Byla 2A-479-538/2012
Dėl nuostolių priteisimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Alvydo Žerlausko, Virginijos Nijolės Griškevičienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės N. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. M. ieškinį atsakovams D. L. ir B. L., trečiajam asmeniui UAB „Tikras turtas“ dėl nuostolių priteisimo,

Nustatė

2ieškovė N. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų D. L. ir B. L. 19270,90 Lt nuostolių, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2010-10-30 tarp ieškovės ir atsakovų, tarpininkaujant trečiajam asmeniui UAB „Tikras turtas“, sudarytos buto, esančio ( - ), pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu atsakovai įsipareigojo minėtą butą parduoti ieškovei iki 2010-11-30 už 184000 Lt. Atsakovai garantavo ieškovei, kad sutarties sudarymo momentu paslėptų trūkumų nėra. Atsakovai buvo informuoti apie atsakomybę už bet kokių trūkumų nustatymą. Ieškovė nusipirkusi butą ir į jį atvykusi, pastebėjo daugybę trūkumų (nebuvo virtuvės baldų komplekto, dėl kurio buvo susitarta, išardyta, sulaužyta, nutrinta grindų danga ir pan.). Ieškovė kreipėsi į antstolę Brigitą Tamkevičienę dėl faktinių aplinkybių konstatavimo. Mano, kad buvo šiurkščiai pažeistos buto pirkimo–pardavimo sutarties 5.1.5 punkto sąlygos, todėl pagal minėtos sutarties 5.1.9 punkto nuostatas reikalauja nuostolių atlyginimo. Ieškovė ieškinio reikalavimus tikslino ir 2011-09-01 pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų sumažinimo. Nurodo, kad atsisako savo reikalavimo priteisti iš atsakovų nuostolius, patirtus dėl paslėptų trūkumų remonto, kitą ieškinio dalį dėl nuostolių, atsiradusių dėl nesančių virtuvės baldų ir integruotos buitinės technikos bei santechnikos pirkimo, atlyginimo priteisimo ieškovė ieškinį tikslina ir prašo priteisti solidariai iš atsakovų Dalios ir Broniaus Lubių 12093,50 Lt nuostolių ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė ieškinio reikalavimus sumažino, prašo grąžinti jai permokėtą žyminio mokesčio dalį – 215,00 Lt. Kitas patirtas bylinėjimosi išlaidas ieškovė prašo priteisti jai solidariai iš atsakovų.

3Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-10-14 sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės N. M. 300 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovams D. L. ir B. L.. Nurodė, kad 2010-10-30 ieškovė N. M., atsakovas B. L., tarpininkaujant trečiajam asmeniui UAB „Tikras turtas“, sudarė preliminarią sutartį dėl buto, esančio ( - ), pirkimo–pardavimo. Preliminarios sutarties 1, 3 ir 5 punktais atsakovas įsipareigojo iki 2010-11-30 sudaryti pagrindinę buto, esančio ( - ), pirkimo–pardavimo sutartį ir prieš tai nurodytą butą parduoti ieškovei už 184000 Lt, po išsikėlimo iš buto paliekant elektros instaliaciją ir santechniką. Duomenų apie tai, kad nurodytas butas parduodamas su virtuvės baldais ir integruota buitine technika, nei preliminarioje, nei pagrindinėje sutartyje nėra. Ieškovė, prieš sudarydama pagrindinę sutartį, turėjo galimybę butą, esantį ( - ), apžiūrėti, elgdamasi apdairiai galėjo sutartyje nurodyti sąlygą, kad butas bus perkamas tik su virtuvės baldų komplektu ir integruota buitine technika, priešingu atveju atsisakyti pagrindinės sutarties sudarymo arba reikalauti butą parduoti už kitą kainą. Tačiau byloje surinktais įrodymais pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovė su atsakovais tiek preliminarioje sutartyje, tiek pagrindinėje sutartyje dėl virtuvės baldų komplekto ir integruotos buitinės technikos pirkimo–pardavimo kartu su prieš tai nurodytu butu nesusitarė. Pirmosios instancijos teismas ieškovės teiginį, kad atsakovai kartu su parduodamu butu turėjo ieškovei palikti virtuvės baldus ir integruotą buitinę techniką, laikė neįrodytu, todėl ieškovės N. M. ieškinį dėl nuostolių, atsiradusių dėl bute nepaliktų virtuvės baldų ir integruotos buitinės technikos bei santechnikos, atmetė.

4Apeliaciniu skundu ieškovė N. M. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą panaikinti (išskyrus dėl permokėto žyminio mokesčio grąžinimo ieškovei) ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsižvelgiant į tikruosius šalių ketinimus sudarant tiek preliminarią, tiek pagrindinę sutartis ir jas sistemiškai aiškinant, akivaizdu, jog atsakovai nesilaikė įstatyme numatytų bendrųjų sutarčių vykdymo taisyklių, šiurkščiai pažeidė pirkimo–pardavimo sutarties 5.1.5 p., todėl privalėjo atlyginti ieškovei nuostolius pagal šios sutarties 5.1.9 p. Minėtame sutarties 5.1.5. p. atsakovai garantavo, kad sutarties sudarymo momentu nėra paslėptų parduodamo turto trūkumų, dėl kurių turto nebūtų galima naudoti pagal paskirtį arba jo naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, nebūtų jo visai pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Ieškovė parduodamą butą pirko iš atsakovų tokios būklės, koks jis jai buvo parodytas apžiūros metu, t. y. su integruotu virtuvės baldų komplektu ir jame įmontuota buitine technika. Priešingu atveju, jei butas būtų buvęs parduodamas be šių integruotų baldų, ieškovė už tokią kainą jo tikrai nebūtų pirkusi arba už jį tiek mokėjusi. Būtent atsakovai nesilaikė savo sutartinių įsipareigojimų –neperdavė ieškovei buto tokios būklės, o perdavė jį žymiai blogesnės, t. y. su itin sugadinta virtuvės sienų bei grindų apdaila, tyčia išplėšiant integruotą baldų komplektą, ir, be abejo, išsinešdami pačius baldus. Aplinkybę, jog butas už sutartą pirkimo–pardavimo kainą ieškovei bus perduotas būtent su integruotu virtuvės baldų komplektu, ieškovė įrodė savo bei trečiojo asmens atstovo paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais, tačiau ši aplinkybė skundžiamame sprendime teismo buvo paprasčiausiai ignoruota. Todėl akivaizdu, jog teismas šalių sudarytas preliminarią ir pirkimo–pardavimo sutartis aiškino, kaip jau minėta, neatsižvelgdamas į tikruosius šalių ketinimus. Nagrinėjamu atveju, sistemiškai vertindamas byloje esančius įrodymus (ieškovės, trečiojo asmens atstovo parodymus), rašytinius įrodymus (viešą skelbimą apie buto pardavimą), aiškindamas sutartis, atsižvelgiant į tikruosius šalių ketinimus, teismas turėjo padaryti išvadą, jog butą ieškovei atsakovai už sutartą kainą neabejotinai buvo įsipareigoję parduoti su bute esančiu integruotu virtuvės baldų komplektu ir jo sudėtinėmis dalimis – plautuve, įmontuota buitine technika. Atsakovai savo sutartines prievoles ieškovei įvykdė netinkamai, pažeisdami įstatymą, pačias sutartis ir teisėtus bei pagrįstus ieškovės lūkesčius ir netgi padarydami ieškovei žalos, tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių, priimdamas skundžiamą neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, neįvertino visiškai ir tokiu būdu neatskleidė bylos esmės.

5Atsakovai B. L. ir D. L. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-10-14 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad tiek 2010-10-30 preliminaria sutartimi, tiek 2010-11-26 pirkimo–pardavimo sutartimi šalys susitarė dėl nekilnojamojo daikto – buto pirkimo–pardavimo, bet ne jame buvusių virtuvės baldų, buitinės technikos ir santechnikos pardavimo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas.

6Apeliacinis skundas netenkintinas.

7Byloje nustatyta, kad 2010-10-30 tarp ieškovės N. M. ir atsakovo B. L., tarpininkaujant trečiajam asmeniui UAB „Tikras turtas“, sudaryta sutartis (toliau – Preliminari sutartis) dėl buto, esančio ( - ), pirkimo–pardavimo, pagal ją atsakovas įsipareigojo prieš tai minėtą butą parduoti ieškovei iki 2010-11-30 už 184000 Lt. Remiantis minėtos sutarties 3 punktu atsakovas įsipareigojo po išsikėlimo iš buto palikti elektros instaliaciją ir santechniką, o pagal 5 punkto nustatą iki 2010-11-30 įsipareigojo sudaryti pagrindinę buto, esančio ( - ), pirkimo–pardavimo sutartį (t 1, b. l. 13–14). Iš ieškovės pateikto prieš tai minėto buto pardavimo skelbimo internetiniame puslapyje www.eurolana.lt turinio matyti, kad 3 kambarių butas, esantis ( - ), parduodamas su virtuvės baldais už 185000 Lt (t 1, b. l. 15). 2010-11-26 tarp ieškovės N. M. ir atsakovų D. L. ir B. L. Klaipėdos miesto pirmajame notarų biure sudaryta pagrindinė buto, esančio ( - ), pirkimo–pardavimo sutartis (toliau – Pagrindinė sutartis) (t. 1, b. l. 16–21). AB SEB banko mokėjimo pavedimo internetu išrašas patvirtina, kad ieškovė su atsakovais už nusipirktą butą galutinai atsiskaitė 2010-12-22, pervesdama likusią 182000 Lt buto kainos dalį ( t. 1, b. l. 22). Iš byloje esančio raštelio turinio matyti, jog ieškovė raktus nuo buto, esančio ( - ), iš atsakovo B. L. gavo 2011-01-18 12 val. (t 1, b. l. 23). Iš antstolės Brigitos Tamkevičienės 2011-01-18, 12.46 val. surašyto Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo ir prie jo pridėtų fotonuotraukų matyti, kad butas, esantis ( - ), ieškovei perduotas (paliktas) be virtuvės baldų ir integruotos buitinės technikos (t 1, b. l. 25–43). 2010-06-01 tarp atsakovės D. L. ir trečiojo asmens UAB „Tikras turtas“ buvo sudaryta Pavedimo sutartis, pagal kurios 1.1.ir 1.2. punktus trečiajam asmeniui buvo pavesta surasti pirkėją butui, esančiam ( - ), už 210000 Lt (t. 1, b. l. 107). Iš UAB „Ober-Haus“ 2010-11-04 nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje esančios Turto vertės nustatymo pažymos Nr. 4221 VAT_2010 RVI KLAI matyti, kad vidutinė prieš tai minėto buto rinkos vertė yra 184000 Lt (t. 1, b. l. 119–137). Iš pateiktų sąskaitos faktūros, serija 0313 Nr. 32, 2011-03-30 mokėjimo nurodymo ir 2011-06-06 Kasos pajamų orderio kvito, serija DG Nr. 29 kopijų matyti, kad ieškovė N. M. iš D. G., vykdančio individualią veiklą (baldų gamyba, baldų ir apšvietimo įrangos ir kitų namų ūkio prekių mažmeninė prekyba) įsigijo virtuvės baldus už 6000 Lt (t. 2, b. l. 35–36). Iš 2011-04-07 PVM sąskaitos–faktūros, serija RM Nr. 0083,

82011-02-23 mokėjimo nurodymo kopijų matyti, kad ieškovė N. M. iš R. M. IĮ įsigijo „Siemens“ prekės ženklo orkaitę, kaitlentę, gartraukį, gartraukio panelę, indaplovę (t. 2, b. l. 37–38). Iš UAB „Ermitažas“ 2011-01-23 kvito Nr. 245393, UAB „Senukų prekybos centras“ 2011-02-15 kvito Nr. 00024478, 2011-01-25 ir 2011-02-17 mokėjimo nurodymų kopijų matyti, kad ieškovė įsigijo plautuvę už 239 Lt ir virtuvės vandens maišytuvą už 164,50 Lt (t. 2, b. l. 39–42). Iš Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2011-08-04 nutarimo Nr. 10-485 dėl D. L. prašymo matyti, kad UAB „Tikras turtas“ pagal 2010-06-01 Pavedimo sutartį atsakovei D. L. paslaugas suteikė nekokybiškai, dėl to bendrovė įpareigota pagal Pavedimo sutartį sumokėtus 1840 Lt už paslaugų atlikimą grąžinti D. L. (t. 2, b. l. 55–60). Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės ieškinio, apeliantė teigia, kad ieškinys netenkintas nepagrįstai, kadangi teismas neištyrė visų byloje esančių įrodymų bei padarė nepagrįstas išvadas. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės motyvais.

9CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o šie įgyja reikalavimo teisę. Pagal CK 6.159 straipsnį sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių šalių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma. Iš CK 6.154 ir 6.159 straipsniuose pateiktos sutarties apibrėžties darytina išvada, kad sutarties esmė – šalių susitarimas, t. y. šalių konsensusas, valios sutapimas. Lietuvos sutarčių teisėje pripažįstama, kad sutartis galioja tokio turinio, kokio siekė jos šalys. Konsensualizmo principas reikalauja atskleisti tikruosius šalių ketinimus, o ne vien analizuoti kalbinę rašytinės sutarties teksto reikšmę (CK 6.193 straipsnio 1 dalis).

10CK 6.162 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutarčiai sudaryti ir galioti pakanka, kad šalys susitartų dėl esminių jos sąlygų, susitarimą dėl antraeilių sąlygų šalys gali pasiekti vėliau. Kai šalys dėl antraeilių sutarties sąlygų nesusitaria, ginčas gali būti sprendžiamas teisme atsižvelgiant į sutarties pobūdį, dispozityviąsias teisės normas, papročius, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijus. CK 6.195 straipsnyje nustatyta, kad jeigu šalys neaptarė tam tikrų sutarties sąlygų, reikalingų sutarčiai vykdyti, tai šias sutarties spragas vienos iš šalių reikalavimu gali pašalinti teismas, nustatydamas atitinkamas sąlygas, atsižvelgdamas į dispozityviąsias teisės normas, šalių ketinimus, sutarties tikslą ir esmę, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus. Tuo atveju, kai šalių neaptartos sąlygos įstatymo normos nereglamentuoja, teismas pagal CK 6.156 straipsnio 6 dalį gali remtis dar ir papročiais, įstatymų ar teisės analogija. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas gali nustatyti antraeiles sutarties sąlygas, jei šalys dėl jų nesusitarė, bet jos reikalingos sutarčiai vykdyti, tačiau svarbu tai, kad sutarties spragų užpildymas nepažeistų teisės normų reikalavimų ir neiškreiptų šalių ketinimų, sudarytos sutarties esmės ir tikslų; teismas negali nustatyti tokių sutarties sąlygų, kurios prieštarautų faktiniam šalių susitarimui.

11Prieš sprendžiant klausimą dėl sutarties spragos užpildymo, turi būti nustatyta, ar prašomos nustatyti sutarties sąlygos nebuvimas iš tikrųjų yra jos spraga, t. y. ar ta sąlyga reikalinga sutarčiai vykdyti. Tai nustatoma aiškinant sutartį, vadovaujantis CK 6.193 straipsnyje įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis ir jų pateiktu aiškinimu bei taikymu kasacinio teismo praktikoje, taip pat CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Teismas, nagrinėdamas bylą ir aiškindamas sutartį, turi ją aiškinti sąžiningai, nustatyti tikruosius šalių ketinimus (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant šią nuostatą, pažymėta, kad teismas turi kuo tiksliau išsiaiškinti šalių valią, kurią jos išreiškė sudarydamos sutartį ir prisiimdamos iš tokios sutarties kylančius įsipareigojimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Ervin“ v. bendrovė Ageratec AB, bylos Nr. 3K-3-128/2010; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Miaras“ v. A. D. IĮ ,,Aldaujana“, bylos Nr. 3K-7-409/2010). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pabrėžiama, kad, nors esant lingvistinės sutarties teksto reikšmės ir šalių tikrųjų ketinimų skirtumui, pirmenybę reikia teikti šalių ketinimams, kuriuos šalys, sudarydamos sutartį, turėjo omenyje, tačiau šio principo nereikėtų pernelyg suabsoliutinti. Jeigu šalių ketinimai nesutampa, didesnę reikšmę turi sutarties tekstas, todėl svarbesnė yra sutarties teksto lingvistinė analizė, nes ji gali padėti nustatyti, kurios šalies ketinimai atitinka sutarties lingvistinę prasmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. v. UAB ,,Vilsima“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-261/2009).

12Šios bylos atveju ginčo objektu esančių kilnojamųjų daiktų pardavimui taikytinos bendrosios pirkimo–pardavimo sutarčių normos (CK 6.305-6.349 straipsniai). Pirkimo–pardavimo sutartis yra konsensualinė, t. y. ji laikoma sudaryta šalims tinkamai susitarus dėl daikto perdavimo iš vienos šalies (pardavėjo) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, taip pat šalims susitarus dėl parduodamų daiktų kainos (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Pirkimo–pardavimo sutarties sąlygos dėl sutarties dalyko (perleidžiamų daiktų) bei jų kainos yra esminės sutarties sąlygos, jos laikomos suderintos, jeigu sutarties turinys leidžia nustatyti daikto pavadinimą ir kiekį bei jo kainą (CK 6.306 straipsnio 3 dalis), šalims nesusitarus dėl šių sąlygų pirkimo–pardavimo sutartis laikoma nesudaryta, tokia sutarties spraga negali būti užpildyta teismo (CK 6.195 straipsnis). Ši teisės norma aiškintina kartu su CK 6.329 straipsnyje nustatytomis daiktų kiekiui taikytinomis taisyklėmis: daiktų, kuriuos pardavėjas privalo perduoti pirkėjui, kiekis nustatomas pirkimo–pardavimo sutartyje svorio, kiekio, tūrio ar kitais matais arba pinigais; jeigu sutartis pradėta vykdyti, laikoma, kad ji sudaryta dėl tokio daiktų kiekio, kiek jų pirkėjas faktiškai priėmė; jeigu iš pirkimo–pardavimo sutarties turinio ir ją aiškinant neįmanoma nustatyti perduotinų daiktų kiekio, laikoma, kad sutartis nesudaryta.

13Byloje nustatyta, kad tiek 2010-10-30 preliminaria sutartimi, tiek 2010-11-26 pirkimo–pardavimo sutartimi šalys susitarė dėl minėto nekilnojamojo daikto – buto pirkimo–pardavimo. Ieškovė savo reikalavimus kelia dėl kilnojamųjų daiktų virtuvės baldų ir buitinės technikos, tačiau tiek preliminariąja, tiek 2010-11-26 pirkimo–pardavimo sutartimi šalys susitarė, kad parduodamas tik butas, bet ne jame buvę kiti pagrindiniai daiktai: virtuvės baldai, buitinė technika. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovai neturėjo perduoti ieškovei minėtų kilnojamųjų daiktų. Kaip minėta, prieš sudarant 2010-11-26 pirkimo–pardavimo sutartį tarp šalių buvo susiklostę ikisutartiniai santykiai, kurie buvo įforminti 2010-06-01 sutartimi (pavedimo sutartimi) ir 2010-10-30 sutartimi (preliminaria sutartimi). Pagal pavedimo sutartį atsakovai pavedė UAB „Tikras turtas“ surasti pirkėją tik butui, esančiam ( - ). Iš 2010-10-30 preliminarios sutarties 3 punkto numatyta, kad atsakovai palieka elektros instaliaciją ir santechniką. Nustatyta, kad atsakovai bute paliko visą elektros instaliaciją, todėl tinkamai įvykdė sutartį.

142010-11-26 pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovais pardavė tik butą bei nė viename iš šių šalių sudarytų sandorių nėra užsimenama apie virtuvės baldų ir buitinės technikos pardavimą. Apeliantė skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino sutartį, nes neatsižvelgė į tikruosius šalių ketinimus ir ieškovės lūkesčius, tačiau, kaip byloje nustatyta, kad atsakovų ketinimai ir tikroji valia buvo parduoti tik butą, bei kad buvo ketinta parduoti ir virtuvės baldus bei buitinę techniką, ieškovė neįrodė (CPK 178 str., 185 str.). Apeliantė nurodo, kad trečiojo asmens UAB „Tikras turtas“ atstovas paaiškino, kad žodžiu buvo sutarta parduoti butą su baldais ir buitine technika, o sutartyje to nenurodė, nes tokia yra praktika, tačiau pažymėtina, kad preliminariojoje sutartyje atstovas turėjo nurodyti su kokiais kilnojamais daiktais ateityje bus parduotas butas, jei buvo susitarta, o, kaip minėta, 2010-10-30 preliminarios sutarties 3 punkte šalys pasisakė dėl elektros instaliacijos ir santechnikos. Apeliantė taip pat nurodo, kad teismas neatsižvelgė į ieškovės pateiktą išrašą iš internetinio puslapio www.eurolana.lt, kuriame buvo reklamuojamas atsakovų parduodamas butas. Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė šį įrodymą, kadangi atsakovai nebuvo sudarę sutarties su UAB „Eurolana“ dėl buto pardavimo ir minėtą butą pardavinėjo per UAB „Tikras turtas“.

15Viena iš bendrųjų pardavėjo pareigų yra perduoti daiktus (CK 6.317 straipsnis). Vykdydamas ją pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui valdyti nuosavybės teise ir patvirtinti daiktų kokybę. Tai nustatyta CK 6.317 straipsnio 1 dalyje ir vertinama kaip įstatyme nustatyta prievolė – garantija pagal įstatymą (CK 6.317 straipsnio 2 dalis). Pagal pirkimo–pardavimo sutartį pirkėjas privalo perduoti daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas ir daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus (CK 6.333 straipsnis). Pažymėtina, kad daiktų kokybės reikalavimai gali būti nurodomi sutartyje. Joje gali būti nustatyti parduodamiems daiktams taikomi standartai (techniniai reglamentai, standartizacijos norminiai dokumentai), daiktų kokybės aprašymai (saugumo, patikimumo ir pan.). Be to, CK 6.189 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ne tik nuostata, kad sutarčių teisėje galioja sutarties privalomumo principas, kuris reiškia, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, bet ir tai, jog sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje nustatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Dėl to jeigu sutartyje daikto kokybė neaptarta, pardavėjas privalo perduoti tokios kokybės daiktą, kad šis būtų tinkamas naudoti tam, kam paprastai naudojamas

16(CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tiek akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.333 straipsnio 2 dalis). Apeliantė nurodo, kad atsakovai nesilaikė savo sutartinių įsipareigojimų – neperdavė ieškovei buto tokios būklės, o perdavė jį žymiai blogesnės, t. y. su itin sugadinta virtuvės sienų bei grindų apdaila, tyčia išplėšiant integruotą baldų komplektą, ir, be abejo, išsinešdami pačius baldus. Tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartyje turi būti susitarta dėl esminių nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sąlygų, t. y. dėl sąlygų, neatsiejamai susijusių su pačiu nekilnojamuoju daiktu. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, jog ieškovė su atsakovais tiek Preliminarioje sutartyje, tiek pagrindinėje sutartyje dėl virtuvės baldų komplekto ir integruotos buitinės technikos pirkimo–pardavimo kartu su nurodytu butu nesusitarė, taip pat byloje nėra duomenų, kad šalys būtų susitarusios dėl kilnojamųjų daiktų kainos. Pagrindinės sutarties 4.1 punkte ieškovė nurodė, kad butą priėmė ir dėl buto būklės ir kokybės neturi atsakovams jokių pretenzijų, t. y. patvirtino, kad parduodamo buto kokybė atitiko ieškovės keliamus reikalavimus, taip pat atitiko pardavimo kainą, kurią ieškovė sumokėjo atsakovams. Jokių kitų papildomų įsipareigojimų ar specialių sąlygų Pagrindinėje sutartyje nėra nustatyta. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė kaip neįrodytą ieškovės ieškinį dėl nuostolių, atsiradusių dėl bute nepaliktų virtuvės baldų ir integruotos buitinės technikos bei santechnikos, priteisimo, kaip neįrodytą ir nepagrįstą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šia išvada, nes ji padaryta ištyrus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus apie šalių derybas dėl sutarties sudarymo, nepažeidžiant įrodymų vertinimo (CPK 185 straipsnis) ir sutarčių aiškinimo (CK 6.193 straipsnis) taisyklių, atitinka faktinius bylos duomenis bei nustatytas bylos aplinkybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas padarė įrodymų vertinimą ir pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimą, nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl visų reikšmingų nagrinėjamam ginčui išspręsti aplinkybių, argumentavo savo išvadas.

17Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 14 d. sprendimą apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

18Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336–339 straipsniais, teismas

Nutarė

19Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovė N. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti... 3. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-10-14 sprendimu ieškinį atmetė.... 4. Apeliaciniu skundu ieškovė N. M. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo... 5. Atsakovai B. L. ir D. L. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Klaipėdos... 6. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 7. Byloje nustatyta, kad 2010-10-30 tarp ieškovės N. M. ir atsakovo B. L.,... 8. 2011-02-23 mokėjimo nurodymo kopijų matyti, kad ieškovė N. M. iš R. M. IĮ... 9. CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau... 10. CK 6.162 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutarčiai sudaryti ir galioti... 11. Prieš sprendžiant klausimą dėl sutarties spragos užpildymo, turi būti... 12. Šios bylos atveju ginčo objektu esančių kilnojamųjų daiktų pardavimui... 13. Byloje nustatyta, kad tiek 2010-10-30 preliminaria sutartimi, tiek 2010-11-26... 14. 2010-11-26 pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovais pardavė tik butą bei nė... 15. Viena iš bendrųjų pardavėjo pareigų yra perduoti daiktus (CK 6.317... 16. (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto... 17. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas... 18. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336–339 straipsniais, teismas... 19. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 14 d. sprendimą palikti...