų ieškovo kreditorių interesai. Ginčo sutartį sudarė verslininkai, kuriems įstatyme keliami didesni reikalavimai domėtis kita sudaromo sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, siekiant, kad sandoriu nebūtų pažeisti įstatymai, kitų asmenų teisės ir interesai, kad sandoris užtikrintų stabilius santykius; sąžiningo sandorio dalyvio elgesio standartą atitinkantis reikalavimas veikti aktyviai ir pasidomėti, ar sudarant sandorį nebus pažeisti kitų asmenų interesai, taikomas atsižvelgiant į sandorio sudarymo aplinkybių kontekstą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2010).

45Taigi atsakovas turėjo pasidomėti, ar ginčo sutartimi nepažeidžiami kitų ieškovo kreditorių interesai bei įstatymai (tarp jų LMETĮ), tačiau to nepadarė, dėl ko taip pat laikytinas nesąžininga sutarties šalimi.

46Juolab kad, bylos duomenimis, dar iki ginčo sutarties sudarymo kai kurie ieškovo kreditoriai kreipėsi į teismus, kuriuose buvo priimti teismų procesiniai dokumentai dėl skolų jiems priteisimo iš ieškovo (1 b. t., 60-62, 65-66, 71-72, 75 l.). Be to, kitose civilinėse bylose buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – dalies ieškovo turto areštas (1 t., 63-64, 69-70, 73-74 l.; 2 b. t., 71-77 l.). Turto arešto aktų registro 5 straipsnio 1 dalies nuostatomis, Turto arešto aktų registro duomenys yra vieši, todėl susipažinti su jais gali kiekvienas asmuo, Turto arešto aktų registro nuostatų nustatyta tvarka.

47Teisėjų kolegija sprendžia, kad dėl aukščiau nustatytų CK 6.66 straipsnio sąlygų viseto yra pagrindo pripažinti ginčo sutartį negaliojančia pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį (actio Pauliana).

48Dėl pasakyto pakeistinas skundžiamas teismo sprendimas (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

49Kolegija nepasisako dėl teismo sprendimo dalies, kuria paliktas nenagrinėtas ieškovo reikalavimas dėl jo įrašymo į trečiojo asmens BUAB „Pramogų era“ kreditorių sąrašą su 650 000 Lt finansiniu reikalavimu, kadangi paminėta teismo sprendimo dalis neskundžiama apeliaciniu skundu (CPK 320 str. 1 d.).

50Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

51Pakeisti Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 20 d. sprendimą.

52Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo ieškinys. Pripažinti negaliojančia 2009 m. kovo 17 d. Reikalavimų perleidimo sutartį Nr. 2009-1, sudarytą tarp ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Murena“, į. k. 149632768, ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Česlovas ir kompanija“, į. k. 149696614.

53Palikti nepakeistą kitą teismo sprendimo dalį.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 30 d. nutartimi buvo iškelta ieškovo... 4. Ieškovas BUAB „Murena“ 2010 m. lapkričio 3 d. kreipėsi į Kauno... 5. Nurodė, kad ginčo sutartimi ieškovas perleido atsakovui reikalavimo teisę... 6. atsakovas kreditorių interesų nepažeidė, kad paminėta sutartis neturėjo... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Kauno apygardos teismas 2011 m. balandžio 20 d. sprendimu atmetė ieškinio... 9. Nurodė, kad ginčo sutarties sudarymo metu kiti kreditoriai (ne tik atsakovas)... 10. Teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad ginčo... 11. Teismas nustatė, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, o tai... 12. Teismo teigimu, šalys nepateikė įrodymų, kad ginčo sandorį buvo privaloma... 13. Be to, pasak teismo, nėra pagrindo teigti, jog ieškovas, sudarydamos... 14. Teismas nurodė, jog nėra pagrindo pripažinti nesąžiningu ir atsakovą.... 15. Teismas konstatavo, kad nenustatytos visos CK 6.66 straipsnyje nurodytos actio... 16. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 17. Apeliaciniu skundu ieškovas BUAB „Murena“ prašo panaikinti Kauno... 18. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Česlovas ir kompanija“... 19. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 20. Apeliacinis skundas tenkintinas.... 21. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas... 22. Teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą,... 23. Apygardos teismas teisingai nurodė, jog ginčo sutarties sudarymo metu ne tik... 24. CK 6.66 straipsnio 3 dalies nuostatomis, actio Pauliana ieškinį kreditorius... 25. Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkto nuostatą (Įstatymo redakcija,... 26. Bylos duomenimis nustatyta, jog Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 30 d.... 27. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje taikytinos ieškovo bankroto... 28. Dėl nurodyto spręstina, kad ieškinio senatis šioje byloje prasidėjo 2009... 29. Minėta, kad teismas teisingai nurodė, jog ginčo sutarties sudarymo metu ne... 30. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalies nuostatas, kreditorius turi teisę ginčyti... 31. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad actio Pauliana... 32. Bylos duomenimis, pagal ieškovo su atsakovu UAB „Česlovas ir kompanija“... 33. Iš byloje esančių įrodymų (tarp jų 2009 m. kovo 26 – 27 d. ieškovo... 34. Minėta, jog sandoris pažeidžia kreditorių teises, jeigu skolininkas,... 35. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreditoriaus (bankroto... 36. Aukščiau nurodyta, kad, sudarydamas ginčo sutartį, ieškovas buvo nemokus,... 37. Sudarius Sutartį, atsakovas UAB „Česlovas ir kompanija“ gavo ieškovo... 38. Kolegijos nuomone, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo... 39. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nepagrįsta ir teismo išvada, jog sandorio... 40. Pagal CK 6.67 straipsnio 4 punktą, preziumuojama, kad kreditoriaus interesus... 41. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčo sutartimi ieškovas už 370 464,09 Lt... 42. Be to, CK 1.5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinių teisinių santykių... 43. Kolegijos nuomone, ieškovui buvo žinoma aplinkybė, jog ginčo sutartimi... 44. Atsakovas taip pat turėjo žinoti, jog Sutartimi pažeidžiami kitų ieškovo... 45. Taigi atsakovas turėjo pasidomėti, ar ginčo sutartimi nepažeidžiami kitų... 46. Juolab kad, bylos duomenimis, dar iki ginčo sutarties sudarymo kai kurie... 47. Teisėjų kolegija sprendžia, kad dėl aukščiau nustatytų CK 6.66... 48. Dėl pasakyto pakeistinas skundžiamas teismo sprendimas (CPK 329 str. 1 d.,... 49. Kolegija nepasisako dėl teismo sprendimo dalies, kuria paliktas nenagrinėtas... 50. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 51. Pakeisti Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 20 d. sprendimą.... 52. Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo ieškinys.... 53. Palikti nepakeistą kitą teismo sprendimo dalį....