Byla 2-20795-775/2014
Dėl skolos priteisimo

1Kauno apylinkės teismo teisėja Edita Šliumpienė, sekretoriaujant Jūratei Verseckienei, dalyvaujant ieškovo atstovei G. V. ir atsakovei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo AB „Kauno energija“ ieškinį atsakovei E. M. dėl skolos priteisimo

Nustatė

2ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės 16 940,48 Lt skolą už tiekiamą šilumą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (b. l. 3-5).

3Ieškovo atstovė paaiškino, jog AB „Kauno energija“ tiekia šilumą negyvenamosioms patalpoms, esančioms ( - ). Atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso patalpos 1-4, 2-8, 2-9 ir bendro naudojimo patalpos 2-12 (80/100 nuo 13.81 kv. m.), a-2 (857/1000 nuo 34.20 kv. m.), 1-1 (854/1000 nuo 1.78 kv. m.). 2009-01-19 buvo parengta šilumos vartojimo pirkimo pardavimo sutartis, tačiau atsakovė pasirašyti sutarties neatvyko, todėl ieškovui tiekiant šilumą, o atsakovei ją vartojant, tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai, sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal šilumos pirkimo pardavimo standartines sąlygas nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Atsakovei naudojant šilumą atsiranda pareiga mokėti mokesčius sąskaitose nustatytais terminais. Už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2014-08-01 susidarė 16 940,48 Lt skola. Atsakovės atsiliepime nurodytos aplinkybės, kad ji ginčo patalpose negyvena, nėra teisiškai pagrįstos, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog šilumos pirkimo pardavimo teisinių santykių šalys yra tiekėjas ir pastato savininkas, šildomos patalpos yra negyvenamos, atsakovė yra šių patalpų savininkė ir turi mokėti mokesčius. Ieškovas mokesčius skaičiuoja vadovaudamasis duomenimis, koks plotas atsakovei priklauso nuosavybės teise, informacija matoma Registrų centro išraše, patalpų pirkimo pardavimo sutartyje – atsakovei su bendrojo naudojimo patalpomis priklauso 52,96 kv. m. Visos patalpos, esančios pastate, pagal Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 64 p. turi būti šildomos. Atsakovei buvo paaiškinta, kokių veiksmų ji turi imtis, kad būtų galima atjungti jos šilumos įrenginius nuo centralizuoto šildymo, atsakovė šių veiksmų neatliko, todėl ieškovas negali savo iniciatyva nutraukti šilumos tiekimo. Butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jiems priklausančių patalpų plotui turi mokėti namo išlaikymo išlaidas ir mokesčius. Ieškovo atstovė paaiškino, jog energija, reikalinga karštam vandeniui tiekti, skaičiuojama pagal normas, kadangi atsakovė atskiro skaitiklio neįsirengė. Nuo 2014 m. liepos mėn. karšto vandens tiekimas atsakovei buvo sustabdytas. Ieškovo atstovė taip pat nurodė, jog tiekiant energiją patalpos nėra skirstomos į šildomas ir nešildomas, visas pastatas turi būti šildomas, mokesčiai gyventojams skaičiuojami proporcingai jiems priklausančiai turto daliai. Atsakovės nurodyti Statybų techniniai reglamentai reguliuoja ne šilumos tiekimą.

4Atsakovė E. M. teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į ieškinį (b. l. 121-124), nurodė, jog su pareikštu ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

5Atsakovė E. M. paaiškino, jog niekada negyveno adresu ( - ), todėl negalėjo sunaudoti karšto vandens už kelis tūkstančius litų. Radiatorius yra tik vienoje iš ieškovo nurodytų patalpų – kambaryje 1-4 (8,42 kv. m.), kitos patalpos yra bendro naudojimo, todėl jų plotas paskirstomas proporcingai gyventojo turimam plotui, kai kurios patalpos turi būti laikomos techninėmis patalpomis, kurios nešildomos. 85 proc. šių patalpų ploto buvo priskirta atsakovei: 1-1 patalpa – tambūras, pro lauko duris vaikšto visi namo gyventojai, tokia patalpa iš viso negali būti priskiriama prie bendros dalinės nuosavybės, nes įskaičiuojama tik į pastato tūrį, bet nėra šildoma. Patalpa a-2 – holas, jis yra tarp dviejų lauko durų, tai nešildoma patalpa. 2-12 patalpa – bendras pašto dėžučių koridorius, tai techninė patalpa, todėl taip pat laikoma nešildoma. Tokia patalpa yra ir 2-8/2-9 (sanmazgas). Nei vienoje iš nurodytų patalpų nėra radiatorių. Radiatorius yra tik pirmojo aukšto laiptinės aikštelėje, kuri yra holo a-2 tęsinys, šis plotas atsakovei nepriklauso, tačiau ieškovas piktybiškai šildymo šiai patalpai neatjungia nuo 2009 m. sausio mėn. Atsakovė ir žodžiu, ir raštu kreipėsi į ieškovą, nurodė, jog nesutinka dėl pirmojo aukšto laiptinės šildymo, prašė šilumos tiekimą šiai patalpai nutraukti, nurodė, jog mokesčių nemokės, nes tai nėra naudingas plotas. Ieškovas grasino atjungti šildymą, tačiau vėliau persigalvojo ir ėmė siūlyti atsakovei gauti leidimus, užsisakyti rekonstrukcijos projektą. Ieškovas, neatsižvelgdamas į atsakovės reikalavimą nutraukti šildymą, yra pats kaltas dėl susidariusios skolos. Kad būtų nustatytas prievolių pažeidimas ir priteista skola, teismui turi būti pateikta dvišalė šalių pasirašyta sutartis, o ne sutarties projektas, kurio atsakovė nėra pasirašiusi. Netgi sudarant sutartį standartinėmis sąlygomis buvo būtinas atsakovės sutikimas su sutarties sąlygomis, tačiau pateikti rašytiniai įrodymai tik patvirtina, jog atsakovė su sutarties sąlygomis aiškiai nesutiko. Atsakovė taip pat nurodė, jog iš jos neteisėtai reikalaujama priteisti mokesčius kaip iš juridinio asmens – iki 2009-09 priskaičiuotas 19 proc. PVM mokestis, o nuo 2009-09 – 21 proc. PVM mokestis. Įsiskolinimo data – 2006-02-01 - taip pat nurodyta neteisingai, kadangi atsakovei patalpos priklauso tik nuo 2008-12-09. Ieškovo reikalavimas priteisti mokestį už karštą vandenį taip pat yra neteisėtas, nes atsakovė nė karto nebuvo atsukusi krano, dar 2009 m. buvo atvykęs ieškovo darbuotojas, kuris įsitikino, kad patalpose niekas negyvena, vandens nenaudoja, tačiau atsakovei apžiūros protokolo egzempliorius nebuvo duotas. Vamzdis buvo užplombuotas tik 2014-07-08 ir tam nereikėjo nei administratoriaus sutikimo, nei kitų leidimų, kaip ieškovas aiškino 2009 m. Atsakovė nurodė jog ieškovas praleido terminą kreiptis į teismą pagal CK 6.184 str. ir 6.79 str., nes atsakovė su jai siūlomomis standartinėmis sutarties sąlygomis nesutiko. Keletas patalpų neturi būti šildomos pagal Statybos techninius reglamentus, tambūras, holas, laiptakis yra šaltosios patalpos, todėl ieškovo reikalavimas priteisti įsiskolinimą už šių patalpų šildymą yra neteisėtas.

6Ieškinys tenkintinas iš dalies.

7Iš bylos medžiagos nustatyta, jog negyvenamosios patalpos 1-4 (8.42 kv. m.), 2-8 (1,36 kv. m.), 2-9 (1,30 kv. m.) su bendro naudojimo patalpomis, pažymėtomis 2-12 (80/100 nuo 13.81 kv. m.), a-2 (857/1000 nuo 34,2 kv. m.), 1-1 (854/1000 nuo 1.78 kv. m.), esančios ( - ), nuosavybės teise priklauso atsakovei E. M. (b. l. 8-9). Šias patalpas atsakovė įsigijo 2008-10-31 patalpų pirkimo pardavimo sutartimi (b. l. 106-110). Ieškovas už minėtų patalpų šildymą atsakovei laikotarpiu nuo 2009-01-31 iki 2014-07-31 pateikė sąskaitas faktūras (b. l. 10-76), kurių bendra suma sudaro 16 940,48 Lt. Iš ieškovo pateiktos mokesčių paskaičiavimo pažymos nustatyta, jog atsakovė per minėtą laikotarpį neatliko nei vieno mokėjimo (b. l. 77-98). 2009-01-19 sudaryta šilumos pirkimo pardavimo sutartis pasirašyta tik AB „Kauno energija“ atstovo (b. l. 99-102). Sutarties priede nurodyta, jog pastate 1 916,09 kv. m. plotą užima gyvenamosios patalpos, likusieji 52,96 kv. m., kurie priklauso atsakovei, yra negyvenamosios patalpos (b. l. 103-104). Atsakovė į bylą pateikė ieškovo jai adresuotus raštus, kuriuose nurodoma, jog pageidaujant atjungti daugiabučio namo buto ar kitų patalpų šilumos įrenginius nuo bendros šildymo ar karšto vandens tiekimo sistemos, būtina atlikti pastato šildymo ar karšto vandens tiekimo sistemų rekonstrukciją, atjungimo klausimas turi būti suderintas su namo administratoriumi ir turi būti gautas jo ir kitų bendraturčių raštiškas sutikimas, taip pat reikalinga gauti projektavimo sąlygas ir atjungimo projektą suderinti su AB „Kauno energija“, šie veiksmai turi būti atlikti pageidaujančio atsijungti asmens lėšomis. Rašte taip pat nurodyta, jog AB „Kauno energija“ neturi informacijos, kad ( - ) patalpose nėra naudojamas karštas vanduo, todėl atsakovė turi pateikti vandens įrenginių atjungimą patvirtinančius duomenis (b. l. 125-126, 129). AB „Kauno energija“ 2010-01-21 atsakovei pateikė skolų suderinimo aktą, atsakovė su pateiktais duomenimis nesutiko, nurodė, jog 2009 m. pradžioje ji raštu ir žodžiu ieškovui sakė, jog už suteiktas paslaugas nemokės, prašė energijos tiekimą nutraukti, minėtose patalpose niekas negyveno, todėl nesąžininga reikalauti mokesčių už nesuvartotą energiją. Ieškovas pats grasino nutraukti energijos tiekimą, tačiau su tokiu atsakovės prašymu vėliau nesutiko (b. l. 127, 128). 2014-02-26 ieškovas atsakovei taip pat pranešė, kad nepasirašius sutarties, jai šiluma ir karštas vanduo tiekiami vadovaujantis Sutarčių su buitiniais vartotojais standartinėmis sąlygomis, numatytomis LR energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr. 1-297 patvirtintose Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse, šiluma skirstoma pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamą šilumos paskirstymo metodą Nr. 4 (b. l. 130), ieškovas taip pat informavo, jog neperskaičiuos atsakovei priskaičiuotų delspinigių. 2014-07-07 atsakovę ieškovas informavo, jog atsakovei nemokant įsiskolinimo nuo 2014-07-08 bus laikinai sustabdytas šilumos pristatymas į atsakovės šilto ir/ar karšto vandens įrenginius adresu ( - ) (b. l. 131). 2014-07-08 šilumos objekto patikrinimo aktas Nr. 0455332 patvirtina, jog atsakovei už įsiskolinimą buvo atjungtas karštas vanduo (b. l. 132). Mokesčių paskaičiavimo pažyma patvirtina, jog nuo 2009-01-01 atsakovei priskaičiuotas 19 proc. dydžio pridėtinės vertės mokestis, o nuo 2011-09-01 – 21 proc. PVM (b. l. 133-134).

8Šilumos energijos pirkimo – pardavimo teisinius santykius reglamentuoja bendrosios visų rūšių energijos pirkimo – pardavimo teisiniams santykiams taikytinos CK šeštosios knygos XXIII skyriaus septintojo skirsnio („Energijos pirkimo–pardavimo sutartys“) normos ir specialiosios normos - LR Šilumos ūkio įstatymas bei jį detalizuojantys teisės aktai. Vadovaujantis CK 1.71 str. ir 6.384 str. normomis, šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutartis gali būti sudaryta konkliudentiniais veiksmais. CK 6.384 str. 1 d. taip pat numato, kad sutartis yra laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tinklų, todėl atsakovė tapo šilumos pirkimo – pardavimo sutarties šalimi nuo patalpų įsigijimo. Šilumos ūkio įstatymo 19 str. 1 d. nustatyta, kad šilumos pirkimo - pardavimo sutartys sudaromos ar keičiamos laikantis standartinių sąlygų, o pagal šio straipsnio 2 d. standartinės sąlygos galioja šilumos pirkimo - pardavimo sutartims tiek, kiek jos neprieštarauja šalių individualiai aptartoms sąlygoms ir įstatymams. Energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 26 p., 27 p. numato, kad šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartys laikomos sudarytomis ar pakeistomis pagal standartines sąlygas, išskyrus šalių individualiai aptartas sąlygas; standartinės sąlygos šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartims galioja iki šalys individualiai susitaria dėl šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarčių sąlygų. Iš to, kas nurodyta, darytina išvada, kad tuo atveju, kai nėra sudarytos individualios rašytinės šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutarties, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas šiose sąlygose nurodytų šalių, t. y. tiekėjo ir buto, kitų patalpų savininko – vartotojo. Ši sutartis laikoma sudaryta neterminuotam laikui, jeigu joje nenumatyta ko kita. Vadinasi, nesvarbu, kiek pasikeistų buto savininkų, taip pat nesvarbu, ar jie sudarytų su ieškovu rašytines energijos pirkimo – pardavimo sutartis, ar ne, sutartis dėl mokėjimo už šilumos energiją laikoma sudaryta su bet kuriuo asmeniu, kuris tampa savininku buto, kurio įrenginiai prijungti prie energijos tiekimo tinklų. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nepagrįstas atsakovės argumentas, jog ji su ieškovu nėra sudariusi jokios sutarties dėl šilumos energijos tiekimo, kadangi tokia sutartis tarp šalių sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas nuo buto įsigijimo momento. Atsakovės argumentai, jog ieškovas praleido terminą kreiptis į teismą, kadangi žinojo, jog atsakovė nesutinka su standartinėmis sutarties sąlygomis, kaip tai numatyta LR CK 6.184 str., taip pat atmestini, nes atsakovė remiasi bendrąja teisės norma, reglamentuojančia viešųjų sutarčių sudarymo ypatumus, o energijos pirkimo pardavimo sutarčių sudarymui taikomos specialios, CK šeštosios knygos XXIII skyriaus septintajame skirsnyje įtvirtintos normos - pagal teisės doktriną, bendrosios ir specialiosios normų konkurencijos atveju visada taikoma speciali norma, todėl šioje byloje sprendžiant energijos pirkimo - pardavimo sutarties su atsakove sudarymo fakto klausimą, turi būti taikoma speciali CK 6.384 str. 1 d. norma. 2009-01-19 ieškovas pasirašė šilumos pirkimo pardavimo sutarties projektą (b. l. 99-105), kuriame buvo numatytos individualios energijos tiekimo sąlygos, tačiau atsakovė šio sutarties projekto nepasirašė, todėl vadovaujantis Energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 26 p., 27 p. (analogiškas teisinis reguliavimas buvo įtvirtintas ir 2003-06-30 LR ūkio ministro įsakymu Nr. 4-258 patvirtintų taisyklių bei 2008-12-04 LR ūkio ministro įsakymu Nr. 4-617 patvirtintų taisyklių 49 p., 50 p.), šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis laikoma sudaryta pagal standartines sąlygas, nes atsakovė su individualiomis sutarties sąlygomis nesutiko, ką pati patvirtino atsiliepime į ieškinį bei posėdžio metu.

9Atsakovė nurodo, jog jai priklauso 8,42 kv. m. kambarys, o ieškovas skaičiuoja mokesčius už žymiai didesnį plotą, ieškovo skaičiavimai neatitinka proporcingumo principo, nes atsakovė turi mokėti už bendras visų namo gyventojų naudojamas patalpas, be to, atsakovė prašė atjungti jai priklausančias patalpas nuo bendros šildymo sistemos ir energijos tiekimą nutraukti. Teismas vertina į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, kurie patvirtina, jog atsakovė 2008-10-31 Kauno miesto 27-ajame notaro biure sudarė patalpų pirkimo pardavimo sutartį, kuria iš I. A. už 19 800 Lt sumą įsigijo negyvenamąsias patalpas 1-4 (8,42 kv. m.), 2-8 (1,36 kv. m.), 2-9 (1,30 kv. m.) su bendro naudojimo patalpomis 2-12 (80/100 nuo 13,81 kv. m.), a-2 (857/1000 nuo 34,20 kv. m.), 1-1 (854/1000 nuo 1,78 kv. m.). Atsakovė šia sutartimi įsigijo negyvenamąsias patalpas, kurių bendras plotas 11,08 kv. m., ir dalį bendro naudojimo patalpų - 41,87752 kv. m. Iš viso atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 52,95752 kv. m. plotas name, esančiame ( - ) (b. l. 106-110). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, jog atsakovei priklausančios patalpose yra centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų (b. l. 8-9). Visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (LR nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str., CK 4.262 str.). Atsakovė patalpų pirkimo pardavimo sutartį ginčijo teisme, prašė sutartį pripažinti negaliojančia ir taikyti restituciją. Kauno miesto apylinkės teismas 2010-06-03 sprendimu ieškinį atmetė (civilinės bylos Nr. 2-1412-364/2010), Kauno apygardos teismas 2010-09-23 nutartimi sprendimą paliko nepakeistą (civilinės bylos Nr. 2A-1701-273/2010). Kaip ir nurodė ieškovas, atsakovė, norėdama atsijungti nuo bendros šildymo sistemos, turėjo laikytis teisės aktuose įtvirtintos procedūros. Tam, kad šilumos vartotojo prievolės pagal šilumos tiekimo sutartį pasibaigtų, būtinas ne tik faktinis, bet ir teisinis, t. y. atliktas pagal teisės aktų reikalavimus, šilumos tiekimo įrenginių atjungimas (2010-12-14 nutartis byloje Nr. 3K-3-519/2010, 2012-02-22 nutartis byloje Nr. 3K-3-44/2012, 2014-05-08 nutartis byloje Nr. 2A-144-258/2014). Ieškovas dar 2009-08-14 raštu apie atsijungimo galimybę bei tam keliamus reikalavimus informavo atsakovę, nurodė, jog pageidaujant atjungti daugiabučio namo buto ar kitų patalpų šildymo ar karšto vandens sistemas, reikalinga gauti šildymo sistemų ar karšto vandens įrenginių atjungimo projektavimo sąlygas bei atjungimo projektą suderinti su AB „Kauno energija“ (b. l. 125-126). Ieškovas taip pat nurodė, jog jei būtų gautas administratoriaus pareiškimas dėl karšto vandens įrenginių atjungimo, ieškovas svarstytų galimybę perskaičiuoti mokesčius už vandens šildymą. Atsakovė teismui duomenų, kad ėmėsi teisės aktuose nustatytų veiksmų atsijungti nuo centralizuotos šildymo ar karšto vandens teikimo sistemos, nepateikė. Atsakovė, gavusi 2010-01-21 skolų suderinimo aktą, dar kartą ieškovui nurodė, jog mokesčių už tiekiamą energiją nemokės, reikalavo energijos tiekimą jai nutraukti (b. l. 127, 128). Ieškovas pakartotinai informavo atsakovę, jog neatlikus Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse nustatytų veiksmų, ji ir toliau išliks buitiniu šilumos vartotoju (b. l. 129). CK 6.390 str. 1 d. butų savininkams numato teisę atjungti savo buto šildymo ir (ar) karšto vandens sistemas nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos, tačiau įgyvendindami šią teisę jie turi laikytis teisės aktuose nustatytos atjungimo tvarkos bei procedūrų, nepadarant žalos kitų namo butų gyventojams. Savininkas, iki teisės aktų nustatyta tvarka bus pripažinta, kad patalpų šilumos ir karšto vandens sistemos nuo pastato šildymo ir karšto vandens sistemų atjungtos nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, išlieka šių sistemų tiekiamos šilumos buitinis vartotojas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą aptarta atjungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos procedūra, išaiškintas reikalavimas laikytis nustatytos šildymo sistemos įrenginių atjungimo tvarkos, pakeičiant savo buto (patalpų) šildymo būdą (pvz., 2013-03-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2013). Ieškovo nurodytu laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2014-08-01 šilumos tiekimo santykiai tarp šalių nebuvo nutrūkę, todėl atsakovei kyla pareiga atlyginti ieškovui už tiektą šilumą. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovas įrodė ir pagrįstai apskaičiavo skolos dydį, atsakovė kitokio skolos skaičiavimo nepateikė, motyvuotų ir leistinomis įrodinėjimo priemonėmis pagrįstų atsikirtimų, priešpriešinių įrodymų dėl skolos paskaičiavimo teisingumo nepateikė (CPK 178 str.), tuo tarpu atsakovės nurodytos aplinkybės, kad ieškovas šilumą tiekia savo rizika, nepaneigia ieškovo reikalavimo pagrįstumo. Įstatymas numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais (CK 6.38 str., 6.63 str.). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 str.). Teismas daro išvadą, jog ieškovo ir atsakovės šilumos tiekimo santykiai laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2014-08-01 nebuvo nutrūkę ir nors atsakovė jai priklausančiose patalpose negyvena, jai kyla pareiga apmokėti ieškovo pateiktas sąskaitas už jai ir visam namui tiektą šilumą pagal ieškovo pateiktą paskaičiavimą vadovaujantis konkliudentiniais veiksmais sudaryta sutartimi pagal standartines sąlygas (b. l. 10-76, 77-98). Atsakovės į bylą pateiktas 2014-02-26 ieškovo raštas neturi teisinės reikšmės šioje byloje, kadangi iš ieškovo pateiktos skolos paskaičiavimo pažymos matyti, jog atsakovei delspinigiai nebuvo skaičiuojami (b. l. 77-98, 130). Taip pat atmestinas ir atsakovės argumentas, jog skola susidarė 2006-02-01, nes mokesčių paskaičiavimo pažyma patvirtina, jog laikotarpio pradžioje, t. y. 2009-01-01, skolos nebuvo, skolos likutis periodo pradžiai nurodytas 0,00 (b. l. 77).

10LR Šilumos ūkio įstatymo 12 str. 1 d. įtvirtina bendrąją šilumos vartotojo pareigą atsiskaityti su šilumos tiekėju už pateiktą šilumos energiją. Šio straipsnio 2 d. nurodyta, kad jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Šių dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodą šilumos vartotojai pasirenka CK nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iš komisijos rekomenduojamų taikyti metodų. Byloje nėra duomenų, kad pastato bendrasavininkiai būtų priėmę sprendimą pasirinkti vieną iš komisijos rekomenduojamų šilumos paskirstymo metodų ar pasitvirtinti minėtos komisijos sprendimu naują šilumos paskirstymo metodą. Kol vartotojai pasirenka metodą, taikomas pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas. Namui, kuriame yra atsakovei priklausančios patalpos, pateikta energija, atsižvelgiant į jame esančią šildymo sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus, paskirstoma pagal Valstybės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005-05-05 nutarimu Nr. O3-19 patvirtintą Šilumos paskirstymo metodą Nr. 4, t. y. name suvartoti kiekiai yra paskirstomi kiekvienam vartotojui. Atsakovės, kaip šilumos vartotojos, veiksmai – atsisakymas mokėti priskaičiuotus mokesčius, ir neveikimas – atsakovė neįgyvendino savo teisės atsijungti nuo centralizuotos šildymo sistemos įstatymų nustatyta tvarka, nesudaro teisinių prielaidų pakeisti visam namui ir atsakovei priklausančioms patalpoms tiekiamos šilumos paskirstymo vartotojams metodą bei perskaičiuoti apšildomo ploto ir mokesčio už suvartotą šilumos energiją dydį. Atsakovei, kaip patalpų savininkei ir šilumos energijos vartotojai, yra nustatyta prievolė mokėti už šilumos energiją.

11Atsakovė ginčija ieškovo reikalavimus nurodydama, kad ieškovas šildo patalpas, kurios neturi būti šildomos, pagal Statybos techninius reglamentus laikomos „šaltosiomis patalpomis“. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų 2010-10-25 LR energetikos ministro įsakymu Nr. 1-297, 64 p. nustatyta, jog šilumnešis privalo būti tiekiamas iki daugiabučio namo įvado nepriklausomai nuo to ar šildomi ar nešildomi butai ir kitos patalpos. Šildymo sezono laikotarpiu butai ir kitos patalpos daugiabučiame name privalo būti šildomos, atsižvelgiant į nustatytas higienos normas. Šios normos įtvirtintos LR sveikatos apsaugos ministro 2009-12-29 įsakymu Nr. V-1081 dėl Lietuvos higienos normos HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ patvirtinimo. Ši higienos norma taikoma naudojant pastatus ir privaloma asmenims, projektuojantiems, statantiems, rekonstruojantiems, kapitališkai remontuojantiems pastatus, kuriuose įrengiamos gyvenamosios ir visuomeninės paskirties patalpos, taip pat šilumos tiekėjams, pastatų šildymo sistemų prižiūrėtojams (eksploatuotojams) ir kontroliuojančioms institucijoms. Minėtame akte nustatyta, jog bendrojo naudojimo patalpos – tai pastato patalpos, skirtos naudotis visiems ar keliems pastato savininkams arba naudotojams; bendrojo naudojimo patalpoms priskiriami koridoriai, rūsiai, laiptinės, sandėliai ir kitos patalpos pastatuose. Akte numatytos ir šiose patalpose privalančios būti temperatūros ribinės vertės. Teismas sprendžia, jog ieškovas teisės normų yra įpareigotas tiekti energiją pastatams, visos pastatuose esančios patalpos turi būti šildomos. Tuo tarpu atsakovės nurodyti ir nuolat cituojami Statybos techniniai reglamentai nustato esminius reikalavimus gyvenamųjų pastatų (namų) ir jų sklypų projektiniams sprendiniams, statant naujus pastatus, rekonstruojant ar remontuojant esamus, keičiant pastatų ir patalpų paskirtį. Šilumos energijos pirkimas pardavimas yra atskira civilinių teisinių santykių rūšis, kurią reglamentuoja aukščiau minėti įstatymai ir poįstatyminiai teisės aktai. Statybų techniniuose reglamentuose įtvirtintos normos nėra taikomos energijos prikimo pardavimo santykiams reguliuoti. Jokiuose norminiuose aktuose nėra įtvirtinta, jog už šaltąsias patalpas, kaip jas apibrėžia statybos techniniai reglamentai, negali būti skaičiuojami mokesčiai. Atvirkščiai, šilumos tiekėjas yra įpareigotas laikytis nustatytų higienos normų ir palaikyti atitinkamą temperatūrą visose pastatų patalpose. Todėl atsakovės dėstomi atsikirtimai dėl to, jog dalis jai priklausančių patalpų privalo būti nešildomos, nes priskiriamos prie šaltų patalpų, atmestini. Atsakovė įrodymų, jog dalis jai priklausančių patalpų nėra šildoma, nepateikė, o ieškovo pateiktos mokesčių paskaičiavimo pažymos tikslumu abejoti nėra pagrindo.

12Atsakovė nurodo, jog jai priklausančiose patalpose ji niekada negyveno, ne visose patalpose yra radiatoriai, todėl ieškovo reikalavimas priteisti skolą už vandens šildymą yra nepagrįstas. LR šilumos ūkio statymo 15 str. nustato, vartotojai daugiabučiuose namuose gali CK 4.85 str. nustatyta tvarka pasirinkti apsirūpinimo karštu vandeniu būdą arba karšto vandens tiekėją ir sudaryti su juo karšto vandens pirkimo-pardavimo sutartį. Pasirinktas karšto vandens tiekėjas įrengia vartotojo suvartojamo karšto vandens atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus, sudaro sutartis ir perka karštam vandeniui ruošti reikalingą geriamąjį vandenį bei šilumą ar kitą energiją iš atitinkamų tiekėjų. Nupirkto geriamojo vandens kiekis nustatomas pagal atsiskaitomojo apskaitos prietaiso, vandens tiekėjo įrengto pastate prieš karšto vandens ruošimo įrenginius, rodmenis. Nupirktos šilumos ar kitos energijos kiekis nustatomas pagal šilumos ar kitos energijos tiekėjo įrengto prieš karšto vandens ruošimo įrenginius šilumos apskaitos prietaiso rodmenis, o jeigu jo nėra arba jis sugedęs, – pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintas normas. Atsakovė teismui nepateikė įrodymų, jog yra įsirengusi šilumos apskaitos prietaisą, todėl šilumos energija skirta vandens šildymui ieškovo buvo paskaičiuota pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintas normas. 2014-07-08 akte nurodyta, jog atsakovei užsuktas karštas vanduo už įsiskolinimą (b. l. 132), apie laikiną šilumos tiekimo sustabdymą atsakovė buvo įspėta 2014-07-07 ieškovo raštu (b. l. 131). Atsakovė jokių įrodymų, kad jai jau anksčiau buvo atjungtas vandens tiekimas, nepateikė, todėl ieškovas teisėtai skaičiavo mokestį už patiektą energiją vandeniui šildyti vadovaudamasis LR šilumos ūkio įstatymo nuostatomis. Teisė laikinai sustabdyti energijos teikimą numatyta šio įstatymo 14 str.

13Dėl taikomo PVM dydžio

14Atsakovė ginčija jai priskaičiuotos skolos dydį, nurodo, jog jai, kaip fiziniam asmeniui, negali būti skaičiuojamas įmonėms taikomas PVM tarifas už suvartotą energiją.

15Teismas atsakovės argumentus dėl nepagrįsto PVM priskaičiavimo atmeta kaip nepagrįstus.

16Kaip matyti iš ieškovo pateiktų sąskaitų faktūrų, už tiektą energiją laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2013-08-31 atsakovei buvo skaičiuojamas 19 proc. dydžio pridėtinės vertės mokestis (b. l. 10-17), o laikotarpiu nuo 2009-09-01 – 21 proc. dydžio PVM (b. l. 18-76). Pagal iki 2009 m. rugsėjo 1 d. galiojusią PVM įstatymo 1251 straipsnio redakciją buvo numatyta, kad PVM, apskaičiuotas už šilumos energiją, tiekiamą gyvenamosioms patalpoms šildyti (įskaitant šilumos energiją, perduodamą per karšto vandens tiekimo sistemą), ir už į gyvenamąsias patalpas tiekiamą karštą vandenį arba šaltą vandenį karštam vandeniui paruošti bei šilumos energiją, sunaudotą šiam vandeniui pašildyti, 14 procentinių punktų PVM tarifo dydžiu (skirtumas tarp 19iki 5 proc.) dengiamas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos PVM įstatymo redakcijos, galiojusios nuo 2009-09-01, 19 str. 3 d. 1 p. buvo nustatyta, jog lengvatinis 9 proc. PVM tarifas taikomas iki 2010 m. rugpjūčio 31 d. (vėliau terminas pratęstas iki 2011 m. rugpjūčio 31 d., 2011 m. gruodžio 31 d., 2012 m. gruodžio 31 d., 2013 m. gruodžio 31 d., 2014 m. gruodžio 31 d.) šilumos energijai, tiekiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti (įskaitant šilumos energiją, perduodamą per karšto vandens tiekimo sistemą), į gyvenamąsias patalpas tiekiamam karštam vandeniui arba šaltam vandeniui karštam vandeniui paruošti ir šilumos energijai, sunaudotai šiam vandeniui pašildyti. Siekiant, kad gyventojai mažiau mokėtų už šilumos energiją, šiuose teisės aktuose yra įtvirtinta nuostata, kad lengvatinį PVM tarifą už šilumos energiją moka tik gyventojai, t. y.: ūkio subjektai, tiekiantys šilumos energiją, lengvatinį PVM tarifą gali taikyti tik tokiai šilumos energijai, kuri tiekiama į gyventojų naudojamas gyvenamąsias patalpas.

17PVM tarifo taikymas yra siejamas ne vien su objektu, į kurį tiekiama šilumos energija (gyvenamosios patalpos), bet ir su subjektais – galutiniais vartotojais (gyventojais). Be to, faktiškai visuotinai žinoma, kad PVM lengvatos yra taikomos itin siauram veiklų ratui ir yra išimtiniai atvejai. Teisės normų aiškinimas siejant su PVM lengvatų nustatymo tikslais, suponuoja išvadą, kad šildymo mokesčių lengvatomis įstatymo leidėjas siekė palengvinti mokesčių naštą ne už patalpas vien atsižvelgiant į jų paskirtį, bet ir tai, ar tose patalpose galutinis vartotojas yra gyventojas (2012-12-17 Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-629/2012). Ginčo situacijoje svarbu tai, kad atsakovei priklausančios patalpos yra negyvenamos, ji nurodo ir neginčija, kad tose patalpose negyvena, patalpos Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išraše nurodytos kaip negyvenamosios (b. l .8-9).

18Išanalizavus įstatymų nuostatas, įvertinus aukštesnės instancijos teismų suformuotą normų aiškinimo ir taikymo praktiką, konstatuotina, jog ieškinio reikalavimas dėl 16 940,48 Lt skolos už šilumos energiją priteisimo yra įrodytas byloje esančia rašytine medžiaga, todėl tenkintinas (CK 6.38 str., 6.63 str. 1 d. 2 p., 6.200 str. 1 d., 6.384 str., CPK 200 str., Šilumos ūkio įstatymo 12 str.).

19CK 6.37 str. 2 d. numato, jog pagal prievolę neatsiskaitęs asmuo privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas prašo priteisti 6 proc. procesines palūkanas, vadovaujasi LR CK 6.210 str. 2 d. Toks ieškovo reikalavimas negali būti tenkinamas, kadangi tokio dydžio procesinės palūkanos priteisiamos, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys. Atsakovė nėra juridinis asmuo ar verslininkė, negyvenamosios patalpos gali priklausyti ir fiziniams asmenims. Prievolė tinkamai neįvykdyta, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas – fizinis asmuo - privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, todėl iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-09-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.123 str., 6.210 str., 6.874 str. 2 d.).

20Ieškinį patenkinus iš dalies (99 proc.), iš atsakovės ieškovui proporcingai priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 509 Lt bylinėjimosi išlaidos (b. l. 6; CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1 d. 9 p., 93 str. 1 d.), valstybei iš atsakovės priteistinos 16,30 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (b. l. 2, CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.).

21Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 263 - 267 str., 270 str.,

Nutarė

22ieškinį tenkinti iš dalies.

23Priteisti ieškovui AB „Kauno energija“, į. k. 235014830, buveinė Kaune, Raudondvario pl. 84, a. s. Nr. ( - ), AB „SEB bankas“, banko kodas 40100, iš atsakovės E. M., a. k. ( - ) gyv. ( - ), 16 940,48 Lt (šešiolikos tūkstančių devynių šimtų keturiasdešimties litų 48 ct) (4 906,30 EUR) skolą už tiektą šilumą, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (16 940,48 Lt, 4 906,48 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-09-09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 509 Lt (penkių šimtų devynių litų) (147,42 EUR) bylinėjosi išlaidas.

24Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

25Priteisti iš atsakovės E. M., a. k. ( - ) gyv. ( - ), valstybei 16,30 Lt (šešiolikos litų 30 ct) (4,72 EUR) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, a. s. Nr. ( - ), AB bankas „Swedbank”, b. k. 73000, įmokos kodas 5660.

26Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo teisėja Edita Šliumpienė, sekretoriaujant Jūratei... 2. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš... 3. Ieškovo atstovė paaiškino, jog AB „Kauno energija“ tiekia šilumą... 4. Atsakovė E. M. teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į ieškinį (b.... 5. Atsakovė E. M. paaiškino, jog niekada negyveno adresu ( - ), todėl negalėjo... 6. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 7. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog negyvenamosios patalpos 1-4 (8.42 kv. m.),... 8. Šilumos energijos pirkimo – pardavimo teisinius santykius reglamentuoja... 9. Atsakovė nurodo, jog jai priklauso 8,42 kv. m. kambarys, o ieškovas... 10. LR Šilumos ūkio įstatymo 12 str. 1 d. įtvirtina bendrąją šilumos... 11. Atsakovė ginčija ieškovo reikalavimus nurodydama, kad ieškovas šildo... 12. Atsakovė nurodo, jog jai priklausančiose patalpose ji niekada negyveno, ne... 13. Dėl taikomo PVM dydžio... 14. Atsakovė ginčija jai priskaičiuotos skolos dydį, nurodo, jog jai, kaip... 15. Teismas atsakovės argumentus dėl nepagrįsto PVM priskaičiavimo atmeta kaip... 16. Kaip matyti iš ieškovo pateiktų sąskaitų faktūrų, už tiektą energiją... 17. PVM tarifo taikymas yra siejamas ne vien su objektu, į kurį tiekiama šilumos... 18. Išanalizavus įstatymų nuostatas, įvertinus aukštesnės instancijos teismų... 19. CK 6.37 str. 2 d. numato, jog pagal prievolę neatsiskaitęs asmuo privalo... 20. Ieškinį patenkinus iš dalies (99 proc.), iš atsakovės ieškovui... 21. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 263 - 267 str., 270... 22. ieškinį tenkinti iš dalies.... 23. Priteisti ieškovui AB „Kauno energija“, į. k. 235014830, buveinė Kaune,... 24. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.... 25. Priteisti iš atsakovės E. M., a. k. ( - ) gyv. ( - ), valstybei 16,30 Lt... 26. Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti...