Byla I-212-289/2013

1Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjas Virginijus Stankevičius,

2sekretoriaujant Jolantai Miežienei,

3dalyvaujant pareiškėjui P. Š.,

4dalyvaujant pareiškėjo P. Š. atstovui R. J.,

5dalyvaujant atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento, atstovui E. S.,

6nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovui,

7viešame teismo posėdyje išnagrinėjo bylą pagal pareiškėjo P. Š. skundą bei patikslintus skundus, kuriais prašoma priteisti 120 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento.

8Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

9Pareiškėjas P. Š. kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su skundu ir patikslintais skundais, kuriais prašoma priteisti P. Š. 120 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento. Skunde ir patikslintame skunde pareiškėjas P. Š. nurodė, jog 2010 m. rugpjūčio 25 d. vienas Šiaulių r. Sukmedžio m/b medžioklės plotuose medžiojo bokštelyje. Į medžioklę atvyko savo automobiliu, kurį paliko prie krūmų. Prietemoje apie 23 val. pastebėjo apie jo automobilį judant šešėlius ir pamanė, jog tai vagys kėsinasi į jo automobilį, todėl išlipo iš bokštelio ir su užtaisytu šautuvu ėjo prie savo automobilio. Likus iki automobilio 3–4 metrams, iš krūmų iššoko du vyrai, kurie prisistatė kaip gamtos apsauga, pradėjo reikalauti parodyti šautuvą. Jis parodė šautuvą ir išėmė šovinius iš šautuvo. Kodėl tie vyrai vaikščiojo apie jo automobilį, jam neatsakė, bet surašė jam protokolą. Ginklą laikė užtaisytą tik dėl savo saugumo, norėdamas apsaugoti save ir savo turtą – automobilį. Vyrai, vaikščioję apie jo automobilį, yra Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono departamento darbuotojai V. V., V. Č., V. L., P. T.. Nurodė, jog Šiaulių regiono departamento darbuotojai aplinkos apsaugos inspektoriai sekė jo namus ir laukė, kol jis eis medžioti, jam išėjus medžioti aplinkos apsaugos inspektoriai sekė jį naudodami naktinio matymo prietaisą nuo jo namų iki medžioklės vietos ir visą medžioklės laiką. Jo sekimas ir naktinio matymo prietaiso panaudojimas nebuvo sankcionuotas, užfiksuotas ir niekaip nereglamentuotas įstatymais. Prieš pradedant sekti, sekimo metu jis jokio pažeidimo nedarė ir sekimo bei naktinio matymo prietaiso panaudojimas negali būti pateisinamas tuo, jog jis dažnai teisėtai medžioja. Taip pat nurodė, jog reidą savavališkai nedarbo dieną organizavo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono departamento darbuotojas V. V., pats save pasiskyręs reido vadovu. V. V. reidą savavališkai organizuodamas nedarbo dieną ir pats save pasiskirdamas reido vadovu pažeidė Gyvosios gamtos apsaugos kontrolę vykdančių institucijų ir pareigūnų inspekcinės veiklos organizavimo instrukcijos 15 p., patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. D1-484, ir Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2005 m. spalio 20 d. įsakymo dėl valstybinę gyvosios gamtos apsaugos kontrolę vykdančių pareigūnų inspekcinės veiklos organizavimo ir vykdymo tvarkos ŠRAAD-e Nr. V-167 2 p. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono departamento darbuotojai jo sekimu bei naktinio matymo prietaiso panaudojimu 2010 m. rugpjūčio 25 d. pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 str. 1, 3, 4 str., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 str. 1 d., o jo sekimas nebuvo sankcionuotas, užfiksuotas bei niekaip nereglamentuotas įstatymais, tuo buvo pažeistas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 13 str. Pabrėžė, jog LR CK 6.250 str. 1 d. yra nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-08-19 nutarimo II dalies 5 punkte pažymėta, kad „... asmuo pagal Konstituciją turi teisę reikalauti neteisėtais pareigūnų veiksmais padarytos žalos atlyginimo ir tada, kai atitinkamas žalos atlyginimo atvejis jokiame įstatyme nėra nurodytas, o teismai, pagal savo kompetenciją sprendžiantys tokias bylas, turi konstitucinius įgaliojimus atitinkamą žalos atlyginimą priteisti, tiesiogiai taikydami Konstituciją (joje įtvirtintus teisingumo, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, proporcingumo, tinkamo teisinio proceso, asmenų lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių apsaugos principus, kitas Konstitucijos nuostatas), bendruosius teisės principus vadovaudamiesi inter alia protingumo principu ir kt“. Savo patikslintame skunde pabrėžė, kad dėl to, jog 2010 m. rugpjūčio 25 d. reidą savavališkai nedarbo dieną organizavo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono departamento darbuotojas V. V., pats save pasiskyręs reido vadovu, ir 2010 m. rugpjūčio 25 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono departamento darbuotojai sekė jį, panaudojo naktinio matymo prietaisą, sekimas nebuvo sankcionuotas, užfiksuotas bei niekaip nereglamentuotas įstatymais, jis patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą, pablogėjo jo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės, todėl jam buvo padaryta 120000 Lt (vieno šimto dvidešimties tūkstančių litų) neturtinė žala (b.l. 2, 5, 88).

10Pareiškėjas P. Š. teismo posėdžio metu nurodė, jog skundą palaiko. Konfliktas vyksta nuo 2006 m. Jis pradėjo kelti į viešumą visas negeroves, vykstančias Aplinkos apsaugos departamente. Tai tęsinys bylos, vykusios lapkričio 9 d. pas teisėją L. Kartanaitę. Tai kerštas už iškeltas negeroves – laukimus, sekimus. Jis nebesijaučia namuose saugus. Sveikata tik blogėja nuo tokių dalykų. Sveikata labai stipriai pablogėjo, tai galės pagrįsti dokumentais. Jam ir gydytojai Vilniuje pasakė, kad vartos iki gyvenimo pabaigos vaistus, nes kraujospūdis nebekrenta iš 200. Jam reikės labai rimtai užsiimti, kad nustatytų diagnozę (b.l. 133, 134).

11Pareiškėjo P. Š. atstovas R. J. nurodė, kad atsakovo atstovas savo veiksmų teisėtumą bando paaiškinti tuo, jog pareiškėjas buvo padaręs ATPK pažeidimą, kurį pareiškėjas yra apskundęs EŽTT. Nereiškia, kad neetatinių pareigūnų veiksmuose viskas buvo teisėta. Prašė aiškintis, ar teisingai elgėsi etatinis ir neetatiniai aplinkos apsaugos departamento darbuotojai. Mano, kad jie elgėsi nuo pat pradžių neteisingai, ne taip, kaip numatyta aplinkos ministro 2005-10-25 įsakyme. V. V. ne savo darbo metu pats pasiskyrė reido vadovu, suorganizavo reidą. Teisė pildyti reidų žurnalo nepaneigė tos aplinkybės, kad jis pats pasiskyrė reido vadovu. Ši teisė suteikta jo vadovui Laciui. Jei Lacis būtų paskyręs jį reido vadovu, viskas būtų teisėta, jis būtų atšaukęs iš išeiginių. Į reidą vyko neteisėtai, naudojo priemones. Pareiškėjas pažeidimo nedarė, jo nereikėjo užkardyti. O tas pažeidimas – jis neišėmė šovinio ir nuėjo prie savo mašinos. Tai vyko miške, tamsiu paros metu, o ne mieste. Nori, kad būtų įvertinti pareigūnų veiksmai ir nuo to priklausys atsakovo atstovų elgesys. Taip pat pabrėžė, jog CK 6.250 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala – asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas. Dėl tokių veiksmų, kuriuos 2010-08-25 organizavo Šiaulių RAAD darbuotojas V. V., pats save pasiskyręs reido vadovu, ir sekė pareiškėją, pasitelkę naktinio matymo prietaisą sekimas nebuvo reglamentuotas. Pareiškėjas savo patirtą žalą įvertino 120 000 Lt. Tokie veiksmai sukelia pergyvenimus, žalą ir mano, kad teismas tai įvertins pinigine išraiška. Teismas turėtų suformuoti, kaip turėtų elgtis Šiaulių RAAD darbuotojai, kad jie nedarytų tokių pažeidimų ateityje. Jie ne darbo metu negali naudoti naktinio matymo prietaisų. Jei teismas pasakytų, kad galima taip elgtis nedarbo metu, paprastas pilietis tokius veiksmus galėtų užkardyti. Tačiau yra vykstama į gyvenamą vietą, nedarbo metu vyksta į reidą. Prašo atriboti pareiškėjo ir pareigūnų elgesį ir jį įvertinti. Neprašo įvertinti pareiškėjo elgesio, o prašo įvertinti atsakovo elgesį. Jei tas elgesys neteisėtas, prašo įvertinti, ar tai neturtinė žala ir tai apibrėžti pinigais (b.l. 133, 134).

12Atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento, atstovas E. S. dėl pareiškėjo argumentų, kad jo atžvilgiu buvo panaudotos neteisėtos priemonės, t. y. naktinio matymo prietaisai, žiūronai, kad jų pagalba vyko sekimas, nurodė, jog, administracinėse bylose buvo pasisakyta šiuo klausimu ir teismas konstatavo, kad sekimo nebuvo. Vadovaujantis LR AM 2005-10-07 įsakymu Nr. B1-484, patvirtintu Gyvosios gamtos kontrolę vykdančių institucijų pareigūnų veiklos organizavimo instrukcijos 6.7 p., pareigūnas, vykdydamas savo veiklą, gali naudoti stebėjimo priemones – naktinio matymo prietaisus ir žiūronus. Čia nieko neteisėto nėra. Jei registravimo žurnale buvo užregistruotas tikslas tikrinti Meškuičių medžioklės plotus, tą pareigūnai atliko. Pažeidimo fiksavimo metu pareigūnas atliko savo darbinę funkciją, yra specialus žurnalas, kuriame įrašas 114 ir įrašyta, kad 2010-08-25 buvo atliekamas reidas, jame dalyvaujantys asmenys, reido pradžia, pabaiga ir rezultatai. Pabrėžė, kad ABTĮ 58 str. 2 d. nurodo, kad faktui įsiteisėjus vienoje administracinėje, civilinėje byloje, iš naujo jie neįrodinėjami. Visi pareiškėjo argumentai dėl 120 000 Lt neturtinės žalos buvo išsakyti ir išnagrinėti administracine tvarka dėl pareiškėjo padaryto administracinio pažeidimo. Jie nebeturėtų būti nagrinėjami, nes faktas nustatytas dėl prietaisų naudojimo. Vien dėl to pareikštas ieškinys Lietuvos Respublikai nepagrįstas. Buvo informacija ir todėl buvo greitai organizuotas reidas. Patikrinimas buvo netikėtas. Vedėjas Lacis tuo metu ėjo viršininko pareigas ir jis informuodavo žodžiu. Nebuvo konkreti informacija (dėl Šontos), reidas buvo, siekiant patikrinti medžioklės plotus. Buvo gauta informacija, kad tuose plotuose medžiojama (b.l. 133, 134).

13Trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos rašytiniame atsiliepime į skundą nurodyta, kad pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš Šiaulių RAAD pareigūnų veiksmų. Skunde nurodoma, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai už pažeidimą, kurio pareiškėjas skunde neįvardija, surašė administracinių teisės pažeidimų protokolą. Pažymėtina, kad tokia aplinkos apsaugos valstybinių kontrolės pareigūnų teisė, be kitų šių pareigūnų teisių, kurias jie turi vykdydami savo pareigas, yra įtvirtinta LR aplinkos apsaugos valstybės kontrolės įstatymo 12 straipsnyje. Nurodė, kad LR civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnis įtvirtina neturtinės žalos definiciją, kuria neturtinė žala apibūdinama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Taigi neturtine žala laikomas pakenkimas teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialioms, t. y. ekonominės vertės neturinčioms vertybėms. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – šiuo atveju teisingumo principas yra pažeidžiamas. Atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos nustatytos CK 6.271 straipsnyje. Pagal nurodytą teisės normą žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų (jų tarnautojų, pareigūnų) neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tačiau viešajai atsakomybei nustatyti yra būtinos kitos trys civilinės atsakomybės sąlygos: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atlikti neteisėti veiksmai (įstatymuose nustatytos pareigos neįvykdymas (neteisėtas neveikimas) arba įstatymuose draudžiamų veiksmų atlikimas (neteisėtas veikimas), 2) asmens patirta žala ir 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejantis priežastinis ryšys. Taigi teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą asmeniui atsiranda tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija, pareigūnas atliko neteisėtus veiksmus, t. y. neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, ir žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijos, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Neteisėti veiksmai kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas yra įstatymuose nustatytos pareigos neįvykdymas arba įstatyme draudžiamų veiksmų atlikimas. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Pažymėjo, jog pareiškėjas nurodo, kad dėl to, kad pareigūnai jį neva neteisėtai sekė ir naudojo naktinio matymo prietaisą, jis patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą, pablogėjo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės. Nurodė, kad tokių savo argumentų pareiškėjas nepagrindžia jokiais įrodymais, pareiškėjas taip pat nepateikia jokių įrodymų, kad atlikdami skunde nurodytus veiksmus, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai veikė neteisėtai. Pareiškėjas taip pat niekaip nepagrindžia ir prašomos priteisti žalos dydžio. Pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo, ne kartą išaiškinęs (pvz. 2008-04-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A -320/2011), kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi tam tikra specifika, tačiau siekiant interesų pusiausvyros neturtinės žalos vertinimui svarbūs įrodomieji faktai. Nagrinėjamu atveju į bylą nėra pateikta rašytinių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, jog pareiškėjas kreipėsi į gydymo įstaigą dėl emocinės depresijos, sielvarto ar kitų pakankamai intensyvių išgyvenimų, patirtų dėl skunde nurodomų neva neteisėtų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų veiksmų, ir jog nurodomą neturtinę žalą – dvasinius išgyvenimus, sielvartą patyrė būtent dėl atsakovo veiksmų. Taip pat pažymėjo, kad vien tik pareiškėjo paaiškinimai apie patirtą neturtinę žalą, nurodymas, jog patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą yra nepakankami konstatuoti žalos padarymo faktą ir priimti sprendimą dėl tokios žalos atlyginimo. Nurodė, kad, Aplinkos ministerijos nuomone, skundas yra nepagrįstas, į bylą nepateikti jokie įrodymai, patvirtinantys pareiškėjo nurodomus faktus, todėl, vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu, teismo prašo skundo netenkinti (b.l. 41-42).

14Pareiškėjo P. Š. skundas ir patikslinti skundai atmestini kaip nepagrįsti.

15Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl pareiškėjo P. Š. reikalaujamos priteisti neturtinės žalos atlyginimo, kurią teigia patyręs dėl neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, konkrečiu atveju dėl Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnų neteisėtų veiksmų.

16Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildina iš neteisėtų Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnų veiksmų, t. y. dėl Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūno V. V., neetatinių gamtos apsaugos darbuotojų V. Č., V. L., P. T. veiksmų 2010 m. rugpjūčio 25 d. surašant P. Š. administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 85 str. 1 d. už medžioklės taisyklių pažeidimus. Pareiškėjas nurodo, jog 2010 m. rugpjūčio 25 d. apie 23 val. Šiaulių rajone Sukmedžio m/b medžioklės plotuose gamtos apsaugos departamento pareigūnai medžioklės metu neteisėtai jį sekė, sekimo metu neteisėtai naudojo naktinio matymo prietaisą, sekimas nebuvo sankcionuotas. Dėl tokių pareigūnų veiksmų jis patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą, pablogėjo jo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės, todėl jam buvo padaryta 120 000 litų neturtinė žala (b.l. 2, 5, 88).

17Kaip ne kartą yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui (CK 6.246 str.), teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.) ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos (CK 6.247 str.). Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju – Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei, pagal Lietuvos Respublikos CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

18Šiuo atveju pareiškėjas prašo atlyginti jam patirtą neturtinę žalą, tačiau pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracines bylas Nr. A756-122/2010, Nr. A438-121/2009, Nr. A502-734/2009). Taigi nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi (atsižvelgiama) minėti tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.

19Kaip jau buvo minėta, pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą, viena iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti yra pareigūnų neteisėti veiksmai, todėl sprendžiant ginčą dėl žalos atlyginimo teismas turi nustatyti, ar atitinkami veiksmai (neveikimas), dėl kurių atsiradusią žalą prašoma atlyginti, yra neteisėti (teisėti). Taigi pirmiausia siekiant nustatyti, ar pareiškėjas turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, turi būti nustatyti pareigūnų neteisėti veiksmai kaip būtina deliktinės atsakomybės sąlyga pagal CK 6.271 straipsnį. Pažymėtina, jog teismo sprendimo paskirtis – išspręsti konkretų šalių ginčą. Teismas turi nustatyti, ar konkrečioje nagrinėjamoje administracinėje byloje nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo savo kompetencijos. Šiuo atveju siekiant byloje nustatyti, ar yra pagrindai priteisti neturtinės žalos atlyginimą, turi būti įvertintos visos reikšmingos bylos aplinkybės, surinkti įrodymai, tarp jų ir patvirtinantys ar paneigiantys tariamus neteisėtus veiksmus, ir, remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalimi, įrodymai turėtų būti vertinami teismo pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, teisingumo ir protingumo kriterijais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinę bylą Nr. A858-1591/2012).

20Kiek tai susiję su nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad byloje ginčo nėra, jog P. Š. įvykdė medžioklės taisyklių pažeidimus, t. y., kad jis 2010 m. rugpjūčio 25 d. apie 23 val. Šiaulių r. Sukmedžio medžiotojų būrelio medžioklės plotuose medžiojo tykojant, medžiotojas P. Š. medžiojo individualiai, pasibaigus medžioklei, išlipdamas iš bokštelio neišsiėmė šovinių iš medžioklinio šautuvo lizdo ir užtaisytu šautuvu (šovinys buvo lizde) grįžo prie mašinos. 2010 m. rugsėjo 6 d. Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento administracinio teisės pažeidimo nutarimu P. Š. buvo paskirta administracinė nuobauda – 150 Lt dydžio bauda (b.l. 15-16). Administracinė nuobauda pagal surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą AM Nr. 045576 yra įsiteisėjusi, Šiaulių apygardos administracinis teismas pareiškėjo skundo netenkino ir 2010 m. rugsėjo 6 d. administracinio teisės pažeidimo nutarimą paliko nepakeistą, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo 2012 m. vasario 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A858-1591/2012 paliko nepakeistą Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nutartį (b. l. 17-23, 24-27). Vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje yra baigtas (b.l. 28). Taigi nurodyto administracinio teisės pažeidimo faktas bei aplinkybės yra neįrodinėtinos (ABTĮ 58 str.). Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjui P. Š. pareigūnų veiksmais nebuvo padaryta turtinė žala ir jis nepateikė jokio reikalavimo atsakovei dėl žalos ar nuostolių atlyginimo pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjas reiškia tik reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pagal CK 6.250 straipsnį.

21Pareiškėjas P. Š. bei jo atstovas nurodė, kad neteisėti pareigūnų veiksmai pasireiškė tuo, kad gamtos apsaugos departamento pareigūnai medžioklės metu neteisėtai jį sekė, sekimo metu neteisėtai naudojo naktinio matymo prietaisą, sekimas nebuvo sankcionuotas. Dėl tokių pareigūnų veiksmų jis patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą, pablogėjo jo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės, todėl jam buvo padaryta 120 000 litų neturtinė žala (b.l. 2, 5, 88). Sveikata labai stipriai pablogėjo, pastoviai laikosi aukštas kraujospūdis, tai galės ateityje pagrįsti dokumentais (b.l. 133, 134).

22Pažymėtina, jog neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio, asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007).

23Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 11 str. 1 d. numato, jog vyriausiojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus, vyresniojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus, valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus galios suteikiamos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą atliekančios institucijos ir aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančių institucijų valstybės tarnautojams priimant juos į šias pareigas arba aplinkos ministro įsakymu. Minėto įstatymo 12 str. 4 ir 5 d. numato, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, nepaisant jų tarnybos vietos, turi teisę vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, jos teritoriniuose vandenyse ir ekonominėje zonoje Baltijos jūroje. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams aplinkos ministras išduoda jų galias patvirtinančius pažymėjimus.

24Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų galių sustabdymo ir atėmimo atvejus bei tvarką nustato aplinkos ministras. LR aplinkos ministro 2004 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. D1-544 „Dėl aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų galių sustabdymo ar atėmimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Valstybės žinios, 2007, Nr. 75-2995) patvirtinto Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų galių sustabdymo ar atėmimo tvarkos apraše (akto redakcija, galiojusi nuo 2010 05 23) numatyta, jog aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų galios sustabdomos, kai: 7.1. pradedama tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra dėl aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno veiksmų (neveikimo), turinčių šiurkštaus tarnybinio nusižengimo požymių; 7.2. aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūną, kuris įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo teisėjas, gavęs prokuroro prašymą, nutartimi laikinai nušalina nuo pareigų, o kai byla perduota teismui, – teismas, kurio žinioje yra byla (7 punktas). Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų galios atimamos, kai jų atžvilgiu įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo jam paskirta bausmė už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, nusikalstamą veiką valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką arba bausmė, dėl kurios jis negali eiti savo pareigų (8 punktas). Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų galios sustabdomos arba atimamos Tvarkos aprašo 3–6 punktuose paminėtiems pareigūnams išleidus įsakymą. Įsakyme nurodomas galių sustabdymo arba atėmimo pagrindas, motyvai, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno tarnybos vieta (darbovietė), pareigos, vardas, pavardė (9 punktas).

25Byloje nėra įrodymų, jog 2010 m. rugpjūčio 25 d. valstybinio inspektoriaus V. V. įgaliojimai buvo sustabdyti ar atimti Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų galių sustabdymo ar atėmimo tvarkos apraše nustatytais pagrindais ir tvarka. Teismas sutinka su atsakovo argumentais, jog pareigūnas valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus galių nepraranda atostogų ar poilsio metu ir konstatuoja, jog įvykio dieną valstybinis inspektorius V. V. turėjo įgaliojimus ir, kaip matyti iš Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento valstybinę Gyvosios gamtos apsaugos kontrolę vykdančių pareigūnų inspekcinės veiklos organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo, patvirtinto Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. V-47, 3 punkto, (b.l. 124), privalėjo vykdyti regiono teritorijos gyvūnijos bei kitų gamtos išteklių naudojimo, atkūrimo ir apsaugos valstybinę kontrolę.

26Valstybinę gyvosios gamtos apsaugos kontrolę vykdančių institucijų ir pareigūnų inspekcinės veiklos organizavimo ir vykdymo tvarką nustato Gyvosios gamtos apsaugos kontrolę vykdančių aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų inspekcinės veiklos organizavimo instrukcija, kuri patvirtinta LR AM 2005 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. D1-484 (toliau – Instrukcija). Instrukcijos 4 punkte numatyta, jog reidas – netikėtas patikrinimas tam tikroje vietovėje tam tikru laiku siekiant užtikrinti gyvosios gamtos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų laikymąsi. Instrukcijos 22 punktas numato, jog organizuojami reidai registruojami Gyvosios gamtos apsaugos reidų registravimo žurnale. Byloje yra pateiktas Gyvosios gamtos apsaugos reidų registravimo žurnalas (b.l. 9-12), iš kurio matyti, jog 2010 m. rugpjūčio 25 d. medžioklės plotuose įvyko patikrinimas – reidas. Instrukcijos 18 punktas nurodo, jog reide turi dalyvauti ne mažiau kaip du pareigūnai (arba vienas pareigūnas kartu su neetatiniu aplinkos apsaugos inspektoriumi, arba su policijos darbuotoju, arba su kitais asmenimis (stebėtojo teisėmis), kurie instruktuojami nustatyta tvarka. Nagrinėjamoje situacijoje reide dalyvavo Šiaulių RAAD valstybinis inspektorius V. V. ir neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai V. L., V. Č., P. T.. Lietuvos vyriausiais administracinis teismas savo 2012 m. vasario 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N-575-843-2012 konstatavo, jog pareigūnų veiksmai reido metu atitiko aplinkos ministro 2005 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. D1-484 patvirtintos Gyvosios gamtos apsaugos kontrolę vykdančių aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų inspekcinės veiklos organizavimo instrukcijos nuostatas (b.l. 26).

27Nagrinėjamu atveju reidas buvo atliekamas pareigūno V. V. darbo dieną (b.l. 29) tik po darbo valandų (po 19 val.) ir jis buvo tinkamai įformintas. Tai patvirtina Gyvosios gamtos apsaugos reidų registravimo žurnale esantys pareigūno V. V. atlikti įrašai (b.l. 9-12). Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2010 m. vasario 11 d. įsakymo Nr. V-47 „Dėl gyvosios gamtos apsaugos kontrolę vykdančių pareigūnų inspekcinės veiklos organizavimo ir vykdymo tvarkos“ 4 punktu atsakingu už Gyvosios gamtos apsaugos reidų registravimo žurnalo pildymo kontrolę, be kitų asmenų, buvo paskirtas ir Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyr. specialistas V. V. (b.l. 123). Instrukcijos 6 punktas nustato gyvosios gamtos apsaugos pareigūnų veikloje naudojamų priemonių nebaigtinį sąrašą. Instrukcijos 6.7. papunktis numato, kad pareigūnai savo veikloje gali naudoti stebėjimo priemones (žiūronus, naktinio matymo prietaisus ir kt.). Instrukcijos 46 punktas nurodo, kad „Reido dalyviai, pastebėję asmenis, įtariamus padarius pažeidimus, juos stebi, techninėmis priemonėmis (joms esant) fiksuoja galimą pažeidimą, nesukeldami įtarimo jiems ar aplinkiniams, stengdamiesi įsitikinti, ar tikrai šie asmenys daro pažeidimus. <<...>>“. Analogišką nuostatą numato ir Tvarkos aprašo 31 punktas (b.l. 126). Teismo nuomone, pareiškėjo nurodyti argumentai yra nepagrįsti ir atmestini, nes nagrinėjamoje byloje nėra jokių įrodymų, kad tikrinimą atlikę pareigūnai būtų vykdę operatyvinę veiklą. Pareigūnų vykdytą P. Š. stebėjimą medžioklės metu, naudojant tam tikslui naktinio matymo prietaisą, laikyti neteisėtu veiksmu pagrindo nėra, nes nagrinėjamu atveju pareigūnų veiksmai buvo nukreipti į tai, kad patikrintų P. Š. medžiojimo teisėtumą. Pareiškėjui žala nebuvo padaryta, nes patys teisės pažeidėjo persekiojimo veiksmai buvo teisėti – tokia yra įstatymų nustatyta procedūra, tiriant ir aiškinant padarytus administracinius teisės pažeidimus.

28Kita vertus, Lietuvos Aukščiausio Teismo 2007 m. lapkričio 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. 3K-3-469/2007 nurodoma, jog rūpesčiai ginant savo teises yra neišvengiama būtinybė. Pagrindas neturtinei žalai atsirasti yra tada, kai tokie rūpesčiai peržengia įprastas pastangas ir konstatuojamas dvasinių sukrėtimų, emocinės depresijos, asmens garbės, orumo pažeidimo faktas. Taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-320/2011 nurodoma, jog kreipimasis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo yra normalus kiekvienoje demokratinėje valstybėje teisių gynimo būdas.

29Pažymėtina, jog neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi tam tikra specifika, tačiau siekiant interesų pusiausvyros neturtinės žalos vertinimui svarbūs įrodomieji faktai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008). Šiaulių apygardos administraciniam teismui bylos nagrinėjimo metu nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, jog pareiškėjas kreipėsi į gydymo įstaigą dėl emocinės depresijos, sielvarto ar kitų pakankamai intensyvių išgyvenimų, patirtų dėl „procesų teismuose“ su atsakove metu, ir jog nurodomą neturtinę žalą – dvasinius išgyvenimus, sielvartą patyrė būtent dėl atsakovės veiksmų. Vien tik pareiškėjo paaiškinimai apie patirtą neturtinę žalą, nurodymas, jog patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą yra nepakankami priimti sprendimą dėl tokios žalos atlyginimo.

30Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, teismas konstatuoja, jog pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto. Tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo nėra pagrindo.

31Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir nurodytas teisės normas, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo P. Š. reikalavimas dėl 120 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento, atmestinas kaip nepagrįstas.

32Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 d. 1 p.,

Nutarė

33Pareiškėjo P. Š. skundą ir patikslintą skundą dėl 120 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento, atmesti kaip nepagrįstą.

34Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjas Virginijus Stankevičius,... 2. sekretoriaujant Jolantai Miežienei,... 3. dalyvaujant pareiškėjui P. Š.,... 4. dalyvaujant pareiškėjo P. Š. atstovui R. J.,... 5. dalyvaujant atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Šiaulių regiono... 6. nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos aplinkos... 7. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo bylą pagal pareiškėjo P. Š. skundą... 8. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 9. Pareiškėjas P. Š. kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą... 10. Pareiškėjas P. Š. teismo posėdžio metu nurodė, jog skundą palaiko.... 11. Pareiškėjo P. Š. atstovas R. J. nurodė, kad atsakovo atstovas savo veiksmų... 12. Atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Šiaulių regiono aplinkos... 13. Trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos... 14. Pareiškėjo P. Š. skundas ir patikslinti skundai atmestini kaip nepagrįsti.... 15. Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl pareiškėjo P. Š.... 16. Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildina iš neteisėtų Šiaulių... 17. Kaip ne kartą yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas,... 18. Šiuo atveju pareiškėjas prašo atlyginti jam patirtą neturtinę žalą,... 19. Kaip jau buvo minėta, pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą, viena iš... 20. Kiek tai susiję su nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad byloje ginčo nėra,... 21. Pareiškėjas P. Š. bei jo atstovas nurodė, kad neteisėti pareigūnų... 22. Pažymėtina, jog neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio,... 23. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 11 str. 1 d. numato, jog... 24. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų galių sustabdymo ir... 25. Byloje nėra įrodymų, jog 2010 m. rugpjūčio 25 d. valstybinio inspektoriaus... 26. Valstybinę gyvosios gamtos apsaugos kontrolę vykdančių institucijų ir... 27. Nagrinėjamu atveju reidas buvo atliekamas pareigūno V. V. darbo dieną (b.l.... 28. Kita vertus, Lietuvos Aukščiausio Teismo 2007 m. lapkričio 6 d. nutartyje... 29. Pažymėtina, jog neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi tam tikra... 30. Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, teismas konstatuoja, jog pareiškėjas... 31. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir nurodytas teisės... 32. Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos... 33. Pareiškėjo P. Š. skundą ir patikslintą skundą dėl 120 000 Lt neturtinės... 34. Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos...