Byla 3K-3-398/2012
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko (kolegijos pranešėjas), Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Birutės Janavičiūtės,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Alseka Kaunas“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 13 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Murena“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Grand SPA Lietuva“, uždarajai akcinei bendrovei „Alseka Kaunas“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Kasacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas yra pagal bankrutuojančios įmonės bankroto administratoriaus pareikštą ieškinį (actio Pauliana) dėl šios įmonės sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, grąžinant įmonei ginčijamu sandoriu perleistą turtą.

6Ieškovas BUAB „Murena“ prašė teismo: pripažinti 2009 m. vasario 3 d. susitarimą, sudarytą UAB „Murena“, UAB „Alseka Kaunas“ ir UAB „Grand SPA Lietuva“, negaliojančiu; priteisti iš atsakovo UAB „Alseka Kaunas“ 53 065,29 Lt, šešių procentų metinių palūkanų už priteisiamą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

72009 m. birželio 30 d. Kauno apygardos teismo nutartimi UAB „Murena“ iškelta bankroto byla, bankrutuojančios įmonės administratoriumi paskirtas UAB „Forum regis“. Administratorius nurodė, kad 2009 m. vasario 3 d. UAB „Murena“ pasirašė susitarimą (toliau – sutartis), pagal kurį ieškovas ir atsakovai UAB „Grand SPA Lietuva“ (buvusi UAB „Lietuvos“ sanatorija) ir UAB „Alseka Kaunas“ susitarė dėl tarpusavio atsiskaitymo tvarkos. Ieškovas perleido atsakovui UAB „Alseka Kaunas“ reikalavimo teisę į 53 065,29 Lt UAB „Grand SPA Lietuva“ skolą, kildinamą iš 2008 m. gegužės 29 d. Statybos rangos sutarties, o UAB „Grand SPA Lietuva“ įsipareigojo sumokėti 53 065,29 Lt ieškovo kreditoriui UAB „Alseka Kaunas“. Sutartimi šalys susitarė dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo. Sutarta, kad UAB „Grand SPA Lietuva“ sumokėjus 53 065,29 Lt UAB „Alseka Kaunas“ ir pateikus ieškovui pavedimo kopiją bus laikoma, jog UAB „Grand SPA Lietuva“ atsiskaitė su UAB „Murena“, o UAB „Murena“ - su UAB „Alseka Kaunas“. Ieškovo vardu veikiančio administratoriaus nuomone, UAB „Murena“ sutarties sudaryti neprivalėjo, ji turėjo įtakos UAB „Murena“ negalėjimui atsiskaityti su kitais kreditoriais, dėl to sutartis pažeidė kitų kreditorių teises, todėl ji turi būti pripažinta negaliojančia nuo sudarymo momento, nes egzistuoja visos actio Pauliana taikymo sąlygos.

8Ieškovas pažymėjo, kad sutarties sudarymo metu bendrovė jau buvo nemoki: 2008 m. gruodžio 31 d. skola kreditoriams buvo 18 979 112 Lt, o balanse apskaityta turto už 21 125 905 Lt. Sutartis sudaryta, kada UAB „Murena“ turėjo kitų kreditorių, kuriems įsipareigojimų įvykdymo terminai buvo suėję. Sutarties sudarymo metu UAB „Murena“ jau buvo skolinga savo darbuotojams, Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Valstybinei socialinio draudimo fondo valdybai.

9II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

10Kauno apygardos teismas 2011 m. gegužės 4 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad pagal pareikštą actio Pauliana ieškinį sandorį pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinos visos nurodytos sąlygos. Nenustačius bent vienos jų, nėra pagrindo tokį sandorį pripažinti negaliojančiu. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditoriaus teisių pažeidimu, be kita ko, laikomas atvejis, kai skolininkas, būdamas nemokus, ginčijamu sandoriu suteikia pirmenybę kitam kreditoriui. Teismo aiškinimu, actio Pauliana negali būti aiškinamas taip, kad sudarytų prielaidas ginčyti sandorius, kurie jų sudarymo metu nebuvo draudžiami ir atitiko įprastą verslo praktiką, nepaisant to, kad jų sudarymo metu skolininkas turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, o vėliau jam buvo iškelta bankroto byla. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad, sprendžiant, ar buvo pažeistos kreditoriaus teisės ginčijamu sandoriu suteikiant pirmenybę kitam kreditoriui, reikia įvertinti tai, kad kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams. Dėl šios aplinkybės teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio nuostatas. Be to, sandoris gali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu tik tuo atveju, jeigu skolininkas jo sudaryti neprivalėjo (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Teismas sprendė, kad šalys privalėjo sudaryti 2009 m. vasario 3 d. susitarimą, nes ieškovas UAB „Murena“ buvo skolingas atsakovui UAB „Alseka Kaunas“ pagal 2008 m. spalio 1 d. statybos subrangos sutartį, o atsakovas UAB „Grand SPA Lietuva“ – ieškovui pagal 2008 m. gegužės 29 d. statybos rangos sutartį. Teismo vertinimu, ginčo sutartimi buvo siekiama sumažinti ieškovo finansinius reikalavimus, kildinamus iš sutartinių įsipareigojimų. Teismas pažymėjo, kad taikant actio Pauliana institutą turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens, šiuo atveju - atsakovų, nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris (CK 6.66 straipsnio 1, 2 dalys). Pagal CK 6.66 straipsnį ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises, tačiau nagrinėjamu atveju nenustačius, kad ginčijama sutartimi buvo pažeisti kreditorių interesai, bei nustačius, kad skolininkas privalėjo sudaryti ginčijamus sandorius, teismas padarė išvadą, kad sudarydamos sutartį šalys buvo sąžiningos.

11Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 13 d. sprendimu, apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą pagal ieškovo BUAB ,,Murena“ apeliacinį skundą, Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 4 d. sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys patenkintas: 2009 m. vasario 3 d. susitarimas, sudarytas UAB „Murena“, UAB „Alseka Kaunas“ ir UAB „Grand SPA Lietuva“, pripažintas negaliojančiu ir priteista ieškovui BUAB ,,Murena“ iš atsakovo UAB ,,Alseka Kaunas“ 53 065,29 Lt bei šešių procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

12Teismas iš bylos rašytinių įrodymų duomenų sprendė, kad UAB ,,Murena“ ginčo sutarties sudarymo metu buvo įsiskolinusi kreditoriams ir nemoki. Tuo metu bendrovė jau nevykdė sutartinių įsipareigojimų, negalėdama atsiskaityti su kreditoriais. Pagal įmonės balansą 2012 m. gruodžio 31 d. bendrovės įsipareigojimai siekė apskaityto turto vertę. Ginčo sutarties sudarymo metu bendrovė turėjo įsiskolinimų darbuotojams ir valstybės biudžetui, su kuriais turėjo pirmiausia atsiskaityti, tačiau sutartimi pirmenybę suteikė atsiskaitymui su kitu kreditoriumi – atsakovu UAB ,,Alseka Kaunas“. Sutarties ieškovas neprivalėjo sudaryti, nes tokiam sudarymui neturėjo teisinės prievolės. Sudarytu sandoriu pažeistas ginčijamo sandorio sudarymo metu galiojęs, 2009 m. liepos 1 d. netekęs galios Laikinasis mokėjimų eilės tvarkos įstatymas, kuriuo nustatyta mokėjimų eilės tvarka, kai juridinis asmuo visiems atsiradusiems piniginiams įsipareigojimams įvykdyti vienu metu neturi pakankamai turto. Ginčijant atlygintinį sandorį actio Pauliana pagrindu būtina nustatyti ir trečiojo asmens nesąžiningumą. Asmuo nesąžiningas, jeigu, sudarydamas su skolininku sandorį, jis žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus (kreditorių) teises (CK 6.66 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar atsakovai buvo pakankamai informuoti apie UAB „Murena“ turtinę, finansinę padėtį, kreditorius, ar vykdė pareigą veikti aktyviai, pasidomėti tikra padėtimi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB ,,Neringos žuvis“ v. A. Pukelio IĮ ,,Altana“, bylos Nr. 3K-3-168/2007 nurodyta, kad nepagrįstas neveikimas vertinamas kaip nesąžiningas elgesys. Sąžiningu gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad dar iki ginčijamo sandorio sudarymo dalis UAB „Murena“ kreditorių siekė išieškoti skolas teismuose, dėl skolų kai kurie teismų sprendimai buvo priimti patenkinus ieškinius. Teismai nagrinėjamos bylose pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis areštuotas bendrovės turtas. Turto arešto duomenys vieši, todėl kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę ir galimybę pasidomėti, ar nesuvaržytos sandorio šalies daiktinės teisės, kad ateityje išvengtų dėl to galinčių atsirasti sunkumų. Ginčo sandoris sudarytas 2009 m. vasario 3 d., todėl atsakovai, kaip apdairūs ir rūpestingi verslininkai, negalėjo nepasidomėti UAB „Murena“ finansine padėtimi. Turėdami žinoti apie šios bendrovės finansinius sunkumus atsakovai su ja sudarė sandorį, kuriuo suteikė pirmenybę savo reikalavimams, ir taip veikė nesąžiningai kitų kreditorių atžvilgiu.

13III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

14Kasaciniu skundu atsakovas UAB ,,Alseka Kaunas“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 13 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 4 d. sprendimą. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie kasacijos pagrindai ir juos pagrindžiantys esminiai argumentai:

15Sprendžiant klausimą dėl CK 6.66 straipsnio pagrindu sandorio pripažinimo negaliojančiu svarbu įvertinti ne tik tai, ar sandoris atitinka visas įstatyme nustatytas sąlygas jo nuginčijimui, bet ir tai, ar nuginčijus sandorį bus atkurtas skolininko mokumas. Ieškovo perleista atsakovui UAB ,,Alseka Kaunas“ reikalavimo teisė į 53 065,29 Lt UAB ,,Grand SPA Lietuva“ skolą yra pernelyg maža, palyginti su visa kreditorių reikalavimų į BUAB ,,Murena“ suma (15 842 096,39 Lt), tam, kad nurodytos sumos grąžinimas ieškovui galėtų atkurti jo mokumą. Dėl to Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu pripažinus ginčijamą sutartį negaliojančia actio Pauliana pagrindinis tikslas – atkurti ieškovo mokumą - nėra ir negalėjo būti įgyvendintas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad teismai, taikydami actio Pauliana, turi siekti ne tik apsaugoti kreditoriaus teises, bet ir užtikrinti kreditoriaus, skolininko ir jo turtą įgijusio trečiojo asmens interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BAB ,,Litimpeks bankas“ v. UAB ,,Pajūrio paslaptys“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-710/2002; 2003 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. G. A. v. G. Ž., bylos Nr. 3K-3-424/2003). Neatkūrus ieškovo mokumo nebus patenkinti kreditorių interesai, o pripažinus negaliojančiu sandorį pažeidžiami atsakovo UAB ,,Alseka Kaunas“ interesai.

16Skundžiamu Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje BAB „Alytaus tekstilė“ v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-485/2010, kurioje konstatuota, kad actio Pauliana negali būti aiškinamas taip, kad sudarytų prielaidas ginčyti sandorius, kurie jų sudarymo metu nebuvo draudžiami ir atitiko įprastą verslo praktiką, nepaisant to, kad jų sudarymo metu skolininkas turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, o vėliau jam buvo iškelta bankroto byla. Toks įstatymo aiškinimas ir taikymas sukeltų teisinį neapibrėžtumą, nepasitikėjimą finansinių problemų turinčiu skolininku ir nepagrįstai ribotų jo galimybes vykdyti veiklą ir siekti atsiskaityti su visais kreditoriais išvengiant bankroto, o bankroto administratoriui sudarytų nepagrįstas prielaidas ginčyti visus be išimties iki bankroto bylos iškėlimo sudarytus sandorius, taip piktnaudžiaujant savo teisėmis. Sprendžiant, ar buvo pažeistos kreditoriaus teisės ginčijamu sandoriu suteikiant pirmenybę kitam kreditoriui, reikia turėti omenyje tai, kad kol skolininkui neiškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių įvykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams. Tokius sprendimus dažnai padiktuoja verslo logika, kartais tai gali būti vienintelė racionali išeitis išvengti bankroto.

17Ieškovo BUAB ,,Murena“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašoma palikti nepakeistą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 13 d. sprendimą. Atsiliepime pateikti šie esminiai nesutikimo su kasaciniu skundu argumentai:

18Ieškovas nesutinka su kasaciniame skunde išdėstytu teiginiu, kad actio Pauliana ieškinys gali būti tenkinamas tik tokiu atveju, jeigu nuginčijus sandorį bus galima visiškai atkurti skolininko mokumą. Toks actio Pauliana tikslų aiškinimas pernelyg susiaurintų actio Pauliana taikymo galimybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ne kartą pažymėta, kad actio Pauliana paskirtis yra užkirsti kelią galimam skolininko piktnaudžiavimui savo teisėmis, taip užtikrinant įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų pareigų kreditoriams vykdymą, ginant juos nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinamos galimybės, kad kreditoriaus reikalavimas bus visiškai patenkintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BAB ,,Litimpeks bankas“ v. UAB ,,Pajūrio paslaptys“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-710/2002; 2003 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. G. A. v. G. Ž., bylos Nr. 3K-3-424/2003). Taigi actio Pauliana taikymas iš esmės sietinas su kreditoriaus teisių pažeidimu ir sandorio šalių nesąžiningumu. Kompensuojamoji actio Pauliana paskirtis reiškia tai, kad dėl nesąžiningų skolininko veiksmų ir pažeidžiant kreditoriaus teises perleistas turtas turi būti grąžinamas skolininkui tam, kad būtų patenkinamas kreditoriaus turtinis interesas. Ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovas buvo nemokus, turėjo įsiskolinimų darbuotojams, valstybės biudžetui, dėl to Lietuvos apeliacinis teismas pagrįstai sprendė, kad sudarytu sandoriu buvo pažeistas sandorio sudarymo metu galiojęs Laikinasis mokėjimų eilės tvarkos įstatymas, pagal kurio nuostatas šalys neturėjo teisės sudaryti ginčijamo sandorio, nes juo pažeistas įstatyme nustatytas mokėjimų eiliškumas.

19Teisėjų kolegija

konstatuoja:

20IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

21Dėl kreditoriaus teisių pažeidimo, kaip būtinos sąlygos ginčyti skolininko sudarytą sandorį, kreditoriui pareiškiant Pauliano ieškinį (actio Pauliana)

22Kasaciniame skunde teigiama, kad byloje nuginčijus sandorį nebus atkurtas skolininko bankrutuojančios UAB ,,Murena“ mokumas, dėl to nėra vienos iš CK 6.66 straipsnyje išdėstytų būtinų sąlygų teismui tenkinti actio Pauliana.

23Teisėjų kolegija nurodo, kad CK 6.66 straipsniu kreditoriui suteikta teisė actio Pauliana pagrindu ginti savo teises ir interesus nuo nesąžiningų skolininko veiksmų. Įstatyme nustatytos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apibrėžtos actio Pauliana taikymo sąlygos, būtinos kreditoriui ginčijant skolininko sudarytus sandorius: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Multiimpex“ v. UAB „Eneka“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-587/2008; 2009 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Liūto vaistinė“ v. UAB „Optivita“, bylos Nr. 3K-3-105/2009; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BAB „Alytaus tekstilė“ v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-485/2010; kt.). CK 6.66 straipsnyje išdėstyta viena iš šio straipsnio taikymo būtinų sąlygų, pagal kurią actio Pauliana pagrindu ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus interesus ir teises. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad teismui sprendžiant actio Pauliana turi būti nustatoma, kaip konkrečiai pažeidžiamos kreditoriaus teisės ir interesai: ar dėl sudaryto ginčijamo sandorio susidaro faktinis skolininko nemokumas, nulemiantis skolininko nesugebėjimą vykdyti prievoles, ar kreditoriaus teisės ir interesai pažeidžiami kitais būdais, pasunkinant galimybę kreditoriui nukreipti reikalavimus į skolininką. Kreditorius pagrįstai gali reikšti actio Pauliana dėl skolininko sudaryto sandorio nuginčijimo ne tik tais atvejais, kai dėl tokio sandorio skolininkas tampa nemokus, bet ir kitais atvejais, kai ginčijamas sandoris kitaip pažeidžia kreditoriaus teises ir interesus. Kreditoriaus teises pažeidžia tie skolininko sudaryti sandoriai, kurie, nors ir nesukelia bendro skolininko nemokumo, bet sumažina turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, vertę, ir to sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditorių reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,Turto bankas“ v. BAB ,,Rimeda“, bylos Nr. 3K-3-201/2001; 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB ,,Cetarium“, UAB ,,Ortofina“, bylos Nr. 3K-3-17/2006; kt.). Actio Pauliana tikslas yra pripažinus skolininko sudarytą sandorį negaliojančiu taikyti restituciją, sugrąžinant skolininkui turtą, kurį jis nesąžiningai perleido tretiesiems asmenims, ir šio turto sąskaita patenkinti kreditoriaus reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB ,,Turto bankas“ v. BAB ,,Rimeda“, bylos Nr. 3K-3-201/2001; 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. UAB ,,Baltijos parkingas“, Norvegijos įmonė Parkerings-Compagniet, AS, bylos Nr. 3K-3-423/2007).

24Konstatuotina, kad kreditoriaus, pareiškusio actio Pauliana dėl skolininko sudaryto sandorio nuginčijimo, siekiamas tikslas yra gauti turimo kreditoriaus reikalavimo patenkinimą, šį reikalavimą nukreipiant į skolininko ginčijamu sandoriu perleistą turtą. Kai actio Pauliana pareiškia bankrutuojančios įmonės bankroto administratorius, tai jis, veikdamas visų kreditorių interesais, siekia į bankrutuojančios įmonės turto masę susigrąžinti perleistą kitiems asmenims turtą pagal ginčijamą sandorį tam, kad bankrutuojančios įmonės kreditoriai galėtų gauti savo turimų reikalavimų patenkinimą. Tais atvejais, kai actio Pauliana nuginčijus skolininko sudarytą sandorį (sandorius) yra atkuriamas skolininko mokumas, kreditoriai įgyja realias galimybes gauti turimų reikalavimų visišką patenkinimą. Kitais atvejais, kai actio Pauliana yra nuginčijamas skolininko sudarytas sandoris, tačiau skolininko mokumas lieka neatkurtas dėl per mažos, palyginti su skolininko įsiskolinimų dydžiu, nuginčytu sandoriu skolininko susigrąžinto turto vertės, kreditorių teisės ir interesai yra taip pat apginami, nes kreditoriai pagal savo turimų reikalavimų eiliškumą turi realią galimybę gauti dalinį reikalavimų patenkinimą proporcingai pagal visų kreditorių turimų reikalavimų dydžius.

25Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismo pagal bylos įrodymų duomenis nustatyta, kad UAB ,,Murena“, būdama nemoki ir sudarydama ginčijamą 2009 m. vasario 3 d. sandorį, perleido savo turimą reikalavimo teisę atsakovui UAB ,,Alseka Kaunas“, taip pasunkino ir sumažino ginčo sandorio metu buvusių UAB ,,Murena“ kreditorių galimybes gauti savo reikalavimų patenkinimą. Žinodamas tikrąją nemokumo padėtį ginčijamu sandoriu UAB ,,Murena“ įskaitė jos turėtą 53 065,29 Lt reikalavimo teisę į tokio paties dydžio UAB ,,Grand SPA Lietuva“ reikalavimo teisę. Taip atsiskaitydama su vienu iš daugelio kreditorių - UAB ,,Grand SPA Lietuva“ skolininkė UAB ,,Murena“ nepagrįstai suteikė būtent šiam kreditoriui pirmenybę gauti reikalavimo patenkinimą, nors tuo metu UAB ,,Murena“ turėjo pradelstų įsiskolinimų darbuotojams ir kitiems kreditoriams. Netrukus po ginčijamo sandorio sudarymo UAB ,,Murena“ nemokumas konstatuotas įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 30 d. nutartimi, kuria šiai bendrovei iškelta bankroto byla. Nepaisant to, kad byloje pagal nuginčytą sandorį į bankrutuojančios UAB ,,Murena“ turto masę bus sugrąžintas šiuo sandoriu perleistas turtas, kuris yra gana nedidelės vertės, palyginti su bendra patvirtintų kreditorių reikalavimų bankroto byloje į bankrutuojančią UAB ,,Murena“ suma, kreditoriai galės nukreipti savo reikalavimų dalinį patenkinimą į susigrąžintas šios skolininkės lėšas pagal nuginčytą sandorį ir taip galės būti apginti kreditorių teisėti interesai.

26Pasisakydama dėl kito kasacinio skundo argumento, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje BAB „Alytaus tekstilė“ v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-485/2010, išaiškinimams, teisėjų kolegija nurodo tai, kad pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose; žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad remtis teismų teisės aiškinimo taisyklėmis reikia itin apdairiai. Teisės aiškinimo taisyklėmis reikia remtis tik tokiais jas išdėsčiusiais ankstesniais teismų sprendimais, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į faktines aplinkybes bylose, kuriose buvo sukurtos teisės aiškinimo taisyklės, ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtos teisės aiškinimo taisyklės. Taip pat būtina atsižvelgti į kitas reikšmingas aplinkybes: teisės aiškinimo taisyklės sukūrimo laiką; taisyklė atspindi jau susiformavusią teismų praktiką ar yra pavienis atvejis; taisyklės argumentacijos įtikinamumą; įvykusius priėmus atitinkamą teismo sprendimą, kuriame išdėstyta taisyklė, reikšmingus socialinius, ekonominius ir kitus pokyčius, kt. Be to, būtina vadovautis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. M. v. sodininkų bendrija „Lakštingala“, E. K., bylos Nr. 3K-3-194/2008; 2011 m,. rugpjūčio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Baltic vairas“ v. RAB ,,Arves velo“, bylos 3K-3-345/2011). Kasaciniame skunde nurodytoje Lietuvos Aukščiausiajame Teisme išnagrinėtoje byloje Nr. 3K-3-485/2010 buvo sprendžiamas sandorio, kuriuo perleistos transformatorinės pastotės, nuginčijimo klausimas, o nagrinėjamoje byloje ginčijamo sandorio dalykas yra reikalavimo teisių perleidimas. Aptariamoje byloje konstatuota, kad transformatorinės pastotės yra specifiniai daiktai, tiesiogiai nenaudojami įmonės veikloje ir nebūtini išlaikyti nuosavybėje ieškovo tolimesnei veiklai vykdyti, dar daugiau – tokio turto pobūdis ir jo naudojimo paskirtis yra tokia, kad šis turtas iš esmės galėtų būti efektyviau panaudojamas būtent šį turtą įgijusio atsakovo veikloje. Skirtingai nei nagrinėjamoje byloje, nurodytoje byloje nekonstatuota, kad sandorio sudarymo metu skolininkas buvo objektyviai nepajėgus kitiems kreditoriams įvykdyti savo finansinių įsipareigojimų, kurių terminai buvo suėję. Nurodytoje byloje nustatyta, kad turto perleidimu sumažinant skolą atsakovui buvo užtikrintas tolimesnis elektros energijos tiekimas ir taip sudaryta galimybė toliau vykdyti ieškovo veiklą, taip ginčyto sandorio sudarymas pripažintas privalomu skolininkui pagal susidėjusias aplinkybes ir atitinkančiu protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis. Nagrinėjamoje byloje skolininko sudarytas sandoris sudarytas pažeidžiant kitų kreditorių, sandorio sudarymo metu turėjusių galiojančias reikalavimo teises, interesus, ir akivaizdu, kad sudaryti šio sandorio, kuriuo perleidus reikalavimo teisę sumažėjo skolininko turto vertė, skolininkas sudaryti neprivalėjo. Tokio sandorio negalima pateisinti ir skolininko, kaip įmonės, veiklos tolesniu išsaugojimu ar siekiu išvengti šios įmonės nemokumo padarinių. Kolegija konstatuoja, kad nustatytų faktinių aplinkybių byloje Nr. 3K-3-485/2010 ir nagrinėjamoje byloje skirtumai lemia ir skirtingą teisinį įvertinimą bei bylų baigtį. Dėl to nagrinėjamoje byloje priimtame apeliacinės instancijos teismo sprendime išdėstytas teisės taikymas ginčo santykiams nevertintinas kaip prieštaraujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo išaiškinimams byloje Nr. 3K-3-485/2010.

27Kasacinio skundo argumentais nenuginčytas byloje priimto Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo teisinis pagrįstumas. Lietuvos apeliacinis teismas sprendime tinkamai aiškino ir taikė sandorių nuginčijimo actio Pauliana pagrindu reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Dėl to aptariamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

28Dėl bylinėjimosi išlaidų

29Iš atsakovo UAB ,,Alseka Kaunas“ priteistina 62,13 Lt išlaidų, susijusių su bylos procesinių dokumentų įteikimu, Lietuvos valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis, 340 straipsnio 5 dalis).

30Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

31Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

32Priteisti iš UAB ,,Alseka Kaunas“ valstybei 62,13 Lt (šešiasdešimt du litus 13 ct) išlaidų, susijusių su bylos procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo.

33Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Kasacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas yra pagal bankrutuojančios... 6. Ieškovas BUAB „Murena“ prašė teismo: pripažinti 2009 m. vasario 3 d.... 7. 2009 m. birželio 30 d. Kauno apygardos teismo nutartimi UAB „Murena“... 8. Ieškovas pažymėjo, kad sutarties sudarymo metu bendrovė jau buvo nemoki:... 9. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė... 10. Kauno apygardos teismas 2011 m. gegužės 4 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 11. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012... 12. Teismas iš bylos rašytinių įrodymų duomenų sprendė, kad UAB ,,Murena“... 13. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 14. Kasaciniu skundu atsakovas UAB ,,Alseka Kaunas“ prašo panaikinti Lietuvos... 15. Sprendžiant klausimą dėl CK 6.66 straipsnio pagrindu sandorio pripažinimo... 16. Skundžiamu Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu nukrypta nuo Lietuvos... 17. Ieškovo BUAB ,,Murena“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašoma palikti... 18. Ieškovas nesutinka su kasaciniame skunde išdėstytu teiginiu, kad actio... 19. Teisėjų kolegija... 20. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 21. Dėl kreditoriaus teisių pažeidimo, kaip būtinos sąlygos ginčyti... 22. Kasaciniame skunde teigiama, kad byloje nuginčijus sandorį nebus atkurtas... 23. Teisėjų kolegija nurodo, kad CK 6.66 straipsniu kreditoriui suteikta teisė... 24. Konstatuotina, kad kreditoriaus, pareiškusio actio Pauliana dėl skolininko... 25. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismo pagal bylos įrodymų... 26. Pasisakydama dėl kito kasacinio skundo argumento, kad apeliacinės instancijos... 27. Kasacinio skundo argumentais nenuginčytas byloje priimto Lietuvos apeliacinio... 28. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 29. Iš atsakovo UAB ,,Alseka Kaunas“ priteistina 62,13 Lt išlaidų, susijusių... 30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 31. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012... 32. Priteisti iš UAB ,,Alseka Kaunas“ valstybei 62,13 Lt (šešiasdešimt du... 33. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...