Byla 2A-144-258/2014

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Ritos Kisielienės (pranešėja), Almos Urbanavičienės rašytinio proceso tvarka išnagrinėjus atsakovės E. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 2d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-226-647/2013 pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovei E. Š., tretiesiems asmenims Negyvenamųjų patalpų savininkų Laisvės pr. 88 Vilniuje bendrijai, I. T., UAB „Gelanda Vilnius“, R. T., UAB „Danske lizingas“, A. S., E. T., A. B., UAB „Dizaino kryptis“, UAB „Eurospektras“, UAB „Firstas“, D. T., AB „SEB lizingas“, S. T., UAB „Pagautė“, UAB „Atspindys“, A. B., P. V., V. S. dėl skolos priteisimo,

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė

3Ginčas yra kilęs dėl to, ar ieškovas turi teisę reikalauti sumokėti už šilumos tiekimą.

4Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ patikslintu ieškiniu (t. 1, b.l. 101-103) prašė priteisti iš atsakovės E. Š. 2684,72 Lt skolos už šilumos energiją, 55,32 Lt palūkanų bei 167,90 Lt bylinėjimosi išlaidų, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinyje nurodė, kad UAB „Vilniaus energija“ tiekia šilumos energiją patalpoms, esančioms ( - ), Vilniuje. Minėtų patalpų šilumos tiekimo-vartojimo įrenginiai prijungti prie pastato šilumos energijos tinklų. Negyvenamosios patalpos – parduotuvės (unikalus Nr. ( - )), esančios ( - ), Vilniuje, kuri nuosavybės teise priklauso atsakovei E. Š.. VĮ „Registrų centras“ duomenimis šildymo būdas – centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų. Mokesčiai šiame pastate už priskirtą šilumos energijos kiekį apskaičiuojami vadovaujantis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005-05-05 nutarimu Nr. O3-19 patvirtintu šilumos paskirstymo metodu Nr. 4. Visas pastate suvartotas šilumos kiekis fiksuojamas įvadiniu šilumos apskaitos prietaisu – skaitikliu, kurio rodmenis ieškovui pateikia Negyvenamųjų patalpų savininkų ( - ), Vilniuje, bendrija. Ieškovas neturi pagrindo sutikti su atsakovės teiginiais, jog patalpose nėra šildymo prietaisų, nes viešame registre nurodytas patalpų šildymo būdas – centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų, o jei atsakovė nori įgyvendinti savo teisę atsijungti nuo centrinio šildymo sistemos, tai turi padaryti laikydamasi teisės aktų reikalavimų. Atsakovė už šilumos energiją laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-04-30 nemokėjo visiškai, todėl už šį laikotarpį susidarė 2684,72 Lt įsiskolinimas.

5Atsakovė E. Š. su ieškiniu nesutiko, nors pripažino faktą, kad viešame registre nurodytas patalpų šildymo būdas – centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų, tačiau nurodė, jog atsakovei nuosavybės teise priklausančiose patalpose šilumos tiekimo-vartojimo įrenginiai neprijungti prie pastato šilumos energijos tiekimo tinklų. Atsakovė nebūdama šilumos vartotoja neprivalo mokėti už šilumos kiekį, kuris nebuvo suvartotas jos patalpose. Pagal Šilumos ūkio įstatymo 12 str. 2 d. pareiga atsiskaityti su šilumos tiekėju kyla tik šilumos vartotojui.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus rajono apylinkės teismas 2013m. rugpjūčio 2d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovės E. Š. (a.k. ( - ) ieškovui UAB „Vilniaus energija“ (į.k. 111760831) 2684,72 Lt (du tūkstančius šešis šimtus aštuoniasdešimt keturis litus 72 ct) įsiskolinimo, 55,32 Lt (penkiasdešimt penkis litus 32 ct) palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2012-09-03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 167,90 Lt (vieną šimtą šešiasdešimt septynis litus 90 ct) bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovės E. Š. 141,66 Lt pašto išlaidų atlyginimo į valstybės biudžetą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas už 2012 m. sausio mėnesį atsakovei priklausančioms patalpoms patiektą šilumos energiją išrašė PVM sąskaitą faktūrą I1201 Nr. 3499 876,40 Lt sumai, už 2012 m. vasario mėnesį – PVM sąskaitą faktūrą I1202 Nr. 3503 1036,01 Lt sumai, už 2012 m. kovo mėnesį – PVM sąskaitą faktūrą I1203 Nr. 1633 542,70 Lt sumai ir už 2012 m. balandžio mėnesį – PVM sąskaitą faktūrą I1204 Nr.1270 229,61 Lt (t. 1, b.l. 5-8), viso 2684,72 Lt. Pagal Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 patvirtintų „Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių“ (toliau – Taisyklės) 250 punktą buto ir kitų patalpų savininkas – buitinis šilumos vartotojas, pageidaujantis atjungti buto ar kitų patalpų šildymo ar karšto vandens sistemų įrenginius nuo daugiabučio namo šildymo ar karšto vandens sistemos ir pakeisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą, privalo pateikti prašymą savivaldybės institucijai, gauti iš jos projektavimo sąlygų sąvadą keisti buto ar kitos patalpos šildymo būdą. Daugiabučio namo buto ar kitų patalpų savininkas – buitinis šilumos vartotojas šilumos ar karšto vandens įrenginių atjungimo projektavimo, įrengimo ir kitus su atjungimu susijusius darbus atlieka pagal tam tikrų teisės aktų (Taisyklių 1 priedo 26, 28, 29, 30, 32, 33, 34, 35, 37, 45 punktai) reikalavimus, išduotas projektavimo sąlygas ir jas atitinkantį projektą savo lėšomis (Taisyklių 255 punktas). Buto ar kitų patalpų šilumos įrenginiai atjungiami dalyvaujant pastato valdytojo (administratoriaus) ir šilumos tiekėjo įgaliotiems atstovams; baigus buto ar kitų patalpų šilumos ir (ar) karšto vandens vartojimo įrenginių atjungimo darbus, buto ar kitų patalpų savininkas, pastato valdytojas (administratorius) ir šilumos tiekėjas pasirašo jų atjungimo aktą (Taisyklių 260 punktas). Buto ar kitų patalpų šilumos įrenginiai pripažįstami atjungti nuo Taisyklių 260 punkte nurodyto atjungimo akto pasirašymo datos, jeigu šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartyje nenustatyta kitaip (Taisyklių 261 punktas). Buto ar kitų patalpų, kurių šilumos vartojimo įrenginiai pripažįstami atjungti, savininkų – buitinių šilumos vartotojų su šilumos tiekėjais sudarytos šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartys laikomos pakeistomis pagal Taisyklių 250.5 punkto nuostatas nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti momento (Taisyklių 262 punktas). Buto ar kitų patalpų savininkas, kuris savo šilumos įrenginius nuo pastato šildymo ir karšto vandens sistemų atjungia pažeisdamas Taisyklėse ir teisės akte (Taisyklių 1 priedo 3 punktas) nustatytą tvarką, išlieka šių sistemų tiekiamos šilumos buitinis šilumos vartotojas tol, kol neatlieka Taisyklių 262 punkte nurodytų veiksmų (Taisyklių 263 punktas). Atsakovė savo nesutikimą su ieškiniu grindė ir 2012-10-02 antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, 2011‑12‑13 UAB „Servista ir ko“ raštu, 2012-04-03 UAB „Corpus A“ aktu bei UAB „Servista ir ko“ PVM sąskaitomis-faktūromis, išrašytomis UAB „Revolta“ už laikotarpį nuo 2009 m. gruodžio mėn. iki 2011 m. gruodžio mėn. Teismas konstatavo, kad antstolio faktinių aplinkybių protokolas ir nurodyti juridinių asmenų raštai neįrodo, kad patalpa teisėtai ir tinkamai atjungta nuo centrinio šildymo sistemos, o pateiktos sąskaitos nėra ginčo laikotarpio ir neturi teisinės reikšmės ginčui.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti skundžiamą sprendimą, nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003m. birželio 30d. įsakymu Nr. 4-258 patvirtintų „Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių“ 50 punktą – šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjo, pastato savininko, daugiabučio namo buto ar kitų patalpų savininko bei pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo tarpusavio teisės ir pareigos, atsakomybė nustatoma sutartimis. 2012 m. kai pasikeitė pastato ( - ) bendrijos pirmininkas, pradėjo eiti sąskaitos už šildymą, visiškai neįsigilinus į faktinę situaciją, kad ginčo patalpos visada buvo ir tebėra šildomos elektriniais šildytuvais. Atsakovei nesuvokiamas dalykas, kad ji turi mokėti už suvartotą energiją už kitus nuomininkus. Ji į antstolių kontorą kreipėsi su tikslu, kad įrodyti, kad ginčo patalpos neprijungtos prie pastato šilumos energijos tiekimo tinklų, o ne dėl to, kad patalpos yra teisėtai atjungtos nuo centrinio šildymo sistemos. Atsakovė turi rašytinį įrodymą, kuriame UAB „Servita ir ko“ informuoja, kad ginčo patalpose niekada nebuvo įrengtas centrinis šildymą.

10Atsiliepimu į apeliacinį skundą UAB „Vilniaus energija“ prašo apeliacinį skundą atmesti, o 2013-08-02 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą, nurodė, jog nagrinėjamu atveju pagrįstai konstatuota, kad rašytinė sutartis tarp šalių sudaryta nebuvo, tačiau tai nereiškia, kad šilumos tiekimo-vartojimo apskritai nebuvo. Ieškovė, nustačiusi daugiabučiame name visą suvartotą šilumos kiekį, remdamasi Šilumos ūkio įstatymo 12 str. 2d. paskirsto namo butų (patalpų) savininkams pagal plotą. Atsakovė nagrinėjamu atveju nesukūrė teisės aktuose įtvirtintų būtinų prielaidų pakeisti namui teikiamos šilumos paskirstymo vartotojams metodą. Patalpų savininkams yra įtvirtinta teisė atjungti savo buto šildymo sistemas nuo bendrų daugiabučio namo šildymo sistemų, laikantis teisės aktų nustatytos atjungimo tvarkos. Ieškovo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir konstatavo, jog duomenų, kad atsakovei priklausančios patalpos atsakovės ar buvusių savininkų buvo atjungtos nuo bendros namo šildymo sistemos pagal teisės aktų reikalavimus, nėra.

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Apeliacinis skundas atmestinas.

13Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 str. 1 d.) ir CPK 327 straipsnio 1 d. 2 p. nurodytų pagrindų patikrinimas. Teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

14Byloje nustatyta, jog Negyvenamoji patalpa – Parduotuvė (unikalus Nr. ( - ), esanti Vilniaus m., ( - ), Vilniuje, suformuota padalijus daiktą unik. Nr. ( - ). Atsakovė nurodė esanti UAB „Revolta“ akcininkė. Ši įmonė yra nuo 2002m. rugsėjo 2d. yra ginčo patalpų nuomininkė. Ieškovė nurodytų patalpų savininkė tapo nuo 2011-12-13d. Nekilnojamojo turto registro 2012-09-04 rašte (1t. b.l.71-72) yra nurodyta, kad patikrinus nekilnojamojo daikto- parduotuvės patalpų, kadastro duomenis (taip pat ir duomenis apie patalpų šildymą) į Nekilnojamojo turto registrą jie buvo įrašyti 2003-10-07 parengtos nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos ir Vilniaus apskrities Viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2003-10-10 statinio, kuriam statyti reikalingas leidimas pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (101011.4-1681) pagrindu. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad paminėtose patalpose kadastrinius matavimus atlikusi UAB „Pastatų matavimo grupė“ nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje užfiksavo, kad patalpose (unikalus Nr. ( - ) yra centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų. Visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str., CK 4.262 str.).

15Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad viešame registre nurodytas patalpų šildymo būdas – centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų. Byloje kilęs ginčas, kad atsakovės nuosavybės teise priklausančios patalpos nėra prijungtos prie pastato šilumos energijos tiekimo tinklų. Šiuo atveju sprendžiamas ginčas dėl vartotojo šilumos tiekimo įrenginių faktinio atjungimo nuo centralizuotų šilumos tiekimo tinklų teisinių padarinių. Kasacinio teismo praktikoje šiuo klausimu yra laikomasi pozicijos, kad vartotojas, kurio patalpos buvo prijungtos prie centralizuotų šilumos energijos tiekimo tinklų, norėdamas nutraukti šilumos tiekimo sutartį, turi laikytis specialiuose šilumos tiekimo santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytos tvarkos. Tam, kad šilumos vartotojo prievolės pagal šilumos tiekimo sutartį pasibaigtų, būtinas ne tik faktinis, bet ir teisinis, t. y. atliktas pagal teisės aktų reikalavimus, šilumos tiekimo įrenginių atjungimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ v. V. M., bylos Nr. 3K-3-932/2001; 2007 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. R. Z., bylos Nr. 3K-7-359/2007; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje DNSB „Ramunė“ v. M. A., bylos Nr. 3K-3-519/2010; 2012 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. A. J. , bylos Nr. 3K-3-44/2012; kt.). Tokia kasacinė praktika formuojama įvertinus faktinių šilumos tiekimo santykių ypatumus bei juos atspindintį teisinį reglamentavimą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Negyvenamųjų patalpų savininkų ( - ), Vilniuje bendrijos pirmininkas 2012-11-14 gavo atsakovės prašymą dėl šildymo sistemos (patalpų unikalus Nr. ( - ) atjungimo nuo centralizuotų šilumos perdavimo tinklų. Prašymas apsvarstytas 2012-11-23 bendrijos narių susirinkime ir nuspręsta leisti atsakovei atsijungti nuo šildymo sistemos įrenginių, tačiau atsijungimo procedūra iki galo nėra užbaigta, todėl pirmosios instancijos teismas, pagrįstai pripažino, kad atsakovė liko šilumos energijos vartotoja, ir jai, kaip patalpų savininkei ir šilumos energijos vartotojai, yra nustatyta prievolė mokėti už šilumos energiją iki kol ji teisės aktų nustatyta tvarka įteisins paminėtų patalpų šildymo sistemų atjungimą nuo bendrų namo šildymo sistemų, todėl apeliantės argumentai, kad ji nelaikytina šilumos energijos tiekimo sutarties šalimi, nes su ja nebuvo sudaryta sutartis, tokio vertinimo nekeičia. Iš bylos aplinkybių akivaizdžiai matyti, jog ieškovė patalpų centralizuotą šildymą yra išviešinusi VĮ Registrų centro duomenimis. Šią aplinkybę atsakovė pripažįsta. Tai rodo, kad tarp patalpų savininko ir šilumos tiekėjo buvo ir yra susiklostę faktiniai sutartiniai šilumos tiekimo santykiai. Tai, kad buvęs ginčo patalpų savininkas niekada nebuvo gavęs sąskaitų už ginčo patalpų šildymą, nesudaro pagrindo pripažinti, jog reikalavimas laikytis šildymo sistemos įrenginių atsijungimo nuo centralizuotos sistemos procedūros yra atliktas, o Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nesudaro pagrindo pripažinti, jog atliktos šildymo sistemos įrenginių atsijungimo nuo centralizuotos sistemos procedūros yra tinkamai įteisintos. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis nurodytais motyvais konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialines teisės bei įrodinėjimą reglamentuojančias procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

16Vadovaujantis išdėstytu, CPK 326 str. 1d. 1p., 331 str.

Nutarė

17Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013m. rugpjūčio 2 d sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai