Byla e2A-908-516/2016
Dėl žalos atlyginimo priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Gintaro Pečiulio,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-844-163/2016 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Medienos pjovėjų centras“ ieškinį atsakovui R. M. dėl žalos atlyginimo priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) „Medienos pjovėjų centras“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Vakarų Lietuvos bankrotų biuras“, kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovo R. M. priteisti 60 359,42 Eur žalą, atsiradusią atsakovui neišsaugojus įmonės turto ir finansinės atskaitomybės dokumentų, taip pat 5 procentų dydžio procesines palūkanas.
  2. Ieškovė nurodė, kad 2008 m. spalio 10 d. UAB „Medienos pjovėjų centras“ 100 proc. akcijų parduota atsakovui R. M., kuris 2014 m. gruodžio 22 d. paskirtas įmonės vadovu. 2015 m. sausio 16 d. iškėlus UAB „Medienos pjovėjų centras“ bankroto bylą, atsakovas privalėjo perduoti įmonės turtą ir visus įmonės dokumentus bankroto administratorei, tačiau to nepadarė, nurodydamas, kad dokumentai dingo. Ieškovės nuomone, tai, kad atsakovas neišsaugojo įmonės dokumentų rodo, jog jis netinkamai vykdė savo pareigas ir turi atlyginti ieškovei padarytą 60 359,42 Eur žalą, kurią sudaro pagal paskutinį balansą už 2013 metus turėto turto (per vienerius metus gautinos sumos – 208 409 Lt) vertė, nes nesant dokumentų negalima nustatyti turto apimties ir jo buvimo vietos. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad atsakovas faktiškai vykdė įmonės vadovo pareigas nuo 2008 m. spalio 10 d., o iškėlus bankroto bylą, jis nenurodė administratorei, kas yra įmonės debitoriniai skolininkai, todėl administratorė negalėjo išsiieškoti skolų, kurios sudarė 60 359,42 Eur. Bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimų suma yra 7 548,80 Eur, o administratorės atlyginimas ir administravimo išlaidos visam bankroto procesui sudaro 13 000 Eur.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. gegužės 6 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovo 7 548,80 Eur žalos atlyginimą bei 170 Eur žyminio mokesčio valstybei.
  2. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad R. M., kaip vienintelis įmonės akcininkas nuo 2008 m. spalio 10 d., kai buvo atleistas įmonės direktorius M. G., naujo direktoriaus iki 2014 m. gruodžio 22 d. nepaskyrė, padarė išvadą, jog nuo 2008 m. spalio 10 d. direktoriaus pareigas ėjo pats atsakovas.
  3. Teismas pažymėjo, kad bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima pareigą tinkamai vesti turto apskaitą, teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, taip pat išsaugoti įmonės turtą ir duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų nustatytą laikotarpį ir pan., o byloje nustatyta, jog atsakovas šios pareigos nevykdė – neužtikrino privalomos įmonės turto ir dokumentų apsaugos. Teismas akcentavo, kad įmonės turtas ir dokumentai neperduoti, be jų nustatyti įmonės debitorius ir iš jų išieškoti skolas bei atsiskaityti su kreditoriais administratorė neturi galimybės. Teismo vertinimu, pats turto bei jo apskaitos dokumentų neišsaugojimo faktas, atsakovui nepateikiant įrodymų, kad turtas (jo dalis) kam nors perleistas teisėtai ar jo realiai nebuvo, lemia išvadą, jog pareiga juos išsaugoti buvo pažeista, t. y. atsakovas atliko neteisėtus veiksmus.
  1. Teismas taip pat nurodė, kad nelikus įmonės turto ir nesant įrodymų, kurie paneigtų turto realų buvimą, pripažintina, jog įmonei padaryta žala, ir, kaip išvestinė, kreditoriams. Tačiau teismas pastebėjo, kad byloje nėra duomenų, jog įmonė nebeveikė nuo 2013 m. gruodžio 31 d., todėl, teismo vertinimu, balanse už 2013 metus nurodyto turto struktūra galėjo pasikeisti. Nesant neabejotinai balanso duomenų atitikčiai realiai turto vertei įmonės veiklos nutraukimo dieną, atlygintinos žalos dydis, teismo įsitikinimu, mažintinas iki ieškovės bankroto byloje pareikštų kreditorių reikalavimų sumos (7 548,80 Eur).
  2. Atsakydamas į atsakovo argumentą dėl pagrindo nutraukti bylą buvimo, teismas pažymėjo, kad R. M. kreditorių reikalavimus į ieškovę įgijo kaip fizinis asmuo, o žala padaryta BUAB „Medienos pjovėjų centras“, t. y. juridiniam asmeniui, todėl negalima teigti, jog šiuo atveju prievolė baigėsi sutapus skolininkui ir kreditoriui.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9

  1. Atsakovas R. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 6 d. sprendimą ir bylą nutraukti, sutapus ieškovui ir atsakovui, o netenkinus prašymo dėl bylos nutraukimo, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Teismas tenkino ieškovės ieškinį įmonės bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimų apimtyje, o šiuo metu atsakovas yra vienintelis kreditorius ieškovės bankroto byloje. Tokio pobūdžio bylose žalos dydis negali viršyti bendrovės įsipareigojimų kreditoriams, o tais atvejais kai skolininkas ir kreditorius sutampa, prievolė baigiasi. Kadangi atsakovas vienintelis kreditorius, bus kreiptasi bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl bankroto bylos nutraukimo.
    2. Teismas sprendime nepagrįstai nagrinėja atsakovo, kaip įmonės akcininko, civilinės atsakomybės sąlygas, kai tokių byloje neįrodinėjo net pati ieškovė, ieškinį grindusi vadovo atsakomybe. Atsakovas įmonės vadovo pareigas vykdė nuo 2014 m. gruodžio 22 d. iki 2015 m. vasario 4 d., kada įmonei buvo iškelta bankroto byla, o ieškovė savo reikalavimams pagrįsti pateikė vienintelį įrodymą – 2013 m. gruodžio 31 d. balansą, kuriame vienintelis užfiksuotas įmonės turtas – per vienerius metus gautinos sumos iš įvairių debitorių, dalis kurių, kaip buvo nurodęs atsakovas, yra bankrutavę, dalis – įmonės užsienyje. Balanse užfiksuotų sumų atsakovas negali perduoti administratorei, jas administratorė turi išieškoti teisminiu keliu iš skolininkų, o atsakovo civilinė atsakomybė negali kilti dėl to, kad įmonės skolininkai neatsiskaitė su įmone.
    3. Nepaisant ieškovės teisinio statuso, ji nėra atleista nuo pareigos įrodyti savo ieškinį, o tokios pareigos ji šioje byloje neįvykdė. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, kad įmonės balansas negali sudaryti ir nesudaro pagrindo tokio pobūdžio ieškiniui tenkinti. Turi būti nustatomas žalos faktas ir dydis, įmonės turto netinkamu saugojimu, išvaistymu ar kitokiu kaltu praradimu padaryta žala nustatoma tik pagal šiuos faktus: yra konkretaus turto ar nėra. Balanso finansiniai rodikliai turi būti vertinami kartu su kitais įrodymais ir iš jų visumos sperndžiama, ar duomenys patvirtina įmonei padarytos žalos faktą bei jos dydį. Be to, balanse yra finansinio pobūdžio duomenys, atspindintys apskaitoje naudojamą įmonės turto vertę, kuri ne visada atitinka turto rinkos vertę, naudojama žalos dydžiui nustatyti. Balanso duomenys neatspindi vėlesnio turto vertės pokyčio, susijusio su ekonomine situacija, nusidėvėjimu, sugedimu, pagerinimu ir pan.
  2. Ieškovė UAB „Medienos pjovėjų centras“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir iš dalies pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 6 d. sprendimą, priteisiant iš atsakovo 5 procentų dydžio nuo priteistos 7 548,80 Eur sumos metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Ieškinys buvo reiškiamas atsakovui, kaip įmonės vadovui. Kadangi atsakovas, kaip įmonės akcininkas nuo 2008 m. spalio 10 d., įmonės direktoriais nepaskyrė, teismas sprendė, jog R. M. buvo faktinis vadovas iki bankroto bylos iškėlimo.
    2. Akcinių bendrovių įstatymas ir Buhalterinės apskaitos įstatymas nedviprasmiškai įpareigojo įmonės vadovą imtis visų įmanomų priemonių, kad įmonei priklausantis turtas būtų ne tik įtrauktas į apskaitą, bet ir realiai išsaugotas bei, esant teismo įpareigojimui, perduotas administratoriui. Įmonės vadovui nevykdant šių įpareigojimų ar juos vykdant nerūpestingai, kai tokie veiksmai (neveikimas) lemia žalos įmonei padarymą, pripažintini neteisėtais ir sudaro pagrindą civilinei atsakomybei CK 6.263 straipsnio pagrindu atsirasti. Faktas, kad įmonės dokumentai ir turtas nebuvo išsaugoti ir perduoti administratorei neginčytinai įrodytas, kaip ir faktas, jog šis pažeidimas padarytas dėl atsakovo aplaidaus veikimo, taigi teismo pagrįstai konstatuoti atsakovo neteisėti veiksmai.
    3. Atsakovas neteikė įrodymų, kurie paneigtų realų, o ne įmonės balanse už 2013 metus esančio turto, buvimą. Duomenys apie debitorius, pagal kuriuos būtų galima juos nustatyti, taip pat nepateikti, nors pateikti debitorių ir kreditorių sąrašus taip pat vadovo pareiga. Be to, vadovas, veikdamas įmonės interesais, turėjo dėti pastangas, kad skolos būtų išieškotos dar iki bankroto bylos iškėlimo, o nesant tokių galimybių pats kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo.
    4. Ieškinyje buvo reiškiamas reikalavimas priteisti ne tik žalą bet ir 5 procentų procesines palūkanas. Tačiau teismas nepasisakė dėl šio reikalavimo, todėl būtina ištaisyti teismo sprendimą dalyje dėl palūkanų priteisimo.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pagal atsakovo R. M. apeliaciniame skunde nustatytas ribas.
Dėl civilinės bylos nutraukimo
  1. Atsakovo įsitikinimu, kadangi jis šiuo metu yra vienintelis ieškovės BUAB „Medienos pjovėjų centras“ kreditorius bankroto byloje, laikytina, jog skolininkas ir kreditorius sutapo ir prievolė pasibaigė, todėl ieškovės BUAB „Medienos pjovėjų centras“ inicijuota civilinė byla dėl žalos atlyginimo iš vadovo priteisimo nutrauktina.
  2. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.126 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai skolininkas ir kreditorius sutampa.
  3. Nors nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad atsakovas R. M. iš tikrųjų yra vienintelis ieškovės kreditorius (tai patvirtina bankroto byloje Nr. eB2-407-730/2016 teismo 2016 m. balandžio 25 d. priimta ir jau įsiteisėjusi nutartis dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo), pažymėtina, jog skolininko ir kreditoriaus sutapimas pagal CK 6.126 straipsnį pripažintinas tuo atveju kai skolininkas ir kreditorius yra vienas ir tas pats asmuo. Šiuo atveju, kaip visiškai pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė ir atitinkamai kreditorė šiuo metu nagrinėjamoje byloje yra juridinis asmuo, tačiau atsakovas (kaip skolininkas šioje byloje ir kaip kreditorius bankroto byloje) yra fizinis asmuo.
  4. Vien tik ta aplinkybė, kad tokio pobūdžio bylose (dėl žalos, padarytos valdymo organui pažeidus jam nustatytas pareigas, atlyginimo) priteisiamos žalos dydis negali viršyti bendrovės nepadengtų įsipareigojimų kreditoriams sumos ir ieškovei pirmosios instancijos teismo sprendimu priteista suma atitinka atsakovo reikalavimo į ieškovę bankroto byloje sumą, nesudaro pagrindo sutapatinti juridinį ir fizinį asmenį CK 6.126 straipsnio 1 dalies prasme ir tuo labiau nutraukti civilinę bylą. Juridinis asmuo laikomas atskiru subjektu tiek nuo jo savininkų (dalyvių), tiek ir nuo jo kreditorių bankroto byloje. Minėtą aplinkybę netiesiogiai patvirtina ir Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 11 straipsnio 5 dalies 14 punkte įtvirtinta nuostata (administratorius gina visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoja ir atlieka būtinus bankroto proceso darbus), atskirai įvardijanti įmonės kreditorių bei pačios įmonės teises bei interesus, o taip pat teismų praktika, kurioje kreditoriams padaryta žala yra laikoma išvestine iš įmonei padarytos žalos, o ne sutapatinama (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2012; 2013 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013, kt.).
  5. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovo reikalavimo nutraukti civilinės bylos nagrinėjimą.
Dėl kitų atsakovo apeliacinio skundo argumentų
  1. Apeliaciniame skunde atsakovas taip pat teigia, kad skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nagrinėjo atsakovo, kaip įmonės akcininko, civilinės atsakomybės sąlygas, kai tokių byloje neįrodinėjo pati ieškovė.
  2. Teisėjų kolegija, išanalizavusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, nesutinka su atsakovo nuomone, kad skundžiamame sprendime buvo nagrinėtos R. M., būtent kaip ieškovės akcininko, o ne vadovo, civilinės atsakomybės sąlygos.
  3. Kaip matyti ši skundžiamo sprendimo, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, kad R. M. vieninteliu įmonės akcininku tapo nuo 2008 m. spalio 10 d., tą pačią dieną buvo atleistas buvęs įmonės direktorius M. G., o R. M., kaip vienintelis įmonės akcininkas ir asmuo galintis priimti sprendimus įmonės vardu, naujo įmonės direktoriaus iki 2014 m. gruodžio 22 d. nepaskyrė, padarė išvadą, jog nuo 2008 m. spalio 10 d. iki pat bankroto bylos įmonei iškėlimo direktoriaus pareigas ėjo pats atsakovas. Taigi pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad atsakovas buvo faktiniu įmonės direktoriumi jau nuo 2008 m. spalio 10 d., vertino atsakovo, kaip vadovo, pareigų vykdymą (tai patvirtina ir teismo nurodytos teisės normos (CK 2.87 straipsnio 7 dalis, ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punktas), kurios skirtos įmonės valdymo organams, o ne įmonės dalyviams), o vien ta aplinkybė, kad teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje paminėjo, jog R. M. taip pat yra ir įmonės akcininkas, o taip pat rėmėsi teismų praktika, kurioje kartu aiškinami tiek vadovo, tiek juridinio asmens dalyvio atsakomybės institutai, akcentuojant šių institutų tikslus, nereiškia, kad atsakovui skundžiamu sprendimu buvo taikyta akcininko civilinė atsakomybė, kuria nesirėmė ieškovė.
  4. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad pirmosios instancijos teismo išvadą, jog atsakovas de facto buvo ieškovės vadovu nuo 2008 m. spalio 10 d., kai tapo įmonės vieninteliu akcininku ir buvo atleistas ankstesnis direktorius, patvirtina ir byloje esantis UAB „Medienos pjovėjų centras“ 2008 m. spalio 10 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas Nr. 15, kuriame nurodytu nutarimu būtent naujasis bendrovės akcininkas R. M. įgaliojamas atstovauti bendrovę jos vardu valstybinėse ir kitose įstaigose, kitaip tariant įpareigojamas atlikti tai, ką paprastai atlieka įmonės valdymo organai (be kita ko vadovas). Kadangi, kaip pagrįstai nurodyta skundžiamame sprendime, atsakovas, kaip vienintelis įmonės akcininkas, iki pat 2014 m. gruodžio 22 d. nebuvo paskyręs jokio kito asmens įmonės vadovu minėtoms ir kitoms įstatymuose nustatytoms funkcijoms atlikti, pagrįstai laikytina, kad šias pareigas visą laikotarpį nuo 2008 m. spalio 10 d. iki bankroto bylos iškėlimo ėjo pats R. M..
  5. Apeliantas taip pat nurodo, kad ieškovės ieškinys neįrodytas ir todėl atmestinas, nes ieškovė savo reikalavimams pagrįsti pateikė tik 2013 m. gruodžio 31 d. įmonės balansą, kuris, atsakovo įsitikinimu, negali būti laikomas pakankamu žalos faktui bei dydžiui nustatyti.
  6. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingas ir pagrįstas išvadas dėl atsakovui taikytinos civilinės atsakomybės.
  7. Ieškovė savo ieškinį grindė tuo, kad atsakovas, kaip faktinis įmonės vadovas nuo 2008 m. spalio 10 d., netinkamai vykdė imperatyviai įstatymų nustatytas ir fiduciarines pareigas įmonei – konkrečiai neišsaugojo įmonės turto bei dokumentų ir atitinkamai neįvykdė pareigos perduoti turtą bei dokumentus įmonės bankroto administratoriui – ir taip padarė įmonei žalą. Kaip nustatyta byloje, Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. sausio 16 d. nutartimi iškėlė ieškovei UAB „Medienos pjovėjų centras“ bankroto bylą, ta pačia nutartimi nustatydamas įmonės valdymo organams (administracijos vadovui) 10 dienų terminą nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. 2015 m. birželio 9 d. teismo nutartimi atsakovui R. M. buvo paskirta 1 000 Eur baudą už ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte nurodytos pareigos perduoti įmonės turtą ir visus dokumentus administratoriui neįvykdymą. Aplinkybės, kad administratoriui nebuvo perduoti ne tik įmonės turtas, bet ir dokumentai, faktiškai neginčija ir pats apeliantas šioje byloje. Tai netiesiogiai patvirtina ir byloje esantis Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 2015 m. spalio 27 d. raštas, kuriame nurodyta, kad ikiteisminiam tyrimui, inicijuotam dėl buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimo, R. M. pagal pareikalavimą pateikė tik darbo sutartis, darbo sutarčių registravimo žurnalą ir liudijimą, bet jokių buhalterinės apskaitos dokumentų nėra pateikęs.
  8. Bankroto administratoriui neturint jokių įmonės buhalterinės apskaitos ar kitų dokumentų, iš kurių administratorius galėtų visapusiškai įvertinti bendrovės finansinę padėtį ir nustatyti bendrovės turto konkretų pobūdį, tos rūšies turto dydį bei jo galimą buvimo vietą, administratorius dėl paties atsakovo veiksmų, kuriuos ir nurodo šioje byloje kaip neteisėtus – dokumentų neperdavimo – faktiškai neturi galimybės remtis jokiu kitu įrodymu, išskyrus bankroto byloje buvusį įmonės balansą už 2013 metus, todėl atsakovas, neišsaugojęs nei įmonės turto, nei dokumentų ir pačiam administratoriui, o taip pat ir šioje byloje, nenurodęs bei nepateikęs jokių įrodymų, kad įmonės balanse apskaitytas įmonės turtas ar jo dalis kam nors buvo teisėtai perleista, ar jo iš tikrųjų nebuvo arba duomenų, kur konkrečiai šis turtas galėtų būti ir kokiu pagrindu jį būtų galima išreikalauti, nepagrįstai teigia, jog administratorius neįrodė konkretaus įmonės turto buvimo fakto, jo netekimo, taigi ir žalos fakto bei dydžio.
  9. Pažymėtina, kad įmonės administracijos vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, santykis su juridiniu asmeniu yra specifinis – grindžiamas pasitikėjimu ir lojalumu. Įstatyme įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 straipsnio 1 dalis); būti jam lojalus ir laikytis konfidencialumo (CK 2.87 straipsnio 2 dalis); vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (CK 2.87 straipsnio 3 dalis) ir kt. CK 2.82 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad juridinio asmens organas atsako už juridinio asmens veiklos organizavimą. Bendrovės vadovas organizuoja kasdienę bendrovės veiklą vadovaudamasis įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, pareiginiais nuostatais, jis veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius, atsako už finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą, bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytoju (Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 7, 8, 10 dalys, 12 dalies 1, 2, 6 punktai). Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnį ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama; pateikiama laiku; išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, o pagal šio įstatymo 21 straipsnį už apskaitos organizavimą ir už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą atsakovo ūkio subjekto vadovas. Tuo atveju kai įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo jam nustatytas pareigas jis privalo atlyginti padarytą žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis).
  10. Kaip jau minėta, atsakovas neginčija pirmosios instancijos teismo konstatuoto fakto, kad jis neišsaugojo įmonės dokumentų, taigi ir neperdavė jų administratoriui, taip pažeisdamas pirmiau nurodytas įmonės vadovo pareigas. Akivaizdu, kad įmonės administratoriui neatgavus iš atsakovo ne tik įmonės turto, bet ir jokių įmonės dokumentų, be kita ko, 2013 m. balanse nurodytų per vienerius metus gautinas sumas patvirtinančių duomenų, bankroto administratorius negali ne tik atsiskaityti su įmonės kreditoriais, bet ir reikšti ieškinius įmonės skolininkams dėl skolų priteisimo, nes neįmanoma nustatyti įmonės debitorių ir jų skolų buvimo pagrindų, todėl apelianto argumentas, kad ieškovės administratorius, atsižvelgdamas į tai, jog 2013 metų balanse nurodytą turtą iš esmės sudaro įmonės debitorių skolos, turėjo ne teikti ieškinį atsakovui, o bandyti išieškoti skolas iš įmonės skolininkų, visiškai nepagrįstas, todėl atmestinas. Kaip jau minėta, ne tik įmonės turto, bet ir dokumentų neišsaugojimas ir neperdavimas, atsakovui nenurodžius jokių turto neišsaugojimą pakankamai pateisinančių aplinkybių bei nepateikus jokių konkretesnių duomenų, kad įmonės turtas iki bankroto bylos iškėlimo momento buvo teisėtai perleistas ar jo realiai nebuvo, leidžia konstatuoti atsakovo kaltus neteisėtus veiksmus. Taip pat akivaizdu, kad tarp apelianto neteisėtų veiksmų (turto ir dokumentų neišsaugojimo ir neperdavimo) bei ieškovės negalėjimo patenkinti jos kreditorių reikalavimus yra priežastinis ryšis, o nesant išsaugotų kitų įmonės dokumentų, įmonei padaryta žala pagrįstai nustatyta pagal įmonės 2013 metų balansą ir bankroto byloje kreditorių pateiktų ir nepatenkintų reikalavimų sumą.
  11. Remdamasi nurodytomis teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis, teisėjų kolegija priėjo išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti iš esmės pagrįstą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą.
  12. Tačiau pažymėtina, kad kaip teisingai savo atsiliepime į apeliacinį skundą akcentavo ieškovė, pirmosios instancijos teismas, išsprendęs atsakovo civilinės atsakomybės klausimą ir priteisęs ieškovei žalos iš atsakovo atlyginimą, visiškai sprendime nepasisakė ir neišsprendė kito ieškovės ieškinyje pareikšto reikalavimo – reikalavimo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
  13. Kaip nurodyta pirmiau (žr. 11 punktą), bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apibrėžia apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai; ex officio teismas tikrina tik absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų egzistavimą. Kadangi ieškovė apeliacinio skundo nėra pateikusi, apeliacinės instancijos teismas neturi teisės spręsti ieškovės atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą išdėstyto prašymo dėl procesinių palūkanų priteisimo.
  14. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytą teisinį reguliavimą, inter alia CPK 327 straipsnio 2 dalį, pagal kurią, jeigu pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas gali neišspręstų reikalavimų dalyje grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui, o kitoje dalyje spręsti bylą šiame skirsnyje nustatyta tvarka, bylos dalį dėl procesinių palūkanų ieškovei priteisimo grąžina nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

13Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 dalimi,

Nutarė

14Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

15Civilinės bylos dalį dėl procesinių palūkanų priteisimo grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai